Molėtų kraštas yra vienas iš arčiausių nuo Vilniaus turistinių regionų. Tikrai nekartosiu klišių apie šimto ežerų ir nepaliestų miškų kraštą. Deja tai likę tik Molėtų savivaldybės ir saugomų teritorijų tarnybos  leidžiamuose reklaminiuose bukletuose. Paežerės su tos pačios savivaldybės ir saugomų teritorijų pagalba beveik taip užstatytos, kad prie jų eilinis keliautojas nepateks. Per pastaruosius metus ir miškai prie tų ežerų plynai iškirsti, kad nepaliesto ploto reikėtų paieškoti. Tad ar liko dar ką pamatyti Molėtų rajone? Gerai kraštą pažįstančio vietinio patarimai ką aplankyti Molėtuose ir kaip papromogauti. 

 

Įdomi pramoga Molėtų rajone  skrydis oro balionu arba lėktuvėliu. Vienas iš gražiausių Molėtų krašto Šnieriškių kaimelis Aiseto kraštovaizdžio draustinyje 2014 metais. Deja dėl Molėtų savivaldybės ir nusaugotų teritorijų sprendimų kraštovaizdžio reljefą atskleidžianti erdvė numatoma užstatymams. Ne ką mažiau plynais kirtimais suniokoti ir nuostabūs Labanoro miškai. 

Šiame žemėlapyje yra keletas neoficialių pėsčiųjų ir dviračių takų Labanoro girioje. Deja google maps nerodo mažesnių takelių, bet telefono navigacija kol kas rodo.

 

 

Lankytinos vietos Molėtuose

Molėtų kraštas turi labai ilgą istoriją. Pirmieji surasti gyventojų pėdsakai surasti iš neolito - paleolito laikotarpio. Pirmiausia kurtasi dirbtinėse arba naturaliose salose ežeruose. Atkurtos gyvenvietės kaip tai įprasta turistiniams regionams nerasite.
   Viduramžių laikais čia kūrėsi gyvenvietės ant ir šalia kalvų - piliakalnių. Bene įspūdingiausias - Dubingių piliakalnis. Šalia simpatiškas Dubingių miestelis. Šis kraštas viena iš didikų Radvilų valdų. 

Medinis tiltas per Asvejos ežerą į Dubingių mietelį. Molėtų turizmo centro pristatoma kaip vos ne įdomiausia Molėtų vieta. Kiek silpnoka fantazija. Įrengtas trumpas pažintinis takas.

Na o jei įdomu aplankyti  bažnyčias, dvarus ir skurdokus muziejus tai tolimesnis pasakojimas tikrai ne Jums. 

 

Originalios pramogos Molėtuose

Pirtis vis dar lieka viena iš populiariausių pramogų. Tačiau kuo skiriasi pirtis Vilniuje, Trakuose ar Molėtuose? Tikriausiai tik pirtininko išmone ir mokėjimu valdyti pirties karštį, garą, vantas ir jausti pirtinamus žmones. Tačiau yra rečiau sutinkama pirčių rūšis  - tai dūminė pirtis. Jei dar prieš šimtą metų tik tokios pirtys ir buvo, tai dabar veikiančią dūminę pirtį reikia labai paieškoti. O  surasti kur iškūrentų ją tinkamai dar sunkiau. Žalvario pramogų parkas – čia galima surasti dūminę pirtį. Nors  ne pirtis parke yra pagrindinis akcentas – čia šeimininko Algirdo Nomeikos išmonės dėka suformuota daugybė pramogų lankytojui.  Kelių valandų ekskursija po parką tikrai neprailgs. O jei apsistosite, tai būtinai užsisakykite ir pirtį. Jei kompanija didesnė pasikvieskite pirties meistrą, įspūdžiai garantuoti.  Na ir pati pirtis prie tvenkinio tokia, kad vidurnaktį taip ir norisi nueiti pasiteškenti su undinėmis. Apie tokias pirtis buvo kalbama, kad ten ateina undinės  maudosi ir plaukus šukuoja. Oi užkutens.

