Kaip įsirengti namus, kad interjeras nepasentų, visada būtų modernus, patiktų sau ir stebintų kitus? Madingo interjero receptas – tai kokybiška apdaila, apšvietimas ir jums patinkantys baldai bei keičiamos detalės.

Pažįstamas architektas išsakė mintį, jog interjero įrengimui reikia trijų dalykų – kilimo, užuolaidų ir apšvietimo. Žinoma, tai supaprastinta mintis, bet joje yra tiesos: dekoruojama tai, kas užima didžiausius plotus ir visa tai pateikiama atitinkamoje šviesoje. Juk visi gerai įsivaizduojame, kaip nejaukiai atrodo pliki langai ir grindys bei vieniša lemputė palubėje.

Supratimas apie interjerą ir apdailos medžiagas per pastaruosius dešimtmečius pakito. Prieš ketvirtį amžiaus interjero dizainerių paslaugomis daugiausia naudojosi tie, kurie turėjo storas pinigines, bet siaurą akiratį. Dabar visi daugiau važinėja ir mato plačiau, prasiplėtė tiek architektų, tiek užsakovų akiratis, atsirado drąsos įsirengti namus pagal save. Nepriklausomybės pradžioje vyravo šabloninis, standartinio skonio etalonas: keletas prestižinių prekių ženklų baldų ir įtempiamos lubos su „žvaigždėmis“ buvo interjero viršūnė. Dabar labiau paisoma savų norų, supratimo ir gyvenimo būdo, ir tai yra vienintelis kelias turėti sau mielus namus. Tuo pačiu interjeras gali būti šiuolaikinis ir ilgai nesenstantis, nežiūrinti į tai, kad jis nebūtinai klasikinis. Pirmiausia jis turi būti jūsų. Beje, pastaruoju metu vis mažiau šnekama apie konkrečius interjero stilius – jie tiesiog maišomi, nes ilgainiui interjeras, kaip ir drabužis, gali tapti visiškai nemadingu. Stiliaus grynumas labiau pasiteisina visuomeniniuose interjeruose – restoranuose, parduotuvėse, kurie kas kažkiek laiko atnaujina, keičia savo vidų.

Tad kas yra šiuolaikinis interjeras? Idėjos originalumas ar (ir) medžiagų modernumas? Ar abiejų sintezė? Ar įmanomas šiuolaikinis interjeras be vieno iš šių dėmenų?

Interjero dekoravimas

Daugelis įsitikinę, kad interjeras - tai apdaila, baldai, užuolaidos ir t.t. Architektūriniu požiūriu pagrindinis interjero komponentas yra erdvė. O medžiagos, atskiri vienetiniai akcentai padaro tą erdvę įdomesne ir visa tai reiktų vadinti dekoru ar dekoravimu. Tačiau pas mus įsigalėjęs interjero terminas, apimantis vidaus patalpų dekoravimą, apšvietimą, baldų ir visų kitų detalių komponavimą. Tad susikalbėjomo labui tai, kas užpildo patalpų vidų, vadiname interjeru.

Naujas būstas ar remontas priverčia pagalvoti apie interjerą. Tuomet paprastai einama vienu iš dviejų kelių: samdomas architektas ar dizaineris arba prasideda savamokslė kūryba. Nė vienas iš šių kelių nėra blogas, tačiau, tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju pirmiausia turi atsirasti idėja, projektas ar bent planas, po to tik seka realizacijos problemomos arba malonumai.

Jeigu kuriate savo pirmųjų namų interjerą, visgi verta pasieškoti architekto ar dizainerio, nebūtina užsakyti visą projektą su autorine priežiūra, galbūt užteks konsultacijų. Interjero dizainerio paslaugos nėra itin brangios, jos prieinamos daugeliui įsigijusių naujus būstus, net ir įrengiantiems butą nuomai. Interjero kūrėjų yra daug, ir daugelis savo darbą išmano. Profesionalai visi kaip vienas tvirtina, kad interjero kūryba prasideda nuo erdvės planavimo, tik paskui pasidaro svarbios medžiagos, jų kokybė, spalvos ir visos kitos detalės.

