„Formulė 1" - brangiausia sporto šaka pasaulyje

„Formulė 1" - automobilių sporto lenktynės, organizuojamos Tarptautinės Automobilių Federacijos (FIA, pranc. Fédération Internationale de l'Automobile). Pats lenktynių pavadinimas „Formulė 1" reiškia, kad tai - pačios pažangiausios ir konkurencingiausios Tarptautinės Automobilių Federacijos lenktynės. Be to, tai brangiausia sporto šaka pasaulyje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1950-ųjų. Pirmuoju šių varžybų asmeninės įskaitos čempionu tapo italas Giuseppe Farina, o pirmoji komanda, iškovojusi Konstruktorių taurę (įsteigta 1958 metais) -  „Vanwall" ekipa. Sėkmingiausias „Formulė 1" pilotas, kuriam priklauso beveik visi rekordai - vokietis Michaelis Schumacheris, o tarp ekipų išsiskiria italų „Ferrari" - tai vienintelė komanda, lenktyniaujanti nuo pat pirmojo 1950-ųjų metų sezono. 2009-aisiais „Formulė 1" čempiono titulą laimėjo britas Jensonas Buttonas, o Konstruktorių taurę - Brawn GP.

Tradiciškai „Formulė 1" varžybų centras yra Europa, kur įsikūrusios visos komandos ir kur vyksta apie pusė visų lenktynių. Vis tik, pastaraisiais metais ši sporto šaka žymiai išsiplėtė - „Grand Prix" etapai yra organizuojami visame pasaulyje. Išskyrus Europą ir Ameriką, lenktynės taip pat vyksta Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose: aštuonios iš septyniolikos varžybų 2009 metais vyko ne Europoje.

Prekybos ir pramogų centre „Ozas" eksponuojami „Formulė 1" bolidai

„Formulės 1" automobilis - vienvietis, atviro monokoko sportinis automobilis su išorinėje automobilio pusėje esančiais ratais (šnekamojoje kalboje vadinamas bolidu). Bolidas pasižymi dideliais priekiniais ir galiniais sparnais, o variklis šiuolaikinėje „Formulėje 1" įtaisytas už piloto.

BMW Sauber F1.07

Lenktynininkai: Nick'as Heidfeld'as, Robert Kubica, Sebastian'as Vettel'is

Variklis: BMW P86/7

Darbinis tūris: 2400 ccm

Pagaminimo data: 2007

 

 

BMW Sauber F1.07 - „Formulė 1" lenktyninė mašina, sukurta „BMW Sauber" komandos 2007 metų sezonui. Tai pirmoji mašina, kurią pilnai sukūrė BMW, vėliau įsigijusi „Sauber" komandą. Pradinis priešsezoninis bolidų bandymas davė ypač gerų rezultatų, kurie suteikė pagrindą kalboms apie tai, kad BMW gali nustebinti kai kurias iš pagrindinių „Formulė 1" varžybų komandų.

 

McLaren Honda MP4-5

Lenktyninkas: Alain'as Prost'as

Variklis: Honda V10

Darbinis tūris: 3500 ccm

Galia: 700 AG

Maksimalus greitis: 350 km/h

Pagaminimo data: 1989

 

McLaren Honda MP4-5 bolidą sukūrė Neilas Oatley. Su šiuo modeliu „McLaren" komanda rungtyniavo 1989-ųjų, o su patobulintu MP4/5B - 1990-ųjų sezone, laimėdama viena paskui kitą lentynininkų ir konstruktorių apdovanojimus. Per abu sezonus MP4-5 iš viso laimėjo 16 kartų, užėmė 27 pirmąsias pozicijas po kvalifikacinių važiavimų ir surinko 263 taškus, iki kol 1991 metais buvo pakeistas nauju modeliu McLaren MP4/6.

1989-ieji buvo pirmieji metai, kai natūralaus oro įsiurbimo motorai tapo privalomi visoms komandoms po to, kai praėjusio sezono pabaigoje buvo uždrausti varikliai su turbokompresoriumi. Dėl šios priežasties per antrą 1988-ųjų pusmetį „Honda" sukūrė 3.5 litro V10 variklį. Alain'o Prost'o sukurtas MP4/5 buvo pristatytas per priešsezoninius bandymus ir iškart pasiteisino.

