Panevėžys – penktasis pagal dydį Lietuvos miestas. 2012 metais įvykusiuose Seimo rinkimuose balsavo 35% rinkėjų. Jų išrinktu atstovu tapo Antanas Matulas. 2016 metais balsavusiųjų skaičius padidėjo iki beveik 40%. Šių rinkimų metu buvo išrinkta Greta Kildišienė. Po metų, jai atsisakius Seimo nario mandato, nauju Seimo nariu buvo išrinktas Antanas Baura.

Panevėžyje ir Panevėžio rajone yra 3 rinkiminės apygardos. Panevėžio mieste ir priemiesčiuose Nevėžio ir Panevėžio vakarinė apygardos. Panevėžio rajonas patenka į Aukštaitijos apygardą.

Savo rinkiminę apylinkę galite surasti " Rinkiminių apygardų ir apylinkių žemėlapis" 

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus  sulaukiame daugybės gražių pažadų: sutvarkysime tą, sutvarkysime aną. Rinkiminės partijų programos su jų analize randamos paspaudus šią aktyvią nuorodą. Paprastai pažadus į kairę ir dešinę dalina rinkimų naujokai. Patikim, tačiau jau daug kadencijų iš eilės akis bado nesprendžiamos sisteminės Lietuvos problemos. Vėl renkam kitus. Gal laikas atidžiau panagrinėti partijų prioritetus ir programas, kurios parodys, ar partijos sugebės susitvarkyti su sisteminėmis problemomis. Mūsų redakcijos nuomone, aktualiausios sisteminės problemos yra:

Imituojama kova su korupcija

Korupcija yra viena iš didžiausių problemų Lietuvoje. Tai ne padėkos gydytojams, nors per šią prizmę  imituojama kova su korupcija. Tai sisteminė korupcija, apraizgiusi visus valdžios organus kaip piktybinis navikas. Pavienis kyšininkas yra pažeidžiamas, dėl to jungiamasi į grupuotes, kurios integruoja savo žmones į kiek įmanoma daugiau valstybinių institucijų.

Šiuose rinkimuose taip pat bus bandoma prastumti Seimo narius, kurie vėliau prastūminės grupuotėms naudingus įstatymus, padės patekti į ministerijas ir kitas vykdančiosios valdžios įstaigas. Nuo šių žmonių gali priklausyti, kaip bus paskirstyta ES parama.

Ne visi kandidatai vykdys kažkieno užsakymus. Tačiau prisiminkime tuos, kas jau pateko į viešumą korupcijos skandaluose. Neužmirškime ir „Juodosios buhalterijos“ bylos. Šiame teisminiame procese nuteista Darbo partija. „Juodosios buhalterijos“ dokumentuose rastos įmonės dažnai buvo tos, kurios taip pat gavo ir ES paramą.

Seimo nariai turi palaikyti tokias iniciatyvas, kaip Roko Masiulio bandytos tvarkyti korupcijos schemos kelių tiesime, susisiekimo srities valstybinėse įstaigose. Deja, kaip matėm, iniciatyva greitai buvo užgesinta pašalinant ministrą. Tokiais darbais pasižymėję žmonės turi būti maksimaliai palaikomi. Labai gera R. Masiulio idėja buvo valstybinių įstaigų ir darbų auditas.

ES paramos skirstymas

Lietuva gavo daug ES paramos. Tai padėjo pagražinti Lietuvą, tačiau klausimas, kiek situacija būtų geresnė, jei tie pinigai būtų panaudoti tikslingiau. Gražūs ir tvarkingi keliai, miestelių aikštės su fontanais yra viso labo tik padažytas fasadas. Esame išlikę viena iš labiausiai atsilikusių šalių ES pagal pajamas šeimai, rungtyniaujam emigracijos mastais į užsienį ir iš regionų į didmiesčius. Šeimos pajamomis lenkiam viso labo tik Rumuniją ir Bulgariją. O būtent šeimos pajamos rodo valstybės pasiekimus. Jau gyvenome valstybėje, kur tankų skaičius gyventojui buvo prioritetinis gerbūvio rodiklis. Galima daryti išvadą,  kad dabartinė ES skirstymo parama nėra efektyvi ir laikas stipriems pokyčiams. ES parama turi pasiekti vidutinį ir šeimyninį verslą. Šiandien parama keliauja visokioms asociacijoms beprasmiams tyrimams, konferencijoms, studijoms. Paramą gauna dideli pramonininkai ir ūkininkai, kurie ir taip galėtų gauti paskolas verslui iš bankų. 

