Utenos kraštas įsikūręs Vidurio Lietuvoje ir yra vienas istoriškai turtingiausių regionų. Utenos rajono savivaldybės plotas – 1229 km². Kiekvienoje seniūnijoje gausu istorinių vietų, muziejų, meno galerijų, senovinių sodybų, įvairių lankytinų objektų ir ypatingai gražios gamtos, todėl šį kraštą patogu aplankyti automobiliu. Važiuojant rekomenduojama daryti dažnus sustojimus, atsipalaiduoti ir pasimėgauti išskirtine Utenos krašto gamta bei kultūra. 

Utenos mieste yra ne vienas reikšmingas architektūrinis paminklas: barokinė Utenos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, istorinės Utenos pilies griuvėsiai, vienas iš seniausių dvarų Lietuvoje – Dauniškio dvaras. Dauniškio ežere veikia šviečiantis fontanas su muzikine ir vaizdine programa. Istoriškas Utenos miestas klesti, keičiasi, jame gausu atsinaujinusių vietų, modernių galerijų, ekspozicijų, paminklų, kūrybinių erdvių. Utena kartais vadinama penkių minučių miestu. Čia gyvenantys ir dirbantys žmonės daugelį miesto vietų gali pasiekti vos per penkias minutes. Todėl vyrauja ramybė, žmonės neskuba ir yra pozityviai nusiteikę.

 

 

Utenos rajonas ribojasi su Aukštaitijos nacionaliu parku, kuriame gausybė vaizdingų takų, išskirtinių ežerų, miškų ir upių. Ši vieta tinka visiems norintiems mėgautis gamtos grožiu, žygiuoti, žvejoti, plaukioti. Utenos rajonas taip pat ribojasi su Labanoro regioniniu parku – vienu didžiausių regioninių parkų Lietuvoje, turtingu medžių, augalų, gyvūnijos ir geologinių objektų įvairove. Keliaujant automobiliu galima aplankyti įvairius pasivaikščiojimo takus, o atvykus prie ežerų mėgautis vandens sportu. Prieš išvykstant pasitikrinkite ar turite pakankamai degalų ir keliaukite su tinkama žemėlapių ar navigacijos priemone. Pritrūkus degalų, pasinaudokite degalinės siūlomomis paslaugomis. ,,Alauša” yra populiari degalinė Utenos krašte. Ji taip pat yra viena iš keleto degalinių, esančių miesto centre. Šiose degalinėse galima įsigyti įvairių maisto produktų, tabako gaminių ir kt. Miesto centre esančioje degalinėje įrengta automobilių plovykla.

 

Alauša degalinė yra aplinkelyje visai netoli įvažiavimo nuo Vilniaus pusės. Kupiškio ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje. Moderni degalinė, kokybiški degalai, automobilių plovykla. Užsipilkite ir keliaukite pigiau. Po dulkėtų kelių čia labai pravers esanti automobilių plovykla.

 

Kiekviena Utenos rajono seniūnija unikali, įdomi ir gausi lankytinais objektais: Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, Saldutiškio, Sudeikių, Tauragnų, Utenos miesto, Utenos, Užpalių, Vyžuonų.  Per Utenos rajono savivaldybę eina Kauno- Daugpilio (Latvija), Vilniaus- Utenos, Utenos- Kupiškio plentai. Utenos regiono teritoriją išilgai kerta kelias Varšuva- Sankt Peterburgas, kuris užima didelę reikšmę Utenos istorijoje – sujungė Vakarus ir Rytus.

 

 Kelionė po Utenos rajoną automobiliu

Skirkite kelionei po Uteną bent savaitgalį. Po dienos potyrių apsistokite gražioje sodyboje, pailsėkite ir kitą dieną dar pasigrožėkite Utenos kraštu.  Automobiliu siūlome tokį maršrutą:

Atvažiuojama į Uteną, užpildome pilną baką Alaušos degalinėje.

Toliau važiuojame keliu į Kuktiškes, sukame pro Vyžuonas į Užpalius. Nuo Užpalių pro Bajoriškių kelią į Tauragnus, nuo Tauragnų į Šuminus. Nakvojame Tauragnuose, Sudeikiuose prie Alaušo. Kitą dieną aplankome Kuktiškes, Kvyklius, Uteną.

Šių ir kitų miestelių  lankytinas  ir naudingas vietas rasite žemiau esančiuose aprašymuose.

 

Lankytinos vietos Utenos rajone

Utenos krašte gausu gražios gamtos, gamtos paminklų. Po truputį atsiranda kur pasimėgauti ir gastroatostogautojams. Surasite nuostabių vietų nakvynei su nuostabiais vaizdais.

 

Lankytinos vietos Kuktiškėse

Kuktiškės yra šalia kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys, 12 km į pietryčius nuo Utenos, todėl kelionė automobiliu užtruks apie 20 minučių. Nuostabi gamta ir tradicinė Lietuvos kaimo architektūra pritraukia turistus iš visos Lietuvos ir ne tik. Liaudies etimologija miestelio pavadinimą sieja su paukščiu kukučiu, visgi miestelio pavadinimas tikriausiai kilęs nuo Kuksos upės, pratekančios pro miestelį. Pro Kuktiškes teka ir Vyžintos upelis, kuriuo plaukiant baidarėmis susiduriama su įdomiomis kliūtimis. Įspūdingas Kuktiškių miško gamtovaizdis: eglynai, pušynai, pelkės ir į jas įtekantys upeliai.  2 km į pietvakarius nuo Kuktiškių telkšo Alksno ežeras. Jo krantai vietomis pelkėti, vietomis apaugę miškais. Kuktiškėse pėsčiųjų ir dviračių maršrutai eina per laukus ir miškus bei patį miestelį. Keliaujant galima pamatyti ne vieną informacinį ženklą, nemažai vietų, kur pastatyti automobilį. Kuktiškėse yra keletas svečių namų, sodybų, kurie siūlo automobilio stovėjimo aikšteles savo svečiams. Keliaujant automobiliu kelionė pradedama miestelio centre. Čia stovi ne viena senovinė kaimo sodyba, netoliese Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – vienas Kuktiškių simbolių. Bažnyčioje stovi senoviniai vargonai ir medinis kryžius. Šalia šventųjų paveikslų yra unikalios vėdinimo angos. Sekanti stotelė netoliese esantis Kuktiškių skulptūrų parkas, kuris buvo sukurtas Kuktiškių bendruomenės iniciatyva. Prie tvenkinio stovi trys tautodailininko, medžio skulptoriaus Stasio Karanausko sukurti stogastulpiai ir skulptoriaus, tautodailininko Valentino Šimonėlio sukurtos skulptūros. Važiuojama į Čiužų sodyboje esančią Muziejų ir knygų prieglaudą. 2010 metais socialinių mokslų daktaras Antanas Čiužas ir filologė Elena Čiužienė savo sodyboje Kuktiškėse įsteigė kryždirbio Antano Deveikio ir knygnešio Liudviko Misevičiaus Kuliešiaus atminimo muziejų ir knygų prieglaudą. Čia sukaupta apie 2000 knygų, nemažai senų ir retų leidinių. Keliaujama į Vytauto g. 10, kur vieno kiemo teritorijoje išdėstyta apie 60 pasakų motyvais sukurtų skulptūrų iš gelžbetonio. Kieme įkurtas Drakono džiunglių namelis, kurio sienas puošia mitologiniai ir gyvūnų betoniniai lipdiniai ant sienų. Atvykus galima fotografuotis, lipti ant skulptūrų. Čia galima švęsti gimtadienio ir kitas šventes. Toliau važiuojama pamatyti šaltinio Pagelžkelės Versmelės, virstančios iš betono. Žmonės jau daug metų važiuoja iš šaltinio pasisemti vandens. Čia mėgsta atsigaivinti žalčiai ir angys, kurių gausu apylinkės raistuose.

