Auksinis retriveris kilo iš Škotijos XIX a. pabaigoje. Seras Dadlis Marjoribanksas pradėjo veisti auksinius retriverius kaip medžioklinius šunis, skirtus sumedžiotam grobiui parnešti. Jis sukryžmino geltonąjį retriverį su vandens spanieliu, kuris dabar jau yra išnykęs, ir išveisė šunį, žinomą kaip „lygiai kailiuotas auksinis retriveris“. Vėliau geltonojo retriverio kraujas buvo sukryžmintas su Tvido vandens spanieliu bei airių seteriu, taip suformuojant auksinį retriverį tokį, kokį žinome šiandien.

Nuo pat pradžių auksinis retriveris buvo populiarus kaip medžioklinis šuo dėl savo gebėjimo parnešti grobį ir švelnaus būdo. Bėgant metams, ši veislė tapo universali ir tinkama įvairioms užduotims atlikti.

1950-aisiais ir 1960-aisiais auksiniai retriveriai išpopuliarėjo kaip naminiai augintiniai, ir nuo to laiko ši veislė yra viena populiariausių pasaulyje. Dėl savo draugiško ir socialaus būdo jie dažnai naudojami kaip vedliai akliesiems ar pagalbiniai šunys žmonėms su negalia. Auksiniai retriveriai taip pat yra mėgstami parodų šunys dėl savo elegantiškos išvaizdos ir tvirto kūno sudėjimo.

Auksaplaukio retriverio charakteris

Auksiniai retriveriai paprastai yra lengvai dresuojami ir turi draugišką, meilią prigimtį. Dėl šių savybių jie yra labai populiarūs kaip šeimos šunys. Visgi svarbu pradėti jų dresūrą nuo ankstyvo amžiaus, nes priešingu atveju jie gali tapti užsispyrę ir rodyti nepageidaujamą elgesį.

Auksiniams retriveriams būtina pakankamai fizinio krūvio ir protinės stimuliacijos, kad jie išliktų sveiki ir laimingi. Jie yra aktyvūs ir mėgsta žaisti, todėl reguliarūs žaidimai bei mankšta padeda suvaldyti jų energiją.

Šie šunys dažniausiai puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, tačiau visada svarbu prižiūrėti bendravimą tarp šuns ir vaikų ar kitų augintinių. Taip pat labai svarbu skirti daug dėmesio savo auksiniam retriveriui ir nepalikti jo vieno namuose ilgam laikui – šis šuo reikalauja draugijos ir bendravimo, kad jaustųsi gerai.

Auksaplaukio retriverio sveikatos problemos

Auksaspalviai retriveriai yra draugiški, ištikimi ir labai populiarūs šunys, tačiau ši veislė dažnai susiduria su paveldimomis sveikatos problemomis. Viena dažniausių – klubų ir alkūnių displazija. Tai sąnarių liga, kai jie vystosi netaisyklingai, dėl ko ilgainiui atsiranda skausmas ir artritas. Norint sumažinti šios ligos riziką, svarbu išlaikyti šuns normalų svorį ir užtikrinti reguliarius, ne per daug intensyvius pasivaikščiojimus.

Kita dažna problema – hipotireozė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų. Tai gali pasireikšti svorio augimu, vangumu, plaukų slinkimu. Tokia būklė gydoma vaistais, tačiau būtina ją laiku nustatyti.

Taip pat šiai veislei būdinga progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) – akių liga, kuri laikui bėgant gali sukelti aklumą. Šunys iš pradžių prastai mato prieblandoje, o vėliau praranda regėjimą visai.

Dar viena paveldima liga – aortos stenozė, širdies vožtuvo susiaurėjimas, kuris trikdo normalų kraujo tekėjimą. Tokia būklė gali būti besimptomė arba pasireikšti silpnumu, greitu nuovargiu, netgi staigia mirtimi.

Norint kuo ilgiau džiaugtis sveiku ir laimingu augintiniu, labai svarbu reguliariai lankytis pas veterinarą, atlikti rekomenduojamus tyrimus ir, jei planuojama veisti šuniukus, pasirūpinti genetiniais tėvų tyrimais.

Auksaplaukio retriverio dresūra

Auksaspalvis retriveris yra gerai žinomas dėl savo draugiškumo ir noro įtikti, taip pat dėl entuziastingo gebėjimo atnešti daiktus tiek sausumoje, tiek vandenyje. Ši veislė yra viena iš paklusniausių – dažnai laimi paklusnumo, vikrumo ir darbo laukuose varžybose. Vis dėlto, pradiniuose mokymo etapuose auksaspalvius retriverius gali būti sunku dresuoti, nes jie lengvai išsiblaško. Be tinkamo dresavimo ši veislė gali būti sunkiai valdoma vedžiojant su pavadėliu, nes noriai tyrinėja aplinką ar nori žaisti. Viena iš sėkmingo atnešimo savybių yra gebėjimas vykdyti komandas iš toli – tinkamai dresuoti auksaspalviai retriveriai tai daro labai gerai.

Ši veislė yra labai žaisminga ir meili savo šeimai, taip pat gana draugiška nepažįstamiems žmonėms ir kitiems šunims. Auksaspalviai retriveriai būna energingi žaidimų ar treniruočių metu, tačiau moka nusiraminti, kai ateina poilsio metas. Nors jie gali būti pakankamai geri sargai, dėl savo draugiško būdo nėra tinkami kaip apsauginiai šunys.

Tai yra gerai žinomos ir plačiai priimtos šios veislės bendros savybės, tačiau kiekvienas šuo gali pasižymėti individualiu elgesiu ir temperamentu.