Bona Sforza, atstumta reformatorė.
Sukurtas: 2018-12-26

Ekonominės gerovės šuolis Lietuvoje

16 amžius pasižymėjo itin aukštu gerovės lygiu Lietuvoje. Daug prisidėjo tai, kad Lietuva tapo dominija didžiulėms teritorijoms rytuose. Tačiau didžiausią impulsą suteikė karaliaus Žygimanto Senojo žmona Bona Sforza. Moteris, kuri iki šiol atsimenama Lietuvoje su negatyviu nusistatymu. 

bona sforza valdymo laikotarpio ekonomika

Reformos ne iš karto duoda vaisius. Pradžioje reformos buvo daromos asmeniniuose Bonos ūkiuose ir vėliau, nugalėjus vyraujančią inerciją, paplito po visą Lietuvos ir Lenkijos teritoriją. Reformų suteiktas impulsas veikė gerokai po Bonos mirties. BVP mažėjimas sunkiai paaiškinamas išorinėmis priežastimis, pavyzdžiui Livonijos karu. Tai daugiau paaiškinama karaliaus valdžios susilpnėjimu, korupcijos augimu ir didikų grupių kova dėl įtakos, labiau žiūrint asmeninių, o ne valstybės interesų.

Situacija Europoje Bonos valdymo pradžioje

16 amžiaus pradžioje visoje Europoje vyko dideli sukrėtimai. Visai neseniai ispanai baigė rekonkistą, išvarydami maurus iš Granados, paskutinės jų tvirtovės Pirėnų pusiasalyje. Iš atrastos Amerikos plūstelėjo sidabro prikrauti laivai, ženkliai pakeitę Ispanijos ir Europos ekonomiką. Italijos pusiasalyje dėl įtakos susikibo ispanai su prancūzais.

Nedidelė, tačiau labai įtakinga Milano kunigaikštystė atsidūrė tarp užkariautojų ir Romos popiežiaus interesų girnų. Tik Milano valdovų Sforzų diplomatijos, proto ir intrigų dėka jie sugebėjo išlaikyti kunigaikštystę savo rankose. Puikus serialas "Bordžijos", kurį verta pasižiūrėti norint suprasti Sforzas. Tik įpatingai protinga ir gudri asmenybė galėjo pasipriešinti garsiojo popiežiaus Aleksandro IV intrigoms. Neveltui šios giminės herbe pavaizduotas drakonas. Štai tokioje šeimoje gimė ir buvo auklėjama būsima Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo žmona Bona Sforza D'Aragona. 

Bonos Sforza vedybos

Žygimantas Augustas buvo pavydėtina partija į saulėlydį linkstančiai Sforzų giminei. Tuo metu Europą dalinosi trys pagrindinės karališkos dinastijos - Valua, Habsburgai ir Jogailaičiai.  Tuo metu Rusijos Riurikovičių dinastija, nors ir buvo gerbiama, neprilygo šioms trims.  Jogailaičiai, kurie kilo nuo Jogailos, tuo metu buvo laikomi viena iš perspektyviausių Europos dinastijų. Jogailaičiai valdė Čekijoje ir Vengrijoje. Pati Lenkija ir Lietuva užėmusi Kijevo Rusios žemes buvo išsiplėtusi iki pat Juodosios jūros. 

Piršliavo Žygimantui pats Karolis V, greitu laiku tapsiantis galingiausiu Europos valdovu. Balandžio 18 dieną, 1518 metais Žygimantas l Augustas ir Bona Sforza susituokė. Pirmoji gimė Izabelė ateityje tapsianti Vengrijos karaliene. Po dviejų metų gimsta Žygimantas Augustas, būsimas Lenkijos ir Lietuvos valdovas. Dar po poros metų gimsta Sofija, būsima Braunšveigo kunigaikštienė. Po metų gimsta Ona, ištekėjusi už Stepono Batoro ir kurį laiką buvusi Lenkijos karaliene. 1526 metais gimsta Kotryna, būsima ATR Vazų dinastijos pradininkė.