Konsultuojantis su interjero profesionalu galima pasitikrinti savo viziją, sprendimus, išklausyti patarimus. Esmė yra turėti idėją, žinoti ko norisi. Vienaip savo namus įsivaizduoja viengungis IT specialistas, kitaip – senjorų pora, dar kitaip – jaunavedžiai, planuojantys šeimos pagausėjimą. Svarbiausia, kad interjeras atitiktų gyvenimo būdą. XXI amžiuje ne tiek svarbus yra interjero stilius, medžiagos ar kitos detalės. Svarbiausia – surasti interjero idėją, arba, profesine kalba tariant – kodą.

Kaip pasirinkti interjero dizainerį

Užsakovas architektą ar dizainerį renkasi pagal savo skonį. Nė vienas nesamdo dizainerio, kurio darbai jam nepatinka. Dažniausiais kelias – pas draugus, gimines ar pažįstamus pamatytas dizainerio darbas, arba nusižiūrėtas iš žurnalų, interneto svetainių. Pastarasis kelias slepia povandeninius akmenis, nes nuotraukuose vaizdas nepilnas, sunku suvokti trimatę erdvę, tikrovė gali būti kitokia nei matoma nuotraukose. Tiesa, internete yra nemažai filmuotų interjerų, bet ir jie neatskleidžia visumos. Patyrę interjero specialistai mano, kad negalima pradėti ieškoti interjero idėjos ar kodo žurnaluose, būsimo interjero vizija turi išplaukti iš vidinės nuostatos, savos nuomonės, o ne kažkur nusižiūrėto pavyzdžio. Tik vėliau, turint idėją, interjerų pavyzdžiai gali padėti rasti smulkmenų reikalingų jai realizuoti.

Geriausias rezultatas gaunamas pasirinkus interjero dizainerį pagal du paprastus ir intuityviai jaučiamus kriterijus: matytus darbus ir artimą mentalitetą, išgirstą idėjos realizavimo kelią, pasiūlymus.

Šiuo atveju ir pats užsakovas turi aiškiai suformuluoti, ko tikisi, ką įsivaizduoja, nebijoti papasakoti apie save. Susikalbėjimo ar psichologinis momentas labai svarbus. Tokiu susikalbėjimo raktu gali būti ilgesnis bendravimas, bendras vizitas į baldų, interjero parduotuvę, kur išsiaiškinamas požiūris, skonis. Architektas ar dizaineris turi tapti užsakovo pagalbininku ir sukurti jo gyvenimo būdą atitinkančią aplinką. Ne veltui daugelis kuriančių interjerus su užsakovais tampa draugais ilgam laikui. Kitas kraštutinumas – kai architektas bando taikytis prie užsakovo, slopinti savo kūrybines ambicijas, visiškai nepageidautinas. Užsakovo ir kūrėjo santykis kūrybos lauke visais laikais buvo problematiškas, balansuojantis ant siauros ribos.

Interjero apdailos medžiagos

Šiandien rinkoje interjero medžiagų pasiūla tokia didelė, kad neprofesionalui susigaudyti joje sudėtinga. Deja, bet be profesionalo įsikišimo dažnai gimsta chaotiški arba neišbaigti interjerai, kuriuose lyg ir viskas gražu, bet nepatogu arba kažko trūksta. Tuo tarpu, profesionalas, turėdamas viziją ir žinias apie apdailos medžiagų pasiūlą, sugeba pataikyti į dešimtuką, realizuoti pasirinktą idėją, sukurti harmoningą aplinką, vientisą interjerą, kurio reikalauja gyvenimiška užsakovų situacija. Be to, dizaineris, gerai žinodamas apdailos medžiagų rinką, bendraudamas su pardavėjais, dažniausiai gali pasiūlyti pigesnį, bet nebūtinai prastesnį sprendimą nei būtumėte radę patys. Galima nusipirkti daiktą už 30 eurų ir puikiai jį pritaikyti. Interjero esmė harmonijoje, kuri ir kuria visumą. Pasitaiko, kad suklijavus paprasčiausias, netgi antros rūšies sienų plyteles ir jose įkomponavus mozaikos gabalėlį, visai kitomis spalvomis nušvinta vonios kambarys ar virtuvė.

