Kopūstų auginimas
Atnaujinta: 2021-02-06

          Kopūstų vartojimas yra labai naudingas mūsų sveikatai – juose gausu jodo, taip reikalingo smegenų ir nervų sistemos veiklai. Taip pat jie kupini įvairių mikroelementų: kalio, natrio, magnio, geležies, vitaminų A, B1, B6, K, C, P, U ir druskų.

          Kopūstai priklauso kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimai, kuriai taip pat priklauso ridikėliai, ropės, ridikai, aliejiniai – rapsas, garstukas, iš prieskoninių – krienas bei vaistiniai, medingi, dekoratyviniai augalai, daug laukų ir daržo piktžolių. Mokslinių tyrimų duomenimis, kryžmažiedžiuose augaluose esantys sulfurofanas, ascorbigenas, diindolylmethanas (LDS) ir indol-3carbinolas (I3C) stimuliuoja fermentų gamybą, kurie sunaikina kancerogenus, kol jie dar neturi galimybės pažeisti sveikų ląstelių DNR. Kopūstus naudinga vartoti sergant vidurių užkietėjimu, skrandžio opa, odos ligomis, egzema, gelta, reumatu, artritu, podagra, kai kuriomis širdies ligomis, regėjimo sutrikimais. Kopūstų vartojimas gali sulėtinti senėjimo procesus, padėti sumažinti antsvorį ir Alzheimerio ligos riziką.

          Mūsų daržuose auginamos šios kopūstų rūšys: gūžinis kopūstas, brokolis, žiedinis kopūstas (kalafioras), Briuselio kopūstas, Savojos kopūstas, ropinis kopūstas (kaliaropė), garbanotasis lapinis opūstas ir kt. Tačiau dažniausiai auginami gūžiniai kopūstai, todėl susipažinsime su pagrindiniais jų auginimo ypatumais: mėgstamas dirvožemis, žemės įdirbimas, auginimo vieta, daigų auginimu, sodinimo laiku priežiūra, tręšimu, ligomis ir kenkėjais.

 

Daigų auginimas 

          Mišinio parinkimas. Norėdami užauginti stiprius kopūstų daigus, turite tinkamai paruošti maistingą dirvožemio mišinį. Idealiu atveju dirva kopūstų daigams būtų specialus mišinys – kopūstų daigų auginimui paruoštas substratas, kurio pH 6,5 - 6,7. Tai durpių mišinys su trąšomis, tačiau tokį mišinį galite pasiruošti ir patys. Paimkite vieną dalį perpuvusio komposto, įpilkite šiek tiek pelenų (10 šaukštų 10 kg dirvožemio), šiam kiekiui pridėkite 10 g superfosfato ir gerai sumaišykite. Pelenai bus ne tik mikro ir makroelementų šaltinis, bet ir puikus antiseptikas, kuris gali užkirsti kelią juodosios kojelės atsiradimui ant kopūstų daigų.

seklu-daigykla
Substratu užpildyta plastikinė sėklų daigykla

          Žinoma, galite paruošti bet kokį kitą maistingą dirvožemio mišinį, kad ir iš neutralizuotų durpių. Svarbiausia, kad paruoštas dirvožemis būtų kvėpuojantis ir derlingas. Be to, ruošdami dirvožemio mišinį kopūstų daigams, niekada nenaudokite sodo dirvos, kurioje anksčiau buvo auginami kryžmažiedžiai augalai, jame tikrai bus kopūstams būdingų infekcijų sukėlėjų, todėl tikimybė susirgti daigų ligomis žymiai padidėja. Prieš sėdami, pasiruoštu substratu ar mišiniu, pripildykite sėjai paruoštus daiginimo indus ar vienkartinius indelius ir suliekite drungnu vandeniu.

