Ką pamatyti Širvintose
Atnaujinta: 2023-01-26

Vos 50 km nuo Vilniaus, rytinėje Lietuvos dalyje, įsikūręs jaukus miestas Širvintos. Legenda pasakoja, kad Širvintų miesto vardas kilęs nuo Širvintos upės. Žiloje senovėje per miškų tankmę prie upės kelią pramynė briedžiai, vadinami širviais, todėl upė buvo pavadinta Širvinta, o nuo jos kilo ir miesto vardas.

Širvintų miestas per pastaruosius metus atsinaujino: sutvarkyta centrinė miesto dalis, apšvietimas, įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, ant šlaito pastatytas amfiteatras, terasa, trykšta fontanai.

Vienas iš traukos objektų Širvintose – 40 ha  tvenkinys, per kurį nutiestas pėsčiųjų tiltas, tad atvykę į šį miestelį galite maloniai pasivaikščioti, paplaukioti, pasigėrėti medžio skulptūromis.

Širvintų rajone vyksta įvairūs kultūros renginiai, šventės, menininkų plenerai. Taip pat, čia rasite ir neeilinių pramogų, tokių kaip pasivaikščiojimas pelkėmis, pasivažinėjimas šunų kinkiniais, edukacinę programą ,,Lino kelias“.

 

Ką veikti Širvintose ir Širvintų rajone

 

Lankytinų vietų Širvintose ir Širvintų rajone išties yra labai daug, tad nieko keisto, jog  pastaraisiais metais Širvintų vardas Lietuvoje skamba vis garsiau. Mieste sparčiai vykdomi įvairūs projektai, rekonstruojamos gatvės, statomos vaikų žaidimų aikštelės, įrengiamos jaukios poilsio zonos, skverai - visa tai suteikia miestui naują veidą ir daro jį patrauklų gyventi.

Miesto gyventojai džiaugiasi, jog mieste įrengtas modernus paplūdimys, kuriame smagu vasarą leisti laiką su šeima. Sporto mėgėjai džiaugiasi naujai pastatytu futbolo stadionu, vaikams daug laimės suteikia batutų parkas, vaikų žaidimų erdvė „Vaikystės stotelė“. Tie, kas mėgsta ramius pasivaikščiojimus, mėgaujasi jais  „Briedžių take“.

„Briedžių takas“ įrengtas Širvintų tvenkinio pakrantėje. Jame pamatysite medines briedžių skulptūras. Briedis Širvintų miesteliui svarbus gyvūnas, mat miesto herbe taip pat puikuojasi šakotais ragais pasipuošusi briedžio galva, o kalavijas, esantis tarp briedžio ragų, simbolizuoja kovas su priešais. Jei nuspręsite eiti „Briedžių taku, galite būti ramūs, jog tai – puikus pasirinkimas tiek ramiam pasivaikščiojimui, tiek ir lengvam bėgimui gryname ore.

 „Briedžių take“ visų lauks ir staigmena - informacinis stendas, jauki salelė, kurioje galima ne tik atsikvėpti, bet ir pasiklausyti miesto įkūrimo legendos, lietuviškų pasakų.

Dažnai jaunimas skundžiasi, jog mažuose miestuose jiems nėra veiklos. Iš dalies – tai tiesa, tačiau jei esate Širvintų gyventojas, galite džiaugtis, jog šiame mieste yra pastatytas modernus sporto ir laisvalaikio centras, kuris duris atveria kiekvienam norinčiam čia apsilankyti.

O štai Širvintų apylinkėse esantys parkai ir juose išvysti pėsčiųjų ir dviračių takai – tai dar vienas puikus traukos centras. Prieš keletą metų,  2020 m. baigtos 181 m ilgio pėsčiųjų tilto, jungiančio centrinę miesto dalį su paplūdimiu ir gyvenamųjų namų kvartalu, statybos. Atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, kuriais aktyviai naudojasi tiek vietiniai, tiek ir turistai.

Širvintose gyvena nemažai jaunų šeimų, tad svarbu užtikrinti, jog ir mažiesiems šio miestelio gyventojams būtų pakankamai veiklos. Į tai buvo atsižvelgta ir pačiame mieste įkurta „Vaikystės stotelė“. Joje vaikai gali pažaisti ne tik šachmatais, bet ir pasikarstyti nameliuose, pasisupti supynėse, o tuo tarpu tėveliai – ramiai atsipūsti ir pailsėti čia pat įrengtoje pavėsinėje ar tiesiog ant suolelio.

Ką veikti Širvintose

Širvintų mieste pagalvota ir apie mažuosius miesto gyventojus ir svečius: čia jiems įrengta speciali vaikų žaidimų aikštelė, įgavusi „Vaikystės stotelės“ pavadinimą.

 

Centrinė Širvintų miesto aikštė ir skveras ties pėsčiųjų tiltu kviečia grožėtis muzikiniais fontanais, spalvingais gėlynais.

Rašytojo Igno Šeiniaus alėjoje kiekvieną pasitinka šios iškilios asmenybės paminklas „Regiu Lietuvą“, sukurtas skulptoriaus Henriko Orakausko. Paėjus kiek tolėliau galima pamatyti  renginių ir poilsio aikštė su Vilimo Ketvirčio skulptūra „Širvinta“, įsikūrusia šalia panoramą atveriančios vandens terasos.

Ką pamatyti Širvintose

Skulptūra „Širvinta“ patraukia ne vieno smalsuolio žvilgsnį.