Grindų danga, sienų apdaila - didžiausi apdailos plotai ir dėl jų visgi geriausia tartis su dizaineriu. Net jei žinote, kad pažįstami išdažė sienas gerais vokiškais dažais, nereiškia, kad jie tiks jūsų būste. Galbūt jūsų sienoms reikia papildomo gruntavimo, kas tiems dažams nelabai tinka, o gal kambario apšvietimas kitoks ir reikia labai gerai žinoti, koks atspalvis, blizgumo lygis tiks natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui.

Būtent interjero architektas ir/ar dizaineris yra tas gidas, kuris gali padėti susigaudyti apdailos medžiagų vandenyne. Užsakovui lieka vienintelis uždavinys – pasitikėti profesionalu, kuris moka ne vien braižyti, kurti vizualizacijas ar dėlioti spalvas. Profesionalas pažįsta apdailos medžiagų prekybininkais, sugeba per trumpą laiką susipažinti ir susidraugauti su užsakovu, suprasti, ko šis nori ir išreikšti jo norus kuriamoje erdvėje per interjerą – skuria erdvės emociją. Architekto ir užsakovo santykis būtinai yra dvipusis, pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas.

Beje, interjero kokybei nemenkos įtakos turi apdailos darbų kokybė. Nemokšiškai suklijuotos brangios itališkos plytelės neatrodys prabangiai, bet tai jau kita tema.

Šviesa interjere

Šviesa ne tik apšviečia daiktus ir žmones, ji sukuria tam tikrą atmosferą. Šviesa ir apšvietimas yra daugiau funkcinio pobūdžio (pavyzdžiui, bendras koridoriaus ar vonios kambario apšvietimas), o dekoratyvinis apšvietimas (pavyzdžiui, pritemdyta šviesa svetainėje) yra skirtas šviesos scenarijams sukurti. Abu šie apšvietimo tipai persipina ir papildo vienas kitą. Vien tik apšviestas interjeras be šviesos scenarijų, bus statiškas ir neįdomus. Dėl šios priežasties planuojamas bendras, šoninis, lokalus arba zoninis, dekoratyvinis, paslėptas interjero apšvietimai. Galimas ir apšvietimo skirstymas pagal aukštį: viršutinis, vidurinis, žemutinis.

Teoriškai apšvietimas turi būti suprojektuotas ir elektros instaliacija įrengta dar iki apdailos darbų, baldų išdėstymo. Praktiškai dažnai būna kitaip: įrengiant interjerą taikomasi prie jau instaliuotų įvadų. Net ir tokiu atveju nereiškia, kad negalimas apšvietimo valdymas, tuo pačiu įvairūs apšvietimo tipai ir scenarijai. Šiuolaikinė įranga leidžia valdyti šviesą ir kurti apšvietimo scenarijus net ir apgyvendintame būste.

JUNG elektros įrangos gamintojas neperseniausiai pasiūlė JUNG Home belaidę apšvietimo (taip pat galimas ir žaliuzių, šildymo sistemos valdymas) valdymo sistemą, kurią įdiegiant nereikia tiesti ar keisti laidų, užtenka tik pakeisti jungiklius ir/ar kištukinius lizdus. Sistema veikia per Bluetooth Mesh ryšį pakopiniu principu, perduodama signalą nuo vieno prietaiso kitam.

Sistemą galima įdiegti tiek naujame, tiek jau apgyvendintame būste ar biure, nereikia net ir interneto, nieko keisti įvadiniame elektros skydelyje. Internetas reikalingas tik tokiu atveju, jei apšvietimą ar inžinerines sistemas norite valdyti nuotoliniu būdu.

