Darbo partijos programa 2020 -2024 metų Seimo kadencijai
Atnaujinta: 2020-09-10

  Darbo partija pristatė savo rinkiminę programą ką jie keis naujoje Seimo kadencijoje. Sprendžiant iš priemonių plano gyvensime neįtikėtinos gerovės valstybėje. Apžvelgus programą labai norisi priminti, kad jau turėtos net dvi kadencijos valdančioje koalicijoje. 
  
 Priminkime - ES parama didele dalimi buvo pravalgyta, išdalinta parazitinėms firmelėms visokioms studijoms, mokymams, didelėms pramonės įmonėms kurios ir savarankiškai galėjo paimti paskolas vystymuisi iš bankų. Neužmirškim, kad ir "Juodosios buhalterijos" byloje daug minimų įmonių yra iš gavusių ES paramą. 
 Gamtosauga ir interesų painiojimas? Neužmirškim Loretos Graužinienės ir jos vagonėlio istorijos prie Stirnių ežero, kuris dabar jau tapo įteisinta sodyba. Tam teko lysti į Tvarkymo plano pristatymus, keisti įstatymus. Nebėra Loretos, bet pakantumas ir palaikymas iš  partijos pusės  jos veiklai  buvo. 

Tačiau paskaitykite ir susidarykite savo nuomonę:

 

Per trisdešimt metų Lietuvoje atkūrėme ir įtvirtinome Nepriklausomybę. Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos (ES), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei kitų tarptautinių organizacijų nare. Prie Nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo prisidėjo visi Lietuvos žmonės, stovėdami susitelkę Baltijos kelyje, apgynę Lietuvos Nepriklausomybę ir išgyvenę tragiškus Sausio 13 dienos įvykius. Pergyvenę nepriteklių, ekonominę blokadą, anksčiau sukurto turto privatizavimą, balsuodami už svarbius Lietuvai sprendimus – stojimą į Europos Sąjungą, vis tikėjomės geresnio gyvenimo Nepriklausomoje Lietuvoje.

Tačiau taip neatsitiko ir oriai gyventi vis dar negali didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Lietuvos skurdo rodikliai vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Pagal skelbiamus duomenis, apie 156 tūkstančiai dirbančiųjų gauna tik minimalią mėnesinę algą, apie pusė Lietuvos gyventojų per mėnesį uždirba iki 600 eurų.

Didžiajai daliai pensinio amžiaus žmonių mokama iki 400 eurų pensija, o vidutinė pensija siekia tik 377 eurus.

Virš 90 tūkstančių žmonių neturi darbo.

Lietuva yra pirmoje vietoje pagal savižudybių skaičių Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje 100 tūkstančių gyventojų tenka beveik 30 savižudybių, kai Europos Sąjungos vidurkis tik 11.

Demografinė situacija valstybėje prastėja ir toliau. Lietuvoje daugiau žmonių miršta negu gimsta (pvz. 2019 m. gimė 27 729, o mirė 38 281).
Lietuva pagal emigraciją pirmauja Europos Sąjungoje. Iš 720 tūkstančių emigravusių 73,6 procentai buvo 15-44 metų amžiaus.

Vykdoma apgailėtina regioninė politika, todėl pasiekta pavojinga atskirties riba tarp regionų ir didžiųjų miestų, kuri gresia kai kurių kaimo vietovių, o kartu ir didžiosios dalies nacionalinės kultūros visišku išnykimu.

Socialinė politika ne tik neefektyvi, bet ir žalinga, nes skatina žmones nedirbti, vegetuoti, laukti išmaldos iš valdžios. Tokiu būdu auginami zombiškai paklusnūs piliečiai, kuriems tereikia rinkimų metu palaikyti savus „didvyrius“, neva kovojančius už jų būvį. O iš tikrųjų tai tik pasmerkia šią visuomenės dalį degraduoti ir tapti didžiuliu stabdžiu savo Tėvynei šiame sparčiai progresuojamame pasaulyje.

Iš valdžios pusės vis kalbama, kad rūpinamasi žmonėmis ir jų gerove, bet statistika nenumaldomai rodo ką kita. Per 30 Nepriklausomos Lietuvos metų valdžios žmonės, stovintys prie aukščiausių valstybės postų – prezidento, premjero, ministrų – pasižymėjo silpna kompetencija, veidmainyste ir rūpinimusi tik savo išlikimu bet kokia kaina valdžioje. Dar baisiau, Lietuvos valdymo pagrindu tapo modelis „skaldyk ir valdyk“, dėl ko visuomenė susvetimėjo, o pasitikėjimas valdžia ir pačia valstybe atsidūrė žemiausiame lygmenyje. Todėl į klausimą „ar norėtum važiuoti į užsienį dirbti ir gyventi“, vis daugiau žmonių (net 87 procentų) atsako „Taip“, jeigu bus pasiūlytos geresnės sąlygos.

Todėl šiandien, eidami į rinkimus turime labai rimtai, neslepiant tikros padėties, kurti visiškai kitą valdymo modelį, kurti visuomenę kitokiu veidu. Siekti „Gerovės valstybės“ koncepcijos įgyvendinimo, kuris vienytų, o ne skaldytų tokią mažą valstybę.

Kurti visuomenę, kur žmonės sakytų: „Tai yra mano valstybė, mano tėvynė, aš nenoriu niekur važiuoti.

Aš noriu gyventi čia, puoselėti ją ir dirbti savo valstybės labui, nors ir su mažesniu uždarbiu, bet ne anapus skurdo ribos, kai reikia galvoti kaip išgyventi iki kitos iš valdžios gautos išmaldos.

Aš noriu būti gerbiamu piliečiu, jausti, kad esu reikalingas, kad valdžia ne konjunktūriškai valdo šalį, veidmainiškai besirūpinanti tik savo gerove ir išlikimu aukštuose postuose“.

Turim kartu kurti valstybę kuri būtų patraukli investicijoms, kuriančioms gerai apmokamas darbo vietas. Valstybę, kur valdžia turėtų kompetencijos ne tik plaukti pasroviui ir kalbėti apie augančius ekonominius bei socialinius rodiklius, o pasiekti realius rodiklius, dėl kurių augtų ir žmonių pragyvenimo lygis.

XXI amžiuje demokratinėje valstybėje neturi būti net kalbos apie kažkokį skaičių skurde gyvenančių jos piliečių. Negali būti nė kalbos apie tai, kad visą gyvenimą sąžiningai atidirbę žmonės, išėję į pensiją atsidurtų už skurdo ribos, nepragyvendami dėl savo menkų pajamų, o tuo metu valdžios žmonės visų valstybės piliečių sukurta gerove naudotųsi tik savo labui, statytų sau rūmus, asfaltuotųsi kelius, važiuotų ilsėtis į prabangiausius užsienio kurortus, valgytų brangiausiuose restoranuose ir kitais būdais demonstruotų savo įtaką ir valdžią.

Lietuvos BVP augimas šiandien yra priartėjęs prie Europos Sąjungos lygio ir siekia beveik 80 procentų Europos Sąjungos vidurkio vienam gyventojui. Lietuva padarė milžinišką ekonominę pažangą, todėl atėjo laikas ne tik kalbėti apie BVP augimą, bet ir pajusti tai kiekvienam žmogui.

Ši programa – Darbo partijos veiklos pagrindas. Ją parengėme atsižvelgdami ne tik į esamas šalies problemas, bet ir įvertinę Lietuvos potencialą, turėdami aiškią Lietuvos ateities viziją ir planą kaip tai padaryti. Lietuva turi būti tarp penkių patraukliausių pasaulio valstybių pagal gyventojų laimės indeksą ir patrauklumą verslui. Žmogus, gyvenantis Lietuvoje, turi jaustis laimingas ir orus. Lietuva turi būti patraukli investicijoms, kurianti darnią ekonomiką ir stabilią politinę, mokestinę aplinką.

Įgyvendinus šią programą, Lietuva drąsiai ir ryžtingai žengs į priekį, bus tobulėjanti ir sėkmingai konkuruojanti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Seimas, kaip tautos atstovybė, o Vyriausybė, kaip aukščiausia vykdomoji valdžios institucija, vienodai tarnaus visiems visuomenės nariams, rūpinsis kiekvienu Lietuvos žmogumi.

 

FINANSŲ IR MOKESČIŲ POLITIKA: PINIGŲ YRA, NĖRA SĄŽINĖS

Visada buvo girdėti tie patys pasiteisinimai – pinigų nėra. Tačiau didžiausia problema – ne lėšų trūkumas, o gero ūkininkavimo, protingo valdymo, valstybės pajamų ir išlaidų racionalaus tvarkymo, sąžiningos mokesčių ir finansų politikos ir rūpinimosi žmonėmis nebuvimas.

Siekdami socialinio teisingumo subalansuosime darbo ir kapitalo apmokestinimą. Pagrindinį dėmesį skirsime ne tik mokesčių, pajamų surinkimui, bet ir efektyviam lėšų paskirstymui bei griežtai jų panaudojimo kontrolei.

Valstybės finansai – tai ne nuosavos kišenės ar santaupos, todėl šios lėšos turi būti valdomos ir naudojamos efektyviai. Turi būti atliktas išsamus tyrimas ir baigtos spekuliacijos apie netinkamą, ar net nusikalstamą skolinimąsi ir išlaidavimą valstybės vardu, o nustačius nepagrįstus nuostolius tokią veiklą vykdę asmenis bus patraukti atsakomybėn, nežiūrint į jų užimamas pareigas.

Gavę žmonių pasitikėjimą, įsipareigojame garantuoti didesnes pajamas kiekvienam:

– atsižvelgiant į kasmetinę infliaciją ir BVP augimą, įdiegsime skaidrią metodiką, pagal kurią kasmet bus skaičiuojamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Mūsų skaičiavimais, MMA jau šiuo metu negali būti mažesnis kaip 750 Eur, o 2024-aisiais turi sudaryti 1155 Eur prieš mokesčius;

– kadencijos metu pasieksime, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalyje būtų ne mažesnis kaip 2100 Eur prieš mokesčius;

– kadencijos metu pasieksime, kad pensija būtų susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) ir siektų ne mažiau kaip 60 procentų nuo VDU po mokesčių, bei būtų didesnė už minimalų atlyginimą. Dabartiniu metu vidutinė pensija turėtų siekti 527 Eur, o kadencijos pabaigoje – ne mažiau kaip 773 Eur;

– sudarysime palankesnes mokestines sąlygas žmonėms dirbti ir užsidirbti. Kadencijos pradžioje stengsimės mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems, nuosekliai didinsime neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

 

Mažinsime administracinę naštą ir gerinsime mokestinę aplinką:

– mažindami administracinę naštą sukursime bendrą nekilnojamo turto mokestį, kuris apjungs nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius. Šiam mokesčiui bus taikomos neapmokestinamo turto ribos ir progresyvumo principas taip, kad vienintelį turtą turintys asmenys nebūtų apmokestinti, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra turtas;

– mažinsime mokesčių administravimo naštą, didindami skaitmenizuotų paslaugų kiekį ir įvesdami „vieno langelio“ principą mokesčių sumokėjimui;

– skatinsime Lietuvos banko lyderystę įvedant skaitmeninius Euro pinigus, atsižvelgiant į Lietuvos interesus;

– didinsime mokestinių pajamų santykį su BVP, taip skatindami ekonomiką ir mažindami „šešėlį“ Lietuvoje. Lietuvoje šis santykis yra mažiausias visoje Europos Sąjungoje ir siekia tik 30,5 procentų, kai ES vidurkis siekia 40,3 procentų;

– skatinsime smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. Įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 300 000 Eur, taikysime nulinį pelno mokesčio tarifą pirmaisiais veiklos metais;

– sieksime sudaryti sąlygas, kad visi ūkio subjektai galėtų naudotis Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamomis nemokamomis apskaitos paslaugomis;

– skatinsime verslo plėtrą laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) vystydami infrastruktūrą. Taip pat taikysime nulinį pelno, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifą dešimčiai metų, kol kapitalo investicijos nepasiekė 1 mln. Eur sumos arba paslaugų įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais buvo ne mažesnis kaip 20, o kapitalo investicijos nepasiekė 100 tūkst. Eur. Atsižvelgus į tolesnę plėtrą ir augimą, kitus 6 metus taikysime 50 procentų nuolaidą, o dar kitus 4 metus – 25 procentų nuolaidą mokesčiams;

– subalansuosime mokesčių naštą Lietuvos gamintojams, gaminantiems kasdienio vartojimo ir pirmo būtinumo prekes, taip pat teiksime visokeriopą pagalbą, geriau subalansuosime santykius tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. Sieksime, kad jų gaminama produkcija būtų konkurencinga vietinėje ir tarptautinėse rinkose. Atsižvelgdami į kaimyninių šalių patirtį, sudarysime būtiniausių prekių krepšelį ir taikysime jam ne didesnį nei 7 procentų PVM;

– pagerinsime investicines sąlygas verslui, kuriamam Lietuvoje, kuriant naujas darbo vietas, ypač didelį dėmesį skiriant regionams;

– padidinsime skolinimosi limitą savivaldybėms tikslinėms programoms vykdyti, kuriančioms savo teritorijoje darbo vietas gamybos ir aukštų technologijų srityse;

– mokesčių lengvatomis skatinsime mokslo ir verslo bendradarbiavimą, kuriant vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės produktus.

 

Gerinsime Lietuvos investicinę aplinką ir investicinės programos sudarymo principus:

– mokesčių administravimo įstatymu įteisinsime, kad mokesčių įstatymai negali būti keičiami dažniau kaip du kartus per ketverius metus, neleidžiant mokesčių įstatymų keisti kartu su pateiktu valstybės biudžeto projektu, visus reikalingus pakeitimus atliksime kadencijos pradžioje;

– valstybės investicinės programos bus paskirstomos pagal patobulintą aiškią ir skaidrią metodiką,  atsižvelgiant į ilgalaikius savivaldybių planus, prioritetą teikiant investicijas pasirengusiems priimti regionams;

– siekdami kurti naujas darbo vietas regionuose, sudarysime sąlygas vietos verslui aktyviau vykdyti plėtrą šalies regionuose, kompensuojant dalį investicinių kaštų, pilnai sukuriant komunalines ir kitas inžinerines infrastruktūras, suteikiant galimybę naudotis valstybės garantija, didinsim savivaldybių skolinimosi limitą tikslingoms investicijoms gamybos ir aukštųjų technologijų srityse;

– skatinant Lietuvos gamintojų populiarinimą ir konkurencingumo didinimą tarptautinėse rinkose, suteiksime galimybę naudoti Lietuvos ženklą įmonėms, kurių ne mažiau kaip 80 procentų galutinės eksportuojamų prekių, produktų sąnaudos būtų lietuviškos kilmės, taip pat tokiems produktams suteikiant mokestines lengvatas. Taip skatinsime naudoti daugiau Lietuvoje sukurtos ar išaugintos žaliavos. Taip sieksime pagrindinio tikslo, kad BVP struktūroje būtų daugiau lėšų, gautų iš eksporto arba iš produkto, konkuruojančio vidaus rinkoje su importu. Sieksime, kad Lietuvos BVP struktūroje daugiau atsispindėtų lėšos iš surinktų mokesčių.

 

Užtikrinsime racionalų, skaidrų ir efektyvų ES struktūrinių fondų ir kitos paramos lėšų naudojimą:

– ES lėšas orientuosime ne į panaudojimą, bet į galutinį rezultatą ir ekonominį efektyvumą;

– pagrindinė prioritetinė programų dalis bus susieta su užimtumo didinimu, esamų darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu;

– supaprastinsime reikalavimus paraiškų teikėjams, pakeisime juos į lankstesnę bei orientuotą į galutinį rezultatą tvarką;

– skirsime papildomų lėšų mažų ir vidutinių įmonių rėmimui, energetikos sektoriaus konkurencingumui, investicijų, skirtų regionų plėtrai;

– remdamiesi Europos Komisijos rekomendacijomis, taikysime aktyvias priemones kovai su mokesčių vengimu ir gerinsime mokestinių prievolių vykdymą, ypač pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, taip mažinsime šešėlinę ekonomiką ir socialinę ekonominę nelygybę.

 

EKONOMIKA: LIETUVIAI NEBEBUS PIGŪS DARBININKAI    

 

Didžiausi ekonominiai iššūkiai Lietuvoje – lėtėjantis ekonominis augimas, aukštas ilgalaikis nedarbas, didelis šešėlis ir darbuotojų trūkumas. Lietuva vis dar stipriai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio investicijų pritraukimo srityje. Lietuvos įmonės nelinkusios modernizuoti savo verslo ir tik vidutiniškai 68 procentai investuoja į modernizavimą, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 85 procentai. Vadinasi, investicijos į produktyvumą, našumą, aukštesnes technologijas didėja ne taip sparčiai, kaip kitose šalyse, o tai gilina atsilikimą, ekonominio efektyvumo mažėjimą ir ekonomikos lėtėjimą.

 

Tokia pati situacija yra su eksportu. Daugiau nei 80 procentų pramonės darbuotojų dirba žemos pridėtinės vertės pramonės sektoriuose, todėl virš 60 procentų eksporto sudaro žemos pridėtinės vertės produkcija. Taip pat žemos pridėtinės vertės gamyba yra mažiau imli inovacijoms ir technologijoms. Tai sukuria tam tikrą užburtą mažos pridėtinės vertės sukūrimo ratą ekonomikoje.

 

Kadangi Lietuva neturi didelių gamtinių išteklių, iš kurių žaliavų ar produktų eksporto galėtų kurti didelę ekonominę pridėtinę vertę, turime orientuotis į žmogaus kuriamų vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos skatinimą ir eksportą, taip pat skatinti Lietuvoje veikiančias įmones reinvestuoti pelną į modernizaciją, inovacijų diegimą.

 

Sritys, kuriose galime pasiekti gerų rezultatų, yra lengvoji ir maisto pramonė, biotechnologijos, informacinės technologijos, logistika, žemės ūkis, energetika. Todėl turime susikoncentruoti į kelias pramonės sritis, pripažinti jas strateginėmis, kurias ypač skatinsime, kursime gerą investicinę aplinką, sudarysime sąlygas mokslo ir verslo bendradarbiavimui rengiant darbuotojus, kuriant technologijas, reikalingą infrastruktūrą.

 

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės susiduria su tokiomis problemomis: darbuotojų trūkumas, didelė administracinė bei mokestinė našta, menkesnės kreditavimo galimybės, – tai labai trukdo pritraukti privačias investicijas. Šiuos klausimus spręsime pasitelkę finansinius mokestinius instrumentus, kuriuos pristatėme aukščiau.