Kuktiškėse, Asmalų kaime įsikūręs arbūzų ūkis. Lina ir Vaidas Gaižučiai arbūzus ir melionus augina ne vienerius metus. Pritaikę tinkamas veisles ir auginimo metodus įrodė, kad Lietuvoje taip pat gali augti saldūs ir sultingi egzotiniai vaisiai.

Kuktiškių miestelyje Vaida ir Gvidas Pauliai gamina obuolių sūrį. Šimtametes obuolių sūrio gaminimo tradicijas puoselėjanti šeima siūlo 30 skirtingų obuolių sūrių rūšių su įvairiais įprastais ir moderniais  priedais: anyžiumi, čili pipirais, vyšniomis, kriaušėmis, kanapėmis ir kt.

Senovinis gatvinis kaimas Griūtys labai jaukus ir turi vos kelias sodybas. Katinų šeimos ūkyje galima įsigyti šviežiai spausto linų sėmenų aliejaus. Katinų ūkyje linų auginimo ir aliejaus spaudimo tradicijos gyvuoja daugiau nei šimtą metų. Čia taip pat galima įsigyti  riešutų, sėklų ir kitokių sveikatai palankių produktų. Ramūno Katino šeimos ūkis Kalvų g. 4, Griūčių kaimas, LT-28123 Utenos r. , Telefonas: 8 686 48 432, El. paštas: info@katino.lt

Kuktiškėse galima apsistoti: Kaimo turizmo sodyba ,,Komfortita”, adresu Ežerų g. 17, Buitūnų k., Kuktiškių sen., Utenos r., tel.: +370 686 79922. Vydūnų sodyba, adresu: Piliakalnio g. 18, 33337 Kuktiškės, Lietuva, tel.: +370 682 84200.

 

Lankytinos vietos Leliūnuose

Leliūnai ​​yra Utenos rajono pietvakariuose, prie kelio A6 Kaunas – Zarasai – Daugpilis. Leliūnuose stūksantys net trys piliakalniai yra Utenos krašto simboliai: Narkūnų, Pakalnių, Sūngailiškio. Maršrutą automobiliu galima pradėti nuo Narkūnų piliakalnio su priešpiliu. Piliakalnis liudija I tūkst. pr. Kr. pr. – II a. ir XIV–XV a. pr. istoriją. Spėjama, kad ant piliakalnio stovėjo Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis. Piliakalnio aikštelė trikampė, pailga šiaurės- pietų kryptimi, 55 m ilgio ir 35 m pločio šiaurinėje pusėje. Šlaitai statūs ir apaugę medžiais, vakarų šlaite įrengti laiptai. Prie piliakalnio pastatytos supynės, įrengti suoliukai. Toliau važiuojama devynis kilometrus iki Dirvoniškio kaimo, kur įsikūrusi D. ir V. Neliupšių sodyba, kuri tarsi botanikos sodas ir puikiai žinoma apylinkėse. Važiuojant plentu Kaunas – Utena, tarp Ažugirių ir Antalgės kaimų, kairėje kelio pusėje stovi informacinė rodyklė į Sūngailiškio piliakalnį. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, jo aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 34x20 m dydžio. Piliakalnio šlaitai statūs, apaugę. Sekanti stotelė –  Leliūnus garsinantis Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Muziejuje eksponuojama daugybė tradicinės taikomosios keramikos dirbinių: puodų, puodynių, puodelių, ąsočių, vazų ir kt. nužiestų senovėje ir šiandien. Muziejuje vykdoma aktyvi kultūrinė, edukacinė, leidybinė, pažintinė veikla, įgyvendinami įvairūs projektai, rengiamos šventės. Keliaujama į Leliūnų šv. Juozapo bažnyčią, kuri yra viena gražiausių Utenos krašto bažnyčių ir buvo įamžinta fotografijos parodoje ,,Leliūnai. Bažnyčia. Metai”. Bažnyčioje skamba vieni geriausių Lietuvoje vargonų, kuriais grojo Juozas Gruodis, Juozas Karosas, Juozas Strolia. Čia vyksta vargonų muzikos koncertai. Važiuojama į Kauno g. 27 esantį Leliūnų sakralinio meno muziejų. Muziejus įkurtas prie pagrindinio kelio esančiuose parapijos namuose. Muziejuje eksponuojami Leliūnų bažnyčios vargonininko ir choro vadovo Stanislovo Šakėno pirmieji jo darbo vargonėliai, jo tėvo žibintas, karo metu kulkos peršautas bažnyčios lango stiklas, senovinės aukų dėžutės, pirmasis altorėlis ir kt. Toliau Kauno gatvėje 29-2 yra Leliūnų kultūros centras, kuriame buriasi įvairūs kolektyvai: moterų ansamblis, kaimo kapela, šokių kolektyvas, jaunimo šokių grupė ,,Crazy dance”, vaikų choras ,,Aušra”, mėgėjų dramos kolektyvas ,,Le Liūnė”, statomi spektakliai, dalyvaujama įvariuose renginiuose ir festivaliuose. Leliūnų miestelio centre įsikūręs V. Morozovienės modernus bitynas. Daugiaaukščiuose, dangaus žydrumo aviliuose talpinasi daugiau meduvių su koriais. Įsigyti medaus ir apžiūrėti avilius galima susitarus telefonu: 865648466,  vmorozoviene@gmail.com

Už devynių kilometrų nutolęs Pakalnių piliakalnis, kurį galima rasti dešinėje kelio pusėje, važiuojant keliu Pakalniai – Leliūnai. Užlipus atsiveria gražūs ir tolimi vaizdai, matosi aštuonių bažnyčių bokštai: Leliūnų, Skiemonių, Alantos, Molėtų, Suginčių, Skudutiškio, Kuktiškių ir pačių Pakalnių, Vidinksto ežero. Piliakalnio aikštelėje palaidoti žuvę partizanai, stovi kryžius.

