Rasos šventė arba dar vadinamos Kupolinės arba Joninės, Lietuvoje švenčiamos labai seniai. Apie birželio pabaigos šventės tradicijas ir apeigas rašė jau 16 - 17 a. Manoma, jog jos buvo sukurtos dar ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Iki šių dienų išlikusios apeigos glaudžiai susijusios su darbo papročiais ir mitologijos vaizdiniais. Žmonės tam tikromis apeigomis pagerbdavo tuo metu klestinčią gamtą ir bandydavo apsaugoti derlių nuo didelių nelaimių.

Saulės grąžos metu, kai naktis būna trumpiausia, o diena ilgiausia, beveik visoje Lietuvoje dega laužai, pinami vainikai, šokama ir dainuojama. Žinoma, Rasos šventę dažnai nustelbia Jonų ir Janinų vardinės - tada pasiklystame tarp papročių, apeigų ir šių dienų linksmybių...

Jeigu norite suvokti Kupolinių šventės mintį, susipažinkite su pagrindinėmis tradicijomis ir pritaikykite jas savo šventėje!

Rasa - gyvybės apraiška. Kuo Kupolinių rytą didesnė rasa, tuo gausesnio derliaus tikėtis galima. Sakoma, jog tokia rasa nušluosčius veidą, jis tampa ypač skaistus.

Išaušus Kupolinių rytui, būtinai nusiprauskite pievų rasa

Kai kuriose šalies vietose buvo įprasta netekėjusioms mergelėms ankstų šventės rytą apsiprausti rasa ir vėl gultis į patalą, tikintis susapnuoti būsimą vyrą. Surinkta rasa buvo naudojama gydimui.

Vanduo - jėgos, vaisingumo simbolis. Magiški veiksmai ar burtai būdavo per Rasos šventę atliekami prie vandens arba su vandeniu.

Kriskite į vandenį, nors jis ir šaltas - būsite sveikesni

Šventės išvakarėse arba jos rytą, prieš patekant saulei, sergantieji eina maudytis į upes ar ežerus - viliamasi pagyti, sustiprinti sveikatą.

Žolynai - gyvybės, gydomų galių simbolis. Rasos šventės išvakarėse merginos kupoliauja, t.y. renka žolynus.

Rinkite geltonai, mėlynai žydinčius žolynus ir pinkite vainikus

Kupolėmis vadintos: ramunės, mėlynai ir geltonai žydintys žolynai bei jonažolės. Iš surinktų žolynų reikia pinti vainikus. Jais merginos dabinasi plaukus, puošiami namai, vartai. Kas per išpuoštus vartus ateina - tas jau šventės dalyvis. Tiesa, per vartus įeinama šokant ir dainuojant. Vyrai puošiami tik ąžuolo vainikais. Vainikai naktį surenkami, juose įtaisoma žvakelė ir leidžiami paupiui - jei susitinka vaikino ir merginos vainikėliai - galima tikėtis vestuvių.

Paparčio žiedas - Perkūno ugnis. Pražysta vidurnaktį ir tik akimirką. Ieškoma drąsiai tyloje. Jei pavyksta rasti - tampi visą žinančiu.

Ugnis - apsivalymo, palaimos simbolis. Prie laužų reikia sakyti padėkos, palaiminimų žodžius Saulei, protėviams. Per laužą šokinėjama, kad būtų pagerinta sveikata, pasisemiama jėgų, apsivaloma morališkai.

Ugnis - apsivalymo, apsaugos nuo raganų, jų burtų simbolis

Laužai deginami, nuo kalnų ridenami "Saulės ratai" tam, kad būtų apsisaugoma nuo trumpiausią metų naktį siaučiančių raganų ir jų burtų. Gražus lietuvių paprotys žolynais išpuoštuose valtyse plaukti Rasos naktį upe ir kurenti ugnį.

Sūpynės ir vaišės. Supamasi dainuojant. Supimasis, šokinėjimas per ugnį, sukimasis rateliuose simbolizuoja pakibimą tarp dangaus ir žemės. Vaišių stalas būtinai dekoruojamas žolynais. Pagrindinės vaišės - sūris, kiaušiniai, alus.

Ryte džiaugsmingai sutikite saulę

Saulės sutikimas - šviesos deivė, žmonių, augalų, gyvūlių globėja. Saulė per Kupolines ypatingai garbinama, jos laukiama visą naktį...

V. G.
Viskas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.