„McLaren" komanda tą sezoną nugalėjo 10 kartų, šešis iš jų laimėjo pilotas Ayrtonas Senna, keturis - Prost'as. Tuo metu šių dviejų sportininkų santykiai buvo labai įtempti ir jų priešiškumas bei noras nurungti vienas kitą buvo ta varomoji jėga, kuri paskatino sukurti už kitų komandų daug pranašesnį automobilį. Nors brazilas A. Senna laimėjo šešias lenktynes, lyginant su keturiomis A. Prosto pergalėmis, ir dažniausiai finišuodavo pirmas, šio prancūzų lenktynininko avarijos ir automobilio gedimai nulėmė, kad jis turėjo keturiais taškais mažiau finišuodamas ir baigė varžybas su 16 taškų mažiau nei Prost'as. A. Sennos ir A. Prost'o taškai kartu lengvai užtikrino antrąją vietą Konstruktorių čempionate.

Williams FW18

Lenktynininkai: Damon'as Hill'as/ Jacques Villeneuve'as

Variklis: Renault V10

Darbinis tūris: 3000 ccm

Galia: 720 AG

Maksimalus greitis: 350 km/h

Pagaminimo data: 1996

 

Šį Williams FW18 bolidą 1996 metų „Formulė 1" sezonui sukurė Patrick'as Head'as ir Adrian'as Newey. Varomas 3.0 litro „Renault" V10 variklio, jis buvo labai panašus į 1995-ųjų „Williams" bolidą, bet turėjo vairuotojų apsaugas, kaip to naujame sezone reikalavo Tarptautinė Automobilių Federacija. Vairuotojas kabinoje sėdėjo žemiau ir taip pažemino automobilio gravitacijos centrą, dėl ko palengvėjo automobilio valdymas. Ypač geros aerodinaminės bolido savybės nurungė „Benetton" komandos B196s, pilotuojamą Gerhard'o Berger'o ir Jean'o Alesi, bei „Ferrari" komandos F310, kuriuo rungtyniavo Michaelis Schumacheris ir Eddie Irvine'as.

FW18 pilotavo Damon'as Hill'as ir Jacques Villeneuve'as. Sezono metu laimėjęs 12 iš 16 lenktynių, iš kurių 8 - Hill'as ir 4 - Villeneuve'as, bolidas buvo pats sėkmingiausias 1996-ųjų sezone. Jo pagalba Damon'as Hill'as taip pat laimėjo vairuotojų čempiono titulą. Tokiu būdu jis tapo pirmuoju „Formulė 1" jau esamo čempiono sūnumi, kuris taip pat tapo čempionu (jo tėvas Graham'as Hill'as laimėjo 1962 ir 1968-ųjų „Formulė 1"). FW18 taip pat buvo antras iš trijų bolidų, kurie 9 dešimtmetyje „Grand Prix" rungtynėse užėmė 1 ir 2 vietas. Pirmasis buvo „Williams" komandos FW14B 1992 metais Pietų Afrikos „Grand Prix" lenktynėse ir trečias „McLaren" MP4-13 1998 metų Australijos „Grand Prix" varžybose.

Iš viso FW18 surinko 175 taškus ir buvo vienas sėkmingiausių „Formulė 1" bolidų 9 dešimtmetyje.

Jordan 191

Lenktynininkai: Michaelis Schumacheris/                          Andrea de Cesaris

Variklis: Ford HB V8

Darbinis tūris: 3498 ccm

Galia: 680 AG

Maksimalus greitis: 330 km/h

Pagaminimo data: 1991

 

„Jordan 191" - tai pirmoji „Jordan Grand Prix" komandos „Formulė-1" lenktynių mašina, dalyvavusi 1991 metų sezone. Penki lentynininkai atstovavo komandą šešiolikos raundų čempionate. Andrea de Cesaris - vienintelis pilotas, kuris lenktyniavo visą sezoną, nepaisant nesėkmės prieškvalifikacinio važiavimo pirmajame čempionato etape Fenikse, JAV. Jis taip pat pasiekė geriausią komandos rezultatą Monrealyje ir Meksiko mieste užimdamas ketvirtą vietą. „Jordan 191" važiavo ir Bertrandas Gachotas, kuris taip pat pasiekė savo geriausią sezono rezultatą - užėmė penktą vietą ir finišo metu tik dviem sekundėmis atsiliko nuo A. De Cesario. Tačiau šis Bertrando Gachoto sezonas su „Jordan 191" truko trumpai - jis buvo nuteistas dviems mėnesiams kalėjimo už ašarinių dujų papurškimą taksi vairuotojui Londone.