Kuktiškėse galima apsistoti sodybose: Kaimo turizmo sodyba ,,Geras”, el.p. sodybageras@gmail.com, tel. +370 605 20110. VIP Green House of Hope for two, kurios adresas: Pūstinkos kaimas, Debeikių seniūnija 4, 29360 Leliūnai, Lietuva.

 

Lankytinos vietos Saldutiškyje

Saldutiškis įsikūręs tarp miškų ir ežerų, šalia geležinkelio ir plento Utena- Kaltanėnai- Švenčionys. Saldutiškyje telkšo siaurasis ir ilgasis Aiseto ežeras bei Saldutiškio miško apgaubtas Lamėsto ežeras. Saldutiškio krašte prasideda Labanoro giria. Aiseto vingiuose mėgsta ilsėtis žalčiai. Poilsiautojai ir gamtos mylėtojai šiose vietose atras ką nors nauja, čia gausu žmogaus nepaliestos gamtos. Taip pat gausybė pramogų, sutvarkytų sodybų, su nupjauta žole ir liepteliu į ežerą, tvarkinga pakrante, pušyno takais. Prie Aiseto ežero patogu laiką leisti su vaikais. Ežero dugnas švarus, lėtai gilėjantis – puikiai tinkamas maudynėms. Ežere galima žvejoti, paplaukioti valtimis. Ežere gausu karšių, lydekų, lynų ir kuojų, ungurių, vėgėlių ir netgi šamų. Laimikį galima išrūkyti esančioje rūkykloje. Poilsiautojai džiaugiasi žemuogių, aviečių, mėlynių, bruknių, spanguolių krepšiais. Poilsinėje įrengta grybų  džiovykla –  džiovintų baravykų galima parsivežti namo.

 

Maršrutą automobiliu galima pradėti aplankant Saldutiškio dvarą miestelio centre. Antanas Jaloveckis (1772–1852) minimas kaip dvaro įkūrėjas. Karo metais dvare veikė ligoninė, vėliau veikė vidurinė mokykla. Saldutiškio dvaro parkas yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, kurio plotas – 2,1 ha. Jame galima pamatyti  egzotinių medžių, retų krūmų bei medžių, liepų alėją, yra keturi tvenkiniai, auga rožės. Šiandien dvaro pastatai privatizuoti, čia rengiami kultūriniai, pažintiniai renginiai. Šalia dvaro – Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapija pastatyta 1928 metais. Joje grojama istoriniais medinių vamzdžių vargonais.  Bažnyčios šventorių juosia 50 akmenų tvora, kuri simbolizuoja rožinį. Ant kiekvieno akmens iškalti gatvių ir aplinkinių kaimų pavadinimai vienija Saldutiškio tikinčiuosius. Sekanti stotelė – Saldutiškio seniūnijoje, Antalamėstės kaime esantis Triušiukų slėnis. Aptvertoje 4,5 ha teritorijoje gyvena net 56-ių veislių triušiai: Belgijos milžinai, Vienos mėlynieji, Vienos pilkieji, Vienos baltieji, reksai ir t.t. Triušiukų slėnyje taip pat gyvena ir džiugina lankytojus taurieji elniai, danieliai, Kamerūno ir Boer ožkytės, avytės, alpakos, lamos, kengūros, Watusi veislės karvytės, šinšilos, įvairiausi paukščiai. Vaikai ir jų tėveliai gali ne tik susipažinti su įvairiomis gyvūnų veislėmis, juos pamaitinti, paglostyti, bet ir pasisupti, pavalgyti, pabūti gamtoje. Triušiukų slėnis dirba nuo balandžio mėnesio iki lapkričio, antradieniais- sekmadieniais. (Adresas: Girios g. 2 Antalamėstės k., Saldutiškis. Tel.: 867337553). Keliaujama toliau maždaug 2.5 km iki pelkėtų daubų apsupto Dryžių piliakalnio arba Saldutiškės piliakalnio. Piliakalnis yra pailgos formos, stačiais šlaitais, o  aplink jį – pelkėtos daubos. Šlaituose matomos apie 30 metrų pločio terasos. Archeologai čia yra radę lipdytos keramikos, puoštos brūkšniuotu paviršiumi, geležies. Kiek toliau matomas apie 20 metrų aukščio, beveik pusės kilometro ilgio šventakalnio kalnas- gubrys. Visi kalno šlaitai apaugę krūmais ir pušelėmis. Per I Pasaulinį karą ant jo buvo įrengtas bunkeris, po to lietuviai įrengė ligoninę sužeistiems kariškiams. Važiuojama į Indubakių kaimą, apie šešis kilometrus. Pirma stotelė – vilko muziejus. Muziejuje galima pamatyti čia kurto filmo su vietiniais vilkais nuotraukas. Muziejų sudaro menininko memorialinė ekspozicija ir aplinkoje išsidėstęs gamtos skulptūrų parkas, tel.: 861549959.

Netoliese, už 13 km esančiame Mineiškiemio kaime, įsikūręs braškių ūkis ,,Čiao braške”. Keturis vaikus auginanti šeima čia įkūrė nuostabų desertinių braškių ūkį. Atvykus į ūkį galima pamatyti braškių plantacijas, nusifotografuoti, paragauti ir nusipirkti (Tel.: 867406063).

Paragavus Saldutiškio vietovėse auginamų uogų,  šešis kilometrus važiuojama iki Kirdeikių kaimo. Dalis kaimo priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Kirdeikiai įsikūrę Pakaso ežero pietvakariniame krante. Ežero pakrantėje įrengtas medinių skulptūrų takas. Tarp Pakaso ir Ūkojo ežerų stovi turizmo sodyba ,,Pakasas”. Sodyboje organizuojamos stovyklos, galima sudalyvauti karšių žvejyboje, yra kubilas, pirtis, lauko virtuvė, grilio namelis, tiltelis į ežerą. Galima išsinuomoti valtį, baidares, dviračius, tel.: +370 698 39611, info@pakasas.lt Miestelyje įsikūręs daugiafunkcinis centras su biblioteka, kur rengiamos parodos, yra muziejinė ekspozicija, kurioje galima pamatyti tradicinius buities daiktus, susipažinti su vietos šviesuoliais. Kirdeikiuose stovi eklektinės architektūros Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia. Bažnyčioje yra trys neogotikiniai altoriai, kurie 2009 m. buvo atnaujinti ir paauksuoti. Šventoriaus tvoros pamatas akmeninis su iškiliomis kolonėlėmis, kurias jungia iš čia kilusio kalvio nukaltos ažūrinės tvorelės. Aplankius Kirdeikius galima užsukti į bityną ,,Bakanų bitės”, kuris yra už 4.6 km, Petkūniškio vns. Bityne galima įsigyti įvairaus medaus ir jo produktų. Taip pat musmirių, barsuko ar kaulažolių tepalų, kurie itin vertinami juos išbandžiusių klientų. Atvykus prie ,,Bakanų bičių” avilių rašyti ar skambinti tel.: 868607001.