Juodpirtė prie tvenkinuko Žalvario parke. Juodpirtės akmenys kaista pro juos einant ugniai. Didžiulė masė akmenų ( apie toną) įkaitinama ir pirtyje karštis palaikomas pilant ant jų vandenį. Juodpirtėje karštis nors ir stiprus, bet labai švelnus. Nereikia bijoti suodžių, jie neteps kūno.

Žalgirio parko įkūrėjas Algirdas Nomeika labai kūrybiškas ir nagingas žmogus. Lietuvoje neteko susidurti su tiek fantazijos žaismo ir neįtikėtinų pramoginių kūrinių. Čia ne tik žiūri, čia gali išbandyti, pačiupinėti ir kitaip pabūti kosmonautu.

   Molėtuose yra visoje Lietuvoje vienintelis toks dangaus ir kosmoso stebėjimo kompleksas. Nevadinu observatorija, nes čia net trys skirtingi objektai. Molėtų observatorija klasikiniu supratimu turi galingą dangaus kūnų stebėjimo teleskopą ir čia darbuojasi mokslininkai. Naktinės ekskursijos Molėtų observatorijoje pravedamos tik iš anksto užsisakius. Kaip visada garantijų negali būti, nes dangus gali būti aptrauktas debesimis.   Molėtų etnokosmomuziejus  geriau pažįstamas iš jo originalios architektūros. Tarsi keletas skraidančių lėkščių nusileidusių į savo aerodromą. Mažoji lėkštė ant aukštų stovų tai apžvalgos aikštelė iš kurios galima pasigrožėti apylinkėmis. Organizuojamos kelios ekskursijos pasakojančios apie mūsų protėvių santykius su kosminiu pasauliu. Gana įdomus etnokosmologinis pasakojimas. Naktį kosminiai objektai stebimi keliais teleskopais.  Darbo dienomis retai susidaro ekskursijos naktiniam stebėjimui, gali tekti daugiau susimokėti. Išeiginėmis retai būna vietų atvažiavus be susitarimo. Verta tartis dėl aplankymo iš anksto.

Berods antroje  MIB dalyje skraidantis laivas  buvo pasleptas geriausiai matomoje vietoje. Net du laivai bazuojasi etnokosmomuziejuje. 

 

   Šalia Kulionių etnografinė sodyba, Molėtų muziejaus padalinys. Teritorijoje iš akmenų įrengta dangaus šviesulių stebykla pristato  kaip dangaus objektai buvo stebimi senoviniais laikais. Grupėms būdavo daromos parodomosios ekskursijos su pagoniškomis apeigomis. Verta pasiskambinti ir gal tai daroma ir dabar.

 

Vaizdas nuo Mindūnų apžvalgos bokšto - alternatyva entokosmo centrui. Tiesa iki jo teks važiuoti duobėtu ir sausu oru dulkinu žvyrkeliu įsukus prie Mindūnų žvejybos muziejaus. Jei mėgstate pasivaikščioti, nuo Mindūnų galima nueiti pėsčiomis. Vėliau ar prieš tai papietavus gana neblogo maisto Vilkasalėje. Tačiau net glumina vietinės valdžios ir saugomų teritorijų nesugebėjimas įrengti žiedinio pėsčiųjų ar dviračių tako. Todėl karštą vasaros dieną iki Baltajų ežero nukeliausite smagiai padengtas dulkėmis. Gerai, kad bent keletas atabradų yra išsimaudyti krikštoliniame ežero vandenyje. Džiugina ir nesimatantys plynieji kirtimai. Šalia yra kempingas apsistoti, kontaktai žemėlapyje.

   Vasaros pramogos Molėtuose

    Molėtų rajone vis dar lieka keletas laisvų priėjimų prie ežerų. Daugiausiai gražių ir skaidrių ežerų važiuojant nuo Molėtų link Švenčionėlių ir Ignalinos. Tai Bebrusų, Lakajų ir Siesarties, Aiseto, Alnio ežerai. Daug pamėgtų laukinių stovyklaviečių užaryta saugomoms teritorijoms vadovaujant Rūtai Baškytei. Dabar daugiau šansų ramiai pailsėti prie ežero išsinuojant sodybą ar kambarį poilsiavietėje šalia ežero. Prie ežerų yra ir kempingo tipo poilsiaviečių kurias kas nors prižiūri. Šiuose kempinguose gali būti ir papildomų pramogų kiek labiau įprastų Lenkijos kempinguose. Išskirtini Obuolių salos ir Mindūnų kempingai. Čia kartais būna koncertai, renginiai.  

