Melsvoji pasiflora yra egzotiškas vijoklinis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Ypač jis paplitęs Brazilijoje, Argentinoje, Paragvajuje bei Urugvajaus regionuose. Augalas buvo naudojamas nuo senovės laikų vietos indėnų tautų.. Indėnai šiuos augalus naudojo gydant ligas ir paprastose kasdieninėse veiklose ar ceremonijose. Jau tada melsvosios pasifloros vaisiai ir lapai buvo dažnai naudojami tradicinėje medicinoje, dėl savo gydomųjų savybių. Medicinoje pasifloros lapai ir žiedai buvo naudojami kaip raminamieji, taip pat nuo miego ir žarnyno sutrikimų.

Nepaisant to, kad melsvosios pasifloros vaisius yra dažnai valgomas ar naudojamas kaip priedas maisto produktuose, jis retai randamas parduotuvėse. Tradicinėje Pietų Amerikos virtuvėje jis naudojamas įvairioms uogienėms, ledams, sultims bei desertams gaminti. Valgomas pasifloros vidus,  jos sėklos.

Dabar melsvoji pasiflora yra paplitusi visame pasaulyje kaip dekoratyvinis augalas dėl gausių žiedų bei lengvos priežiūros, tačiau šaltojoje klimato juostoje, kurioje randasi ir Lietuva, jos daugiau auginamos kaip kambarinė gėlė.

Pasiflorų rūšys

Pasifloros rūšys skiriasi spalvomis, forma, dydžiu ir kt. Jų gentį sudaro apie 500-600 skirtingų rūšių, tokių kaip: persikinė pasiflora, agurkinė, kvapnioji, blizgioji, obuolinė, kekinė, apelsininė, melioninė pasiflora ir kt.

Kur auga melsvoji pasiflora?

Šis augalas priklauso vijoklinių augalų grupei, kuri yra kilusi iš šiltųjų kraštų, todėl norint sėkmingai auginti melsvasias pasifloras reikia sukurti joms panašias sąlygas.

Nežiūrint į tai, jog tai šiltųjų kraštų augalas jis puikiai auga ir Lietuvoje. Vasaros metu melsvasias pasifloras galima auginti lauke, kur yra daug saulės ir nėra stipraus vėjo, tačiau orams vėstant pasiflorą yra būtina parsinešti į namus ir laikyti ją šviesioje patalpoje. Melsvoji pasiflora yra daugiametė gėlė, tačiau auginat ją lauke šaltojo klimato juostoje ji gyvuos tik vienerius metus.

Dirvožemis pasifloroms

Taip pat, nemažai dėmesio reikia skirti dirvožemiui, kuriame auga melsvoji pasiflora. Dirvožemis turėtų būti purus, gerai drenuojamas. Optimalus pH lygis turi būti tarp 6–6,5.

Melsvosios pasifloros priežiūra:

Pasifloros laistymas. Laistyti pasiflorą reikia reguliariai, bet saikingai. Šaknys neturi būti permirkusios, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Taip pat, nepamirškite purkšti lapų ir saugoti augalą nuo per stipraus tiesioginio saulės šviesos poveikio. Įprastai melsvoji pasiflora turi gauti apie 8 valandas saulės šviesos per parą..

Tręšimas.Tręškite pasiflorą trąšomis, kuriose yra būtini augimo elementai, tokių kaip azotas, fosforas ir kalis. Taip pat, augalui būtina gauti reikiamą mikroelementų kiekį, pavyzdžiui, geležį, mangano ir kt. Pasifloros augalui neturi stikti būtinųjų maisto medžiagų, kitaip augalas gali nustoti augti, gali sumažėti žydėjimas bei vaisių formavimasis. Be to, maistinių medžiagų trūkumas gali padidinti augalo jautrumą ligoms ir kenkėjams.

Genėjimas. Pasifloras periodiškai reikia genėti, pašalindami senus arba pažeistus lapus, taip skatinant naujų ūglių ir lapų formavimąsi.

Sodinimas ir persodinimas. Jei auginsite pasiflorą iš sėklų, sėklas reikia sodinti į dirvožemį pavasarį, tačiau jei perkate jau užaugintą augalą, persodinkite jį į didesnį vazoną. Svarbu persodinant nepažeisti augalo šaknų ir po persodinimo laistyti, kad augalas greičiau prigytų naujame vazone.

Pasifloros ligos

Melsvoji pasiflora gali būti jautri tam tikroms ligoms ir kenkėjams. Dažniausiai melsvosios pasifloros suserga dėl prastų auginimo sąlygų, pavyzdžiui.: dėl per didelės dregmės, nelaistymo, didelių temperatūros šuolių, saulės bei maistinių medžiagų trūkumo ir kt. Taip pat melsvoji pasiflora kaip ir bet kuri kita kambarinė gėlė yra jautri kenkėjams, kaip antai, voratinklinės erkės ir kt. Todėl tam, kad išvengti ligų, reikia nuolat stebėti augalo lapus bei stiebus ir jeigu aptinkate pirmuosius ligų simptomus pirmiausia augalą izoliuokite nuo kitų. Tik tuomet imkitės augalo gydymo.