Karšių žvejyba
Atnaujinta: 2020-08-25

  Karšių žvejyba yra viena iš mėgstamiausių žvejybų daugumai žvejų. Karšiai užauga dideli, jų yra beveik visuose vandens telkiniuose, pagauti karšį reikia išmonės ir juos galima gaudyti beveik ištisus metus. Dažniausiai karšiai gaudomi dugninėmis meškerėmis, nors yra žvejų, kurie pripažįsta tik karšių gaudymą plūdine meškere. Žiemą karšiai taip pat kimba, nors ir mažesni nei vasarą, tačiau tai būna didžiausias laimikis tarp neplėšrių žuvų.

    Karšių žvejyba dugninėmis meškerėmis

  Karšių žvejyba dugnine meškere yra viena iš efektyviausių priemonių norint pagauti karšį. Dugnine meškere galima žvejoti ežere dideliame gylyje, toli nuo kranto, srovėje, pučiant vėjui ir lyjant. Didelis privalumas, kad kartu su masalu užmetamas ir karšį viliojantis pašaras.
   Turint kokybišką karšių gaudymo įrangą, šią žuvį pagaus ir mėgėjas. Nors reikės, kad pamokytų patyręs žvejys, taip pat reikės skirti laiko mėtymo treniruotėms.   Dažniausiai karšiai gaudomi Feeder" (fider) tipo dugninėmis meškerėmis. Pasirinkti reikėtų  vidutinį arba sunkų fiderį, nes metama naudojant šėryklėles, kurios sveria apie 60 - 100 gramų.

  fider duginės žvejybos meškerė karšiams

  Fider tipo dugninės žvejybos meškerės.  Minkšta lanksti viršūnėlė jautriai rodo kiekvieną masalo palietimą. Fider meškerė karšiams įsigyta Arlivas" žvejybos parduotuvėje. Atsiunčia į visus Lietuvos miestus per kurjerius. 

    Meškerė turėtų būti komplektuojama 0.22 - 0,28 mm gana standžiu (pusiau standžiu)  ir sunkesniu ( skęstančiu) valu. Metama gana toli, didelį svorį, todėl reikėtų nepagailėti pinigų kokybiškai ritei.  Dažniausiai gaudoma dviem meškerėmis, verta joms įsigyti dėklą. Dėklas turėtų būti pakankamai didelis, kad tilptų meškerės su ritėmis. Greičiausiai vieną ritę reikės nuimti, nes dviejų meškerių ritės bus viename lygyje ir tokio didelio dėklo neverta įsigyti. 
   Patyrę žvejai pataria meškerę rinktis ne tik pagal žvejybines sąvybes, bet ir pagal turimas sąlygas. Pavyzdžiui įvertinkite ar meškerė su dėklu patogiai tilps automobilio bagažinėje. Jei nesispecializuojate karšių žvejyboje, verta sukomplektuoti kiekvienos mėgiamos žvejybos rinkinį. Tada važiuojant į karšių žvejybą ežere, pasiimate vidutinį ir sunkų fiderį, kurie kompaktiškai padėti sandėliavimo patalpoje.

   Dugninės žvejybos sistemėlė karšiams

Pastaraisiais metais karšių žvejyba itin prisitaikė prie mėgėjų atsiradus geros kokybės dugninės žvejybos sistemėlių pasiūlai. Vienos iš patogiausių šio tipo: šėryklėlė prikabinta iš šono ir nereikia rūpintis, kad pašarai užspaus pagrindinį valą. Taip būna, kai pagrindinis valas eina per šėryklėlę. Taip pat labai pasiteisino kabliukų atskyrimas vielos rėmeliu. Kabliukai nesusipina tarpusavyje. 

 dugnines_meskeres_stovas

  Dugninių meškerių stovų yra daugybė tipų. Dažnai naudojamas stovas-strypelis ant kurio galima užsukti elektrinį signalizatorių arba kibimo indikatorius " bezdžionėlė". Rėminis stovas turi daugiau privalumų. Ant jo galima padėti kelias meškeres, lengvai reguliuoti  meškerių padėties kampą. Gaudant su jautriais fideriais, meškeres galima laikyti su viršun iškeltomis viršūnėmis. Tada papildomai apie kibimą signalizuoja viršūnių virpėjimas. Pučiant vėjui galima pakreipti rėmą pavėjui ir nuleisti viršūnes žemyn.