Problemos paramos skirstyme prasideda nuo pirminių paramos sąlygų formavimo, kurias aprobuoja ministrai.  Seimo valdantieji skiria ministrus į  ministerijas, kurios kuria tas sąlygas. Tad kas ten atves profesionalus?  Valstiečių ir žaliųjų žadėtų profesionalų vykdančiojoje valdžioje taip ir nepamatėm.

Tad reiktų pasižiūrėti, kokius veiksmus tobulinant ES paramos sistemą numato partijos savo programose.  Ar apsiriboja populistiniais lozungais ar turi konkrečių pasiūlymų. Daug padėtų skirtos paramos viešumas. Dabar daugybė projektų po būtinojo laikotarpio tiesiog dingsta. Pabandykite surasti tuos, kas skyrė paramą kaimo turizmo sodyboms, kurios po nustatyto laiko tapo kažkieno gyvenamąja sodyba. Turėtų būti sukurta patogi naudojimui vieša projektų duomenų bazė. Turi būti įteisinta atsakomybė tiems skirstytojams, kurie dalina pinigus neefektyviems projektams.

Regionų vystymas

Lyg ir skiriama daug paramos regionams – gražūs miestelių parkai, pakrantės, paplūdimiai, net mažų miestelių centrai su Vilniui pritinkančiais grindiniais ir fontanais. Ir tuo pačiu vis nemažėjanti emigracija iš regionų. Fasadų padažymu žmonių regione neišlaikysi, reikalingos geros darbo vietos. Jas sukurti padės ne tik smulkiam verslui skiriama parama, bet ir pokyčiai valstybinėje politikoje. Pavyzdžiui, valdančiųjų įgyvendinta Miškų reforma -  jos metu sumažėjo darbo vietų regionuose, atsirado daugiau sostinėje.  Nagrinėjant Vakarų Europos patirtį, ten matyti, kad  regionuose yra daugybė nedidelių ir produkciją perdirbančių ūkių. Gal jie ir nėra itin daug produkcijos sukuriantys, tačiau jų dėka išsilaiko regionų gyvybingumas. Sūrinės, mėsinės, vyninės ir distilerijos padeda ne tik išgyventi ūkiui, bet ir pritraukia į kraštą keliautojų. Pavyzdžiui, Normandijoje Kalvadoso distilerijos leidžia išsilaikyti aukšto lygio apgyvendinimo įstaigoms, restoranams. Kraštas atlaiko net visai netolimo pajūrio konkurenciją.

Esame vieni iš paskutinių ES (be Skandinavijos) draudžiančių distilerijų verslą. Niekaip nesugebame atsikratyti carinės Rusijos palikimo. Iki šiol valdę seimūnai šį verslą įsivaizduoja kaip samagono aparatų įteisinimą. Tuo tarpu Normandijoje, Škotijoje gyvybingiausios vidutinio+ dydžio distilerijos, gaminančios išlaikytą ir brangią produkciją. Jos kaimo girtuoklėlis neįpirks ir Lietuva neprasigers. Net Latvijoje jau į ekskursijų programas įtraukiamas distilerijų lankymas. Norint,  kad gautų paramą mažasis ir vidutinis verslas, į ministerijas turi ateiti žmonės suprantantys, kaip sukurti paramos sąlygas, kurios tiktų šiai kategorijai.  Supaprastintų paraiškų teikimą, eliminuojant paramų rašymo „specialistus“. Kurie atrinktų didesnę patirtį turinčius vertintojus. Paramos gavėjų viešinimas taip pat turėtų sumažinti tokios paramos paskirstymą paraiškas mokantiems pildyti miestiečiams.

Betvarkė saugomose teritorijose

Saugomos teritorijos buvo sukrutos siekiant ne tik išsaugoti, bet ir pritaikyti teritorijas visuomenei. Valdantieji žadėjo reformas saugomose teritorijose, tačiau atėję į valdžią pažadus greitai pamiršo. Puikiai pasimatė Saugomų teritorijų valdžios nesugebėjimas tvarkytis jiems paskirtose gražiausiose Lietuvos vietose per koronaviruso epidemiją. Prie pažintinių takų mašinų grūstys, nes nėra normalių aikštelių. Apšnerkšti ir apdergti miškai, nes nėra įrengta tualetų. Pavyzdžiui, visoje Labanoro girioje per dešimtmečius nesugebėta sukurti nė vieno patogaus, saugaus pėsčiųjų ar dviračių tako su integruota vietinio verslo infrastruktūra.

Vis dar toleruojama Saugomų teritorijų tarnybos  veikla, kuri neduoda naudos nei visuomenei, nei vietiniams verslams. Tai nuo kėdžiatrynių braškanti tarnyba Vilniuje ir skurstantys regionai. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, matomas didžiulis atsilikimas. Net Latvijoje prie tako bus padaryta patogi ir dažnai saugoma automobilių aikštelė. Prižiūrėtas tualetas, puikiai sutvarkyti keliukai. O juk tokių objektų priežiūra sukuria taip reikalingas darbo vietas regione. Valdantieji net vadovo nesugebėjo pakeisti, nors jis visai atsitiktinis gamtosaugoje, tačiau savas medžioklėje. Vis dar sistemoje yra Rūta Baškytė, kurios dėka surinktas jai lojalus, o ne gamtosaugoje  profesionalus kolektyvas. Dėl šios tarnybos vis stringa poilsinės, verslo infrastruktūros plėtra Neringoje. Teisinamasi gamtosauga, kai tuo pačiu metu sudaromos sąlygos „elitui“ statytis gražiausiose paežerėse. Vien ko vertas Aiseto kraštovaizdžio draustinio ir kitų Labanoro paežerių užstatymas. Plynieji kirtimai gražiausiose vietose taip pat Saugomų teritorijų apsileidimo pasekmė. Saugomų teritorijų tarnyba turi daug įtakos prastumiant įstatymus ir pataisas, kurie būtų leidę išsaugoti gražiausius miškus. Puikiai ta įtaka pasimatė, kai reikėjo prastumti Saugomų teritorijų įstatymo pataisą, leidžiančią dalinti sklypus net draustiniuose. Viskas tiesiog buvo paruošta taip, kad būtų sudarytos sąlygos  užstatyti Aiseto kraštovaizdžio draustinį. Net kurioziškai išėjo, kai buvo leista dalinti sklypus Parkų kraštovaizdžio draustiniuose, kuriems priklauso ir Aiseto kraštovaizdžio draustinis, o liko draudimas tą daryti valstybiniuose draustiniuose. Nors draustinių apsaugos tikslai yra tie patys. Tai, kad įstatymų pataisos, nutarimai skiriami konkrečiai situacijai,  liudija pamirštos realios problemos su namų valdos sklypų dalinimu, kurios iki šiol kankina Saugomų teritorijų gyventojus. Daugybė skirtingų šeimų  turi gyventi bendrojoje nuosavybėje, daug kur pastoviai dėl to kyla konfliktai.

Biurokratija ir kompetencijos trūkumas

Daugybė sudėtingesnių piliečiams kylančių problemų nesugebama išspręsti dėl kompetencijos stokos. Gavus raštą su prašymu išspręsti problemą, jis persiunčiams organizacijai, kuri sukėlė problemą. Organizacija atrašo, sprendėjas perrašo raštą ir jį nusiunčia interesantui. Tai problemos neišsprendžia, sukelia tik nepasitikėjima valstybinės įstaigos kompetencija. Raštas vėl siunčiamas kitai organizacijai, procesas vėl kartojasi. Jau net populiarėja terminas – „rašto kanalizavimas“. Vien tokiems raštams atsakinėti sukuriami nauji etatai ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose. Dėl konkrečių problemų Saugomose teritorijose Sauliaus Skvernelio administracija net nesiteikė rašto perrašinėti - persiuntė skundžiamos ministerijos atsakymus. Teisminis kelias daugeliu atveju per sudėtingas ir brangus. Įstatymas dėl išsamaus valdininkų atsakymo taip pat neveikia, nes raštas taip pat atitinkamai „kanalizuojamas“. Turi būti sukurta nepriklausomų ekspertų institucija, kuri pagaliau išspręstų tokias problemas. Sumokėti ekspertams pinigai  bus mažesni nei piliečių ir valdininkų skirtas laikas susirašinėjimas.

Populistiniai šūkiai

Partijos ir kandidatai į 2020-ųjų Seimą vis dar remiasi daugybe lozungų ir populistinių šūkių. Garsinis tokių šūkių kartojimas gražus, bet, kaip jau ne kartą įsitikinome, tai tik skambūs žodžiai, nepatvirtinami sisteminių problemų sprendimais.

Pakelsime minimalų atlyginimą. Jis buvo pakeltas ir pagal šį rodiklį net Europoje esame viduriuke. Tai iš tiesų nėra labai sudėtingas veiksmas, nes jis įgyvendinamas administracinėmis priemonėmis. Surinkai daugumą ir pakėlei. Puikiai imituojamna gerbūvio kėlimo veikla. Tuo tarpu gerokai sudėtingiau yra pakelti vidutines šeimos pajamas. Tam reikia sutvarkyti visą eilę sisteminių problemų.  O pagal šeimos pajamas, kaip minėjome, ES šalių tarpe lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją.

Sumažinsime alkoholizmą draudimais. Panašu, valdantieji užlipo ant seniai žinomo grėblio. Alkoholio, kaip ir vaistų reklamos draudimas, padeda tik pigių gėralų (vaistų)  gamintojams. Alkoholio reklamai pinigus skiriantys gamintojai ir jų brangūs gėrimai nesudaro didžiosios pardavimų dalies. Reklamos draudimas – tai daugiau eilinis valdžios bandymas pririšti žiniasklaidą prie valstybinių pinigų ir dotacijų: pakritikavai, negavai ministerijos viešinimo kontrakto. Nagrinėjant rezultatus, nepaisant draudimų,  Lietuva išlieka  lyderio pozicijoje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Tačiau sumažėjo legaliai vartojamo alkoholio kiekiai. Tai gali reikšti  iš kitų šalių patenkančio alkoholio kiekių padidėjimus, jaučiamas ir nelegalaus alkoholio gamybos augimas. Tuo pačiu alkoholio akcizų tekėjimas į kitų šalių iždus.

Gėrimų distiliavimo draudimai argumentuojant tautos prasigėrimu yra absurdiški. Normali distilerija moka tuos pačius akcizus, užsienyje yra griežta pagaminamo alkoholio apskaita. Jau pačioje gamyklos parduotuvėje  neišlaikyto statinėse alkoholio litras kainuoja apie 15-20 eurų.  Skirtumas tas, ar pajamas gaus Lietuvos ūkis, ar užsienio ūkis. Distilerijos nesukčiauja, nes licencijos praradimas reiškia verslo pabaigą. Tuo tarpu samagono aparatų legalizavimas kaimo turizmo sodybose  gali diskredituoti šį verslą. Abejotina, ar šalutinio versliuko praradimas atbaidys nuo sukčiavimų.

Sugražinsime emigrantus. Tik panašu emigrantu  „grąžinimas“ baigiasi viešinimo kampanijomis. Realus sugrąžinimas bus tada kai bus išspręstos aukščiau išvardintos sisteminės problemos.

Esame nepriklausoma žiniasklaida, negaunanti dotacijų iš valstybės. Padidinti analitinio pobūdžio turinio kiekį mums padėtų stiprių srities ekspertų pritraukimas. Tačiau tokį turinį kurti galėtume tik turėdami nepriklausomus rėmėjus. Jais galite tapti per Patreon sistemą. Spauskite šią saugią nuorodą ir paskirkite savo paramą - 5, 9 ar 20 eurus per mėnesį.

 

 

Kandidatai į Seimą Panevėžyje, Vakarinėje rinkiminėje apygardoje  2020

 

• 1. Darbo partijos Panevėžio vakarinėje rinkimų apygardoje Nr. 27 kandidatė SANDRA JAKŠTIENĖ (S)
  
  Gimė 1969 metais, Panevėžyje. 2001 metais Kauno technologijų universitete baigė verslo administravimo studijas. 2005 metais tame pačiame universitete įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. 2013 metais tapo socialinių mokslų daktare.

• Panevėžio miesto savivaldybėje užima administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas. S. Jakštienė yra Lietuvos mokslininkų sąjungos Panevėžio skyriaus „Nevėžis“ narė. Taip pat Darbo partijos Panevėžio miesto skyriaus pirmininkė.

  S. Jakštienė yra ištekėjusi. Laisvalaikiu keliauja, domisi kultūros istorija ir literatūra.

• 2. Krikščionių sąjungos Panevėžio vakarinė rinkimų apygardoje Nr. 27 kandidatas VALENTINAS PEČININAS (A)
• 3. Laisvės partijos Panevėžio vakarinė rinkimų apygardoje Nr. 27 kandidatė IEVA KONKOVĖ (A)
• 4. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Panevėžio vakarinėje rinkimų apygardoje Nr. 27 kandidatas EGIDIJUS ŽUKAUSKAS (S)

Gimė 1961 metais, Panevėžyje. 1985 metais Kauno politechnikos universitete įgijo inžinieriaus –chemiko – technlogo specialybę. 1993 metais VU baigė ekonomikos studijas, 1998 metais KTU įgijo vadybos magistro laipsnį.

1990-1991 metais dirbo Panevėžio miesto savivaldybės pirmuoju mero pavaduotoju. Nuo 1991 metų dėstė KTU Panevėžio institute, Panevėžio kolegijoje. Dabar yra šios kolegijos direktorius.

E. Žukauskas yra vedęs, turi keturis vaikus. Laisvalaikiu žaidžia šachmatais.

• 5. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Panevėžio vakarinė rinkimų apygardoje Nr. 27 kandidatas SVAJŪNAS KINDERIS (A)
• 6. Lietuvos socialdemokratų partijos Panevėžio vakarinėje rinkimų apygardoje Nr. 27 kandidatas JUSTINAS JASIUKAITIS (S)

Gimė 1984 metais, Šukionių kaime. 2010 metais baigė Šiaulių universitetą, kūno kultūros studijas.

2007-2012 metais buvo Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariu. 2004-2005 metais dirbo geografijos ir kūno kultūros mokytoju. 2006-2007 metais buvov Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro, profesinio informavimo konsultantu. Nuo2007 metų dirbo metodininku Pakruojo rajono sporto centre. Taip pat buvo Pakruojo rajono savivladybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Šiuo metus jis yra Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjas.

J. Jasiukaitis yra vedęs, turi vaiką. Laisvalaikiu domisi sporto naujienomis.

• 7. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio vakarinė rinkimų apygardoje Nr. 27 kandidatas DEIVIDAS LABANAVIČIUS (A)
• 8. Lietuvos žaliųjų partijos Panevėžio vakarinė rinkimų apygardoje Nr. 27 kandidatas MANTAS LELIUKAS (A)
• 9. Nacionalinio susivienijimo Panevėžio vakarinė rinkimų apygardoje Nr. 27 kandidatas MARIUS MARKUCKAS (S)
• 10. 2020-09-11 prarado dalyvio statusą Pretendentas į kandidatus Panevėžio vakarinėje rinkimų apygardoje Nr. 27 ANDRIUS VIDUGIRIS (PR)
• 11. Pretendentas į kandidatus Panevėžio vakarinėje rinkimų apygardoje Nr. 27 POVILAS URBŠYS (S)

Gimė 1962 metais, Panevėžyje. 1995 metais baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijo istorijos, politologijos ir visuomenės mokslų mokytojo specialybę.

1991 metais buvo vienas iš Aukščiausiosios Tarybos gynėjų. 1997 metais pradėjo darbą STT, vadovavo Panevėžio padaliniui. Nuo 2012 metų tapo LR Seimo nariu. Dirba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.

P. Urbšys yra vedęs, turi du vaikus.

• 12. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio vakarinėje rinkimų apygardoje Nr. 27 kandidatė INDIANA GRIGIENĖ (S)

Gimė1963 metais, Berčiūnų kaime. 1984 metais baigė Vilniaus prekybos technikumą (dabar Vilniaus kolegija, Verslo vadybos fakultetas), turizmo ir viešbučių administravimą.

I.Grigienė yra UAB „Decorum“ projektai įmonės įkūrėja ir direktorė. 2007 metais įstojo į TS-LKD partiją, keletą kadencijų buvo pirmininko pavaduotoja. Ji taip pat yra Europos verslo klubų narė.

I.Grigienė yra ištekėjusi, turi du vaikus. Laisvalaikiu mokosi kalbų, domisi turizmu, sodininkyste ir teatru, mezga.

 

KANDIDATAI Į SEIMĄ PANEVĖŽIO AUKŠTAITIJOS RINKIMŲ APYGARDOJE

1. Centro partijos - tautininkų Aukštaitijos rinkimų apygardoje Nr. 33 kandidatas ALGIMANTAS STALILIONIS (A)
2. Darbo partijos Aukštaitijos rinkimų apygardoje Nr. 33 kandidatas ALFONSAS MORKVĖNAS (S)
3. Krikščionių sąjungos Aukštaitijos rinkimų apygardoje Nr. 33 kandidatas ROMUALDAS LIUTKUS (A)
4. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Aukštaitijos rinkimų apygardoje Nr. 33 kandidatė DAIVA JUODELIENĖ (S)

Gimė 1966 metais, Panevėžyje. 2001 metais baigė statybų inžineriją KTU. Nuo 2005 metų dirbo VĮ Registrų centre, vyrensiąja kadastro duomenų tvarkytoja. 2003 metais tapo Dembravos bendruomenės valdybos nare. 2011 metais buvo išrinkta šios valdybos pirmininke, ja buvo dvi kadencijas. Šiuo metu ji yra Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė.

D. Juodelienė yra ištekėjusi, turi du vaikus. Laisvalaikiu mėgsta keliauti, skaityti, domisi psichologija ir teatru.

5. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Aukštaitijos rinkimų apygardoje Nr. 33 kandidatė REGINA RADVILIENĖ (A)
6. Lietuvos socialdemokratų partijos Aukštaitijos rinkimų apygardoje Nr. 33 kandidatė MODESTA PETRAUSKAITĖ (S)

 

Gimė 1987 metais, Panevėžyje. 2012 metais įgijo vadybos ir administravimo bakalauro laipsnį KTU. 2014 metais baigė viešojo administravimo magistrą MRU.

2012 metais pradėjo dirbti LR Seime, kaip Seimo nario padėjėja. Tais pačiais metais įkūrė jaunimo organizacijų tarybą „Apskritasis stalas“ Panevėžio rajone. 2013 metais tapo „Socialdemokratinio jaunimo sąjungos“ Panevėžio rajone skyriaus pirmininke, vėliau buvo išrinkta į šios organizacijos nacionalinę valdybą, kur buvo vicepirmininke. 2015 metais buvo išrinkta į Panevėžio rajono savivaldybės tarybą.

M. Petrauskaitė laisvalaikiu domisi teatru ir literatūra, keliauja.

7. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Aukštaitijos rinkimų apygardoje Nr. 33 kandidatė GUODA BUROKIENĖ (A)
8. Lietuvos žaliųjų partijos Aukštaitijos rinkimų apygardoje Nr. 33 kandidatas EUGENIJUS UŠINSKAS (A)
9. Pretendentas į kandidatus Aukštaitijos rinkimų apygardoje Nr. 33 LAURAS JAGMINAS (S)

Gimė 1983 metais, Ramygaloje. 2006 metais baigė ekonomiką VDU. Tame pačiame universitete 2008 metais baigė finansų bankininkystės studijas.

Dirbo SEB banke, Biržų skyriaus vadovu. Šiuo metu eina Panevėžio miesto mero patarėjo pareigas.

Laisvalaikiu L. Jagminas mėgsta sportuoti ir medžioti, kolekcionuoja monetas.

10. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Aukštaitijos rinkimų apygardoje Nr. 33 kandidatė JURGA GIRDZIJAUSKIENĖ (S)

 

Gimė 1976 metais, Panevėžyje. 2010 metais Vytauto Didžiojo universitete baigė lietuvių kalbos filologijos studijas. Šiuo metu yra Panevėžio miesto tarybos narė, TS-LKD frakcijos pirmininko pavaduotoja.

J. Girdzijauskienė yra ištekėjusi, turi du vaikus. Laisvalaikiu fotografuoja, domisi floristika ir teatru.

 

Kandidatai į Seimą 2020 Panevėžio Nevėžio rinkimų apygardoje:

1. Centro partijos - tautininkų Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatas ALFONSAS LUPEIKIS (A)

• 2. Darbo partijos Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatas ALVIDAS MEIŠTAS (S)
• 3. Kartų solidarumo sąjungos - Santalkos Lietuvai Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatė VILTANA ŠAKENYTĖ (S)
• 4. Krikščionių sąjungos Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatas PETRAS LUOMANAS (A)
• 5. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatė OKSANA VAIVILAVIČIENĖ (A)
• 6. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatas VALDEMARAS JAKŠTAS (S)

Gimė 1958 metais, Irkutske. 1988 metais baigė Kauno politechnikos insitutą (dabar Kauno technologijų universitetas), kur įgijo inžinieriaus – mechaniko specialybę. 1997 metais Gedimino technikos universitete įgijo aplinkos inžinerijos magistro laipsnį.

2000-2002 metais buvo Panevėžio miesto savivaldybės meras. 2000-2015 metais buvo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariu. Iki 2018 metų buvo LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius. Šiuo metu V. Jakštas yra Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas.

V.Jakštas yra vedęs, turi vaiką. Laisvalaikiu mėgsta keliauti ir sportuoti.

• 7. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatas PETRAS NARKEVIČIUS (A)
• 8. Lietuvos socialdemokratų partijos Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatė SIMONA KRUPECKAITĖ (S)

Gimė 1982 metais, Utenoje. 2013 metais baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (dabar LEU).

S.Krupeckaitė yra laikoma profesionalia Lietuvos treko dviratininke, treniruotis pradėjusi dar 1995 metais. Yra iškovojusi pasaulio čempionės ir planetos rekordininkės titulus.

S. Krupeckaitė yra ištekėjusi. Laisvalaikiu mėgsta siuvinėti.

• 9. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatas KĘSTUTIS LUKOŠEVIČIUS (A)
• 10. Lietuvos žaliųjų partijos Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatė GEMA UMBRASIENĖ (A)
• 11. Nacionalinio susivienijimo Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatas RAIMONDAS PANKEVIČIUS (A)
• 12. Pretendentas į kandidatus Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 RIMANTAS NARKŪNAS (S)

Gimė 1967 metais, Panevėžyje. 1986 metais baigė Panevėžio politechnikumą, kur įgijo techniko-elektriko specialybę.

Dirbo įmonės Rivilta direktoriumi – pardavėju. Šiuo metu yra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Asociacijos „Tautos skydas“ pirmininkas ir policijos rėmėjas.

R. Narkūnas yra vedęs, turi du vaikus. Laisvalaikiu domisi sportu, muzika ir monetų kolekcionavimu.

• 13. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 28 kandidatas BRONISLOVAS MATELIS (S)

Gimė 1961 metais, Panevėžyje. 1983 metais baigė Panevėžio hidromelioracijos technikumą. 1995 metais įgijo spaudos žuralisto specialybė Vilniaus universitete. 2012 metais tame pačiame universitete baigė verslo vadybos studijas ir įgijo magistrantūros laipsnį organizacijų valdyme.

Nuo 1984 metų pradėjo dirbti spaudoje. Dirbo korespondentu „Lietuvos ryte“, dienraštyje „Panevėžio balsas“, buvo „Panevėžio rytas“ (dabar „Panevėžio kraštas“) leidėjas, direktorius ir vyr. Redaktorius, taip pat naujienų portalo lrytas.lt apžvalgininkas. 1990-1995 metais buvo Panevėžio miesto tarybos nariu. Nuo 2016 metų eina LR Seimo nario pareigas.

B. Matelis yra vedęs, turi vaiką. Laisvalaikiu užsiima alpinizmu, yra Panevėžio badminto sporto klubo narys, mėgsta keliauti.