 

Aplink Širvintos miesto tvenkinį nutiestas pėsčiųjų takas yra skirtas maloniems pasivaikščiojimams. Be to, takas pritaikytas neįgaliesiems.

Mieste ras veiklos ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai: jiems yra įrengta lauko treniruokliai.

Tie, kas nori ramiai pabūti, gali rinktis poilsio zonas, eiti jaukiai laiką praleisti į muzikinių fontanų skverą.

Širvintos stengiasi išlaikyti senojo miesto autentiką: išlikusi senoji miesto turgaus aikštė – dabar Nepriklausomybės aikštė, kurioje – paminklas su skulptoriaus Mindaugo Šnipo (pagal Romualdo Šmito sumanymą) bareljefu Nepriklausomybės kovų dalyvei, Vyties Kryžiaus kavalierei Libai Mednikienei, ąžuolinis Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio stogastulpis.

 

Kur pavalgyti Širvintose

 

Kelionės – tai ne tik keliavimas iš taško a į tašką b, tai ir trumpi sustojimai pailsėti. Jei ieškote, kur Širvintose atsipūsti ir skaniai pavalgyti, išgerti kavos, tuomet rinkinės apsilankyti kavinėje „Terasa“. Skani kava ir arbata, jauki aplinka ir malonus aptarnavimas Jūsų kelionę padarys dar įsimintinesne.

Kur pavalgyti Širvintose

Jei norite skanios kavos – užsukite į Širvintose esančią kavinę „Terasa“.

 

Ką pamatyti Širvintose

 

Širvintų  miestelyje veiklos gausu tiek mažam, tiek dideliam lankytojui. Pateikiame keletą idėjų, ką dar būtų galima nuveikti Širvintose.

Jaunimo parkas - vieta, tinkanti ne tik ramiam pasivaikščiojimui, bet ir piknikui. Jaunimo sodas atsinaujino 2019 m., čia buvo nutiesti nauji takai, įrengtas apšvietimas, alpinariumas. Šioje vietoje rengiamos asmeninės šventės. Žmonės mėgsta čia leisti laisvalaikį: organizuojami susitikimai, kultūriniai renginiai, pasimatymai, santuokų ceremonijos. Parkas, įsikūręs priešais Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią.

Priešais Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią taip pat galima pamatyti paminklą „Motinai“. Paminklo autorius – Giedraičių-Širvintų mūšio dalyvis, skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Širvintoms sukurtame Lietuvos karių paminkle skulptorius pavaizdavo suklupusią motiną, kuri prilaiko mirštantį sūnų. XX a. viduryje paminklas buvo nugriautas, tačiau 1991 m. širvintiškių lėšomis vėl atstatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę, autorius – Robertas Antinis (jaunesnysis).

Ką pamatyti Širvintose

Paminklas „Motinai“.

 

Vandens pramogos Širvintose

 

Širvintos – rojus vandens pramogų mėgėjams. Gyventojų bei svečių poreikiams pritaikytas Širvintų miesto paplūdimys, kuriame įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, veikia vandenlenčių, vandens batutų parkas, vasaros kavinė, vaikų žaidimų aikštelė.

Dar viena naujiena – plaukimo baseinas, kuris duris savo lankytojams atvėrė prieš keletą metų, t.y. 2020 m., o štai dar po metų, 2021 m. – ir universali sporto salė. Taigi  buvo sukurtas visas kompleksas įvairių paslaugų, skirtų sveikam, sportiškam, aktyviam laisvalaikiui visiems – nuo pačių mažiausių iki vyriausių širvintiškių bei miesto svečių. Kai oras nelepina, miestiečiai bei miesto svečiai laisvalaikį renkasi leisti būtent šiose uždarose vietose.

Vasaros metu daugybė turistų iš visos Lietuvos ir ne tik renkasi vandens pramogas, viena iš jų – plaukimas baidarėmis Širvintos arba Musės upėmis.

Plaukimas baidarėmis Širvinta

Plaukimas baidarėmis Širvinta ir Muse

 

Širvintų rajonas patrauklus poilsiautojams, mėgstantiems patirti įspūdžių plaukiant baidarėmis srauniomis upėmis.

Musės upė gerai žinoma baidarių žygeiviams. Plaukiant pašėlusia srove turėsite įveikti nemažai kliūčių: užtvarų, vandens malūnų liekanų, medžių. Taip pat, plaukiant Musės upe aplankykisite Bartuškio dvaro rūmus, Bajoriškio malūno liekanas, Barboros koplytėlę, Janionių bei Grebliaučyznos piliakalnius, Čiobiškio vandens malūną.

Širvintos upė - ilgiausias ir gražiausias Šventosios intakas. Upė vingiuota, turinti nemažai staigių posūkių, įvairių kliūčių: didelių akmenų, seklumų. Plaukiant įspūdį kelia aukšti skardžiai, vietos, pažeistos korozijos. Upės krantai mažai apgyvendinti ir puikiai tinkami stovyklavietei įsirengti. Plaukdami aplankykite Lapšių dvaro rūmus, Maskoliškių bei Pasodninkų piliakalnius.

 

Aktyvios pramogos Širvintų rajone

 

Pastaraisiais metais vis labiau Lietuvoje populiarėja įvairūs vandenlenčių parkai. Vienas iš tokių parkų yra įsikūręs ir Širvintose.