 

Lankytinos vietos Sudeikiuose

Sudeikiai įsikūrę pietiniame Alaušo ežero krante. Vietiniai ežere tinklais gaudė žuvį seliavą ir ant kranto ją sūdė – nuo sūdytos žuvies galėjo ir kilti pavadinimas Sudeikiai. Tai kurortinė vieta, apsupta ypatingai gražios gamtos. Čia galima išsinuomoti valtį, vandens dviratį, plaustą. Įsikūręs Utenos irklenčių klubas SUP Spot Sudeikiai, kur galima išsinuomoti irklentę. Poilsiautojus į Sudeikius vilioja vaizdingos Alaušo pakrantės, skaidrus ir švarus ežero vanduo, kvepiantys pušynai. Žiemos metu Alaušo slėnyje siūlomos pramogos: žvejyba, čiuožinėjimas pačiūžomis. Alaušo apylinkių grožis pritraukia ne tik poilsiautojus, bet ir menininkus. Sudeikiuose nuo 1999 m. vyksta plenerai – gamtos grožybės, garsai ir spalvos perkeliami ant drobės ir eksponuojami miestelyje įkurtoje dailės galerijoje. Prie Alaušo ežero esantis Bikuškio dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Išlikęs gyvenamasis klasicizmo stiliaus namas, XIX a. medinė klėtis, klavės griuvėsiai bei buvusios spirito gamyklos, vėliau daržinės, griuvėsiai. Bikuškio dvare veikia meno galerija, kuriamas granito skulptūrų parkas, vyksta tapytojų plenerai, teatro spektakliai, simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai. Vasarą organizuojama jogos stovykla, kurios metu piešiamos mandalos, vyksta meditacija. Sudeikių Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčia nuo dvaro nutolusi keturis kilometrus. Ji stovi ant stambių akmeninių pamatų. Bažnyčios skliautai klasikinio stiliaus, baltos spalvos. 1955 m. uždėtas barokinis frontonas su keturiomis kolonomis, ant kraigo – ažūrinis geležinis kryžius. Bažnyčios adresas: Aukštaičių g. 23, Sudeikiai, Utenos r. Už 11 km, prie Lukno ežero, Luknių kaime įsikūręs Romo Cibo bitynas. Vežiojant bitides į skirtingas miškų ir pievų vietas gaunamas įvairaus skonio medus. Kasmet vieną bitidę ūkininkas nuveža prie grikių. Ekologiško bičių medaus, bičių duonelės, žiedadulkių, vaško ir propolio galima įsigyti sodyboje bei mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose. Tel.: 865016171

Prie Alaušo ežero yra ne viena sodyba, kurioje galima pailsėti ar papramogauti. Restoranas ir baras ,,Alaušo slėnis”. Interjere dominuoja natūralus medis, išorėje moderni stiklinė pastato konstrukcija dera prie Alaušo ežero. ,,Alaušo slėnyje” galima profesionaliai pažaisti lauko tenisą. Aikštynuose įrengta viena geriausių Europoje lauko teniso prancūziška, sintetinė danga su 0.9 mm aukščio žole. Poilsiautojai gali mėgautis pirčių malonumais, kubilu su masažinėmis srovėmis. Alaušo slėnyje nustebina tauriųjų elnių ir danielių aptvaras. Tel.: 8-640 25604, centras@alausoslenis.lt

 

Lankytinos vietos Tauragnuose

Tauragnai yra Utenos rajono savivaldybėje, į rytus nuo Utenos, šalia giliausio ir itin švaraus  Tauragno ir gražuolio Labės ežerų. Tauragno ežero rytinę pakrantę supa miškai, jo krantai aukšti, vietomis net iki 40 m. Ties miesteliu įrengta poilsiavietė. Ant ežero kranto įsikūrę nemažai sodybų, kur galima rasti išskirtinį poilsį. 2023 metų vasarą planuojama plukdinti pramoginį 12 vietų laivą. Dalis seniūnijos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Stūkso Tauragnų ir Taurapilio piliakalniai. Miestelyje yra du mitologiniai akmenys. Tauragnuose įkurtas šimto vyšnių medelių sodelis – Gesės sodas, skirtas kraštietei, mokslininkei E. Šimkūnaitei pagerbti. Gesės sodas gali būti pirma Tauragnų krašto maršruto vieta. Uteniškė habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė paliko Lietuvai etnokultūrinį bei intelektualinį turtą. Moteris prisimenama kaip žiniuonė, išmananti vaistinių žolelių ir augalų galias bei mokanti jomis naudotis. Gesės vyšnių sode pastatytas puošnus medinis suoliukas, ant kurio išskaptuoti paparčio lapai primena Eugenijos Šimkūnaitės pasakytus prasmingus žodžius jos 75-ojo gimtadienio minėjimo Tauragnuose metu. Tai puiki vieta pamastymams ir atsikvėpus pradėti kelionę. Tauragnų miestelyje apžiūrima esanti Tauro skulptūra. Ji pastatyta ant akmens, kuris žymi datą, kai Tauragnai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose – 1255 metai. Vykstama į ,,Tauragno slėnio” poilsiavietę, kur galima suplanuoti ilgiau pabūti gamtoje. Čia rasite kur pastatyti automobilį, įrengti suoliukai, laužavietės, vaikų žaidimo zona ir kt.

Tauragnų miestelis ant aukšto Tauragnų ežero kranto. Pakrantėje kelios poilsiavietės.

Sekantis lankytinas objektas – Moko akmuo ir šalia esantis mažesnis akmuo Mokiukas. Tai kultūros paveldo objektas, geologinis gamtos ir archeologijos paminklas. Paslaptingame miške gulintis didžiulis, apaugęs žalia samana akmuo kelia įvairias mintis. Žmonės ateina pridėti prie akmens ranką, paklausia patarimo. Tai ketvirtas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Važiuojama keturis kilometrus iki botaninio objekto – Žigo liepos. Tai masyvaus kamieno mažalapė liepa, kuri yra itin didelė. Liepos aukštis apie 25 m, kamieno plotis – 4,2 m. Taip pat Minčios kaime aplankomos Sukilėlių, žuvusių mūšyje su caro kariuomene Minčios miške, kapinės ir Minčios vandens malūnas, kuris suka vandens ratą su krentančiomis kaskadomis. Šiuo metu malūne veikia privati poilsio bazė. Drąsiausi malūno lankytojai gali  atsigaivinti po tekančia srove. Už šešių kilometrų – Vaišnoriškės etnografinis kaimas, įsikūręs Aukštaitijos nacionaliniame parke tarp žaliuojančių girių ir nuostabaus grožio Būkos upelio. Kaime telkšo keli maži ežeriukai, auga Vaišnoriškių liepa. Vaišnoriškė išlaikius senąją kaimo užstatymo struktūrą. Šiandien kaime yra penkios sodybos, kurių stogai dengti šiaudais, nendrėmis, malksnomis. Namai išpuošti vėjalentėmis, išpjaustytomis detalėmis, lėkiais.

Bukos upė prie Vaišnoriškių kaimo. Populiarus maršrutas baidarininkams.