 

Visomis valstybės išgalėmis skatinsime ekonomikos augimą, saugosime ir kursime naujas darbo vietas. Išlaikysime tolygų šalies vystymąsi, skatinsime investicijas į gamybą regionuose. Daug dėmesio skirsime žmogaus vystomoms veikloms – vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui, viduriniosios klasės stiprinimui. Ypatingą dėmesį skirsime ne tik darbo vietų išsaugojimui, bet ir naujų kūrimui, darbuotojų pritraukimui, kadencijos metu baigsime spręsti ilgalaikio nedarbo problemą:

– skatinsime gyventojų verslumą, ypač smulkų ir vidutinį, šeimos verslą, formuodami palankią aplinką ir mokesčių politiką, pritaikysime geriausią Europos šalių praktiką;

– pasieksime, kad mokesčių sistema taptų aiški ir suprantama žmonėms, norintiems pradėti ar jau užsiimantiems verslu – dėmesys informavimui ir konsultavimui;

– stiprinsime pasitikėjimą valstybe, spręsime nelegalaus darbo problemas, informuodami darbuotojus apie realias pasekmės ir esamas galimybes;

– mažindami verslą kontroliuojančių įstaigų skaičių, dalį jų funkcijų apjungiant, nukreipiant jų tikslus į informavimą ir konsultavimą, o ne baudimą, kursime verslui draugišką aplinką;

– atsižvelgdami į pasaulio ekonomikos tendencijas, Europos Sąjungos kontekstą ir BREXIT, nuolat informuosime išvykusius Lietuvos Respublikos piliečius apie galimybes kurti ir įsikurti Lietuvoje, šiam tikslui stiprinsime „Renkuosi Lietuvą“.

 

Skatinsime gamybos ir naujų darbo vietų kūrimą šalies regionuose, privačių investicijų pritraukimą, realiai įgyvendinsime regioninę politiką, sujungdami susijusias institucijas bendrai veiklai:

– panaudosime ES struktūrinius fondus ir pritrauksime privačias investicijas;

– nustatysime kiekvieno regiono prioritetines verslo sritis ir tam skirsime visokeriopą pagalbą: suformuosime aiškų valstybės užsakymą aukštos kvalifikacijos specialistų ir profesinio rengimo srityje, skirsime tikslinį finansavimą tų sričių mokslo ir verslo bendradarbiavimui bei kt.;

– sudarydami palankų investicinį klimatą vietos verslininkams panaudosime ir mokesčių politikos priemones;

– įgyvendinsime aiškią investicijų skatinimo bei efektyvaus jų panaudojimo sistemą, kurioje būtų taikomos mokesčių lengvatos (pvz., nekilnojamojo turto ir žemės), valstybės ar savivaldybių garantijos, investicinių kaštų kompensavimas, atsižvelgiant į regiono prioritetus ir gamybos įmonių vystymą bei aukštųjų technologijų diegimą, taip pat startuolių programas;

– sukursime talentų grįžimo į regionus programą, palankią aplinką įsikurti (pirmojo būsto programa, gera ugdymo ir laisvalaikio, sporto infrastruktūra, vaikų užimtumą kt.);

– priimsime „Grįžtančiųjų iš emigracijos Lietuvos žmonių“ įstatymą, kuris padės adapduotis, integruotis į Lietuvos darbo rinką;

– pagerinsime susisiekimą tarp miestų, ypač su regionų centru, greičiau vystant aplinkkelius, atnaujinant transporto parkus ir skatinant savivaldybių bendradarbiavimą, organizuojant pavėžėjimą kvalifikuotiems darbuotojams ir kt.;

– daug dėmesio skirsime LEZ vystymui bei plėtrai, infrastruktūros kūrimui tiek viduje, tiek aplink, pavyzdžiui, gerinant susisiekimą;

– efektyvinsime ir trumpinsime statybų, poveikio aplinkai, teritorijų planavimo procedūras;

– užtikrinsime skaidrų, darnų ir aiškų infrastruktūros plėtros procesą šalia naujų statybos objektų taip, kad vietos bendruomenė gautų didžiausią naudą ir patirtų mažiausią žalą, priimsime reikalingą infrastruktūros plėtros įstatymą.

 

Didinsime Lietuvos ūkio konkurencingumą:

– skatinsime inovacijų ir aukšto lygio technologijų diegimą, efektyviau panaudojant eksperimentinės gamybos bazes mokslo ir verslo idėjų įgyvendinimui;

– skatinsime eksportą, ypač į naujas rinkas, sudarysime sąlygas įmonėms gauti visą įmanomą valstybės pagalbą ir palaikymą, įskaitant ir diplomatines priemones;

– Lietuvos įmonėms, užsiimančioms gamyba ir konkuruojančioms vidaus rinkoje su importu, formuosime tokias sąlygas ir tokią apmokestinimo sistemą, kuri leistų sumažinti gamybos savikainą ir suteiktų galimybę lengviau konkuruoti vidaus rinkoje;

– didinant Lietuvos gamybos įmonių konkurencingumą vietinėse ir tarptautinėse rinkose, panaikinsime joms gamybos įmonių koncentracijos ribojimą;

– pagal demokratinių išsivysčiusių Vakarų Europos šalių pavyzdį didinsime mažmeninės prekybos įmonių konkurencingumą, taip, kad miestuose ir miesteliuose atsirastų vietos šeimoms atidaryti mažo ploto mažmeninės prekybos taškus-salonus, puošiančius miesto gatves, senamiesčius ir teikiančius savininkų aptarnavimą. Taikysime skirtingus mokesčio dydžius pagal prekybinį plotą po vienu stogu;

– nustatysime, kad visos valstybei priklausančios įmonės dirbtų rinkos sąlygomis, nedevalvuojant rinkos;

– nustatysime aiškų ir skaidrų įvairių komercinių objektų finansavimą valstybės lėšomis;

– pakeisime valstybės įmonių valdybų sudarymo principus, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų užtikrinti skaidrų ir efektyvų valdymą. Nustatysime, kad 60 proc. narių valdyboje sudarytų valstybės tarnautojai ir 40 proc. nepriklausomi valdybos nariai;

– reguliuosime natūralių monopolijų viršpelnius.

 

Sukursime konkurencingą, draugišką aplinkai ir didelę pridėtinę vertę kuriančią transporto sistemą efektyviai išnaudodami Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, potencialą:

– laiku (iki 2026 m.) įgyvendinsime strateginę reikšmę Lietuvai turintį projektą „Rail Baltica“ su europinės vėžės jungtimi iki Vilniaus. Nedelsiant imsimės likviduoti atsilikimą įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą;

– didinsime krovinių ir keleivių pervežimo Lietuvos geležinkeliais apimtis ir integraciją į Vakarų Europos vežimo rinką. Per 4 metus krovinių pervežimo geležinkeliais metinės apimtys išaugs nuo dabartinių 56,8 mln. tonų iki 75 mln. tonų, keleivių skaičius – nuo dabartinių 5,2 mln. iki 8 mln.;

– iki 2022 metų pabaigos baigsime geležinkelio linijos Kena-Klaipėda elektrifikavimą. Dabar naudojamus šilumvežius pakeitus elektrovežiais ženkliai sumažės krovinių vežimo sąnaudos bei tarša, didės Lietuvos geležinkelių, o kartu ir Klaipėdos uosto konkurencingumas. Atnaujinta infrastruktūra sudarys sąlygas greitam ir ekologiškam krovinių gabenimui.

 

Gerinsime keleivių vežimo paslaugų kokybę:

– skatinsime keleivius naudotis geležinkelio transportu plėsdami keleivinių traukinių maršrutų geografiją ir didindami intensyvumą. Atnaujinsime keleivinių traukinių parką, atliepdami keleivių poreikius, trumpinsime kelionės laiką;

– įgyvendinsime vieningo bilieto koncepciją visoms transporto rūšims. Užtikrinsime geležinkelio transporto grafikų suderinamumą su kitomis transporto rūšimis.

 

Didelį dėmesį skirsime kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimui:

– laiku užbaigsime „Via Baltica“ projekto įgyvendinimą. „Via Baltica“ taps labai svarbia Lietuvos transporto arterija šiaurės–pietų kryptimi, sujungsiančia Šiaurės Europos šalis su Pietvakarių Europa;

– mažinant regionų atskirtį, kasmet bus išasfaltuojama ne mažiau kaip 1200 km žvyrkelių;

– pritrauksime privatų kapitalą investicijoms į kelių tiesimą, įgyvendindami viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektus;

– ypatingą dėmesį skirsime kelių tiesimo kontrolės stiprinimui, tobulinsime regioninių kelių priežiūros įmonių valdymą.

 

Sukursime vieningą nacionalinę viešojo transporto sistemą:

– šiuo tikslu parengsime keleivių poreikius tenkinančią valstybės programą, numatant konkrečias priemones ir finansavimo šaltinius;

– pasinaudodami Europos šalių patirtimi įdiegsime integralią viešojo transporto elektroninio bilieto sistemą, leidžiančią turint vieną bilietą naudotis skirtingų rūšių viešuoju transportu, įskaitant autobusus ir geležinkelį;

– inicijuosime nacionalinio eismo valdymo centro steigimą, kurio dėka galėsime valdyti transporto priemonių srautus ir užtikrinti efektyvų kelių infrastruktūros panaudojimą.

 

Prioritetą teiksime ekologiško transporto plėtrai:

– skatinsime aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių naudojimą miestuose;

– valstybinio bei viešojo sektoriaus automobiliai palaipsniui bus keičiami elektra varomu transportu;

– finansinėmis priemonėmis skatinsime elektromobilių įsigijimą;

– finansiškai skatinsime elektromobilių naudojimą;

– plėsime elektromobilių viešųjų greitojo įkrovimo stotelių tinklą;

– didelį dėmesį skirsime dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtrai.

 

Jūrų uostai, vandens transportas:

– Klaipėdos uostui siekiant išlaikyti lyderio pozicijas Baltijos jūros regione, didelį dėmesį skirsime uosto teritorijos plėtrai ir esamos uosto akvatorijos gilinimui;

– skatinsime naujų keleivinės ir krovininės laivybos linijų atėjimą į uostą;

– taikysime lanksčią uosto rinkliavų sistemą, kiek įmanoma supaprastinsime muitinės procedūras, didinsime uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių pralaidumą;

– pagal poreikius maksimaliai plėsime oro uostų infrastruktūras, kad būtų patrauklu užsienio investuotojams, verslui ir turistams.

 

Remsime darnią regioninio turizmo paslaugų ir infrastruktūros plėtrą:

– sudarysime sąlygas turizmo plėtrai. Išsaugodami kultūros paveldo objektus ir, pritaikydami juos turizmui, užtikrinsime turizmo projektų tęstinumą, formuosime naujus turistinės traukos židinius;

– mažinsime kaimo turizmo paslaugų sezoniškumą;

– skatinsime ekoturizmą ir agroturizmą;

– užtikrindami turizmo paslaugų prieinamumą visiems visuomenės sluoksniams, skatinsime turizmo įmones dalyvauti socialinio turizmo veikloje.

 

Sieksime skaidrumo ir atsakomybės viešųjų pirkimų procesuose:

– pasieksime, kad viešieji pirkimai būtų visiškai skaidrūs – didinsime viešųjų pirkimų aiškumą ir kontrolę, įpareigosime Viešųjų pirkimų tarnybą vykdyti viešųjų pirkimų monitoringą ir nustačius sistemingus pažeidėjus, neleisti jiems penkerius metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose tiesiogiai ar per susijusius asmenis;

– sukursime aiškią, vieningą viešųjų pirkimų sistemą su aiškiais prioritetais, kartu trumpinsime viešųjų pirkimų terminus ir procedūras, mažinsime perteklinį teisinį reguliavimą;

– supaprastinsime ir pagreitinsime viešųjų pirkimų procedūras, labiau kontroliuosime mažos vertės pirkimus ir supaprastintų pirkimų reglamentavimą;

– sieksime, kad viešieji pirkimai būtų orientuoti į kokybiškos prekės, paslaugos, darbų įsigijimą, o ne procesą, todėl tais pačiais principais vadovausimės ir didelės strateginės svarbos projektuose. Nenormalu, kai viešieji pirkimai neįvykdomi metai iš metų dėl procedūrų netobulumo, ypač strateginės svarbos projektuose;

– teisės aktais įteisinsime, kad viešųjų pirkimų organizatoriai, nesugebantys jų organizuoti be procedūrinių pažeidimų, būtų diskvalifikuoti ir nuo penkerių iki dešimties metų jiems būtų neleista organizuoti viešųjų pirkimų konkursų;

– teisės aktais įteisinsime, kad grubius viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus nagrinėjančių teismų sprendimo priėmimo terminas būtų ne ilgesnis kaip trys mėnesiai;

– sumažinsime pirkimą organizuojančių organizacijų skaičių, jas specializuojant ir tokiu būdu didinant viešųjų pirkimų efektyvumą, dėl to mažėtų perkamų prekių ir paslaugų kainos bei gerėtų kokybė;

– pasieksime, kad visi valstybės lėšų reikalaujantys konkursai būtų skaidrūs, prieinami ir vieši;

– pasieksime, kad daugiau viešųjų pirkimų būtų vykdoma iš smulkių ir mažų įmonių, socialinio verslo, nevyriausybinių organizacijų. Taip pat skatinsime Lietuvoje pagamintos produkcijos įsigijimą.

 

 

ENERGETIKA: EFEKTYVI SISTEMA IR PRIEINAMOS KAINOS

 

Lietuva yra viena labiausiai nuo energetinio nepritekliaus kenčiančių ES šalių. Lietuvoje šis rodiklis siekia 28 %  ir daugiau nei tris kartus viršija ES vidurkį (8%). Miestuose šis skirtumas dar didesnis. Pagrindinė priežastis sąlygojanti energetinį skurdą yra aukštos energijos kainos ir mažos namų ūkio pajamos. Lietuvoje išlaidos energijai ir energijos ištekliams yra vienos didžiausių ES bendrijoje, o energijos sąnaudos gaminio savikainoje yra 20% didesnės negu ES vidurkis, todėl būtina nedelsiant imtis veiksmų valstybės ekonomikos konkurencingumo didinimui įgyvendinant sekančius tikslus energetikos sektoriuje: energetinis saugumas, energetikos sektoriaus konkurencingumas, energetinio skurdo mažinimas, AEI subalansuota plėtra, energijos vartojimo efektyvumas, inovacijų plėtra.

 

Energetinis saugumas

Gilinsime integraciją į ES energetikos vidaus rinką ir didinsime vietinės elektros energijos gamybą

 

– iki 2025 m. įgyvendinsime Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema projektą darbui sinchroniniu režimu. Tai – mūsų prioritetinis tikslas, siekiant energetinio saugumo.

  • iki 2021 m. baigsime statyti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) jungtį, sujungsiančią Baltijos šalis su bendra ES dujų rinka.
  • įgyvendinsime dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektą.
  • sieksime susiderėti su Latvijos ir Estijos dujų operatoriais dėl tarpvalstybinių dujų tranzito muitų mažinimo, tiekiant dujas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

 

Energetikos sektoriaus konkurencingumas

Užtikrinsime energijos ir energijos išteklių prieinamumą  konkurencingomis kainomis

 

  • sukursime priemones, skatinančias investicijas į vietinės energijos gamybos plėtrą, efektyviai išnaudosime balansavimo rinkų integracijos ir tarpvalstybinės prekybos elektros energija galimybes.
  • kontroliuosime kad nebūtų perinvestuojama į energijos generavimo pajėgumus, skirstymo ar perdavimo infrastruktūrą ir taip nebūtų didinama finansinė našta vartotojams. Todėl maksimaliai atsisakysime įvairių tarpininkų teikiant energiją, energijos nešėjus, taip pat žaliavą, iš kurios gaminama energija.
  • nustatysime energetikos įmonių, ypač monopolinių pelno ribas.
  • visiems be išimties valstybinės valdomų energetikos įmonių investiciniams projektams prieš juos pradedant įgyvendinti turės būti atliekama kaštų ir naudos analizė.
  • įgyvendinamiems bendriems Baltijos valstybių energetinį saugumą užtikrinantiems projektams taikysime finansinės naštos tarp valstybių pasidalijimo principą pagal sukuriamą naudą.
  • Ignalinos AE uždarymo finansavimui sieksime ES finansinių priemonių tęstinumo, neleisime, kad jėgainės uždarymo kaštai taptų dar viena finansine našta Lietuvos vartotojams.
  • atliksime išsamius ir moksliškai pagrįstus tyrimus dėl NORD BALT kabelio jungčių gedimų, įvertinsime kaštus ir galimybes tiesiant naują kabelį iš Lietuvos į Švediją Baltijos jūros dugnu.
  • siekiant mažinti socializuotą finansinę naštą pramonei ir verslo įmonėms, imsimės veiksmų, kad AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas nuo 2021 m. savo veiklą vykdytų tik konkurencinėmis rinkos sąlygomis, kadangi 2021 m. sujungus Lietuvos gamtinių dujų tinklus su ES tinklais išnyks jo strateginė reikšmė.
  • nedelsiant imsimės veiksmų nutraukti Lietuvai nuostolingą ir jau seniai nereikalingą sutartį su norvegų kompanija „Equinor dėl suskystintųjų dujų būtinojo kiekio tiekimo SGD  laivo „Independence“ technologinėms reikmėms.
  • atsakingai įvertinsime SGD laivo – saugyklos „Independence“ pirkimo tikslingumą ir ekonominį pagrįstumą pasibaigus jo privalomam 10 m. nuomos laikotarpiui 2024 metais. Užkirsime kelią prisidengiant žodžiu „nepriklausomybė“, iš to neskaidriai ir korumpuotai lobti. Atliksime išsamų jos atsiradimo tyrimą ir, nustačius nepagrįstas išlaidas, inicijuosime teisnius veiksmus patraukiant atsakomybėn vykdytojus. Tokia pat procedūrą pritaikysime ir kitiems analogiškiems projektams.
  • valstybinės valdomos energetikos įmonės savo investicinius projektus trečiose šalyse privalės derinti su Vyriausybe.
  • pasieksime, kad valstybės valdomų monopolinių energetikos įmonių veiklos prioritetinis tikslas būtų energijos ir energijos išteklių tiekimas vartotojams konkurencingomis ir įperkamomis kainomis. Kontroliuosime, kad kainos būtų pagrįstos tik būtinomis sąnaudomis.

 

Energetinio skurdo mažinimas

 

  • energetinio skurdo problemai spręsti, taikysime priemones susijusias su finansine parama pažeidžiamiems vartotojams, energijos vartojimo efektyvumo didinimu, vartotojų informavimu, bei švietimu. Išskirtinį dėmesį skirsime valstybės valdomų energetikos įmonių kontrolei, kad jos nepagrįstai nedidintų kainų vartotojams.
  • imsimės teisinių apsaugos priemonių, kad pažeidžiamiems vartotojams nebūtų nutrauktas elektros energijos tiekimas. Parengsime naujas tvarkas būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensavimui, bei didinsime piniginę socialinę paramą su energetiniu skurdu susiduriantiems gyventojams.

 

AEI subalansuota plėtra

Užtikrinsime tvarią atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą. 35 % AEI dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime iki 2025 m.

 

  • ypatingą dėmesį skirsime vėjo energetikos plėtrai, kaip konkurencingiausiai AEI technologijai, Kiekvienais metais bus skelbiami nauji aukcionai, skirti atsinaujinančios energetikos vystymui. Siekiant patenkinti augantį investuotojų į vėjo energetiką poreikį, didinsime elektros perdavimo tinklo pajėgumą. Vienas iš prioritetinių uždavinių – užbaigti parengiamuosius darbus ir paskelbti aukcionus 1000 MW vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje. Per ketverius metus instaliuotą vėjo elektrinių galią sausumoje padidinsime iki 800 MW.
  • pritaikysime elektros energijos sistemą prie kintamos ir paskirstytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos. Didinsime balansavimo pajėgumus. Kruonio HAE bus įrengtas 5- sis kintamos galios (55-225 MW) generatorius. Naujas efektyvesnis įrenginys leis lanksčiau, realiu laiku kompensuoti elektros trūkumą ar perteklių elektros rinkoje.
  • imsimės aktyvių investicijų pritraukimo ir finansinio skatinimo veiksmų, kad būtų pradėtas eksploatuoti giliosios geoterminės energijos potencialas Vakarų Lietuvoje.
  • finansinėmis priemonėmis skatinsime investicijas į vėjo, saulės, geoterminės energijos, biomasės, biodegalų ir kitų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos technologijų plėtrą ir jų eksportą.
  • sudarysime palankias sąlygas elektros energijos kaupimo, jūrinio vėjo energetikos technologijų gamybos investicijų pritraukimui į Lietuvą.
  • sudarysime palankias sąlygas Vietos bendruomenėms, Energetinėms bendrijoms investuoti į bendra nuosavybe valdomus AEI įrenginius. Taikysime papildomas skatinimo priemones gaminantiems elektros energijos vartotojams įsirengusius saulės elektrines, už perteklinę pagamintą ir į tinklą pateiktą energiją bus mokamas rinkos kainą atitinkantis atlygis, mažinsime „pasaugojimo“ mokestį, kuris dabar siekia biržoje perkamos elektros energijos kainą.
  • tikslas – per ketverius metus pasiekti, kad gaminančių vartotojų skaičius sudarytų ne mažiau kaip 15% nuo visų vartotojų skaičiaus.
  • prioritetą teiksime II kartos pažangiųjų skystųjų ir dujinių biodegalų naudojimui. Siekiant mažinti taršaus iškastinio kuro naudojimą taikysime mokestines priemones.
  • šilumos sektoriuje vienas iš svarbiausių uždavinių – perėjimas prie ketvirtos kartos centralizuotos šilumos tiekimo integruojant saulės jėgaines į šilumos tinklus ir atliekinės šilumos panaudojimas pastatams šildyti. Skatinsime naujų technologijų diegimą tokių kaip šilumos siurbliai, modernūs biokuro katilai, žemos temperatūros šildymas.
  • imsimės aktyvių veiksmų didinti AEI dalį transporte. Mūsų tikslas per ketverius metus padvigubinti šį rodiklį ir pasiekti 10 % AEI galutiniame transporto sektoriaus energijos suvartojime.

 

Energijos vartojimo efektyvumas

Pigiausia energija – sutaupyta energija. Lietuva taps energetikos inovacijų lydere regione.

 

  • siekdami energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų vadovausimės ekonominio pagrįstumo principais, prioritetą teiksime ekonomiškai efektyviausioms priemonėms.
  • ambicingai kovosime su klimato kaita ir oro tarša, diegsime išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos oro teršalų kiekio mažinimo technologijas.
  • skatinsime gyventojus diegti į savo namus, ūkius, įmones alternatyvius energijos taupymo ar gamybos būdus ir priemones. Supaprastinsime projektavimo, įgyvendinimo, gamybos, pajungimo/prijungimo į tinklą tvarkas.
  • teiksime finansinę paskatą renovacijai individualių namų savininkams ir šildymo katilų keitimui į efektyvesnės technologijos katilus. Kiekvienais metais bus atnaujinta ne mažiau 1000 individualių namų.
  • didinsime daugiabučių pastatų atnaujinimo apimtis, kasmet bus renovuojama ne mažiau kaip 1000 daugiabučių pastatų.
  • sukursime renovacijos fondą, kad butų savininkams nereikėtų naudoti savo lėšų, ar skolintis bankuose.
  • prieš atliekant senų daugiabučių renovaciją tiksliai apskaičiuosime renovacijos kaštus ir įvertinsime efektyvumą. Jei renovacijos kaštai sieks virš 70 procentų esamos namo vertės, gyventojams sutikus siūlysime nugriauti energetiškai neefektyvius pastatus. Sukursime specialų gyvenamojo fondo rezervą gyventojams, iškart spręsdami naujo gyvenamojo būsto įsigijimą. Šiam sprendimui įgyvendinti kviesime ekspertus, mokslininkus, visuomenės ir verslo atstovus.
  • taikysime finansines skatinimo priemones gatvių apšvietimo sistemų, daugiabučių pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, bei išmaniųjų skaitiklių diegimui.
  • dėl sparčiai didėjančio gaminančių elektros vartotojų skaičiaus ypatingą dėmesį skirsime išmaniųjų elektros tinklų plėtrai. Taikysime finansines skatinimo priemones nukreiptas į įmonių energijos vartojimo efektyvumo didinimą.
  • prioritetu laikysime išmaniąją energetiką, kuri leis sumažinti elektros energijos gamybos kaštus ir suvartojimą, neleis nepamatuotai investuoti į neperspektyvius (nors ir ambicingus) projektus, užtikrins tarifo stabilumą vartotojams, taps konkurencinga ir saugi.

 

 

ŠVIETIMAS: VERTYBĖMS UGDYTI IR ATEIČIAI KURTI

 

  • Tobulinsime švietimo sistemą, teikdami Švietimo įstatymo pataisas, aiškiai reglamentuodami ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformalaus, profesinio ir universitetinio ugdymo tikslus ir siekius. Sukursime teisines prielaidas, kad švietimas realiai taptų prioritetine valstybės sritimi. Sukursime vertybėmis ir lyderyste paremtą švietimo sistemą, kuri atitiktų atviros pilietinės visuomenės, asmens ir šalies ūkio poreikius bei sudarytų galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Plėtosime modernią švietimo sistemą, ugdančią demokratišką šalies bendruomenę. Teisinėmis priemonėmis didinsime pedagogų prestižą, jų darbo sąlygų ir socialinių garantijų gerinimą, skatinant jaunimą rinktis pedagogo profesiją. Tikslingai optimizuojant visą švietimo struktūrą, užtikrinsime efektyvų švietimo finansavimą, kuris bus nukreiptas į modernių, šiuolaikiškų įgūdžių įgijimą, motyvuojant visų amžių vaikus, studentus siekti šitų žinių ir jas pritaikyti šiandieniniame realiame gyvenime.
  •  

Švietimas turi ugdyti atviras, kūrybingas, atsakingas, savarankiškas asmenybes, kurios sudaro vieningą, solidarią, sumanią visuomenę, puoselėjančią žiniomis ir inovatyviu valdymu grindžiamą sumanią ekonomiką ir konkurencingą ūkį. Todėl, gavę pasitikėjimo mandatą, parengsime nacionalinės strategijos gaires, numatančias šalies švietimo raidą kelis dešimtmečius į priekį.

 

– Didinsime visų švietimo lygių mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų, švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestį. Pasieksime, kad 2025 metais visų švietimo lygių mokytojų vidutinis darbo užmokestis siektų ne mažiau 130 proc., vidutinis – dėstytojų ir mokslininkų – ne mažiau kaip 160 proc., švietimo pagalbos specialistų – ne mažiau 120 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU);

– sukursime teisines prielaidas švietimo sistemos pokyčiams, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas vaikų ankstyvajam ugdymui, vaikų, turinčių specialių ugdymo poreikių ugdymui;

– pasieksime, kad tikslingai ir optimaliai būtų panaudotos bei objektyviai kontroliuojamos visos švietimo sektoriui ir jo valdymui skirtos lėšos, kurios kryptingai galėtų būti panaudotos švietimo sektoriaus atstovų atlyginimų, stipendijų didinimui;

– pakeisime švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką, suteikiant daugiau teisių savivaldybėms.

 

Kursime efektyvų, šiuolaikišką ir kokybišką ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų mokyklų tinklą:

– sudarysime galimybę kiekvienam vaikui lankyti ankstyvojo ugdymo įstaigą – plėtosime jų infrastruktūrą, sieksime, kad pakaktų kokybiškų vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigų regionuose;

– supaprastinsime naujų, siekiančių inovatyviai dirbti ankstyvojo ugdymo įstaigų steigimąsi, skatinsime visos dienos mokyklos modelių įgyvendinimą ir steigimąsi;

– užtikrinsime visiems vaikams vienodą ugdymo kokybę, sumažinsime ugdymo kokybės skirtumus didžiuosiuose miestuose ir regionuose;

– gerbsime ir palaikysime tėvų pasirinkimą ugdyti vaikus šeimoje;

– užtikrinsime, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos nelemtų vien tik ekonominiai veiksniai, bet būtų atsižvelgiama į mokyklos teikiamų paslaugų kokybę bei mokyklos reikšmę vietos bendruomenei;

– užtikrinsime švietimo prieinamumą pagal ugdymo poreikius, gyvenamąją vietą ir nemokamą pavėžėjimą iki artimiausios ugdymo įstaigos, įskaitant ir specialiųjų poreikių vaikus;

– modernizuosime švietimo sistemą, užtikrindami nuolatinį ankstyvojo ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinių mokyklų renovavimą, aprūpinimą šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, didinsime valstybės, savivaldybių investicijas;

– atliksime valstybinių švietimo įstaigų sporto infrastruktūros: salių, aikštelių ir aikštynų monitoringą, įvertinsime jų būklę bei panaudojimo efektyvumą;

– ugdymo programose numatysime ir didinsime lyderystės, verslumo, ekologijos, sveikos gyvensenos ugdymo valandų skaičių;

– vystysime integruotų ugdymo modelių įgyvendinimą į pradinį ir pagrindinį ugdymo turinį;

– didinsime programavimo ir dirbtinio intelekto pagrindų valandų skaičių ugdymo įstaigose, ypač didelį dėmesį skiriant informacijos paieškos gebėjimų formavimui, jos analizei ir apibendrinimui.

 

Ypatingą dėmesį skirsime mokinių užimtumui, jų gebėjimų ugdymui:

– sieksime optimalaus mokinių mokymosi krūvio, racionalaus mokinių skaičiaus klasėse mažinimo. Atsisakysime jungtinių klasių modelio;

– didelį dėmesį skirsime neformaliam ugdymui, plėsdami šių įstaigų tinklą regionuose;

– pradedant ikimokykliniu ankstyvuoju ugdymu, skatinsime mokymąsi ir gebėjimų formavimąsi, paremtą vertybėmis, motyvacijomis ir lyderyste, skatinsime savanoriavimą;

– didinsime mokinių susidomėjimą mokslu, ypač gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo, verslumo, lyderystės ugdymu nuo ankstyvojo amžiaus;

– skatinsime formuoti ir ugdyti tvarią ir ekologišką vaikų gyvenseną, ugdant specialiuosius ir bendruosius gebėjimus;

– sieksime vaikų sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo ir aktyvaus judėjimo poreikių skatinimo, didinant kūno kultūros ir neformalaus ugdymo valandų skaičių ugdymo programose;

– didinsime paramą efektyviai ir skaidriai veikiančioms neformalaus ugdymo mokykloms – išsaugosime optimalų meno, sporto, muzikos mokyklų tinklą arba užtikrinsime vaikų pavėžėjimą iki tokių mokyklų, pasirūpinsime jo plėtra, skatinsime steigti tokių mokyklų filialus regionuose.

 

Nulinė tolerancija smurtui ir patyčioms mokyklose:

– kovodami su patyčiomis ar smurto plitimu mokyklose, išnaudosime visas įmanomas programas ir iniciatyvas, kontroliuosime jų efektyvumą. Užtikrinsime prevencinių programų vykdymą ir skatinsime aktyvų mokinių dalyvavimą juose. Didinsime psichologo ir socialinio pedagogo prieinamumą ugdymo įstaigose ir tarnybose bei jų paslaugų kokybės gerinimą;

– per kadenciją pasieksime, kad visų mokyklų teritorijos būtų apšviestos, aptvertos, įrengtos vaizdo kameros.

 

Plėtosime modernią profesinio mokymo sistemą, atitinkančią besimokančio asmens, visuomenės ir šalies bei regiono rinkos poreikius:

– sudarysime teisines prielaidas šių įstaigų decentralizacijai, siekiant profesinio mokymo patrauklumo jaunimui ir naudingumo regionui (valstybei) bei visuomenei, perduodant šią sritį savivaldybių jurisdikcijai;

– suartinsime bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymąsi. Skatinsime pameistrystės programos plėtrą, kuri leistų kiekvienam besimokančiam jaunuoliui dar mokykloje įgyti praktikos pagal pageidaujamą specialybę, kurią galėtų vėliau tobulinti profesinėje mokykloje, o ją baigus siekti aukštesnio mokslo;

– užtikrinsime didesnį profesinio mokymo sistemos finansavimą bei profesiniam mokymui skirto valstybės turto efektyvesnį panaudojimą;

– sudarysime sąlygas profesinių mokyklų auklėtiniams plačiau pasinaudoti įvairiomis programų teikiamomis galimybėmis įgyjant tarptautinės mokymosi patirties;

– suteiksime didesnę reikšmę kolegijoms vykdant regionų plėtros politiką, kad būtų užtikrinama stabili ir kryptinga paslaugų sektoriaus plėtra regionuose, parengti tam regionui reikalingi specialistai ir kuri padėtų subalansuoti šiuo metu esančią vadinamą „dviejų Lietuvų“ – Vilniaus ir visų likusių regionų ekonominės, socialinės ir kitų sričių disproporciją;

– sieksime, kad profesinių mokyklų mokymo turinys atitiktų šiandienos, o ypač ilgalaikės perspektyvos poreikius. Taip pat skatinsime inicijuoti ir suformuoti klasterio tipo profesinių mokyklų ir potencialių regiono darbdavių ryšius, kad stojantys studijuoti, studijuojantys bei baigę studijas jaunuoliai galėtų būti kokybiškai įdarbinti. Skatinsime rajonų vadovybę, akcentuojant rajono poreikius, prisidėti formuojant mokymosi programas profesinėse mokyklose;

– skatinsime ir remsime privataus verslo bendradarbiavimą kuriant dualinio profesinio mokymo (si) sistemą, remsime verslo iniciatyvas dalyvaujant ir investuojant į profesinį mokymą, kuriant ir tobulinant mokymosi infrastruktūrą, skiriant stipendijas ir kt. Suteiksime mokestines lengvatas verslininkams, investuojantiems į švietimo sistemą.

 

Kursime palankią besimokančių mobilumo tarp profesinio mokymo įstaigų, kolegijų ir universitetų sistemą:

– kurdami vieningą profesinio mokymo sistemą, detaliau analizuosime kolegijų ir profesinio mokymo institucijų tarpusavio veiklos derinimo galimybes. Profesinio mokymo institucijas asocijuosime su kolegijomis, atsižvelgdami į jų profilį ir geografinio išsidėstymo situaciją.

 

Skatinsime mokytis visą gyvenimą:

– mokymosi visą gyvenimą programas įgyvendinsime per formalųjį, neformalųjį ugdymą ir savišvietą, mobilumo didinimą;

– pasieksime, kad įvairių lygių švietimas ir mokymas taptų atviresnis ir labiau atitiktų darbo rinkos ir visuomenės poreikius;

– ypatingą dėmesį skirsime švietimo ir mokymo bei darbo rinkos partnerystės kūrimui.

 

Skatinsime pedagogų kvalifikacijos kėlimą, remsime jų naujovių siekius, kūrybiškumą, bendradarbiavimo įgūdžius ir pasiryžimą nuolatos atnaujinti savo žinias:

– siekdami aukštos pedagogo kompetencijos, psichologinio tinkamumo bei motyvacijos, tobulinsime, efektyvinsime pedagogų rengimo sistemą. Sudarysime tinkamas darbo sąlygas mokytojams;

– sukursime ir įgyvendinsime efektyvią pedagogų pritraukimo į regionus programą, užtikrinant jų socialines garantijas ir saugumą;

– užtikrinsime objektyvią ir teisingą pedagogų atlyginimų mokėjimo tvarkos. Pedagogų darbo užmokestis turi priklausyti nuo jų išsilavinimo, kvalifikacijos, profesionalumo, darbo kokybės ir darbo stažo;

– sudarysime galimybę pedagogams, turintiems 30 m. pedagoginio darbo stažo, išeiti į pensiją nuo 55 m. su galimybe pasirinkti dirbti ar ne;

– pagerinsime pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą, kuri būtų prieinama visiems pedagogams, užtikrintų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjų, paslaugų, būdų ir formų taikymo įvairovę, motyvuotų pedagogus tobulinti kvalifikaciją, derėtų su mokyklų finansavimo nuostatomis ir būtų ekonomiškai pagrįsta;

– efektyvindami veiklą ir taupydami lėšas, optimizuosime įstaigų, veikiančių prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, skaičių. Optimizuosime švietimo kokybę kontroliuojančių institucijų skaičių, kurių funkcijas praplėsime informacinio ir konsultacinio pobūdžio paslaugų teikimu;

– kviesime specialistus iš pažangiausių šalių ruošti Lietuvos pedagogus, ypač tiems įgūdžiams formuoti, kuriems neruošiami pedagogai Lietuvoje – lyderystės, motyvacijos skatinimui, savarankiškumui, sugebėjimui greitai integruotis ir t.t.

 

Didinsime universitetų prestižą ir konkurencingumą, užtikrinsime jų autonomiją, skatinsime būti atviriems naujoms iniciatyvoms:

– sudarydami sąlygas stiprios ir atsakingos akademinės bendruomenės formavimuisi bei skatindami jos dialogą su valstybe bei verslu, gebėjimą naudotis autonomija – užtikrinsime tam reikalingus pokyčius, skatinančius aukštąsias mokyklas augti ir konkuruoti tarptautiniu lygiu;

– skatinsime verslą skirti lėšų aukštosioms mokykloms ar suaugusiųjų tęstiniam švietimui, kurdami senjorų užimtumo centrus, mažindami jų mokesčių naštą.

 

Užtikrinsime aukštojo mokslo prieinamumą. Išlaikysime efektyvų aukštųjų mokyklų tinklą, jų autonomiją, nepažeidžiant regionų interesų:

– tobulinsime „studijų krepšelio“ finansavimo principus. Siekiant užtikrinti Lietuvai reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį, „studijų krepšelį“ keisime į valstybės užsakymą ir finansavimą pagal programas, atsižvelgiant į ilgalaikius verslo, valstybės ir regionų poreikius; – užtikrindami motyvuotų, gabių abiturientų lygias galimybes studijuoti, diferencijuosime minimalius reikalavimus stojant į valstybės finansuojamas vietas, pagal ilgalaikį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį;

– sukursime objektyvią ir efektyvią aukštųjų mokyklų vertinimo sistemą. Aukštosios mokyklos turi priimti ir atsakomybę už studijų ir specialistų parengimo kokybę, atitinkančią visuomenės ir verslo poreikius;

– sudarysime sąlygas šalies universitetų konkurencingumui Lietuvoje bei užsienyje didinti. Skatinsime kiekvienos aukštosios mokyklos augimą, keitimąsi, ryšių su visuomene bei verslu plėtrą;

– įteisinsime, kad visų šalies valstybinių aukštųjų mokyklų savivaldos institucijas formuotų pačios aukštosios mokyklos, o Seimas (Vyriausybė), nepažeisdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo, veiklos skaidrumui užtikrinti nustatytų aukštųjų mokyklų kontrolės ir priežiūros funkcijas vykdančių institucijų sudarymo būdus ir tvarką;

– siekdami įgyvendinti Lietuvos, kaip valstybės, strateginius tikslus, atsakingas institucijas įpareigosime atlikti trumpalaikes ir ilgalaikes specialistų poreikio analizes;

– skirsime valstybės biudžeto lėšas tikslinėms studijoms, rengiant būtiną skaičių reikiamų specialistų, be kurių neįmanoma valstybės ūkio plėtra, taip pat specialistus prioritetinėse ūkio srityse. Užtikrinsime socialinę paramą nepasiturintiems, motyvuotiems studentams studijuoti aukštuosiuose mokyklose.

 

Skirsime ypatingą dėmesį studijų kokybei:

– didinsime studijų programų tarptautiškumą, skatinsime diegti jungtines programas, skatinsime studentų, dėstytojų mainus, pertvarkysime studijų kokybės vertinimo sistemą;

– sudarysime sąlygas visiems studentams atlikti praktiką mokslo centruose, įmonėse, įstaigose. Siekdami išlaikyti gabius jaunus specialistus, įgijusius aukštąjį išsilavinimą, suteiksime jiems galimybių įsidarbinti valstybiniame ir privačiame sektoriuose, verslo struktūrose;

– sieksime aukštojo mokslo lankstumo, populiarinant nuotolines studijas ir kitas studijų formas;

– pertvarkysime dėstytojų darbo laiko apskaitą, mažinsime jų darbo krūvius. Didinsime darbo užmokestį mokslo darbuotojams, tyrėjams ir dėstytojams, aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojams. Aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių), prorektorių ir kitų vadovų atlyginimus susiesime su vidutiniu dėstytojų atlyginimu.

 

Kursime palankią mokslo ir tyrimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos prestižą ir patrauklumą užsienio mokslininkams ir tyrėjams:

– didinsime nacionalinį finansavimą moksliniams, demonstraciniams ir pilotiniams projektams, aukštos pridėtinės vertės inovacijų kūrimui, siekiant didesnio Lietuvos ūkio konkurencingumo, sėkmingesnio mokslo ir verslo dalyvavimo įvairiuose programose ir aukštesnių fundamentinio ir taikomojo mokslo pasiekimų;

– sieksime sudominti jaunimą mokslininko profesija. Skatinsime ir remsime jaunuosius mokslininkus bei jų dalyvavimą tarptautiniuose konkursuose;

– vykdysime ilgalaikes investicijas į fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslo tyrimus, skatinsime verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Sudarysime palankias sąlygas didžiąją dalį taikomųjų tyrimų finansuoti užsakovų lėšomis, tokiu būdu perskirstant daugiau valstybės lėšų fundamentaliajam mokslui. Tam efektyviau panaudosime ES struktūrinių fondų lėšas;

– informuosime visuomenę apie šalies mokslo pasiekimus, naujoves, sieksime sudominti visuomenę mokslu bei technologijomis. Propaguosime inovacijų svarbą šalies ūkiui ir visuomenės raidai;

– inicijuosime Nacionalinę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą klimato kaitos ir atsinaujinančios energetikos temai, atliepiant ES Žaliojo kurso ambiciją;

 

– sumaniosios specializacijos strategijoje didelį dėmesį skirsime su Žaliuoju kursu susijusiomis sritims.

 

Siekdami, kad mokslininkai nenutoltų nuo šaliai aktualių problemų sprendimo ir jų darbo rezultatai tarnautų Lietuvos pažangai:

– pertvarkysime šalies mokslininkų vertinimo sistemą. Atsižvelgdami į šalies poreikius ir įvertinę atskirų ūkio šakų specifiką, numatysime skirtingus kvalifikacinius reikalavimus skirtingų sričių mokslininkams ir juos skatinsime dirbti sprendžiant valstybei aktualias problemas.

 

Efektyvinsime mokslo, studijų bei technologijų slėnių veiklą ir plėtrą:

– kursime Lietuvoje tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, spartinsime žinių visuomenės kūrimą ir stiprinsime ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus;

– didinsime Mokslo ir technologijų parkų (MTP) vaidmenį, kuriant ir pabrėžiant miesto bei regiono įvaizdį ir savitumą. Po MTP stogu bendram darbui bursime progresyvaus mąstymo ir inovacinių idėjų turinčius mokslininkus, studentus, diplomantus, verslininkus bei jų įmones, sieksime skatinti mokslo, pramonės ir kitų ūkio šakų bendradarbiavimą bei aukštųjų technologijų sektorių plėtrą;

– sieksime, kad nacionalinės mokslininkų organizacijos ir draugijos aktyviai dalyvautų formuojant ir įgyvendinant mokslo ir studijų politiką;

– peržiūrėsime Lietuvos mokslo tarybos sudarymo principus, kad būtų atstovaujama kiekviena mokslo sritis;

– skatinsime verslą kartu su aukštosiomis mokyklomis kurti klasterius ir skirti lėšų aukštosioms mokykloms ar suaugusiųjų tęstiniam švietimui, mažindami jų mokesčių naštą.

 

JAUNIMO POLITIKA: UŽTIKRINSIME PAGRINDĄ GYVENIMO STARTUI

 

Skatinsime jaunimą būti aktyvia visuomenės dalimi. Didinsime jaunų žmonių užimtumą, gerinsime gyvenimo kokybę ir mažinsime emigraciją. Skatinsime jaunimą kurti savo verslą. Remsimės pažangiausių Europos šalių praktika jaunimo užimtumo skatinimo srityje.

 

Užtikrinsime palankias sąlygas gyvenimo startui:

– išlaikysime valstybės remiamas programas, kurios padeda jauniems žmonėms įsigyti pirmąjį būstą, kai jų pajamos nesiekia vidutinio lygio, – kompensuojant dalį pradinio įnašo bei palūkanų ir nediskriminuojant jų teritoriniu atžvilgiu;

– atliepdami jaunų žmonių lūkesčius, užtikrinsime reikalingos infrastruktūros plėtrą – nuoseklus darželių, mokyklų, laisvalaikio zonų trūkumo mažinimas;

– sudarysime galimybes mokytis, įgyti profesiją nepriklausomai nuo socialinės padėties.

 

Užtikrinsime palankias sąlygas jauniems žmonėms kurti savo verslą:

– tikslingai naudosime Europos Sąjungos fondų lėšas jaunimo verslo pradžiai, startuoliams ir kt.;

– pasinaudodami Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, kursime mentorystės platformą, skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms, įdarbinančioms jaunimą, priimančioms į praktiką jaunus žmones, savo verslą pradedančius jaunuolius;

– suteiksime mokestines ir administracines lengvatas jaunam verslui ir potencialiems verslininkams, siekiantiems savarankiškai dirbti ir kurti darbo vietas, sudarysime galimybes pasinaudoti valstybės ar savivaldybių garantijomis ir kitais instrumentais;

– suteiksime visokeriopą pagalbą ir konsultavimą jaunuoliams, norintiems kurti verslą.

 

Skatinsime jaunimo užimtumą:

– užtikrinsime nuoseklią jaunimo padėties stebėseną, tuo remiantis formuosime jaunimo politiką;

– remsime jaunimo iškeltas iniciatyvas užimtumo, švietimo ir socialinės integracijos srityse;

– formuosime atsakingą ir kryptingą regioninę politiką su aiškiomis ekonominėmis kryptimis, taip sudarysime palankias sąlygas jauniems žmonėms atsakingai rinktis profesiją ir dalyvauti darbo rinkoje;

– skatinsime jaunimo savanorystę taip, kad kuo daugiau jaunų žmonių susipažintų su praktine veikla, formuotų savo socialinius įgūdžius, būsimas profesines kompetencijas;

– kursime naujas programas, užtikrinančias mažiau galimybių turinčiam jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi: neįgaliesiems, gyvenantiems skurde, našlaičiams;

– remsime jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą. Jaunimo organizacijų veiklos finansavimą tiesiogiai susiesime su konkrečių užduočių vykdymu;

– peržiūrėsime jaunimo vasaros poilsio programas, ypač didelį dėmesį skirsime neorganizuotam ir neformalioms grupėms priklausančiam jaunimui, pasiūlysime jiems priimtinas veiklas užimtumui didinti;

– ypatingą dėmesį skirsime užsienio šalyse gyvenantiems jauniems žmonėms, sieksime užtikrinti, kad nebūtų prarastas jų ryšys su Lietuva. Teiksime informaciją socialinių garantijų užtikrinimo klausimais, sudarysime sąlygas emigravusių jaunuolių grįžimui;

– sudarysime galimybes į Seimą kandidatuoti asmenims nuo 21 metų;

– vykdysime vaikų, paauglių ir jaunimo žalingų įpročių (ypač ryškėjančių XXI amžiuje naujų priklausomybių nuo lošimų, cigarečių pakaitalų) ir nusikalstamumo prevenciją, didelį dėmesį ir finansavimą skirdami tikslingo užimtumo programoms, perduodant šią funkciją darbu su jaunimu ir darbu gatvėje užsiimančioms organizacijoms.

 

Užtikrinsime jaunimo fizinio aktyvumo, psichinės ir fizinės sveikatos gerinimą:

– nuolat didėjant jaunimo psichikos sveikatos sutrikimams, tokiems kaip: nerimas, depresija, perdegimo sindromas, ilgalaikio streso problemos, didelį dėmesį kreipsime į emocinės jaunimo sveikatos gerinimą, didinsime paslaugų prieinamumą: psichologo, psichiatro, socialinio darbuotojo ir pan.;

– sukursime ir plėtosime unikalią sveikatos priežiūros metodiką jaunimui;

– metodikos pagrindu siūlysime diegti individualizuotas kūno kultūros pamokas mokyklose;

– metodikos pagalba formuosime pozityvius įpročius jaunimui, prevencinėmis programomis didinsime motyvaciją užsiimti aktyvia fizine veikla, domėtis ir rūpintis savo sveikata.

 

KULTŪRA: DERAMAI FINANSUOJAMA IR PASIEKIAMA KIEKVIENAM

 

Remsime kūrybą ir kūrybingumą. Sieksime, kad kultūra būtų deramai finansuojama, modernizuojama kultūros institucijų infrastruktūra, valdymas. Remsime aukštos vertės žiniomis ir kūrybiniais gebėjimais grindžiamą profesionalių menininkų veiklą.

 

Užtikrinsime kultūros tinkamą finansavimą ir valdymą:

– kultūros politiką susiesime su kitomis valstybės politikos sritimis ir sukursime veiksmingą institucijų bendradarbiavimo modelį. Sieksime suderintos kultūros srities strateginio planavimo ir nuoseklios veiklos. Aktyviai įtrauksime į kultūros politikos formavimą menininkus, asocijuotas kultūros ir meno struktūras. Reformuosime kultūros valdymą, optimizuosime kultūros įstaigų tinklus ir modernizuosime kultūros infrastruktūrą;

– pasieksime, kad kultūra būtų deramai finansuojama, o jai skiriamos biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai. Kultūrą finansuosime per Kultūros tarybą, kurios pagrindinė funkcija – skirstyti biudžeto lėšas bei vertinti šių lėšų panaudojimo veiksmingumą;

– įtvirtinsime kultūros ir meno sektoriaus finansavimą, kaip lemtingai svarbų nacionalinės tapatybės pagrindų saugojimą ir puoselėjimą, be kurio valstybė ir visuomenė negali egzistuoti ir kurti ateitį;

– remsime žmonių laisvę ir galimybę ginti savo dvasines vertybes;

– skatinsime visuomenės kultūrines iniciatyvas. Remsime ir populiarinsime mėgėjų kūrybą, puoselėsime švenčių tradicijas.

 

Visiems užtikrinsime kultūros prieinamumą:

– padidinsime nemokamų muziejų lankymo dienų skaičių, skatinsime ir remsime vaikų ir jaunimo kūrybines iniciatyvas, kultūros centrų ir klubų steigimą;

– pasieksime, kad būtų kokybiškai atnaujinama kultūros institucijų infrastruktūra, nuosekliai didinami kultūros darbuotojų atlyginimai;

– užtikrinsime, kad būtų tęsiamas Lietuvos kultūros institucijų – bibliotekų, muziejų, teatrų ir koncertinių organizacijų, kultūros centrų modernizavimo programų įgyvendinimas, šiems darbams kuo daugiau lėšų skirsime iš ES struktūrinių fondų teikiamos paramos;

– didinsime Lietuvos kūrėjų intelektinį kapitalą ir juo pagrįstą industrijų konkurencingumą. Užtikrinsime palankias ir teisingas kūrėjų profesinės veiklos sąlygas. Šviesime visuomenę intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais;

– paskatinsime į kultūros rėmimą aktyviau įsitraukti privačius fizinius ir juridinius asmenis, šio tikslo pasiekimui priimsime tarptautinę praktiką atitinkantį mecenavimo įstatymą;

– sudarysime konkurencingas sąlygas kino industrijos plėtrai Lietuvoje;

– išspręsime valstybės ir jos regionų kultūros plėtros paveldo problemas, parengsime ilgalaikių kultūros programų sukūrimo ir jų tobulinimo strategiją, ją aptariant kultūros kongresuose, konferencijose su kultūros darbuotojais, menininkais, mokslininkais, jų kūrybinėmis ir profesinėmis organizacijomis;

– užtikrinsime, kad nacionalinės tapatybės pagrindus saugančioms kultūros atminties bei meno kūrimo ir sklaidos institucijoms, įsteigtoms valstybės ir savivaldybių, būtų skiriamas finansavimas, būtinas šių institucijų misijų įgyvendinimui;

– būdami atviri kitų tautų kultūroms, saugosime ir propaguosime nacionalinės kultūros savitumą Europos Sąjungos ir pasaulio kultūrų kontekste, tobulinsime Lietuvos kultūros politikos modelį, atsižvelgdami į Lietuvos narystės Europos Sąjungoje keliamus iššūkius ir globalizacijos keliamas įtampas.

 

SOCIALINĖ POLITIKA: NĖ VIENO ŽMOGAUS ANAPUS SKURDO RIBOS

 

Sieksime, kad dirbantieji turėtų geras gyvenimo ir saugias darbo sąlygas, gautų orų gyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, būtų užtikrintos jų socialinės garantijos. Taikydami kompleksinį pagalbos modelį bei didindami pajamų perskirstymą, mažinsime atskirtį, pajamų nelygybę ir remsime mažas pajamas gaunančius asmenis, piniginę paramą derindami su socialinėmis paslaugomis. Skatinsime juos aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, persikvalifikuoti, mokytis. Nuosekliai didindami pensijas tobulinsime pensijų sistemą. Užtikrinsime orų gyvenimą pensinio amžiaus žmonėms. Vykdysime visokeriopą šeimos rėmimo politiką. Spręsime šalies demografines problemas.

 

Visa socialinė valstybės sistema turi būti nukreipta skatinti motyvaciją, norą dirbti, pasirūpinti savimi, o nelaukti išmaldos ir išmokų iš valdžios.

 

Vykdysime aktyvią užimtumo politiką, kad kiekvienas galintis dirbti galėtų įgyti reikalingus gebėjimus ir rastų kur juos pritaikyti:

– įgyvendinsime žmogiškųjų išteklių plėtros politiką, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti mūsų šalies gyventojas rastų savęs vertą darbą ir savo darbu užsitikrintų tinkamą gyvenimo lygį;

– ypatingą dėmesį skirsime darbo vietų išsaugojimui, ilgalaikio nedarbo mažinimui bei naujų darbo vietų kūrimui;

– didelį dėmesį skirsime jaunimo užimtumui – teiksime finansinę paramą jauniems žmonėms, kuriantiems darbo vietas sau ir kitiems;

– įgyvendinant užimtumo ir socialinės apsaugos politikos priemones, sieksime socialinės darnos ir dialogo, nuolat bendradarbiausime su socialiniais partneriais – darbdavių organizacijomis ir profsąjungomis, taip pat nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis skirtingų socialinių grupių interesams;

– skatinsime bedarbius dirbti ir nepriklausyti nuo socialinių išmokų. Nedarbo išmokos gavimą siesime su dalyvavimu mokyme, perkvalifikavimu;

– skatinsime darbdavio ir darbuotojo socialinę partnerystę bei kolektyvinių darbo santykių plėtotę. Sudarysime dirbantiesiems lanksčias, saugias ir sveikas darbo sąlygas, sieksime, kad būtų vykdomi darbų saugos reikalavimai;

– plėtosime užimtumo paslaugų prieinamumą, didinsime jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų asmenų galimybes dalyvauti darbo rinkoje;

– numatysime priemones, sudarančias sąlygas dirbti silpnesnės sveikatos, neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms, vienišoms motinoms, asmenims, auginantiems neįgalų vaiką, slaugantiems ligonį ar prižiūrintiems pagyvenusį šeimos narį, kuriems sunku konkuruoti darbo rinkoje. Skatinsime vyresnio amžiaus asmenis aktyviai dalyvauti darbo rinkoje;

– sudarysime sąlygas tėvams, pasitraukusiems iš darbo rinkos dėl vaikų auginimo, įsidarbinti, atnaujinti profesines žinias ir toliau sėkmingai derinti pareigas darbe ir šeimoje;

– įveiklinsime Užimtumo tarnybą, kuri iš esmės padėtų darbdaviams surasti reikiamus darbuotojus, o bedarbiams įsidarbinti, tarnybos rezultatus tiesiogiai susiesime su darbo užmokesčiu, tarnybą reformuosime pritaikydami personalo atrankos įmonių modelį.

