Akita Inu – tai didelis, išdidus ir ramus šuo, garsėjantis savo lojalumu, ištikimybe ir santūriu būdu. Ši veislė pasižymi stipriu charakteriu ir nepriklausomu mąstymu, tačiau kartu yra labai prisirišusi prie savo šeimininko. Akitos dažnai laikomos tyliais, budriais sargais, kurie retai loja, bet visuomet stebi aplinką. Dėl savo ramios prigimties ir gilių emocinių ryšių su šeima, Akita Inu vertinamas kaip ištikimas ir atsidavęs šeimos narys.

Akita Inu kilmė

Akita Inu kilusi iš Japonijos, kur nuo senų laikų buvo naudojama kaip medžioklinis šuo, skirtas stambiems gyvūnams, tokiems kaip meškos ar šernai, medžioti. Veislės šaknys siekia XVII amžių, o vardą ji gavo nuo Akitos prefektūros, kur ir buvo išveista. Šiandien Akita Inu laikoma viena iš nacionalinių Japonijos vertybių ir simbolizuoja ištikimybę – garsiausia šios veislės atstovė Hachiko yra tapusi pasauliniu ištikimybės simboliu.

Akita Inu išvaizda

Akita Inu yra stambaus sudėjimo šuo, sveriantis nuo 30 iki 50 kilogramų, o ūgis siekia apie 60–70 cm ties ketera. Jie pasižymi stipriu, tvirtu kūno sudėjimu, stambiomis letenomis ir išraiškingu veidu su smailiomis ausimis. Kailis tankus, dvigubas – viršutinis sluoksnis šiurkštesnis, pavilnis minkštas ir tankus. Dažniausios spalvos: balta, raudona, sezamo (ruda su juodais galiukais), brindzinė ir tigrinė.

Akita Inu kailis

Akitos kailis reikalauja vidutinės priežiūros – pakanka šukuoti kelis kartus per savaitę, tačiau šėrimosi laikotarpiais (paprastai du kartus per metus) šukavimas turėtų būti atliekamas kasdien. Šuo turi storą pavilnį, todėl net karštu oru šeriasi gausiai. Reguliarus kailio valymas ir šukavimas padeda išlaikyti šuns švarą ir sumažinti plaukų kiekį namuose.

Akita Inu charakteris

Ši veislė pasižymi ramybe, pasitikėjimu savimi ir išdidumu. Akitos dažnai būna savarankiškos ir nepriklausomos, tačiau kartu yra be galo lojalios savo šeimai. Jos nėra linkusios reikštis emocionaliai ar perdėtai žaisti, tačiau visada saugo savo šeimos narius. Su nepažįstamais elgiasi atsargiai, todėl yra puikios sargybinės. Nors ne visada ieško dėmesio, šios veislės šunys stipriai prisiriša prie savo žmonių.

Akita Inu santykis su vaikais ir kitais gyvūnais

Akitos gali būti puikūs šeimos šunys, tačiau dėl savo didelio dydžio ir stipraus charakterio rekomenduojama, kad su jais būtų bendraujama atsakingai. Su vaikais sutaria, jei šuo nuo mažens socializuotas ir vaikai žino, kaip su juo elgtis. Su kitais gyvūnais, ypač to paties lyties šunimis, gali būti dominuojantys ar net agresyvūs. Tinkama socializacija nuo mažens labai svarbi.

Akita Inu dresūra

Akitos yra protingos, bet nepriklausomos – todėl dresūra gali būti iššūkis. Svarbu pradėti ją nuo mažens ir naudoti pozityvius, bet tvirtus metodus. Griežtas, bet pagarbą rodantis vadovavimas – būtinas. Akita greitai perpras komandas, bet gali nesutikti jas vykdyti, jei nematys prasmės ar nurodymas bus perteiktas netinkamai. Tinkamai motyvuota Akita demonstruoja puikų paklusnumą, tačiau reikalauja patyrusio šeimininko.

Akita Inu sveikata ir gyvenimo trukmė

Akitos vidutinė gyvenimo trukmė – apie 10–13 metų. Tai gana tvirta veislė, tačiau, kaip ir dauguma didelių šunų, turi polinkį į tam tikras genetines ligas. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir subalansuotas gyvenimo būdas yra būtini norint išlaikyti šuns sveikatą. Svarbu atidžiai stebėti mitybą, sąnarių būklę ir imuninę sistemą.

Akita Inu mityba

Akitos reikalauja aukštos kokybės, subalansuotos mitybos, pritaikytos dideliems šunims. Kadangi jos linkusios į jautrią virškinimo sistemą ir odos problemas, rekomenduojama rinktis maistą be dirbtinių priedų ar alergenų. Dėl polinkio į nutukimą, maitinimas turi būti reguliuojamas pagal fizinį aktyvumą ir šuns amžių.

Akita Inu kaina

Akita Inu šuniuko kaina dažniausiai svyruoja nuo 1 000 iki 2 500 eurų, priklausomai nuo kilmės, veislyno reputacijos ir ar šuniukas skirtas parodoms, ar kaip šeimos augintinis. Japonų linijos (tikroji Akita Inu, skirtingai nei amerikietiška Akita) dažnai kainuoja brangiau.

Akita Inu sveikatos problemos

Akita Inu gali būti linkusi į keletą paveldimų sveikatos sutrikimų. Tarp jų dažniausiai pasitaiko: klubo ir alkūnės displazija, sukelianti skausmą ir šlubavimą; hipotireozė – skydliaukės veiklos sutrikimas, lemiantis svorio augimą, vangumą ir kailio pokyčius; autoimuninės ligos, tokios kaip VKH sindromas (sukeliantis odos ir akių pigmentacijos sutrikimus); progresuojanti tinklainės atrofija, galinti sukelti aklumą. Taip pat kai kurios Akitos gali turėti jautrią odą ar virškinimo sutrikimų. Reguliarūs tyrimai, sveikas gyvenimo būdas ir tinkama priežiūra padeda sumažinti riziką.