          Sėjos laiko parinkimas. Kiekvienas daržininkas žino tiesą, kad nėra prasmės kopūstų daigams sėklą sėti sausio mėnesį, nes per anksti, ar gegužės pabaigoje, kada jau tikrai per vėlu. Tačiau, nors mes žinome apytiksles sėklų sėjos datas, kartais gali būti gana sunku nustatyti konkrečią datą. Kopūstų sėjos daigams laikas priklauso nuo veislės vegetacijos laikotarpio. Pagal vegetacijos trukmę kopūstai skirstomi į: ankstyvuosius – 91-110 dienų, vidutinio ankstyvumo – 111-150 dienų, vėlyvuosius –171-90 ir daugiau dienų.Ankstyvųjų veislių kopūstus sėkite nuo kovo vidurio, vidutinių veislių – balandžio viduryje, vėlyvųjų veislių – balandžio pradžioje.

          Tai, žinoma, sąlyginiai terminai, jie labai priklauso nuo gamtos sąlygų ir kitų veiksnių. Palankią sėjos datą lengva apskaičiuoti patiems. Pavyzdžiui, nuo sėjos iki kopūstų sėklų sudygimo praeina apie 10 dienų (±2 dienos). Nuo sudygimo iki kopūstų daigų sodinimo į dirvą praeina dar 50-55 dienos.Taigi, sėti kopūstus daigams būtina 60-65 dienos iki numatomo sodinimo į pastovią jų augimo vietą.

         Sėja. Prieš sėją padidinkite kopūstų daigų atsparumą įvairioms grybinėms ligoms. Tam galima naudoti labai paprastą, bet patikimą sėklų apdorojimo būdą:prieš sėją apie 20 minučių sėklas pamirkykite karštame 50°C temperatūros vandenyje.Yra ir kitas sėklos apdorojimo būdas: palaikyti 15 minučių 45-50°C laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l vandens 10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2°C temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms. Po grūdinimo sėklos padžiovinamos, kad neliptų prie pirštų, ir sėjamos.

          Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 °C. Aukštesnėje temperatūroje, ypač jei didesnė drėgmė, daigai gali susirgti juodąja kojele.Apdorotos sėklos sėjamos į palaistytą  mišinį ar substratą ir, kol pasirodys daigai, daugiau nedrėkinate.

          Norint, kad kopūstų daigai augtų stiprūs ir stambūs, nepakanka teisingai juos pasodinti. Augant daigams jiems reikalinga dienos šviesa 12-15 valandų per parą. Todėl jeigu nepakanka patalpoje šviesos - įrenkite papildomą apšvietimą.

          Pikavimas. Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapeliui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pripildytus tos pačios sudėties mišinio, kuriame ir augo. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas reikalinga 16-18°C temperatūra, kai daigai prigyja , temperatūra patalpoje sumažinama iki 13-14°C dieną, ir 10-12°C naktį.

           Jei neturite noro ir laiko pikiuoti daigų, tuomet geriau iš pat pradžių juos sėti į atskirus vazonus. Kai ateis laikas daigus persodinti į nuolatinę vietą, jų šaknų sistema bus didesnio tūrio ir naujoje vietoje greičiau adaptuosis.

          Papildomas tręšimas. Pirmąjį papildomą tręšimą darykite,kai daigai turi tikruosius 2 lapelius. Jei į dirvožemio mišinį įdėjote pakankamai pelenų, beveik nebereikia naudoti trąšų. Pelenuose yra visi būtini augalui prieinamos formos elementai, išskyrus azotą. Azotu papildomai galite patręšti tokiu santykiu: 30 g karbamido vienam kibirui vandens. Tačiau tirpalo nepilkite tiesiai ant lapų. Jei dirvožemio nepraturtinote pelenais, galite naudoti trąšas, turinčias azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų. Daigams paaugus iki 3- 4 lapelių stadijos galite antrą kartą papildomai pamaitinti, tačiau šį kartą naudokite jau visų reikalingų mineralinių trąšų tirpalą.

kopusto-daigas
Šioje stadijoje kopūstų daigai papildomai maitinami

 

          Daigų grūdinimas. Atėjus šiltam orui, kuo dažniau daigus išneškite į gryną orą. Jei įmanoma, išneškite į šiltnamį, uždarą balkoną ar panašiai. Likus savaitei iki persodinimo daigus galite perkelti į šiltnamį ar kitą saulėtą vietą. Be to, prieš sodinimą į pastovią augimo vietą, tai yra likus 5-7 dienoms, laistymas turi būti sumažinamas nuo kasdienio iki 1 karto per 2-3 dienas, o diena prieš sodinimą visai nelaistoma (kad daigai nelūžtų išimant iš daigų augimo vietos). Jeigu sodinate ankstyvuosius, o naktimis dar pasitaiko šalnų, vidutiniškai prieš 10 dienų iki persodinimo padidinkite augalų atsparumą šalčiui, papildomai patręšdami kalio trąšomis (4-6 g kalio sulfato 1 litre vandens).