 

Remdami šeimas ir skatindami gimstamumą:

– praplėsime socialinių paslaugų tinklą šeimai bei teiksime paramą šeimoms, auginančioms vaikus, ypatingą dėmesį skirsime jaunoms gausioms šeimoms;

– sudarysime palankesnes sąlygas šeimoms įsigyti ar išsinuomoti būstą – teikdami valstybės remiamus būsto kreditus, remdami savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrą;

– padidinsime tėvystės, vaiko priežiūros išmokų „lubas“ taip, kad drastiškas pajamų sumažėjimas netaptų priežastimi atidėti planus susilaukti vaikų;

– tėvui ir motinai, auginantiems 3 ir daugiau vaikų, suteiksime ne mažiau 3 darbo dienų papildomų kasmetinių apmokamų atostogų;

– užtikrinsime aukščiausio lygio pagalbą šeimai, patyrusiai smurtą artimoje aplinkoje, susidūrusiai su vaiko teisių pažeidimų rizika, kelsime susijusių įstaigų darbuotojų kompetencijas.

 

Ginsime vaiko interesus, užtikrinsime tinkamą jo teisių apsaugą:

– įdiegsime kovos su vaikų išnaudojimu ir smurtu priemones, šiam tikslui vienysime valstybės institucijų, žiniasklaidos, mokslo ir visuomenės pastangas;

– gerindami vaiko teisių apsaugą, tobulinsime vaiko teisių apsaugos valdymą nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu, didinsime atsakingų institucijų kompetencijas. Garantuosime sistemos veiksmingumą, šių tarnybų bendradarbiavimą, padidinsime jų atsakomybę, sustiprinsime jų veiklos, taip pat parlamentinę, kontrolę;

– imsimės papildomų priemonių, kad kuo daugiau vaikų augtų šeimose, saugioje aplinkoje;

– atsižvelgdami į vaiko interesus tobulinsime įvaikinimo procedūras, skatinsime įvaikinimą, sudarysime sąlygas gauti reikalingą informaciją ir pagalbą ne tik prieš įsivaikinimo procesą, bet ir vaikui augant šeimoje.

 

Tobulinsime pensijų sistemą:

– kadencijos metu pasieksime, kad pensija būtų susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) ir siektų ne mažiau kaip 60 procentų nuo VDU po mokesčių, bei būtų didesnė už minimalų atlyginimą. Dabartiniu metu vidutinė pensija turėtų siekti 527 Eur, o kadencijos pabaigoje – ne mažiau kaip 773 Eur;

– naikinsime diskriminaciją pensijų sistemoje ir našlio pensiją keisime vienišo žmogaus išmoka;

– kursime paskatų dirbti ilgiau sistemą, skatinančią vyresnio amžiaus žmonių užimtumą;

– atsižvelgdami į socialinio draudimo būtinąjį stažą, sieksime išlaikyti pagrįstą santykį tarp turėtų darbo pajamų ir mokamų socialinių išmokų dydžių;

– praplėsime paramos gavėjų sąrašą, kad galėtų paramos gavėjais būti nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir socialines išmokas;

– įtvirtinsime socialinių pensijų ir nedarbo draudimų nenutrūkstamą galiojimą asmenims, globojantiems, slaugantiems artimą šeimos narį, kai jam nustatytas toks poreikis.

 

Mažinsime socialinę atskirtį, skurdą, spręsime vieną didžiausių Europoje pajamų nelygybės problemą:

– didinsime pajamų perskirstymą nuo BVP taip, kad išspręstume šalies skurdo problemą bei mažintume atotrūkį, siekiantį net 7,3 karto, nuo turtingiausių iki skurdžiausių namų ūkių;

– kompleksinėmis priemonėmis mažinsime socialinę atskirtį, vykdysime aktyvią užimtumo politiką, didinsime valstybės remiamų pajamų dydį, vykdysime socialinės paramos stebėseną;

– finansinėmis mokestinėmis priemonėmis skatinsime darbingo amžiaus žmones integruotis į darbo rinką;

– peržiūrėsime socialinių išmokų indeksavimo mechanizmą;

– didinsime socialinę darbdavių atsakomybę už dirbančiųjų gerovę, skatinsime profesinių sąjungų kūrimąsi, plėtosime kolektyvinių susitarimų institutą;

– padidinsime pareigūnų ir kitų tarnautojų, kurių darbo užmokestis nėra tolygiai išsidėstęs, socialines garantijas, suvienodinsime minimalius įstaigų grupių koeficientus taip, kad darbo užmokestis būtų ne mažiau VDU;

– sudarysime sąlygas asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, integruotis į visuomenę.

 

Remsime neįgaliuosius ir skurstančius asmenis, skatinsime bendruomeniškumą:

– padidinsime socialinių paslaugų spektrą labiausiai skurstantiems, minimalias pajamas gaunantiems asmenims, įtraukiant juos į darbo rinką, suteikiant reikalingą pagalbą;

– padidinsime vaistų, skiriamų pensinio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems, kompensuojamąją dalį, skaidriai peržiūrėdami ir įvertindami reikalingiausių kompensuojamų vaistų sąrašą;

– neįgaliesiems suteiksime būtinas specialios pagalbos priemones, geresnes bei įvairesnes jo poreikius atitinkančias socialines paslaugas, geriau jų poreikiams pritaikysime visuomeninę infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką;

– nuosekliai remsime vietos bendruomenes, jų iniciatyvas, skatinsime jas užsiimti ne tik kultūrine, bet ir socialine veikla;

– didinsime bendruomenių narių kompetencijas, informuosime apie galimybes ir skatinsime teikti daugiau viešųjų paslaugų;

– peržiūrėsime asmens negalios nustatymo metodikas bei stiprinsime kontrolę;

– skatinsime asmenų, turinčių visų rūšių negalią, integraciją į darbo rinką ir galimybių sudarymą dalyvauti visuomenės gyvenime bei turėti lygias teises su visais.

 

Nuosekliai laikysimės lygių galimybių politikos:

– sieksime, kad šalyje niekas nebūtų diskriminuojamas dėl amžiaus, lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės, socialinės padėties, tikėjimo, negalios, šeiminės padėties, priklausomybės politinėms partijoms ar visuomeninėms organizacijoms;

– sudarysime lygias moterų ir vyrų galimybes visavertiškai gyventi visuomenėje;

– mažinsime lyčių nelygybės problemas (smurtas artimoje aplinkoje, prastesnė vyrų sveikata, didesnis moterų skurdas ir kt. problemos);

– sieksime lanksčių darbo ir šeimos derinimo paslaugų, sudarant vienodas galimybes moterims ir vyrams būti aktyviems darbo rinkoje;

– sieksime vystyti vaikų nestereotipinį ugdymą nuo ankstyvojo amžiaus, prisidedant prie lygiaverčio moterų ir vyrų pareigų pasiskirstymo namuose;

– sudarysime sąlygas tiek pat dėmesio skirti ir berniukų, ir mergaičių fizinio aktyvumo, užimtumo, sveikos gyvensenos puoselėjimui nuo ankstyvojo amžiaus ugdymo mokyklose.

 

VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR SAVIVALDA: DIDESNĖ ATSAKOMYBĖ, GERESNĖS SĄLYGOS

 

Sieksime efektyvaus Lietuvos valstybės valdymo. Didinsime gyventojų pasitikėjimą valdžios ir savivaldos institucijomis, jų priimamais teisės aktais ir sprendimais.

 

Užtikrinsime, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik aukšto lygio specialistai profesionalai, prisiimantys atsakomybę už savo veiksmus:

– optimizuosime viešojo administravimo sistemą, grįstą profesionalia valstybės tarnyba, žinių ir informacinės visuomenės plėtote. Valstybės tarnautojais skirsime asmenis, atitinkančius kvalifikacinius reikalavimus, turinčius reikiamos darbo patirties, kompetencijos bei tam būtinų moralinių savybių. Sieksime, kad tarnautojais dirbtų aukšto lygio profesionalūs specialistai, kad jų atlyginimas būtų adekvatus ir atitiktų rinkos dydį. Netoleruosime ir išgyvendinsime nepotizmą;

– tobulinsime Valstybės tarnybos įstatymą, sudarant sąlygas visiems valstybės tarnautojams gauti adekvatų ir orų darbo užmokestį, atitinkantį jų kvalifikaciją ir užimamas pareigas. Panaikinsime galimybę gauti papildomus priedus prie pagrindinio darbo užmokesčio už darbus, atliekamus tuo pačiu darbo laiku. Nustatysime tikslius kiekvienos pareigybės darbo užmokesčio koeficientus;

– viešai skelbsime visus viešojo sektoriaus darbuotojų faktiškai gaunamus atlyginimus su priedais, priemokomis, premijomis ir kt., nes šiuo metu skelbiamas tik etatiniam vienetui nustatytas atlygis neatspindi realios situacijos;

– racionaliai naudosime valstybės lėšas, panaikinsime tūkstančius laisvų (valstybės finansuojamų) etatinių vienetų valdžios institucijose. Panaikinsime daugiau kaip 6600 laisvus etatus, kurių atlyginimų fondas metų eigoje perskirstomas dirbantiems toje įstaigoje darbuotojams, dažniausiai vadovams;

– stiprinsime valstybės institucijų gebėjimus analizuoti, prognozuoti, kurti strategijas. Efektyvinsime valdymą, mažinsime valstybės tarnautojų skaičių ir valdymo išlaidas;

– įstatymais sugriežtinsime valstybės pareigūnų ir tarnautojų atsakomybę už teisės ir etikos pažeidimus. Užtikrinsime, kad pažeidę etiką valstybės tarnautojai nebūtų priimami į valstybės tarnybą;

– įtvirtinsime asmeninę materialinę atsakomybę politikams ir valstybės tarnautojams, dėl savo neteisingo veikimo ar tyčinio neveikimo padariusiems žalą valstybei bei užtikrinsime žalos atlyginimą;

– įstatymais įtvirtinsime, kad tik nepriekaištingos reputacijos asmenys galėtų užimti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes;

– įtvirtinsime optimalų ir sumanų valstybės institucijų sandaros modelį, kuris aiškiai atspindės valdymo ryšius tarp institucijų, jų pavaldumo klausimus, funkcijų pasiskirstymą. Sukursime integruotą valstybės valdymo modelį, apimantį visas valdymo sritis, kuris tarnautų žmonių interesams;

– sukursime valstybinio ilgalaikio strateginio planavimo, finansavimo ir valdymo sistemą, užtikrinančią realių valstybės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

 

Įtrauksime piliečius į sprendimų priėmimą:

– nustatysime, kad teisės aktai būtų priimami atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir nuomonę, o rengiamų naujų ir jau galiojančių teisės aktų poveikį visuomenei vertintų ekspertai, mokslo įstaigos, taip pat suinteresuotos verslo ir savivaldos institucijos;

– ne tik užtikrinsime visuomenės informavimą apie priimamus įstatymus ar sprendimus, bet ir įtrauksime ją į teisės aktų rengimą;

– didinsime rinkėjų aktyvumą, skatinsime juos domėtis politika, sieksime privalomo dalyvavimo rinkimuose;

– objektyviai vertinsime visuomenės pasitikėjimą ar nepasitikėjimą valdžia;

– valstybinių įstaigų vadovai privalės reguliariai teikti viešas ataskaitas apie įstaigos veiklą;

– pašalinsime prielaidas korupcijai bei piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi;

– pasieksime efektyvaus ir operatyvaus piliečių skundų nagrinėjimo.

 

Griežtai atskirsime įstatymų leidžiamąją valdžią nuo vykdomosios:

– pakeisime Konstituciją, kad ministrais ar Ministru pirmininku negalėtų būti išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariai;

– visus Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamus (skiriamus) pareigūnus ir Seimui atskaitingų institucijų vadovus skirsime (tvirtinsime) tik slaptu balsavimu;

– įteisinsime politikų asmeninę atsakomybę, užtikrinančią, kad išrinkti politikai vykdytų programą, pagal kurią jie buvo išrinkti, o ne bėgiotų per partijas ir frakcijas visą kadencijos laikotarpį.

Sieksime plataus piliečių dalyvavimo tvarkant visuomenės reikalus, sprendžiant įvairias politines, ekonomines, socialines ir kultūrines problemas demokratiškai išrinktose savivaldos institucijose:

– stiprinsime Lietuvos savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę. Didinsime savivaldybių įtaką įgyvendinant ir formuojant regioninės politikos tikslus Lietuvoje. Siekiant labiau decentralizuoto šalies valdymo, skatinti regioninio planavimo kompetencijų ugdymą, priskirtų atsakomybių vykdymui užtikrinsime pakankamus finansinius resursus. Sukursime tinkamo koordinavimo bei efektyvesnio centrinės valdžios stebėsenos priemones;

– išgryninsime valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybes, peržiūrėti ir įvertinti esamą funkcijų pasiskirstymą tarp centrinės valdžios ir vietos savivaldos lygių;

– formuojant ir įgyvendinant regioninę politiką – vadovausimės principu „iš apačios į viršų“ kad problemų identifikavimas ir jų sprendimai būtų kildinami iš vietos gyventojų poreikių;

– sistemingai tirsime visuomenės raidą, analizuosime kylančias problemas ir jas spręsime atsižvelgdami į piliečių nuomonę;

– užtikrinsime, kad svarbiausi savivaldos klausimai būtų sprendžiami prieš tai atlikus gyventojų apklausą;

–  tobulinsime savivaldybių biudžetų formavimo sistemą, kad ji labiau įgalintų ir motyvuotų savivaldybes veikti efektyviau ir siekti geresnių rezultatų, užtikrinsime pakankamą finansavimą valstybinių funkcijų vykdymui;

– užtikrinsime, kad centrinės valdžios sprendimai lėmę savivaldybių pajamų netekimą, būtų pilnai kompensuojami iš valstybės biudžeto;

– taikant esmines pertvarkas, pirmiausiai jas įvertinsime pilotinėse savivaldybėse ir tik įvertinus priimtų pakeitimų teigiamus ir neigiamus aspektus bei savivaldybės gyventojų nuomonę, tokius pakeitimus taikysime visose kitose savivaldybėse;

– suteiksime savivaldybėms platesnes teises disponuoti jų teritorijoje esančia valstybine žeme, atliksime valstybinės žemės administravimą atliekančių įstaigų funkcijų peržiūrą;

– aktyvinsime nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių judėjimą, palaikysime jų naudingas iniciatyvas, skatinsime aktyvų dalyvavimą savivaldoje bei priimant įvairius sprendimus;

– parengsime įstatymų pakeitimus, nustatančius tiesioginių seniūno rinkimų tvarką, seniūno teises ir pareigas, valdomą savarankišką biudžetą, bendruomenių vaidmens didinimą, seniūnijų galių stiprinimą;

– suteiksime seniūnijoms didesnį ūkinį savarankiškumą, decentralizuosime savivaldybių biudžetus;

– kursime gyventojų, kaimo gyventojų bendruomenes, įtrauksime jas į savivaldybės veiklą.

 

Skatinsime atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių:

– mažinsime regionų socialinio ekonominio išsivystymo skirtumus, parengsime valstybinę regionų ekonominio socialinio išsivystymo skirtumų mažinimo, jų plėtros skatinimo programą, kurioje numatysime konkrečias valstybės pagalbos priemones, pradedant mokesčių ir investicijų lengvatomis. Tam efektyviau naudosime Europos Sąjungos struktūrinę paramą;

– parengsime ekonomiškai atsilikusių rajonų valstybės paramos programą. Sudarysime sąlygas investicijoms į jų ekonomiką. Optimizuosime probleminių rajonų kategorijai priskiriamų regionų rodiklius;

– tikslingai ir efektyviai naudodami ES paramos lėšas įgyvendinsime priemones Lietuvos regionų išsivystymo skirtumams išlyginti;

– įgyvendinsime smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros skatinimo būdus ekonomiškai atsilikusiuose regionuose, jų plėtrą probleminiuose regionuose ir kaimo vietovėse;

– mažinsime sostinės ir kitų miestų bei rajonų savivaldybių ekonominės ir socialinės raidos atotrūkį. Efektyviau vykdysime kaimo regioninę politiką, siekdami, kad didėtų kaimo gyventojų pajamos, gerėtų gyvenimo sąlygos ir paslaugų prieinamumas. Skatinsime alternatyvių verslų plėtrą kaimo vietovėse. Racionaliai formuosime socialinės infrastruktūros paslaugų tinklą kaime. Sudarysime palankias ekonomines ir buitines sąlygas kaimo mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams bei jaunoms šeimoms.

 

Aktyviai įgyvendinsime savivaldos reformą:

– pakeisime savivaldybių rinkimų sistemą, įvesdami tiesioginius seniūnų rinkimus, įteisinsime savarankiškais seniūnijų biudžetus. Parengsime įstatymus, išplečiančius savivaldos principus, nustatysime jos subjektų teises, savarankiškumą ir atsakomybę;

– užtikrinsime savivaldybių biudžetų savarankiškumą. Optimizuosime savivaldybių biudžetų formavimo ir mokesčių sistemas taip, kad savivaldybių biudžetai priklausytų nuo sėkmingos ūkio subjektų veiklos, savivaldybės teritorijoje plėtojamo verslo ir darbo vietų skaičiaus. Stiprinsime savivaldos finansinę galią vietos mokesčiais, kurie sudaro savivaldybės pajamų pagrindą.

 

SVEIKATOS APSAUGA: DIDŽIAUSIAS DĖMESYS LIGŲ PREVENCIJAI

SVEIKA TAUTA – STIPRI VALSTYBĖ

 

Kursime aiškią, skaidrią, patikimą ir kiekvienam prieinamą nacionalinę sveikatos priežiūros ir ugdymo sistemą. Skatinsime sveikos gyvensenos principus, ankstyvą ligų diagnostiką ir profilaktiką, ypatingą dėmesį skirsime vaikų ir jaunosios kartos sveikatai. Sveikatos apsaugos sistema turi būti nukreipta į ligų prevenciją, o ne gydymą. Užkirsime kelią nepamatuotiems eksperimentams sveikatos sistemoje, kurie išvargino ir supriešino visuomenę. Sveikatos sistemą laikysime sisteminiu procesu – sveikatai skirti pinigai nėra išlaidos – tai investicija į Lietuvos žmonių ateitį, jos išsaugojimą ir stiprinimą.

 

Sveika gyvensena – sveikatos pagrindas:

– įkursime nacionalinę Ekologijos tarybą, kurį būtų atsakinga už politikos formavimą ir kontrolę ekologijos srityje, sveikos ekologiškos gyvensenos propagavimą, žmonių sveikatą ir aplinką tausojančių ekologiškų technologijų plėtrą ir  ekologiško transporto plėtrą;

 – sudarysime prieinamas sąlygas visiems šalies gyventojams laisvalaikį panaudoti fiziniam aktyvumui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, pajamų ir socialinio statuso;

– nuo vaikystės diegsime sveikos gyvensenos ugdymą per ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo programas;

– stiprinsime nuolatinę sisteminę aplinkos stebėseną (oro, vandens, žemės, kraštovaizdžio) Lietuvos rajonuose, kad būtų laiku reaguojama ir pašalinti faktoriai, kenkiantys žmonių sveikatai;

– didinsime savivaldybių atsakomybę už gyventojų sveikatos stiprinimą ir ugdymo veiklą, skirdami adekvatų finansavimą, plėtodami visuomenės sveikatos biurų tinklą;

– diegdami visuomenės sveikatos gerinimo programas, skatinsime nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti sprendžiant visuomenės ir asmens sveikatos problemas;

– palaikysime ir kontroliuosime alternatyvios medicinos paslaugų teikimą bei darnų abiejų sistemų funkcionavimą.

 

Sieksime, kad sveikatos sistema, grindžiama bendrosiomis sveikatos vertybėmis, tarnautų žmonėms:

– nuolatinį dėmesį skirsime pacientų teisių gynimo ir žalos sveikatai atlyginimo sistemos tobulinimui bei informacijos teikimui pacientams apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas;

– mažinsime brangų gydymą ligoninėse, daugiau dėmesio skirdami ambulatoriniam gydymui. Lėšas nukreipsime į naujausias gydymo technologijas, pirminę sveikatos apsaugą ir ligų prevenciją;

– skatinsime pradėtas profilaktines programas ir sieksime didinti jų apimtis, ypatingą dėmesį skirdami ankstyvai vėžio diagnostikai ir moderniam gydymui;

– siekdami mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo neinfekcinių ligų, vykdysime ir tinkamai kontroliuosime prevencines programas, skirsime tinkamą dėmesį ankstyvai ligų diagnostikai ir profilaktikai;

– sieksime prieinamos ir kokybiškos odontologinės pagalbos pacientams, skirdami tinkamą dėmesį burnos ligų profilaktikai;

– sieksime, kad nedelsiant būtų pradėtos rengti diagnostikos ir gydymo metodikos bei paslaugų kainų skirtumo apskaičiavimo metodikos tvarka;

– plėtosime specializuotas ambulatorines paslaugas: dienos stacionarą, dienos chirurgiją, ambulatorinę reabilitaciją, psichosocialinę bei psichologinę pagalbą;

– sieksime užtikrinti kokybišką antrinio ir tretinio asmens sveikatos priežiūros lygio paslaugų prieinamumą. Atsižvelgiant į tinklo pertvarkymą, vystysime pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslaugas, kad nenukentėtų prieinamumas;

– išplėsime aukštomis technologijomis paremtas sveikatos priežiūros paslaugas;

– išgyvendinsime praktiką, kai pacientas, gydomas ligoninėje, privalo papildomai pirkti gydymo priemonių ar vaistų;

– reabilitacijai, kaip svarbiai gydymo proceso tąsai, suteiksime deramą finansavimą ir užtikrinsime tinkamą prieinamumą bei tęstinumą pacientui;

– mažinant hospitalizacijos skaičių, sukursime ir plėsime telereabilitacijos paslaugas;

– peržiūrėsime neįgaliųjų integracijos į visuomenę sistemą ir jos nacionalinę teisinę bazę JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos kontekste, užtikrindami neįgaliųjų sveikatos kompleksinę priežiūrą;

– skatinsime neįgaliųjų teisėms atstovaujančias organizacijas aktyviai dalyvauti sprendžiant visuomenės ir asmens sveikatos problemas.

 

Siekdami, kad vaikų, kaip labiausiai pažeidžiamos, bet tuo pačiu labiausiai į tautos ir valstybės ateitį nukreiptos visuomenės dalies, sveikata taptų valstybės prioritetu:

– ypatingą dėmesį skirsime sveikos gyvensenos įgūdžių formavimui bei vaikų ir jaunosios kartos asmens sveikatos prevencijai ir profilaktikai;

– vaikų reabilitacijos įstaigų infrastruktūrą panaudosime vaikų vasaros stovykloms, jų sveikatinimui;

– ypatingą dėmesį sutelksime į ankstyvą lėtinių ligų diagnostiką ir efektyvią jų kontrolę;

– plėtosime vaikų lėtinių neinfekcinių ligų ir psichinės sveikatos kontrolės programas;

– tobulinsime vaikų skiepijimo sistemą.

 

Siekdami sisteminio požiūrio į kokybišką ir prieinamą pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūrą bei užtikrindami jiems sveikatą ir orią senatvę:

– plėsime geriatriją, skatinsime gerontologijos specialistų rengimą, sukursime gerontologinius kabinetus su tikslu teikti visuomenei pagalbą ir žinias apie pagyvenusių žmonių sveikatos specifiką, kursime senjorų dienos stacionarus;

– plėsime bendruomenių slaugos ir ilgalaikės globos namų kūrimą, atsižvelgdami į ilgalaikio gyvenimo komforto poreikius;

– plėtosime ambulatorinių slaugos paslaugų teikimą ir jų teikimą namuose;

– siūlysime sujungti globą su slauga, steigti (ar reorganizuoti senas) naujo tipo valstybines ilgalaikės stacionarios globos įstaigas su slaugos ligoninės funkcijomis, atsižvelgiant į ilgalaikio gyvenimo komforto poreikius. Trumpalaikės tokio tipo paslaugos turėtų būti teikiamos senjorų dienos stacionaruose.

 

Sukursime draudiminės medicinos sistemą, motyvuojančią žmogų pirmiausia saugoti savo sveikatą, o ne gydytis jau atsiradusias ligas:

– sieksime Lietuvos sveikatos sistemos efektyvaus funkcionavimo ir adekvataus finansavimo bei užtikrinsime darnią privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo integraciją;

– diegsime reformas sveikatos draudimo rinkos plėtojimo srityje, neįvesdami papildomų mokesčių ir patvirtindami savanoriško draudimo finansavimo šaltinius, suteiksime gyventojams geresnes galimybes rūpintis savo sveikata.

 

Siekdami tinkamo sveikatos priežiūros organizavimo:

– sieksime harmonizuoti sveikatos sistemos valdymą, konsoliduodami asocijuotas bendruomenes, gydytojų profesines draugijas, akademinę bendruomenę ir kurdami pacientui palankią paslaugų sistemą;

– siekdami trumpinti eiles gydymo įstaigose, peržiūrėsime ir optimizuosime jų tinklą, atsižvelgiant į būtinų medicininių paslaugų prieinamumą per „auksinę“ valandą, „žaliuosius koridorius“, egzistuojančius klasterius;

– užtikrinsime deramą ir prioritetinį sveikatos sistemos finansavimą;

– visapusiškai įvertinsime giminingų diagnozių grupių (DRG) diegiamą sistemą, paslaugų įkainius, sieksime įvesti apmokėjimą pagal DRG, t.y. pagal patirtas išlaidas;

– tinkamai organizuosime sveikatos priežiūrą, efektyviai naudodami valstybės lėšas;

– atsižvelgdami į Valstybės Kontrolės audito rekomendacijas, sukursime nacionaliniu lygmeniu nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūroje valdymo sistemą;

– įdiegsime sveikatos priežiūros kokybės ir technologijų vertinimo sistemą;

– įvertinsime sveikatos priežiūros įstaigų reformą ir tinklą, atsižvelgdami į gyventojų interesus; sukursim ir įvertinsim sudėtingų ligų gydymo ir sudėtingų operacijų atlikimo „centruose“ tinklą, atsižvelgiant į „auksinę valandą“ ir „žaliuosius koridorius“. Sieksime, kad būtų statomi nauji „centrai“, apimantys regionus;

– sukursime šeimos gydytojų kabinetų tinklą, kad Bendrosios praktikos gydytojai fiziškai būtų pasiekiami kuo didesniam skaičiui pacientų;

– sudarysime vienodas sąlygas privačių ir valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklai;

– tinkamai reglamentuosime visuomeninių (nevyriausybinių ir pacientų teisėms atstovaujančių) organizacijų atstovavimą, sprendžiant sveikatos klausimus;

– įteisinsime šeimos gydytojų komandą, praplėsdami specialistais (pagal atsiradusį poreikį) ir perkeldami dalį funkcijų jiems. Plėsime šeimos gydytojo kompetencijai priklausančių tyrimų spektrą;

– sieksime kuo efektyvesnių greitosios medicinos pagalbos tarnybos paslaugų, keliant darbuotojų kvalifikaciją, aprūpinant šiuolaikinėmis darbo ir diagnostikos priemonėmis, atnaujinant ir papildant automobilių parką, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms;

– imsimės priemonių sumažinti medikų emigraciją;

– sieksime grąžinti medikus į regionus, tinkamai juos motyvuojant (tinkamas atlyginimas ir pareigos). Universitetinėse ligoninėse įgiję patirties medikai padidintų paslaugų kokybę regionuose;

– tinkamai reglamentuosime gydytojų rezidentų, jaunų specialistų paruošimą, tobulinant jų rengimo programas, remiantis analize dėl specialistų poreikio. Užtikrinsime sisteminį valstybės finansuojamą sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimą, atsižvelgiant į Europos Sąjungoje keliamus reikalavimus;

– tobulinsime sveikatos priežiūros specialistų apmokėjimą už darbą, siekiant adekvataus ir oraus medicinos darbuotojų darbo užmokesčio;

– tobulinsime vaistų kainodarą ir kompensavimą. Užtikrinsime, kad vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą procedūros, kriterijai ir kainodara būtų skaidri;

– sieksime, kad pacientai būtų gydomi efektyviais, inovatyviais, biologinės terapijos vaistais bei užtikrinsime tinkamą kontrolę;

– sieksime mažinti vaistų kainas, PVM tarifą medikamentams ir medicinos priemonėms. Skatinsime kokybiškų farmacinių paslaugų teikimą, ypač kaimo vietovėse, plėsime lygiagretį importą ir sieksime didinti konkurenciją tarp gamintojų, užtikrinsime skaidrų vaistų pirkimą;

– sukursime ilgalaikę ir efektyvią vaistų kainų reguliavimo kontrolės sistemą;

– ieškosime galimybių bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis tiek vaistų registravimo, tiek pirkimo srityse.

 

Vykdysime aktyvią priklausomybės ligų prevenciją:

– dėsime visas pastangas, kad valstybės politika būtų orientuota į sisteminių priemonių taikymą visuomenės sveikatos gerinimui, teisėsaugos, muitinės ir išorinės ES sienos apsaugos sustiprinimui, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kontrolei;

– valstybės ir savivaldybių institucijų konsoliduotomis lėšomis įgyvendinsime moksliškai pagrįstas efektyvias žalingų įpročių prevencijos programas;

– sudarysime prielaidas, kad Lietuvoje sumažėtų mirčių, susijusių su alkoholio ir tabako vartojimu;

– pateiksime priemonių kompleksą narkotikų pasiūlos mažinimui: narkotikų gamybos ir prekybos užkardymas; veiksmingas teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ES, panaudojant Europolo, Eurojusto ir kitų ES struktūrų galimybes, išnaudojant Europos kriminalinės žvalgybos informacijos modelio (ECIM) žvalgybine informacija pagrįstus duomenis ir metodus; narkotinių ir psichotropinių medžiagų (prekursorių) kontrolė ir aktyvesnis bendradarbiavimas su chemijos pramonės įmonių sektoriumi; greitas ir veiksmingas reagavimas į naujų narkotikų atsiradimą, jų tiekimo kelius; pinigų plovimo užkardymas.

 

Sukursime bendrą vientisą sistemą ir funkcionavimo mechanizmą narkotikų paklausos mažinimui:

– prevencinis darbas su vaikais ir jaunimu, kurie nevartojo narkotikų, propaguojant sveiką gyvenseną, ugdant sveiko ir aktyvaus gyvenimo įgūdžius;

– priklausomybės ligomis sergančių asmenų iki 27 metų gydymas, reabilitacija, prevencija ir reintegracija į visuomenę (atskirai taikant kompleksines priemones vaikams ir jaunimui);

– priklausomybės ligomis sergančių suaugusiųjų asmenų prevencija, gydymas, reabilitacija ir reintegracija;

– alternatyvių bausmių skyrimo ir įgyvendinimo sistemos sukūrimas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims;

– siekiant stiprinti psichikos sveikatą, skatinsime palankią individui socialinę aplinką, ugdysime bendruomeniškumo ir solidarumo jausmą visuomenėje, ypatingą dėmesį kreipsime į savižudybių prevenciją;

– užtikrinsime tarpsektorinį bendradarbiavimą ŽIV/AIDS, narkomanijos, alkoholizmo kontrolės ir prevencijos srityse.

 

SPORTO POLITIKA: SVEIKATAI IR GYVENIMO KOKYBEI

 

Keisime visuomenės požiūrį į sportą, skatindami gyventojus formuoti fizinio aktyvumo įgūdžius ir sportą vertinti kaip vieną efektyviausių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo priemonių. Sudarysime gyventojams palankias teisines, socialines ir ekonomines sąlygas sportuoti:

– sieksime aktyvinti ir toliau plėtoti visų valdymo sričių, susijusių su sporto socialinėmis funkcijomis, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sukursime atskirą juridinį vienetą, kuris rūpinsis sporto ir sveikatingumo politikos įgyvendinimu, turėdamas tam reikalingą biudžetą bei padalinius;

– aukšto meistriškumo profesionalaus ir mėgėjų mėgėjiško sporto plėtros darnai parengsime naują sporto programų finansavimo tvarką;

– didinsime finansavimą nacionalinių sporto šakų federacijoms, siekiant aukšto meistriškumo ugdymo;

– sieksime mėgėjų mėgėjiško ir aukšto meistriškumo profesionalaus sporto klubo teisinio statuso ir pagrindinio vaidmens įtvirtinimo nacionalinėje sporto sistemoje. Sudarysime teisines ir ekonomines sąlygas sporto klubų, kaip pagrindinių nacionalinės sporto sistemos subjektų, spartesnei plėtrai. Skatinsime jų indėlį į neformalų vaikų ir jaunimo sporto ugdymą ir užimtumą, sporto šakų plėtrą, mėgėjų mėgėjiško ir aukšto meistriškumo profesionalaus sporto sąveiką;

– įvesime šalies bendrojo lavinimo mokyklose 3 sporto pamokas per savaitę, sporto ugdymą prilyginsime kitiems dalykams. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose fizinė veikla bus privaloma visą ugdymosi laikotarpį (ne mažiau kaip viena valanda per dieną), sudarysime palankias sąlygas sportuoti aukštųjų mokyklų studentams;

– nuolat skatinsime fizinio sporto ugdymo mokytojus, specialistus kelti profesinę kvalifikaciją, tobulintis mažiausiai bent 20 val. per metus;

– sieksime, kad ugdymo įstaigose mokiniai kasmet būtų prižiūrimi sporto-medicinos specialisto, kuris teiktų individualias rekomendacijas atsižvelgiant į kiekvieno jauno žmogaus fiziologiją, brendimą ir kt.;

– pagal poreikį plėsime kursime ir/ar modernizuosime renovuosime sporto infrastruktūrą, kad ji būtų tolygiai išplėtota visuose Lietuvos regionuose, prieinama kiekvienam gyventojui jo aplinkoje ir sudarytų tinkamas sąlygas įgyvendinti įvairių amžiaus grupių fizinį aktyvumą ugdymą, plėtoti mėgėjų mėgėjišką bei aukšto didelio meistriškumo sportą. Sieksime tam sutelkti ir efektyviau panaudoti valstybės, privataus ir ES struktūrinių fondų lėšas, prioritetą skiriant sporto infrastruktūros sutvarkymui švietimo įstaigose – bendrojo ugdymo, aukštosiose mokyklose.

 

Atskirsime profesionalų sportą ir sudarysime palankias teisines, socialines ir ekonomines sąlygas jį plėtoti bei siekti aukščiausių rezultatų Lietuvos ir tarptautiniu lygmeniu:

– formuosime naujų sporto bazių Lietuvoje atsiradimo politiką, palaikysime tokias iniciatyvas, kaip Nacionalinis stadionas ir kt;

– kursime vientisą aukšto didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemą, padedančią spręsti talentų atrankos, pradinio rengimo, rėmimo, sportininkų meistriškumo ugdymo ir tobulinimo klausimus. Stiprinsime esamus ir steigsime regioninius aukšto didelio meistriškumo sportininkų rengimo centrus. Savivaldybių sporto centrai (mokyklos) bus prieinami kaimo ir miestelių mokiniams. Parengsime sporto šakų programas sporto centrams (mokykloms), atnaujinsime kvalifikacinius reikalavimus sportininkams ir treneriams;

– užtikrinsime, kad veiksmingiau būtų įgyvendinama gabių sportui vaikų ir jaunimo (jaunimo) atrankos, rengimo, rėmimo ir išsaugojimo aukšto didelio meistriškumo sportui programa. Sieksime, kad programa būtų vykdoma proporcingai pagal regioninį pasiskirstymą;

– efektyviau naudojant valstybės biudžeto skiriamas lėšas sportui bei užtikrinant reikiamą varžybų skaičių sportininkams, atliksime šalies sporto varžybų organizavimo auditą, optimizuosime varžybų sistemą;

– sieksime kad Lietuvos geriausi sportininkai sportuotų ir jiems būtų teikiama profesionaliausių specialistų pagalba viename centre.