Širvintose esantis „Wakeink“ vandenlenčių parkas vilioja smagiomis pramogomis: čia galima rasti vandens batutus ant kurių smagu pašokinėti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, vyrai, ieškantys adrenalino, dažnai renkasi vandenlentes, porelės, trokštančios romantikos – pasiplaukiojimui valtis, o jaunimas, ieškantis dar vienos vandens pramogos, renkasi vandens dviračius arba irklentes.

Visai šalia vandenlenčių parko veikia paplūdimio kavinė, įrengti gultai pasilepinimui saule.

Tokios atsinaujinusios poilsio zonos pritraukia žmones pailsėti, vaikus - pasipliuškenti vandenyje ir gerai praleisti laiką.

Aktyvios pramogos Širvintų rajone

 „Wakeink“ vandenlenčių parkas vilioja smagiomis pramogomis.

 

Dar viena išskirtinė pramoga, kurią galite rasti Širvintų rajone – tai Čiobiškio keltas. Čiobiškyje veikia unikalus bemotorinis keltas, kuris per Nerį į Kaišiadorių rajoną gali perkelti ne tik didesnę grupę žmonių, bet ir 1-2 automobilius. Keltas buvo reikalingas vietiniams gyventojams.

Čiobiškio (Padalių) keltas veikia visą vasarą. Tai -  vienintelis tokio tipo Lietuvoje unikalus upės srovės varomas keltas, tikra Čiobiškio įžymybė, technikos paminklas. Dabartinis keltas plaukioja nuo 1978 metų ir, nepaisant karo ir po jo sekančių įvykių, priklauso tai pačiai šeimai. Keltas plaukia upės srovės ir lyno pagalba.

 

Ką veikti Širvintų rajone

 

Keliauti po Širvintų rajoną galite pagal seniūnijas. Pateikiame keletą idėjų, ką galima nuveikti kiekvienoje iš jų.

 

Širvintų seniūnija yra Širvintų rajono centre. Tai pati didžiausia rajono seniūnija. Seniūnijoje yra 117 kaimų, didesni iš jų: Širvintų kaimas, Kabalda, Družai, Motiejūnai, Šiauliai, Vindeikiai, Avižonys. Seniūnijos plotas – 17 896 ha. Gyvena apie 3 220 gyventojų.

Seniūnija patraukli poilsiautojams, mėgstantiems patirti įspūdžių plaukiant baidarėmis sraunia ir vingiuota Širvintos upe, žvejams, kurie mėgsta žūklauti Motiejūnų tvenkinyje, Žindulių ežere, Širvintoje.

Prie pat kelio Širvintos–Maišiagala, Lipuvkos miške, minint kovas už lietuvybę, pastatytas paminklinis atminimo akmuo kunigui, lietuvybės puoselėtojui Kazimierui Lajauskui.

Čia pat, vos už kilometro, galima stabtelėti prie buvusio pašto stoties pastato, vėliau – muitinės pastato prie Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos.

 

Zibalų seniūnija. Zibalų seniūnijoje, kurioje yra 48 kaimai ir 7 viensėdžiai,  gyvena apie 1 100 gyventojų. Seniūnijoje yra net trys puošnios bažnyčios. 1910 m. pastatyta neogotikinė bažnyčia, kurios vidus ir išorė yra subtiliai dekoruoti. Išsiskiria puošnūs skliautai. 2000 m. nauja mūrinė bažnyčia pastatyta Kiaukliuose, kurioje eksponuojamos paminklinės stacijos, koplytstulpis ir stogastulpis. Medinėje Zibalų miestelio bažnyčioje galima pamatyti molbertinės tapybos paveikslą ir stogastulpį.

Šioje seniūnijoje yra išlikę daugiausia dvarų. Žinomiausias iš jų – Šešuolėlių. Šešuolėlių kaimo šiaurinėje dalyje yra dvaro sodyba, kurią, manoma, 1855 m. įkūrė Jasinskiai. Dvaras gražiai restauruotas. Ansamblio centre – rūmai. Rūmų vidus pasižymi stilių įvairove. Aplink rūmus – peizažinis parkas, kurio viduryje –  kalva. Šiaurės pietuose ir rytuose iškasti trys tvenkiniai. Parko augalija įvairi. Čia auga reti europiniai maumedžiai, pekanai, kanadinės cugos, vienintelė Lietuvoje karčioji karija.

Dvaras - privati nuosavybė, tačiau atvertas lankytojams. Jame vyksta įvairios šventės, konferencijos, klasikinės muzikos koncertai „Kristupo piknikai“. Kai nevyksta pobūviai, po dvaro teritoriją gali pasivaikščioti pavieniai turistai ar jų grupės.

Iš griuvėsių baigiamas prikeltas vos už 5 km nuo Šešuolėlių esantis dar vienas dvaras -  Gaidelių dvaras. Šešuolėlių II kaime yra išlikę medinių dvaro pastatų fragmentai.

Dar vienas vertas dėmesio dvaras – tai Staškūniškio dvaras – bene vienintelis Lietuvoje, retas chrestomatinis XVII–XVIII a. vidutinių medinių dvaro rūmų architektūros ir buities pavyzdys su daugybe išlikusių autentiškų detalių.

Kai kurie dvarai Lietuvoje – privatūs. Vienas iš tokių dvarų yra ir Levaniškio II dvaras – tai privati ūkininko nuosavybė. Medinius dvaro pastatus savininkas tvarko ir prižiūri pats, tačiau ateityje turi ketinimų atverti turistams, pasiūlydamas jiems susipažinti su ūkio darbais, iš natūrinio ūkio gaunamais produktais.

Ką pamatyti Širvintų rajone

Šešuolėlių bažnyčia žavi savo neogotikine architektūra.

