Tiesiog nepastebimai prabėgo nauja Seimo kadencija ir jau laukia nauji rinkimai. Daug pažadų Ignalinos rinkėjams pateikė dabar valdanti Valstiečių ir Žaliųjų partija. Tačiau eilinį kartą pažadai liko pažadais. Kas svarbu Seimo narių rinkėjams Ignalinoje, ko galima tikėtis iš naujų rinkimų ir kas kandidatuos mūsų krašte.

  Ignalina įtraukta į Pietinę Nalčios rinkiminę apygardą. Čia Seimo 2020 narius  rinks Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės ir kitų miestelių ir kaimelių gyventojai. 

  Ignalina nederlingas, tačiau reto grožio kraštas. Svarbu, kad krašte atsirastų naujos ir kraštui naudingos darbo vietos. Praūžusi miškų reforma dar sumažino miške dirbančių, girininkų, eigulių kiekius. Vėl kurtos darbo vietos Vilniuje. Apgailėtina situacija ir su turizmo infrastruktūros vystymu, ypač Saugomose teritorijose. Rinkimų metu žadėtos reformos saugomų teritorijų tarnyboje buvo greitai užmirštos. 

Savo rinkiminę apylinkę galite surasti " Rinkiminių apygardų ir apylinkių žemėlapis" 

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus  sulaukiame daugybės gražių pažadų: sutvarkysime tą, sutvarkysime aną. Rinkiminės partijų programos su jų analize randamos paspaudus šią aktyvią nuorodą. Paprastai pažadus į kairę ir dešinę dalina rinkimų naujokai. Patikim, tačiau jau daug kadencijų iš eilės akis bado nesprendžiamos sisteminės Lietuvos problemos. Vėl renkam kitus. Gal laikas atidžiau panagrinėti partijų prioritetus ir programas, kurios parodys, ar partijos sugebės susitvarkyti su sisteminėmis problemomis. Mūsų redakcijos nuomone, aktualiausios sisteminės problemos yra:

 Vietinio verslo skatinimas

   Verslo skatinimas tai ne tik pašalpų dalinimas. Tai priemonių planas visos ekonomikos skatinimui, ypač protingas ES lėšų panaudojimas. Dabar vos ne 80 procentų lėšų panaudojama beprasmiškiems projektas, studijoms, viešinimams. Pinigai nusėda daugybėje  parazitinių firmelių  sukurtų prie ministerijų ir kitų valdiškų įstaigų. Taip pat daugybė pinigų iškeliauja remti didelius projektus kuriems savininkai ir patys galėtų gauti paskolas.  Ignalinai itin reikalinga parama nedidelei perdirbimo pramonei skatinti. Sėkmingos Europos šalys pasižymi tuo, kad ten ūkiai parduoda ne žemės ūkio žaliavas, bet patys pagamina produkciją ir ja prekiauja. Formaliai ir Lietuvoje gana daug paramos buvo skirta įvairiai įrangai pirkti, kooperatyvams steigti. Panašu su tokiu pat pasisekimu kaip dabar apleisti privatūs pažintiniai takai. 
  Naujasis Seimas turėtų sugriežtinti atsakomybę  tiems kas skirsto pinigus beprasmiškiems projektams. Surasti profesionalus kurie sugebėtų suformuoti ES paramos skirstymo sąlygas pagal realius regionų poreikius. Pritaikyti juos, kad paramą galėtų gauti eiliniai ūkininkai ar žmonės kurie nori užsiimti verslu regionuose. 

Kova su korupcija aukščiausiame lygyje

Panašu tik drastiškos reformos ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose gali sudraskyti dabar susiformavusius ES paramos įsavintojų tinklus.  Valstiečių ir Žaliųjų koalicija jau parodė savo nesugebėjimą, o gal ir nenorą daryti šioje srityje pokyčius. Darbo partijos byla taip pat parodė, kad tai ne ta jėga kuri galėtų susitvarkyti su korupcija. 

Saugomų teritorijų pritaikymas visuomenei ir verslui

Didelė dalis Ignalinos rajono Priklauso VSTT. Žvelgiant į dvidešimt metų darbo rezultatus šią tarnybą prie Aplinkos ministerijos labiau tinka pavadinti nusaugotų teritorijų tarnyba. Į vadovaujančias pozicijas skiriami žmonės pagal lojalumą, o ne pagal sugebėjimus. Nuo šios tarnybos priklausė ir gali priklausyti daugybės Ignalinos regiono problemų sprendimas. Deja panašu tarnybai dabar svarbiau įsavinti Europines lėšas. 
  Iki šiol nesugebėta sukurti integruotos turistinės infrastruktūros su vietiniu verslu. Visoje Labanoro girioje, Aukštaitijos Nacionaliniame parke nėra nė vieno patogaus, saugaus ir vaizdingo pėsčiųjų ar dviračių maršruto. Taip, kad tokia infrastruktūra integruotusi su vietinio maisto restoranais, nakvynės vietomis, kad ir saugiomis automobilių aikštelėmis. Europos, Lenkijos ir net Latvijos gamtos Parkuose tai įprasta ir leidžia sukurti darbo vietas infrastruktūros prižiūrėtojams. Sukuria galimybes parduoti vietinius žemės ūkio produktus, užpildo viešbučius. Pas mus auga tik saugomų teritorijų kėdžiatrynių kiekiai Vilniuje. Tai pat tik auga ES pinigų srautai panaudojami visokiems beprasmiškiems projektams, planams, studijoms, tyrimams, " saugojimams". 
  Plynieji kirtimai saugomose teritorijose taip pat VSTT vadovų aplaidumo problema. Jie turi dideles galias įstatymo pataisų kūrime ir prastūmime Seime. Kai reikėjo prastumti sklypų dalinimo pataisą draustiniuose, palaksčius viskas pavyko. Tik kiek komiškai išėjo, kad valstybiniuose kraštovaizdžio draustiniuose sklypų dalinti negalima, parko karštovaizdžio draustiniuose jau galima. Nors saugojimo tikslai yra vienodi. Vietiniams gyventojams svarbi įstatymo pataisa atsidalinti namų valdoje jau " negalima ir kenksminga". Tuo tarpu daugybė paprastų nusaugotų teritorijų gyventojų turi metais kentėti šio draudimo sukeliamias problemas. 
  

   Distilerijų įteisinimas

Mažo derlingumo kraštuose didelę įtaką ekonomikai turi distilerijos. Tik ne tokios kaip dabar seimūnai gąsdina tautos prasigėrimu. Samagono įteisinimas pažaidimui "kaimo turizmo sodybose" nėra distilerijų verslas. Distilerijos yra svarbi žiedinės žemės ūkio ekonomikos dalis. Tai perteklinės ir nekondicinės produkcijos pavertimas į aukštos pridėtinės vertės produkciją. Mažėja sandėliavimo poreikiai, kiekvienais metais ąžuolo statinėse laikomas distiliatas pabrangsta apie 30 procentų. Auga rentabilių ūkių, auga užimtumas.  Taip pat distilerijos yra svarbi krašto kelionių infrastruktūros dalis. Tai krašto reklama, traukos objektas galintis padidinti Ignalinos rajono vietinio maisto produktų pardavimus ir apgyvendinimo užimtumą. 
  Valstiečiai nors ir turėjo gerus norus sumažinti girtuoklyste, bet panašu nelabai išėjo. Paskutinis Vilniaus Universiteto užsakytas tyrimas parodė, kad girtuokliavimas nelabai mažėjo. O kai kuriose socio demografinėse grupėse netgi augo. Nors tai nėra vienareikšmiškas vertinimas, taip kaip su alkoholio padauginimu ( alkoholinės psichozės, alkoholinė cirozė) susijęs mirtingumas sumažėjo. Daugiau statistikos galima rasti paspaudus šią nuorodą. Legalaus alkoholio kiekio vartojimas sumažėjo, tačiau neaišku kiek išaugo nelegalaus ir  alkoholio atvežamo iš užsienio suvartojimas. Kiek augo girtų vairuotojų sukeltų avarijų skaičius. 
  Gorbačiovo antialkoholinės reformos taip pat turėjo gražius tikslus, tik išėjo kiek šnipšto rezultatas. Panašu ne visi žino kur guli kažkam gumbą įstatęs grėblys ir mėgsta ant jo lipti.

  Populistiniai šūkiai

Padidinsime minimalų atlygiminą. Tai populistinis šūkis ir veiksmas,  taip kaip jį galima pakelti naudojantis administraciniais sprendimais realiai nedarant pokyčių bendroje ekonomikoje. Taip, valdantieji jį pakėlė, ir ką? Su vidutiniu atlyginimu ( šeimos pajamomis, įkainiu už darbo valandą), kas rodo realią ekonominę situaciją,  liekame tarp Europos Sąjungos autsaiderių  lenkdami Rumuniją ir Bulgariją. 

Deja su šeimos pajamomis esame ES gale, ypač dideli skirtumai kai šeimoje yra vaikai.

Kandidatai į Seimą 2020 Ignalinoje 

• 1. Centro partijos - tautininkų Nalšios pietinė rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatas VAIDOTAS ŽIDANAVIČIUS (A)
• 2. Darbo partijos Nalšios pietinėje rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatas VYTAUTAS BULKA (S)
• 3. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos Nalšios pietinė rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatas ZBIGNEV JEDINSKIJ (A)
• 4. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Nalšios pietinėje rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatas KĘSTUTIS SAVICKAS (S)
• 5. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Nalšios pietinė rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatė JORŪNĖ STONIENĖ (A)
• 6. Lietuvos socialdemokratų partijos Nalšios pietinėje rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatas ŠARŪNAS BIRUTIS (S)

 1961 metais gimęs ir jaunatviškai atrodantis politikas. Turintis ekonominį ir teisinį išsilavinimą.  Bendraujantis ir mokantis išklausyti. Prieš politiką gana ilgai dirbo versle. Verta atkreipti dėmesį, kad vystė novatoriškus ir nestandartinius verslus. Vienas iš įvažiuojamo turizmo pradininkų, administravo didelį viešbutį Nidoje "Auksinės kopos". Jis daug prisidėjo, kad valdymo laikotarpiu šis viešbutis  taptų moderniausiu Nidoje. Yra vienas iš kaimo turizmo verslo pradininkų.  1999 - 2002 metais kūrė ir vėliau vadovavo Žemės Ūkio ministerijos Smulkaus ir Vidutinio verslo skyriui. 2004 - 2009 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą. Vėliau dirbo pramoninkų konfederacijoje, Vilniaus savivaldybės narys. Nuo 2012 metų išrinktas į Seimą ir tapo Kultūros ministru. 
  Turi vieną iš didžiausių terp bendrai visų kandidatų pozityvių patirčių. Nėra įsipainiojęs į jokius korupcijos skandalus. Drąsiai galima vadinti išsilavinusiu aristokratu kokių labai trūksta mūsų parlamente. 
  Šioje rinkiminėje kampanijoje akcentuoja regionų vystymą. Teisingai įvardina kokios problemų regionuose priežastys. Su turima patirtimi ir išsilavinimu turėtų žinoti kaip būtų galima atgaivinti regionus. 
  Puikus švietimo, tame tarpe ir regiono problemų supratimas. Turima patirtimi taip pat lenkia kitus kandidatus.

• 7. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Nalšios pietinė rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatas GINTAUTAS KINDURYS (A)
• 8. Lietuvos žaliųjų partijos Nalšios pietinė rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatas AUDRIUS KARVELIS (A)
• 9. Nacionalinio susivienijimo Nalšios pietinė rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatas AUŠRYS KRIŠČIŪNAS (A)
• 10. Partijos „Laisvė ir teisingumas" Nalšios pietinėje rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatas ERIKAS DEMIDOVAS (S)
• 11. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Nalšios pietinėje rinkimų apygardoje Nr. 53 kandidatas, išsikėlęs kandidatas DALIUS KRINICKAS (S)

Esame nepriklausoma žiniasklaida, negaunanti dotacijų iš valstybės. Padidinti analitinio pobūdžio turinio kiekį mums padėtų stiprių srities ekspertų pritraukimas. Tačiau tokį turinį kurti galėtume tik turėdami nepriklausomus rėmėjus. Jais galite tapti per Patreon sistemą. Spauskite šią saugią nuorodą ir paskirkite savo paramą - 5, 9 ar 20 eurus per mėnesį.