Išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas demokratas Barakas Obama (Barack Obama) turėtų padidinti Amerikos autoritetą ir atkurti jos įtaką, pagerinti santykius su Europa, pati Europa bus vieningesnė ir turės "stipresnę kortą" prieš bet kokius Rusijos iššūkius ir politikos posūkius, Eltai teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, buvęs ilgametis "Laisvosios Europos" radijo bendradarbis Kęstutis Girnius.

Anot politikos apžvalgininko, šie prezidento rinkimai JAV iš dalies rodo, kad Amerika jautė, jog jau atėjo laikas pakeisti Džordžo V. Bušo (George W. Bush) administraciją, kad respublikonai gana ilgai yra valdę šalį ir reikia pokyčių. B. Obama išreiškė amerikiečių viltį, kad bus pasukta nauju keliu. Tiesa, pasak K. Girniaus, kol kas dar yra ganėtinai neaišku, koks tas kelias bus.

Politologo manymu, valdant B. Obamai esminių pokyčių JAV ir Lietuvos santykiuose nebus. "Amerika jau 50-60 metų veda Lietuvai draugišką politiką, jos dėka daugelis Vakarų Europos ir pasaulio šalių nepripažino Lietuvos inkorporavimo į buvusią Sovietų Sąjungą. JAV labiau už kai kurias Europos šalis ragino Lietuvą priimti į NATO, palaiko ją ir dabar. Šie dalykai nepasikeis", - sakė K. Girnius.

Politikos eksperto teigimu, B. Obama supras geresnių santykių su Rusija svarbą. Be jos paramos JAV negali išspręsti kai kurių esminių klausimų - tarp jų Afganistano problema, Irano branduolinė programa, kuri yra pagrindinis Amerikos rūpestis.

K. Girnius B. Obamos išrinkime mato ir tam tikros netiesioginės naudos Lietuvai. Anot politologo, yra vilčių, kad B. Obamai pavyks užmegzti gilesnį JAV ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą, tai sustiprins bendrą Vakarų poziciją, o Rusijai sumažės manevravimo laukas.

"Rusijos pagrindinis ginklas yra principu "skaldyk ir valdyk" paremta politika. Dž. V. Bušo valdymo metais Amerikos prestižas sumažėjo ir buvo nemažai viešų nesutarimų tarp Amerikos ir Europos Sąjungos, Rusija tai galėjo šiek tiek išnaudoti", - teigė K. Girnius.

Eltos paklaustas, kaip jis vertina buvusio prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) patarėjo užsienio politikos klausimais Džeimso Lindsėjaus (James Lindsay) pasakymą, kad naujasis prezidentas turės iš esmės pakeisti užsienio politiką, tačiau priimti sprendimai atneš milžiniškų pasekmių JAV saugumui, K. Girnius teigė, jog kol kas jam sunku pasakyti, apie kokias "milžiniškas pasekmes" kalba Dž. Lindsėjus. Politologo teigimu, JAV yra pabrėžiamas užsienio politikos tęstinumas, yra JAV gyvybiniai interesai, ir juos reikia apginti.

"B. Obama sako, kad reikia kuo greičiau išvesti karius iš Irako, tiesa, jo pozicija šiuo klausimu švelnėja. Išrinktasis prezidentas pabrėžia, kad kariuomenės negalima išvesti neatsakingai. Antra vertus, B. Obama irgi pažymi, jog reikia siųsti daugiau karių į Afganistaną, nes JAV ir NATO ten nesiseka. B. Obama yra užsiminęs, jog jis yra pasirengęs kalbėtis su Iranu apie branduolinę programą. Net jei būtų užvedamas dialogas, be metų, dvejų ar trejų, didesnių pokyčių aš nelabai įsivaizduoju", - sakė K. Girnius. Lapkričio ketvirtąją, JAV prezidento rinkimų metu, išrinkta Rinkikų kolegija, kuri oficialiai gruodžio 15 dieną išrinks prezidentą ir viceprezidentą. Tačiau, pasak K. Girniaus, tai yra gryniausias formalumas, jau yra visiškai aišku, kad prezidentu JAV išrinktas B. Obama, kuris savo viceprezidentu pasirinko Džo Baideną (Joe Biden).

Balsavusių rinkėjų apklausų duomenimis, gautais iki 6.00 val. Vidurio Europos laiku, demokratas B. Obama nugalėjo mažiausiai 27 valstijose ir užsitikrino 338 rinkikų balsus. Tai yra gerokai daugiau nei būtinas 270 balsų minimumas. Respublikonas Džonas Makeinas (John McCain), apklausų duomenimis, laimėjo 19 valstijų ir gavo tik 157 rinkikų balsus.

B. Obama 44-uoju JAV prezidentu bus inauguruotas sausio 20-ąją. Jis prie valstybės vairo stos sunkiausios per pastaruosius kelis dešimtmečius finansų ir ekonomikos krizės akivaizdoje. Be kita ko, šiai krizei demokratas turi būti dėkingas už aiškią savo pergalę rinkimuose. Apklausų duomenimis, amerikiečiams jis pasirodė labiau pajėgus įveikti sunkumus nei respublikonas Dž. Makeinas.

Greičiausiai dar niekada amerikiečiai nedalyvavo prezidento rinkimuose taip aktyviai kaip šį kartą. Vien tik Virdžinijoje rinkėjų aktyvumas siekė 75 proc. Iš 213 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų balsuoti užsiregistravo 187 mln., 40 mln. jų pasinaudojo išankstinio balsavimo teise. Per 2004 metų prezidento rinkimus aktyvumas buvo 60,7 proc. - tai buvo didžiausias aktyvumas nuo 1968 metų.

JAV piliečiai antradienį rinko ne tik prezidentą, bet ir Atstovų rūmų narius bei trečdalį senatorių. Ir šiuose rinkimuose geriau pasirodė demokratai. Senato vietas partija iškovojo Virdžinijoje, Šiaurės Karolinoje, Naujajame Hempšyre, Kolorade ir Naujojoje Meksikoje - šioms valstijoms iki šiol atstovavo respublikonai. Demokratai užsitikrino mažiausiai 55 mandatus iš 100, įskaitant nepriklausomą demokratą Džo Lybermaną (Joe Lieberman). Tačiau manoma, kad demokratams nepavyks pasiekti svarbios 60 senatorių daugumos.

Dar vieną postą demokratams pavyko laimėti ir gubernatorių rinkimuose. Misūryje jie iš valdžios išstūmė respublikoną. Dabar demokratai vadovaus 29 valstijose, o respublikonai - 21.

Elta

AFP-Scanpix nuotr.