 

Alionių seniūnija. Alionų seniūnijoje yra didžiausias rajone Alio ežeras, kurį supa telmologinis draustinis – spanguolynas, plyti Alionių pelkė, apylinkėse driekiasi miškai.

Vienas įdomiausių seniūnijos objektų – Juodiškių dvaras, kuris yra prie Giedraičių–Širvintų plento. Dvaro istorija siekia XVI a. Sodybos kompleksą sudaro ponų namas, ledainė, parko fragmentai, pastato dalis, tvartas. Sodybos fragmentai įtraukti į kultūros vertybių registrą.

Seniūnijoje yra unikali, vienintelė rajone iš rąstų suręsta Alionių bažnyčia, pastatyta 1794 m., perstatyta 1932 m. Žymūs šios bažnyčios geležiniai kryžiai, XIX a. pab.–XX a. pr. įtaisyti pagrindinio ir galinio fasado bokštuose.

Alionių seniūnijoje, Pamusės kaime, nuo 2011 m. veikia žygeivių ir sporto klubas „Dumblas“. Klubas organizuoja pramoginius žygius, kliūčių ruožo varžybas, žinomą visoje Lietuvoje ekstremalų bėgimą su kliūtimis „Bebro kelias“.

Alionių kaime gyvena tautodailininkas Julijonas Gridziuška, savo sodyboje įkūręs skulptūrų parkelį.

Lankytinos vietos Širvintų rajone

Širvintų miesto pasididžiavimas - medžio drožėjas Julijonas Gridziuška.

Julijonas Gridziuška nuo 1972 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, jo kūrinių įsigijo Lietuvos etnografijos muziejus, Dailės fondas, Kijevo, Kernavės, Vilniaus etnografiniai muziejai.

 

Čiobiškio seniūnija. Čiobiškio seniūnijoje yra 39 kaimai, didesni iš jų – Lapelės, Juknonys, Strazdai. Seniūnijos centras – Čiobiškio miestelis. Seniūnijos plotas – 6 634 ha. Gyvena apie 674 gyventojus.

Jau apie XVI a. Čiobiškis buvo santykinai didesnis miestelis, kuris turėjo Magdeburgo teises. Čiobiškio likimą lėmė keliai – vandens ir sausumos į Vilnių. Miestas smuko tik tada, kai jį pradėjo nustelbti Jonava, Žąsliai, Širvintos.

Čiobiškyje yra išlikę klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, pastatyti XVIII a. pab. Pastatai supa pusiau uždarą vidinį kiemą. Čiobiškio dvarą suprojektavo Laurynas Stuoka-Gucevičius. Tokio pat stiliaus mūrinė miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 18101816 m.  

Čiobiškyje taip pat yra ir arkinis Dariaus ir Girėno vardo tiltas, pastatytas 1933 m. legendiniams lakūnams atminti.

Šalia Dariaus ir Girėno tilto, ant Musės kranto, daugiau kaip šimtą metų skaičiuoja vandens malūno pastatas. Tai unikalus technikos paminklas su išlikusia autentiška malimo įranga, vilnų karšykla (panaši karšykla yra išlikusi tik Estijoje).

Vasarą nuolat veikia jau minėtasis Čiobiškio (Padalių) keltas – vienintelis tokio tipo Lietuvoje unikalus upės srovės varomas keltas, tikra Čiobiškio įžymybė.

Jei ieškote, kur būtų galima smagiai pasivaikščioti, rinkitės eiti link Janionių piliakalnio, kuris yra kaimo pietvakarinėje dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Čiobiškio, Musės dešiniajame krante, prie Musės ir Kaimenos santakos. Jis dar kitaip vadinamas Pikuolio kalnu. Pavadinimas greičiausiai susijęs su Pikuolio – požemių dievo vardu. Piliakalnis apipintas legendomis. Sovietmečiu ant jo Lietuvos žygeiviai švęsdavo Vėlines, o dabar prie jo galima tiesiog smagiai pasivaikščioti ir pabūti ramiai gamtoje.

 Pažintiniai takai Širvintų rajone

Janionių piliakalnis, dar kitaip vadinamas Pikuolio kalnu.

 

Dar viena Čiobiškio lankytina vieta - tai gražiai įrengtas tautodailininko Povilo Malinausko skulptūrų parkas „Malinauskų takas“. „Malinauskų tako“ ekspozicija užima beveik 20 a sklypą. Ši rekreacinė vieta jungia apie 30 įvairiausių skulptūrų ir statinių. Verta ją aplankyti.

 

Gelvonių seniūnija. Gelvonų seniūnijoje yra Gelvonų ir Bagaslaviškio miesteliai, 67 kaimai (iš jų 15 negyvenamų), 17 viensėdžių (iš jų 9 negyvenami). Seniūnijos centras – Gelvonų miestelis. Seniūnijos plotas – 11 300 ha. Gyvena apie 1 035 gyventojus.

Gelvonų centre – mūrinė neoklasicistinė su neobaroko elementais Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Bažnyčios šventoriuje stovi XIX a. statyta Pliaterių koplyčia, kurioje įmūrytas akmuo su ženklu, primenančiu žmogaus pėdą. Pasakojama, kad senovėje ant akmens buvo pasirodžiusi Dievo motina.

Gelvonų apylinkėse taip pat veikė Didžiosios Kovos apygardos partizanai. Jiems atminti 1998 m. miestelio aikštėje pastatytas paminklas (autorius – Jonas Jagėla).

Dar viena seniūnijos pažiba – tai 1848–1849 m. gyvenęs būsimasis vyskupas ir poetas, „Anykščių šilelio“ autorius Antanas Baranauskas.

Iš Bagaslaviškio krašto taip pat buvo kilęs šviesuolis, rašytojas, diplomatas, visuomenės veikėjas Ignas Šeinius (Jurkūnas) (Šeiniūnų k.). Paties rašytojo gimtinė yra Šeiniūnų kaimo pietrytinėje dalyje. Išlikę namo pamatai, ant jų pastatytas naujas namas. Greta jo 1989 m., minint I. Šeiniaus 100-ąsias metines, pastatytas tautodailininko Ipolito Užkurnio sukurtas ąžuolinis stogastulpis. Šioje sodyboje 1889-ųjų balandžio 3 d. gimė, praleido vaikystę, vėliau lankydavosi rašytojas ir diplomatas I. Jurkūnas-Šeinius.

Nuo Bagaslaviškio yra kilęs ir vienas talentingiausių ir žinomiausių Lietuvos medžio drožėjų, poetas ir pasakorius I. Užkurnys. Senosiose Pyplių kapinaitėse yra šio kraštiečio menininko paminklų-skulptūrų. Minimose kapinaitėse ir palaidotas vienas žymiausių Lietuvos medžio drožėjų I. Užkurnys.

Bagaslaviškyje yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Bagaslaviškio miestelio bažnyčios šventoriuje – koplytstulpis poetui, kunigui Silvestrui Gimžauskui.

Miestų gyventojus žavi Lietuvos kaimai. Vienas iš unikalių kaimų, tai - Gatvinis Mikalajūnų kaimas, kuris buvo įkurtas dar XVI a., per valakų reformą. Kaimas išsaugojęs XIX a. pab.–XX a. pr. savo autentiškumą, tad čia įdomu pasivaikščioti ir pajusti to meto dvasią.

Ką pamatyti Širvintų rajoneĮdomu pasižvalgyti po autentišką, gatvinį Mikalajūnų kaimą.

 

Abipus Širvintos upės išsidėstęs Liukonių kaimas. Jo rytinėje pusėje, piliakalnio viršūnėje, iš toli matomas liaudies meistro Juškevičiaus pastatytas kryžius. Šalia – du mitologiniai akmenys. Pasakojama, kad tai akmenimis pavirtę žmonės – Jonas ir Povilas.

Rasime ir piliakalnių: Pasodninkų, Raudonkos, Mančiušėnų, Maskoliškių, Totoriškio. Itin įspūdingi vaizdai atsiveria nuo Totoriškio piliakalnio, esančio ant vieno didžiausio ir giliausio Vilniaus apskrities ežero – Žirnajos – kranto.

Jauniūnų seniūnija.  Jauniūnų seniūnijoje yra 62 kaimai, didesni iš jų: Bartkuškis, Medžiukai, Šiauliai. Seniūnijos centras – Jauniūnų gyvenvietė.  Seniūnijos centras – Jauniūnų kaimas.  Seniūnijos plotas – 16 428 ha. Gyvena  apie 1 626 gyventojai.

Seniūnija turtinga kultūros paveldo objektų: penki pilkapynai, Gudulinės šventvietė, vadinama Kukaveičiu (manoma, kad šioje vietoje galėjo būti sudeginti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikai). Šalia Turlojiškių pilkapyno buvo įkurta žalvario laikų senovės gyvenvietė. Seniūnijoje yra išlikusios dvi dvaro sodybos: Bartkuškio ir Juodės.

Vos 2 km atstumu nuo Vilniaus–Panevėžio automagistralės yra Bartkuškio kaimas, pirmą kartą paminėtas 1533 m. Šiaurinėje kaimo dalyje – klasicistiniai dvaro rūmai. Juos pastatė grafai Pliateriai apie 1845–1855 m. Rūmai stovi ant stataus Bartkuškio ežero kranto. Rūmus juosia parkas. Pagrindinės alėjos gale – masyvūs trijų arkų vartai su barokiniu frontonu. Yra išlikusi oficina, spirito varykla, arklidės, kumetynas.

Dviračių maršrutai Širvintų rajoneBartkuškio dvaro sodyba.

 

Bartkuškio miške yra unikalus gamtos reiškinys – žemyninės kopos, vadinamos Bartkuškio kopa.

Telkšo Spėros, Žebokštos, Bartkuškio ežerai, keletas mažų, kaip Variekos, ežerėlių, ties Bartkuškiu patvenkta Musė.

         

Musnininkų seniūnija.  Musninkų seniūnijoje yra 52 kaimai, iš jų Vileikiškių, Juodonių ir Viršuliškių kaimai – didesni. Seniūnijos centras – Musninkų miestelis. Seniūnijos plotas 5 932 ha. Gyvena apie 1 003 gyventojus.

Miestelio centre  tarp aukštų medžių stovi neogotikinė bažnyčia. Jos šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis. Iš nugriautos senosios medinės bažnyčios medžiagų 1868 m. pastatyta varpinė, po kuria buvo įrengtas dvarininko M. Podbereskio šeimos kapas. Varpinėje organizuojamos įvairios parodos.

Barborai Radvilaitei atminti Musninkuose XVI a. pastatyta baroko stiliaus koplytėlė. XVIII a. senosios vietoje pastatyta dabartinė. Koplytėlė suremontuota. 1986 m. pastatytos skulptūrų kopijos, padarytos pagal skulptoriaus G. Karaliaus projektą.

Apie Barboros koplytėlę, esančią Musninkų seniūnijoje, sklando daug įvairių legendų. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad B.Radvilaitė viešėdama Musninkuose pas gimines sužinojo, kad Radvilų pilyje Dubingiuose sunkiai serga jos brolis, ji labai norėjo kuo greičiau pamatyti sergantį brolį.  Buvo pavasaris, polaidžio upė Musė buvo ištvinusi, Barbora to nepaisė ir ryžosi keliauti. Pervažiuodama upę karieta pradėjo skęsti. Tuo metu mirtinai išsigandusi Radvilaitė puolė karštai melstis šventajai Barborai, kol karieta atsirėmė į upės dugną. Ji prisižadėjusi, kad jei laimingai pasieks krantą, pastatys koplyčią. Ir tikrai, karietai laimingai pasiekus krantą, Barbora ištesėjo pažadą – pastatė koplyčiąB.Radvilaitė vaizdingoje aukštoje Musės terasoje savo globėjos Barboros garbei pastatė medinę koplytėlę, kurią XVIII a. pakeitė grakščių proporcijų mūrinė.

Pėsčiųjų maršrutai Širvintų rajone

Apie Barboros koplytėlę sklando daug legendų.

 

Aktyvios pramogos Širvintų rajone

 

Pasivažinėjimas šunų kinkiniais. Atvykę papramogauti susipažinsite su sibiro haskiais, kinkymu, inventoriumi, treniruotėmis. Smagus pasivažinėjimas Kernavės apylinkių miško takais yra retas reiškinys Lietuvoje. Vietoje yra pavėsinė, laužavietė, kepsninės, taigi galima susiorganizuoti įspūdingą  pikniką.

Jodinėjimas žirgais. Pajodinėti žirgais Kernavės miškais, pasivažinėti karieta vasarą ar rogėmis žiemą siūlo Kernavės žirgynai. Organizuojami jojimai miškais, pievomis, žygiai dienos bei nakties metu, šventės gamtoje, fotosesijos. Galėsite maloniai praleisti laiką ir susipažinti su apylinkėmis, o įspūdžiai liks labai ilgam.

Žygiai pelkėmis. Lietuvoje mažai tokių vietų, kur iki kaklo galima panirti į dumblą. Ekstremalių pojūčių mėgėjai į Širvintų rajoną atvyksta ieškodami adrenalino, kurį randa klampaus purvo žygyje. Brisdami pelkynu patirsite nepamirštamą nuotykį, išbandysite save, išmoksite budrumo, ištvermės. Trasoje yra ne viena smagi vieta: dumblo kūdra, purvo koridorius tarp medžių. Tai puiki pramoga draugų grupėms, kolegoms, bernvakariams bei mergvakariams.

Edukacinė programa ,,Lino kelias". Apžiūrėsite lino apdirbimo ekspoziciją, išgirsite pasakojimą apie šio audinio istoriją, naudą, gamybą. Rugpjūčio mėnesį vyksta tradicinė kasmetinė Lino šventė, kurios metu širvintiškius ir miesto svečius  džiugina koncertas, ūkininkų turgelis.

 

Pėsčiųjų maršrutai Širvintų rajone

 

Jau minėtasis ir Čiobiškyje esantis „Malinauskų takas“- puiki vieta pasivaikščiojimui Širvintų rajone. Povilo Malinausko skulptūrų parkas. Pasivaikščioję ir pasigėrėję meno bei gamtos derme užsukite į jo žmonos Liudmilos kepyklėlę paskanauti Širvintų krašto kepinių.

Kernavės turistiniais - poilsiniais takais. Mėgstantys aktyvų laisvalaikį gali rinktis žygiuoti Kernavės turistiniais - poilsiniais takais. Vienas iš jų – tai 2006 m. rugsėjį, minint Miškininko dieną, atidarytas turistinis poilsinis takas „Ateik žmogau, tyla priglausiu“. Tako ilgis 2 600 m, įrengta 21 atokvėpio vieta. Takas nėra sudėtingas, veda miško keliuku,  yra žiedinis, prasideda bei baigiasi prie ,,Balto kalno“ poilsiavietės. Nuo jos atsiveria nuostabus vaizdas į Nerį. Be to, eidami taku pamatysite medžio drožinius, miško tvenkinį, Lielpės upelį, galėsite atsikvėpti įrengtose pavėsinėse. Žingsniuodami prieisite pilkapius, kuriuose palaidoti XI-XII amžiuje sudeginti mirusieji kariai ir vietiniai gyventojai. Take įrengti informaciniai stendai, apžvalgos aikštelė, suoliukai, laiptai ir netgi galvosūkių lenta.

 

Nakvynės vietos Širvintų rajone

 

Jei ieškote išskirtinai įdomios nakvynės vietos Širvintų rajone, tuomet būtinai atkreipkite dėmesį į Lapšių dvarą, dar kitaip dabar žinomą – Narvydiškių dvarą.

Apie Lapšių dvarą, esantį Širvintų rajone, pasakojama jau 1816 m., Ukmergės pavieto bajorų reviziniame surašyme jis minimas. Kitas rašytinis šaltinis, kuriame Lapšiai jau vadinami dvaru, yra 1845–1847 m. inventoriai.

Įdomu tai, jog Lapšių dvarui priklausė ir Markūnų kaimas su keturiomis sodybomis ir ten gyvenančiais dvidešimt aštuoniais valstiečiais.