Antras etnografinis kaimas – Strazdų, įsikūręs tarp Baluošo ežero ir miško. Važiuoti du kilometrus nuo Vaišnoriškės kaimo. Tai miško sargų kaimas, žmonės čia daug ausdavo, o dirbdami dainuodavo. Kraštotyrininkai surinko virš 200 šiame kaime dainuotų dainų. Strazdų etnografiniame kaime žaliuoja keturis šimtus metų skaičiuojantys ąžuolai. Šiandien iš XIX a. išlikę 3 pirkios, 2 kluonai, 1 daržinė. Už kilometro, Baluošo ežero rytinėje pakrantėje, įsikūręs Šuminų etnografinis kaimas. Kaimą išgarsino filmas apie Tadą Blindą. Atvykę žmonės ieško Tado Blindos sodybos. Taip pat galima apžiūrėti viename iš gyvenamųjų namų įrengtą žvejo namų muziejinę ekspoziciją. Kaime auga  200- 300 m amžiaus pušis ir klevai.

Šuminų kaimas Minčios girioje. Čia gana daug pėsčiųjų ir dviračių maršrutų. Deja nerasta žiedinių, sutapdinta su autokeliukais, sausą dieną bus dulkina.

Automobiliu važiuojama iki Ineigos stovyklavietės prie Būkos upės. Stovyklavietėje įrengtos pavėsinės, laužavietės, sutvarkyta aplinka. Ineigos stovyklavietėje sustoja pailsėti  baidarėmis keliaujantys žygeiviai. Apsistoti gali visi norintys, nėra mokesčio. Pailsėjus keliaujama į Varniškių kaimą. Jis nutolęs septynis kilometrus. Kaime auga seni medžiai galiūnai: ąžuolai, liepos. Varniškių ąžuolui – apie 500 metų, Varniškių liepos aukštis 26 m, kamieno apimtis 1,3 m. Ji nulūžusi, kamienas trūnija. Prie liepos daugelį metų statomi bičių aviliai. Varniškių kaime stovi įdomiai išdėstytas tvartų kompleksas: kiaulidė, arklidė, karvidė, malkinė. Kaime buvo filmuotas meninis filmas ,,Velnio sėkla”. Tauragnų seniūnijoje, Stūglių kaime, virš dešimt metų veši vynuogynas ,,Vynuogyno kelias”. Vynuogyno savininkas, Lietuvos vynuogių asociacijos narys Jonas Musteikis augina daugiausiai desertines vynuoges, kurių čia daugiau nei 120 skirtingų veislių. Užsukus gausite patarimų dėl vynuogių auginimo, galėsite įsigyti sodinukų ar pačių uogų – lyg pietų kraštuose.

Tauragnuose yra nemažai sodybų, įsikūrusių Aukštaitijos nacionaliniame parke, ant Tauragno ežero kranto. „Vila Tauragnas“   ir nameliai ant ežero kranto, tel.: +370 602 65056, adresas: Varniškių I vs. 3, Tauragnų sen., LT-28438, Utenos rajonas. Sodyba prie Tauragno ežero ,,Tauraslėnis”, +370 610 69061, adresas: Tauro g. 26, Taurapilio k., Utenos rajonas. Sodyba "Du Gandrai", tel.: +370 625 57735, adresas: Knygnešių g. 2, Inkartų k., Utenos rajonas.

 

Lankytinos vietos Utenoje

Retas Lietuvos miestas turi tiek ežerų, parkų ir fontanų. Utena žavi savo žaliomis erdvėmis derančiomis su moderniomis miesto formomis: lauko dailės galerija ir šokantys fontanai Utenio aikštėje, avangardinio stiliaus skulptūros J. Basanavičiaus gatvėje, grojantis fontanas Dauniškio ežere ir Uteną reprezentuojantis Utenos dvaras. Dvare planuojama įrengti STEAM atviros prieigos centro laboratorijas jaunimui, kuriose jie galės susipažinti su kosmoso naujovėmis ir ateities technologijomis, kurti bendrus projektus su kitais mokslininkais. Atvykus į Uteną patogu iš pradžių apsilankyti Utenos dvaro sodybos rūmuose, kurie žymi dabartinę Utenos vietą, senoji Utena buvo ant Narkūnų piliakalnio. Išlikę prie pat dvaro buvęs kumetynas, vėliau ubagynas ir senos liepos, prie kurių buvo plakami baudžiauninkams. Išliko tvartas ir klojimas, bet neišliko rūmų kolonos, sunaikintos barokiškos puošmenos. Keliaujama į Utenio aikštę, į Utenos kraštotyros muziejų. Muziejus įkurtas 1929 m. Šiame pastate posėdžiavo pirmoji Utenos savivaldybė, veikė didmeninė prekybos bendrovė ,,Progresas”, elektros ir mechanikos biuras. Utenos kraštotyros muziejuje surinktos turtingos eksponatų kolekcijos, galima pasivaikščioti po senąjį miestą, pasitelkiant išmaniąsias technologijas.

Utenos kraštotyros muziejus

Utenio aikštėje yra Stiklo galerija, kurioje eksponuojamos įvairių menininkų parodos. Čia galima prisėsti ant betoninių kaladėlių, pabūti su gamta ir menu. Šalia matosi šokantys fontanai, girdisi Dauniškio ežere esančių fontanų programa. Aplankoma atvira kūrybinė erdvė- galerija ,,Pokšt”. Galerijoje pristatomi įvairūs projektai, čia susitinka vizualinis ir garso menas. ,,Pokšt” yra tarsi menininkų kuriamas kultūrinis judėjimas, kuris veikia ir už galerijos ribų. Važiuojama į J. Basanavičiaus gatvę, kur apžiūrimos: skulptūra ,,Belaukiant kelionės”, avangardinio stiliaus ,,Vaivorykštė”, skulptūra ,,(Iš)keliaujantis rugių laukas”. Keliaujama į J. Basanavičiaus g. 36, kur yra Pašto stoties statinių kompleksas – seniausi mieste mūro pastatai, išlikę gaisrų ir karo niokojamame mieste, kuriuose veikia Utenos meno mokyklos dailės skyrius. Atvykę gali pajusti čia vykusį gyvenimą, susipažinti su transporto istorija, pamatyti optinio telegrafo informacijos perdavimo įrenginį. Patogioje vietoje, prie svarbiausių lankytinų objektų Utenoje, J. Basanavičiaus g. 1C,  įsikūrusi ,,Alauša” degalinė. Užsukus galima papildyti degalų atsargas, suvalgyti gardų sumuštinį, atsigerti kavos. Degalinėje veikia automatinė ir savitarnos plovyklos. Už maždaug kilometro, Stoties g. 39 – Laisvės kovų muziejus, įkurtas 2015 metais, buvusioje siaurojo geležinkelio stotyje. Muziejus siūlo temines ekskursijas, edukacinius užsiėmimus moksleiviams ir ne tik apie skaudų Lietuvos laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, tremtį, kolūkių kūrimą Utenos krašte. Čia veikia moderni ekspozicija, kuri apsilankiusiems palieka didžiulį įspūdį. Keliaujama į Pramonės g. 12, kur įsikūręs Utenos aludarystės pažinimo centras. Susipažinama su Utenos alaus prekės ženklu ir alaus gamybos procesu. Galima sudalyvauti degustacijoje, kurios metu ragaujamos įvairios alaus rūšys, aptariamos skonio subtilybės.