 

 Čia surasite pažymėtas maudykles, poilsiavietes ir stovyklavietes Molėtų rajone

 

   Žvejyba Molėtų ežeruose kiek pagerėjo padidinus baudas už brakonieriavimą. Pavasarį gaudomos lydekos, vandeniui sušilus ima kibti karšiai. Rudėnį vėl sugrįžta lydekų ir ešerių žvejyba. Apsistojus stovyklavietėje prie daugumo sežerų galios bendrasis žvejo bilietas. Labai paprasta jį įsigyti internetu, kad ir kelioms dienoms.

   Užsukus į Molėtus invaziniams vėžiams daugumoje ežerų išnyko vietiniai plačiažnypliai vėžiai. Tačiau jei apsistojate sodyboje paklauskite kokia jų ežere situacija su invaziniais vėžiais. Jie ne ką prastesni išvirti su krapais ir dilgėlėmis kur nors puode ant laužo.   Žuvienės virimas prie ežero gali tapti labai ilgam įsimintina pramoga.  Baltos smulkmės ežeruose dabar pilna. Sultiniui prisigaudysite per porą valandų. Jei nesate patyręs žvejys pagrindinę žuvį galima įsigyti tvenkininę, kad ir Molėtų maksimoje prie kelio. Labai tiks upėtakis ar net ir karpis iš akvariumo. Tik reikėtų kuo gyvesnį išlaikyti iki virimo. Tai ką tik pagauta lydeka padarytų žuvienę nepakartojamą.

  Dviguba žuvienė 6 asmenims

2 kg smulkios žuvies ( raudės, kuojos, plakiai, aukšlės, pūgžliai), paleiskite ešeriukus – Molėtų ežeruose trūksta šios plėšrios žuvies, kitais metais atvažiavę pagausite jį didesnį. Tausokime vertingus gamtos resursus.

1,5 kg vertingos laukinės žuvies  - lynas, lydeka, ešerys ( didelis nuo 300 g,) iš bėdos didelis karšis. Arba tiek pat tvenkinių žuvies – karpis ir upėtakis,
6 litrai vandens,
2 didelės bulvės,250 g,
3 dideli svogūnai, 300 g,
3 didelės morkos, 300 g,
6 lauro lapai,
Šaukštas juodųjų ir kvapiųjų pipirų mišinio, šaukštas sviesto,
Šaukšas druskos, 100 g degtinės,
Tikra žuvienė paskaninant šalia augančiomis žolelėmis. Jų rasite gana daug, beveik visur auga čiobreliai, jų reikės saujos. Raudonėlis, laukinė mėta.

 Taip pat švieži krapai, petražolė, česnako galva. Pirmąjam sultiniui tiks keletas krapų stiebų.

Į šaltą vandenį dedamos išdorotos smulkiosios žuvelės ir puodas dedamas ant laužo. Tikra žuvienė tik ant laužo, tada nereikia gesinti į žuvienę juodalksnio apanglėjusios lazdos. Verdame apie pusvalandį, kad net iš kaulų būtų ištrauktos medžiagos. Dedame 2 svogūnus, 2 morkas, pusę lauro lapų, čiobrelių, pipirų, česnakų. Prieš pabaigą įdedame krapų stiebus ir likusį svogūną. Pavirus viską nukošiame pasilikdami sultinį.  
Į sultinį dedame pjaustytas bulves, morkas, likusius lauro lapus, čiobrelius, pipirus. Čiobrelių pirmam virimui geriau dėti stiebus, o antram viršūnėles ir švelnesnius lapelius. Sudedame supjaustytą žuvį ir dedame sviestą, druską. Kai užverda sumetame švelniuosius prieskonius, česnaką ir įpilame degtinę. Nukėlę nuo laužo pastatome šalia ir uždengę dangčiu palaikome 10 minučių.