 

Bonos Sforza veikla


Senstantis karalius labai daug leido jaunai žmonai. Nežiūrint į pastovius gimdymus, Sforza aktyviai ėmėsi pertvarkymų karaliaus dvare. Tuo metu Europoje prasidėjo Renesanso epocha. Vienas iš renesanso centrų buvo Milanas. Į Krokuvos dvarą atkeliavo renesanso mados. Be madų, Krokuvos dvarą pasiekė naujovės iš Italijos ir Amerikos. Bulvės, pomidorai, agurkai, visai tikėtina šparagai, sraigės, mėsos konservavimo būdai. 

Po pirmojo aktyvių gimdymų dešimtmečio  Bona daugiausiai dėmesio skyrė ekonomikai. Yra legenda, kad ji pasakė Lenkijos didikams "Ant šios žemės voliojasi taleriai, reikia tik pasilenkti ir juos pakelti". Į ką buvo atsakyta "Nelabai čia yra tokių, kurie norėtų lankstytis". Panašus pasipriešinimas ir skepsis Bona Sforza veiklai lydėjo ją visą laiką. Nežiūrint į tai, Bona Sforza sugebėjo padaryti tiek, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybių ekonomika pasiekė lygį, kurį pavyko pasiekti tik pastaraisiais metais. 

Bona pasinaudojo susiklosčiusia palankia ekonomine situacija Europoje. Ispanija gabenosi iš Naujojo pasaulio laivus prikrautus sidabro. Pačioje Ispanijoje sidabras nuvertėjo tiek, kad nebeapsimokėjo užsiimti amatais ir maisto auginimu. Sidabro vertė krito ir aplinkinėse šalyse. Sidabro infliacija Lenkijoje ir Lietuvoje gerokai vėlavo. Skirtumas sidabro ekvivalentu tarp čia užaugintos produkcijos kainos ir parduodamos Europoje buvo labai ženklus.

Bona Sforza ėmė plėtoti gyvulininkystę ir grūdinių kultūrų auginimą. Vedamiems į Europą gyvūliams ir grūdų vežimams reikėjo gerų kelių ir tiltų. Tai laikotarpis kai buvo tiesiami keliai, statėsi tiltai ir perkėlos. Statėsi miestai, karčiamos palei kelius.

Bona Sforza daug dėmesio skyrė ne tik dominijai, bet ir tolimąjai provincijai. Žygimantas dovanojo teritorijas dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, kur Bona vystė miestus. Ji kvietė amatininkus iš Italijos ir Vokietijos kurtis ir vystyti savo verslą naujose žemėse. Naujuose plotuose vis dar buvo galimi Krymo totorių ir kazokų išpuoliai, todėl Bona skyrė daug  dėmesio fortifikacijai. Tikriausiai garsiausias yra Baro miestas, kurį greičiausiai taip pavadino pagal jos gimtojo Bario pavadinimą. 

Nors Bona Sforza minima kaip daugybės naujų mokesčių įvedėja, tačiau galima būtų vertinti mokesčių sistemą kaip labai šiuolaikišką. Naujai kuriamuose miestuose suteikiamos privilegijos įsikuriantiems - jie atleidžiami nuo mokesčių keleriems metams. Bonos Sforza veikla sumūrijo pamatus ekonomikos klestėjimui ateinančiuose dešimtmečiuose. Pajamos iš rytinių provincijų daugybei Lietuvos ir Lenkijos magnatų atnešė sunkiai suskaičiuojamus turtus. Galima sakyti, kad dėka Bonos veiklos Vilnius pasipuošė daugybe puošnių bažnyčių ir rūmų. 

Bonos dvaruose pradėta matavimo reforma. Ją galima pavadinti valakų reformos pradininke. Mokesčiai imti labai tiksliai skaičiuoti pagal žemės plotą ir kokybę. Įvesta trilaukė sistema. 
   