Utenos alaus darykla

Sekanti stotelė  – lietuviškas provansas. Dubelio g. 12, Padbuožės k. įsikūręs Levandų rojus. Ūkyje auga tūkstančiai levandų krūmelių. Įkurtoje krautuvėlėje galima įsigyti įvairios levandų produkcijos: eterinio aliejaus, hidrolato, muilo, kremo, aliejaus, žvakių, arbatos, taip pat levandų sodinukų.

Apsistoti Utenoje galima: Apartamentai ,,Komfortita”, Utenio a. 12, 868679922. Svečių namai ,,Utrana”, Aušros g. 36 A 861259468. Viešbutis ,,Angelas”, Aukštaičių g. 2, 838969009. Viešbutis ,,Kelyje”, Kupiškio g. 22, 869960021. Vidų svečių namai, Eglyno g. 8, 861610087. Svečių namai ,,Kamanos”, Užpalių g. 107, 861699988.

 

Utenos seniūnija yra viena didžiausių seniūnijų, jos teritorija  užima 14600 ha, iš jų miškai užima 3410 ha. Ji turi tris administracinius centrus: Pačkėnų, Biliakiemio, Vaikutėnų. Automobiliu važiuojama į  Jotaučių dvarą. Dvaras stovi kairėje Utenos-Zarasų plento pusėje už Vaikutėnų kaimo. Raudonų plytų dvaro sodyboje išliko rūmai, tvartai, kumetynas. Iki 2001 m. veikė parduotuvė, kultūros namai. Šiandien privatizuoti trys butai, o likusi dalis priklauso Utenos rajono savivaldybei. Dvaro parke auga klevai, liepos, tuopos. Keliaujama į Nemeikščius, iš kur kilęs vienas iškiliausių modernių lietuvių poetų A. Nyka- Niliūnas. Pasivaikščioti poeto takais ir pajusti Nemeikščius ne tokius kurie yra dabar, bet kokie buvo, galima žinant rašytojo kūrybą. Palikęs mylimą gimtinę ir išvykęs į Vokietiją, vėliau Ameriką,  niekada jos nepamiršo, tai atsispindi jo tekstuose. Vieną kartą sugrįžęs į gimtinę 1998 metais A. Nyka- Niliūnas rado visai kitokius Nemeikščius: ten kur buvo jo šeimos žemė, klojimas ir pievos atsirado tvenkinys, pati sodyba priklausė kitiems, o aplinkinėse sodyboje viskas atrodė apmirę. Rašytojui buvo svarbios jo gimtinės vietos, taip kaip šiandien jis ir jo kūryba svarbus joms. Prie Nemeikščių kaimo yra Nemeikščių užtvanka ir smėlio paplūdimys, įrengta tinklinio aikštelė. Netoliese, Piliakalnio g. 4, įsikūręs Aido Streižio desertinių vynuogių vynuogynas. Vynuoges ūkininkas augina šiltnamiuose. Čia taip pat galima įsigyti aviečių, braškių sodinukų. Iš Nemeikščių kilusi Saulė Katinienė kuria įspūdį keliančius žolynų, gėlių gobelenus. Menininkė pati renka augalus ir iš jų audžia kvapnius kilimus. Audimui naudojami: beržas, šlamutis, pelynai, gėlės. Nuausti kilimai naudojami pirtyse, puošia namus, šventinius stalus ir pan. Iš Nemeikščių vykstama į Alių kaimą, kuriame įsikūręs Alių aerodromas. Jame galima paskraidyti lėktuvu po Alaušo ežero apylinkes, iš viršaus pažvelgti į nuostabaus grožio miškus ir pievas. Alių kaime yra Alių motokroso trasa – vienas didžiausių motociklų sporto mėgėjų traukos objektų. Keliaujama į Biliakiemį. Kaimo pietinėje dalyje yra Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Tai vienas iš nedaugelio gerai išsilaikiusių modernizmo funkcionalizmo stiliaus sakralinių pastatų. Dekoras minimalistinis, stačiakampės formos, pailgi langai su apvadais. Bažnyčios vidus apkaltas medžiu, paprastas ir kartu ypatingas. Sekanti sustojimo vieta – Raganų muziejus Pačkėnuose. Muziejus sukaupė nemažą lėlių- raganų kolekciją. Jame galima įsigyti įvairių raganiškų suvenyrų, žolelių arbatų, amuletų. Muziejaus kieme veikia kūrybinės dirbtuvės, ruošiamos raganiškos vaišės: čirviniai blynai su uogiene, cukraus vatos voratinkliai ir kt. 

Utenos seniūnijoje galima apsistoti: "VillaRedvita" ant ežero kranto, +370 616 11929, Kimėnų k. 6, Utenos raj., Utenos rajonas. Sodyba "Kirkliai" Utenos rajone, +370 650 31661

Tėviškės g. 9, Kirkliai, Utenos rajonas. ,,Žiezdrių” sodyba Utenos rajonas, +370 615 49528, Šaltupio kaimas 28117, Utenos rajonas. Aido ir Vido sodyba, +370 686 89101 Aidas, +370 687 29936 Vidas. Vila "Gervalis", +370 620 11188, Ežero g. 29, Klykių k., Utenos rajonas. Žvejo namelis žvejybai ar romantiškam poilsiui, 868494360, Kvyklių k., Utenos rajonas.

 

