Vieną popietę, garsus bankininkas vyko namo didžiuliu limuzinu.
Pamatęs du vyrus valgančius pakelės žolę, įsakė savo
vairuotojui sustoti ir išlipo, ir paklausė vieno iš jų:
- Kodėl jūs valgote žolę?
- Mes neturime pinigų maistui .. - Sakė vargšas. - Taigi, mes turime valgyti žolę.
- Na, tada eikim į mano namus ir aš duosiu valgyti, - pasakė bankininkas.
- Ačiū, bet aš turiu žmoną ir du vaikus su savimi. Jie ten palei medį.
- Leiskite jiems eiti kartu - dar kartą pasakė bankininkas.
Ir, atsigręžęs į kitą vyrą, jam tarė:
- Galite irgi ateiti.
Vyras labai tyliai pasakė:
- Bet, pone, aš turiu žmoną ir šešis vaikus su savimi!
- Tu ateik taip pat. - Atsakė bankininkas.
Ir jie sulipo visi į didžiulį ir prabangų automobilį.
Važiuojant, vienas iš vyrų droviai pasakė bankininkui:
- Jūs esate labai geras. Dėkojame, kad mums visiems padedate!
Bankininkas atsakė:
- Mano brangusis, nesidrovėk, aš esu labai laimingas, kad tai padariau! Jums
bus malonu mano namuose... Žolė virš 20 cm ūgio!
Moralas:
Radę paslaugų bankininką (ar banką), kuris žada padėti, neapsigaukite...

Saulutės atokaitoje sėdi trys senutės ir plepa. Eina pro šalį diedukas.
- Ė, Antanai, lažinamės, kad mes tiksliai atspėsim kiek tau metų.
- Oi, senos vištos, niekada gyvenime neatspėsit!
- Zaprasta! Tu tik kelnes nusimauk ir trusikus.
- A kiba durnos!? O tai čia kam?
- Kad tiksliau atspėtume.
Patrepsėjo diedukas, patrepsėjo, bet smalsumas nugalėjo. Nusiavė. Bobulės paprašė pasisukti į vieną pusę, į kitą, pašokinėti. Pasitarusios pareiškė:
- Tau 83 metai ir dvi dienos.
- A joptararai! Tiksliai! O pagal ką čia nustatėt?
Seniukės pradėjo žvengt pasikratydamos:
- Eik tu, skleroznyke! Taigi užvakar tavo gimtadienį kartu šventėm...