Šviesos valdymas interjere

Be elementarios šviesos įjungimo/išjungimo funkcijos galimas šviesos intensyvumo reguliavimas - dimeriavimas, įvairus konfigūravimas, įvairūs scenarijai. Apšvietimui valdyti naudojami jungikliai, jungikliai su judesio jutikliu, buvimo jutikliai, šviesos intensyvumo reguliatoriai, judesio jutikliai. Visa tai ne tik patogu, bet ir taupo energiją, išmanūs kištukiniai lizdai rodo įjungtų prietaisų sunaudojamos elektros energijos kiekius.

JUNG Home judesio ir buvimo vietos jutikliai turi ypač didelį aptikimo diapazoną: judesio jutiklis fiksuoja judesį 180 laipsnių, buvimo vietos jutiklis - 360 laipsnių plote. Aptikimo diapazoną, įjungiamos šviesos ryškumą ir apšvietimo laiką galima konfigūruoti individualiai. Galimas apšvietimo įjungimas skirtingais ryškumais - dieną, kad patalpa būtų optimaliai apšviesta, naktį, kad apšvietimas neakintų. Taip taupoma elektros energija.

JUNG Home konfigūravimas ir valdymas atliekamas programėle, interneto ryšis nereikalingas, nebent jei norite valdyti sistemas nuotoliniu būdu. Tiesa, JUNG Home, lyginant su kitomis valdymo sistemomis, turi ribotą funkcionalumą ir suderinamumą su kitomis sistemomis, bet įrengiama greitai ir jau esamoje elektros instaliacijoje.

Su JUNG Home sistema galimas DALI apšvietimo valdymas. DALI – tai standartizuotas, skaitmeninis apšvietimo valdymo protokolas, naudojamas daugelio apšvietimo produktų gamintojų įrangoje.

Pavyzdžiui, namuose yra patalpų, kurias galima geriau išnaudoti naudojant skirtingą apšvietimą: su nuolat reguliuojamu šviesos ryškumu ir jį atitinkančia spalvų temperatūra. Naudojant DALI mygtukinį šviesos intensyvumo reguliatorių, apšvietimas pats prisitaiko prie naudojimo būdo. Jei valgomasis bus naudojamas kaip namų biuras, lubų apšvietimą galima pakeisti į 100 proc. ryškumą, o apšvietimo spalvos temperatūrą nustatyti šaltai baltą. Norint sukurti jaukią vakaro atmosferą, šviesą galima labai lengvai pritemdyti iki 75 proc. ryškumo ir apšvietimo temperatūrą pakeisti į šiltai baltą. Papildomas grindų šviestuvas, prijungtas prie JUNG Home kištukinio lizdo (3) ir valdomas mygtuku, gali suteikti papildomą apšvietimo efektą, priklausomai nuo reikalingo scenarijaus.

Šviesos reguliavimui ir pritaikymui prie skirtingų poreikių tereikės kelių JUNG Home prietaisų: 1 – mygtukinis DALI apšvietimo reguliatorius su JUNG Home 2-ų klavišų myguku, 2- trijų gyslų papildomas modulis su JUNG Home 2-ų klavišu mygtuku, 3- JUNG Home Schuko kištukinis lizdas.

JUNG Home jungiklyje galima išsaugoti iki keturių scenų, kurios perjungiamos iš anksto pagal nustatytą apšvietimo būseną. Scenos ir visų susietų prietaisų nustatymai paprasčiausiai sukonfigūruojami JUNG Home programėlėje. Taip vienu mygtuko paspaudimu galite pakeisti tą apšvietimą, jis tinka ir darbui, ir jaukiai vakarienei. Tai jau protingo namo elementas, kuris dar ir lengvai įgyvendinamas.