 

Sudarysime palankias sąlygas veikti tiesioginio skatinimo sistemai viešosioms ir privačioms investicijoms sporto srityje per mokesčių lengvatas: darbdaviams už darbuotojams perkamas sportavimo paslaugas. Taikysime atleidimą nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių ne tik sporto statiniams, bet ir verslui, investuojančiam į viešosios sporto infrastruktūros plėtrą. Supaprastinsime žemės sklypų skyrimo tvarką bei integruosime teritorinio planavimo normatyvus su sporto plėtros poreikiais:

– įteisinsime valstybės kompensavimo sistemos už sporto klubų atliekamas socialinės integracijos ir socialinių problemų prevencijos funkcijų sukūrimą ir plėtojimą;

– įteisinsime, kad sporto infrastruktūros objekto ar jo dalies, tiesiogiai naudojamų sporto reikmėms, užimama žemė būtų neapmokestinama žemės mokesčiu, žemės nuomos mokesčiu ir savininkai būtų atleidžiami nuo nekilnojamojo turto mokesčio;

– tobulinsime sportininko profesionalo socialines garantijas (kompensacinių išmokų mokėjimas, kol jiems sukaks pensinis amžius);

– atsižvelgiant į rinkos (ūkio) poreikius ir kaitą, tikslinsime sporto specialistų, ypač sporto mokytojų, trenerių ir sporto medicinos specialistų, rengimą. Atnaujinsime sporto specialistų rengimo programas šalies aukštosiose mokyklose.

 

 

TEISĖ IR TEISĖTVARKA: KONTROLĖ VISUOMENEI, NEIŠVENGIAMA BAUSMĖ NUSIKALTĖLIAMS

 

Skatinsime platesnį visuomenės įtraukimą į teisėkūros procesą, didinsime pasitikėjimą valstybės teisėsaugos institucijomis, o kartu ir tikėjimą demokratijos vertybėmis, valstybės ateitimi. Žmogaus teisių apsauga bus kertiniu principu tobulinat institucijų veiklą. Sieksime atstatyti Lietuvos žmonių pasitikėjimą teismais. Kova su korupcija išliks valstybės prioritetu.

 

Atversime teismų sistemą visuomenei, piliečiams suteiksim didesnes galias teisėsaugos institucijų vadovų skyrimui:

– įteisime teismų sistemoje tarėjų institutą;

– nustatysime tvarką, kai teisėjas už etikos ir teisinio proceso pažeidimus gali būti pašalintas iš teisėjo pareigų;

– suteiksime atskiriems piliečiams ir grupėms teisę ginti viešąjį interesą teismuose;

– plėsime mediacijos taikymo galimybes skatinant taikų ginčų sprendimą.

 

Gerinsime teisėkūros kokybę:

– tobulinsime teisėkūros pagrindų įstatymą ir Seimo statutą, naikinsime prielaidas priiminėti skubotus sprendimus jų nederinant su visuomene;

– tobulinsime valstybės biudžeto priėmimo procedūras, suteikdami išsamesnę informaciją visuomenei;

– plėsime konstitucinių įstatymų sąrašą, garantuojant jų stabilumą ir teisinės aplinkos prognozavimą;

– plėsime piliečių įsitraukimo į teisėkūros procesą galimybes. Pakeisime Referendumo ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymus taip, kad piliečiai galėtų realiai pasinaudoti šiomis konstitucinėmis teisėmis;

– sumažinsime referendumui reikalingų parašų kiekį nuo 300 000 iki 150 000, kad piliečiai galėtų būti kuo daugiau įtraukti į svarbiausių valstybės sprendimų priėmimą;

– svarbiausius valstybės bei tautos gyvenimo klausimus spręsime referendumu;

– nustatysime tvarką, kai teisėjas už etikos ir teisinio proceso pažeidimus gali būti pašalintas iš teisėjo pareigų;

– siūlysime numatyti galimybę piliečių grupėms teikti pasiūlymus svarstomiems įstatymų projektams, dėl kurių Seimas privalėtų apsispręsti balsuodamas;

– įteisinsime, kad rengiant įstatymus ir kitus teisės aktų projektus, būtų palaikomas aktyvus dialogas su asocijuotomis verslo struktūromis bei visuomene.

 

Tobulinsime ikiteisminio tyrimo procedūras ir personalo kompetenciją:

– iš esmės įvertinsime ikiteisminio tyrimo sistemos būklę, jos efektyvumą, terminus, profesionalumą, darbo krūvius;

– stiprinsime parlamentinę kriminalinės žvalgybos kontrolę;

– organizuosime kvalifikuotą tyrėjų rengimą, didinsime jų darbo užmokestį, sureguliuosime jų darbo krūvius. Kelsime šios profesijos įvaizdį;

– sutrumpinsime ekspertų išvadų teikimo terminus;

– atribosime teisėsaugos institucijas nuo politinės įtakos savo procesinėje veikloje;

– stiprinsime žmogaus teisių apsaugą ikiteisminio tyrimo procese.

 

Užtikrinsime visuomenės saugumą:

– sieksime, kad pagrindinis policijos veiklos vertinimo kriterijus būtų žmonių saugumo jausmas. Kursime bendruomenės policijos modelį socialinės partnerystės pagrindu, kur prioritetas teikiamas ne administracinėms-baudžiamosioms funkcijoms, o socialinių paslaugų teikimo funkcijoms;

– skatinsime policiją labiau atsižvelgti į vietos bendruomenės poreikius ir lūkesčius, aktyviau bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis;

– sieksime, kad modernios technologijos, tarp jų ir vaizdo stebėjimo sistemos, konsultuojantis su bendruomenėmis būtų plačiau diegiamos kaimo vietovėse;

– policijos pareigūnams užtikrinsime deramą atlyginimą, socialinį saugumą, normalių darbo sąlygų sudarymą;

 

Aktyviai kovosime su korupcija, narkotikų verslu, kontrabanda, šešėline ekonomika:

– įstatymuose numatysime antikorupcines priemones ne tik kovai su korupcijos pasekmėmis, bet ir jas sukuriančių priežasčių šalinimui;

– tobulinsime tarnautojų veiklos algoritmus srityse, kuriose egzistuoja didžiausia korupcijos rizika, siekdami panaikinti galimas piktnaudžiavimo prielaidas;

– plėsime visuomenei ir žiniasklaidai prieinamos informacijos kiekį, kuris leistų efektyviau aptikti rizikos veiksnius ar korupcijos apraiškas;

– vertinsime galimybes pasitelkti dirbtinio intelekto sprendimus korupcijos rizikos veiksniams nustatyti;

– užtikrinsime reikiamą apsaugą nuo persekiojimų asmenims, padedantiems kovoti su korupcija, garantuojant jų asmens konfidencialumą, skatinsime asmenis bei organizacijas, padėjusias išaiškinti korupcijos atvejus;

– įstatymu sugriežtinsime priemones ir atsakomybę korumpuotiems valstybės tarnautojams;

– nustatysime tarnautojų rotacijos principą tose institucijose ir tarnybose, kuriose fiksuojami dažni korupcijos faktai;

– įvesime giminystės ryšių viešą skelbimą valstybinėje ir savivaldybių įstaigose bei įmonėse, nenurodant asmens duomenų;

– peržiūrėsime antstolių funkcijų vykdymo išlaidų dydį, kuris neturėtų viršyti sąnaudų.

 

GYVYBINGAS LIETUVOS KAIMAS – TVARI ŽEMĖS ŪKIO PLĖTRA

 

Formuosime patrauklų visuomenės požiūrį į kaimą ir tvarų žemės ūkį. Gerinsime kaime gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, mažindami atskirtį tarp regionų. Skatinsime kurti ir vystyti tradicinius ir alternatyvius verslus. Remsime konkurencingų ūkių, gebančių gaminti aukštos kokybės sveiką ir saugią produkciją, kūrimąsi ir plėtrą, o taip pat ekologiškų, nacionalinės kokybės ir tradicinių produktų gamybą didindami sukuriamos pridėtinės vertės dalį.. Skatinsime nuoseklų žemės ūkyje vykdomos gamybos perėjimą prie mažų emisijų technologijų, žiedinės ir efektyvaus išteklių naudojimo, užtikrinant gamybos efektyvumą ir konkurencingumą. Skatinsime bioekonomikos plėtrą ir perėjimą prie tvarios maisto gamybos, vartojimo ir maisto švaistymo mažinimo, didindami investicijas į inovacijas ir ilgalaikės infrastruktūros modernizavimą skatinant kurti tvarias įmones.

 

– Sukursime ilgalaikę kaimo plėtros strategiją, paremtą gyvenimo kokybės gerinimo ir socialinių skirtumų tarp miesto ir kaimo gyventojų mažinimo koncepcija, darniu atskirų regionų vystymusi, kaimo gyventojų užimtumo didinimu, vietos veiklos grupių ir bendruomenių aktyvumo skatinimu ir partneryste, fizinės bei socialinės kaimo infrastruktūros gerinimu;

– užtikrinsime vienodas konkurencines sąlygas veikti smulkiesiems, vidutiniams ir stambiesiems ūkiams;

– sukursime racionalų švietimo, medicinos, kultūros ir kitų kokybiškų socialinių paslaugų tinklą kaimo vietovėse. Užtikrinsime kaimo vietovėse dirbančių švietimo, medicinos, kultūros ir kt. socialinių sričių specialistų buitinius ir socialinius poreikius, skatinsime jaunų specialistų ir jų šeimų kūrimąsi kaimo vietovėse, suteikdami jiems paramą;

– formuosime patrauklų visuomenės požiūrį į kaimą ir žemės ūkį, pagrindinį dėmesį skirdami kaime gyvenančiam žmogui ir jo socialiniams bei buitiniams poreikiams. Aktyviau diegsime naujas informacines technologijas, mokysime žmones gyventi ir dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis, kurti ir vystyti tradicinius bei alternatyvius verslus, panaudojant Europos Sąjungos paramą ir nacionalinio biudžeto lėšas;

– skatinsime ir remsime žemės ūkio ar alternatyvaus verslo plėtrą kaimo vietovėse. Remsime smulkiųjų ir vidutinių ūkių vystymąsi ir kooperaciją panaudojant ES paramos lėšas;

– efektyviai panaudosime ES ir nacionalinio biudžeto lėšas gerindami kaimo infrastruktūrą, plečiant inžinerinius tinklus (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšių ir kt.), sieksime, kad kasmet daugiau lėšų būtų skiriama rajoninių kelių ir žvyrkelių asfaltavimui ir priežiūrai;

– skatinsime agroturizmą, ekoturizmą, tradicinius kaimo verslus, tradicinių amatų centrų kūrimąsi, remsime tautinio paveldo ir tradicinių produktų gamybą. Saugosime ir puoselėsime Lietuvos tautinį paveldą. Skatinsime alternatyvių verslų kūrimąsi, jų įvairovės didinimą, vietos veiklų grupių iniciatyvų plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą;

– siekdami užtikrinti kaimo bendruomenių poreikį gyventi švaresnėje, neužterštoje aplinkoje, skatinsime vystyti aplinką tausojančią žemės ūkio gamybą, racionalų perėjimą prie aplinką tausojančių technologijų, plačiau naudoti atsinaujinančią energetiką. Skatinsime biojėgainių statybą ir bioenergetikos plėtrą, energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos didėjimą žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Užtikrinsime tvarų žemės tvarkymą, kraštovaizdžio ir bioįvairovės išsaugojimą, efektyvų gamtos išteklių naudojimą;

– spartinsime asbestinių stogo dangų keitimo programą. Sukursime programą gyvenamųjų namų šiltinimui kaimo vietovėse;

– skatinsime ir remsime stiprių, konkurencingų ūkių, gebančių gaminti aukštos kokybės sveiką ir saugią produkciją, kūrimąsi ir plėtrą. Prioriteto tvarka remsime vidutinio dydžio ir šeimos ūkių kūrimąsi, racionaliai naudojant žemės išteklius bei papildomai remiant tausojančią žemės ir miškų ūkio plėtrą;

– sukursime ir įgyvendinsime jaunųjų ūkininkų ūkių įkūrimo programą, sudarydami lengvatines sąlygas ir prioritetą jaunųjų ūkininkų ūkių kūrimuisi;

– sudarysime sąlygas žemdirbiams išsipirkti nuomojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę;

– šviežiai atšaldytai mėsai, pienui, gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims, vaisiams ir daržovėms, sertifikuotiems ekologiškiems ir nacionalinės kokybės maisto produktams sumažinsime PVM tarifą iki 7 procentų;

– remsime ekologiškų, nacionalinės kokybės ir tradicinių gyvulininkystės bei augalininkystės produktų gamybą. Žemės ūkio subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau negu 50 procentų visų gautų pajamų, taikysime pelno ir mokesčių lengvatas.

 

Skatinsime žemdirbių kooperaciją:

– ilginsime pridėtinės vertės kūrimo grandinę ūkiuose, greta pirminės gamybos vystant perdirbimą ir kitą veiklą. Skirsime paramą tiesioginių pardavimų ir vietinės rinkos vystymui. Skatinsime tiesioginės prekybos gyvulininkystės ir augalininkystės produktais formų plėtrą, leisiančią ūkininkams parduoti produktus tiesiogiai vartotojams;

– sudarysime sąlygas ūkininkams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tiekiant ūkyje pagamintą produkciją į ugdymo įstaigas, ligonines, kariuomenei ir kt. Skatinsime šias įstaigas ir užtikrinsime joms galimybę įsigyti ekologišką, nacionalinės kokybės ar įprastą produkciją iš vietinių gamintojų;

– didinsime finansavimą melioracijos įrenginių priežiūrai ir renovacijai, skatinsime vykdyti rūgščių dirvų kalkinimo darbus, skatinsime mėsinių galvijų ir avių auginimą nederlingose žemėse, taip sukurdami papildomas darbo vietas ir pridėtinę vertę.

 

Atsižvelgdami į Lietuvos agrarinio sektoriaus ir visos valstybės poreikius, užtikrinsime aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų rengimą:

– skirsime tikslinį finansavimą nepopuliarioms, tačiau šalies agrariniam sektoriui labai reikalingoms universitetinėms studijų programoms, rengiančioms aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistus. Diferencijuosime darbuotojų, dirbančių ir vykdančių veiklą agrariniame sektoriuje, kvalifikacinius reikalavimus;

– skatinsime ir remsime profesinį žemdirbių švietimą, tęstinį mokymąsi, informavimą, konsultavimą, taikomuosius tyrimus agrarinės ekonomikos politikos, kaimo regioninės, ekonominės ir socialinės plėtros bei aktualiais technologiniais klausimais.

 

Didinsime žemės ūkio mokslinių tyrimų indėlį į šalies agrarinės ekonomikos plėtrą:

– skatinsime taikomuosius ir fundamentaliuosius tyrimus visose žemės ūkio mokslo srityse. Peržiūrėsime kvalifikacinius reikalavimus žemės ūkio krypties dėstytojams, institutų mokslo darbuotojams ir tarybų daktaro disertacijoms ginti nariams bei doktorantų vadovams. Sieksime orientuoti jų veiklą taikomiesiems tyrimams, skatinantiems žemės ūkio pažangą ir konkurencingumo didinimą. Skirsime paramą inovacijoms ir įgūdžiams, žaliosioms technologijoms bei tyrimų metu gautų rezultatų efektyviam panaudojimui;

– plėtosime nacionalinę augalų ir gyvulių selekciją, sėklininkystę bei veislininkystę, tam skiriant reikiamą finansavimą, kad mokslo plėtra, inovacijos ir modernių aplinką tausojančių technologijų diegimas taptų vienu iš svarbiausių prioritetų žemės ūkio sektoriuje;

Stiprinsime žuvininkystės sektorių:

 – atnaujinsime žuvų veislynus, įgyvendinsime žuvivaisos ir žvejybos infrastruktūros plėtros priemones, leidžiančias iš esmės pagerinti tradicinės verslinės bei mėgėjiškos žvejybos sąlygas. Saugosime, tausosime ir gausinsime žuvų išteklius;

Plėtosime ekonominius santykius ir skatinsime eksportą:

–plėtosime ekonominius santykius tarp žemės ūkio produktų gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų ir vartotojų, kurdami šiuos santykius normalizuojančią sistemą. Skatinsime gaminamos produkcijos eksportą, ieškosime naujų žemės ūkio produktų ir plėsime esamas lietuviškų maisto produktų realizavimo rinkas. Sieksime sudaryti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams ir gamintojams tarptautinėse rinkose;

– sieksime, kad tiesioginės išmokos, skiriamos Lietuvos ūkininkams, būtų greičiau suvienodintos su „senųjų“ ES narių ūkininkų gaunamomis išmokomis.

 

APLINKOSAUGA TAPS VYRIAUSYBĖS PRIORITETU

 

Užtikrinsime šalies gyventojų teisę gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje. Sieksime mažinti taršą, modernizuosime visuomeninį transportą, skatinsime ekologiškai švaresnių degalų ir biodegalų gamybą bei naudojimą. Sukursime racionalią atliekų tvarkymo sistemą. Sieksime sureguliuoti kenksmingų atliekų importą:

– neblogindami aplinkos kokybės, sieksime ūkio plėtros, užtikrinsime šalies gyventojų teisę gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje. Įtvirtinsime aplinkosaugą tarp prioritetinių Vyriausybės veiklos sričių;

– įstatymais numatysime griežtą atsakomybę už aplinkos teršimą;

– įgyvendinsime Europos Sąjungos direktyvas ir nacionalinius įstatymus, reglamentuojančius poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai. Gerinsime ES paramos įsisavinimą ekonomiškai efektyvioms žaliosioms technologijoms;

– atliksime nacionalinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) skaičiavimo rodiklių analizę, tuo pagrindu sukuriant nuolatinio atnaujinimo sistemą šalies ir regioniniu lygmeniu, kurį remtųsi „didžiųjų duomenų“ analizės metodais. Analizės pagrindu bus perengta šalies ir regionų ŠESD mažinimo priemonių planai;

– sustiprinsime ir aiškiai reglamentuosime regionuose esančių aplinkos inspekcijų atsakomybę;

– patikslinsime Aplinkos ministerijos funkcijas ir veiklos sritis. Stiprinsime institucinius gebėjimus, siekiant pagal kaštų ir naudos analizę įsisavinti ir efektyviai administruoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamą paramą;

– nuolat informuosime visuomenę apie aplinkos būklę bei jos prognozes.