Laikui bėgant, 1874 m. dvarą iš varžytynių nusipirko lenkų kilmės bajoras Grigas Lukoševičius su žmona Stanislava. Antrojo pasaulinio karo metu dvare gyveno olandas, prižiūrėjo ūkį, augino daržoves, tačiau po karo prasidėjo dvaro naikinimas.

Sovietmečiu dvaro rūmuose buvo įrengtas grūdų sandėlis ir Rūmai tam buvo naudojami apie trisdešimt metų, kol galiausiai 1991 m. kolūkio turtas išdalintas kompleksais ir privatizuotas. Neprižiūrimi pastatai išstovėjo iki 2001 m. ir tik 2009-2012 m. rūmai buvo pilnai rekonstruoti ir atrestauruoti. Pagal atliktus išsamius architektūrinius bei polichrominius tyrėjimus, išskirtinai naudojant tik senąsias technologijas, atkurta buvusi rūmų struktūra, kambarių išplanavimas, laiptai bei grindys, rasta ir atkurta autentiška sienų ornamentika. Dvaras įgavo Narvydiškio dvaro vardą.

Dabar čia galima apsistoti nakvynei, rengti įvairias asmenines šventes. Atskirame pastate, Svečių name, yra pobūvių salė, skirta mažesniems renginiams, seminarams ar mokymams, įrengta 20 miegamųjų kambarių. Iš viso galime apgyvendinti 60-70 žmonių. Tad jei ieškote, kur apsistoti Širvintų rajone, tai gali būti puikia vieta Jūsų nakvynei.

Nakvynės vietos Širvintų rajone

Lapšių dvaro rūmai, dabar žinomi kaip Narvydiškių dvaras, -  atnaujinti, atviri visuomenei. Čia esančiuose svečių namuose galima apsistoti, rengiamos asmeninės šventės, įvairūs seminarai.  

 

Edukacijos Širvintų rajone

 

Širvintų rajone puikiai praleisti laiką ir atrasti naujas vietas bei pramogas gali ne tik svečiai, bet ir patys širvintiškiai. Čia rasite 50 archeologijos, 16 architektūros, 15 istorijos, 78 dailės paminklų, 18 dvarų ir dvaro sodybų. Apsilankę išgirsite įdomių istorijų, praplėsite žinias. Širvintų rajone galėsite patirti neeilinių nuotykių išskirtinėse vietose. Štai keletas iš jų:

Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Susipažinsite su Kernavės archeologine vietove, archeologų darbais bei radiniais, atliktais tyrimais. Moderni ekspozicija įdomi visiems, besidomintiems krašto istorija, archeologija.

Henriko Orakausko skulptūros studija-galerija „Šulinys". Kernavėje galite aplankyti skulptoriaus Henriko Orakausko įkurtą meno galeriją. Joje eksponuojamos medžio, marmuro, metalo skulptūros, piešiniai, didelių objektų nuotraukos, apdovanojimai ir kiti menininko kūriniai. Galite pasigrožėti ne tik galerijos ekspozicija, bet ir meniškais akcentais papuošta sodyba. Edukacinių programų dalyviai gali susipažinti su skulptūros istorija ir medžiagomis, kurias naudoja skulptoriai, pamatyti kaip gimsta meno kūriniai. Čia rengiamos žymiausių šalies menininkų parodos, klasikinės muzikos koncertai, naujų muzikos albumų pristatymai.

Ipolito Užkurnio skulptūros darbų ekspozicija. Kernavėje įkurta Ipolito Užkurnio kūrybos ekspozicija - tai medžio skulptūros, biustai, paveikslai, paveikslų rėmai, skrynia bei kiti menininko kūriniai. Čia galima pamatyti ir drožėjo įrankius, jo literatūrinį paveldą. Ekspozicija nuolat pildoma, todėl kiekvieną kartą lankytojai gali sulaukti staigmenų.

VšĮ „Vikingų kaimas“ – prieš penkerius metus įkurtas patyrimų muziejus po atviru dangumi, kuris įgyvendina gyvosios istorijos edukacines programas, organizuoja dienos stovyklas vaikams ir amatų šventes šeimoms.

 Edukacijos Širvintų rajone

Trokštantys autentikos ir senovinių patirčių, privalo apsilankyti ,,Vikingų kaime", kuriame lankytojų laukia viduramžiškos pramogos.

 

Ką veikti Kernavėje?

Siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo vertybių kompleksą, 1989 m. buvo įsteigtas Kernavės kultūrinis rezervatas. 2004 m. Kernavė įrašyta į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Atvykę į dešiniajame Neries krante įsikūrusį nedidelį Kernavės miestelį, galite apsilankyti Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate ir pasigrožėti archeologinių paminklų kompleksu, kurį sudaro:

  • Piliakalnis (Aukuro Kalnas);
  • Du priešpiliai (Mindaugo Sostas ir Lizdeikos Kalnas);
  • Papilys (Pilies Kalnas);
  • Papėdės gyvenvietė;
  • 3 kapinynai.

Kernavė - pati mažiausia, bet visoje Lietuvoje geriausiai žinoma Širvintų rajono seniūnija. Seniūnijoje yra 18 kaimų ir 7 viensėdžiai. Didesni kaimai – Kunigiškių,  Pakalniškių,  Klišabalės. Seniūnijos centras – Kernavės miestelis. Seniūnijos plotas siekia net 4 066 ha ir joje gyvena 397 gyventojai.

Ką veikti Kernavėje

Viduramžių miesto fragmentai, kuriuos galima pamatyti Kernavėje.

