Eurovizinės sėkmės formulė
Gražus balsas, simpatiškas veidas ir lengvai įsimenama melodinga daina - tiek tereikia, kad atsistojusi ovacijomis oštų visa Europa, dievinanti eurovizinį karnavalą.
Aleksandras Rybakas. Niekam iki šiol negirdėta Baltarusijoje gimusio, o Norvegijoje išaugusio 23 metų vyruko pavardė. Ir daina, pavadinta “Pasaka”.
Pats parašė pergalingą dainą, pats dainavo, pats pritarė smuiku ir pats pavergė Europą taip paprastai, kad net šešiolikos šalių melomanai skyrė aukščiausius balus. Bet kokia vertinimo komisija būtų bejėgė prieš tokią simpatijų audrą.
Nuo 1994 metų Eurovizijoje dalyvaujančioje Lietuvoje kasmet kyla migreną sukeliantis klausimas: kokios dainos ir kokių atlikėjų reikia šiam mistiniam festivaliui? Ginčijasi muzikos ekspertais save vadinantys garsūs žmonės, riaumoja piktieji interneto komentatoriai. Visi žeria patarimus, kurie, pasirodo - beverčiai.
Recepto nėra, nes geriausias mūsų pasiekimas - 6-oji vieta Atėnų konkurse 2006 metais tebuvo pokštas. Toks pat, kaip ir paties kolektyvo “LT United” susibūrimas ir kvailionės. Netikėtas ir malonus pokštas. Vienkartinis, turintis simbolinę reikšmę tik Lietuvoje, kur tapti žvaigžde yra labai lengva. Tereikia apsinuoginti, susimušti, apsiskelbti nenormaliu ar susituokti.
Tik nebandyk groti geros muzikos ar dieviškai dainuoti. Tapsi “neformatu”, tavęs negros radijo stotys, kurių diskžokėjai ar vadovai kažką yra girdėję vos apie tris akordus. Prieš trejus metus Europai reikėjo pasenusios muzikos bei riaumojimo iš monstrų gerklių.
Praėjusį šeštadienį milijonai žiūrovų pamatė, kad eurovizinės sėkmės formulė - paprastumas. Melodingas ir gražus. Smuikas ir šypsena. Kuklūs kostiumai ir energingi šokėjai. Atrodo, kad norvegų būrelis net pinigų tam neišleido - nematėme nei aukso blizgesio, nei dizainerių kostiumų. Į pasąmonę atsikraustė tik įsimintina melodija.
Vilnietis Sasha Sonas pinigų net neturėjo. Ir dar ta nelaimė traukiant pirmąjį pasirodymo numerį. Kuo vilnietis skiriasi nuo baltarusio iš Norvegijos? Toks pat jaunas, dainuoti, regis, mokantis vyrukas su skrybėle ir ugnele rankoje. Gal tik ugnies dainoje per mažai.
Tačiau Dimos Šavrovo nėra už ką pulti, ar, kaip pas mus madinga - dusinti. Likome nepaskutiniai. O tai svarbiausia, nes dėl A.Rybako “Pasakos” pamišusi Europa tą vakarą lyg ir nematė likusių dvidešimt keturių atlikėjų. Pirmuoju numeriu dainavusį vilnietį konkurso pabaigoje galėjo prisiminti nebent tik jo artimieji, draugai ir vadybininkas.
Pykome ant kaimynų, kurie Dimai nedavė balų arba pabėrė labai jau skurdžiai. Kuo čia dėti kaimynai, jeigu už Norvegiją balsavo visa Europa? Nebuvo nė vienos abejingos valstybės.
Lietuvos atstovas parodė, kad ta šalelė prie Baltijos jūros vertina kokybišką muziką, moka solidžiai apsirengti ir nefantazuoja, kad turi kažką bendra su senovės Roma. Kaip ukrainiečiai, į sceną išvilkę kažką panašaus į psichiatrijos klinikos kasdienybę. Demonstravę realų skrydį virš gegutės lizdo.
Arba latviai, klykę apie degtinę, nes veiksmas vyksta Rusijoje. Paklykė ir lėkė lauk jau iš pusfinalio. Ypač keista, galėjo dar kartą bent grupę “Brainstorm” komandiruoti. Su gražia lyrika, nuoširdumu. Lyginant su kaimynais, D.Šavrovas pasirodė kaip nugalėtojas.
Julius GIRDVAINIS, "Respublika"
Eurovizinės sėkmės formulė
Komentarai
Nieko blatno tame Dimoje nėra ir daina nebuvo jau ypatinga. Per daug jis paskutiniu metu pasikėlęs, kad net dainuodamas iš mandrumo nebesugeba aiškiai žodžių ištarti. Keista buvo, kad į finalą dar jis pateko. Nėra net ko lygintis su norvegu, kuris ir charizmatiškas ir judrus ir pan. Ko mūsiškiui trūksta.
Viskas priklauso nuo to, kaip i ta eurovizija ziurim. Faktas, kad Dima per geras tokiam kiciniam konkursui, kur svarbiausia surengti tranku sou, ir tureti kuo daugiau kaimynu. paziurekim, kas pastaraisiais metais laimi - ex rytu bloko valstybes ir bumcikai. Siu metu daina isimtis galbut tuo, kad laimejo skandinavai, bet atlikta baltarusio, ir jos motyvas - paprastyte melodija rusisku cestuskiu motyvais. Maloni ausiai melodija, jaunas nebjaurus veidas, plati sypsena ir spindincios akys - bet cia ko nors gilesnio ieskoti neverta. I toki konkursa ir mes turetume kazka panasaus siusti, o ne ieskoti filosofiniu gilumu. Musu daina daug vertesne, bet ne cia. musu paprasciausiai nesuprato :-) cia turbut musu cicinas su savo povo plunksnom pasipuosusiom sokejom ir "neliesk mano damos" laimeti sansu turetu 100 kartu daugiau :-) tiesiog mes ten, kur reikia linksmintis, bunam per rimti...
Ai, pirma reikia kad valdzia negailetu pinigu menui ir sportui, jie geriausiai reprezentuoja sali ir didina zinomuma. O kai vaikinas vaziuoja ten uz keliasdesimt tukstanciu, kai kiti savo pasirodymams skiria milijinus, valdzia net apatiniais pasirupina (Airijos atvejis), kad atlikejui nereiktu sukti galvos del nieko, iskyrus dainavima, nereikia tiketis stebuklu, kad dauina europa pamegs per kelias minutes...