Planuojant interjero apdailą reiktų atsižvelgti į tai, kad šviesa gali paslėpti kambario trūkumus arba juos išryškinti, pavyzdžiui, paslėptas apšvietimas išryškina kambario formą. Šviesūs paviršiai atspindi šviesą, o tamsūs – ją sugeria. Todėl mažas erdves reiktų dekoruoti šviesiomis spalvomis, o siaurame kambaryje geriau naudoti šoninį apšvietimą. Norint vizualiai paaukštinti patalpą, reiktų rinktis šviesą aukštyn nukreipiančius šviestuvus.

Baldų pasirinkimas

Įvairiausių, atrodo, vienas už kitą gražesnių ir įdomesnių baldų tiek daug, ypač internetinėse parduotuvėse, kad galva tikrai apsisuka. Visgi priež žvalgantis po baldų prekyvietes, reiktų atlikti namų darbus: išsigryninti, ko reikia. Pavyzdžiui, sofos dydis, forma, su miegamojo funkcija ar be, spalva ir t.t.

Kitas svarbus momentas – baldų kokybės įvertinimas. Daugelis konstrukcijos trūkumų neprofesionalui iš išorės net nepastebimi, bet vis tiek turi įtakos baldo kokybei. Imkime, spintos ar komodos lentynas. Palyginti su baldų dydžiu, jos turi būti tam tikro storio, kad atlaikytų pakankamą svorį. Pavyzdžiui, 16 mm storio lentynų ilgis neturėtų viršyti 80 cm, o 19 mm storio lentynų ilgis gali būti iki100 cm. Šios proporcijos yra svarbūs požymiai atpažįstant baldų kokybę.

Saugumo sumetimais spintelių ar komodų stalčiai neturėtų būti ilgesni nei 100 cm. Kuo platesnis stalčius, tuo didesnė apkrova tenka stalčiaus pagrindui. Nors jis turi atramas ne tik šonuose, bet ir priekyje bei gale, paprastai jos labai siauros. Geras stalčius turėtų atlaikyti 30 kg apkrovą. Šis apkrovų laikymo principas gali būti taikomas ir spintos durelėms: jei spintos durelės yra platesnės nei 60 cm, jos prie korpuso turėtų būti pritvirtintos bent penkiais vyriais. Tai ypač svarbu MDF plokštėms, nes jos paprastai yra sunkesnės nei medžio drožlių plokštes. Nepakankamai pritvirtintos spintos durys po kurio laiko kabės kreivai. Jei norite patikrinti stalčiaus judėjimą, patraukite jį ne už rankenos, bet iš vienos pusės. Jei stalčius per visą savo plotį lengvai traukiasi, vadinasi, judėjimo mechanizmas tinkamas.

Korpusinių baldų stabilumą galima įvertinti vadinamu vibracijos testu: atsistokite prie vieno baldo galo ir pakratykite vieną jo pusę. Stalas, kuris labai svyruoja pirmyn ir atgal, turi mažą kampinį standumą, todėl nėra itin stabilus. Tą patį galima padaryti ir su spintomis. Jei spintelė stipriai svyruoja, bet nepakyla nuo grindų, vadinasi, jos konstrukcija nėra labai stabili. Šis paprastas testas daug ką pasako apie baldo kokybę.

Stabilumas ir tvirtumas labai svarbus kėdėms. Jų rėmai gaminami ir medienos, metalo, plastiko. Plastikinės kėdės lengvos, jas lengva valyti, jos nebrangios ir yra įvairių ergonomiškų dizainų. Tačiau plastikinės konstrukcijos paprastai yra ne tokios tvirtos kaip medinės ir metalinės, nors šiuo atveju kokybė priklauso nuo gamintojo ir kainos.

Taip pat reiktų pasidomėti, iš kokios medžiagos pagamintas baldo mediena, kiek išskiria kenksmingų medžiagų, nes visi klijai turi formaldehidų. Ypač svarbi yra minkštų baldų užpildymas ir kietumas, audinio kokybė, pagrindo, kojelių mediena – bet tai atskira plati tema.

ASA.LT ir „JUNG Vilnius“ informacija