Žuvienės virimas prie ežero viena iš nepamirštamų pramogų. Kadangi didelė dalis Molėtų rajono yra nusaugotose teritorijose prieš kuriant laužą pasižiūrėkit į tvarkymo planą ar tai galima. Deja plane tikriausiai mažiau vietų užkurti laužą nei pridalinta leidimų mūsų jielitui statyti naujus vasarnamius paežerėse kur jokių pamatų nebuvo. 

Daug Molėtų ežerų tarpusavyje jungiasi ir čia daug įdomių vandens maršrutų. Verta išbandyti šią pramogą, ypač kol dar likę nunukirstų plynai pakrantės miškų ir ne viskas užstatyta sodybomis. Nusaugotų teritorijų tarnyba R. Baškytės valdymo metu pasistengė. Dabar vasarnamius galima statyti net draustiniuose jei tai leidžia nusaugotų teritorijų tarnyba. Ištisi naujų vasarnamių kvartalai nusimato paskutinėse atvirose Aiseto kraštovaizdžio pievose.

  Plaukiant Aiseto ežeru išplaukiama į Aisetos upę kuria per Kiauną, Žeimeną ir Nerį galima pasiekti Vilnių. Siesarties ir Lakajų ežerais nuplaukus Lakajos upe pasiekiama Žeimena. Siesarties upe galima pasiekti Šventosios upę. Tik vasarą ji prie Molėtų kiek per sekli ir daug kliuvinių. Patogiausia plaukti nuo Želvos arba Lyduokių. Virintos ežeru ir upe taip pat pasiekiama Šventoji virš Kavarsko. Skirkite šioms kelionėms 2- 3 dienas. Vasarą nors upės nusekusios, tačiau labai skaidrios. Užburia besiplaikstančios tarsi undinių plaukai upių žolės. Netgi karščiausią diena vanduo išlieka vėsus dėl gausių šaltinių. Kai upės pakrantės apaugusios medžiais plaukiant netgi per baisius karsčius jaučiamasi tarsi kondicionuojamame kambaryje.

Lakajos upė labai populiarus baidarių maršrutas. Upėje gana srauni srovė, skaidrus vanduo, mažai kliuvinių.

Nežiūrint į Molėtų savivaldybės panaudotus ES pinigus  dviračių takų įrengimui čia nerasite nė vieno vaizdingo, patogaus ir saugaus dviračių tako. Galima surasti vaizdingą Labanoro girioje, bet teks važiuoti per šaknis ir dalis maršruto gali būti gana judriame Labanoro kelyje. Pėstiesiems rekomenduočiau puikų maršrutą aplink Alnio ežerą. Automobilį galima palikti  ežero pradžioje esančioje stovyklavietėje. Dviračiu galima apvažiuoti Lakajų ar Stirnių ežerus. Arba abu ežerus iš karto. 

  

Molėtų aerodrome galima užsisakyti pasivažinėjimą kartingu, skrydį lengvuoju lėktuvu.

Žiemos pramogos Molėtuose

 

Tikriausiai pati įspūdingiausia žiemos šventė Molėtuose yra Mindūnų žiemos žūklės šventė. Gal net ir visų metų įspūdingiausia. Mindūnuose jau labai senai  įkurtas žvejybos muziejus ir jos vadovė Alfreda Petrauskienė pradėjo rengti Žiemos žuklės šventę. Pastaraisiais dešimtmečiais tai tapo labai populiaria švente į kurią plakasi ir rajono politikai ir seimūnai. Tai pamatysite daug pažįstamų veidų. Bene įdomiausia dalis tai 2019 metais ištrauktos „bobos“ – senoviniai stintelių gaudymo tinklai. Smagi šventė į kurią tikrai verta nuvažiuoti.

Žieminė žvejyba Molėtuose taip pat ne ką mažiau įdomi nei vasarą. Daugybei žvejų netgi įdomesnė. Praleisti dieną ant ežero, grožintis aplinkiniais pušynais. O jei dar ant ežero žuvienę išsivirti. Didelio sudėtingumo tame nėra, reikia tik grilinę ir puodą turėti. Malkų saugomų teritorijų nusaugotuose pakrantės bruzgynuose surasite. Belieka tik žuvies prigaudyti ar iš Molėtų maksimos nusipirkti, šaltyje nesuges.

Žuvienės virimas ant Aiseto ežero populiari vietinių pramoga. Tiesa Molėtų savivaldys nuomone sodybas turintys yra "atėjūnai" ir nesugeba su jais užmegzti normalių santykių. Daug pramogų Molėtų rajone sukūrė tie vadinami "atėjūnai". Jie vis dar "atėjūnai" nežiūrint į tai, kad sodybas turi dešimtmečiais ir jų dėka nesunyko  tokie kaimeliai kaip Šnieriškės. 

 

Kulinarija Molėtuose

Didžiules perspektyvas Molėtai turi vystant kulinarinį turizmą. Deja rajono valdžia ES paramos lėšas švaisto daugybei neperspektyvių projektų. Be minėtos žuvienės Molėtai turi ir kitų originalių kulinarinių stebuklų. Kaip vieną iš įdomiausių galima pristatyti stinteles ir seliavas. Stintelės Molėtų ežeruose yra gana didelės, tačiau didele dalimi gaudomos tik mėgėjų. Reikia ieškotis sodybos šalia stintinių duobių ir pačiam jų pasigauti. Tik ką pagautos ir iškeptos ant grilio ant ledo jos paliks neišdildomą įspūdį. Labai skanu stintos tartaras arba šviežios stintos gabaliukai ant baltos duonos su sviestu.    Ežeruose verslininkai ir mėgejai gaudo seliavas. Paskutiniu metu suaktyvėjus seliavų žvejybai gerokai sumažėjo sugaunamų seliavų dydis. Anksčiau nestebindavo 200- 300 g. seliavos, kaip gera silkė. Jos fantastiškai skanios šviežiai marinuotos, panaudojant mėsą tartarui arba jas šviežas išrūkant. Greičiausiai tokį skanumyną išeis paragauti tik susitarus su gerai vietas žinančiais. Marinuotų seliavų rudens ir žiemos sezonu galima įsigyti iš Vasaknų mobilios parduotuvės prie Molėtų maksimos. Geriau įsigyti žvejybos sezono rudenį metu kai jos marinuojamos šviežios o ne šaldytos. Taip pat parduodamos ir rūkytos seliavos. Vasaknų parduotuvėje taip pat labai skanūs rūkyti eršketai. 

Silpnai marinuota seliava neįtikėtinas maistas. Daug nereikia: batonas, sviestas ir truputį svogūno.

Šviežia stinta kepama riečia uodegėles. Tokių parduotuvėje ir net perkant iš kuršmarių žvejų nerasi. Šviežios stintos mėsa persišviečia, skonis labai nerealus. Ją galima valgyti termiškai neapdorotą, silpnai pašildžius ant grilio ji ištirpsta burnoje. Kepant negalima išimti ikrų. Jie perima riebalus iš mėsos, mėsa perima ikrų skonį. Tai sunkiai pakartojama kulinarinė patirtis.

 

Važiuojant keliu iš Vilniaus dešinėje pusėje už posūkio į Bijutiškį stovi dideli mediniai šparagų stiebai.  Tarsi rūpintojėlis prie kelio. Jei nesate ragavę tikrai šviežių šaparagų užsukite čia. Ūkininkas Simonas Klinavičius turi stiprų smidrų ūkį ir augina kitus vaisius ir daržoves. Šviežas smidras labai skiriasi nuo to ką nusiperkame prekybos centre.

   Nuo gegužės mėnesio grybų mėgėjai gali ragauti šviežius grybus. Bobausiai ir briedžiukai čia išdygsta keliomis savaitėmis vėliau nei Varėnoje. Bobausių nesunku surasti nes jie auga plynuose kirtimuose. Tai gal vienintelis plynų kirtimų privalumas. Briedžiukai gerokai retesni, galima surasti sodinį briedžiuką senų obelų soduose. Briedžiukas yra grybų grybas. Jį galima įdaryti šparagu, kiek sūrio ir pakepinti ant sviesto.

Paskutinių šparagų ir pirmųjų voveraičių pyragas.  Kepame kiaušinių ir miltų tešloje. Labai tinka kiek Conffeti kalendros.

Jei dar užgerti naminiu sidru tai iš viso bus palaima. Deja naminio sidro Molėtų rajone galima rasti tik privačiuose rūsiuose. O naminis, gerai pagamintas  sidras nesulyginamas su parduotuviniu iš prekybos centro. Net pagamintu  Normandijoje  ar Somersete. Sidras bene mažiausiai kontroliuojamos fermentacijos  gėrimas. Todėl eksportiniai variantai dažniausiai iš pasterizuotų sulčių ir kontroliuojamų mielių.  O naminis tai tikros obuolių sultys ir laukinės mielės. Dažnai net iš tos pačios talpos išpilstytas sidras  turi skirtumų skonyje. Labai keista, kad tiek obelų turinčiame Molėtų krašte sidras vis dar nėra turistų traukos priemonė.

Natūralus naminis sidras iš obuolių. Savo reikmėms galima pasigaminti apie 300 litrų sidro, smulkūs verslininkai gali pagaminti 10 tonų be sudėtingos laboratorinės įrangos. Deja panašu didieji alkoholio distributoriai ir gamintojai dar ilgai stabdys natūralių alkoholinių gamybą. 

  Gegužės viduryje išdygsta pirmosios voveraitės. Vietas žino tik vietiniai, tai norint suderinti voveraičių sezoną su šparagų tektų paieškoti pažįstamų. Liepos mėnesį per karščius dažniausiai grybai auga menkiau, tačiau prasideda mėlynių sezonas. O rugpjūtį ir rugsėjį miškuose pasirodo baravykai. Tai jau tikra atgaiva grybų gurmanams. Kepti svieste, baravykų karpačo, baravykų troškinys ir dar dar daugybė receptų su ką tik surastu baravyku. Tikriausiai baravykų karpačio ar tartaras yra egzotiškiausias ir rečiausias patiekalas. Jam reikia išskirtinio baravyko ir būtinai labai šviežio.

Baravyko tartarui reikalingas didelis apie 10 centimetrų galvutės skersmens baravykas su švelniai geltona apačia. Dažniausiai tokie baravykai turi geltoną ar tamsiai geltoną apačią. Surasti „tartarinį“ baravyką gana sudėtinga. Kartais per kelis grybavimus tik vieną pavyksta tokį aptikti. Čia panašiai kaip japonai su tunu, lyg ir toks pat, tačiau vieno tuno  kilogramas šimto eurų nekainuoja, kito gali siekti dešimtį tūkstančių. 

Riebus ir kiek geltonesnės apačios baravykas idealus keptas su sviestu. Įkaitinus sviestą apkepame vieną pusę, apverčiam ir padruskinam. Idealus su portveino taurele. 

Radus tokį baravyką jis supjaustomas plonais plonais gabaliukais. Pašlakstoma geru, geru aliejumi ir nebūtinai alyvuogių. Šiek tiek druskos ir lašelis citrinos ar balzamiko acto.  O kiek prastesnį sumaišome su kiaušiniu ir svogūnu. Svogūnas geriausiai  rausvieji Jaltos, saldūs. Verta tokį turėti po ranka baravykų sezono metu. Jų būna ne tik Kryme,  bet beveik visur prie Viduržemio jūros. 100 g baravyko dedama 20 g svogūno, 30 g kiaušinio. Žiupsnelis druskos, juodųjų pipirų ir šaukštelis smulkiai pjaustytos petražolės. Uždedama ant baltso duonos riekelė su sviestu. ... ir kur Molėtų domestic sidras?

Grybai džiugina Molėtiškius iki pat šalnų. Ne tai ne žaliuokės, tai kreivabūdės. Skaniausios pilkšvosios ar gluosninės kreivabūdės augančios ant juodalksnių. Jos gali būti netgi vieną kartą sušalusios, dažniausiai jų sezonu jau prasideda stipresni šalčiai. Kreivabūdę pamirkai kiaušinyje, miltuose ir kepi ant įkaitintos keptuvės. Pats tas prie sidro distiliato.

 

 

 

Šiame žemėlapyje yra keletas neoficialių pėsčiųjų ir dviračių takų Labanoro girioje. Deja google maps nerodo mažesnių takelių, bet telefono navigacija kol kas rodo.