 

Įgyvendinsime namų renovacijos programą:

– sukursime efektyvų valstybinį būsto renovacijos fondą, kuris padengtų 100 procentų renovacijos sąnaudų, kompensuojamų iš gyventojų už šildymą sutaupytų lėšų bei nukeltų nuo žmonių pečių būtinybę bendrauti su bankais, imant paskolas būsto renovacijai;

– prieš atliekant senų daugiabučių renovaciją, tiksliai apskaičiuosime renovacijos kaštus ir įvertinsime efektyvumą. Jei renovacijos kaštai sieks virš 70 procentų esamos namo vertės, gyventojams sutikus, siūlysime nugriauti energetiškai neefektyvius pastatus. Sukursime specialų gyvenamojo fondo rezervą gyventojams, iškart spręsdami naujo gyvenamojo būsto įsigijimą. Šiam sprendimui įgyvendinti kviesime ekspertus, mokslininkus, visuomenės ir verslo atstovus;

– sudarysime realias galimybes daugiabučių namų renovacijai, minimaliomis išlaidomis pagerinsime daugiabučių namų būklę. Sudarysime palankias sąlygas daugiabučių namų savininkams modernizuoti daugiabučius namus, didinant energijos vartojimo būste efektyvumą, mažinant patalpų šildymo išlaidas;

– sugriežtinsime reikalavimus daugiabučių namų renovacijai, įpareigojant rangovus atlikti techninę priežiūrą bei nustatant baudas už nekokybiškos renovacijos atlikimą;

– tobulinant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą bei Vyriausybės nutarimą dėl patalpų administravimo, sudarysime sąlygas daugiabučių namų bendrijų efektyvesniam valdymui;

– užtikrinsime Lietuvos gyventojų, ypač jaunimo, apsirūpinimą būstu. Sukursime socialinio būsto programą. Mokestinėmis priemonėmis skatinsime įmones užsiimti ilgalaikio gyvenamojo būsto nuoma;

– skatinsime ilgalaikės gyvenamojo būsto nuomos rinkos plėtrą;

– skatinsime visų lygių ekologinį švietimą, visuomenės informavimą, verslo asocijuotų struktūrų bei visuomeninių organizacijų dalyvavimą, sieksime užtikrinti jų atstovavimą priimant sprendimus ir įgyvendinant numatytas priemones;

– sudarysime palankias sąlygas sodų bendrijų infrastruktūros plėtrai – kelių, vandentiekio, kanalizacijos sistemų vystymui, atliekų tvarkymui;

– priimsime teisės aktus, kurie leistų įgyvendinti subalansuotą realią sodininkų bendrijų savivaldą;

– siekdami mažinti taršą, dėmesį sutelksime į tankiai apgyvendintų rajonų taršos mažinimą, modernizuosime visuomeninį transportą, skatinsime ekologiškai švaresnių degalų ir biodegalų gamybą bei naudojimą. Skatinsime elektra varomų automobilių plėtrą bei jų aptarnavimo tinklų kūrimą. Modernizuosime viešojo transporto teikiamas paslaugas. Sukursime aplinkos stebėsenos ir kontrolės sistemą, leisiančią operatyviai reaguoti į taršos sklaidą, užkirsti kelią taršos plitimui;

– gerindami vandens kokybę, įvertinsime miestuose ir miesteliuose veikiančių nuotekų valymo įrenginių techninį lygį, siekdami nustatyti jų modernizavimo prioritetus tam, kad kuo skubiau būtų įgyvendinti ES reikalavimai nuotekoms. Peržiūrėsime miestų ir kaimo gyventojų geriamo vandens kokybės įvertinimo sistemą ir tobulinsime kastinių šulinių vandens kokybės kontrolės tvarką, skatinsime kaimo bendruomenių iniciatyvas naudotis ES fondų parama bendruomenių vandentvarkos ūkiui modernizuoti (vandens kokybei ištirti), nustatysime priemones, skatinančias šiuolaikišką ūkininkavimą, siekiant sumažinti vandens taršą.

 

Parengsime ir nuosekliai vykdysime tausojančios miškininkystės politiką:

– mišką laikydami vienu pagrindiniu Lietuvos gamtos turtų, tarnaujančiu valstybės ir piliečių gerovei, saugančiu kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, išsaugosime jį ateities kartoms, tenkindami ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes;

– skaidriai, aiškiai ir griežtai reglamentuosime plynus miškų kirtimus;

– saugosime ir plėsime valstybinius miškus, kaip šalies ekologinį, socialinį ir ekonominį garantą;

– aiškiai reglamentuosime sunkios miško technikos naudojimą miško kirtimo darbuose;

– sukursime efektyvią erkių naikinimo programą;

– gyvosios gamtos inspektoriai bus prilyginti statutiniams pareigūnams;

– užtikrinsime nenutrūkstamą miško gamtosauginę funkciją ir rekreacinę reikšmę, vertingos medienos auginimą, kitos miško produkcijos gavimą, kuriant ūkiškai vertingus, našius, biologiškai atsparius miškus.

 

Sukursime racionalią atliekų tvarkymo sistemą, kuri skatintų mažinti atliekų kiekius bei minimalizuoti pavojų supančiai aplinkai ir žmonių sveikatai. Skatinsime ir remsime atliekų perdirbimą bei jų panaudojimą energijai gauti:

– didinsime gamintojų atsakomybę už aplinkos taršą ir aplinkos kokybę, atsižvelgdami į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Sieksime gamintojams ir importuotojams nustatytų prievolių įgyvendinimo mažiausiais kaštais, kiekvieno atliekų tvarkymo sistemos dalyvio atitinkamo įvertinimo, racionalaus ir konkurencingo tvarkymo sistemos funkcionavimo;

– užtikrinsime, kad būtų nustatyta vieninga valstybės politika dėl pakuočių, gaminių ir kitų antrinių žaliavų tvarkymo;

– sudarysime visas sąlygas gyventojams mokėti tik už savo atliekas, pateikiamas tvarkymui;

– užtikrinsime, kad visi gyventojai turėtų pakankamą rūšiavimo ir kompostavimo konteinerių kiekį;

– kiekvienoje savivaldybėje išaiškinsime valymo įrengimų pajėgumas ir jų poreikį. Verslo subjektai turi planuoti teršalų kiekius bent jau penkeriems metams ir kartu su savivaldybėmis užtikrinti jų mąstą atitinkančius valymo įrengimų pajėgumus. Šiai sričiai suteiksime prioritetą skiriant tiek ES, tiek ir nacionalinės paramos lėšas;

– baigsime pesticidų atliekų identifikavimą ir tvarkymą, organizuodami jų išvežimą sunaikinti į šalis, turinčias įrenginius ir patirtį tvarkant pavojingas atliekas.

 

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA: DIDIEJI DUOMENYS ŽMONIŲ GEROVEI

 

Atversime pagrindinių valstybės registrų duomenis viešam naudojimui (užtikrinant asmens duomenų apsaugą). Skatinsime subjektus kurti aukštos pridėtinės vertės produktus valstybės duomenų pagrindu.

 

Užbaigsime valstybės informacinių išteklių konsolidavimo procesą. Visi valstybės ir savivaldybių duomenys turės būti saugomi valstybės duomenų centruose, taip taupant kaštus ir mažinant fragmentaciją. Optimizuosime valstybės institucijų informacines sistemas, atsisakant perteklinės programinės ir aparatinės įrangos.

 

– Nustatysime reikalavimą visą informacijos apsikeitimą tarp valstybės ir savivaldybės institucijų vykdyti tik elektroninio ryšio priemonėmis;

– visiškai atsisakysime reikalavimo pateikti iš gyventojų ir verslo subjektų popierines pažymas, jei reikalinga informacija jau yra valstybės registruose ar valstybės/savivaldybės informacinėse sistemose;

– visiems Lietuvos piliečiams neatlygintinai suteiksime atpažinties internete priemones (elektroninį parašą);

– centralizuosime pagrindinių valstybės registrų bei platformų (e.valdžios, VMI) valdymą, perduodant juos administruoti vienam subjektui, kuris būtų atsakingas už visų registrų ir platformų plėtrą, integraciją bei sklandžią elektroninių paslaugų plėtrą (pvz., Registrų centrui arba Vidaus reikalų ministerijos padaliniui ar pan.);

– patvirtinsime aiškius ir skaidrius reikalavimus naujų elektroninių paslaugų, platformų ir registrų kūrimui bei senų optimizavimui/integravimui valstybės mastu. Šie reikalavimai būtų standartiniai vykdant viešuosius pirkimus visoms valstybinėms įstaigoms;

– pagrindinių valstybės registrų duomenis atversime viešam naudojimui. Skatinsime subjektus kurti aukštos pridėtinės vertės produktus valstybės duomenų pagrindu. Suvienodinsime naudojimosi sąlygas ir įkainius valstybinių registrų naudotojams;

– stiprinsime duomenų apsaugą stiprinant/apjungiant Nacionalinį kibernetinio saugumo bei Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrus;

– užbaigsime valstybės informacinių išteklių konsolidavimo procesą. Visi valstybės ir savivaldybių duomenys turės būti saugomi valstybės duomenų centruose, taip taupant kaštus ir mažinant fragmentaciją. Optimizuosime valstybės institucijų informacines sistemas, atsisakant perteklinės programinės ir aparatinės įrangos;

– įteisinsime sprendimų priėmimą ir elektroniniu būdu;

– atsisakysime reikalavimo juridiniams asmenims turėti fizinį buveinės adresą taip supaprastinant juridinių asmenų steigimo procesą;

– skirsime ypatingą dėmesį E-sveikatos programos įgyvendinimui ir plėtrai, centralizuojant bei skaidrinant registravimosi pas gydytojus tvarką. Plėsime nuotolinių būdu teikiamų paslaugų apimtis (receptų išrašymo, nukreipimo pas specialistus ir kt. paslaugas);

– išgryninsime Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklos sritis ir deramą dėmesį skirsime inovacijoms.

 

UŽSIENIO POLITIKA IR NACIONALINIS SAUGUMAS: SVARBIAUSIA – LIETUVA

Vykdysime tęstinę užsienio politiką, užtikrinančią gerus santykius su visomis pasaulio valstybėmis, pagrįstus demokratijos, lygiateisės partnerystės, savitarpio pagalbos ir abipusės naudos principais. Didžiausią dėmesį skirsime mūsų tarptautinio saugumo ir gerovės pagrindui – Europos Sąjungai, NATO ir gerų kaimyninių santykių vystymui.

 

Aktyviu dalyvavimu tarptautinių organizacijų, ypač NATO ir ES, ESBPO veikloje, užtikrinsime Lietuvos saugumą ir ekonominį stabilumą:

– kartu su valstybėmis – ES ir NATO narėmis – veiksmingai dalyvausime sprendžiant bendrus užsienio politikos, Europos saugumo, gynybos strateginius uždavinius;

– užtikrinsime aktyvią Lietuvos atstovų veiklą ES institucijose, planuojant ES biudžetą, sanglaudos politiką;

– Seimo ir Vyriausybės kompetencijos ribose aktyviai atstovausime Lietuvai Jungtinėse Tautose (JT), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO);

– sieksime, kad Europoje būtų kuo daugiau Lietuvos, o Lietuvoje – kuo daugiau Europos, kad mūsų šalies piliečiai, įmonės ir organizacijos turėtų kuo didesnes galimybes veikti europiniu lygmeniu, o europinės įmonės turėtų kuo didesnes galimybes veikti Lietuvoje, kad europinė politika neužsidarytų siaurame technokratų bei specialistų ratelyje;

– plėsime ekonominį bendradarbiavimą. Sieksime, kad ES ekonominė politika būtų naudinga Lietuvai;

– nebūsime vien tik ES direktyvų perkėlimo vykdytojai – analizuosime europiniu lygiu vykstančius procesus pagal naudos mūsų šaliai lygį ir sieksime naudingus procesus perkelti į Lietuvos viešąjį gyvenimą bei juos išnaudoti piliečių gerovės kūrimui;

– nedelsiant imsimės priemonių pasirengti artėjančiai europinio finansavimo mažėjimo krizei;

– sieksime peržiūrėti esminius ES lėšų panaudojimo principus;

– nuolat analizuodami ES, Eurazijos ir pasaulio ekonomikos raidą, tobulinsime informacinę sistemą ir tuo pagrindu formuosime adekvačią Lietuvos poziciją;

– plėtosime žmogaus teisių tarptautinę politiką ir jos įgyvendinimą. Prisidėsime prie ES bendradarbiavimo su pasaulio šalimis, Jungtinėmis Tautomis, – sprendžiant ekonomines, kultūrines, socialines, kovos su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu problemas;

– išmintingai paremsime tas šalis, kurios, kaip ir Lietuva prieš 30 metų, siekia eiti laisvės ir demokratijos keliu;

– plėtosime glaudesnius ryšius su Baltijos jūros bei Šiaurės regionų valstybėmis, ES šalimis – Lietuvos kaimynėmis, vystant transporto, kelių, geležinkelio, oro bei jūrų uostų, energetikos ir kitus tarpvalstybinius projektus;

– remsime Lietuvoje pagamintų prekių eksportą, Lietuvos verslo investicijas užsienyje, bendrų įmonių kūrimą, ypač tokių, kurios gamintų eksportui skirtą produkciją, pagrįstą naujausiomis technologijomis;

– sieksime pritraukti daugiau tikslinių užsienio investicijų, kurios duotų grąžą – kurtų gerai apmokamas darbo vietas ir skatintų mokslo ar pramonės įmonių kūrimąsi, kurios galėtų veikti konkurencingoje ir nuolat kintančioje aplinkoje;

– kelsime Lietuvos diplomatų kompetenciją, stiprinsime Lietuvos piliečių ir verslo apsaugą užsienyje, orientuosime ambasadas ekonominei diplomatijai, rinkų analizei ir naujų rinkų paieškai;

– tobulinsime tarptautinių ekonominių, prekybinių santykių teisinę bazę, skatinsime įvažiuojamąjį turizmą, sanatorinį gydymą, sukursime sąlygas tam, kad Lietuva būtų tranzitui patraukli valstybė;

– panaudosime tarptautinių organizacijų patirtį ir fondus kuriant programas įveikti neigiamoms globalizacijos pasekmėms. Aktyviai dalyvausime kovoje su tarptautine korupcija, prekyba žmonėmis ir narkotikais, sieksime, kad prekybos žmonėmis aukos būtų išvaduotos iš užsienio kalėjimų;

– remsime vietos savivaldos, mokslo ir kultūros institucijų, nevyriausybinių organizacijų, jaunimo organizacijų tarptautinių ryšių plėtrą, tinkamai pristatysime užsienyje Lietuvos paveldą, kultūros, meno, mokslo pasiekimus;

– formuosime aktyvią ir įtraukiančią diasporos politiką, stiprinsime ryšius su lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis užsienyje, prisidėsime prie tautinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo, padėsime užsienio lietuvių bendruomenėms palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuva, sukursime pagalbos sistemą užsienyje nukentėjusiems Lietuvos Respublikos piliečiams;

– sieksime, kad Lietuvos ambasadose ir konsulatuose dirbantys diplomatai laikytų nuolatiniu prioritetu pagalbą į bėdą pakliuvusiems šalies piliečiams bei visomis įmanomomis priemonėmis gintų jų interesus;

– prioriteto tvarka ratifikuosime mūsų šaliai naudingas tarptautines sutartis, o žalingas atsisakysime ratifikuoti ar ratifikuosime tik su išlygomis, apsaugančiomis Lietuvą nuo galimos žalos;

– siekdami užkirsti kelią grėsmėms valstybės saugumui, stiprinsime ir vystysime Lietuvos gynybos pajėgumus, tinkamai vykdysime tarptautinius įsipareigojimus;

– sieksime išslaptinti visus žmones, susijusius su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis;

–  teisės aktais įteisinsime, kad asmenys baigę aukštąsias partines mokyklas negalėtų užimti jokių pareigų LR vyriausybėje, politinio pasitikėjimo ar vadovaujančių karjeros valstybės tarnautojų pareigų.

– reikalausime, kad skiriami 2 procentų nuo BVP šalies gynybai būtų naudojami pagrįstai ir maksimaliai skaidriai;

– reikalausime, kad įsigyjant ginklų ar ginkluotės iš užsienio valstybių prioritetu būtų ne tik kaina, bet ir kokybė;

– sieksime, kad stiprėtų patriotinis ugdymas, visuomenės pasirengimas esant reikalui įsitraukti į krašto gynybą;

– didinsime profesionalios dalies svorį kariuomenės sudėtyje, paliekant mišrų profesionalios ir mišrios kariuomenės modelį;

– sieksime, kad karinė tarnyba taptų prestižiniu užsiėmimu;

– sieksime, kad Lietuva, bendraudama ir bendradarbiaudama su sąjungininkais, kokybiškos ir šiuolaikinės ginkluotės pasigamintų ir pati – tą įrodėme praeityje, tą turime padaryti ir dabar.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Kategorijos straipsniai

Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė

Didikų puikybė ir arogancija kurios pasekmėje kilo pilietinis karas pasibaigęs krašto okupacija svetimšaliais

Konfliktas dėl moters, po kurio ATR prarado ketvirtadalį teritorijos

Kaip nesprendžiant mažų problemų susidarė labai didelės problemos, pabaigusios ATR "Aukso Amžių"

Istorija

Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė

Didikų puikybė ir arogancija kurios pasekmėje kilo pilietinis karas pasibaigęs krašto okupacija svetimšaliais

Konfliktas dėl moters, po kurio ATR prarado ketvirtadalį teritorijos

Kaip nesprendžiant mažų problemų susidarė labai didelės problemos, pabaigusios ATR "Aukso Amžių"

Bona Sforza, atstumta reformatorė.

Kaip vieniša reformatorė neatpažįstamai pakeitė Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Ir ką ji galėjo padaryti jei jai nesipriešintų, o padėtų vystyti reformas.

Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė

Didikų puikybė ir arogancija kurios pasekmėje kilo pilietinis karas pasibaigęs krašto okupacija svetimšaliais

Konfliktas dėl moters, po kurio ATR prarado ketvirtadalį teritorijos

Kaip nesprendžiant mažų problemų susidarė labai didelės problemos, pabaigusios ATR "Aukso Amžių"

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: