Savaitė Islandijoje
Lankiausi joje dukart; pirmą kartą seminare praleidau ten vos porą dienų (niekaip nesupratau, kaip organizatoriams apsimokejo mus ten kviestis ir mokėti), tada supratau, kad čia dar grįšiu. Sekantį kartą jau planavau kelionę, iš anksto pirkau bilietus (nepatikėsit, kainavo tik virš 800 lt žmogui), užsisakiau mašiną ir pakeliavau savaitę. Gal nepamačiau visko, ką parodo gidai, bet įspūdžių užteko.
Islandija - viena mažiausių ir atkampiausių pasaulio šalių, įsikūrusi saloje tarp Atlanto vandenyno ir atšiauriųjų Grenlandijos bei Norvegijos jūrų, pusiaukelėje tarp Europos ir Amerikos. Ledo ir ugnies šalis, verčianti džiaugtis jos grožiu ir kiekvieną dieną nerimauti dėl oro sąlygų kaitos.
Islandijos sostinės Reikjaviko pavadinimas į lietuvių kalbą verčiamas kaip "krantas dūmuose". Tai pati šiauriausia pasaulio sostinė, kurioje dabar su priemiesčiais gyvena apie 180 tūkst. žmonių. Nepaisant pavadinimo, tai labai švarus miestas, šildomas geoterminiais vandenimis. Jis yra itin svarbus Islandijos centras ir pats svarbiausias žvejybos uostas saloje.
Simona
Simona
Komentarai
kas mėgsta kitoki poilsi, ne gulineti aplink turkijos viesbuciu baseinus su kokteiliu rankoj, šiaures krastai - puiki alternatyva. neikyrus, mandagus aptarnavimas (jokiu - pataisysim rytoj), atsiauri, bet dieviskai grazi gamta, pasakiški peizažai ir atradejo dziaugasmas. bent jau taip jauciuosi Norvegijos kalnuose ar islandijoje. paieskosiu ir as foto :-D
Cia visai kitoks poilsis, nei triuksmingi pietu kurortai. Ejau i zygi norvegijoj kalnais, ir galva kaip issivale, ir santykius patikrinom :-)
Oj, kaip ten grazu :-) teko su choru ten pries kelis metus pabuvoti, patiko viskas - ir tvarkingumas, ir saikingumas, ir mandagumas. Nuostabi salis. Nors gal atostogoms nesirinkciau - man arciau sirdies saule, jura, siluma....
Šiaip tai mitas, kad šiauriečiai atšiaurūs (hm, kalambūras) ir nedraugiški žmonės. darbo reikalais rteko susipažinti su keliais islandais, jie svečiavosi mūsų renginyje ir pakvietė į svečius. planavom atostogas ir nusprendėm, kad gal verta pasinaudoti kvietimu, nes šilti turistų nutrypti kraštai jau pabodę. ir ką, nustebom (pirmiausia), ir nepasigailėjom. Islandai, sužinoję, kad atvykstam, pasakę, kad neužsakinėtume viešbučio, užleis savo name kambarį ir dušą. be to, sudarė programėlę, ką galim nuveikti per pusantros saviatės ir davė automobilį. kai kur lydėjo, kai kur važiavom patys. maudėmės kubile ant vandenyno kranto ir t.t. Aisku, tas buvo iki krizės :-)
Normalus jie zmones, visur stereotipai karaliauja :-) juk ir pas mus yra zmoniu, su kuriais nenorime bendrauti ir atsitveriame tylos siena, taip pat yra negalinciu be draugijos ar publikos ir tokiu, kurie sunkiau zmones prisileidzia