 

  Pašarai dugninei karšių žvejybai

Pašarų ir masalų parinkimas karšių žvejyboje primena čigonų burtus. Vos ne kiekvienas žvejys turi savo receptus. Laimės tie, kurie perpratę konkrečios žvejybos karšių elgseną.
   Kaip taisyklė, didieji karšiai nėra sėslūs ir pastoviai migruoja duobės ar kelių duobių kraštais. Pašarai yra skirti kuriam laikui sulaikyti būrį ar suformuoti lankymo įgūdžius.
   Sulaikymo pašarus galima paskirstyti į kelis tipus. Tai natūralūs pašarai atsirandantys atidengiant ar pagerinant sąlygas vystytis dugno gyvūnijai. Dažniausiai ežerų dugnas padengtas įvairaus  storio nuosėdų sluoksniu. Jei tas sluoksnis iki kieto pagrindo ne daugiau kaip 10 centimetrų, jį galima iš dalies pašalinti arba sujaukti. Tam naudojami sunkūs tralai, kurie velkami dugnu. Pašalinamas/sudraskomas dumblių kilimas, žolė ir šakos, sujaukiamas dumblas, atidengiamos smulkių vėžiagyvių buveinės. Išskaidomas prarūgęs pašaras, jei buvo gausiai šeriama. Dreiseniniuose ežeruose tralas sutraiško dreisenas taip priviliojant karšius. Labai pasiteisina puskibirio traiškytų dreisenų sumetimas. Taip paruoštas dugnas po kurio laiko "įtraukiamas" į pastovų karšių kelią.   
   Kelios dienos prieš žvejybą, vieta šeriama stambiais pašarais. Tai šutinti ir konservuoti saldieji kukurūzai, žirniai, perlinės ir sorų kruopos. Apie pusė pašarų supilama vienoje vietoje, likusieji išskaidomi aplinkui, kad sulaikytų karšių būrį ir nuvestų prie pagrindinės šėrimo vietos. Šėrimo vieta dažniausiai pažymima plaukiojančiu žymekliu.
  Iš vakaro prieš žvejybą šeriama greičiau virškinamu stambiu pašaru. Virti ar šutinti žirniai, perlinės ir sorų kruopos, konservuoti minkšti kukurūzai, kvietiniai ar aviziniai dribsniai. Į kietus pašarus maišomi sausi pašarai, daromi rutuliai. 2/3 rutulių metama poros kvadratinių metrų dydžio šėrimo vieton. Keletas rutulių sumetami į skirtingus gylius.
  Dalis tokių pašarų paliekama rytui ir sumetami pradedant žvejybai. Jei būna kibimas, jų gali net neprireikti, nes šviežio pašaro pakanka iš meškerių šėryklėlių.

    Karšių gaudymo masalai

  Parenkant masalus dažniausiai eksperimentuojama. Vieną dieną karšiam gali patikti musės lerva, kitą dieną kibs tik ant paletės. Tikriausiai daugiausia karšių yra pagauta ant musės lervų ir sliekų asorti. Kabinami keli nedideli sliekai ir penketas musės lervų.
  Puikiai pasiteisina vien tik dešimties musės lervų vėrinukas. Taip pat musės lervų ir kelių kukurūzų derinys.
  Vėstant vandeniui pastebimas didesnis susidomėjimas peletėmis. Peletės tai gana minkšti, tačiau standūs tešlos rutuliukai kabinami tiesiai ant kabliuko. Jų būna įvairių spalvų ir skonių. Pavyzdžiui, Aukštaitijos ežeruose 2019 metais populiariausios buvo braškių ir česnako skonio peletės. 
  Pagal masalą parenkami kabliukai. Ežeruose tai dažniausiai 6- 10 dydžio kabliukai, žvejybai Nemuno žemupyje ir Kuršių Mariose naudojami didesni, apie 4- 6 dydžio kabliukai. Naudojant slieką, patogesni ilgakočiai kabliukai. Nors pirktinėse sistemėlėse gana gerai būna parenkamas kabliuko dydis ir forma.