Paskutiniųjų šešių važiavimų metu Gachotą pakeitė trys lentynininkai - Aessandro Zanardi, Roberto Moreno ir 22 metų vokietis Michaelis Schumacheris. Vienintelis savaitgalis lenktyniaujant „Jodan 191" bolidu atskleidė Schumarcherio lentynininko talentą ir gebėjimus. Kvalifikaciniu važiavimu jis užsitikrino septintą, tuo metu „Jordan" komandos aukščiausią vietą starto linijoje, nurungdamas Cesarį, kuris buvo vienuoliktas. Su šiuo bolidu legendinis M. Schumacheris debiutavo „Formulėje - 1".

Pirmojo sezono metu „Jordan" komanda užėmė įspūdingą penktą vietą „Formulė 1" čempionate, surinkusi 13 taškų.

 

Jordan 198

Lenktynininkai: Ralfas Schumacheris/                               Damon'as Hill'as

Variklis: Mugen Honda

Darbinis tūris: 2998 ccm

Galia: 800 AG

Maksimalus greitis: 350 km/h

Pagaminimo data: 1998

 

„Jordan 198" bolidu „Jordan" komanda rungtyniavo „Formulė 1" 1998 metų sezone. Jis buvo pilotuojamas 1996 metų pasaulio čempiono Damon'o Hill'o, kuris perėjo iš „Arrows" komandos, ir Ralfo Schumacherio, kuris „Jordan" komandoje rungtyniavo jau antrąjį sezoną.

Po nesėkmingo starto, kuris komandai neatnešė nei vieno taško pirmojoje čempionato sezono pusėje, bolidas bei jo „Goodyear" padangos ne kartą tobulintos. Tai leido „Jordan" sugrįžti tarp pirmaujančių komandų. 1998-ųjų Belgijos „Grand Prix" lenktynėse komanda, pilotuojama Hill'o, užėmė istorinę pirmąją vietą, o R. Schumacheris tose pačiose rungtynėse atvažiavo antras. Japonijos „Grand Prix" šis bolidas „Jordan" komandai atnešė ketvirtą vietą Konstruktorių čempionate.

Sauber C20

Lenktynininkas: Kimis Raikkonen'as

Variklis: Sauber V10

Darbinis tūris: 2998 ccm

Galia: 780 AG

Maksimalus greitis: 340 km/h

Pagaminimo data: 2001

 

Su „Sauber C20" bolidu „Sauber" komanda rungtyniavo 2001 metų „Formulė 1" sezone. Jis buvo varomas Petronas 01A ("Ferrari") 3 litrų V10 variklio. C20 pasižymėjo ne tik Konstruktorių pasaulio čempionate užimta ketvirta vieta, bet ir tuo, kad juo buvo pristatyta naujoviška priekinės pakabos konstrukcija - taip vadinamas „dvigubas kilis" (angl. twin keel").

2000 metais Tarptautinė Automobilių Federacija, tesėdama įsipareigojimą kontroliuoti greitį „Formulė 1" varžybų metu, paskelbė apie 50 proc., nuo 100 mm iki 150 mm, padidinamą minimalų priekinio sparno aukštį. Kadangi aukščio matavimas buvo atliekamas tik sparnų galuose, daugelis komandų į šį nurodymą reagavo arba pridėdami žemėjantį lekalą arba laiptelį sparnų centrinėje dalyje. Tačiau „Sauber" pasielgė kitaip.

Tuo metu ne kartą tobulintų bolidų nosis buvo pakankamai aukštai, kad būtų galima įmontuoti papildomą kilį, prie kurio tvirtinamas apatinis trikampis balansyras. Noras pakeitus sparno aukštį optimizuoti aerodinamikai ypač svarbias vietas paskatino „Sauber" panaudoti porą kilių apatiniams trikampiams balansyrams, paliekant tik nedidelę atramą tarp jų. Tarp konkurentų komandų nuomonės išsiskyrė. Kai kurios komandos, tokios kaip „McLaren", „Jordan" ir „Arrows", pritaikė idėją sau, tuo tarpu kitos - „Renault" ir „Ferrari" - atsisakė šio sumanymo, atkreipdami dėmesį į galimas problemas dėl svorio bei struktūros trapumo ir avarijų grėsmę.

Priešingai nei ankstesniame sezone, kada komandoje važiavo Mika Salo ir Pedro Diniz, „Sauber" komanda pasirašė kontraktą su vokiečiu Nick'u Heidfeld'u ir suomiu naujoku Kimiu Raikkonenu. Jo patirties stoka paskatino kitus lenktynininkus ir Tarptautinės Automobilių Federacijos pareigūnus abejoti šio sprendimo išmintingumu. Heidfeld'as debiutavo „Prost Grand Prix" komandoje 2000 metais, o Raikkonenas buvo 21 metų jaunuolis, kurio vienintelė patirtis vienvietėje formulėje buvo įgyta praleidus vieną su puse sezono Britanijos „Formulė Renault" varžybose, nors ir laimint prizinę vietą.

Vis dėlto jaunas suomis paneigė savo amžiaus ir patirties trūkumus, gaudamas tašką savo debiuto „Formulė 1" varžybų metu bei dar keturis per likusius metus. Heidfeld'as su bolidu Sauber C20 laimėjo trečią vietą Brazilijos „Grand Prix" lenktynėse bei surinko taškų kitose rungtynėse.

Sauber C20 be abejonės tapo pačia geriausia „Sauber" komandos lentynine mašina, atnešusi jai 21 tašką ir ketvirtą vietą Konstruktorių varžybose. Niekada vėliau „Sauber" nebepasiekė tokio rezultato, nors priartėjo 2002 metais, kai užėmė 5-ą vietą.

„Formulė 1" lenktynininkų apranga

Nuo 1975 metų Tarptautinė Automobilių Federacija reikalauja, kad lenktynininkų drabužiai būtų ugniai atsparūs ir apsaugotų kilus gaisrui. Anksčiau tokią apsaugą užtikrindavo sunkus penkių sluoksnių NASA sukurtas lenktynininkų kostiumas. Šiais laikais jie yra siuvami iš Nomex® - ugniai atsparaus, lengvo dirbtinio pluošto, kuris yra termiškai testuojamas laboratorijoje. Jis išbandomas nuo 300 iki 400 laipsnio temperatūros ugnyje, kuri nukreipiama į medžiagą trijų centimetrų atstumu - tik tuo atveju, jei per 10 sekundžių ji neįkaista, ji gali būti naudojama gaminant lenktynininkų kombinezonus.

Šiuolaikinė vairuotojų lenktynių apranga (taip pat dėvima remonto ir degalų papildymo punkto personalo) turi elastines apsaugas ant alkūnių ir kelių, kurios yra pagamintos iš dviejų - keturių sluoksnių Nomex® audinio. Testavimo metu užbaigtas kombinezonas taip pat yra 15 kartų plaunamas ir tiek pat kartų džiovinamas. Tuomet jis yra bandomas 600-800 laipsnių temperatūroje - tokiomis sąlygomis kombinezono viduje temperatūra negali pakilti aukščiau 41 laipsnio šilumos bent 11 sekundžių.

Kombinezone įsiūtas užtrauktukas taip pat turi atlaikyti tokią pačią temperatūrą ir negali ištirpti ar pernešti karščio link vairuotojo kūno. Netgi emblemos ir siūlai, kuriais siuvamas kombinezonas, turi būti atsparūs ugniai. Be viso to, apranga taip pat turi būti lengva ir orui laidi bei leisti keliems kilogramams prakaito - tiek jo išskiria lenktynininko kūnas varžybų metu - pereiti nuo kūno į išorę.

Kombinezonas taip pat turi turėti du didelius, tvirtus diržus - „rankenas". Jos turi išlaikyti tiek lenktynininko, tiek paties kombinezono svorį tuo atveju, jei avarijos metu vairuotoją reikėtų iškelti iš bolido vienu kartu, siekiant kiek įmokama sumažinti galimų sužeidimų komplikacijų riziką.

Vairuotojų pirštinės taip pat gaminamos iš Nomex®, yra plonos, su zomšos delnais, kurie užtikrina pojūčių jautrumą, būtiną vairavimui. Vairuotojų ugniai atsparūs batai yra pagaminti iš švelnios ir minkštos odos, o jų guminiai padai yra daug plonesni už įprasto apavo, kad būtų užtikrintas tvirtas ir patikimas sąlytis su bolido pedalu. Po kombinezonu lenktynininkas dėvi taip pat ugniai atsparius apatinius, o po šalmu - ugniai atsparią kepurę.

„Formulė 1" lenktynininkų šalmai

Šalmas yra privalomas „Formulė 1" lenktynėse nuo 1953 metų, bet kaip ir patys bolidai, jų dizainas ir konstrukcija nuo tų metų smarkiai pakito. Vis dėlto, galvos ir kaklo traumos patiriamos dažniausiai.

Siekiant sumažinti šią riziką, šiuolaikiniai „Formulė 1" šalmai turi būti ypatingai lengvi, norma - apie 1250 gramų, ir stiprūs. Kuo lengvesnis šalmas, tuo mažiau svorio jis prideda vairuotojo galvai, veikiamai ekstremalios gravitacijos jėgos, patiriamos didinant greitį, stabdant ar atliekant posūkį, tuo mažesnė kaklo sužalojimų rizika. Ir kuo šalmas stipresnis, tuo didesnis jo pajėgumas absorbuoti poveikį bei apsaugoti galvą avarijos metu.

Lenktynėse gali būti naudojami tik Tarptautinės Automobilių Federacijos patvirtinti šalmai. Siekiant užtikrinti jų atitikimą griežtiems saugumo reikalavimams, su „Formulė 1" šalmais yra atliekami ekstremalūs deformacijos ir suskilimo testai. Kad pereitų tokį testą, šalmai yra gaminami iš kelių sluoksnių, iš anglies pluošto, polietileno ir ugniai atsparaus aramido.

Išorinis šalmų sluoksnis yra dvigubas: dažniausiai iš anglies pluošto ir medžiagos, sustiprintos derva. Po ja - sluoksnis aramido (dažniausiai Kevlar®, kuris yra naudojamas ir neperšaunamose liemenėse). Tada - minkštesnis, lankstus sluoksnis iš polietileno, padengtas tuo pačiu ugniai atspariu audiniu, naudojamu lenktynininko kombinezonui.

Šalmo antveidis yra pagamintas iš specialaus polikarbonato, kuriame suderintas atsparumas smūgiams ir liepsnai bei puikus matomumas. Daugelis vairuotojų naudoja tamsintus antveidžius, kurių vidinė pusė yra padengta nuo rasojimo saugančiais chemikalais. Keletas permatomų nuplėšiamų juostelių yra priklijuota prie išorinės antveidžio pusės. Kai per lenktynes antveidis išsipurvina, vairuotojas pašalina juostą ir tokiu būdu nuvalo antveidį. Šalme esantys oro ėmikliai ventiliuoja vairuotojo galvą. Juose įtaisyti filtrai, kad apsaugotų nuo mažų nuo trasos kylančių dalelyčių patekimo.

Be saugumo testų, „Formulė 1" šalmams taip pat taikomi vėjo tunelio testai, kurie leidžia tobulinti dizainą ir taip sumažinti pasipriešinimą, atsirandantį važiuojant dideliu greičiu.
Beje, nepaisant visų pažangiausių medžiagų, naudojamų šalmo gamybai, ant „Formulė 1" šalmų esantys ženklai vis dar piešiami rankomis. Tai reikalauja ypatingai profesionalaus ir kruopštaus šimtus valandų trunkančio darbo.

 

Apie parodą pristatančią kompaniją „Interrace"

„Interrace" grupė jau dvidešimt metų specializuojasi moto sporto šou, parodų ir kitų renginių organizavime bei valdyme. 1996 metais įsteigta „Interrace Deutschland GmbH", kuri dėl atsidavusios ir profesionalios komandos užsitarnavo gerą vardą visoje Europoje.

Šiuo metu „Interrace" priklauso apie 40 originalių „Formulė 1" bolidų iš įvairių laikotarpių, tarp kurių - ne vienas pasaulio čempionato laimėtojas. Kolekcija kasmet papildoma ir šiuo metu taip pat apima trasinius bei sportinius, taip pat JAV lenktynių automobilius.

Vienas iš „Interrace" sėkmės faktorių - kūrybingas valdymas. Šalia tradicinių lenktyninių automobilių parodų bendrovė plėtoja idėjas, kurios leidžia patirti tikrą „Formulė 1" varžybų atmosferą: lenktynių simuliatoriai, rungtynės arba šou automobilių remonto ir degalų papildymo punktuose bei pasirodymai mobiliuose scenose pritraukia minias žmonių.

„Interrace" taip pat teikia logistikos paslaugas. Žinodama transportuojamų objektų vertę, bendrovė išvystė specialią pakrovimo ir transportavimo sistemą, kuri apsaugo nuo rūpesčių ir garantuoja kokybišką rezultatą. Tokiu būdu „Interrace" tapo viena iš pirmaujančių didelės vertės transporto priemonių pervežimo ekspertų visoje Europoje. „Formulė 1" lenktynių komandos, rėmėjai, „Ferrari Challenge" Taurės varžybų dalyviai, taip pat automobilių pardavėjai ir senovinių mašinų kolekcionieriai patiki „Interrace" savo verslą. Dešimties sunkvežimių parkas suteikia galimybę iš karto pervežti nuo vieno iki šešių automobilių, o gerai parengti ir savo darbą išmanantys darbuotojai užtikrina kokybišką paslaugą.