 

Jau nuo seno Kernavė – vienas iš valstybingumo simbolių – pagoniškos Lietuvos sostinė, apipinta legendomis ir padavimais. Čia, vaizdingoje Neries pakrantėje, Pajautos slėnio glėbyje, stūkso penki piliakalniai, šalia kurių nuo seniausių laikų kūrėsi senovės gyvenvietės. Nedideliame 194 hektarų žemės lopinėlyje išlikusios kultūros vertybės, gausūs archeologiniai radiniai, istorijos tėkmėje susiformavęs kraštovaizdis byloja apie kultūras, gyvavusias šioje teritorijoje 11 tūkstančių metų – nuo vėlyvojo paleolito laikų (IX tūkst. pr. Kr.) iki pat šių dienų.

 

Lankytinos vietos Kernavėje

 

Siekiant, kad archeologinė vietovė būtų pažini ir patraukli, Kernavės archeologinės vietovės muziejuje vykdomos švietėjiškos programos, vyksta įvairios edukacijos.

Nuo 1999 m.  Kernavėje organizuojami eksperimentinės archeologijos festivaliai „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“, skirti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti.

Nuo 1967 m. Kernavėje vyksta tradicinė vasaros saulėgrįžos – Rasos – šventė. Birželio 23-iąją į Kernavę plūsta tūkstantinės minios žmonių. Rasos Kernavėje yra laukiamas, vienas svarbiausių vasaros renginių, reprezentuojantis Lietuvą tiek vietiniams, tiek užsienio turistams. Žmones  traukia senosios šventės apeigos: kupoliavimas, vainikų pynimas, žaidimai, burtai, laužų kūrenimas, stebulių uždegimas, vainikėlių plukdymas, prausimasis rasa, saulės palydėjimas ir sutikimas. Visas šias apeigas lydi apeiginės giesmės, liaudies dainos, šokiai ir žaidimai.

Kiti objektai, kuriuos taip pat galima rasti Kernavėje, tai - medinė koplytėlė, mūrinė koplytėlė-mauzoliejus, Kernavės bažnyčia.

Netoli Kernavės – Pakalniškių kaime yra įsikūrusi privati galerija „Mirnabalis“ – šamoto keramikos meno centras gamtos prieglobstyje. Čia galima įsigyti originalių keramikos, tapybos, skulptūros darbų. Taip pat galima ir pačiam pasimokyti keramikos paslapčių.

Miestelio centre – privatus Jono Pivoro „Armonikos“ muziejus, šalia bažnyčios, senojoje klebonijoje, – Bažnytinių reliktų muziejus, Pilkapių gatvėje – S. V. Mitchell galerija „Bardo“.

Lankytinos vietos Kernavėje

Bažnytinių reliktų muziejus, esantis Kernavėje.

Įmonės produktai

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
Sodyba vestuvėms Klaipėdos apskrityje Sodyba vestuvėms Klaipėdos apskrityje Sodyba Vestuvėms Netoli Klaipėdos, Sodyba šventėms Klaipėdos Apskrityje

Vedantieji

Lankytinos vietos Skuodo rajone

Ką pamatyti Skuode, įdomios vietos ir renginiai Skuodo rajone, ką veikti Skuode

Lankytinos vietos Molėtuose

Ką pamatyti Molėtuose ir Molėtų rajone, ką veikti Molėtuose, poilsis prie Molėtų ežerų, pramogos Molėtų rajone

Ką pamatyti Trakuose?

Lankytinos Trakų vietos, pėsčiųjų, dviračių, pažintiniai takai Trakuose ir aplink Trakus, ką verta pamatyti Trakuose

Kelionė į Kroatiją automobiliu

Automobiliu į Kroatiją, kelionės į Kroatiją automobiliu maršrutas, lankytinų vietų žemėlapis, apgyvendinimas Kroatijoje, ką veikti Kroatijoje

Lankytinos vietos Alytuje

Ką pamatyti Alytuje ir Alytaus Rajone, lankytinos vietos Alytuje, laisvalaikis Alytuje, kulinarinis turizmas Alytuje.

Karšių žvejyba

Karšių žvejybos būdai, karšių žvejyba Nemune, karšių žvejyba dugnine ir plūdine meškerėmis, karšių žvejybos įranga

Pėsčiųjų ir dviračių takai Labanore

Lankytinos vietos Labanore, ką veikti Labanoro girioje, pėsčiųjų ir dviračių maršrutai

Stovyklaviečių ir poilsiaviečių žemėlapis

Žemelapis su sužymėtomis stovyklavietėmis prie ežerų, upių, nemokamos ir saugomos stovyklavietės

Latvijos kurortai

Latvijos pajūris, Latvijos paplūdimiai, viešbučiai, pramogos, Latvijos pajūryje, ką veikti Latvijos pajūryje, lankytinos vietos. Jūrmala, Ventspilis, Liepoja

Lankytinos vietos Skuodo rajone

Ką pamatyti Skuode, įdomios vietos ir renginiai Skuodo rajone, ką veikti Skuode

Lankytinos vietos Molėtuose

Ką pamatyti Molėtuose ir Molėtų rajone, ką veikti Molėtuose, poilsis prie Molėtų ežerų, pramogos Molėtų rajone

Geriausios video instrukcijos

Kelionė į Tenerifę

Kelionės į Tenerifę video reportažas, lankytinos vietos Tenerifėje, ką veikti Tenerifėje, aviabilietai į Tenerifę, viešbučiai Tenerifėje

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: