Gauromečio arbata išgarsėjo XVlll amžiuje. Dalis žaliosios arbatos keliaujančios į Europą būdavo Rusijoje pakeičiama vietine gauromečio arbata. Ją vadindavo Koporjes reklama, tačiau su laiku įsitvirtino Ivan Čai pavadinimas. Turint įgūdžių gauromečio arbatą galima paruošti labai panašią į žaliąją arbatą. 

  Gaurometis turi daug vaistinių sąvybių. Jis pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gydomos prostatos ir šlapimtakio ligos. Gaminami preparatai prieš auglių plėtimąsi. Nuovirai naudojami egzemai, atopiniam dermatitui, žvynelinei gydyti. Suminkština kosulį, skatina prakaitavimą kai peršalama, sergant angina, otitu. 

  Pati arbata turi sąvybių veikiančių nervų sistemą. Poveikis labai įdomus, ji tonizuoja, tačiau tuo pat metu nuramina ir galima vartoti prieš miegą. Mažina agresiją, gali būti naudojamas esant alkoholinei psichozei. Sustiprina raminačių ir migdomųjų poveikį. Gaurometis vyrams taip pat turi poveikį potencijai. 

 Geriausias laikas rinkti gauromečio arbatos žaliavą

Gaurometis dažniausiai auga atvirose vietose, dykvietėse. Tai aukštas ir gausiai žydintis augalas puošiantis laukus. Vakarėjant augalai skleidžia stiprų kvapą kuris kiek primena rožes. Dėl to gaurometis turi antrą pavadinimą ožkarožė. Nors literatūroje rašoma, kad geriausiai tinka birželio viduryje surinkti lapeliai, tačiau tai nebūtinai taisyklė. Skirtingais laikotarpiais surinkti lapeliai turės skirtingą skonį ir kvapą. Sodriausią skonį ir stipriausią kvapą turi masinio žydėjimo viduryje, apie liepą. Tačiau galima rinkti rugpjūtį  - rugsėjį, žaliava dar tinkama arbatai ruošti.  Tačiau ją sunkiau surinkti nes būna daug pageltusių lapų, kiek daugiau vabaliukų apkramtytų lapų. 
   Laiką galima nustatyti vizualiai, rinkti kol išlieka sodri spalva. Vėlėsniu laikotarpiu lapeliai turi mažiau sulčių todėl bus daugiau darbo paruošiant fermentacijai.
   Reikėtų išmesti pageltusius lapelius kurių gausiai atsiranda nuo birželio pabaigos. Tai dažniausiai apačioje augantys lapeliai, kurie  pagelsta tankumyne negaudami saulės. Kuo vėlėsnis periodas tuo aukščiau kils pageltę lapeliai.

Gauromečio lapeliai

  Gauromečio arbatos paruošimas

   Arbatai gaminti naudojami švieži, sodriai žalios spalvos lapeliai. Lapeliai nubraukiami iš viršaus į apačią surenkant kokybiškus lapus. 
  Sunkiausia gamybos dalis yra lapelių presavimas. Imama sauja lapelių ir sukama į suktinį kaip cigarą. Suktinis sukamas ir spaudžiamas tarp delnų. Galima dar suplėšyti sukant suktinį. Suktiniai sudedami į emaliuotą, nerūdijančio plieno puodą ir spaudžiami. Dar padės spaudimas grūstuvu, spaudžiame mušant dedant kiekvieną sluoksnį. Prispaudžiame lėkšte ar dar kuo nors kas palaikytų suspaudimą ir sumažintų patenkančio oro kiekį.
  Sudėtingiau teisingai sufermentuoti arbatą. Temperatūros ir fermentacijos laiko santykis esminis kriterijus nuo ko gausis skirtinga arbata. Puodo viduje visą fermentacijos laikotarpį turėtų būti palaikoma apie 30- 35 laipsnių temperatūra. Temperatūrą sukelia patys besifermentuojantys lapeliai, tačiau jei aplink bus mažesnė temperatūra tai fermentacija gali nutrūkti. Tokiu atveju galima kiek pašildyti puodą ant viryklės. Tokioje temperatūroje fermentacija vyksta apie  2- 7 dienas. Vienas iš geriausių situacijos signalizatorių yra ruošiamos arbatos kvapas. Jaučiasi rožių, kriaušių kvapas. Lapeliai tamsėja. Praleidus laiką arbata gali perrūgti. Atėjus laikui fermentacija turi būti staigiai sustabdyta. Tai daroma 45 - 60 laipsnių temperatūroje porą valandų. Po to kaitinama apie 35 - 40 laipsnių temperatūroje džiovyklėje. 

Gauromečio lapeliai po fermentacijos proceso. Turi išsiskirti sultys, lapeliai pjaustomi gruzda. Džiovinama gana smulkiai supjaustant.

Gauromečio arbata

Gauromečio arbata užplikoma apie 60 laipsnių vandeniu. Kai žolelės nusileidžia į dugną ji tampa paruošta. Tas pačias žoleles galima užpilti tris kartus. Tai fantastiška arbata į pirtį. 

  

Stiprios fermentacijos gauromečio arbata. Lapeliai beveik juodi, jaučiais stiprus rožių - kriaušių kvapas.