Lankytinos vietos Užpaliuose

Užpaliai įsikūrę prie sruvenančios Šventosios upės. Senovėje sielininkai plukdydavo medžius iš miškingo jos aukštupio. Plaukdami upe rąstai išraudavo žoles, todėl upė buvo smėlėtu dugnu ir skaidri. Užpalių kraštas praeityje garsėjo prekyba linais, tai vienas iš sakralinių dalykų. Šiandien Dvaro sodybos prikeltoje kamenyčioje galima pamatyti išskirtinę rankų darbo lininių drobių, abrūsų kolekciją. Užpaliai sužavi visus gamtos mylėtojus. Natūralus gamtos grožis, ramybė, piliakalnių dvasia, geologiniai radiniai, Krokulės šaltinis pritraukia keliautojus iš Lietuvos ir užsienio. Ant Šventosios upės skardžio įsikūrę įvairios stilistikos sodybos. ,,Rest Green” mikronameliai unikalūs savo skandinavišku dizainu, minimalistiniu interjeru. Iš plačios terasos atsiveria upės vaizdas, yra privatus paplūdimys, hamakai. Čia galima išsinuomoti irklentę, baidarę, dviratį. Adresas: Švenčiakalnio g. 2a, Degesiai, Užpalių sen., Utenos rajonas. Tel.: +370 618 51801. Sodyba ,,Širvynė” taip pat  įsikūrusi ant upės kranto, netoli Šeimyniškių piliakalnio. Sodyba atspindi senosios architektūros tradicijas, pastatyta iš natūralių medžiagų, rąstų, medžio, akmens. Sodyboje galima išsinuomoti irklentes, baidares, kubilą. Adresas:  Šeimyniškių km., Utenos raj., Užpalių sen., LT-28382 Užpaliai. Indrašiaus ,,Žygeivių slėnis” kviečia aktyviai pažinti nuostabų Sėlių kraštą. Siūloma apsistoti akmens amžiaus stovyklavietėje su nakvyne medyje. Aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms suteikiama informacija apie pažintinius takus, vandens pramogas, baidarių nuomą ir kt. Organizuojamos įdomios pažintinės stovyklos, akmens amžiaus kliūčių takas, akmeninis ritinys, golfas, pievos riedulys. Adresas: Švenčiakalnio g. 1., Užpalių sen. Tel.: 868695376 

Užpalių miestelis prie Šventosios upės. 

Maršrutą automobiliu galima pradėti nuo Šeimyniškių piliakalnio – vieno didžiausių ir gražiausių piliakalnių Lietuvoje. Piliakalnis pasiekiamas važiuojant keliu Užpaliai- Dusetos, nuvažiavus nuo Užpalių 3,5 km, prieš antrą žvyrkelį, kertantį upelį, keliuku pasukus į dešinę, už 600 m prieš sodybą pakalnėje pasukus į kairę rytų pusėje. Įrengta mašinų stovėjimo aikštelė. Ant piliakalnio X- XV a. prie Pilupio ir Piliaus upelių santakos stovėjo Užpalių pilis. Piliakalnio aikštelė – trapecinė, šlaitai statūs, 16 m aukščio, jų ilgis 90 metrų, o plotis 45 m. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, iš šiaurės rytų teka Piliaus upelis, iš pietvakarių – Pilupis. Už 2.6 km. yra Konglomerato uola, kuri vadinama geologiniu stebuklu. Ji susidarė susicementavus ledyno tirpsmo vandens suneštam smėliui, žvirgždui, rieduliams. Vieta buvo atrasta kasant žvyrą. Šioje vietoje žmonės pasijaučia tarsi ne Lietuvoje, net ne šioje planetoje. Tai įdomi vieta fotosesijai.

Šeimyniškių atodanga konkglomerato uolos

Užpalių vandens malūnas, vienas gražiausių ir didžiausių malūnų Lietuvoje. 1835 m ant Šventosios upės buvo suręsta medinė užtvanka. Nuo jos atsišakojo baudžiauninkų iškastas akmenimis grįstais krantais kanalas, kuriuo vanduo atitekėdavo iki malūno. Tai originalus pastatas, su nedideliais stačiakampiais apvadais, yra rūkykla ir virtuvė su sena krosnimi. Vakarinė gamybinio korpuso pusė iškilusi virš vandens, plati arka gaubia kanalą. Netoliese stovi Užpalių dvaro sodyba, kuri XVIII a. antroje pusėje priklausė Mykoliui Oginskiui, o po 1831 m. sukilimo atiteko carinei Rusijai.  Šiandien išlikę keturi dvaro pastatai. Vienas Užpalių dvaro pastatų  –  kamenyčia, priklauso Viktorijai Rastenytei- Jovarienei, žinomai krašto žirgininkei, Sartų lenktynių žirgų vadeliotojai, lietuvių papročių puoselėtojai. Pastatas buvo pasmerktas išnykti, tačiau moteris prikėlė kamenyčią naujam gyvenimui. Kamenyčioje gausu eksponatų susijusių su žirgininkyste, įrengtas privatus muziejus, rengiamos ekspozicijos – neleidžiama istorijai nugrimzti į praeitį. Žirgininkė taip pat organizuoja orientacinius žygius, naktigones, kurių metu pažindinamasi su Užpalių kraštu, lankytinais objektais, piliakalniais.

Krokulės gatve važiuojama 1.9 km iki Lygamiškio piliakalnio, kuris datuojamas I tūkstantmečiui. Piliakalnis įsikūręs Šventosios kranto aukštumos kyšulyje. Jo aikštelė trikampė, šlaitai statūs, apaugę pušelėmis. Šalia guli didelis akmuo ,,Laumės valtis”, kurio ilgis 2,50 m, plotis 1,95 m, aukštis 1,10 m. Netoliese trykšta Šv. Krokulės šaltinis, žinomas nuo XIX a. vidurio. Šaltinio vanduo garsėja turintis ypatingų galių, galintis išgydyti ligas. Turistai čia atkeliauja ieškodami pagalbos, laimės. Šalia Krokulės šaltinio pastatyra raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula.

 

Lankytinos vietos Daugailiuose

Daugailiai yra šiaurės-rytiniame Utenos rajono pakraštyje. Tai viena iš seniausių Utenos seniūnijų, turinti nuostabų gamtos paveldą ir istorinius paminklus. Miestelio centre buvusi mokykla dabar veikia kaip bendruomenės centras ir vietinė biblioteka. 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Daugailių telkšo vienas didžiausių ežerų – Indrajai (plotas 290,6 h). Ežero kranto linija vingiuota, krantai statūs ir aukšti, kartais apaugę mišku. Prie Indrajų ežero esantis Daugėlų įkurtas Staškūniškio dvaras laikomas miestelio pradžia. Daugailiuose gyvena ne vienas žmogus, kuris puoselėja senuosius amatus, primena tradicijas. Tautodailininkė Julija Kaminskienė rankomis pina įvairiaspalves juostas, kuriomis puošiasi etnografinio meno mylėtojai, Utenos rajono savivaldybės nariai ir kt. Poškonių kaime, Petro ir Gražinos Bakėjų šeimos sodyboje, veikia vilnos karšykla. Veliami įvairūs produktai: kepurės, šlepetės, pridedamos vilnonės gamtos detalės: lelijos, lapeliai, varlytės, bitutės. Bakėjų karšykloje galima įsigyti įvairių vilnonių daiktų, antklodžių: (8-655) 81553 info@vilnute.lt

 

Alauša degalinė Daugailiuose

Daugailių apylinkėse yra turistinių maršrutų, tinkamų žygiams ir slidinėjimo sportui. Daugailius patogu lankyti automobiliu. Kelionė pradedama Didžiojoj g., kur stovi Atminimo akmuo Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Netoliese įsikūrę Daugailių ąžuolynas ir vabzdžių namai. Daugailių ąžuolynas pradėtas sodinti 2018 m. Jo pradžią žymi akmeninis užrašas. O vabzdžių namai atsirado siekiant pagyvinti naują ąžuolyną. Tai lyg sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis, nedidelis vabalų viešbutis, kuris itin traukia vaikų susidomėjimą. Netoliese stovi Paminklas ,,Dievui ir Tėvynei”. Sekanti stotelė – Daugailių krašto muziejus, sulaukiantis svečių iš įvairių Lietuvos vietų. Jame slypi išsami informacija apie Daugailių istoriją, čia gyvenusius žmones. Keliaujama į Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kuri turi baroko bruožų, du bokštus, liaudies architektūros formas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, kampe stovi varpinė. Sekantis sustojimas – Daugailių piliakalnis, datuojamas nuo I tūkstantmečio prieš Kr. Ant piliakalnio stovi medinis kryžius, atsiveria nuostabi panorama. Keliaujama į enciklopedininko Broniaus Kviklio tėviškę, esančią Daugalių seniūnijoje, Zastrono kaime.  Išvažiuojant iš Daugailių seniūnijos į Zarasų pusę, pakelėje stovi Kvyklių šeimai pagerbti skirtas koplytstulpis: enciklopedininkui Broniui Kvikliui, medikui Valdui Kvikliui ir pedagogui bei visuomenės veikėjui Mečislovui Kvikliui.  Keliaujama į poeto J. Šiožinio gimtinę Šiožinių kaime. J. Šiožinis buvo Lietuvos sąjungos narys. Jis išleido penkis poezijos rinkinius, eilėraščius ir apsakymus vaikams. Išlikusia sodyba ilgus metus rūpinosi poeto brolienė. Už septynių kilometrų, Juknėnų kaime – A. ir M. Miškinių literatūrinė- etnografinė sodyba. Poeto Antano Miškinio ir vertėjo, pedagogo, literatūros tyrinėtojo Motiejaus Miškinio vaikų sprendimu sodyba buvo padovanota Utenos rajono savivaldybei. Sodyboje pristatomos naujos knygos, vyksta spektakliai, parodos, rengiami edukaciniai užsiėmimai. Už 4.5 km stovi mažosios architektūros kūrinys – Pikčiūnų koplytėlė ir koplytstulpis, pastatytas 1935 m. liaudies meistro Antano Norkūno ir atstatytas 1972 metais Antano Bikelio. Puošnaus, gamtos motyvais išraižyto, spalvoto koplytstulpio viduje yra Šv. Jono Krikštytojo, Jėzaus Kristaus ir Šv. Dvasios medinės skulptūrėlės. Keliaujama aplankyti Taukelių dvaro senąsias kapines ir gydytojo, medicinos veikėjo, humanistas J. Šimkevičiaus kapą. Jis pirmasis pradėjo propaguoti blaivystės idėjas Lietuvoje, parašė ,,Veikalą apie girtuokliavimą”, kuriame aprašė alkoholizmo rūšis.  J. Šimkevičiaus amžinojo poilsio vietą ženklina liaudies meistro S. Karanausko padarytas ąžuolinis stogastulpis.

Daugailiuose yra nemažai sodybų, kuriose galima apsistoti, nuomojamos baidarės, irklentės, dviračiai. "E&M sodyba" rasite adresu Paščio g. 6, Taukelių k., Daugailių sen., Utenos rajonas, tel.: +370 641 40088. Aido Kundavičiaus kaimo turizmo sodybos adresas: Polekniškio k., Daugailių sen., Utenos r., tel.: +370 671 19703. Sodybos „Geltonžiedė liepa“ adresas: Kubilių k., Daugailių sen., LT-4921 Utenos r., tel.: +37068215094. ,,Sauleleidis” adresas: Paežerės g. 32, Ruklių k., Daugailių sen, r., Utena, tel.: +37068531137.

 

 

Lankytinos vietos Vyžuonuose

Vyžuonos. Seniūnija nutolusi nuo Utenos 12 kilometrų, todėl kelionė automobiliu užtrunka apie 15- 20 minučių. Jei keliaujate automobiliu iš Utenos miesto, galite Vyžuonas pasiekti keliaujant link Kupiškio. Netrukus turėtumėte pamatyti kelio ženklą į Vyžuonas. Kaimo centre yra keletas mažų gatvių, kuriose galima palikti automobilį ir pasivaikščioti po kaimą. Seniūnijoje yra keletas lankytinų objektų, tokių kaip Vyžuonų bažnyčia, Vyžuonų vandens malūnas, Vyžuonų mūrinė pirtis ir kt. Skirkite laiko pabūti gamtoje – Vyžuonose daugybė miškų, upių ir ežerų.

Vyžuonų miestelis ir Vyžuonos upė

Maršrutą automobiliu galima pradėti aplankant Rašytojų kalnelį ir pagerbiant brangius Vyžuonų krašto rašytojus: prozininką Bronių Radzevičių ir poetą, literatūros kritiką Antaną Masionį. Per anksti iš gyvenimo pasitraukę rašytojai skulptūroje vaizduojami kartu lyg artimi bičiuliai. Čia stovi angelo skulptūra, lyg viltis, žvelgianti į miestelį, į Vyžuonų laukus, kuriuos aprašė B. Radzevičius. Vykstama į Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčią, kuri pastatyta 1406 metais. Dar iki vargonų čia gaudė ragai, skudučiai, skambėjo kanklės, buvo giedamos giesmės. Kunigo Pranciškaus Drukteino iniciatyva, bažnyčios sienoje įmūryta senojo žalčio galva, o didžiojo altoriaus lauko pusėje – akmeninis sviedinys. (Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia, 28371 Vyžuonos). Už 900 m. skulptoriaus, tapytojo, grafiko Jono Algirdo Indrašiaus sodyba- muziejus. Jo skulptūros įsilieja į gamtą ir suteikia ryškius akcentus. Skulptorius A. Indrašius daugiau kaip pusšimčio tarptautinių parodų ir konkursų užsienyje bei Lietuvoje dalyvis, savo darbus eksponuojantis savo sodyboje. Vyžuonų prieigose, iš vakarų pusės, adresu: Dusynos g., Vyžuonos, Utenos r., stūkso Vyžuonų ozas (Kartuvių kalnas). Tai įspūdingas gamtos paminklas, kuris mažai tyrinėtas archeologų. Ozas turi geometriškai išsidėsčiusius astronominius akmenimis, kuriuos čia atsikraustę žmonės naudojo žymėti laiką, stebėjo dangaus kūnus. Vyžuonų ozo pirmasis akmenų ratas yra  4-5 metrų skersmens. Riedulynas ozo gale turi įdomių bruožų, o vienas iš akmenų pažymėtas iškaltu grioveliu. Vyžuonose galima apsistoti ,,Owl house”, adresu Dusynos g. 9, Vyžuonos sen., LT-28111 Utenos r. Tel.: +37065577573. „Tarp klevų“, adresu Kauliniškio k., Vyžuonos sen., LT-28111 Utenos r., Tel.: +37068734403

Po pasivažinėjimo po Utenos kraštą automobilį nusiplausite Alaušos degalinės plovykloje