  Karšių gaudymas ežere dugnine meškere

  Karšiai dažniausiai gaudomi šlaito apatinėje dalyje. Daugumoje ežerų tai būna 40- 70 metrų nuo kranto. Gaudant toliau prireiks sunkesnių fiderių. 
  Kaip taisyklė, karšiai turi konkretų kibimo laiką. Vietiniai dažniausiai ateina prie ežero labai konkrečiu laiku ir pasitraukia praėjus pagrindiniam kibimui. Nors būna dienų, kai karšiai kimba ištisą dieną. 

Įranga karšių žvejybai

Karšių žvejyboje labai praverčia įvairi komforto įranga. Jei žvejojate trumpai ar gerai kimba, praverčia lengva kėdutė ( paveikslėlyje žalia). Jei kibimo nėra ir žvejojate ilgai, pravers patogus krėslas ( paveikslėlyje mėlynas). Kėdučių ir krėslų yra keli tipai, susidedantys plokščiai ir suspaudžiami į krepšį. Daug patogesnės transportavimui yra suspaudžiamos žvejybinės kėdės ir krėslai. Krėslai praverčia naktinėje karšių žvejyboje. Taip pat gali praversti skėčiai, pavėsinės ar palapinės nuo lietaus.

Dugninės meškerės užmetimas 

Dugninės meškerės užmetimas būna didžiausias iššūkis naujokams. Masalo/šėryklėlės sistemėlė metama katapultos principu. Pirštu prilaikomas valas, kuris atleidžiamas, kai masalo sistemėlė permetama į ežero pusę apie 45 laipsnių kampu nuo horizonto. Pastatykite du kuoliukus, vieną už nugaros - virš jo turės būti šėryklėlė. Kitą ten, kur pastatote koją. Taip pataikysite gerokai tiksliau. 

Karšiai dažniausiai kimba staigiai traukdami masalą. Viršūnė ima stipriai linkčioti arba valas atsileidžia. Atsileidus, valas pritraukiamas ir pakertama, linkčiojant iš karto kertama. Belieka karšį ištraukti. 
Karšis aršiai priešinasi, kuo ir traukia karšių žvejyba daugelį žvejų. Prie kranto verta karšio galvą iškelti iš vandens, kad gurkšteltų oro. Prigaudęs oro karšis gulasi ant šono  ir yra gana lengvai ištraukiamas. Tik labai grubiai ir aukštai nereikia kelti, nes galit nuplėšti lūpą. Nors karšio lūpos mėsingos, stiprios, tačiau būna, kad kabliukas įsikabina į patį kraštelį.

 

Karšių žvejyba plūdinėmis meškerėmis

Yra karšininkų, kurie net nežiūri į dugnines meškeres. Jie taip pat teisūs, nes yra daugybė puikių karšinių vietų, kur nepagaudysi dugnine meškere. Itin efektyvi žvejyba būna paseklėjimuose tarp duobių. Taip pat puikios karšių žvejybos būna sėkliuose toliau nuo kranto. 
Karšių žvejybai plūdine meškere galioja tos pačios šėrimo ir masalų taisyklės. Žvejybai dažniausiai naudojamos „Match" tipo meškerės. Jų galiukai kiek standesni nei Fider meškerės ir didesni žiedeliai, kad pralystų stabdžio mazgelis. Metamas svoris būna mažas, todėl verta rinktis ilgesnę, 4+ metrų Match" tipo meškerę.

Plūdinė meškerė karšiams

Plūdinės meškerės sistemėlė. Viršuje mazgelis iš virvutės, lengvai pralendantis per žiedelius. Kairiau plastikinis stabdelis, kurio anga mažesnė nei mazgelio. Plūdė vaikšto per suktuko ąselę ir plūdė kabinama už karabino.

Pagrindinis valas iki 0,14 mm, nes nuo to priklauso užmetimo nuotolis. Pavadėlį geriau naudoti fluorokarboninį, apie 0,12 mm. Toks valas neturi atminties ir nesipainioja, nesimazgo. Pavadėlis būna apie 40+cm ilgio ir dedamas itin mažas 0,2,- 0,3 g švinelis pagreitinti skendimą. 
Karšis kimba pakeldamas masalą nuo dugno. Pakyla švinelis ir plūdė gulasi. Nekantrūs žvejai kerta ir dažniausiai nieko nepagauna. Reikia palaukti kol karšis praris ir ims plaukti, kertama, kai plūdė nyra gylyn ar į šoną.

 Karšių žvejyba Nemune

Atskirai galima paminėti karšių žvejybą Nemune. Karšiai Nemune greičiau auga, yra gerokai riebesni. Tokio pat ilgio karšis Aukštaitijos ežere svers 700, Nemune 1,2- 1,3 kilogramo. Pirmas aktyvus kibimas būna nutirpus Kuršmarių ledams, Nemuno žemupyje. Tada palei Rusnės - Uostadvario keliuką stovi daugybė automobilių. Gaudoma dugninėmis meškerėmis gana toli nuo kranto. Skirtingai nuo ežerinių dugninių, dažniausiai naudojamos dugninės be šėryklėlių. Priklausomai nuo srovės dedami 2 arba 3 uncijų švinai. 
 Kiek vėliau  karšiai skirstosi neršti į kanalus ir senvages. Žvejai renkasi Nemuno vagą ir senvages už Rusnės ties Pagėgiais. Labai fantastiškas laikas, kai gieda lakštingalos ir pakrantėje ikrus garsiai barsto didžiuliai karšiai. Prie pakrantės ar senvagėse kimba išsineršę karšiai. Gaudoma plūdinėmis meškerėmis. Vagoje su dugninėmis gaudomi dar savo eilės laukiantys karšiai. 
  Dažniausiai naudojami sunkiausi fideriai ar net karpiniai kotai. Esant mažesnei srovei, visada pasiteisina karšių gaudymas su šėryklėle. Tik masalo rutulys būna didesnis nei ežere, kad srovė neneštų. 
  Vasarą, Nemunui nusekus gaudoma ir plūdinėmis meškerėmis. Surandama duobė, pašeriami ir leidžiami palei dugną  masalai. Šeriama pastoviai, kas 15- 20 minučių. Dažnai tenka gaudyti įsibridus, žvejai daro į dugną įbedamus  staliukus pašarui ir masalams. Patogiausia žvejoti boloninėmis arba „Match" tipo meškerėmis. 
  Tokiose duobėse žvejoja ir dugninėmis meškerėmis. Tiek, kad daug duobių kasmet keičiasi ir retai rasi patrauklią duobę su tiek pat patrauklia ir  žvejybai tinkama pakrante. Yra įsigudrinusių žvejoti ant į dugną įbedamų kėdžių.

Karšių žvejyba Nemune

Nemune karšių žvejyba prasideda anksti pavasarį. Apie balandžio 20 dieną Nemuno Deltos regioniniame parke mėnesiui įsigalioja draudimas žvejoti karšius. Taip pat žvejybai Nemuno Deltos regioniniame parke reikalingas atskiras leidimas, kurį parduoda vietinėse parduotuvėse. 

Masalai karšių žvejybai nemune

Nemune karšiams siūlomas dosnus sliekų ir musės lervų derinukas.

Karšių žvejyba žiemą

Karšiai kimba ir žiemos metu, tik dažniausiai smulkesni. Reikia ieškoti apie 7- 8 metrų gylių, kur dugnas gana plokščias, netoli šlaito. Šeriama gerokai smulkesniais pašarais nei vasarą. Puikiai tinka duonos džiuvėsėliai sumaišyti su sausais pašarais ir negailint pridedant uodo trūklio lervų. Didesnius karšius privilioja juoda duona. Labai padeda dugno išdaužymas sunkesniu balastu, pavyzdžiui menkiniu pilkeriu. 
  Pastebėta, kad suveikia dugno pažymėjimas. Tam labai tiks į marlę sudėtas pašaras ir nuleistas į dugną. Karšiai pagal jį geriau orientuojasi surasdami pašertą vietą.
 Panašu ligi šiol geriausia avižėlė karšiams yra sidabro spalvos, sunki volframinė kriaušelė. Ant jos sukabinami 5- 6 uodo trūklio lervos, musės lerva. 
  Karšis kibdamas kelia sargelį. Žiemą nelaukiama, kertama. Jei žvejojama dviem meškerėmis, eketės turėtų būti nutolusios bent metro atstumu. Traukiamas karšis malasi į šonus ir užsikabina už gretimo valo.  

Karšių žvejyba žiemą

Žiemą kimba mažesni karšiai, bet jie didžiausi tarp neplėšrių žuvų laimikių. 

  Karšių žvejams buduliams

  Gana daug karšių "žvejų" panašu į žvejybą važiuoja "nes žmona namie gerti neleidžia". Apsistojama kaimų ar sodybų pakrantėse, po savęs paliekama šiukšlių. Tai sukelia negatyvų požiūrį į žvejus ir vėliau tokioje vietoje su sunkumais susidurs ir kultūringi žvejai. Stovyklavietė, kurioje žvejojate turi būti švari žvejybos metu. Gamtos apsaugos inspektoriai gali skirti baudą, jei ras prišiukšlintą stovyklavietę. 

stovyklavietes_karsiams

Dabartinė vietinių karta, tai į kaimą savaitgaliui atvykstantys miestiečiai. Jiems tikrai žvejų paliekamos skardinės, buteliai nėra uždarbio šaltinis. Turi ką pavalgyti ir be bananų žievelių. Malkų ir druskos taip pat turi. Dovanėlės vietiniams po budulių žvejybos Aiseto ežere, Šnieriškių kaimo maudyklėje.

  

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Įmonės produktai

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
Sodyba vestuvėms Klaipėdos apskrityje Sodyba vestuvėms Klaipėdos apskrityje Sodyba Vestuvėms Netoli Klaipėdos, Sodyba šventėms Klaipėdos Apskrityje

Karšių žvejyba

Karšių žvejybos būdai, karšių žvejyba Nemune, karšių žvejyba dugnine ir plūdine meškerėmis, karšių žvejybos įranga

Pėsčiųjų ir dviračių takai Labanore

Lankytinos vietos Labanore, ką veikti Labanoro girioje, pėsčiųjų ir dviračių maršrutai

Stovyklaviečių ir poilsiaviečių žemėlapis

Žemelapis su sužymėtomis stovyklavietėmis prie ežerų, upių, nemokamos ir saugomos stovyklavietės

Latvijos kurortai

Latvijos pajūris, Latvijos paplūdimiai, viešbučiai, pramogos, Latvijos pajūryje, ką veikti Latvijos pajūryje, lankytinos vietos. Jūrmala, Ventspilis, Liepoja

Lankytinos vietos Skuodo rajone

Ką pamatyti Skuode, įdomios vietos ir renginiai Skuodo rajone, ką veikti Skuode

Lankytinos vietos Molėtuose

Ką pamatyti Molėtuose ir Molėtų rajone, ką veikti Molėtuose, poilsis prie Molėtų ežerų, pramogos Molėtų rajone

Vedantieji

Karšių žvejyba

Karšių žvejybos būdai, karšių žvejyba Nemune, karšių žvejyba dugnine ir plūdine meškerėmis, karšių žvejybos įranga

Pėsčiųjų ir dviračių takai Labanore

Lankytinos vietos Labanore, ką veikti Labanoro girioje, pėsčiųjų ir dviračių maršrutai

Stovyklaviečių ir poilsiaviečių žemėlapis

Žemelapis su sužymėtomis stovyklavietėmis prie ežerų, upių, nemokamos ir saugomos stovyklavietės

Latvijos kurortai

Latvijos pajūris, Latvijos paplūdimiai, viešbučiai, pramogos, Latvijos pajūryje, ką veikti Latvijos pajūryje, lankytinos vietos. Jūrmala, Ventspilis, Liepoja