Gyvenimas iki beviltiškumo pilkas ir nuobodus: darbas - namai, namai - darbas. Nieko aplinkui nebevyksta, visas svajones senai palaidojau. Nors esu trisdešimt penkių metų, nieko nebenoriu ir nebematau jokios gyvenime prasmės. Bandžiau lankyti meditacijas, niekas nesikeičia, tiesiog jaučiuosi lyg koks zombis.
Gal panašios krizės ištinka daugumą žmonių, bet aš dėl to jaučiuosi labai nelaimingas ir tuščias, be norų ir ketinimų. Tiesiog einu, nes taip reikia.
Ramūnas
Tuščiu gyvenimas tampa ne be mūsų pastangų.
Palaipsniui atsakydami sau tai viena, tai kita, mariname svajones, tikėdami, jog daug ką galėsime įgyvendinti vėliau, kol galų gale numariname visas svajones.
Taip elgtis su savimi neturėtume, privalome nors retkarčiais palepinti sielą nors ir nedideliais malonumais ir visada privalome turėti svajonę: mažesnę, didesnę - tai jau skonio reikalas.
Turint dideles svajones, atsiranda poreikis jas įgyvendinti, atsiranda stimulas asmeninėms pastangoms.
Nepriklausomai nuo to, kokia nereali beatrodytų Jūsų svajonė, susidarykite planą ir visomis išgalėmis siekite ją įgyvendinti.
Ką turite pakeisti savo gyvenime?
Nuo ko reikėtų pradėti?
Ko reikėtų atsisakyti, kokie pakeitimai būtini?
Dažniausiai sėkmės nepasiekiame dėl paprastos priežasties - mes bijome ir net nebandome įsivaizduoti, jog tai įmanoma. Todėl nieko ir nesistengiame. Taip įsisukame kasdieniniame gyvenime, jog net nebeturime laiko pamąstyti, jog išskyrus tą gyvenimo, kurį susikūrėme, yra ir kitos galimybės, gal kažkiek bauginančios, bet galinčios padėti tapti mums laimingais.
Diena iš dienos nuosekliai, nors ir menkais žingsneliais, judėkite link svajonių įgyvendinimo, įsivaizduokite, ką Jūs veiksite po penkių metų, po dešimties, ir būkite įsitikinęs, jog gyvensite taip, kaip visą gyvenimą svajojote.

Dažnai apsilankau "Ramos" turgelyje ir matau vieno prekiautojo tokius gražius, kažkieno mūvėtus papuošalus, jog negaliu atitraukti akių, nors pirkti bauginuosi.
Ką patartumėt?
Elvyra
Jei neturite galimybės nusipirkti nenešiotą papuošalą, tokiu atveju geriau rinkitės be akmenų ir netikro metalo, taip vadinamus plastmasinius blizgučius. Nes jie ir taip nepasižymi kažkokiomis galiomis, bet ir neprisigeria svetimos energijos.
Akmenys, ypač, jei Jūs ne pirmoji savininkė, kaip ir kiekvienas gyvas sutvėrimas, spinduliuoja buvusio gyvenimo energiją.
Kokia ji, kuo jie buvo "maitinami", niekada nesužinosite, o jei ir žinotumėte, nesuvoktumėte, ką su ta svetima energija daryti.
Tai geriausiu atveju, ar blogesniu, galite perimti buvusios šeimininkės išgyvenimus (kieno gyvenime jų trūksta). Todėl, koks gražus ir vertingas bebūtų akmuo komise ar turgelyje, geriau susilaikykite.

Geros kloties!
Gražina