 

Vietos parinkimas ir dirvos paruošimas

         Renkantis vietą kopūstų auginimui reikia nepamiršti sėjomainos ir ją parinkti tokią, kurį būtų pati optimaliausia kopūstams. Jie gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip praėjus 4-5 metams. Gūžiniams kopūstams reikia daug šviesos, todėl vietą parinkite atvirą su derlinga, laidžia ir drėgmę palaikančią dirva. Pagrindinis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį: gūžiniams kopūstams turi užtekti visų pagrindinių maisto medžiagų, o formuojantis galvoms– pakakti azoto.

          Kopūstai nėra labai reiklūs dirvožemiui ir jo struktūrai, tačiau jie mėgsta humusingas, lengvo priemolio ar priesmėlio dirvas, o geriau auga dirvožemyje, kurio pH didesnis kaip 6. Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu. Kopūstų auginimui dirvą reikia ruošti iš rudens, todėl prieš dirvos sukasimą ar suarimą ją praturtinkite kompostu arba perpuvusiu mėšlu, kurio į 1m² reikia apie pusę kibiro. Be to, dirvai pagerinti tinka ne tik įvairių rūšių mėšlas ar kompostas, bet ir srutos, durpės, šiaudai bei pjuvenos. Iš rudens įterptos šios medžiagos gerina dirvos struktūrą ir padidina maistinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Svarbu žemę perkasti arba suarti, kol ji dar pakankamai sausa. Be to, 1 m² dirvos galite praturtinti 2 šaukštais superfosfato arba nitrofoskos bei 2 puodeliais medžio pelenų. Tik jokiu būdu nenaudokite akmens anglių pelenų.

          Jei šių dirvos paruošimo darbų neatlikote rudenį, tai galite padaryti ir pavasarį. Reikia nepamiršti, kad jei į dirvą terpsite mėšlą, jis turi būti gerai perpuvęs, nes neperpuvęs mėšlas apdegins jaunų kopūstų daigų šaknis.

 

Persodinimas 

          Senolių teigimu, kopūstai į pastovią augimo vietą sodinami nuo balandžio pabaigos. Patartina sodinti ryte arba vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Tobulas oras – apsiniaukęs dangus arba lengvas lietus. Atstumai tarp eilių – 50-70 cm, tarp augalų 30-50 cm. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antroje pusėje, bitželio pradžioje, atstumai tarp eilių 60-70 cm, o tarp daigų 40-60 cm.

kopustu-sodinimas
Kopūstų daigų sodinimas į atvirą gruntą

 

          Pasodinus daigus gausiai juos paliekite,vidutiniškai  3-5 l/m². Jeigu naktimis vis dar būna šalnos, denkite augalus agroplėvele. Be to, ši plėvelė apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir neleidžia augalų užpulti kenkėjams. Kopūstai atidengiami dieną, kai dienos temperatūra pakyla iki +18-20 °C.

 

Kasdieninė kopūstų priežiūra

          Pagrindinis rūpestis auginant šias daržoves yra laistymas, papildomas tręšimas ir paviršinis dirvos purenimas. Tik tinkamai ir laiku atlikdami šiuos darbus, galite gauti kokybišką ir gerą derlių.

          Laistymas. Geriausia būtų įsigyti ir susimontuoti laistymo sistemą, kuri purkšdama tolygiai paskirstys vandenį visame kopūstų augimo plote. Jeigu tokios sistemos neturite, teks laistyti  rankiniu būdu. Kaip jau ir minėjau po kopūstų pasodinimo jie buvo gausiai palieti. Toliau laistome vieną kartą į savaitę, tačiau vandens kiekis turėtų būti vidutiniškai 8-10 l/m². Kopūstams augant vandens kiekį palaipsniui padidinkite iki 10-15 l/m². Laistyti geriausia anksti ryte arba vakare, laistymui reikianaudoti vandenį, kurio temperatūra ne mažesnė kaip 18 °C.

kopustu-laistymo-sistema
Pasodintų kopūstų laistymas laistymo sistemos pagalba

 

           Papildomas tręšimas. Pirmą kartą papildomai tręšiama, kai daigai prigyja (200 g amonio salietros į 10 m² 10 cm atstumu nuo kopūsto), antrą kartą – po 30 dienų (200 g amonio salietros į 10 m²; beriama į tarpueilius). Trąšos įterpiamos kauptuku.

          Paviršinis dirvos purenimas. Kopūstai reikalauja ypatingo dėmesio, todėl auginant atvirame grunte svarbu tinkamai juos prižiūrėti. Po lietaus ar eilinio laistymo dirvos paviršių supurenkite iki 5-8 cm gylio, tačiau prie pat šaknų giliai purenti nereikia, o tik suardyti supuolusį paviršių. Ši procedūra skatina šoninių šaknų formavimąsi. Kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų, užaugę neišvirstų, paaugusius kopūstų daigus reikia ne tik purenti, bet ir apie šaknis apkaupti iki pat apatinių lapų.  Be to, purenant dirvos paviršių yra išdraskomos dykstančių piktžolių šaknys.

kopustu-kaupimas
Augantys kopūstai po kaupimo

 

          Derliaus nuėmimas. Ankstyvųjų veislių kopūstų gūžės iki birželio vidurio užauga iki 1 kg ir naudojamos greitam suvartojimui.Tuo tarpu vėlyvųjų veislių kopūstus galima išlaikyti per žiemą. Kopūstų gūžes žiemai reikia rauti su šaknimis ir prikastas drėgna žeme arba smėliu laikyti rūsyje. Galima jas laikyti rūsyje ir be šaknų, sudėjus 2-3 eilėmis ant lentynų arba ant grotelių, 10 cm pakeltų nuo grindų. Nupjaunant gūžes, reikia palikti 2-3 cm ilgio kotus ir gūžę dengiančius žalius lapus. Temperatūra rūsyje turi būti ne aukštesnė kaip 2-3°C.

 

Kopūstų ligos ir kenkėjai

          Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis). Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose. Lauke augalai ja suserga labai retai.

          Kopūstų šaknų gumbas. Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems giminingos daržovės: ropės, ridikai, skėtiniai. Be čia paminėtų daržovių, šaknų gumbu serga ir kai kurios piktžolės: svėrės, garstukai ir kt.

          Kopūstų juodligė. Tai bakterinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama nuo užkrėstos dirvos, tačiau bakterija plinta ir su sėkla. Palankios ligai plisti sąlygos – šiltas ir drėgnas oras.

          Pilkasis pelėsis. Jis puola įvairias daržoves augimo metu, lauke, o ypač šia liga serga į rūsius sukrauti kopūstai.

          Kopūstų kenkėjai. Kopūstus puola specifiniai kenkėjai: kryžmažiedės spragės, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai, kopūstinės musės, kopūstiniai amarai, drugių būrio kenkėjai ir visaėdžiai –podūros, sprakšių ir grambuolių lervos, maitėdžių vabalai ir lervos, kurkliai, dirviniai šliužai.

kopustiniai-amarai
Kopūstiniai amarai

 

          Siekiant produktyviai užauginti kopūstus, juos reikia apsaugoti nuo ligų ir nuo kenkėjų. Svarbu laikytis sėjomainos, nesodinti kopūstų šalia kitų šios šeimos augalų, naikinti kryžmažiedes piktžoles. Šalia kopūstų ar tarpueiliuose pravartu pasodinti nektaringų augalų, tokių kaip medetkos, krapai, grikiai ir kt. Auginant nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių nuovirai. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Paruoštu nuoviru kopūstus reikia apšlakstyti arba apipurkšti rankiniu purkštuvu, tačiau paruoštą nuovirą reikėtų sunaudoti tą pačią dieną.

 

Algis Mačiukas

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Įmonės produktai

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
Braškių daigai Molėtuose Braškių daigai Molėtuose Parduodami Gerų Veislių Elitiniai Braškių Daigai Molėtuose
Lauko krosnelė Lauko krosnelė kazanui Kaune Lauko Krosnelės Kazanui, Kazanas, Lauko Krosnelė Kaune
Malkinė pirties krosnelė Kaune Malkinė pirties krosnelė Kaune Malkinė Krosnelė Pirčiai Kaune, Prekyba Malkinėmis Pirties Krosnelėmis Kaune Ir Kauno Rajone, Kaišiadoryse
Metalinė pavėsinės grilinė Kaune Metalinė pavėsinės grilinė Kaune Metalinė Lauko Krosnelė Pavėsinei Kaune Ir Kauno Rajone, Lauko Krosnelių Gamyba Kaišiadoryse
Obuolių traškytuvas Obuolių sulčių presas Sraigtinis, Rankinis Presas Obuoliams Spausti, Pirkite Internetu
statybinė mediena molėtuose Statybinė mediena Molėtuose Prekyba Statybine Mediena Molėtuose, Pigi Statybinė Mediena, Statybinė Mediena Gera Kaina
trinkeliu-tarpu-uzpildymas Trinkelių siūlių užpildas Trinkelių Tarpai Be Piktžolių
šparagų daigai Molėtuose Šparagų daigai Molėtuose Parduodami Smidrų (šparagų) Daigai Molėtuose

Receptai

Obuolių vyno gamyba

Naminis obuolių vynas, gaminimo receptas ir pažingsninė vyno gamybos technologija, mielės, cukraus kiekis

Vedantieji

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus. Moliūgų daigų auginimas. Moliūgų priežiūra ir ligos.

Obelų auginimas

Kaip auginti obelis, obelų sodinimas, obelų priežiūra nuo ligų, obelų tręšimas, genėjimas ir skiepijimas

Kopūstų auginimas

Pagrindiniai kopūstų auginimo ypatumai: mėgstamas dirvožemis, žemės įdirbimas, auginimo vieta, daigų auginimu, sodinimo laiku priežiūra, tręšimu, ligomis ir kenkėjais.

Statyti ar renovuoti sodybą

Kaip įvertinti sodybos stovį, reikalingų darbų kiekius ir investicijas

Ūkis

Vaismedžių genėjimas ir formavimas

Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas ir vyšnias

Vaismedžių skiepijimas

Kaip skiepyti vaismedžius, skiepo parinkimas, įrankiai skiepijimui, medžių skiepijimo instrukcija

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, abrikosus. Duobės dydis, žemės mišinys, sodinimo gylis, priežiūra

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus. Moliūgų daigų auginimas. Moliūgų priežiūra ir ligos.

Obelų auginimas

Kaip auginti obelis, obelų sodinimas, obelų priežiūra nuo ligų, obelų tręšimas, genėjimas ir skiepijimas

Kopūstų auginimas

Pagrindiniai kopūstų auginimo ypatumai: mėgstamas dirvožemis, žemės įdirbimas, auginimo vieta, daigų auginimu, sodinimo laiku priežiūra, tręšimu, ligomis ir kenkėjais.

Statyti ar renovuoti sodybą

Kaip įvertinti sodybos stovį, reikalingų darbų kiekius ir investicijas

Lauko terasos įrengimas

Kaip įrengti lauko terasą, iš ko statyti lauko terasą

Karkasinės pirties statyba

Kaip pastatyti ir įrengti pirtį, pirties projektas, šiltinimas, pirties vėdinimas

Sienų dažymas

Kaip dažyti sienas, kokie dažai tinkamiausi sienomis, dažymo instrukcija

Karkasinio namo statyba

Karkasinio namo konstrukcija, mediena karkasiniam namui, statybos etapai, izoliacija, šiltinimas, stogo įrengimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti daržo žirnius, kokį dirvožemį jie mėgsta, truputį apie dirvos paruošimą, sėjos vietą ir laiką, priežiūrą, tręšimą ir kenkėjus.

Svogūnų auginimas

Svogūnų panaudojimas ir veislės, jų auginimas iš sodinukų. Koks dirvožemis, vieta, sodinimo laikas, priežiūra, tręšimas reikalingas. Kokios ligos ir kenkėjai puola svogūnus.