Mačiau viziją – mes turim resursų išspręsti finansinį nukraujavimą
Miestelio naujakuriai, gyvendami pusiau pastatytame kvartale, kokius 20 metų važinėjo vienu ir tuo pačiu pusiau asfaltuotu keliu į miestą, į darbus, į mokyklas, į darželius. Jau taip tas miestas susiplanavo, kad tėra vienintelis kelias į miestą. Yra ir kitas kelias, tačiau jis veda iš miesto. Kvartalo žmonės nesinaudoja šiuo keliu, kad patektų į miestą – tiesiog taip važiuoti užtruktų tris kartus ilgiau, nes kelias veda aplink miestą.
Staiga, kaip perkūnas iš giedro dangaus, iškrito labai gausus kiekis sniego, nelyginant lavina nuo Ararato kalno. Vienetai prognozavo, kad taip atsitiks, tačiau žmonės nepasiruošė tam nei morališkai nei fiziškai nei techniškai. Taigi, tas beveik vienintelis, pagrindinis kelias į miestą užblokuotas kokių trijų metrų sniego pusnimis. Niekas nei praeina, nei pravažiuoja.
Du kaimynai pradeda diskutuoti, kaip pasinaudoti kitu keliu, kuris kaip ir liko neužpustytas, tačiau ten Europos Sąjungos (ES) lėšomis vykdomas viso kvartalo infrastruktūros projektas – kelias perkastas ir didžiulis kanalas paruoštas vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdžiams kloti ( nes kvartalas, kaip sakiau tik pusiau baigtas), pravažiuoti per jį šansų beveik nėra.
Taigi žmonės sėdi ten kur buvę: vieni namie, kiti už namų, kitoje tos sniego lavinos pusėje.
Tie kurie namie – nieko absoliučiai negali padaryti, tie, kurie miesto pusėje turi galimybę organizuotai padėti savo kaimynams ir tuo pačiu patekti atgal į savo namus, kai bus likviduoti katastrofos padariniai.
Kaimynai kaip vieną iš būdų svarsto: laikinai ignoruojam ES reikalavimų išpildymą pabaigti projektą laiku ir užverčiam žemėmis poros metrų atkarpą ir galėsime laikinai naudotis alternatyviuoju keliu, kol kaimynai, esantys mieste sutvarkys pagrindinį kelią.
Kadangi pinigų niekam nėra fiziškai įmanoma nusiimti nuo banko sąskaitų ir nėra kaip pasamdyti rangovų, kaimynai pasiryžę sutelkti visus ir savo jėgomis užsipilti kanalo atkarpą žvyru ir akmenimis bei turėti laikiną kelią.
Jie visi supranta, kad tai yra laikina.
Įprastą kelią tvarkys kaimynai, likusieji bendruomenės nariai, jie tą gali daryti: turi priemones ir yra patogioje vietoje.
Taigi – tokia yra bendruomenės galia, tokia yra ir bendroji sąmonė. Kiekvienas mes esame surišti viena virve ir tik nuo mūsų norų priklausys kaip mes įveiksime iškilusias problemas.
Jeigu susitelksime – bus lengviau.
Dabar, kreipiuosi į visus, kurie yra miesto pusėje ir į tuos, kurie net nėra matę to miestelio gatvių.
Jūs, aukštai esantys mūsų bendruomenių lyderiai, mūsų atspindys, jums tereikia pripažinti, kad kaip pasakysit taip ir žmonės elgsis, kaip sutelksite kaimynus, priklausys katastrofos padarinių likvidavimo greitis ir efektyvumas.
Gal iš tikrųjų galime ignoruoti ES kai kuriuos įsipareigojimus, tiesiog atidėti jų projektus, kurie mūsų žmonėms pakenktų ar bent jau trukdo ypatingų situacijų, kaip ši metu.
Kreipiuosi į mąstančiuosius lyderius, kurie šiandiena nudelbę akis į žemę laukia, kol tas košmaras pasibaigs – mielieji, jei ne jūs, verslas, amatai, smulkioji prekyba, menai, kultūra, jaunimo ugdymas ir sveikatinimas, mūsų bendruomenė iširs. Sutelkite kiekvienas savo kolektyvus, įžiebkite jiems tikėjimą ir viltį, suteikite sielos ramumą, raskite jėgų bent laikinai pasikloti alternatyvųjį kelią ir veskite juos vėl į tą gyvenimą, prie kurio jie pripratę buvo.
Be abejo, iš esmės, turime susimąstyti, ar tas vienintelis pusiau asfaltuotas kelias yra tinkamas mūsų ateities gyvenimui, gal ieškokime būdų, kaip pasistatyti naują, alternatyvųjį ir kitokiais principais paremtą kelią. Kelią, kuris nebūtų vienintelis patekimas į vienintelį miestą.
Košmaras ankščiau ar vėliau baigsis, tačiau jo padariniai priklauso nuo mūsų pačių, nuo Jūsų, lyderiai. Visi lyderiai.
Mes turim patys save, tik susitelkti vienam vieninteliam tikslui belieka. Lyderiai, atėjo jūsų metas veikti.
P.s. miestelis egzistuoja tikrovėje, istorija – matyta vizija.
Dalius Virsilas
Ekovalstybe.lt

Komentarai
mums taip neisies, juk lietuvis lietuviui - blogiau uz vilka (negaliu sakyti - vilkas, jie gaujom gyvena ir savu neskriaudzia), cia graziai parasyta, bet utopija :-)
cia seniai zinoma tiesa, tik pas mus utopija ja pritaikyti :-)