Taip pat Bona stengėsi skatinti "verslo" (pirklių, amatininkų) iniciatyvą ir sumažinti "biurokratijos" (smulkių valdininkų) poveikį. Galima tai vertinti kaip gana sėkmingą kovą su vidurinės grandies korupcija ir protekcionizmu. Vėlesniais laikais įsigalėjusi korupcija labai stipriai pakenkė ekonominei ir politinei valstybės gerovei. Nors ji pati, siekdama pritraukti šalininkų, plačiai naudojo papirkinėjimą ir protekcionizmą. 

Bonos Sforza drama

Dabar tokį veiklų darbuotoją vadintume vadybos genijumi. Deja to meto aukštuomenei Sforcos bendravimo ir vadovavimo stilius buvo neįprastas. Dėl to jai taip ir nepavyko surasti patikimų padėjėjų. Aukštuomenė buvo pasipūtusi, arogantiška ir labai inertiškai žiūrėjo į reformas. Vis dėl to daugybę dalykų Sforza pasiekdavo gudrumu ir geru pavyzdžiu. 

Pavyzdžiui, iš Sforza veiklos kilusi legenda apie bulves. Ji pasodino bulves, jas aptvėrė ir pastatė kiek "žioploką" sargybą. Valstiečiai vagiliaudavo vertingą karališką kultūrą ir taip bulvės gana greitai paplito valstybėje.

Valstybės mąstais geriausias pavyzdys buvo jos tvarkymasis savo dvaruose. Čia prasidėjo valakų reforma ir trilaukė sėjomaina. Puikus pavyzdys - jos išvykimas į Varšuvą, kai ji konfliktavo su sūnumi dėl Barboros Radvilaitės. Pasekmės labai teigiamos Varšuvos apylinkėms. Iš apleisto miestelio Varšuva tapo stipriu ekonominiu regionu. Gal tai net davė impulsą Varšuvai tapti Lenkijos sostine. 

Didžiausia Bonos drama vyko šeimoje. Turėdama įgimtus ambicingus troškimus, ji stengėsi sustiprinti dinastiją. Didžiosios viltys sudėtos į sūnų Žygimantą Augustą žlugo. Žmonos buvo parinktos iš dominuojančios Habsburgų dinastijos, bet Žygimantas nenorėjo su jomis turėti santykių. Svarbi ir potencialiai bevaikė Barbora Radvilaitė, santuokai su kuria taip priešinosi Bona. Lietuvoje Bona Sforza iš karto sugretinama su Barboros Radvilaitės nuodytoja. 

Politikoje  ji mąstė strategiškai toli į priekį.  Jei Žygimantas Augustas būtų klausęs mamos, greičiausiai Lenkijos ir Lietuvos likimas pasisuktų visai kitaip. 16 amžius pasižymėjo absoliutinės monarcho valdžios stiprinimo pradžia. Didikų valdžia silpnėjo, monarchas greičiau priėmė sprendimus. Tai sumažino grupių interesų poveikį valstybės politikai. Istorija parodė, kad monarchijos absoliutizmas leido sustiprėti valstybėms.

Žygimantas Augustas, nepalikdamas palikuonių, sudarė sąlygas monarchijos susilpnėjimui. Po Žygimanto Augusto valdovai tapo samdomais "kontraktininkais". Jie priklausė nuo seimo, nuo galingiausių didikų ir grupių interesų. Galiausiai tai privedė prie valstybės susilpnėjimo ir valstybingumo praradimo. 

Neapsikentusi nesupratimo, Bona Sforza siekė grįžti į gimtajį Barą. Iš šalies ji išvažiavo veždama dešimtis vežimų aukso, sidabro, gobelenų, brangenybių. Mirė apgauta ir apiplėšta. 
    
Bonos Sforza savybės

Stipri asmenybė su aiškia ateities vizija ir užsispyrusiai siekianti tikslo. Strateginė vizija nestandartinė, ne koks nors vietinių populistinių idėjų papudravimas ir pristatymas už savo. 

Greitas sugebėjimas prisitaikyti prie situacijos. Ji ne aklai pritaikė itališkas idėjas, o sugebėjo labai tiksliai įvertinti vietos sąlygas ir jas panaudoti.  

 

konstantinas bžostovskis

   Konstantinas Bžostovskis 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti