Liberalų sąjudžio rinkimų į Seimą 2020 programa
Atnaujinta: 2020-09-10

Turinys
I. FINANSAI, MOKESČIAI IR ŽMOGAUS GEROVĖ................................................ 4
II. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS - VALSTYBĖS ATEITIS.......................................... 15
III. SVEIKA SVEIKATOS APSAUGA ........................................................................ 24
IV. FIZNIS AKTYVUMAS IR SPORTAS ................................................................... 42
V. ŽMOGAUS TEISĖS: LAISVAS IR GERBIAMAS ŽMOGUS .............................. 46
VI. SOCIALINIS TEISINGUMAS VISIEMS VALSTYBĖS GYVENTOJAMS ....... 51
VII. KULTŪRA – VALSTYBĖS GYVYBINGUMO PAGRINDAS ........................... 55
VIII. APLINKOSAUGA, EKOLOGIJA IR DARNI PLĖTRA ................................... 60
IX. MODERNI SUSISIEKIMO SISTEMA .................................................................. 75
X. ENERGETIKA – NAUJOS GALIMYBĖS LIETUVAI, VERSLUI IR
GYVENTOJAMS .......................................................................................................... 85
XI. PAŽANGUS, ATSPARUS, ĮVAIRIALYPIS ŽEMĖS ŪKIS ................................. 91
XII. SAVIVALDA, PILIETINĖ VISUOMENĖ IR MODERNUS VIEŠASIS
SEKTORIUS.................................................................................................................. 94
XIII. STIPRI KRAŠTO APSAUGA............................................................................ 103
XIV. ATSAKINGA UŽSIENIO POLITIKA: TVIRTI EUROPOJE IR PASAULYJE
...................................................................................................................................... 108
XV. TAUTINIŲ BENDRIJŲ KONSTITUCINĖ SVARBA ....................................... 114
XVI. MIGRACIJOS POLITIKA ................................................................................ 117
3
Liberalai gina individualią laisvę, toleranciją ir pasisako už nešališką – visus
lygiai traktuojančią – politinę valdžią. Dabartinėje Lietuvoje tai reiškia laisvę gyventi pagal
savo įsitikinimus, įvairių moralės sampratų toleranciją ir privilegijų visose visuomenės
srityse naikinimą. Rūpestis individu nereiškia, kad liberalai nesuvokia bendrojo gėrio
prasmės. Lietuvoje reikalinga laisvu piliečių dalyvavimu ir rūpesčiu bendrais reikalais
grindžiama visuomenė. Savivalda Lietuvoje vis dar nėra suvokiama kaip vertybė, o piliečių
įsitraukimas į sprendimų priėmimą turėtų būti žymiai didesnis. Savo laisvę ir gerovę turi
kurti pati visuomenė, atsižvelgdama į jos narių siekius, interesus ir reikalavimus.
Lietuvos visuomenė apraizgyta smulkmeniškų, biurokratinių reguliavimų ir taisyklių
tinklu, o, prisidengus susirūpinimu dėl saugumo, bandoma užkrauti nesavarankiškumo ir
baimės jungą. Kai piliečiai nustoja rūpintis savo laisve, valdžia ima vis labiau reguliuoti,
drausti, skirstyti, sekti, meluoti ir bukinti. Lietuvos valstybėje norėtųsi daugiau respublikos,
kai valdžia – iš žmonių, per žmones ir už žmones. Valstybė yra ne valdžios, o piliečių. Jie
sugeba nuspręsti, kokias gėrybes turi puoselėti, ir sugeba prireikus apginti savo teises.
Būtina įtvirtinti už savo teises kovojančių ir visuomenės reikaluose dalyvaujančių piliečių
liberalizmą. Brandi liberali valstybė pirmiausiai turi būti gyvybinga, save valdančių piliečių
visuomenė.
Mes ateiname kurti Galimybių Lietuvos, kurioje kiekvienas turi šansą visavertiškai
gyventi. Galimybių Lietuvos vizijoje išskiriame keletą svarbių elementų, be kurių
negalėsime užtikrinti tvirto šalies veikimo. Švietimas ir mokslas, kas yra ne tik valstybės
ateitis, bet ir visuomenės pagrindas. Sudarysime galimybes ugdyti žmogų, pasirengusį
laisvei ir gebantį ją realizuoti. Kursime sveiką sveikatos apsaugos sistemą, kuri būtų
orientuota į pacientą ir visada pasiruošusi jam padėti. Galimybių Lietuva – tai inovatyvi ir
žalia, gamtai draugiška šalis. Lietuva ne tik turi žengti koja kojon su Žaliuoju kursu, tačiau
inovacijos žiedinėje ekonomikoje turi tapti Lietuvos sėkmės garantu užtikrinant lyderio
pozicijas visame pasaulyje. Apgintos žmogaus teisės – tai saugios valstybės garantas, todėl
auginsime pagarbą žmonių skirtumams.
Galimybių Lietuva – tai savarankiškas ir kuriantis žmogus, kuris pasitiki savo valstybe,
nes valstybė pasitiki juo ir suteikia galimybių veikti. Mes, liberalai, ateiname kurti
Galimybių Lietuvą, kurioje iššūkius keičiame naujomis galimybėmis, leidžiančiomis kurti,
mokytis ir oriai gyventi!
4
I. FINANSAI, MOKESČIAI IR ŽMOGAUS GEROVĖ
Pagrindiniai siekiai:
1. Gerovės valstybės vizijas keisime į Galimybių valstybės realybę.
2. Teiksime paramą kuriantiems pajamas, o ne didinsime pašalpų gavėjų sąrašą.
3. ES lėšas nukreipsime į pridėtinės vertės kūrimą, o ne į sąnaudas.
4. Mažinsime mokesčius, taip palikdami daugiau pinigų žmogui ir šeimai.
5. Per ketverius metus GPM sumažinsime iki 15 proc. Numatysime kompensacinius
mechanizmus savivaldybėms – GPM mažinimas neturi vykti savivaldybių sąskaita.
6. PVM būtiniausiems maisto produktams mažinsime iki 5 proc., taip per puse sumažinsime
apsipirkimų užsienyje skaičių.
7. Papildomai sukursime 30000 darbo vietas kuriančių vienetų, kiekviename iš jų įdarbinant
bent po 5 žmones.
8. Per ketverius metus didelės vertės TUI skaičius – 100 naujai pritrauktų projektų, o kasmet
atsidarytų bent po 500 startuolių.
9. Valdininkai kontroliuos valstybinį turtą, kuris duotų bent 9 proc. grąžą. Maksimaliai
apribosime valstybės konkuravimą su verslu.
10. Kasmet iš šešėlio ištrauksime po 300 mln. eur. Kova su šešėliu neturi tapti perdėta
administracine našta, iki 9 proc. mažinsime PVM statybų sektoriuje.
Mes turime aiškią ekonominę šalies viziją: Lietuva – tai drąsi galimybių šalis, kuri, efektyviai
naudodama valstybės išteklius, įgalina žmones įgyvendinti savo svajones ir siekius.
Valstybės ekonominė sveikata per pastaruosius metus labai stipriai pasikeitė ir reikalauja
visiškai naujo požiūrio bei sprendimų, kurie iki šiol niekada nebuvo taikomi. Europos sąjungos
(ES) šalys stovi ties pasirinkimu – veikti kartu ir įveikti susidariusius sunkumus ar bandyti
nutiesti savo sėkmės kelius savarankiškai. Akivaizdu, kad susidarę finansiniai sunkumai yra daug
didesni, o anksčiau naudoti finansiniai receptai – paimti iš iniciatyvaus žmogaus ir padalinti
tiems, kurie negeba pasiekti finansinės laisvės, – nebėra efektyvūs.
Lietuvai gresiančios finansinės pasekmės ateina iš išorės, joms atremti reikės tiek vidinių, tiek
išorinių resursų. Mes matome, kad ūžianti audra yra didesnė už mūsų vidinį gebėjimą ją įveikti,
todėl suprantame, kad reikės partnerių pagalbos.
Mes esame daug geresnėje padėtyje nei 2009 m. ar dar dešimtmečiu anksčiau. Lietuva yra ES
ir Euro zonos narė, kur su kitomis šalimis ji yra pilnateisė Europos stabilumo mechanizmo
dalyvė.
Mes sakome: dabar yra galimybių metas, kai liberalių pažiūrų vedama valstybė gali bei privalo
elgtis drąsiai. Priimdama paramą iš finansų rinkos ir reikalaudama Europos institucijų indėlio,
5
šalis galėtų investuoti į iniciatyvius piliečius. Aktyvūs žmonės, realizavę savo idėjas, sukurs
galimybes sau ir kitiems.
Skatinsime verslumą, leidžiantį laisvai reikštis kūrybingumo dvasiai, nesuderinamai su
pertekliniu reguliavimu, biurokratiniu požiūriu ir bandymais kurti verslą, naudojant valstybės
išteklius.
Galimybių valstybė - tai laisva, privati žmogaus iniciatyva, vienijanti bendram tikslui –
ekonominei laisvei Lietuvoje.
Ilgalaikiai tikslai:
• Nuosekliai ir sparčiau nei ES vidurkis augantys gyventojų ekonominės gerovės rodikliai;
• Privačios iniciatyvos rezultatų įvertinimas, o ne siekis ją perskirstyti;
• Liberalesnis valstybės institucijų požiūris į verslo priežiūrą ir mokestinę sistemą;
• Ilgalaikis, spartus ekonominis augimas su mažesniais nuosmukiais, vengiant
neapibrėžtumo.
Palikti daugiau pinigų žmogui ir šeimai
Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius slegia didžiulė darbo mokesčių našta. Darbo
apmokestinimas Lietuvoje siekia apie 40 proc. ir tai yra gerokai daugiau nei išsivysčiusių
valstybių (EBPO) vidurkis. Įmonių savininkų pajamos iš jų turimų įmonių veiklos
apmokestinamos net kelis kartus: 15 proc. pelno mokesčiu, 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu
dividendams, kartu sudėję gauname apie 30 procentų.
Vartojimo mokesčiai taip pat didesni – net 11 ES valstybių narių galioja mažesnis standartinis
pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nei Lietuvoje, be to, taikomos įvairios lengvatos,
leidžiančios vartotojams prekes ir paslaugas įsigyti dar pigiau.
Liberalų sąjūdis siūlo visą kompleksą priemonių, kurios padės žmogui ir šeimai turėti daugiau
pinigų.
COVID-19 pasekmių įveikimas
• Mažinti GPM apmokestinimą.
• Teikti paramą kuriantiesiems pajamas, o ne didinti pašalpų gavėjų sąrašą.
• Mažinti PVM maisto produktams ir grąžinti prekeivius iš užsienio šalių.
• Infrastruktūros investicijas nukreipti į šalies pajamų didinimą.
• ES lėšas nukreipti į pridėtinės vertės kūrimą, o ne į sąnaudas.
1. Mažinti mokesčius uždirbantiems žmonėms
Tikslas - pasiekti tvarų 15 proc. GPM taikymą su darbo santykiais susijusioms
pajamoms.
6
Prezidento siūlymas - sumažinti GPM nuo 20 iki 15 proc., taikant šią lengvatą iki 2021 metų
pradžios. Tai nėra lengva biudžetui pataisa, pareikalausianti 400 mln. eurų per pusę metų, tačiau
ji būtina, kad paliktume didesnes pajamas dirbantiems ir finansiškai aktyviems žmonėms.
Mes matome ir ilgalaikę šio sprendimo galimybę. Pasibaigus lengvatiniam laikotarpiui iki
metų pabaigos, 2021-aisiais mažinti darbo santykiams taikomą GPM 1,25 proc. punkto
artimiausius ketverius metus ir ilgainiui pasiekti tuos pačius 15 procentų.
Mūsų siekiamybė:
2021 metai – tarifas 18,75 proc.
2022 metai – tarifas 17,5 proc.
2023 metai – tarifas 16,25 proc.
2024 metai – tarifas 15 proc.
Mes siūlome trumpuoju periodu padidinti kuriančių žmonių pajamas, o ilgalaikėje
perspektyvoje grįžti prie to paties dydžio, kuris būtų patrauklus regiono kontekste.
Mažinant mokesčius svarbu numatyti kompensacinius mechanizmus savivaldybėms, kad tai
nebūtų daroma savivaldybių sąskaita.
2. Mažinti PVM maisto produktams
Tikslas – daugiau nei per pusę sumažinti apsipirkimui užsienyje išleidžiamų pinigų
sumą.
Šiuo metu, kai žmonių judėjimas tarp šalių yra ribotas, o dalis gyventojų kenčia nepriteklių,
reikėtų sumažinti PVM maisto produktams iki 5 proc. ir taip išlaikyti pirkėjus bei darbo vietas
čia, Galimybių Lietuvoje.
Praėjusiais metais apie 360 mln. eurų išleista apsiperkant Lenkijoje. Netekome ne tik lėšų, bet
ir tūkstančių darbo vietų, kurios galėjo būti sukurtos už šiuos pinigus. Atėjo laikas būti drąsiems
ir pasilikti šiuos pinigus Lietuvoje, tuo pat metu atpratinant mūsų žmones apsipirkti užsienyje.
Galime rizikuoti ir, atsisakę dalies biudžeto pajamų, išlošti daugiau įplaukų iš kitų vartojimo ir
pajamų mokesčių bei papildomai sukurtų darbo vietų. Iš šios krizės turime išeiti išlošę prieš mūsų
kaimynines valstybes. Bent jau susigrąžinę lietuvį į savo prekybos vietas.
3. Mokesčius turi mokėti uždirbantys žmonės
Tikslas – suvienodinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) su minimaliu mėnesio
atlygiu (MMA).
Šiuo metu NPD sudaro 350 eurų, o MMA – 607 eurus. Šis skirtumas reiškia, kad minimalią
algą gaunantis žmogus turi prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Sieksime, kad
NPD per ketverius kadencijos metus palaipsniui būtų prilygintas MMA.
Mes pasisakome už tai, kad minimalias pajamas gaunantis žmogus neturėtų mokėti GPM, o
pradėtų jį mokėti tada, kai pajamos viršytų minimalų lygį. Tokiu būdu ne tik būtume labiau
7
socialiai atsakingi, bet ir remtume nepasiturinčius žmones, kurie vėliau, pradėję daugiau uždirbti,
galėtų prisidėti prie socialinės paramos kitiems. Tokiu būdu prisidėtume prie vartojimo ir
ekonomikos skatinimo Lietuvoje.
4. Valstybės parama – tai investicija į didesnes biudžeto pajamas ateityje
Tikslas – papildomai sukurti 30 000 darbo vietas kuriančių vienetų, o kiekvienas iš jų
įdarbintų bent 5 žmones.
Ekonominių iššūkių akivaizdoje privalome atsisakyti policinės valstybės vaidmens, kur
privati iniciatyva yra įtartina ar ja nepasitikima, ir sukurti palankią terpę augti. Valstybės parama
iš skolintų lėšų ir gautų iš ES institucijų turi būti ne įsisavinama, o investuojama.
Investiciją mes suvokiame ne kaip kapitalo injekciją, o kaip realų siekį - išleidus valstybės
lėšas, tikėtis didesnio biudžeto kartu su augančiomis gyventojų pajamomis. Valstybės parama
kritiniu laikotarpiu turi būti nukreipta ne į mokėjimą pašalpų, kurios bus išleistos tą pačią
akimirką, bet į pajamų sukūrimo galimybę (meškerės ir žuvies principas).
Aktyviam žmogui sakome – TAIP.
Turime pereiti nuo paieškų, kaip papildomai remti ieškantįjį pašalpos, prie išeities ieškančio
žmogaus. Siūlome skirstyti paramą tiems, kurie nukentėjo nuo viruso sukeltų pasekmių ir nori
imti likimą į savo rankas.
Vietoj masinio menko vienkartinių sumų barstymo paramos gavėjų grupėms (tam prieštarauja
ir tarptautinės organizacijos), teikti tikslinę paramą tiems, kurie buvo pastumti į nuošalę ir nori
grįžti į veiksnią Lietuvą kaip kūrėjai.
Siūlome mokėti 500 eurų mėnesinę negrąžinamą paramą žmonėms, kurie neteko darbo ir
ėmėsi individualios veiklos ar įsteigė bendrovę. Įregistravus veiklą, parama būtų mokama 6
mėnesius ir būtų negrąžinama, iš įregistruotos veiklos per pusę metų gavus bent 3000 eurų
pajamų.
Tokiu būdu mes ne tik remtume žmones, siekiančius susikurti darbo vietą, bet ir sudarytume
jiems sąlygas įdarbinti kitus, taip kurdami Galimybių Lietuvą. Lietuvis galėtų imtis verslo
žinodamas, kad bent artimiausią pusmetį juo pasirūpins valstybė. Todėl, idant žmonės ir toliau
nebūtų stumiami į neveiklumo liūną, skatinsime iniciatyvas būti atsakingiems už savo ateitį.
5. Netaikysime neadekvačių mokesčių, taisysime padarytas klaidas
Tikslas – Lietuva turi patekti į TOP 7 „Doing business“ indekse ir būti ES šalių trejetuke
(šiuo metu mus lenkia Danija, Švedija ir Didžioji Britanija).
Naikinsime brangius ir perteklinius mokesčius. Yra mokesčių, kurių administravimas
kainuoja brangiai, tačiau jie sudaro palyginti nedidelę biudžeto dalį. Pavyzdžiui, panaikinus
nekilnojamojo turto mokestį ir įvedus netikrą automobilių mokestį, biudžeto pajamos iš esmės
nesumažės, o valstybė dar ir sutaupys lėšų už mokesčių administravimą.
Užtikrinsime stabilią ir nuspėjamą mokestinę aplinką. Mums svarbu, kad verslininkai galėtų
be baimės planuoti investicijas ar naujo verslo pradžią. Sieksime, kad mokesčių pakeitimai būtų
8
priimami kartu su penkerių metų prognozuojamu planu, išgyvendinsime principą: keičiasi
valdžia, kardinaliai keičiasi ir mokesčiai.
Sieksime, kad, vertinant mokesčius ir kitas priemones, valstybės reitingas „Doing business“
indekse kasmet kiltų į viršų.
6. Reinvestuojamas pelnas turi kurti darbo vietas, o ne mokesčius
Tikslas – neapmokestinamo pelno investavimas turi sukurti 10 000 darbo vietų.
Neapmokestinsime reinvesticijų. Įmonių pelnas bus apmokestinamas tik tuo atveju, jei
akcininkai jį naudos asmeninėms reikmėms. Užsibrėžiame tikslą būti konkurencingiausia
valstybe Baltijos šalyse investuojančiam verslui. Tokie pelno mokesčio įstatymo pakeitimai leis
pritraukti užsienio investicijų, diegti inovacijas, kurti naujas darbo vietas ir didinti atlyginimus.
7. Lengvinsime mokesčių administravimo naštą
Tikslas – prižiūrimas verslas turėtų savo skaitmeninį profilį, prieinamą priežiūros
institucijoms, kurios galėtų remtis jau anksčiau surinkta informacija.
Naikinsime besidubliuojančias valstybės institucijas ir atsisakysime perteklinės informacijos
reikalavimo. Valstybės institucijos negalės reikalauti iš gyventojų ir įmonių pakartotinai teikti
informaciją, kuri jau buvo pateikta anksčiau kitoms institucijoms arba yra viešai pasiekiama.
Mokesčių taisyklės bus aiškios. Dirbsime tam, kad mokesčių įstatymai ir jų išaiškinimas būtų
lengvai suprantami kiekvienam mokesčių mokėtojui, o ne tik profesionaliam konsultantui.
Užtikrinsime, kad kova su „šešėliu“ nevirstų nepakeliama administracine našta gyventojams ir
verslui. Skatinsime draugišką bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, užtikrinsime,
kad jis būtų pagalbininkas, o ne baudėjas.
8. Plėsime alternatyvias verslo finansavimo galimybes
Tikslas – pilnai funkcionuojantis Valstybės verslo paramos fondas, kuris pritraukia ES
lėšas ir skatina verslo plėtrą.
Sieksime, kad Valstybės garantijos leistų finansų įstaigoms suteikti verslui iki 30 proc.
pastarųjų vienerių metų apyvartos paskolas su 0 proc. palūkanų marža 5 metams. Tokios paskolos
galėtų būti teikiamos įmonėms su sąlyga, kad jos išlaikys tą patį darbo vietų skaičių ir nebus
panaudotos kaip išmokos akcininkams.
Šiam tikslui turėtų funkcionuoti Valstybės verslo paramos fondas, kuris naudotųsi ES
institucijų lėšomis.
9. Atlyginimas – nuo 1300 eurų, pensija – nuo 540 eurų
Tikslas – pasiekti užsibrėžtus pajamų rodiklius.
Šiuo metu Lietuvoje vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekia 840 eurų, pensija –
377 eurų. Mūsų siekis - kad pajamų augimas reikšmingai viršytų Vakarų Europos šalių lygį, taip
mes galėtume dabartinei kartai pažadėti, kad jos pragyvenimo lygis nenusileis vidutinėms ES
gyventojų pajamoms ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.
9
Pensijų augimą garantuoja stipri vidutines pajamas gaunančių žmonių grupė. Vidutines
žmonių pajamas reikia didinti iš vidinių resursų, sudarant žmonėms sąlygas aktyviai veikti
kuriamoje Galimybių Lietuvoje, ir iš išorinių injekcijų, gaunamų per tiesiogines užsienio
investicijas (TUI) bei iš naujų startuolių.
Keliame tikslą, kad per kadenciją didelės vertės TUI skaičius siektų 100 (naujai pritrauktų
projektų). Kasmet atsidarytų bent po 500 startuolių, o per visą kadenciją – 2000. TUI ir startuoliai
per kadenciją turėtų sukurti 100 000 naujų darbo vietų, apmokamų didesniais atlyginimais nei
dabar.
Prioretizuosime perspektyvius naujosios mokslo-technologinės inovacijų bangos ekonomikos
sektorius, tokius kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis, automatizacija, skaitmenizacija.
Agresyviai investuosime į šiuos sektorius, siekdami tapti šios naujosios ekonomikos produktų ir
paslaugų kūrimo lyderiais regione.
Stiprinsime didelį eksporto potencialą turinčius aukštųjų informacinių technologijų sektorius.
Intensyvinsime finansavimo priemones ir investicinės aplinkos patrauklumą technologijų,
produktų ir paslaugų kūrėjams saugumo, elektroninės komercijos, vaizdo žaidimų, skaitmeninės
medijos, e-švietimo, informacijos valdymo srityse.
Be to, lyderių pozicija kapitalo ir darbo santykių apmokestinimo srityje tarp Baltijos šalių leis
mums pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, kurios užtikrins tvarų ir spartesnį
atlyginimų augimą. Investicijų pritraukimą skatintų ir natūralūs faktoriai – didžiausias
kvalifikuotų gyventojų skaičius tarp Baltijos šalių ir palanki geografinė padėtis.
Prie atlyginimų augimo turi prisidėti ir liberalios galimybių valstybės požiūris, užtikrinantis
privačios iniciatyvos ir verslumo viršenybę prieš valstybinio kapitalizmo siekius.
Pensijų lygis yra nepakankamas, kad galėtume teigti, jog žmonės gyvena oriai. Pensijų dydis
taip pat tiesiogiai susijęs su šalies nacionaliniu saugumu ir itin svarbios senjorų visuomenės
dalies atsparumu dezinformacijai. Liberalioje Galimybių Lietuvos vizijoje brėžiama aiški
trajektorija ne tik sukuriamų galimybių darbingajai kartai imtis verslo, bet ir tvaraus pensijų
augimo kartu su vidutinėmis šalies pajamomis.
Mes nelenktyniausime su vis naujais pasiūlymais indeksuoti pensijas vienu ar trimis eurais
daugiau, nei numato jau sukurta indeksavimo formulė, mes laikysimės susitarimų ir pensijas
didinsime iš tvarių resursų – sparčiai augančių šalies atlyginimų bazės. Gerai uždirbanti jauna
šeima yra orią pensiją gaunančio senjoro garantas.
10. Valdysime biudžetą efektyviai ir atsakingai
Tikslas – sukurti ilgalaikio valstybės lėšų investavimo praktiką, kuri nukreipta į ilgalaikį
augimą.
2019 m. valstybės biudžetas buvo sudarytas netinkamai ir jau reikalauja peržiūrų. Pertekliniai
pažadai rinkiminių metų laikotarpiu pasirūpinti skurdžiausiai gyvenančiais žmonėmis buvo
neatitinkantys realybės.
10
Būtent tvarus požiūris gali užtikrinti nuoseklų augimą. Mėtymasis nuo taupymo silpniausių
visuomenės grandžių sąskaita iki išlaidavimo ir nerealių pažadų dalinimo neatneša reikiamos
ramybės ir nesuteikia galimybių augti. Mes siūlome sutelkti dėmesį į iniciatyvas, skatinančias
veiklius žmones kurti pridėtinę vertę.
Žmonių ekonominis augimas turi būti grįstas pasitikėjimu, jog nebus keičiami mokesčiai,
akcizai, jog verslo aplinka nesikeis taip dramatiškai, kaip tai vyko iki šiol.
Sieksime peržiūrėti valstybės regionų politiką, subalansuoti ją ir tobulinti. Tai reiškia, kad
nebeinvestuosime į neveiksnius valstybės valdomus viešuosius objektus, nekuriančius pridėtinės
vertės ir tik didinančius išlaikymo kaštus. Visas sutaupytas biudžeto ir ES paramos lėšas
nukreipsime į regionų verslo plėtros projektus, kurie turėtų užtikrinti ekonomikos gyvybingumą
ir pajamų augimą.
Sieksime žemės ūkio paramą perorientuoti iš mažą pridėtinę vertę sukuriančio stambaus ūkio
į smulkų ūkį, gebantį iš vieno hektaro gauti daugiau pajamų ir sukurti didesnę pridėtinę vertę.
Šiais iššūkio metais valstybė turėtų elgtis drąsiai kaip ir didžiosios pasaulio ekonomikos:
laikinai ignoruoti fiskalinės drausmės tvarką, kad išgyventų netvarumo laikotarpį ir vėliau grįžtų
į įprastas vėžes, užtikrindama ateities finansinį stabilumą.
Per artimiausius metus mes turėtume (išlaikydami Mastrichto tvarumo kriterijus) padidinti
skolos limitą iki maksimalaus 60 proc. nuo BVP ir gautas lėšas „įlieti“ į sustojusią ekonomiką.
Sieksime, kad valstybė dėtų maksimalias pastangas artimiausiu metu išlaikyti verslo
gyvybingumą ir darbo vietas. Valstybės skolos lygis negali viršyti Mastrichto stabilumo kriterijų,
tačiau sieksime išnaudoti maksimalias šalies galimybes. Žmonių pajamos yra svarbiau nei
konkretūs finansiniai rodikliai.
Siekdami suvaldyti netvarią situaciją, maksimaliai reikalausime papildomų paskatų iš
Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko. Išnaudosime mūsų šalies galimybes dideliame
biudžete atsiriekti mums reikšmingą paramos dalį. Gautą paramą investuosime į valstybės
sąnaudų mažinimą bei pajamų didinimą.
Peržiūrėsime valstybės investicijas ir jas nukreipsime, vadovaudamiesi šiais principais:
• Investicijos turi būti nukreiptos į sąnaudų mažinimą ateityje arba pajamų generavimą per
ateinančius dešimtmečius.
• Investicijos turi suteikti darbą įvairių specialybių veikliems žmonėms.
Pirmiausia, pasiskolintos lėšos jau greitai gali būti nukreiptos į darbo vietų sukūrimą arba
tokių darbo vietų sukūrimo lūkestį. Valstybinių užsakymų perspektyva suteiktų galimybę
išlaikyti darbo vietas arba net padidinti jų skaičių.
Pavyzdys galėtų būti aukštos įtampos laidų visuotinis perkėlimas nuo stulpų į požemines
linijas. Tam reikia daug darbo vietų ir didelio finansavimo, tačiau ateityje sumažėtų aptarnavimo
kaštai, kurie padengtų dabartines sąnaudas.
11
Taip pat - spartesnė subsidijuojama 5G ryšio tinklo plėtra, kuri įgalintų veiklius žmones kurti
ateities produktus ir verslus, o Lietuva išliktų tarp valstybių, turinčių sparčiausią greitaveiką ir
suformuotą ateities infrastruktūrą ilguoju laikotarpiu. Lygiagrečiai atversime valstybės įstaigų
sukauptus duomenis, kad galėtume kurti išmaniuosius produktus.
Atgaivinsime kelių tiesimo bei statybos bendroves, kurios buvo žlugdomos dabartinės
valdžios, ir sukursime daug darbo vietų. Sukursime mobilumo perspektyvą ateičiai, kuri būtų
naudinga kelis dešimtmečius. Skatinsime šalies mobilumą ir galimybes judėti tarp miestų.
Daugiabučių renovacija taip pat turi būti prioritetas, kuris išlaikytų statybos specialistų darbo
vietas Lietuvoje ir mažintų potencialią emigraciją atsidarius sienoms.
Trumpuoju laikotarpiu, valdant viruso sukeltas problemas, mes siūlome peržiūrėti 2014 - 2020
ES paramos lėšas ir jas skirti įmonėms skaitmenizuoti bei pritaikyti darbui nuotoliniu būdu dabar.
Yra milijonai nepanaudotų lėšų, kurias turime galimybę nukreipti labai tikslingai - pritaikyti
įmones dirbti nuotoliniu būdu, taip palengvindami žmonių kasdienybę, ir padidinti apsaugos lygį,
jei pasikartotų ligos protrūkiai.
Ilguoju laikotarpiu ES lėšos turėtų būti skirstomos laikantis šių pagrindinių principų:
• Lietuvos verslo skaitmenizavimas.
• Sparčiausio interneto tinklo pasaulyje siekiamybė.
• Lietuvių skaitmeninis šveitimas.
Valstybės paskolintos lėšos turi būti nukreiptos į idėjas, kurios duotų naudos bent 20 - 30
metų, ir šią krizę suvoktume kaip galimybių metą.
11. Su valstybės turtu elgsimės šeimininkiškai
Tikslas – valdininkai turi kontroliuoti valstybinį turtą, kuris duoda bent 9 proc. grąžą,
ir maksimaliai apriboti valstybės konkuravimą su verslu.
Valstybė valdo milijardų vertės turtą, kuris nėra įdarbintas. Vienam valdininkui tenkančių
kvadratinių metrų plotas kartais viršija privačiame sektoriuje dirbančiųjų erdvės plotą. Ketiname
aktyviai administruoti valdomą turtą – nereikalingą privatizuoti, o likusį optimizuoti. Valstybinis
nekilnojamasis turtas taip pat turi būti apmokestintas NT mokesčiu, kad valstybinės institucijos
nelaikytų perteklinio nekilnojamojo turto.
Depolitizuosime valstybės valdomas įmones. Įgyvendinsime reformą, kurioje Finansų
ministras bus atsakingas už valstybės, kaip akcininkės, interesų atstovavimą valstybės įmonėse,
o kitos ministerijos veiktų kaip reguliacinės aplinkos formuotojos ir prižiūrėtojos. Užtikrinsime,
kad ministerijos nedalyvautų konkrečių įmonių valdyme, o jų valdomi akcijų paketai būtų
perduoti VĮ „Turto bankas“.
Pertvarkytas „Turto bankas“ atstovaus valstybei, kaip akcininkei, ir įgyvendins turto valdymo
uždavinius. Užtikrinsime, kad valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo organuose du trečdaliai
narių būtų nepriklausomi. Įvykdžius reformą, VVĮ valdybų narius per 6 mėnesius parinks ir skirs
12
pertvarkytas „Turto bankas“, vadovaudamasis geriausiais korporatyvinio valdymo praktikos
standartais.
Valstybės viešąsias funkcijas finansuosime konkurso būdu. Sieksime konkurencijos, kad
viešąsias funkcijas vykdančios ministerijos ir joms pavaldžios įmonės bei VVĮ tokiuose
konkursuose dalyvautų lygiomis teisėmis su kitais rinkos dalyviais (pvz., keleivių pervežimo
sritis ir pan.).
Privalome centralizuotai valdyti valstybės turimą nekilnojamąjį (t.y. nuosavybės teise turimas
arba naudojamas valdžios įstaigų) ir finansinį (t.y. vertybiniai popieriai – akcijos ir susijusios
dalyvavimo teisės įmonėse) turtą. Institucinė platforma ir valdymo kompetencijų centras taps LR
Finansų ministerijos įstaiga (pertvarkyta VĮ „Turto bankas“).
Pagrįsime valstybės turimo nekilnojamojo turto naudojimą sisteminiu požiūriu - kaštais
mokesčių mokėtojams ir jo patogumą. Bus įvertinta kiekvieno valdžios institucijų naudojamo
pastato tikroji kaina ir kiek tai atsieina mokesčių mokėtojams. Įvykdžius tokį vertinimą, bus
sprendžiama dėl nekilnojamojo turto tolesnio naudojimo pagrįstumo ar perkėlimo kitur.
Sistemiškai vertinsime valstybės valdomų įmonių sąrašą ir parengsime privatizavimo
programą. Garantuosime, kad valstybės pasitraukimas iš verslo vyktų greitai, skaidriai ir
sąžiningai.
Privatizavimas negali būti atidėliojamas siekiant padidinti įmonių vertę ar dėl privačių
interesų.
Sieksime, kad valstybė, kaip verslo veikla užsiimančių įmonių akcininkė, savo veiklą vykdytų
atsakingai ir atsargiai. Skatinsime, kad valstybė, keldama strateginius tikslus VVĮ valdymo
organams, atsisakytų perteklinių veiklų ir turto.
Valstybės valdomoms įmonėms kelsime turto grąžos, valdymo efektyvumo ir kitus rodiklius.
Skelbsime šiuos rodiklius viešai kaip jų veiklos gaires ir akcininko lūkesčius bei kaip signalą
rinkai.
„Turto bankas“ dėl kiekvienos įmonės spręs atskirai, tačiau siektinas bendras investuoto
kapitalo grąžos reikalavimas – 9 proc. per metus.
12. Didesnės bendrovės bus kotiruojamos biržoje
Tikslas – daugiau nei 100 darbo vietų turinčios bendrovės turi būti kotiruojamos biržoje.
Daugiau nei 100 darbuotojų turinčios valstybinės įmonės turi būti kotiruojamos biržoje, ir iki
30 proc. įmonių akcijų turi būti valdomos privačių investuotojų.
Pirminis tikslas yra atverti įmonių valdymą viešumui ir skaidrumui, taip siekiant didesnio
įmonių efektyvumo. Tuo pat metu viešai kotiruojamų akcijų dalis leistų pritraukti lėšų į biudžetą
už parduotas akcijas, tačiau laisvai cirkuliuojančių akcijų apribojimas iki 30 proc. leistų išlaikyti
pilną įmonių kontrolę valstybės rankose.
13
Lietuvos gyventojai turėtų galimybę būti valstybinių įmonių akcininkais ir galėtų naudotis
sukuriama pridėtine verte.
Visos kotiruojamos bendrovės turi siekti tarptautinių reitingų, kad ateityje galėtų naudotis ES
finansavimo šaltiniais.
13. Savivaldybių įgalinimas
Tikslas – suteikti savivaldybėms daugiau galimybių pačioms valdyti savo finansus ir
biudžetus.
Įgalinsime savivaldybes leisti savo obligacijas ir taip finansuoti plėtros projektus.
Savivaldybių obligacijos yra įprastas finansinis instrumentas Vakarų šalyse, leidžiantis būti
nepriklausomoms nuo centrinės valdžios. Manome, kad šalyje šis instrumentas neišnaudojamas,
nes obligacijos suteiktų tokias naudas:
• Savivaldybė ir jos gyventojai galėtų patys spręsti skolos lygį ir kokiems projektams reikia
skolintis.
• Savivaldybė galėtų išvengti komercinių bankų ir skolintis tiek vietos, tiek ir užsienio
rinkose, Tai, tikėtina, mažintų skolos kainą ir didintų finansinį pajėgumą, nes reikėtų mažiau lėšų
atiduoti palūkanoms ir daugiau jų liktų projektams vystyti.
• Jei savivaldybių obligacijas reitinguotų tarptautinį reitingą turinčios įstaigos, atsirastų
galimybė šias obligacijas parduoti Europos centrinio banko vykdomose programose, kuriose
dabar dalyvauja tik valstybės leidžiamos obligacijos. Tokios programos šiuo metu gali suteikti
nulines arba net neigiamas palūkanas, itin patrauklias ilgalaikiams projektams vystyti.
• Savivaldai per obligacijas galėtų skolinti ir vietos gyventojai, pasirinkdami obligacijas
vietoj banko indėlių. Taip būtų didinamas ir ryšys tarp žmogaus ir savivaldos.
• Savivaldybės obligacijos galėtų būti ir investicinių bei pensijų fondų taikinys, tada
skolintojų ratas labai išsiplėstų, o investuotojo neribotų nei investuotojo tipas, nei geografija.
• Savivaldybių obligacijos yra ilgalaikė ir tvari finansavimo priemonė, itin suderinama su
ilgalaikiais vystymo tikslais. Išleidusi obligacijas, savivaldybė galėtų užsitikrinti finansavimą
dešimties ir daugiau metų laikotarpiui.
Kiekviena galimybė yra ir rizika. Mes suprantame, kad šiame pasiūlyme yra ir neatsakingo
skolinimosi rizika, kai savivaldybė tuo piktnaudžiauja, tačiau tam numatysime limitus, kiek
savivaldybė gali skolintis pagal jos dydį ir finansinį pajėgumą. Be to, šis instrumentas geras tuo,
kad turi natūralų savireguliacijos instrumentą – nepaisant savivaldybės skolinimosi norų ir
apetito, savivaldybės patikimumą ir tvarumą vertins kiekvienas investuotojas, patikėjęs jai savo
lėšas. Todėl tai yra daug patikimiau nei centrinės valdžios preferencijos, kurios gali būti grįstos
ne finansiniais argumentais, o galbūt politiniu palankumu ar bendrais interesais.
Įgalinę savivaldybes savarankiškai valdyti savo skolą per obligacijas, didinsime savivaldos
nepriklausomumą, mažinsime skolos kaštus.
14
Mes suteiksime galimybę savivaldybėms sparčiau vystyti reikalingus infrastruktūros,
švietimo, rekreacijos ir kitus projektus. Taip pat didinsime konkurenciją tarp pačių savivaldybių,
tai paspartins šalies pragyvenimo lygio kilimą.
14. Viešieji pirkimai – efektyvi paskata valstybės augimui
Tikslas kasmet – papildoma nauda iš viešųjų pirkimų 1 mlrd. eurų.
Sieksime, kad viešieji pirkimai būtų efektyvesni, įvesime kaštų - naudos vertinimo principus.
Viešieji pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis mažiausios kainos ir maksimalios naudos
principais. Sieksime iš viešųjų pirkimų gauti papildomą 1 mlrd. eurų efektą.
Viešųjų pirkimų apimtys turi augti, tačiau dar labiau turi augti gaunamos naudos kiekis.
Įtvirtinsime principą – daugiau už mažiau.
Siekdami viešųjų pirkimų efektyvumo, sukursime tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir
ekonominio naudingumo kriterijų katalogą, parengsime standartizuotas pirkimo sutartis.
15. Šešėlis bus mažinamas sistemingai
Tikslas kasmet - iš šešėlio ištraukti po 300 mln. eurų.
Šis tikslas nėra nominalus, jo pagrindas yra visi aukščiau išvardinti tikslai.
Galimybių Lietuva yra natūraliai atspari šešėliui:
• Dirbantis (dar labiau dirbantis sau) žmogus, kuris turi pakankamas pajamas oriai gyventi,
yra natūraliai atsparus šešėliui.
• Stabilias ir didesnes išmokas gaunantis senjoras gali apsipirkti šalia esančiose
parduotuvėse ir mokėti mokesčius Galimybių Lietuvoje, o ne užsienio šalyje.
• Sumažinti pajamų ir vartojimo mokesčiai natūraliai mažins norą būti „pilkoje zonoje“;
• Galimybių valstybės parama verslui, panaudojant ES lėšas, prieinama tik skaidriam,
aktyviam darbo vietų kūrėjui.
• Valstybės nekonkuravimas su verslu nelygiomis sąlygomis ilgainiui didins konkurenciją
privataus verslo aplinkoje.
• Viešųjų pirkimų vykdymas pagal kaštų - naudos principus turi skatinti kurti pridėtinę vertę,
ir tai ilgainiui didins paskatas išlikti skaidriems (daugiau naudos Galimybių Lietuvai, ekonomikai
dirbančiam žmogui), didins biudžeto pajamas su mažesniais tarifais.
• Padėsime statybos ir projektavimo sektoriaus organizacijoms statybininko (STATREG)
kortelę paversti veikiančiu instrumentu. Privalomos statybininko (STATREG) kortelės įvedimas
Lietuvoje ne tik gerokai sumažintų „šešėlį“, užtikrintų aukštesnę darbų kokybę ir tikslesnę darbo
laiko apskaitą, supaprastintų valstybinę priežiūrą ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, bet
sumažintų ir nelaimingų atsitikimų statybose skaičių. Įvedus privalomą STATREG kortelę, per
pusantrų metų Lietuva iš „šešėlio“ galėtų papildomai ištraukti apie 200 mln. eurų.
• Mažinsime PVM statybos darbams iki 9 proc. Legaliai veikiančių rangovų kainos taps
konkurencingesnės. Taip privatūs užsakovai bus skatinami naudotis legaliai veikiančių ir
garantijas suteikiančių rangovų paslaugomis.
15
II. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS - VALSTYBĖS ATEITIS
Pagrindiniai siekiai:
1. Ugdysime žmogų, pasirengusį laisvei ir gebantį ją realizuoti. Trys pagrindiniai siekiai
visuose švietimo lygmenyse: įvairovė, laisvė veikti ir galimybės kiekvienam.
2. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas bus prieinamas kiekvieno vaiko gyvenamojoje
vietovėje.
3. Mokysime vaikus atsakomybės už savo mokymąsi. Išnaudosime nuotolinio mokymosi
galimybes. Plėsime technologijų taikymą mokymo procese.
4. Įgyvendinsime savarankiškos mokyklos koncepciją. Daugiau galių ir atsakomybės
mokyklos bendruomenei priimant spendimus visais mokyklos darbo organizavimo aspektais.
5. Sieksime, kad visuomenė suprastų mokytojo profesijos svarbą ir jiems tenkančią
atsakomybę. Pagarba mokytojui turi tapti kertine visuomenės nuostata.
6. Pedagogo atlyginimas – ne mažiau nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo.
7. Neformalusis vaikų ugdymo krepšelis bus prieinamas vaikams nuo 2 m., šį krepšelį
gaunančių vaikų dalis per kadenciją – bent 85 proc.
8. Aukštasis mokslas – vertybė, kurianti galimybes.
9. Per kadenciją pasieksime ne mažiau 1,5 proc. nuo BVP moksliniams tyrimams ir
eksperimentinei plėtrai.
10. Žmogus bet kuriame savo gyvenimo tarpsnyje galės grįžti į švietimo sistemą. Mokymosi
visą gyvenimą galimybės bus atviros visiems.
Mūsų, liberalų, pagrindinė nuostata - žmonės iš prigimties yra laisvi ir nepriklausomi.
Sąmoningas įsipareigojimas diskusijų laisvei, pliuralizmui, pagarbiam požiūriui į bendrapiliečių
įsitikinimus, net jei šie, mūsų manymu, būtų klaidingi, yra nuoseklaus švietimo proceso rezultatas.
Esame įsitikinę, kad pagrindinis švietimo tikslas - (iš)ugdyti žmogų, pasirengusį laisvei ir gebantį
ją realizuoti - tiek savo, tiek visuomenės labui. Kad tai pasiektume, visuose švietimo lygmenyse ir
visose ugdymo(si) veiklose keliame tris pagrindinius siekinius: įvairovę, laisvę veikti ir galimybes
kiekvienam.
1. Ikimokyklinis ugdymas: galimybės kiekvienam nuo ankstyviausio amžiaus
Ikimokyklinis ugdymas ženkliai prisideda prie geresnių vaiko pasiekimų vėlesniuose
gyvenimo etapuose. 2018 m. PISA tyrimai rodo, kad beveik visose šalyse (tarp jų ir Lietuva)
penkiolikmečiai, lankę ikimokyklinio ugdymo įstaigas ilgiau nei metus, pasiekia aukštesnių
rezultatų nei jų bendraamžiai, nelankę darželių. Lietuvoje mokinių skaitymo gebėjimų pasiekimų
skirtumas sudaro net 63-109 taškus (ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankę arba lankę mažiau
nei metus mokiniai gauna vidutiniškai 385, lankę 4-5 metus – 494 taškus). Todėl mes, liberalai,
manome, kad visaverčio ankstyvojo ugdymo užtikrinimas kiekvienam vaikui yra kritiškai
svarbus valstybės įsipareigojimas savo piliečiams.
Ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų skaičius auga, tačiau vietų stygius darželiuose, ypač
didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose, vis dar išlieka problema. Šiuolaikinio požiūrio į
16
ugdymą neatitinkančios normos riboja savivaldybių galimybes lengviau plėsti ikimokyklinių
įstaigų tinklą.
Problema yra ir tai, kad vaikai iš socialiai pažeidžiamų grupių rečiau lanko ikimokyklines
įstaigas, tokiu būdu ne tik ankstyviausiame amžiuje, bet ir vėliau yra ribojamos jų galimybės
ugdytis socialinius, pažintinius ir kitus gebėjimus.
Ikimokyklinės įstaigos neretai negali priimti vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, nes
darželių erdvės nėra pritaikytos šių vaikų saugumui užtikrinti, o pedagogams trūksta žinių, kaip
geriausiai patenkinti tokių vaikų poreikius. Darželiuose trūksta švietimo pagalbos specialistų.
• Sieksime, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas būtų prieinamas kiekvieno vaiko
gyvenamojoje vietovėje. Skatinsime mobilių darželių, šeimos darželių kūrimąsi, remsime erdvių
pritaikymą ugdymui kaimo bendruomenių patalpose, miesto daugiabučiuose ar biurų pastatuose,
palaikysime kitas iniciatyvas kurti naujus darželius netradicinėse erdvėse.
• Investuosime į darželių pedagogų ir kitų darbuotojų gebėjimų tobulinimą. Sudarysime
sąlygas visiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams įgyti žinių ir gebėjimų,
reikalingų dirbant su visais vaikais, turinčiais įvairių individualių ugdymosi poreikių.
Užtikrinsime, kad darželiuose būtų reikiamas švietimo pagalbos specialistų kiekis.
• Vaiko pinigų mokėjimą susiesime su būtinybe vaiką leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas,
kad kuo didesnė dalis vaikų, augančių sudėtingesnėje socialinėje aplinkoje, lankytų darželius.
• Keisime higienos normas, palikdami tik tas, kurios yra absoliučiai būtinos vaikų ir
darbuotojų sveikatai bei saugumui užtikrinti. Ugdomų vaikų skaičių siesime ne su grupėmis, o
su auklėtojų ir kitų darbuotojų skaičiumi.
• Tęsime ikimokyklinio ugdymo įstaigų renovaciją. Renovuojamose įstaigose bus kuriamos
modernios ugdymo erdvės ir priemonės. Visi projektai bus įgyvendinami remiantis aiškiais ir
skaidriais kriterijais, pasitelkiant ES, valstybės ir savivaldybių lėšas.
2. Bendrasis ugdymas: turinys, užtikrinantis laisvę veikti
PISA 2018 m. rezultatai rodo: nors Lietuvos moksleivių bendri rezultatai yra 29-37 vietoje
tarp visų tirtų šalių (iš viso tyrime dalyvavo 79 šalys), statistiškai jie reikšmingai atsilieka nuo
EBPO šalių vidurkio visose trijose srityse (skaitymo gebėjimuose, matematinio ir
gamtamokslinio raštingumo). Nerimą kelia ir tai, kad vis didėja pasiekimų atotrūkis tarp mokinių,
besimokančių kaimo vietovėse ir mieste (Vilniuje): 2012 m. atotrūkis skaitymo srityje siekė 59
taškus, o 2018 m. – 77.
Šie duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai yra ypatingai skaudi tema, ir
daugeliu atvejų deklaruojami švietimo tikslai skiriasi nuo to, kas vyksta pamokose. Programose
įtvirtintiems siekiams ugdyti vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, kūrybinio problemų
sprendimo, pilietiškumo ir kitus gebėjimus dažnai trūksta nuoseklaus dėmesio.
Karantino laikotarpiu įvestas nuotolinis mokymas(is) sulaukė daug kritikos - moksleiviai ir jų
tėvai teigia, jog dėl didelio krūvio ir su internetinėmis platformomis susijusių nesklandumų
mokymasis namuose reikalauja gerokai daugiau laiko nei per pamokas klasėje. Kita vertus, tai
17
gali rodyti ir kitą Lietuvos mokyklų skaudulį: didelė dalis vaikų nėra išmokę pritaikyti
technologijas mokymosi metu, jiems trūksta įgūdžių mokytis savarankiškai, jie nėra mokomi
prisiimti asmeninę atsakomybę už savo mokymąsi ir jo rezultatus. Mokymasis nuotoliniu būdu
karantino sąlygomis parodė, kad nebegalime ignoruoti būtinybės nuo pat mažų dienų ugdyti
vaikų gebėjimą mokytis savarankiškai. Nuotolinis mokymas(is) aiškiai parodė ir tai, kad vis dar
trūksta kokybiško skaitmeninio ugdymo turinio ir kad skaitmeninių kompetencijų tobulinimas
yra reikalingas ne tik mokytojams, bet ir mokiniams.
Sieksime, kad Ateities ekonomikos DNR plane numatytos lėšos turiniui skaitmenizuoti,
skaitmeninėms kompetencijoms stiprinti ir mokinių verslumui skatinti būtų panaudotos į ugdymo
kokybės augimą orientuotoms priemonėms sukurti. Suprantame, kad pokyčiai švietime nevyksta
greitai, tad atnaujindami programas turime daug dėmesio skirti mokytojų rengimui ir
kvalifikacijos tobulinimui.
• Keisime požiūrį į ugdymo procesą, turinį ir metodus. Mokiniai bus skatinami nebijoti
klaidų, nes be jų nėra įmanoma asmens sėkmė ir inovacinių kompetencijų plėtotė. Taip pat
mokiniai turės mokytis atsakomybės už savo veiklą, gebėjimo įvertinti savo galimybes,
nusistatyti mokymosi tikslus ir atkakliai jų siekti, taip jie patirs mokymosi sėkmę. Stengdamiesi
dėl kiekvieno besimokančiojo sėkmės, mokytojai turės galimybę laisvai rinktis ko, kada ir kaip
mokyti, o lengvas reikiamų mokymo priemonių (ir interaktyvių) prieinamumas padės
mokytojams įgyvendinti jų siekius.
• Pamokose vykstančios veiklos bus siejamos su realiu gyvenimu. Ugdymas bus orientuotas
į žinių, įgūdžių ir vertybinių nuostatų vystymą, visapusiškai tyrinėjant kasdienius pasaulio
reiškinius, ieškant aktualių klausimų sprendimų bei juos išbandant. Nuotolinis mokymas(is) turi
tapti neatsiejama mokyklų gyvenimo dalimi, tokiu būdu paįvairinant mokinių mokymosi patirtis
bei išvengiant nepalankių aplinkos veiksnių įtakos mokymo(si) procesui.
• Mokyklose bus vietos visiems ir kiekvienam. Kiekvienoje Lietuvos mokykloje bus
sudarytos sąlygos įvairių poreikių turinčių vaikų visaverčiam ugdymui(si). Dėmesį skirsime
mokymo programoms ir metodams, kurie padės į ugdymo procesą pilnai įtraukti sunkiau
prisitaikančiuosius prie dabar veikiančios sistemos. Taikysime pasiteisinusias individualizuoto
ugdymo metodikas. Atskiras dėmesys bus skiriamas gabių vaikų ugdymui.
• Mokinių ateities karjeros perspektyvos. Dažnai moksleivis, rinkdamasis mokymosi ar
studijų kryptį, pritrūksta informacijos ir naudingų patarimų, todėl jaunam žmogui sunku
numatyti, kurioje srityje geriausiai atsiskleis jo talentai. Suprantame, kad kiekvieno vaiko
gabumai skirtingi. Siekdami išlaisvinti visų moksleivių potencialą, užtikrinsime, kad mokyklose
būtų įdiegtas ugdymas karjerai (profesinis orientavimas) visiems mokiniams nuo pat pradinių
klasių.
3. Savarankiška mokykla – bendruomenė, atsakinga už savo sprendimus
Mokyklos skiriasi savo veiklos rezultatais, ugdymo kryptimi, atrastomis bendruomeniškumo
formulėmis ir daugybe kitų aspektų, tačiau visos yra pajėgios suteikti kokybišką išsilavinimą.
Mokyklų rezultatus lemia pasitikėjimas mokytojais, galimybė laisvai veikti, tobulėti bei gauti
savalaikę pagalbą, susidūrus su sunkumais.
18
Liberalų sąjūdis ir toliau palaiko savarankiškos mokyklos koncepciją – didinti mokyklų
finansinį savarankiškumą, įgalinant mokyklų bendruomenes ir švietimo įstaigų vadovus.
Suteiksime galimybę mokyklos bendruomenei (tėvams, mokiniams, mokytojams) pačiai spręsti
dėl mokyklos veiklos krypčių, ugdymo metodų, būdų ir formų, kad ugdytų globalios visuomenės
atstovus.
• Skatinsime dar didesnį mokyklų savarankiškumą. Numatysime aiškią atsakomybę už
mokyklos veiklą ir pasiekiamus rezultatus. Mokyklų vertinimo rodikliai apims tiek moksleivių
daromos pažangos ir mokyklos ūkio bei finansinius aspektus, tiek emocinį mikroklimatą bei
mokyklos ryšius su bendruomene, savivaldos stiprumą.
• Suteiksime daugiau galių mokyklos bendruomenei priimti reikalingus sprendimus visais
mokyklos darbo organizavimo aspektais. Reali mokyklos savivalda suteiks mokytojams laisvę
įgyvendinti ugdymo inovacijas ir spręsti dėl svarbiausių pokyčių.
• Užtikrinsime nuolatinę pagalbą sunkumus patiriančioms mokykloms. Kiekviena mokykla
skirtingu laikotarpiu gali susidurti su sunkumais. Siekdami tokių mokyklų pažangos, užtikrinsime
nenutrūkstamą sunkumus patiriančių mokyklų stiprinimo sistemos veiklą. Į šį procesą aktyviai
įtrauksime sėkmingai veikiančių mokyklų vadovus bei mokytojus.
4. Mokytojai – švietimo kokybės pagrindas
Ne pastatai ugdo mokinius, tai daro mokytojai ir kiti mokyklų darbuotojai. Įvairūs moksliniai
tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimus net iki 73 proc. gali lemti mokytojai. Visgi pastarojo meto
įvykiai aiškiai rodo, kad mokytojai nėra patenkinti savo darbo mokykloje sąlygomis. Mokytojų
atlyginimai Lietuvoje nėra konkurencingi, o nemotyvuojanti tobulėti sistema ir dar vis
neišnykstantys biurokratiniai suvaržymai trukdo kūrybinėms mokytojų iniciatyvoms.
Darbingo amžiaus, 30 - 49 metų mokytojų Lietuvoje nuolat mažėja. 2017 m. šio amžiaus
mokytojai (kartu su dėstytojais) sudarė 44.42 proc. visų pedagoginių darbuotojų, 2019 m. – jau tik
41.12 procento. Norint į mokyklas pritraukti kuo daugiau motyvuotų žmonių, būtina toliau vykdyti
mokytojų rengimo pertvarką, atverti naujus kelius į mokytojo profesiją, stiprinti pagalbos
mokytojams sistemą, užtikrinti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos
kokybę. Išankstiniai 2020 m. stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai rodo, kad pedagogines
studijas pasirinkusiems žmonėms įvestos didesnės stipendijos pritraukia abiturientus rinktis šias
studijas, tačiau tai - tik pirmas žingsnis siekiant, kad jauni žmonės rinktųsi pedagogo kelią.
Liberalų sąjūdis įsipareigoja siekti, kad mokytojo profesija taptų itin populiari tarp geriausių
abiturientų ir patektų tarp populiariausių profesijų Lietuvoje. Tam būtina kryptingai veikti rengiant
mokytojus, kuriant ir tobulinant motyvacinę sistemą bei toliau didinant mokytojų atlyginimus..
• Užtikrinsime įvairiapusę pagalbą mokytojui kasdieniame darbe. Didžiausią dėmesį
mokytojas ir kiti mokyklos darbuotojai turi skirti ugdymui, o ne rūpintis techninėmis
smulkmenomis. Mokyklos ir mokytojai bus pilnai aprūpinti ugdymui reikiamomis priemonėmis.
Kiekvienoje mokykloje bus tiek švietimo pagalbos specialistų, kad mokytojai galėtų
susikoncentruoti į ugdymo procesą, o kiekvienas mokinys gautų reikiamą pagalbą reikiamu metu.
• Sieksime, kad mokytojo atlyginimas būtų ne mažesnis nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo.
19
• Užtikrinsime, kad mokytojai dirbtų su optimaliu mokinių skaičiumi. Sieksime, kad
mokinių skaičius vienam mokytojui siektų ES vidurkį.
• Stiprinsime mokytojų rengimą. Juos ruoš aukščiausio lygio dėstytojai ir profesionalai
stipriausiuose pedagogų rengimo centruose. Visų pedagoginių studijų ir mokytojų rengimo
programų ašis bus praktinis darbas mokykloje. Būsimieji pedagogai bus nuosekliai mokomi daug
dėmesio skirti pozityviam mikroklimatui mokykloje kurti, įtraukti tėvų bendruomenę, sprendžiant
ugdymo klausimus.
• Didinsime mokytojų kartų įvairovę mokyklose. Plėsime programas, padedančias skirtingų
sričių profesionalams skirtingais būdais ateiti į mokytojo profesiją. Siūlysime vyresnio amžiaus
mokytojams dirbti jaunųjų mokytojų mentoriais, talkinti kitose ugdymo procesui svarbiose srityse,
taip užtikrinsime įvairiapusę pagalbą naujai atėjusiems mokytojams. Ir toliau sieksime, kad
mokytojams būtų sudarytos sąlygos oriai pasitraukti iš profesijos: norintiems savo gebėjimus
realizuoti socialinėje, kultūros ar kitose srityse bus sudarytos sąlygos persikvalifikuoti ir įsitvirtinti
naujoje veikloje.
• Skatinsime mokytojų tobulėjimą. Sudarysime lanksčias galimybes mokytojams derinti
ugdymo procesą su asmeninio tobulėjimo poreikiais, o šiuos – su mokyklos išsikeltais tikslais.
Kiekvienam mokytojui skirsime konkrečią sumą lėšų, kurias jis kasmet galės panaudoti savo
tobulėjimui. Tobulėjimas bus užtikrinamas ir per visos mokyklos konsultavimo mechanizmus -
įtraukiant nepriklausomus ekspertus, bus sprendžiami ugdymo, psichologinės atmosferos ir kiti
bendruomenei kylantys iššūkiai.
5. Saugi mokykla mokiniui ir darbuotojui
Visuomenėje neretai pamirštama, kad saugi mokykla reikalinga ne tik mokiniui, bet ir joje
dirbantiems žmonėms. Visgi žymiai dažniau kalbama apie mokinių patiriamas patyčias,
psichologinį ir fizinį smurtą. Neneigiame, kad tai skaudi problema, tačiau neturime pamiršti
nemažiau mokyklos aplinką žalojančių veiksnių: mobingo darbo vietoje, mokinių ir jų tėvų
keliamų didėjančių reikalavimų mokytojams ir mokyklai bei kitų iššūkių, su kuriais susiduria
mokyklų darbuotojai. Neretai apie sunkumus, su kuriais susiduria tiek mokiniai, tiek mokytojai,
nekalbama viešai, nes tai stigmatizuoja pačią mokyklą. Manome, kad tai kenksminga praktika,
skatinanti išlaikyti status quo, o ne ieškoti optimalių sprendimų..
• Toliau mažinsime patyčių mokyklose mastą. Efektyvių patyčių programų įgyvendinimas
reikalauja nemažų finansinių ir laiko išteklių. Užtikrinsime, kad visoms mokykloms biudžete būtų
numatytos tikslinės lėšos patyčių prevencijai – tiek programų įgyvendinimui, tiek mokytojų darbo
laiko apmokėjimui.
• Stiprinsime sąlygas saugiai socialinei-emocinei aplinkai kurtis mokyklose. Saugi aplinka
reikalinga ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Mokyklose turės dirbti pakankamas kiekis
psichologų, socialinių darbuotojų, kitų specialistų, kad jie galėtų atliepti ne tik mokinių, bet ir
mokytojų poreikius. Užtikrinsime, kad, esant poreikiui, moksleiviams, mokytojams, mokyklų
vadovams ir kitiems darbuotojams būtų teikiama psichologinė, teisinė ir kitokia geriausių
specialistų pagalba už mokyklos ribų.
20
7. Neformalusis vaikų švietimas – saviraiškos įvairovė nuo mažens
Liberalų iniciatyva 2015 m. įvestas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis, kuris
garantuoja didesnį laisvalaikio veiklų vaikams prieinamumą ir įvairovę. Ši iniciatyva puikiai
priimama vaikų ir jų tėvų: 2019 m. NVŠ krepšeliu naudojosi 62,6 proc. Lietuvos vaikų. Liberalai
mato iššūkį – tobulinti neformalųjį švietimą, ugdyti neformaliojo švietimo mokytojus, būrelių
vadovus ir trenerius. Todėl siūlome liberalizuoti neformaliojo švietimo sistemą, supaprastinti
teisės aktus, reguliuojančius neformalųjį švietimą, ir užtikrinti, kad Lietuvos vaikai turėtų visas
galimybes lankyti būrelius ir treniruotes savo bendruomenėje. Manome, kad 2024 m. NVŠ
krepšelį gaunančių vaikų dalis turėtų siekti bent 85 procentus.
• Supaprastinsime neformaliojo vaikų švietimo administravimą, nuosekliai didinsime
neformaliojo švietimo užsiėmimų prieinamumą ir juose dalyvaujančių vaikų skaičių. Suteiksime
galimybę neformaliojo ugdymo specialistams ugdyti vaikų kompetencijas, reikalingas
sėkmingam asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui.
• Sudarysime sąlygas pripažinti neformaliu būdu įgytas kompetencijas. Didinsime
neformaliojo ugdymo veiklų įvairovę, į šį sektorių pritraukdami įvairių sričių specialistų,
padėsiančių vaikams ugdytis praktinių veiklų gebėjimus. Organizuosime tikslingesnį
neformaliojo švietimo mokytojų, paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimą, didžiausią dėmesį
skirdami gebėjimams kurti pozityvią aplinką ir ugdyti vaikų emocinį intelektą.
• Neformalaus ugdymo krepšelis – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Sieksime, kad valstybės
finansuojamas neformalusis švietimas būtų prieinamas vaikams nuo 2 metų.
• Sieksime, kad neformaliojo švietimo krepšelis būtų skiriamas ne tik mokslo metų
laikotarpiu, bet ir per vasaros atostogas stovykloms finansuoti.
6. Švietimo vadyba nebebus užmirštoji zona
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad ugdymo kokybei nemažą įtaką daro profesionali švietimo
vadyba mokykloje. Lietuvoje iki šiol apie tai beveik nekalbama. Pakeitus mokyklų vadovų
skyrimo tvarką ir įvedus vadovų kadencijas, buvo išspręsta seniai Lietuvą kamavusi problema:
kai mokyklų vadovai dirbo per amžius, neretai taip užkirsdami kelią bet kokioms naujovėms
mokyklose, o santykiuose tarp švietimo valdininkų ir švietimo bendruomenių dažnai vyravo
hierarchija ir pataikavimas. Nemaža dalis mokyklų turi naujus, aktyvius, į kokybišką ir
novatorišką ugdymą orientuotus vadovus, tačiau išryškėjo ir nemažai švietimo vadybos bėdų:
mokyklų vadovų darbo nepatrauklumą lemianti atsakomybės ir atlygio disproporcija, sisteminio
vadovų rezervo formavimo trūkumas, paramos mokyklų vadovams stoka. Tiesa, pastaruoju metu
šias problemas bandoma spręsti, keičiant mokyklų vadovų skyrimo tvarką, aiškiau
reglamentuojant vadovų rezervo formavimo ypatumus, tačiau kol kas ryškesnių pokyčių šioje
srityje dar nesimato.
Liberalų sąjūdis pasisako už skaidrią, laisvą ir atsakingą švietimo sistemą, kurioje visos
grandys dirba tam, kad pasiektų bendrą rezultatą. Jeigu norime kokybinių pokyčių, turime galvoti
apie švietimo vadybos proveržį – kad mokyklų vadovai, ministerijos ir savivaldybių tarnautojai
veiktų darniai, jaustų laiko dvasią ir priimtų mokyklų bendruomenėms naudingus sprendimus.
• Mokyklų vadovai – aukščiausio lygmens profesionalai. Tobulinsime mokyklų vadovų
21
atrankos procedūras, didelį dėmesį skirsime rezervo formavimo ir paruošimo sistemos
sukūrimui. Sudarysime sąlygas kilti mokyklų vadovų prestižui visuomenės akyse, kad švietimo
įstaigos vadovas taptų tuo, kuo ir turėtų būti – gerbiamu aukščiausio lygmens švietimo vadybos
profesionalu.
• Savivaldybių švietimo skyriai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – pagalbininkai, o
ne prievaizdai. Pakeisime reikalavimus švietimo skyrių darbuotojų kvalifikacijai, kad šias
pozicijas galėtų užimti patys stipriausi darbuotojai, visų pirma - turintys organizacinių gebėjimų.
• Ministeriją pertvarkysime pagal keliamus tikslus taip, kad ji formuotų ir įgyvendintų
ilgalaikius švietimo tikslus bei užtikrintų savalaikę pagalbą visai švietimo sistemai.
Pertvarkydami sistemą, laikysimės esminės nuostatos - darbuotojai, ypač vadovai, turi būti
motyvuoti savo srities profesionalai. Švietimo priežiūra bus skirta ne kontrolei, o pagalbai ir
bendradarbiavimui su ugdymo įstaigomis užtikrinti.
8. Profesinis mokymas – greitas startas į gyvenimą
Lietuvoje profesinio mokymo prestižas dar vis žemas, o kokybė ne visada atitinka visuomenės
lūkesčius ir darbo rinkos poreikius. Šalia kokybiškai veikiančių profesinių mokyklų yra ir tokių,
kurias absolventai baigia be minimalių pastangų. Jose mokinių skaičius yra dirbtinai didinamas,
siekiant pateisinti savo reikalingumą ir gauti finansavimą. Profesijos mokytojų darbo užmokestis
menkas, o menkas prestižas neleidžia pritraukti stiprių savo srities profesionalų.
Šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas sukuria puikias prielaidas suartinti profesinį
mokymą su bendruoju ugdymu, ir nors šia galimybe jau pradedama naudotis, tai nevyksta taip
sparčiai, kaip norėtųsi. Mes, liberalai, matome tai kaip vieną iš būdų suteikti kiekvienam jaunam
žmogui galimybę išbandyti save profesinėje veikloje, atrasti savo talentą ir įgyti įgūdžių, kurie
galėtų būti naudingi tolesnėje darbinėje karjeroje.
• Profesinės mokyklos turi būti valdomos racionaliai. Atliksime aiškų, konkrečiais rodikliais
pamatuojamą profesinių mokyklų vertinimą, atsisakysime perteklinio turto. Sutaupytas lėšas
skirsime profesijos mokytojų atlyginimams bei mokinių stipendijoms didinti ir ugdymo kokybei
gerinti. Atnaujinsime tai, kas reikalinga kokybiškam mokymo procesui, didinsime turimos bazės
atvirumą ir prieinamumą. Pertvarkysime profesijos mokytojo rengimo sistemą.
• Užtikrinsime, kad profesinio mokymo veiklose dalyvaujantys mokiniai būtų motyvuoti ir
vertintų galimybę mokytis profesinio mokymo mokyklose. Sieksime, kad profesinio mokymo
centrai propaguotų mokymąsi visą gyvenimą ir taptų realia perkvalifikavimo baze. Priartinsime
profesines mokyklas prie darbo rinkos poreikių. Skatinsime kuo platesnį profesinio mokymo
bendradarbiavimą tiek su bendruoju ugdymu, tiek su koleginiu sektoriumi.
• Plačiau diegsime dualinio mokymo praktikas, remdamiesi kitų šalių ir atskirų Lietuvos
profesinių mokyklų sėkminga patirtimi. Sieksime, kad efektyviai veikiančios pameistrystės
programos profesiniame mokyme taptų dominuojančiu mokymo būdu, bendradarbiaujant su
verslu. Plėsime finansavimo paskatas, siekdami, kad įmonės aktyviau taikytų pameistrystės
modelį.
22
9. Aukštasis mokslas – vertybė, kurianti galimybes
Studentų skaičius Lietuvoje mažėja, tai kelia iššūkius valstybės ateities gerovei. Dėl laiku
nepriimtų sprendimų ir išorės veiksnių dalis aukštųjų mokyklų susidūrė su sunkumais, kurių
nepavyksta įveikti: nerandama būdų stiprinti mokslinį potencialą, perorientuoti studijų
programas ir stiprinti tarptautiškumą. Tai lemia prastus veiklos rezultatus. Mažėjant ES
struktūrinių fondų finansavimo galimybėms ir kelis kartus susitraukus potencialių studentų
skaičiui, aukštosios mokyklos susiduria su finansiniais sunkumais ir sprendžia išgyvenimo
klausimus, ypač regionuose.
Studentai skundžiasi „nenaudingomis“ studijomis. Dėstytojai patiria stresą, dirbdami su ne
visuomet studijoms pasirengusiais studentais. Kita vertus, tarptautiniai tyrimai rodo, kad
Lietuvoje egzistuoja didelis neatitikimas tarp keliamų reikalavimų darbo vietai užimti ir
darbuotojų kvalifikacijos, o tai reiškia, kad valstybė neefektyviai išleidžia pinigus, rengdama
aukšto lygio specialistus.
Dėl pandemijos sumažėjus aukštojo mokslo pasiekiamumui užsienyje bei padidinus valstybės
finansuojamų studijų vietų skaičių (įvedus „nemokamą bakalaurą“), Lietuvos universitetai ir
kolegijos turi unikalią galimybę „susigrąžinti“ Lietuvos mokyklas baigiančius absolventus.
Ateities ekonomikos DNR plane numatytos lėšos rinkai aktualių programų parengimui ir
kvalifikuotų dėstytojų pritraukimui turi būti nukreiptos į tikslinius pokyčius studijų
įgyvendinimo srityje, tai leistų pritraukti ir daugiau užsienio šalių studentų.
Kokybiškos studijos ir tarptautinis šalies verslo konkurencingumas neįmanomas be stiprios
mokslo dedamosios. Lietuvoje turime puikiai išplėtotas kai kurių mokslo sričių infrastruktūras,
darome pasaulinio lygio atradimus, tačiau mokslo finansavimas ir toliau smarkiai atsilieka nuo
Europos Sąjungos vidurkio, o kai kurių mokslo sričių darbų kokybė susilaukia priekaištų.
Pozityviai vertiname Ateities ekonomikos DNR plane numatytą finansavimą mokslinio
potencialo didinimui ir kompetencijų centrų inovacijoms kūrimui, tačiau mokslo politika turi
nuolat būti vienu iš pagrindinių prioritetų, projektuojant tolesnį šalies vystymąsi.
• Konsoliduosime aukštųjų mokyklų potencialą. Išlaikydami konkurencijos principais ir
valstybės užsakymu grindžiamą finansavimą, priimsime tolesnius sprendimus dėl aukštųjų
mokyklų konsolidavimo. Taikysime aukštųjų mokyklų jungimosi skatinimo mechanizmą, kuris
padės akademinėms bendruomenėms vienytis ir siekti sinergijos. Vykdysime aukštojo mokslo
finansavimo pertvarką, siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo aukštojo mokslo kokybei
gerinti, aiškiai atskirdami skirtingus aukštojo mokslo lygmenis ir reikalavimus jiems.
• Nuosekliai didinsime finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Sieksime, kad
kadencijos pabaigoje valstybės biudžeto skiriamos lėšos siektų 1,5 proc. nuo BVP. Užtikrinsime
mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir tyrėjų darbo užmokesčio augimą. Skatindami mokslo
ir verslo partnerystę, jų dalyvavimą tarptautinėse programose, aukštesnius fundamentinio mokslo
pasiekimus, auginsime ir Lietuvos mokslininkų matomumą tarptautinėje erdvėje.
• Sutelksime dėmesį į studijų kokybės didinimą. Sieksime, kad Lietuvoje atsirastų bent du
universitetai, patenkantys tarp 500 geriausių pasaulyje, o kolegijos didintų aukštojo mokslo
prieinamumą regionuose. Įkursime specialų fondą, kuris aukštosioms mokykloms leistų
23
pritraukti dėstytojus iš užsienio.
• Plačiai atversime duris į tarptautinę studijų rinką. Nedelsdami šalinsime visus
biurokratinius kliuvinius, kuriuos patiria į Lietuvą atvykstantys studentai ir dėstytojai, teiksime
informacinę ir teisinę pagalbą, konsultuosime. Aktyviai reklamuosime Lietuvą, kaip studijų šalį
ir trampliną į pasaulinę rinką. Skatinsime aukštąsias mokyklas vykdyti studijas nuotoliniu būdu,
taip užtikrindami didesnį užsienio studentų pasiekiamumą.
• Stiprinsime aukštųjų mokyklų įsitraukimą į mokymosi visą gyvenimą veiklas.
Universitetus ir kolegijas matome kaip pagrindinį mokymosi visą gyvenimą plėtros katalizatorių,
todėl sieksime kuo didesnio aukštųjų mokyklų atsivėrimo visuomenei per atviruosius kursus,
mikrokreditų įskaitymo klausytojams galimybes, įsitraukimą į tarptautinius tinklus.
• Sieksime įteisinti lengvesnį studentų judėjimą tarp aukštojo mokslo institucijų. Tam, kad
motyvuoti studentai patys galėtų kurti sau reikiamą kompetencijų portfelį, įteisinsime galimybę
įgyti aukštojo mokslo diplomą, pasirinkus atvirojo curriculum (angl. open curriculum) modelį.
10. Nuolat mokytis – kurti savo galimybes nuolat
Darbdaviai švietimo sistemai priekaištauja, kad ji neparengia darbuotojų konkrečiai darbo
vietai. Darbuotojų trūksta, o profesionalai neturi galimybių atskleisti savo gabumus. Nuolat
kintančioje tikrovėje silpnai veikia mokymosi tiltas tarp darbuotojų ir jų gebėjimų bei darbdavių.
Mokymosi visą gyvenimą rodikliai Lietuvoje beveik nekinta ilgą laiką ir žymiai atsilieka nuo
savo užsibrėžtų tikslų ir ES šalių vidurkio: 2019 m. Lietuvoje tik 6,9 proc. 25-64 metų gyventojų
per pastarąsias 4 savaites dalyvavo švietimo ir profesinio mokymo veikloje (planuota, kad šis
dydis Lietuvoje turėtų siekti 8,2 proc., tuo tarpu ES vidurkis – 11,2 proc.).
Liberalų sąjūdis ragina mokytis visą gyvenimą ir kurti ne vakarykštę, ne dabarties, o ateities
Lietuvą.
• Ugdysime mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Plėtosime mokymosi visą gyvenimą
galimybes, sukursime finansinių paskatų sistemą darbdaviams, besirūpinantiems sistemingu
darbuotojų kompetencijų tobulinimu.
• Nustatysime aiškius suaugusiųjų mokymosi finansavimo prioritetus. Siekdami, kad lėšos
mokymuisi būtų naudojamos maksimaliai efektyviai, nustatysime siekiamus tikslus, uždavinius
ir rodiklius.
• Sieksime, kad mokymosi galimybės būtų kuo atviresnės visiems. Prioritetas bus tie
žmonės, kuriems mokymasis yra reikalingiausias – keičiantiems profesiją, iškritusiems iš
formaliojo švietimo sistemos, žmonėms su negalia, imigrantams.
24
III. SVEIKA SVEIKATOS APSAUGA
Pagrindiniai siekiai:
1. Įvykdysime sveikatos įstaigų ir paslaugų finansavimo reformą.
2. Kursime kokybišką sveikatos apsaugą, prieinamą visiems, nepriklausomai nuo
gyvenamosios vietos.
3. Užtikrinsime, kad pacientai gautų reikiamą pagalbą laiku ir aukštesnės kokybės.
4. Pirminei sveikatos grandžiai – 25 proc. didesnis finansavimas.
5. Šeimos gydytojas – centrinė sveikatos apsaugos sistemos ašis.
6. Sieksime, kad minimalus gydytojų atlyginimas būtų daugiau nei 3, o slaugytojų 1,5
vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio.
7. Stiprinsime prevencinių programų įgyvendinimą ir mirčių, kurių galima išvengti, skaičių
sumažinsime 50 proc.
8. Iki 2022 m. užtikrinsime sklandų sistemos e-sveikata veikimą, visiškai atsisakydami
popierinių kortelių.
9. Užtikrinsime skaidrią vaistų ir gydymo kompensavimo tvarką.
10. Didinsime suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros bei
priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumą miestuose ir rajonuose.
Skaidri, efektyvi, į pacientą orientuota sveikatos apsauga – mūsų prioritetas. Fiziškai ir
psichiškai sveikas pilietis – tai laisvas pilietis. Tik būdamas sveikas, pilietis gali visavertiškai
prisidėti prie savo, savo šeimos, bendruomenės ir valstybės gerovės bei klestėjimo. Liberalai
supranta iššūkius, su kuriais susiduria piliečiai, besinaudojantys sveikatos apsaugos paslaugomis,
ir medikai, dedantys visas pastangas išsaugoti pacientų sveikatą bei gyvybę. Deja, dabartinė
sveikatos sistema netenkina visuomenės poreikių, jai reikia esminių pokyčių: finansinių
investicijų ir sveikatos paslaugų tinklo pertvarkymo. Liberalų sąjūdis turi ambicijų pertvarkyti
sveikatos sistemą taip, kad ji taptų geriausia sveikatos sistema pasaulyje, o kitos šalys kopijuotų
mūsų sveikatos sistemos modelį.
Esamos situacijos įvertinimas
Europos Komisija, analizuodama Lietuvos sveikatos sistemą, pateikia išvadą: „Sveikatos
priežiūros rezultatai tebėra vieni prasčiausių ES, numatoma viso gyvenimo trukmė yra 6 metais
trumpesnė nei ES vidurkis”. 2019 m. Tarptautinis valiutos fondas apibendrindamas teigia: „Nors
situacija grėsminga, sveikatos reforma nevyksta. Didelio ir neefektyvaus tinklo pasekmė – prasta
paslaugų kokybė ir neišnaudotos galimybės. Tik esminės, visapusiškos reformos Lietuvoje
sudarys sąlygas didinti atlyginimus, tai sąlygotų kokybiškas paslaugas ir socialinės atskirties
mažinimą.“ Valstybės kontrolė 2019 m. atliko sveikatos sistemos priežiūros vertinimą ir pateikė
įvairių pastebėjimų: „Sveikatos priežiūros sistema nesudaro prielaidų užtikrinti tinkamą paslaugų
prieinamumą, reikiamą specialistų skaičių, tinkamą jų kvalifikaciją, nepageidaujamų įvykių
suvaldymą, naujų sveikatos priežiūros technologijų taikymą ir pan.“
25
Išsamiau susipažinus su Lietuvos ir tarptautinių organizacijų pateiktomis išvadomis bei
rekomendacijomis, akivaizdu, kad sistema veikia chaotiškai, nėra aiškios vizijos ir krypties.
Daugeliu atvejų bandoma neigti pateiktas išvadas, o reformos imituojamos ir pridengiamos
skambiais viešųjų ryšių šūkiais. Pacientams sukuriama opinija, kad sveikatos paslaugos
nemokamos, bet dažnai jie būna priversti legaliai ir nelegaliai papildomai mokėti už kai kurias
sveikatos paslaugas. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), atlikusi savo narių
apklausą, nustatė, kad už nebūtinas priemones sumoka 1 iš 5 pacientų. Ligonių kasa įpareigoja
įstaigų vadovus ir medikus suteikti paslaugas, tačiau neskiria pakankamai lėšų numatytoms
paslaugoms suteikti. Dėl sukeltų, bet nepateisintų lūkesčių pacientai ir medikai tarpusavyje
supriešinami.
Liberalų sąjūdis supranta atsakomybę prieš piliečius ir yra pasirengęs vykdyti sudėtingas ir
nepopuliarias reformas. Idealios sveikatos sistemos nėra, bet gali būti Lietuvai labiausiai tinkama
sveikatos reforma ir tam pasirinktos priemonės. Prieš pradėdamas įgyvendinti sveikatos sistemos
reformas, Liberalų sąjūdis kvies į viešas diskusijas, kurios užtruks iki 6 mėnesių po Vyriausybės
suformavimo. Išklausius pacientų, medikų bei visuomenės poziciją ir lūkesčius, būtų parengtas
ilgalaikis sveikatos sistemos strategijos planas, remiantis žemiau išdėstytais principais.
Strateginė vizija: asmeninė atsakomybė ir interesų pusiausvyra
Sveikata yra prigimtinė ir pamatinė žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti
toks tvirtas, kad žmogus gebėtų sėkmingai spręsti kasdienio gyvenimo klausimus, įveikti
socialinius, ekonominius bei visuomeninius iššūkius, kylančius jo gyvenime.
Fiziškai, emociškai bei psichosocialine prasme sveiki žmonės tampa tvirtu šalies ekonomikos
augimo ir nepaliaujamo vystymosi garantu. Žmogaus sveikatos, jos išsaugojimo bei stiprinimo
svarbą ir būtinumą skirti jai ypatingą dėmesį pripažįsta bei patvirtina ir Pasaulio sveikatos
organizacija, ir Europos Komisija, ir Lietuva savo teisės aktuose bei ilgalaikės strategijos
dokumentuose.
Gyventojų sveikata yra tiesioginis darbingumą lemiantis veiksnys. Sveikesnė visuomenė yra
iniciatyvi ir kūrybinga, pasitikinti savimi ir siekianti aukštos gyvenimo kokybės, tad generuoja
vertingas ir inovatyvias idėjas, jas įgyvendina, taip prisidėdama prie šalies ekonomikos augimo
ir konkurencingumo, darbo našumo didinimo, gerovės sąlygų užtikrinimo. Susirgę gyventojai
rizikuoja prarasti darbą, netekti pajamų, nes dėl prastos sveikatos mažėja darbingumas, atsiranda
gydymo, reabilitacijos ir kitų sveikatos priežiūros išlaidų.
Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja
medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Ne kartą aiškindamas šios Konstitucijos
nuostatos reikšmę bei taikymą, Konstitucinis Teismas nuosekliai, išsamiai ir motyvuotai
pasisakė, jog:
• Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos
pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantija nėra tapati teisei į sveikatos
priežiūrą, kuri užtikrinama įgyvendinant šioje dalyje įtvirtintą valstybės priedermę rūpintis
žmonių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.
26
• Valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo
likimą.
• Sveikatos apsaugos srityje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp
asmens, kaip sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento), ir visos visuomenės interesų.
• Iš valstybės biudžeto lėšų neturi būti besąlygiškai, neatsižvelgiant į valstybės finansines
galimybes, apmokama visa valstybinėse gydymo įstaigose piliečiams teikiama medicinos
pagalba (juo labiau kitos sveikatos priežiūros paslaugos).
• Didesnę, negu implikuoja konstitucinė nemokamos medicinos pagalbos piliečiams
garantija, šios pagalbos apimtį įstatymų leidėjas gali nustatyti tik jeigu tai atitinka valstybės
finansines galimybes, t. y. jeigu valstybės biudžetui neužkraunama šių galimybių neatitinkanti
našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas
vykdyti.
• Valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos
apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...>, taip
pat kitą sveikatinimo veiklą (kaip antai farmacinę), būtiną tam, kad būtų galima realiai,
veiksmingai įgyvendinti prigimtinę žmogaus teisę į kuo geresnę sveikatą.
• Reguliuojant farmacinę veiklą, valstybei keliami įpareigojimai neapsunkinti vaistų
įsigijimo, taip pat sukurti tokią sveikatos priežiūros finansavimo sistemą, kuri garantuotų
reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ir būtinų vaistų finansinį prieinamumą (įperkamumą).
Cituotas pagrindinio ir pamatinio Lietuvos valstybės teisinio dokumento – Konstitucijos –
aiškinimas leidžia suprasti, kad kiekvienas žmogus, Lietuvos gyventojas, Lietuvos pilietis,
pirmiausia yra asmeniškai atsakingas už:
• Savo sveikatą, rūpinimąsi ja ir jos būklės pokyčius, taip pat greitesnį pasveikimą;
• Priimamus gyvenimo sprendimus (gyvenimo būdas, žalingų įpročių pasirinkimas ir jų
atsisakymas, dalyvavimas žalos mažinimo programose ir šios žalos įveikimas);
• Savo ligų, būklių bei galimų jų priežasčių (pvz., paveldimumas, persirgtos ligos, alergijos,
ankstesni įpročiai ir pan.) žinojimą ir savalaikį šios informacijos pateikimą sveikatos priežiūros
ir (arba) farmacijos specialistams;
• Aktyvų dalyvavimą sveikatos priežiūroje, gydytojo ir (arba) vaistininko nurodymų
vykdymą.
Tačiau atlikti socialiniai tyrimai ir ilgametė praktika rodo, kad mums vis dar pritrūksta
tikėjimo savimi, vienas kitu, savo šalimi ir sėkminga ateitimi. Pacientai neretai nepasitiki
gydytojais ar vaistininkais, tačiau tuo pat metu viliasi, kad šie pasirūpins juo, jam beveik
nedalyvaujant gydymo procese arba dalyvaujant minimaliai, duos „tą stebuklingą tabletę“ ar
nubrauks visas gydymo klaidas, kurios pakenkė organizmui ir jį nustekeno. Gydytojai neretai
vadovaujasi „gynybinės medicinos“ principais ir paskiria keletą besidubliuojančių, valstybės ir
paciento lėšas eikvojančių tyrimų ne dėl to, jog abejoja įtariama diagnoze ar numatomu paskirti
tyrimu, tačiau siekdami apsaugoti save ir gydymo įstaigą nuo galimų paciento pretenzijų. Šio
27
medikų ir pacientų tarpusavio nepasitikėjimo padarinys – atsakomybės už savo gyvenimą, šeimą,
bendruomenę, supančią aplinką ir visą šalį stoka, pasyvumas ir baimė veikti. Tai buvo ir išlieka
viena esminių kliūčių kuriant sveiką ir stiprią Lietuvos visuomenę, formuojant pasitikėjimą
sveikatos priežiūros specialistais, gydymo įstaigomis ir visa sistema.
Pagrindinis sveikatos sistemos dalyvis, dėl kurio ši sistema buvo sukurta ir dėl kurio ji veikia,
yra pacientas. Visais laikais buvo siekiama užtikrinti, kad pacientas sveikatos sistemoje jaustųsi
saugus ir laimingas. Tačiau tik atsakingas, pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus
žmogus, norintis ir gebantis rūpintis savo sveikatos būkle, gali lygiavertiškai dalyvauti sveikatos
sistemoje. Vadinasi, laimingas pacientas yra sąmoningas pacientas.
1. Ugdysime atsakingą (sąmoningą) pacientą
Atlikti tyrimai rodo, kad pagrindinės priežastys, lemiančios gyventojų sergamumą ir
pirmalaikį mirtingumą, yra sąmoningo rūpinimosi savo sveikata stoka. Tik sąmoningas pacientas
gali tapti šiuolaikiškos, modernios, tvarios ir aukštos kokybės paslaugas teikiančios sveikatos
sistemos pagrindu.
Elgdamasis sąmoningai, pacientas gali daug greičiau ir efektyviau įveikti ligą ar traumą,
pasveikti ir grįžti į jam įprastą kokybišką ir produktyvų gyvenimą. Tam, kad pacientas tai
suprastų, jis turi būti informuotas, idant galėtų priimti tam tikrus sprendimus.
Paciento sąmoningumas yra formuojamas nuo mažens, kai mokome vaiką savarankiškai
valytis dantis (profilaktinė dantų ir burnos ertmės priežiūra), praustis ir laikytis higienos (odos
priežiūra), pasisakyti apie savijautą (kai pradeda karščiuoti, kai silpna, skauda arba atsiranda kiti
pojūčiai), saugotis pavojų ir kitaip prižiūrėti save. Vėliau jis stiprinamas paauglystėje, kai yra
skiepijama atsakomybė už savo sveikatos būklę, aiškinama sveiko gyvenimo būdo nauda ir
svarba, formuojama atsakomybė už pasekmes, kurias gali sukelti žalingi įpročiai, mokoma
priimti savo ligą ar negalią, aiškinama, kad sirgimas atneša finansinių nuostolių. Galiausiai
pilnamečio paciento sąmoningumas plėtojamas visą jo gyvenimą, kai jis yra atsakingas už save,
už savo nepilnamečius vaikus, garbaus amžiaus sulaukusius tėvus, kuriems reikalinga pilnamečio
paciento pagalba ir rūpestis.
• Vykdysime aktyvų visuomenės švietimą apie paciento vaidmenį sveikatos sistemoje, jo
atsakomybes, teises bei pareigas, taip pat apie jo santykį su sveikatos priežiūros specialistais,
įstaigomis, vaistininkais bei vaistinėmis. Užtikrinsime geranorišką ir informatyvų paciento ir
sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų bendravimą, formuosime sąmoningo paciento koncepciją,
skleisime žinią apie asmeninę atsakomybę ir būtinumą pacientui laiku, tinkamai ir nuosekliai
dalyvauti jo paties sveikatos priežiūroje. Paciento gydyme dalyvaujant jo šeimos nariams arba
giminaičiams (dėl ypatingų sveikatos būklių, paciento būsenų ar amžiaus arba kitais atvejais),
užtikrinsime jiems būtinos ir išsamios informacijos pateikimą, sieksime, kad jie taptų labiau
išprusę, sąmoningesni ir prisiimtų asmeninę atsakomybę už jų globojamą pacientą.
• Šviesime ir informuosime visuomenę apie sveiką gyvenseną, ligų profilaktiką.
Užtikrinsime informacijos sklaidą apie visavertę mitybą, asmens higieną, pagrindinius ligų
profilaktikos principus, ugdysime kritišką požiūrį į žalingus įpročius. Informaciją sveikatos
temomis orientuosime tikslingai, kad ji būtų suprantama ir prieinama konkrečioms žmonių
28
grupėms. Akcentuosime sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą nuo pat ankstyvos vaikystės,
siekdami sumažinti rizikos veiksnių įtaką ateityje.
• Didelį dėmesį skirsime visuomenės psichikos sveikatai. Sieksime gerinti visuomenės
psichikos sveikatos ir emocinį raštingumą, mokydami atpažinti ir konstruktyviai spręsti psichinę
sveikatą trikdančius sunkumus, konfliktus, stresines situacijas, skatindami pasitikėjimą savimi;
stiprindami bendruomenės narių tarpusavio bendravimą ir ryšius. Sieksime mažinti negatyvų
požiūrį į psichikos sutrikimus ir ligas, skatinsime visuomenės narius nedelsiant kreiptis pagalbos
į patikimą ir efektyvią psichikos sveikatos ir socialinių paslaugų sistemą. Stiprinsime bendrą
visuomenės psichikos sveikatą ir emocinės būklės gerovę. Sieksime, kad būtų gerbiamos
kiekvieno žmogaus teisės ir kad nebūtų toleruojamas smurtas bei diskriminacija, kad vaikai augtų
mylinčiose šeimose, kad tėvai turėtų galimybę mokytis veiksmingų vaikų auklėjimo bei
pasitaikančių konfliktų sprendimo būdų, o esant reikalui gautų kvalifikuotą psichologų ir kitų
psichikos sveikatos specialistų pagalbą. Didinsime išteklius mokslo žiniomis grįstoms
prevencijos programoms vykdyti – tokioms kaip savižudybių, patyčių prevencija, mobingo ir
kitokio smurto darbovietėje prevencija. Vykdydami šias ir kitas prevencijos programas,
pasitelksime kaip lygiavertes partneres Lietuvos nevyriausybines organizacijas, sukaupusias itin
daug geros patirties ir išmanančias gerąsias kitų valstybių praktikas.
• Optimizuosime valstybės vykdomą visuomenės sveikatos politiką ugdymo įstaigose,
užtikrindami racionalų valstybinių lėšų panaudojimą. Sieksime, kad sveikos gyvensenos
propagavimas visuomenėje prasidėtų nuo vaikystės, todėl aiškiai apibrėšime visuomenės
sveikatos specialisto funkcijas, kompetencijas ir normatyvus ikimokyklinio ugdymo įstaigose,
pradinėse mokyklose, progimnazijose bei gimnazijose, taip pat kitose ugdymo įstaigose. Taip
užtikrinsime efektyvų visuomenės sveikatos specialisto darbą. Skatinsime ugdymo įstaigas
bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir (arba) farmacijos specialistų profesinėmis
organizacijomis (asociacijomis, draugijomis, sąjungomis ir kt.), vykdant vaikų, paauglių bei
jaunimo švietimą sveikatos klausimais.
• Sudarysime sąlygas jaunesniems pacientams atsakingiau rūpintis savo sveikata ir aktyviau
įsitraukti į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesą. Šiuo metu nepilnamečiai pacientai turi
teisę tam tikrais atvejais priimti sprendimus dėl jiems teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nuo
16 metų, o esant gydančio gydytojo sprendimui – nuo 14 metų. Kaip rodo tyrimai ir praktika,
dabartinėje sveikatos sistemoje to nepakanka, norint sukurti savarankišką, iniciatyvią, kūrybingą,
aukštos gyvenimo kokybės siekiančią visuomenę. Todėl peržiūrėsime amžiaus ribas, nuo kada
jaunesni pacientai galės priimti savarankiškus sprendimus dėl jiems teikiamų sveikatos
priežiūros paslaugų, taip pat - dėl kokių būtent paslaugų ar jų grupių tokie sprendimai galėtų būti
priimami.
2. Sveikatinimas ir prevencija
• Sieksime įvairių sveikatinimo sektorių bendradarbiavimo, formuojant ir įgyvendinat
visuomenės sveikatos stiprinimo politiką. Visuomenės sveikatos stiprinimą suprantame ne tik
kaip kokybiškos medicinos paslaugas, bet ir kaip tolygią socialinę bei ekonominę plėtrą, aplinkos
palankumą sveikatai. Sieksime visuomenės sveikatos stiprinimą įgyvendinti skirtingais
lygmenimis – nacionaliniu, savivaldybių, bendruomenių (mokyklos, darbovietės) ir pan. Tuo
29
tikslu kursime bendras sveikatinimo programas su Socialinių reikalų ir darbo, Aplinkos,
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis bei kitomis įstaigomis. Sieksime į programų kūrimo ir
jų įgyvendinimo procesą įtraukti nevyriausybines bei profesinės savivaldos organizacijas.
Stiprinsime savivaldybių vaidmenį visuomenės sveikatos stiprinimo politikoje, kad būtų
užtikrinama į konkrečios savivaldybės gyventojų poreikius nukreipta sveikatinimo veikla.
• Optimizuosime profilaktinės sveikatos patikrą. Sudarysime sąlygas Lietuvos gyventojams
nelaukiant eilėse pasitikrinti pagrindinius sveikatos rodiklius (pvz., kraujospūdį, gliukozės ir
riebalų kiekį kraujyje ir kt.) bei atlikti profilaktinius galimų (dėl paveldimumo, išorinių veiksnių,
pirminių įtarimų) ūmių ar užkrečiamųjų ligų, bendros būklės patikrinimus. Plačiai ir populiariai
informuosime visuomenę, kur tokios patikros atliekamos.
• Sieksime, kad odontologijos srityje prioritetu taptų vaikų odontologinių ligų profilaktika ir
ankstyvoji diagnostika. Kitų odontologijos sričių finansavimas gali būtu didinamas tik užtikrinus
visavertes vaikų odontologijos paslaugas (prioritetas – prevencija).
• Mažinsime sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, kontroliuodami įvežtinių užkrečiamųjų
ligų plitimą ir didindami vakcinomis valdomų infekcijų skiepų apimtis. Lietuvoje didėjant
sergamumui vakcinomis valdomomis užkrečiamosiomis ligomis, įgyvendinsime Nacionalinės
imunoprofilaktikos 2019–2023 m. programos tikslus ir uždavinius. Pasitelkę žiniasklaidos
priemones ir orientuodamiesi į tikslines grupes (jauni tėvai, senyvo amžiaus žmonės, medikai),
informuosime apie skiepų naudą. Įgyvendindami žiniasklaidos monitoringą, stengsimės užkirsti
kelią melagingos ir vienašališkos informacijos apie skiepus sklaidai.
3. Esu laimingas, nes atsakingas. Prisidedu ir užsitikrinu
Tyrimai atskleidžia, kad esamas privalomojo sveikatos draudimo modelis netenkina dalies
pacientų ir juos gydančių sveikatos priežiūros specialistų. Deklaruojama, kad dengiamas visas
spektras sveikatos priežiūros paslaugų, bet faktiškai dėl neadekvataus finansavimo (sveikatos
priežiūros paslaugų kainų skaičiavimo metodikos) sukuriamas skirtumas tarp faktinės (realios)
kainos, kuri privalo būti apskaičiuojama vadovaujantis ūkinės veiklos ir buhalterinės
(mokestinės) apskaitos vykdymo teisės aktais, ir sveikatos priežiūros paslaugų kainos, kuri
apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis. Ir politikai, ir
valdininkai atkakliai vengia tai pripažinti.
Minėtas kainų skirtumas lemia paslaugų deficitą (formuojasi eilės), skatina korupciją
(atsiranda neformalūs mokėjimai), aplaidumą ir neūkiškumą (gydymo įstaigos, sudariusios
sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų kainų padengimo PSDF biudžeto lėšomis, nėra
suinteresuotos efektyvinti savo veiklą ir suteikti pacientui būtinas paslaugas per trumpiausią
laiką, nes PSDF biudžeto lėšomis toks sprendimas nėra apmokamas), kelia ginčus tarp sveikatos
priežiūros įstaigų ir kontroliuojančių institucijų (Valstybinės ligonių kasos prie SAM bei jos
teritorinių padalinių) dėl priemokų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pagrįstumo bei
teisėtumo.
Lietuvos teismai, įskaitant Konstitucinį Teismą, nagrinėdami įvairius ginčus bei vertindami
sveikatos sistemos reguliavimą, jos teisėtumą ir pagrįstumą, ypač dėl efektyvaus ir racionalaus
PSDF biudžeto naudojimo, ne kartą pasisakė, jog valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata
30
neatmeta asmeninės atsakomybės už savo likimą, be to, iš valstybės biudžeto lėšų neturi būti
besąlygiškai, neatsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, apmokama visa valstybinėse
gydymo įstaigose piliečiams teikiama medicinos pagalba (juo labiau kitos sveikatos priežiūros
paslaugos).
Darytina išvada, kad ir Lietuvos faktinė situacija (pacientai, sveikatos priežiūros įstaigos bei
specialistai, plačioji visuomenė), ir teisinė sistema pribrendo priimti būtinus ir neišvengiamus
sprendimus, leisiančius įgyvendinti šalies strateginius tikslus sveikatos sistemoje: peržiūrėti ir
pakeisti sveikatos priežiūros paslaugų kainodarą (paslaugų sudedamųjų dalių įtraukimas į
galutinę paslaugų kainą, naudojamų dalių dydžių nustatymas pagal faktines rinkos kainas,
paslaugų kokybės reikalavimų sugretinimas su kainos formavimu ir taikymu ir pan.), peržiūrėti
ir pakeisti priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas nustatymo sąlygas, apibrėžti priemokų
ėmimo atvejus bei tvarką, sudaryti sąlygas pacientams naudoti savanoriško sveikatos draudimo
lėšas kartu su PSDF biudžeto lėšomis, įvesti alternatyvų sveikatos draudimą, kuris sudarytų
sąlygas šalinti neigiamus esamos sveikatos sistemos finansavimo reiškinius.
• Peržiūrėsime sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodiką. Užtikrinsime,
kad šių paslaugų kainų skaičiavimo ir jų keitimo principai atitiktų realias paslaugų teikimo
sąnaudas, tarptautinius standartus, Europos Sąjungos reikalavimus bei gerąją praktiką.
• Atsižvelgdami į faktines sveikatos priežiūros paslaugų kainas bei šių kainų skirtumus su
sveikatos priežiūros įstaigose galiojančiomis ir taikomomis kainomis, peržiūrėsime sveikatos
priežiūros paslaugų, apmokamų PSDF biudžeto lėšomis, teikimo sąlygas bei tvarką.
• Įtvirtinsime pacientų teisę apmokėti atitinkamą dalį (skirtumą) sveikatos priežiūros
paslaugų kainos, jeigu PSDF biudžetas visos paciento pasirinktų sveikatos priežiūros paslaugų
kainos nepadengia.
• Kiekvienas sveikatos draudimą mokantis žmogus turės savo asmeninę sveikatos sąskaitą.
Sveikatos draudimo įnašus gyventojas kaups asmeninėje Privalomojo sveikatos draudimo fondo
sąskaitoje. Gyventojas pats galės pasirinkti gydantįjį gydytoją ir apmokėti už suteiktas paslaugas
iš asmeninės sveikatos draudimo sąskaitos. Taip gyventojui bus užtikrinta aukšta sveikatos
priežiūros paslaugų kokybė ir aptarnavimas laiku. Siekdami nesugriauti esamos sveikatos
sistemos, numatysime pereinamąjį laikotarpį, nuo kada gyventojai galės pasinaudoti asmeninėse
sveikatos sąskaitose sukauptomis lėšomis. Dėl informacijos asimetrijos tarp gyventojų ir
paslaugų tiekėjų bus numatyti saugikliai panaudojant asmeninės sveikatos sistemos lėšas.
Gyventojams bus sudarytos sąlygos papildomai pervesti lėšas į asmenines sveikatos sąskaitas,
kurioms nebus taikomas GPM.
4. Medikas – gerbiamas, pripažįstamas, vertinamas
Gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo sveikatos sistemoje yra išskirtinis.
Šių specialistų veiklai ir teikiamoms paslaugoms taikomi padidintos atsakomybės ir
rūpestingumo standartai. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog pagrindinė
gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą pacientui. Gydytojas, kaip
profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais gali padėti
daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę taikyti specialiąsias žinias ir turi kvalifikaciją
31
patvirtinančius dokumentus. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės
prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos
asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. O
sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą
klausimą, gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne galutinio rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar
konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis
visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai bei kvalifikuotai.
Minėta teismų praktika padidino sveikatos priežiūros specialistų atsakomybę prieš pacientą ir
įstaigą, įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui. Jame neliko visiškos
materialinės atsakomybės apribojimų, ir gydytojas bei kiti sveikatos priežiūros specialistai tapo
visiškai materialiai atsakingi (už visas sąnaudas) prieš įstaigą už padarytą žalą. Be to, šią situaciją
dar labiau apsunkino naujas, nuo 2020 metų įsigaliojęs „atsakomybės be kaltės“ modelis
sveikatos srityje, kuris taip pat užkrovė didesnę atsakomybės naštą sveikatos priežiūros
specialistams. Deja, nė vienas iš šių ar kitų teisės aktų nenustatė jokių papildomų garantijų,
geresnių veiklos bei darbo sąlygų sveikatos priežiūros specialistams, nors pastarieji yra vienos iš
Europos Sąjungos pripažįstamų laisvųjų profesijų atstovai.
Tam, kad gydytojas ir kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų gerbiami, pripažįstami ir
vertinami, būtini esminiai pokyčiai sveikatos sistemos reguliavime.
• Peržiūrėsime sveikatos priežiūros specialistų santykius su sveikatos priežiūros įstaigomis,
sudarysime sąlygas teikti sveikatos priežiūros paslaugas ne tik darbo santykių, tačiau ir kitais
teisiniais pagrindais (individualios veiklos, paslaugų sutarčių, savanorystės sutarčių ir pan.). Šis
teisinio reguliavimo modelis subalansuos specialistams nustatytus veiklos ir atsakomybės
reikalavimus su paslaugų teikimo galimybėmis ir šių paslaugų finansavimu.
• Peržiūrėsime gydytojų ir pacientų santykių reguliavimą, skatinsime, kad
bendradarbiavimas tarp gydytojų ir pacientų taptų paprastesnis ir labiau neformalus.
• Sudarysime sąlygas gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams užsidirbti
didesnius atlyginimus, naudodami adekvačios sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros,
priemokų, savanoriško sveikatos draudimo bei alternatyvaus sveikatos draudimo modelius.
• Parengsime sveikatos priežiūros įstaigų vadovų vadybinėms kompetencijoms plėsti ir
stiprinti tvarką. Taip skatinsime efektyvesnį sveikatos priežiūros įstaigų valdymą, geresnę
teikiamų paslaugų kokybę. SPĮ vadovams būtinos vadybinės kompetencijos, kad jų
vadovaujamos įstaigos būtų valdomos efektyviai, racionaliai naudojat finansinius bei
žmogiškuosius išteklius. Vadybos žinioms įgyti būtų organizuojami mokymai, remiantis
Valstybės tarnybos departamento patirtimi, kai aukštos kategorijos valstybės tarnautojams
privaloma dalyvauti atitinkamoje mokymų programoje, apimančioje tokias temas kaip strateginis
planavimas, lyderystė, efektyvus vadovavimas, kokybės vadyba, ryšių su visuomene pagrindai ir
pan. Mokymus organizuoja ir Valstybės tarnybos departamentas, ir išoriniai paslaugų teikėjai.
Šiuos kvalifikacijos tobulinimo kursus galėtų kompensuoti valstybė arba jis galėtų būti
dengiamas kitų teisėtų šaltinių lėšomis. Tokie mokymai reikalingi visiems SPĮ struktūrinių
padalinių vadovams – klinikų/centrų vadovams, skyrių vedėjams, vyresn. slaugos
administratoriams, atliekantiems administracinę veiklą. Sveikatos priežiūros sektoriuje daugelį
32
problemų būtų galima išspręsti su esamu finansavimu, tačiau efektyvesnėmis vadybinėmis
priemonėmis.
• Sieksime, kad medicinos praktikos licencija būtų išduodama įvertinus realią praktikos
trukmę, t. y. specialisto krūvis neturėtų būti mažesnis nei 0,5 etato (dirbant pagal darbo sutartį)
arba ne mažiau 20 praktikos valandų per savaitę (teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kitais
teisėtais pagrindais). Šiuo metu galiojanti tvarka nenumato apribojimų dėl tiesioginio darbo su
pacientais trukmės. Neretai asmenys, baigę medicinos studijas ir turintys galiojančią medicinos
praktikos licenciją, atlieka darbą, nesusijusį su pacientų asmens sveikatos priežiūra. Pavyzdžiui,
dirba medicinos auditoriais, SPĮ vadovais, darbuojasi ligonių kasose, SAM įstaigose ir pan., t. y.
dirba sveikatos apsaugos sistemoje, bet ne gydomąjį darbą. Tam, kad licencijos galiojimas
nenutrūktų, šie asmenys įsidarbina SPĮ minimaliu krūviu, pavyzdžiui, 0,1 etato. Tai sudaro
maždaug 7–8 darbo valandas per mėnesį, priklausomai nuo gydytojo specializacijos. Kyla
klausimas – ar gydytojas, dirbantis vieną ar dvi dienas per mėnesį, turi pakankamai įgūdžių bei
kompetencijos tinkamai diagnozuoti ligas, paskirti gydymą ir pan. Ar pacientas norėtų, kad toks
gydytojas jį operuotų? Kyla pavojus, kad pacientui nebus suteiktos kokybiškos sveikatos
priežiūros paslaugos. Kad būtų išvengta tokių rizikų, siūlome nustatyti minimalų valandų skaičių,
kurį būtina dirbti su pacientais, norint išsaugoti medicinos praktikos licenciją.
• Peržiūrėsime medicinos normas, remdamiesi ES šalių praktika ir faktiniu sveikatos
sektoriaus poreikiu. Aiškus specialistų kompetencijos bei įgaliojimų apibrėžimas pagerins
teikiamų paslaugų kokybę, padės išvengti dviprasmiškų situacijų dėl medikų veiksmų ribų. Šiuo
metu yra medicinos normų, nekeistų nuo 1995 m. ir nebeatitinkančių gyvenamojo laikotarpio bei
technologinių tendencijų. Gydytojų rezidentų, medicinos gydytojų teisės ir pareigos apibrėžtos
dviprasmiškai, neretai ir prieštaringai. Praktikoje kyla neaiškumų dėl bendrųjų ir abdominalinės
chirurgijos gydytojų licencijų persipynimo ir pan. Parengsime medicinos normas specialistams,
kurių veikla iki šiol nereglamentuota – plastikos chirurgų ir pan. Taip pat yra įvestos naujos
medicinos normos, neįvertinus jų faktinio poreikio ir poveikio, į sveikatos priežiūros sektorių
perkėlus fizikos specialistus (optometrininkus), masažuotojus, kosmetologus (prilyginus dalį jų
teiktų paslaugų sveikatos priežiūrai), taip pat sporto trenerius (prilyginus dalį jų teiktų paslaugų
kineziterapijai bei sporto medicinai). Parengsime gydymo, procedūrų algoritmus, kuriuos SPĮ
galės prisitaikyti pagal savo specifiką.
• Planuosime gydytojų bei kito medicinos personalo rengimo poreikį pagal realią situaciją,
pagal tai spręsime rezidentūros studijų finansavimo klausimus. Gydytojų poreikio pagal
specializacijas planavimas, darbo krūvių ir viršvalandžių reguliavimo sistemos užtikrinimas yra
būtini veiksmai efektyviai ir kokybiškai sveikatos priežiūros sistemai sukurti. Gydytojų poreikio
planavimo nebuvimas lemia tai, kad vienų specialybių medikų labai trūksta, o kitų pasiūla per
didelė. Peržiūrėsime studentų, priimamų į medicinos ir rezidentūros studijas, skaičių.
Planuosime, kiek ir kokių specialistų reikės per ateinančius 10 metų. Greitu metu susidursime su
visuomenės senėjimo pasekmėmis, todėl būtina kryptingai planuoti stojančiųjų į slaugos
specialybes skaičių, prognozuoti geriatrijos specialistų poreikį.
• Skatinsime specifinių geriatrijos paslaugų plėtrą, reaguodami į senstančios visuomenės
keliamus iššūkius, gerindami paslaugų prieinamumą. Senstanti visuomenė reikalaus pokyčių
sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos sektoriuose. Tam būtinas glaudus šių sektorių
33
bendradarbiavimas, sprendžiant ilgalaikės slaugos, paliatyvios slaugos, multifunkcinių susirgimų
gydymo, priežiūros namuose ir kt. problemas. Įvertinsime galimybes apjungti senyvo amžiaus
žmonių slaugos ir globos paslaugas, ypač - pacientų, kuriems būtinas paliatyvus gydymas.
• Spręsime medikų migracijos klausimus, gerindami medicinos personalo darbo
apmokėjimo sąlygas bei socialines garantijas.
• Sieksime gerinti rezidentūros studijų kokybę, kaip būsimųjų gydytojų parengimo
užsakovai. Skatinsime SAM, kad spręsdama medicinos darbuotojų rengimo klausimus glaudžiai
bendradarbiautų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei universitetais.
• Peržiūrėsime sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius, atsižvelgdami į mokslu
pagrįstas rekomendacijas bei ES valstybių patirtį. Dabartiniai gydytojų ir kitų sveikatos
priežiūros specialistų krūviai neatitinka ES reikalavimų. Sisteminis sveikatos priežiūros paslaugų
finansavimo pokytis, aprašytas kitose šios programos dalyse, taip pat ir krūvių sureguliavimas
leis optimizuoti sveikatos priežiūros paslaugų apimtis. Daugelis medicinos personalo dėl
nepakankamo darbo užmokesčio dirba didesniu nei 1 etato krūviu, bet mažesniu intensyvumu,
lyginant su daugeliu ES šalių. Dalį medikams priskirtų funkcijų - konsultacijas dėl paslaugų
apmokėjimo, kai kurių formų pildymą ir pan. - perduosime administratoriams, medicinos procesų
koordinatoriams, gydytojų padėjėjams.
• Kelsime slaugytojo profesijos prestižą. Dažnai slaugytą visuomenė (o ir gydytojai) vis dar
laiko gydytojo nurodymų vykdytoju. Tačiau slauga – savarankiška profesija, o slaugytojų darbas
smarkiai prisideda prie paciento sveikimo proceso. Slaugytojo profesijos nuvertinimas yra viena
iš augančio slaugytojų trūkumo priežasčių.
5. Sveikatos priežiūros paslaugos: šiuolaikiškos, kokybiškos, prieinamos
Šiuo metu skirtinguose Lietuvos regionuose ir miestuose eilės pirminio ir antrinio lygmens
sveikatos įstaigose pas konkrečių sričių specialistus labai skiriasi. Kartais tenka laukti du ar
daugiau mėnesių. Pacientui iš regiono patekus į centrinę ligoninę, gaištamas laikas
pakartotiniams tyrimams, duomenų rinkimui ir analizei bei neefektyviai naudojamos PSDF
biudžeto lėšos. Sieksime sumažinti šiuos netolygumus bei užtikrinti skaidrią ir aiškią sistemą,
kuri leistų geriau valdyti pacientų srautus, užtikrinti kuo spartesnį jų aptarnavimą.
Sveikatos įstaigos turėtų vertinti realius paslaugų teikimo kokybinius rodiklius. Įstatyme
aiškiai apibrėžta, kokie paslaugų kokybės rodikliai turėtų būti vertinami, tačiau realybėje
nesukurta vieninga sistema, kuri leistų lyginti tiek įstaigas, tiek ir specialistus, dirbančius
skirtingose įstaigose.
Deja, šių SPĮ veiklos kokybės parametrų šiuo metu niekas nevertina, nors tinkamas ir
nuoseklus esamo reguliavimo taikymas atitiktų pacientų interesus ir parodytų tikrąjį gydymo
įstaigų pasirengimą teikti šiuolaikines, inovatyvias bei kokybiškas paslaugas. Sieksime, kad
kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos taptų pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų
kasdienybe, o ne ant popieriaus gražiai sudėliotais žodžiais.
Pirminė paciento sveikatos grandis, šeimos gydytojas, turi tapti centrine sveikatos sistemos
ašimi. Šiuo metu nusistovėjusi praktika, kad šeimos gydytojui didinama atsakomybė ir
pridedama funkcijų, bet neužtikrinamas būtinas atitinkamas finansavimas. Šeimos gydytojui
34
skirsime 25 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (šiuo metu skiriama apie 18 proc.).
Šeimos gydytojas galės asmeniškai sudaryti sutartį su Valstybine ligonių kasa. Įstatymu
įtvirtinsime gydytojui (ne tik šeimos) galimybę užsiimti individualia veikla.
• Atsižvelgdami į paciento ligos gydymo poreikius, parengsime tvarką, reglamentuojančią,
laukimo eilėse valdymą. Pacientai asmens sveikatos priežiūros paslaugas gaus, kai jiems
labiausiai to reikės. Laukimo eilėse valdymo politika nebeatitinka pacientų lūkesčių ir neskatina
asmens sveikatos priežiūros įstaigų siekti geresnių rezultatų šioje srityje.
• Įvesime tvarką, kuri leistų gydančiam gydytojui pačiam spręsti, kiek laiko skirti paciento
apžiūrai ir konsultacijai. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, norėdamos išspręsti ilgų eilių
problemas, nedidindamos gydytojų skaičiaus ir neilgindamos darbo laiko, dažniausiai
sutrumpina paciento apžiūrai ir konsultacijai skiriamą laiką. Taikant minėtą metodą,
neatsižvelgiama į realų laiko poreikį išklausyti pacientą, nustatyti diagnozę, aptarti tolesnį
gydymo planą, užpildyti būtiną dokumentaciją. Taip pat neįvertinama, kad apžiūros metu gali
būti paskirti tyrimai, kurių atsakymai lems gydymo ir vaistų skyrimą. Todėl dažnai pacientui
tenka grįžti kitą dieną arba laukti prie kabineto durų, kad vėl būtų priimtas. Tvarkos nebuvimas
asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbtinai sudaro eiles ir neįpareigoja ieškoti sprendimų.
Sieksime, kad paciento sąmoningumas ir alternatyvių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo
finansavimo modelių taikymas užtikrintų abipusį – paciento ir gydytojo – norą kuo nuodugniau
ištirti paciento susirgimo, ligos ar kitokių sutrikimų priežastis ir imtis efektyvių gydymo
priemonių.
• Stiprinsime laboratorinės diagnostikos vaidmenį, parengsime ir įdiegsime kokybinius,
kiekybinius bei techninius laboratorinės diagnostikos reikalavimus, siekdami užtikrinti aukštų
standartų sveikatos priežiūros paslaugas visose grandyse (nuo pirminio iki tretinio sveikatos
priežiūros paslaugų teikimo lygio). Pabrėžtina, kad laboratorinė diagnostika atlieka išskirtinį,
vaidmenį – padeda kuo anksčiau diagnozuoti ligą, kontroliuoti gydymo efektyvumą, greitai
nustatyti šalutinį vaistų poveikį ir pastebėti klinikines komplikacijas, prognozuoti ligų recidyvą
ir laiku hospitalizuoti pacientą, kad būtų išvengta komplikacijų. Verta žinoti, kad apie 70 proc.
objektyvios informacijos apie paciento būklę gaunama vadovaujantis laboratorinių tyrimų
duomenimis, tai reiškia, kad laboratoriniai tyrimai - jų tikslumas, patikimumas, atlikimo
operatyvumas - yra itin svarbūs sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procese.
• Peržiūrėsime taikomus ligų ir būklių gydymo protokolus, patobulinsime juos arba
parengsime naujus, atitinkančius Pasaulio sveikatos organizacijos, tarptautinių organizacijų,
Europos Sąjungos kompetentingų organizacijų bei institucijų rekomendacijas bei užtikrinančius
aukščiausio standarto kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Sieksime sumažinti
atotrūkį tarp šiuose gydymo protokoluose patvirtintų ir PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų
gydymo schemų.
• Parengsime žalos mažinimo priemonių planus ir sieksime nuoseklaus jų įgyvendinimo, į šį
procesą įtraukdami įvairių sričių atstovų (pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, akademinės
bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų bei verslo). Skatinsime moksliškai pagrįstos,
objektyvios ir nešališkos informacijos skleidimo apie žalos mažinimo priemones, jų taikymą bei
rezultatus.
• Mažinsime paslaugų prieinamumo netolygumus rajono savivaldybės sveikatos priežiūros
35
įstaigose. Skatinsime gydytojų pritraukimą į pirminės sveikatos priežiūros centrus, konsultacines
poliklinikas. Rajonų asmens sveikatos priežiūros įstaigose esamas gydytojų specialistų trūkumas
verčia pacientus laukti eilėse arba rinktis ne arčiausiai namų esančias asmens sveikatos priežiūros
įstaigas. Siekdami sumažinti šiuos netolygumus, rengsime gydytojų finansinio skatinimo
programas, motyvuojančias gydytojus pasirinkti darbą rajoninėse asmens sveikatos priežiūros
įstaigose. Optimizuosime PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų antro lygio gydytojų specialistų
konsultacinių paslaugų mastą. Paslaugų prieinamumą mažina neracionalus antro lygio gydytojų
specialistų konsultacijų, finansuojamų PSDF lėšomis, paskirstymas ir kiekis, nepagrįsti pacientų
poreikiais.
• Siekdami užtikrinti pacientų aptarnavimą laiku ir pagal poreikius, didinsime konkurenciją
tarp asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, taikydami efektyvius vadybos metodus ir
naudodami alternatyvaus sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo šaltinius. Paslaugų teikėjai,
turėdami galimybę dengti paslaugų kainą ne tik PSDF biudžeto lėšomis, bet ir alternatyvių
finansavimo šaltinių lėšomis, bus suinteresuoti efektyviau organizuoti sveikatos priežiūros
paslaugų teikimo procesą.
• Sieksime, kad sveikatos priežiūros paslaugos kaimo vietovėse būtų teikiamos „pagal
paciento buvimo vietą“. Peržiūrėsime esamą kaimo medicinos punktų veiklos reguliavimą ir
finansavimo politiką, ieškosime galimybių įgyvendinti kaimo gyventojų lankymo ir sveikatos
paslaugų teikimo namuose politiką. Tokiu būdu sveikatos priežiūros paslaugų teikimas būtų
prieinamesnis kiekvienam kaimo gyventojui, būtų sudaryta reali galimybė kaime kontroliuoti
pacientų dalyvavimą profilaktikos programose ir užkirsti kelią tam tikroms ligoms plisti.
• Mažinsime eiles asmens sveikatos priežiūros įstaigose atsisakant „netinkamai paruošto
paciento“ politikos. Sieksime, kad pacientas per vieną vizitą gauti įmanomai visus nurodymus,
kaip įveikti susirgimą. Pakeisime ydingą siunčiančio gydytojo ir konsultuojančio specialisto
bendravimo praktiką. Prieš registruojant pas specialistą, įstaiga gaus siuntimą ir vertins
konsultacijos poreikį, t. y. keisis principas, kai siuntimą atsineša pats pacientas, siuntimą
e.sveikatos sistemoje pateiks gydantis gydytojas. Specialistas gaus informaciją dar prieš paciento
apsilankymą. Tai sudarys sąlygas specialistui lanksčiau organizuoti savo darbo laiką.
• Didinsime suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros bei
priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumą miestuose ir rajonuose. Psichikos sveikatos
priežiūros finansavimo sistema labai glaudžiai susijusi su stacionariomis psichiatrijos
ligoninėmis. Disproporcija tarp lėšų, skiriamų medikamentiniam ir nemedikamentiniam
gydymui, milžiniška, o įvairios paslaugos kompensuojamos tik tais atvejais, kai pacientams
siuntimus išrašo gydytojai psichiatrai. Daugelyje pažangių valstybių stacionarios psichiatrijos
paslaugos sudaro labai nedidelę dalį ir yra integruotos į bendro profilio ligonines, o psichikos
sveikatos paslaugų tinklas yra išvystytas bendruomenėje, kur teikiamos į konkretų asmenį
orientuotos modernios įvairios psichosocialinės paslaugos. Sieksime diegti ir plėtoti modernias
bendruomenines psichosocialines paslaugas, didinsime anonimiškos, tiesioginės pagalbos
prieinamumą. Įgyvendinsime nuoseklų savižudybių prevencijos veiksmų planą, reguliariai
stebėdami ir vertindami jo veiksmingumą. Siekdami šalyje mažinti priklausomybę nuo rūkymo,
taikysime įvairias pagalbos formas, iš jų palaikysime ir mokslu grįstų mažiau sveikatai žalingų
priklausomybę sukeliančių produktų taikymą, padėsiantį laipsniškai atsisakyti priklausomybės.
36
• Optimizuosime valstybinių lėšų panaudojimą ir sieksime individualią, šeimos ir grupinę
psichoterapiją kompensuoti iš PSDF biudžeto lėšų, gydytojui psichiatrui, toksikologui ar šeimos
gydytojui rekomendavus ir pagrindus jos būtinumą. Siekdami gerinti visuomenės psichikos
sveikatos rodiklius Lietuvoje, didinsime psichoterapinių paslaugų prieinamumą. Suteiksime
asmeniui teisę rinktis psichoterapinę pagalbą ne tik valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir
privačiame sektoriuje. Peržiūrėsime psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką ir
imsimės priemonių užpildyti sistemines spragas vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikatos
priežiūros sistemoje. Pirminiame lygyje veikiantys psichikos sveikatos centrai turėtų dirbti išvien
su bendrosios praktikos gydytojais ir padėti jiems spręsti dažniausiai pasitaikančias psichikos
sveikatos problemas bei gydyti nesudėtingus sutrikimus.
• Tobulinsime tvarką, reglamentuojančią nevaisingumo gydymą PSDF lėšomis. Lietuva yra
vienintelė Europos Sąjungos šalis, tik iš dalies kompensuojanti ir tik nedidelę pagalbinio
apvaisinimo procedūrų dalį. Lietuvoje su nevaisingumu susiduria maždaug kas penkta šeima,
tačiau ateityje tai gali patirti jau kas trečia šeima. Nors nevaisingumas įtrauktas į Tarptautinę ligų
klasifikaciją, pagalbinio apvaisinimo paslaugoms finansuoti lėšos iš PSDF biudžeto skiriamos
itin ribotai, todėl negalinčioms pastoti poroms nėra užtikrinamas tinkamas reikalingų gydymo
procedūrų prieinamumas. Sudarius sąlygas naudoti priemokų, savanoriško sveikatos draudimo
bei alternatyvaus sveikatos draudimo mechanizmus, šios sveikatos priežiūros paslaugos taptų
prieinamos didesniam negalinčių pastoti porų skaičiui.
• Skatinsime gyventojų dalyvavimą atrankinėse sveikatos patikros programose. Šiuo metu
Lietuvoje veikia 4 atrankinės gyventojų sveikatos programos: gimdos kaklelio vėžio prevencijos
programa Lietuvoje pradėta 2004 m., krūties vėžio – 2005 m., prostatos vėžio – 2006 m.,
storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – 2009 m. Iki šiol Lietuvoje
vykstančios patikros programos susiduria su daugeliu problemų – nėra vienos institucijos, kuri
tai organizuotų, koordinuotų programas ir kontroliuotų jų kokybę, taip pat nėra efektyvios ir
vieningos gyventojų kvietimų dalyvauti programose sistemos. Dėl šių priežasčių Lietuva tarp
kitų Europos Sąjungos šalių vertinama kaip šalis, iš esmės nevykdanti organizuotų atrankinės
patikros programų. Šios programos yra veiksmingos tada, kai pasitikrina ne mažiau kaip 70 proc.
tam tikro amžiaus gyventojų. Deja, Lietuvos gyventojų dalyvavimas atrankinėse programose
išlieka oportunistinis. Pavyzdžiui, iki 2014 m. prevencinėje gimdos kaklelio piktybinių navikų
patikros programoje dalyvavo tik 40 proc. numatyto amžiaus moterų, dėl storosios žarnos vėžio
per pastaruosius dvejus metus pasitikrino 30,5 proc. numatyto amžiaus gyventojų.
• Centralizuosime antrinę ir ypač tretinę sveikatos priežiūrą, kurdami centrus su
moderniausia įranga. Organizuosime tretinio lygio specialistų komandų išvykas į atokius ar
turinčius problemų rajonus. Plėtosime specializuotas ambulatorines paslaugas: diagnostikos
centrus, dienos stacionarą, ambulatorinę reabilitaciją, psichosocialinę ir psichologinę pagalbą.
Reorganizuosime psichinės sveikatos paslaugų teikimo sistemą į racionalesnę ir prieinamesnę.
Skatinsime ambulatorinės slaugos plėtrą.
• Greitosios medicinos pagalbos tarnybą reorganizuosime pagal Europos šalių patirtį
(ypatingą dėmesį skirdami kaimiškoms vietovėms, kad greitoji pagalba pasiektų jas kiek galima
greičiau).
• Plėtosime dienos centrų tinklą vaikams su specialiaisiais poreikiais ar negalia.
37
6. Medikų edukacija
Pakopinės kompetencijos – nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujas medicininės edukacijos
modelis, kuris turėtų tapti pamatu skaidresnei ir pacientui saugesnei bei prieinamesnei sveikatos
priežiūros sistemai, vis dar diegiamas ir reikalauja naujos lyderystės, kad graži iniciatyva nevirstų
dar vienu Damoklo kardu.
• Gerinsime Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų ir rezidentūros bazių pritaikymą rengti
jaunuosius gydytojus:
o Stiprinsime gydytojų edukacines kompetencijas.
o Aprūpinsime rezidentūros bazes reikiama simuliacine įranga.
o Sudarysime galimybę rezidentūros bazėse esantiems jauniesiems gydytojams
dalyvauti studijų procese nuotoliniu būdu.
• Užtikrinsime sklandų pakopinių kompetencijų modelio diegimo procesą:
o Reglamentuodami pakopinių kompetencijų įgijimą, sieksime, kad nenukentėtų
pacientų saugumas ir jaunųjų gydytojų edukacija, t. y. pakopinė kompetencija bus
suteikiama tik tokiu atveju, kai jaunasis gydytojas pats jausis tam pasirengęs ir bus
surinkęs pakankamai jo savarankiškumą patvirtinančių įrodymų.
o Suteiksime galimybę gydytojui rezidentui bet kuriuo darbo momentu konsultuotis
su labiau patyrusiu gydytoju.
• Reformuosime rezidentūros bazių akreditavimo bei koordinavimo tvarką, užtikrindami
jaunųjų gydytojų judėjimą ir pasibaigus pakopinių kompetencijų modelio diegimo projektui:
o Sukursime skaidrią, centralizuotą gydymo įstaigų aplikavimo tapti rezidentūros
baze sistemą.
o Sudarysime gydytojams rezidentams sąlygas nuo 25 iki 75 proc. studijų programos
atlikti periferinėse rezidentūros bazėse, darydami išimtis asmenims, turintiems
svarių priežasčių atsisakyti šios galimybės.
o Sudarysime sąlygas gydytojams rezidentams rezidentūros bazes rinktis
autonomiškai, taip siekdami sukurti laisvos rinkos sistemą, kuri skatintų
konkurenciją tarp gydymo įstaigų ir motyvuotų jas gerinti edukacijos kokybę bei
darbo sąlygas.
• Priimsime Podiplominių (rezidentūros) studijų įstatymą, kuris palaikytų jau aprašytus
siekius (kokybišką medicininę edukaciją ir tvarų gydytojų rezidentų judumą) ir apibrėžtų aiškius
finansų, skiriamų medicininei edukacijai, judumo principus, taip užtikrinsime, kad Lietuvos
mokesčių mokėtojų pinigai bus panaudojami skaidriai ir optimaliai.
7. E. sveikata
E. sveikatos sistema privalo būti saugi, sklandžiai veikianti, lengvai tobulinama, elektroninė
(paperless), o svarbiausia – patogi tiek medikui, tiek pacientui.
38
58-oji Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Generalinės Asamblėjos sesija 2005 m.
gegužės mėn. priėmė rezoliuciją WHA58.28, nustatančią PSO e. sveikatos strategiją. PSO,
pasitelkusi Globalią e. sveikatos observatoriją (angl. The Global Observatory for eHealth),
išanalizavo šalių e. sveikatos priemonių ir paslaugų poreikius ir juos apibendrino 2006 metų PSO
ataskaitoje. Joje pažymima, kad e. sveikata yra svarbus svertas keliant sveikatos priežiūros
paslaugų lygį ir kad būtina plėtoti ir skatinti pagrindinių priemonių e. sveikatos funkcijoms
įgyvendinti – vaistinių preparatų registrų, į pacientą orientuotų informacinių sistemų, kurios
galėtų būti išplėstos į elektronines sveikatos istorijas – kūrimą, teikti metodinę pagalbą keičiantis
patirtimi, sveikatos informacija bei organizuojant mokymą.
Dirbdama lygiagrečiai su PSO bei tęsdama jos darbą, Europos Komisija ėmėsi įvairių
reguliacinių iniciatyvų e. sveikatos srityje. Europos Komisija, įgyvendama savo priimtus
dokumentus, siekia visos ES mastu ir atskirai kiekvienoje valstybėje narėje gerinti piliečių
sveikatą, naudojant e. sveikatos priemones, pasiekti, kad būtų prieinama gyvybiškai svarbi
informacija, gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir galimybę naudotis jos paslaugomis, įtraukiant
e. sveikatą į sveikatos politiką ir koordinuojant ES šalių politines, finansines ir technines
strategijas, bei pasiekti, kad e. sveikatos priemonės būtų veiksmingesnės, patogesnės ir plačiai
naudojamos, įtraukiant specialistus ir pacientus į strategijų rengimą ir jų įgyvendinimą.
Minėtų Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimas sukuria būtinumą turėti vieningą, saugų,
centralizuotą nacionalinį pacientų duomenų registrą, kuris leistų pacientams bei sveikatos
priežiūros įstaigoms (šeimos centrams, specialistų klinikoms, ligoninėms ir t. t.) informaciniais
ir ryšio tinklais dalintis informacija ir duomenimis, kurti vieningus elektroninius sveikatos įrašus,
pagrįstai ir efektyviai juos naudoti, optimizuoti laiką bei pastangas, būtinus diagnostikai bei
gydymui. Taip pat tai mažintų diagnostikos bei gydymo klaidų tikimybę, sudarytų pagrindą
pagerinti ligų prevenciją, užtikrintų kvalifikuotą ir nuoseklų diagnozavimą, pagrįstą gydymą,
atsakingą stebėjimą ir valdymą, būtų naudingas visai visuomenei, o svarbiausia – pacientui, nes
naudojant e. sveikatos priemones pacientas turi daugiau galimybių dalyvauti savo sveikatos
priežiūroje, stebėti ir sekti specialistų veiksmus, gauti kokybiškesnes sveikatos priežiūros
paslaugas. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos aktyviau taikyti sveikatos prevencijos priemones,
o sveikatos sektorius taps veiksmingesnis ir efektyvesnis ir sudarys pagrindą įvairioms valstybės
institucijoms, susijusioms su paciento socialiniais, demografiniais, klinikiniais,
epidemiologiniais bei kitais gyvenimo rodikliais bei aspektais, teisėtai, pagrįstai ir efektyviai
naudoti duomenis bei informaciją, prieš tai įsitikinus jų tikrumu, objektyvumu, nuoseklumu ir
suderinamumu.
E. sveikata – platus terminas, apimantis įvairias informacinių technologijų (IT) sistemas.
Lietuvoje pirmieji du bandymai 2005 ir 2007 m. sukurti nacionalinę elektroninę sveikatos
sistemą žlugo. Nuo 2009 m. e. sveikatos vystymą galima suskirstyti į du pagrindinius blokus:
Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI
IS) ir ligoninių informacines sistemas (LIS/HIS). Vertinant e. sveikatos plėtrą, architektūrą ir
rezultatą, matomas lyderystės ir sisteminio planavimo trūkumas, kuris būdingas ir visai Lietuvos
sveikatos sistemai. Vystant e. sveikatą didžiausia lėšų dalis išleista ligoninių informacinėms
39
sistemoms, kurios buvo kuriamos atskirai kiekvienai ligoninei, nors savo paskirtimi ir
funkcionalumu yra panašios.
Dalis ESPBI IS sistemos šiandien funkcionuoja, bet negarantuoja sklandaus darbo. Vis dar
pastebimas negebėjimas reaguoti į kylančias problemas. E. sveikata turėtų taupyti gydytojo laiką,
deja, dėl smulkių techninių nesklandumų gydytojo darbo laikas eikvojamas neracionaliai.
Neišspręsta dvigubos dokumentacijos problema t. y. elektroniniai įrašai dubliuojami su
popierinėmis kortelėmis. Tai teisinės bazės trūkumas, kuriam pašalinti reikalingas IT vystytojų,
medikų ir teisininkų dialogas.
• Siekdamas pašalinti chaotišką e. sistemos vystymąsi ir koordinuoti bendradarbiavimą,
Liberalų sąjūdis, remdamasis Estijos e. sveikatos vystymo pavyzdžiu, siūlo steigti e. sveikatos
koordinavimo centrą, kurio steigėjai būtų Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių
kasa, Registrų centras, Susisiekimo ministerija, didžiosios ligoninės, Savivaldybių asociacija,
medikų ir pacientų organizacijos. Toks centras būtų atsakingas už nuoseklų e. sveikatos vystymą,
projektų rengimą, įgyvendinimą, esamų sistemų tobulinimą ir klaidų šalinimą.
8. Efektyvus ir rezultatyvus valdymas. Profesinės savivaldos kūrimas ir stiprinimas
• Skirsime ypatingą dėmesį vieningiems sveikatos apsaugos sistemos standartams, kokybės
ir skaidrumo užtikrinimo procedūroms, kad sveikatos apsaugos sektoriaus valdymas kuo labiau
priartėtų prie ES valstybių gerosios praktikos.
• Depolitizuosime sveikatos apsaugos valdymą, sudarydami sąlygas priimti vadyba, o ne
politika grindžiamus sprendimus.
• Sieksime realaus apmokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
• Siūlysime alternatyvių finansavimo šaltinių sistemą, kuri leistų ištraukti iš šešėlio
neoficialius mokėjimus. Šis valdymo sprendimas realiai prisidėtų prie atlyginimų sveikatos
priežiūros specialistams padidinimo ir papildomai leistų investuoti į šių specialistų kvalifikacijos
tobulinimą.
• Aiškiai ir skaidriai reglamentuosime sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarką.
Šiuo metu finansavimas sveikatos priežiūros įstaigoms skiriamas remiantis jų sutartimis su
teritorinėmis ligonių kasomis. Sutartys sudaromos dėl paslaugų, įtrauktų į Vyriausybės
patvirtintą kriterijų sąrašą, patvirtintą poįstatyminiu aktu, o ne įstatymu. O Konstitucinis Teismas
yra pabrėžęs, kad sutarčių sudarymo taisyklės dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš
PSDF biudžeto turi būti nustatytos įstatymu. Būtina aiškiai apibrėžti, kodėl viena įstaiga gali
teikti paslaugas pacientams, gaudama už tai apmokėjimą iš PSDF, o kita – ne, kiek daugiausiai
tokių paslaugų per metus gali suteikti viena įstaiga, o kiek- kita. Pagal dabartinę tvarką
poįstatyminiame akte nustatyti kriterijai palieka daug erdvės subjektyviam Teritorinių ligonių
kasų vertinimui dėl finansuojamų paslaugų ir jų apimties (kvotų) kiekvienai sveikatos priežiūros
įstaigai. Šiuo metu veikia sistema „vienas finansuotojas – vienas paslaugų teikėjas“, kuri
neskatina konkurencijos ir atveria kelią galimam piktnaudžiavimui, nereglamentuotai veiklai bei
neefektyviam lėšų paskirstymui.
• Skatinsime argumentuotų sprendimų priėmimą ir praktiškai patikrintos vadybos taikymą.
40
Parengsime tvarką planuojamos įsigyti med. įrangos atsiperkamumui įvertinti ir pan. Skatinsime
sprendimų priėmimą, remiantis statistine, kaštų ir naudos analize.
• Parengsime ir įdiegsime nacionalinę gydymo įstaigų veiklos efektyvumo, jų teikiamų
paslaugų kokybės ir saugos matavimo bei palyginamumo (benchmarking) sistemą, atliksime
kasmetinę SPĮ veiklos kokybės ir efektyvumo lyginamąją analizę.
• Sudarysime sąlygas SPĮ prisijungti prie mokslinių duomenų bazių.
• Tobulinsime SPĮ turimos medicinos įrangos registrą, vertinsime brangių tyrimų atlikimo
statistiką. Imsimės priemonių, kad turima medicinos įranga būtų prieinama įvairių SPĮ
pacientams. O turimos lėšos galėtų būti nukreiptos medikų atlyginimams didinti, bet ne
nepakankamai apkraunamai įrangai įsigyti.
• Susiesime SPĮ finansavimą ir teikiamų paslaugų apmokėjimą su jų veiklos kokybe, sauga,
efektyvumu ir rezultatyvumu.
• Skatinsime SPĮ siekti tarptautinių kokybės standartų akreditacijos. Taip sudarysime
sąlygas pritraukti mokių užsienio valstybių pacientų.
• Sieksime, kad sveikatos priežiūros specialistų ir farmacijos bendruomenė aktyviai
dalyvautų viešajame valdyme. Kai tvarkomi įprasti viešieji reikalai ar priimami visai šaliai
svarbūs sprendimai, turi įtakos dar neįveikta korupcijos, neskaidrių sprendimų ar ne visada
efektyvaus teisingumo vykdymo problema.
• Įkursime sveikatos priežiūros specialistų tarybas, farmacijos sektoriaus specialistų tarybą,
atkursime odontologų rūmus/tarybą, perduosime jiems viešojo administravimo funkcijas
licencijavimo, veiklos kontrolės bei priežiūros, pacientų skundų nagrinėjimo, taip pat profesinės
etikos ir elgesio priežiūros srityse. Sudarysime sąlygas šioms organizacijoms stiprinti savo
vaidmenį šalyje ir pelnyti aukštą visuomenės pasitikėjimą.
9. Sveikatos apsaugos sektoriaus liberalizavimas
• Užtikrinsime lygias sąlygas ir vienodas galimybes gydymo įstaigoms steigtis ir veikti
nepriklausomai nuo jų̨ nuosavybės formos, panaikinsime privačių gydymo įstaigų veiklą ir plėtrą
stabdančius barjerus. Bus sudarytos lygios sąlygos ir galimybės valstybes ir privataus sektorių̨
sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams konkuruoti dėl PSDF biudžeto, ES Socialinio fondo, kitų
finansavimo šaltinių.
• Diegsime įvairias viešojo ir privataus sektorių̨ bendradarbiavimo formas, skatindami
Lietuvos ir užsienio privataus kapitalo pritraukimą̨
į sveikatos sektoriaus modernizavimą̨
ir
plėtrą.
10. Farmacija
Vaistininkas yra neatsiejamas sveikatos sistemos dalyvis, kuris kartu su gydytoju dalyvauja
ligų profilaktikoje, paciento gydyme, sveikatinimo bei sveikatingumo procesuose.
Pastaruosius metus sveikatos sistemos politika farmacijos sektoriuje nukreipta į biudžeto lėšų
taupymą, o ne į pacientų gydymą efektyviausiais, pažangiausiais ir šiuolaikiškiausiais vaistais,
kurie tampa tinkamomis profilaktinėmis priemonėmis prieš ilgalaikę hospitalizaciją, turi mažiau
šalutinio poveikio ir užtikrina individualizuotą, labiausiai pacientui tinkamą efektyvų gydymą.
41
Peržiūrėsime vaistų politiką, užtikrindami pacientui būtinų vaistų finansavimą PSDF biudžeto
lėšomis bei sudarydami galimybę pacientui aktyviai dalyvauti vaistų įsigijime, naudojant
alternatyvių finansavimo šaltinių lėšas.
• Skatinsime inovatyvių vaistų prieinamumą šalyje. Bendradarbiaudami su kitomis
institucijomis, skatinsime inovatyvių vaistų kūrimą Lietuvoje. Žinodami, kad prevencija visada
geriau nei gydymas, ir remdamiesi geriausia Europos praktika, plėsime vakcinacijos kalendorių
vaikams ir suaugusiems.
• Tobulinsime vaistų kompensavimo politiką – padarysime ją suprantamą kiekvienam.
Kompensuosime ligos gydymą, o ne vaistą – taip užtikrindami, kad pacientas gaus geriausią
gydymą ir greitai vėl bus visavertis visuomenės narys. Peržiūrėsime vaistų kompensavimo
politiką. Tobulinsime šiuo metu galiojančią centralizuotų vaistų pirkimo ir kompensavimo
sistemą. Išaiškinsime tikslų vaistinių preparatų ligoninėse poreikį ir užtikrinsime, kad jie būtų
perkami centralizuotai. Neribosime vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus. Didėjant
pasirinkimui, vaistų kainų priemokos žmonėms turėtų mažėti.
• Siekdami pirminę sveikatos priežiūrą suteikti greičiau ir padaryti ją efektyvesnę, plėsime
vaistinėje suteikiamų paslaugų spektrą. Suteiksime vaistininkams daugiau teisių pacientų
sveikatos priežiūroje, skatinsime siūlyti gyventojams vaistų dozavimo, suleidimo, vakcinavimo
paslaugas, plėsime kitų vaistinėje galimų suteikti paslaugų spektrą. Leisime vaistinėse vykdyti
alkoholio ir narkotikų prevencijos, žalos mažinimo programas, taip sumažindami gydytojų
užimtumą bei pagerindami paslaugų pasiekiamumą gyventojams. Suteiksime teisę vaistininkui,
pastebėjusiam neatidėliotinus atvejus, nukreipti pacientus dėl būtinos pagalbos, skirti tam tikros
grupės receptinius preparatus ar pratęsti gydytojo receptą, taip sumažindami darbo krūvį
gydytojams bei padarydami sveikatos priežiūrą lengviau prieinamą žmogui.
• Plėsime farmacinę rūpybą. Parengsime visų ūmių ligų farmacinės rūpybos, teikiamos
vaistinėse, standartus. Skatinsime specializuotų farmacijos rūpybos standartų parengimą.
• Didinsime vaistų prieinamumą pacientams. Įteisinsime visų vaistų pristatymą į namus, taip
ypač pagerindami vaistų prieinamumą vyresniems ir sunkiai sergantiems nejudantiems
žmonėms. Plėsime sąrašą vaistų, kuriais galima prekiauti degalinėse ir prekybos centruose.
• Įdiegsime vaistų vertinimo modelį, pagrįstą išsamia ir išplėstine informacija (vertinant ne
tik medikamentinio gydymo tarpusavio poveikį, bet ir lyginant medikamentinį ir
nemedikamentinį gydymą, o taip pat vertinant poveikį ne tik sveikatos sistemai (PSDF
biudžetui), bet ir socialinės apsaugos sistemai). Šiuo metu egzistuojantis vaistų, įtraukiamų į
kompensuojamųjų sąrašą, vertinimo modelis pagrįstas poveikiu PSDF biudžeto lėšoms,
neatsižvelgiant į tai, jog daugelis šiuolaikinių, inovatyvių ir progresyvių vaistų efektyviai užkerta
kelią ligų vystymuisi, greičiau sugrąžina pacientą į jam priimtiną fiziologinę, psichosocialinę ar
kitokią būklę, kai jis gali deramai grįžti į savo veiklos aplinką. Akivaizdu, kad net brangiau
kainuojantis geresnis sveikatos rezultatas, trumpesnis gydymas ir didesnis saugumas (su mažiau
šalutinių efektų ir/ar geresniu toleravimu), sutaupo PSDF biudžeto ir socialiniam draudimui
skirtų lėšų, užtikrina stabilesnę darbo rinką ir užimtumą, socialinę integraciją, galiausiai –
surenka daugiau mokesčių. Kadangi esama sistema to nevertina, ją būtina peržiūrėti ir pakeisti.
42
IV. FIZNIS AKTYVUMAS IR SPORTAS
Pagrindiniai siekiai:
1. Sukursime bendruomeninių sporto klubų modelį pagal geriausius Skandinavijos šalių
pavyzdžius.
2. Sveiki tėvai – sveiki vaikai. Skatinsime šeimas leisti aktyvų laisvalaikį kartu.
3. Formuosime įprotį mankštintis visą gyvenimą, ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir
gryname ore.
4. Sportuojančių skaičių visuomenėje didinsime iki 80 proc.
5. Infrastruktūros objektai turi būti ekonomiškai naudingi, atviri, universalūs, maksimaliai
pritaikomi ir transformuojami.
6. Didinsime finansavimą jaunųjų sportininkų tobulėjimui.
7. Užtikrinsime karjerą baigusių profesionalių sportininkų reintegraciją į darbo rinką.
8. Sportas – naudinga ir konkreti priemonė švietimui, sveikatai, kultūrų dialogui, vystymuisi
ir taikai skatinti. Remdamiesi Europos komisijos rekomendacijomis, sieksime įtraukti sportą, kaip
priemonę į savo vystymosi politiką.
9. Skatinsime daugiau mergaičių ir moterų aktyviai užsiimti fizine veikla ir sportu.
10. Puoselėsime sportą ir fizinį lavinimą kaip svarbią kokybiško išsilavinimo dalį ir kaip
priemonę mokyklų patrauklumui didinti, lankomumui gerinti.
Pasaulio sporto organizacijos (PSO) tyrimais nustatyta, kad fiziškai pasyvūs žmonės Lietuvai
kasmet kainuoja 1 mlrd. eurų, nes vienas fiziškai pasyvus (nesimankštinantis) žmogus šaliai
kainuoja nuo 1 iki 3 tūkst. eurų per metus. Fizinio aktyvumo trūkumas didina riziką atsirasti
viršsvoriui, nutukimui ir kitoms chroniškoms su svoriu susijusioms sveikatos problemoms,
pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms bei diabetui, kurie blogina gyvenimo kokybę, kelia
pavojų gyvybei ir yra didelė našta sveikatos biudžetui bei ekonomikai.
Sportas – patraukli, teigiamą įvaizdį turinti veikla. Aktyvus laisvalaikis arba masinis sportas
labiau nei bet kuris kitas socialinio pobūdžio judėjimas stiprina sveikatą. Tačiau dar ne visos
galimybės tam išnaudojamos, todėl būtina plėtoti šią sveikatinimo fizine veikla sritį.
Mes, liberalai, sportą suvokiame kaip plačią, didžiulį potencialą turinčią socialinės veiklos
sritį: nuo aktyvaus laisvalaikio šeimoje iki fiziškai aktyvių tėvų tinkamo pavyzdžio savo vaikams,
nuo turizmo ir sporto samplaikos iki aktyvioms atostogoms pritaikytos turizmo infrastruktūros
sukūrimo, nuo jaunų gabių trenerių atrankos iki dvigubos karjeros galimybių sportininkams, nuo
mėgėjų sporto iki olimpiados, nuo kasdienės elgsenos pokyčio iki įpročio mankštintis kiekvieną
dieną visą gyvenimą.
1. Sveiki tėvai – sveiki vaikai. Kartu
Išanalizavę daugybę tyrimų, programų ir apklausų išvadų, dar sykį įsitikinome, koks
naudingas žmogui buvimas gryname ore. Todėl kviečiame visus kiekvieną dieną kartu su savo
vaikais į lauką!
43
Mes inicijuosime nacionaliniu mastu aktyvias ilgalaikes socialines kampanijas ir projektus,
telkiančius šeimas bei skatinančius aktyvų jų laisvalaikį.
• Sieksime, kad ilgalaikėje perspektyvoje kuo daigiau fizinio aktyvumo formų vyktų
gryname ore, formuojant tokios elgsenos pokyčius. Vaikams, šeimoms, jaunimui ar senjorams,
kiekvienam prieinamomis formomis nuolatos būtų pabrėžiamos naudos ir pasiūlytos tinkamos
sąlygos bei garantuotas jų prieinamumas.
• Teiksime prioritetą tėvų ir vaikų sveikatos raštingumui bei fiziniam aktyvumui ir
užtikrinsime šių veiklų tęstinumą.
• Inicijuosime programas „Judėk darbo vietoje“, „Sportuoju visą gyvenimą“ ir kt. bei
užtikrinsime jų tęstinumą. Šios programos bus taikomos atskiroms tikslinėms grupėms, paraleliai
jos bus naudojamos ir rengiant prevencines nejudumo kampanijas, konkursus bei kitas
skatinamąsias priemones.
2. Ant pakylos – visavertis žmogus
• Skatinsime jaunųjų sporto talentų ir jaunųjų trenerių rengimą ir sieksime, kad tai taptų
prioritetiniu kriterijumi, vertinant sporto federacijų programas ir skiriant joms finansavimą.
• Sieksime federacijų veikloje įdiegti gerojo valdymo principus - kad federacijos būtų
tiesiogiai atsakingos už darbui su vaikais ir jaunimu personalo parinkimą.
• Suformuluosime valstybės prioritetais grįstus kriterijus sporto šakų/federacijų ir sporto
organizacijų veikloms bei paramai ir plėtrai gauti.
• Sieksime, kad jaunieji talentai kartu su profesionaliais sportininkais dalyvautų
prevencinėse dopingo ir sutartų rungtynių programose.
• Sieksime užtikrinti profesionalių sportininkų reintegraciją į darbo rinką, jiems baigus
sportinę karjerą, tuo pabrėždami, kad būtina kuo anksčiau pradėti rengti jaunus sportininkus ir
sportininkes „antrajai karjerai“. Tuo tikslu raginsime steigti kokybiškus, modernius mokymo
centrus.
• Garsiai kalbėsime apie rasizmo ir neapykantos apraiškų mažinimo galimybes sporte. Taip
sieksime ugdyti profesionalių sportininkų ir jų sirgalių toleranciją bei pagarbą varžovui,
discipliną ir atsakomybę bei savo psichinės sveikatos puoselėjimą.
3. Pasitikėjimas ir sporto valdymas – išvien
Liberalai vadovaujasi Europos komisijos patvirtintomis Baltosios knygos nuostatoms dėl
sporto srities valdymo principų, kurie remiasi socialinio ir struktūrinio dialogo pagrindais,
apimančiais nacionalines skėtines organizacijas, sporto federacijas, olimpinį ir parolimpinį
komitetus, kitas Europos ir tarptautines organizacijas.
Nacionaliniai sporto forumai, konferencijos ir atviros diskusijos padės kartu nustatyti
prioritetus bendradarbiavimo sporto politikos srityje, sistemingai informuoti apie pasiektą
pažangą.
Būtina stiprinti sporto (plačiąja prasme) institucinę lyderystę, kuri gebėtų aprėpti ir išnaudoti
kitas paralelines sritis - turizmą (tarptautiniai renginiai ir aktyvių atostogų galimybės),
44
sveikatinamąją prevenciją ir aktyvią bendruomenių veiklą. Šiai institucijai turi būti patikėta ir
sporto politikos formavimo, įgyvendinimo ir lyderystės klausimų sprendimai, specialistų
kompetencijų stiprinimas bei atranka. Būtina suteikti galimybę tinkamai panaudoti sporto
statistiką, jos galimai kuriamą ekonominę ir socialinę naudą, įžvelgti ir sveikatinimo potencialą,
siūlant visuomenei kūrybinius ir novatoriškus šios srities sprendimus.
• Esame pasirengę pasiūlyti racionalius tokių objektų sprendimus, gerąją kitų šalių praktiką
bei skaidrią tokių objektų finansavimo tvarką. Infrastuktūros objektai tiek, kiek tai susiję su
nacionalinės valdžios sprendimais, bendradarbiaujant su savivalda turi būti ekonomiškai
naudingi, universalūs, maksimaliai pritaikomi ir esant reikalui transformuojami.
• Užtikrinsime viešojo sporto finansavimą. Sporto organizacijos gauna pajamas iš įvairių
šaltinių, įskaitant klubų mokesčius ir bilietų pardavimą, reklamą ir rėmėjų paramą, žiniasklaidos
teises, pajamų perskirstymą tarp sporto federacijų, šalutinių produktų pardavimą, viešąją paramą
ir t. t. Tačiau kai kurios sporto organizacijos turi kur kas daugiau galimybių gauti lėšų iš verslo
subjektų nei kitos, net tais atvejais, kai taikoma veiksminga lėšų perskirstymo sistema. Mėgėjų
sporto lygmeniu tik aktyvus valstybės dalyvavimas gali užtikrinti vienodas galimybes ir sporto
prieinamumą visiems. Suvokiame viešosios paramos svarbą mėgėjų sportui ir siekiame suteikti
galimybes sportuoti visiems žmonėms.
4. Sportas - savanoriškos veiklos, pilietiškumo ir socialinės įtraukties priemonė
Liberalai palaiko Europos komisijos „Baltosios knygos dėl sporto“ politiką jog savanoriškai
veiklai, integracijai, socialinei įtraukčiai ir bendruomeniškumui stiprinti – sportas yra viena
efektyviausių priemonių. Priklausymas komandai, sąžiningo žaidimo principai, žaidimo taisyklių
laikymasis, pagarba kitiems, solidarumas, disciplina, ne pelno siekiančių mėgėjų klubų veiklos
organizavimas ir savanoriška veikla stiprina aktyvų pilietiškumą.
Savanoriška veikla sporto organizacijose teikia daug neformalaus švietimo galimybių, kurios
turi būti pripažintos ir stiprinamos.
Sportas taip pat teikia patrauklių galimybių jauniems žmonėms tapti aktyviais visuomenės
nariais ir gali duoti teigiamų rezultatų, kai siekiama apsaugoti juos nuo įsitraukimo į nusikalstamą
veiklą. Vis dėlto ryškėja naujos sportavimo, ypač jaunų žmonių, tendencijos – auga individualaus
sporto populiarumas, tuo tarpu organizuoto kolektyvinio sporto populiarumas mažėja, dėl to vis
mažiau žmonių dalyvauja savanoriškoje mėgėjų sporto klubų veikloje.
Sportas svariai prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos bei visuomenės
integracijos. Visi gyventojai turėtų turėti galimybę sportuoti, todėl reikia išnagrinėti, kokie yra
nepakankamai atstovaujamų grupių poreikiai ir padėtis, ir atsižvelgti į ypatingą sporto vaidmenį
jaunimo, neįgaliųjų ir palankių sąlygų neturinčių žmonių gyvenime. Sportas taip pat gali padėti
į visuomenę integruotis migrantams bei kitakilmiams ir plėtoti kultūrų dialogą.
Sportas puoselėja priklausymo grupei jausmą bei norą dalyvauti. Per sportą atsiranda
bendrystės jausmas, kuriasi bendruomenės todėl sportas pagal savo išskirtinumą gali tapti svarbia
imigrantų integracijos priemone. Todėl siekiant skatinti teigiamą sąveiką tarp imigrantų ir
45
priimančiosios šalies visuomenės, ypač svarbu suteikti sportui skirtas patalpas bei remti sportinę
veiklą.
Liberalai pritaria nuomonei, kad galima geriau išnaudoti sporto teikiamas galimybes, visų
pirma reikia įtraukti sportą, kaip socialinės įtraukties skatinimo priemonę į Valstybės politikos
kryptis, veiksmus ir programas. Be to, sportas gali padėti kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos
augimą, ypač palankių sąlygų neturinčių regionų atgaivinimą. Pelno nesiekianti sporto veikla,
puoselėjanti pažeidžiamų grupių socialinę sanglaudą ir socialinę įtrauktį, gali būti laikoma
bendro intereso socialinėmis paslaugomis.
Toliau taikant atvirą koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje
sportas bus naudojamas kaip priemonė ir rodiklis. Tiriant socialinės atskirties priežastis, svarbiu
aspektu bus laikomos galimybės sportuoti ir (arba) priklausymas socialinėms sporto
organizacijoms todėl į tai bus atsižvelgiama įvairių tyrimų, seminarų ir konferencijų metu bei
rengiant politikos pasiūlymus ir veiksmų planus.
Sportas – naudinga ir konkreti priemonė švietimui, sveikatai, kultūrų dialogui, vystymuisi ir
taikai skatinti. Todėl liberalai, remdamiesi Europos komisijos rekomendacijomis, sieks įtraukti
sportą, kaip priemonę į savo vystymosi politiką.
5. Sporto galimybių politika
• Puoselės sportą ir fizinį lavinimą kaip svarbią kokybiško išsilavinimo dalį ir kaip priemonę
mokyklų patrauklumui didinti bei lankomumui gerinti.
• Tobulins galimybes mergaitėms ir moterims dalyvauti fizinėje veikloje ir sporte, padės
joms įgyti didesnį pasitikėjimą savo jėgomis, gerinti socialinę integraciją, paneigti stereotipus,
skatinti sveiką gyvenseną bei gerinti moterų galimybes įgyti išsilavinimą.
• Rems sveikatingumo ir visuomenės informavimo kampanijas sporto srityje.
46
V. ŽMOGAUS TEISĖS: LAISVAS IR GERBIAMAS ŽMOGUS
Pagrindiniai siekiai:
1. Žmogaus teises gerbianti visuomenė – nacionalinio saugumo prioritetas.
2. Auginsime pagarbą Žmogaus teisėms ir toleranciją žmonių skirtingumams.
3. Sieksime pažangos užtikrinant lyčių lygybę visose srityse.
4. Ypatingas dėmesį skirsime asmens laisvės, valstybės rimties ir nacionalinio saugumo
balansui.
5. Mūsų tikslas – turėti efektyvias teisėsaugos institucijas, tačiau aiškiai įstatymiškai apibrėžti
jų veiklos ribas, paisant žmogaus teisių ir nepaliekant pilkųjų zonų.
6. Stiprinsime visuomenės teisinį švietimą, skatindami nevyriausybines iniciatyvas.
7. Įteisinsime lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius.
8. Sieksime smurto artimoje aplinkoje realaus sumažėjimo.
9. Nustatysime teisės pažeidimams adekvačiai proporcingas bausmes.
10. Atgaivinsime Nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos veiklą. Sieksime bendros
valstybinių institucijų, savivaldos, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų veiklos vykdant
nusikaltimų prevenciją.
Lietuvoje vis dar stinga pagarbos žmogaus teisėms ir orumui. Žmogaus teisių ir laisvių
reikšmė yra iki galo nesuvokta. Visuomenėje vis dar gajus skirstymas į „savus“ ir „kitus“,
pastaruosius paliekant visuomenės užribyje.
Sieksime, kad Lietuvoje žmonės jaustųsi oriai, kad žinotų, kad yra savo gyvenimo
šeimininkais, kad nesijaustų priklausomi nuo politikų ar valdininkų. Visuomenę supriešinanti
radikalių dešiniųjų politinių jėgų retorika dažnai sutampa su Kremliaus propaganda. Tik tvirtai
ant žmogaus teisių pamato stovinti valstybė yra atspari nedraugiškų autoritarinių ir totalitarinių
režimų manipuliacijoms ir kiršinimui, todėl vakarietiška, žmogaus teises gerbianti visuomenė yra
nacionalinio saugumo prioritetas. Liberalai – nuosekliausiai žmogaus teises ginanti politinė jėga
– nesitaikstys su visuomenės narių stigmatizacija.
Liberalų sąjūdis telks visų valdžios institucijų pastangas, užtikrinant operatyvų ir kokybišką
naujų teisėkūros iniciatyvų, susijusių su Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, parengimą
ir įgyvendinimą.
1. Lyčių lygybė – harmoningos visuomenės pagrindas
Lyčių lygybė – moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas bei bet kokios diskriminacijos
panaikinimas yra svarbus visuomenės ekonominės, socialinės raidos veiksnys. Diskriminacija
gali būti patiriama įvairiose gyvenimo srityse: užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo,
naudojantis paslaugomis ir kt., o taip pat ir šeimos gyvenime.
Moterų ir vyrų lygybė yra būtina ekonominės plėtros sąlyga. Tyrimai rodo, kad, sudarius
lygias galimybes moterims ir vyrams, gerėja visuomenės gyvenimo kokybė, nes gerėja žmonių
47
ekonominė ir socialinė padėtis. Sudarius galimybę moterims ir vyrams realizuoti savo gebėjimus,
valstybė ar savivaldybė veiksmingiau panaudoja turimus žmogiškuosius išteklius.
• Sieksime lyčių lygybės įgyvendinimo tiek viešojo, tiek ir privataus gyvenimo srityse.
Skatinsime priemones, palengvinančias darbo ir įsipareigojimų šeimai derinimą – pavyzdžiui,
viešųjų ir privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą, lanksčius darbo grafikus, nuotolinio
darbo galimybes. Sudarysime sąlygas šeimai lanksčiai pasirinkti motinystės ir tėvystės atostogų
trukmę.
• Ratifikuosime Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje
aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Įgyvendinsime Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos
panaikinimo komiteto rekomendacijas Lietuvai.
• Priimsime Reprodukcinės sveikatos įstatymą, kad svarbiausi moters reprodukcinės
sveikatos klausimai nebūtų reguliuojami vien tik Sveikatos apsaugos ministro įsakymais.
• Atsižvelgdami į tai, kad vyrai Lietuvoje gyvena apie dešimtmetį trumpiau negu moterys,
parengsime vyrų gyvenimo kokybės gerinimo programą lyčių lygių galimybių kontekste. Ši
programa apims berniukų emocinio intelekto ugdymą, vyrų sveikatos gerinimą, emocinės
paramos ir psichologinės pagalbos prieinamumo didinimą, didesnio vyrų įsitraukimo auklėjant
vaikus skatinimą, vyrų vaidmens vaikų priežiūroje po skyrybų didinimą ir kitus vyrų gyvenimo
kokybės gerinimo aspektus.
2. Pilietiška ir tolerantiška visuomenė
Ginsime pagrindines teises. Liberalai ir toliau nuosekliai gins asmens prigimtines teises ir
laisves. Pasisakysime prieš įstatymines iniciatyvas, ribojančias asmens laisvę. Įvairiomis
švietimo priemonėmis sieksime, kad Lietuvoje daugėtų pagarbos žmogaus teisėms ir augtų
tolerancija žmonių skirtingumams.
• Rūpinsimės savo piliečių teisėmis. Toliau nuosekliai kovosime dėl dvigubos pilietybės ir
elektroninio balsavimo įteisinimo.
• Sieksime realaus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje.
• Įteisinsime lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius. Garantuosime liberaliai
demokratinei valstybei būdingą žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reguliavimą ir įgyvendinimą,
ypač užtikrinant lygiateisiškumo bei draudimo diskriminuoti bet kokiais pagrindais ir formomis
principų laikymąsi.
• Neleisime specialiosioms tarnyboms nepagrįstai varžyti žmogaus teisių ir laisvių.
Sieksime, kad iki būtino minimumo mažėtų telefonų pasiklausymo ir kitų ryšio priemonių
sekimo mastai. Nustatysime valstybės institucijų atsakomybę už nepagrįstą ilgalaikį žmonių
kaltinimą procesuose, kurie baigiasi išteisinamuoju teismo nuosprendžiu. Mūsų tikslas – turėti
efektyvias teisėsaugos institucijas, tačiau aiškiai įstatymiškai apibrėžti jų veiklos ribas, paisant
žmogaus teisių ir nepaliekant pilkųjų zonų.
• Stiprinsime visuomenės teisinį švietimą, skatindami nevyriausybines iniciatyvas. Kursime
ir plėtosime pilietišką, aktyvią ir tolerantišką visuomenę, bendradarbiaudami su
nevyriausybinėms organizacijoms. Suvokdami pilietinės visuomenės svarbą demokratinėje
visuomenėje, skatinsime nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą.
48
• Ryžtingai kovosime su modernios vergovės apraiškomis. Prekyba žmonėmis šiandien yra
vis dar paplitęs vienas iš šiurkščiausių žmogaus teisių ir orumo pažeidimų. Lietuvoje trūksta
tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą. 2018 m. „Global Slavery Index“
duomenimis, Lietuva pagal modernios vergovės skaičius patenka į pirmąjį dešimtuką tarp
Europos ir Centrinės Azijos valstybių. Prekiautojai žmonėmis išnaudoja tiek Lietuvos, tiek
užsienio piliečius, o taip pat Lietuvos piliečius užsienyje (prostitucijai, priverstiniam darbui,
vagystėms it kitokiems nusikaltimams vykdyti).
• Liberalų sąjūdžio manymu, didesnis dėmesys turi būti skiriamas prekybos žmonėmis
prevencijai, valstybės institucijų ir teisėsaugos pareigūnų mokymui, aukų apsaugai ikiteisminio
tyrimo metu bei NVO, kurios padeda modernios vergovės aukoms, stiprinimui.
• Sieksime Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo realaus įgyvendinimo ir
suderinimo su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Sieksime persekiojimo problemos
teisinio ir praktinio sprendimo. Atsižvelgdami į tai, kad smurto artimoje aplinkoje aukų padėtis
pablogėja ekstremaliomis sąlygomis (pavyzdžiui, visuotinio karantino metu), lengvinsime įvairių
socialinių paslaugų smurto artimoje aplinkoje aukoms (policijos, specializuotų pagalbos centrų,
emocinės paramos ir kitų) prieinamumą, diegsime diskretiškas kreipimosi formas (trumposiomis
žinutėmis, susirašinėjimu internetu). Privaloma mediacija skyrybų bylose, tame tarpe ir smurto
artimoje aplinkoje atvejais, nebus taikoma – atšauksime tai numatantį įstatymą.
3. Nepriklausoma ir skaidri teismų sistema
Liberalų nuomone, dabartinė Vyriausybė dėl savo neveiklumo nesugebėjo padidinti teismų
veiklos efektyvumo. Visuomenei teikiama teisinė informacija neretai yra paini, pasinaudoti
valstybės garantuojama teisine pagalba dažnai nėra realios galimybės. Stringa teismų tolygaus
darbo krūvio perskirstymas, žmogiškųjų išteklių užtikrinimas, neteisminių ginčų sprendimo būdų
taikymas. Neatsisakoma teismams nebūdingų funkcijų, o tai sumažintų jiems tenkantį darbo
krūvį. Todėl Liberalų sąjūdis siūlo aiškius žingsnius, kaip keisti esamą situaciją.
• Garantuosime teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą. Skatinsime teismų
atvirumą visuomenei, objektyvios informacijos apie teismų darbą skleidimą. Teismų sprendimai
turi būti aiškiai argumentuoti ir suprantami visuomenei.
• Užtikrinsime asmenų teisę į teisingą teismą. Didinsime teisėjų atrankos, vertinimo ir
skyrimo skaidrumą. Plėsime teisėjų racionalią specializaciją tam tikrų kategorijų bylose (pvz.,
darbo ginčų bylose, šeimos teisės bylose, intelektinės nuosavybės bylose). Užtikrinsime
adekvačias, aukščiausios kvalifikacijos bei atsakomybės poreikį atitinkančias visų grandžių
teismuose dirbančių teisėjų ir valstybės tarnautojų darbo sąlygas bei ekonomines ir socialines
garantijas.
• Sieksime, kad teisėjų darbo krūvis būtų optimalus ir tolygus. Raginsime teismus atsisakyti
jiems nebūdingų funkcijų, taikant neteisminius ginčų nagrinėjimo būdus, perskirstant darbo
krūvį, užtikrinant žmogiškuosius išteklius. Plėsime neteisminių ginčų sprendimo būdų taikymą,
tokių, kaip mediacija, arbitražas.
• Tobulinsime valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą. Tobulinsime profesines
teisines paslaugas teikiančių asmenų (advokatų, notarų, antstolių) paslaugų kokybės užtikrinimo
49
sistemą. Pakelsime advokatams taikytinų profesinės etikos standartų kartelę tam, kad žmogaus
teises turintys užtikrinti advokatai patys būtų nepriekaištingos reputacijos. Tobulinsime teismo
proceso reguliavimą, užtikrinant bylinėjimosi proceso operatyvumą, ekonomiškumą, skatinsime
teismų veikloje pasitelkti informacines technologijas.
• Peržiūrėsime visuomenei teikiamos teisinės informacijos kokybę, suprantamumą ir
pritaikomumą vartotojo požiūriu. Sustiprinsime valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
sistemos kontrolę ir imsimės organizacinių priemonių, kad teisinė pagalba būtų visada iškart
prieinama, kokybiška ir efektyvi.
4. Efektyvi bausmių vykdymo sistema
Laisvės atėmimo bausme nubaustų asmenų skaičius Lietuvoje išlieka vienas didžiausių
Europoje. Dabartinė Vyriausybė Lietuvoje pasyviai įgyvendina bausmių vykdymo sistemos
reformą. Stringa įkalinimo įstaigų pertvarka, naujų įstaigų statyba ir senųjų renovacija.
Nesustyguota probacijos sistema, pastebima kalinimo sąlygų prevencinių priemonių stoka.
Valdžia delsia pagerinti kalinių gyvenimo sąlygas. Netinkamai ir ribotai taikoma alternatyvi
bausmių atlikimo sistema.
Atsižvelgdamas į tai, Liberalų sąjūdis inicijuos įkalinimo įstaigų veiklos modernizavimą,
pertvarkant darbą su nuteistaisiais, plačiau taikant į asmenų elgesio keitimą orientuotas
priemones.
Nusikaltimų kontrolės politika, vykdoma Lietuvoje, yra reaktyvi ir nežvelgia į ateitį. Ji
orientuota į pasekmes, bet ne į priežastis. Sieksime, kad nusikaltimų prevencija būtų proaktyvi,
orientuodami veiklą į nusikaltusių asmenų socializaciją ir integraciją, siekiant, kad jie daugiau
nenusikalstų ir taptų pilnaverčiais visuomenės nariais.
• Atgaivinsime Nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos veiklą. Nusikaltimų prevenciją
ir visuomenės saugumą iškelsime kaip vieną iš valstybės veiklos prioritetų. Nusikaltimų
prevencija – tai ne vien teisėsaugos institucijų ir atsakingų už šią sritį ministerijų rūpestis. Ji yra
bendras visuomenės interesas, kuriame turi dalyvauti ir savivalda, ir bendruomenės, ir
nevyriausybinės organizacijos. Politika šioje srityje turi būti formuojama visų suinteresuotų
dalyvių, pasitelkiant mokslines žinias ir tyrimus (kriminologijos, sociologijos ir psichologijos
srityse), kad būtų efektyvi.
• Tobulinsime kalinčių asmenų lygtinio paleidimo procesą. Kursime ir įgyvendinsime naujas
nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir išėjusių iš pataisos įstaigų asmenų integracijos programas.
Daugiau sprendimo galių suteiksime lygtinio paleidimo komisijoms, tuo pačiu siekiant, kad į
laisvę išėję asmenys rastų savo vietą visuomenėje ir daugiau nenusikalstų.
• Užtikrinsime probacijos veiksmingumą. Skatinsime probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo
vietų bendradarbiavimą, pasitelkiant NVO ir visuomenės pagalbą. Siūlysime būdus nuteistuosius
įdarbinti viešųjų darbų vykdymui.
• Nustatysime teisės pažeidimams adekvačiai proporcingas bausmes. Sieksime, kad
teisingumo sistema būtų orientuota ne į keršto jausmo patenkinimą, o žalos nuketėjusiems ir
visuomenei atlyginimą, nes ne bausmės dydis, o bausmės neišvengiamumas lemia
50
nusikalstamumo lygį.
• Siūlysime dažniau naudoti alternatyvias laisvės atėmimo bausmes. Tobulinsime
kardomųjų priemonių, susijusių su asmens laisvės suvaržymu, taikymo ribojimą. Stiprinsime
nukentėjusiųjų teisių ir interesų apsaugą baudžiamajame procese.
• Įgyvendinsime laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją. Iškeldinsime įkalinimo
įstaigas iš miestų centrų ir pritrauksime privačių investicijų infrastruktūrai gerinti. Senas pataisos
įstaigas, skirtas „atbūti bausmę kuo sunkesnėmis sąlygomis“, keisime moderniomis, saugiomis
ir socializacijos procesui pritaikytomis įstaigomis.
51
VI. SOCIALINIS TEISINGUMAS VISIEMS VALSTYBĖS GYVENTOJAMS
Pagrindiniai siekiai:
1. Keisime socialinę paramą investicijomis į savarankiškumo skatinimą. Valstybė padės
žmogui padėti sau.
2. Finansiškai skatinsime pagyvenusių žmonių naujos profesijos įgijimą.
3. Skatinsime žmonių bendruomeniškumą, skiriant didesnį valstybinį finansavimą
bendruomenių projektams.
4. Didinsime emocinės paramos, psichologinių, psichoterapijos paslaugų prieinamumą.
5. Įtrauksime neįgalius žmones į ekonominę veiklą, finansuojant skatinamąsias priemones
verslui, kuris sudaro galimybes neįgaliems žmonėms realizuoti save.
6. Kursime ir išsaugosime neįgaliems žmonėms reikalingą infrastruktūrą, savivaldybėms
paliekant didesnes biudžeto pajamas.
7. Gerinsime Pusiaukelės namuose teikiamų paslaugų kokybę, siekiant sukurti kuo
palankesnes sąlygas motyvuotiems nuteistiesiems gyventi laisvėje ir integruotis į visuomenę.
8. Užtikrinsime kokybišką institucinės globos sistemos pertvarką, sudarant sąlygas globos
namų gyventojams gyventi aplinkoje, kuo artimesnėje namų aplinkai.
9. Užtikrinsime socialines investicijas į nuo alkoholio, narkotikų priklausomų, gyvenamosios
vietos neturinčių žmonių, resocializaciją, siekiant juos grąžinti atgal į normalų visuomenės
gyvenimą ir suteikti pagalbą šių žmonių artimiesiems,
10. Mažinsime mokestinių priemonių, dirbtinai lyginančių žmonių pajamas, skaičių.
Socialinę atskirtį ir skurdą vertiname kaip grėsmę visuomenės stabilumui, o kartu ir individo
laisvei. Socialinė atskirtis riboja dalies visuomenės narių galimybes, tokiu būdu skatindama juos
priimti žalingas vertybines nuostatas – dingsta tokių visuomenės narių siekiai tobulėti, kurti,
dalintis, o juos pakeičia siekis izoliuoti save nuo aplinkos, emigruoti arba dar blogiau – daryti
nusikaltimus ar įvairiais būdais žaloti save. Tai mažina valstybės ekonominio vystymosi tempus,
didina biudžeto išlaidas sveikatos apsaugai, socialinei pagalbai, viešai tvarkai palaikyti. Tai
mažina laimės lygį visuomenėje, didina emigracijos tempus, mažina gimstamumą, sukelia
demografines problemas, mažina gyventojų bendruomeniškumą, mažina politinį aktyvumą arba
skatina žmones balsuoti už radikalias politines jėgas. Lietuvos visuomenė vis dar sparčiai
emigruojanti, senstanti linkusi į smurtą nukreiptą į save ir kitus įvairiomis formomis, pavyzdžiui
besaikis alkoholio vartojimas, nesirūpinimas sveikata, savižudybės. Dalis šiandien dirbančiųjų,
gali taip ir nesulaukti pensijinio amžiaus. Todėl siūlome spręsti socialines problemas ne
draudimais ir ne vienkartine pagalba, o pritaikant liberalias ilgalaikes priemones.
Socialinė apsauga, kaip investicija į ateitį. Socialinės atskirties mažinimo išlaidas vertiname
kaip investicinę veiklą, atsiperkančią vidutinėje ir ilgoje perspektyvoje. Socialinių investicijų
prioritetai turi būti sutelkti į jaunimo socializaciją ir emocinio intelekto ugdymą, kadangi vėlesnė
asmenų, patekusių į vertybinę atskirtį, integracija į visuomenę žymiai sunkesnė ir valstybei
kainuoja daug daugiau. Žinios, įgyjamos mokykloje, turi būti ne pačiu švietimo tikslu, o tik viena
52
iš priemonių, siekiant susikurti socialiai atsakingo asmens laimingo gyvenimo strategiją ir
efektyvios savirealizacijos žmogui perspektyvą. Labai svarbu, kad vaikas, baigęs mokyklą,
pasitikėtų savimi, būtų pozityvus, socialiai aktyvus, gebėtų pritaikyti įgytas žinias realiame
gyvenime. Valstybė turi padėti žmogui „padėti sau“. Todėl socialinės atskirties problemas
liberalai siūlo spręsti tokiomis socialinėmis investicijomis, kurios sudarytų kiek įmanoma
lygesnes galimybes žmonėms, nepaisant jų socialinės padėties, o ne dirbtinai lyginant žmonių
pajamas mokestinėmis priemonėmis.
1. Besikeičianti ekonomika – senstančios visuomenės iššūkiai ir galimybės
Prasidedanti 4-oji pramonės revoliucija, vis labiau tobulėjančios dirbtinio intelekto
technologijos kelia didelius iššūkius kovai su socialine atskirtimi. Profesijų poreikis visuomenėje
keičiasi, žmogus, dirbantis labai reikalingą profesiją šiandien, gali tapti nereikalingas netolimoje
ateityje. Auga ir gyvenimo trukmė bei laikotarpis, per kurį žmogus yra ekonomiškai aktyvus,
todėl labai svarbus tampa profesinio perorientavimas. Profesijos keitimas vidutinio amžiaus
žmonėms turi tapti ne išimtimi, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, o taisykle.
• Sieksime įgyvendinti dviejų karjerų principą visuomenėje, kad valstybė finansiškai
skatintų pagyvenusių žmonių naujos profesijos įgijimą.
2. Finansinis saugumas senatvėje
Mažėjant gyventojų skaičiui ir ilgėjant gyvenimo trukmei, valstybinė privaloma socialinio
draudimo sistema susiduria su vis didesniais iššūkiais. EBPO prognozuoja, kad vidutinės
„Sodros“ pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis ateityje mažės, o tai reiškia, kad pensininkams,
gaunantiems tik „Sodros“ pensiją ateityje gresia skurdas. „Sodros“ įmokų didinimas nėra išeitis,
todėl būtina didinti darbingų žmonių, mokančių „Sodros“ įmokas, galimybes išlikti darbo rinkoje
ir skatinti gyventojų investavimą į finansinio saugumo senatvėje užtikrinimą.
Didžiausią dalį gyventojų, skaičiuojant pagal skirtingas amžiaus grupes, sudaro 45-59 metų
amžiaus asmenys, kurie per artimiausius 6-19 metų pasieks pensijinį amžių. Tokių gyventojų
Lietuvoje yra net 18% daugiau, nei 30-44 metų amžiaus asmenų. Tokia demografinė situacija
kelia rimtą grėsmę Lietuvos valstybinei socialinei draudimo sistemai. Šią grėsmę neutralizuoti
galima – skatinant gimstamumą, didinant amžių, nuo kada gyventojai gali tikėtis „Sodros“
pensijos, skatinant potencialiai ekonomiškai aktyvių asmenų imigraciją į Lietuvą.
• Pasisakome už ženklesnę kaupiamąją dalį valstybinio socialinio draudimo sistemoje,
visokeriopai skatinant savanorišką kaupiamąjį senatvės pensijos draudimą. Gyventojai turėtų
būti skatinami atidėti dalį savo pajamų investicijoms, investuojant visą gyvenimą, pradedant nuo
jaunystės ir tokiu būdu pasiekti finansinę nepriklausomybę senatvėje.
• Pasisakome už Lietuvoje veikiančių privačių pensijų fondų skaičiaus didinimą. Tokiu būdu
tarp jų didinant konkurenciją ir skatinant tiesiogiai investuojančių pensijų fondų veiklą Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvoje trūksta galimybių neįsigilinusiam žmogui saugiai, bet pakankamai pelningai
pasyviai investuoti. Dabartiniai pensijų fondų administravimo mokesčiai dėl mažos
konkurencijos ir dėl mažų apyvartų yra dideli, o gyventojų kaupiamos juose lėšos kaupiasi
pernelyg lėtai.
53
3. Lietuva turi tapti aukštų pajamų šalimi
Liberalų nežavi Lietuvos, kaip pigios darbo jėgos ir pigių kainų šalies, perspektyva. Pigi darbo
jėga sukelia socialinės atskirties problemą, mažina verslo motyvaciją daugiau investuoti į
technologijų modernizavimą. Tam reikalingas efektyvus ekonomikos vystymasis ir augančios
investicijos į Lietuvos ekonomiką, nuolatinis žmonių tobulėjimas, jų darbo efektyvumo
didinimas, aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių ir socialiai atsakingų įmonių veikla, palankesnė
mokestinė sistema, mažinant gyventojų mokamus mokesčius, keičiant juos biudžeto pajamų
augimu iš ekologinių, nekilnojamo turto, vartojimo ir „nuodėmių“ (akcizų) mokesčių.
• Keliame tikslą per artimiausius penkis metus vidutines gyventojų pajamas Lietuvoje
padidinti iki Estijos vidutinių gyventojų pajamų, kurios viršija dabartines gyventojų pajamas
Lietuvoje apie 1,5 karto, o iki 2035 metų pasiekti, kad Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos
viršytų ES vidurkį.
4. Efektyvesnė socialinė parama
Didelių valstybės biudžeto išlaidų pašalpoms, kompensacijoms poreikį vertiname, kaip blogą
valstybės valdymą parodantį rodiklį. Suvokiame, kad visuomenėje visada bus žmonių, kurie
neturi jokių galimybių pasirūpinti savimi patys ir kuriems reikalingas išlaikymas. Valstybės
pareiga pasirūpinti savo silpniausiais, pažeidžiamiausiais ir išgyvenančiais laikinus sunkumus.
• Didinsime socialinės paramos efektyvumą. Užtikrinsime, kad socialinį išlaikymą gautų tik
tie, kurie nebeturi galimybės pakeisti savo gyvenimą taip, kad galėtų išlaikyti save.
• Skatinsime efektyviau veikiančių nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių,
savanorystės principu veikiančių organizacijų įtraukimą į socialinės rūpybos veiklą,
valstybinėms institucijoms paliekant tik priežiūros funkcijas.
5. Šeima – tai ne valstybės reikalas, o santuoka - tai galimybė
Esame nuoseklūs ir principingai manome, kad šeima yra ne tik santuokos pagrindu paremtas
dviejų žmonių bendras gyvenimas. Šeima - pirmiausia, žmonių pasitikėjimu, prieraišumu,
jausmais, atsakomybe grįsti santykiai, taip pat bendras ūkis, turtiniai santykiai. Kiekviena tokiu
pagrindu sudaryta šeima yra vertybė ir joje gyvenantys asmenys turi jaustis saugūs, o valstybės
uždavinys – suteikti teisinę apsaugą.
Valstybė negali nurodinėti, kokia šeima teisinga, o kuri ne – tokiu būdu būtų pažeidžiamas
nediskriminavimo principas, įtvirtintas Lietuvos įstatymuose bei tarptautinėse sutartyse.
Visuotinai pripažinta, kad Lietuva susiduria su didžiuliu demografiniu iššūkiu. Valstybės
uždavinys – užtikrinti paslaugų sistemą, kuri leistų visiems asmenims, susilaukusiems vaikų, tęsti
karjerą, išlikti darbo rinkoje, užtikrinti vaikams tinkamą gyvenimo kokybę. Mes esame prieš
valstybės nurodymus, kokią bendro gyvenimo formą žmonėms rinktis. Kiekviena šeima ir joje
augantys vaikai – vertybė.
• Įteisinsime lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius. Garantuosime liberaliai
demokratinei valstybei būdingą žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reguliavimą ir įgyvendinimą,
ypač užtikrinant lygiateisiškumo bei draudimo diskriminuoti bet kokiais pagrindais ir formomis
54
principų laikymąsi.
• Sieksime tobulinti Vaikų išlaikymo fondo veiklą, o socialinių paslaugų sistemą orientuoti
į abiejų tėvų galimybes derinti darbą su vaikų auginimu. Tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai –
vieni nelaimingiausių ES. Patyčios, smurtas, nepriežiūra, individualių vaiko poreikių nepaisymas
iššaukia blogą vaikų savijautą ir didelį savižudybių skaičių. Siūlysime orientuoti socialinę
sistemą į individualius kiekvieno vaiko poreikius kuriuos gali užtikrinti tik itin aukštos
kvalifikacijos vaiko teisių apsaugos specialistai bei efektyvi kontrolės ir kompetencijos vertinimo
sistema.
6. Turime pašalinti smurtą iš artimos aplinkos
2019 m. buvo užregistruoti 9 265 asmenys, nukentėję nuo dėl smurto artimoje aplinkoje
užregistruotų nusikaltimų. 80,2 proc. nuo suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, 19,8 proc. –
vyrai. 10,6 proc. nuo visų nukentėjusių – vaikai iki 18 metų amžiaus. Apsaugos nuo smurto
artimoje aplinkoje įstatymas vertinamas kaip gerosios praktikos pavyzdys tarptautiniame
lygmenyje. Jame numatytos baudžiamosios priemonės smurtautojams ir specializuota pagalba
aukoms. Tačiau ne visada užtikrinama smurtą patyrusių asmenų apsauga. Dešimtadalis aukų
pakartotinai patiria smurtą, taigi specializuota pagalba turi būti pasiūlyta nedelsiant, nors daugiau
kaip 10 proc. nukentėjusių asmenų tokio pasiūlymo negauna.
• Sieksime, kad smurtas iš artimos aplinkos būtų šalinamas, užtikrinant kokybišką ir
efektyvią specializuotų pagalbos ir krizių centrų veiklą, taikant tinkamas metodines,
šviečiamąsias ir ugdomąsias priemones, pasirūpinant aukų psichologine ir fizine apsauga, taikant
modernias priemones, atskiriant smurtautoją nuo aukos. Specializuotų centrų tinklo plėtra turi
vykti įtraukiant kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų, teikiančių teisinę, psichologinę
pagalbą, pagalbą įsidarbinant, užtikrinant informacijos apie teikiamą pagalbą sklaidą, socialinę
reklamą, požiūrio į smurtą, kaip pavojingą visuomenei reiškinį, formavimą.
7. Žmogus su negalia – lygiavertis valstybės pilietis
Apie 10 proc. Lietuvos piliečių turi negalią, t. y. apie 280 tūkst. gyventojų. Žmonių su negalia
gyvenimas yra sudėtingas: trūksta lygiaverčių sąlygų mokytis ir įgyti profesiją, integruotis į
darbo rinką. Neįgalieji vis dar susiduria su būsto bei kitų įstaigų pritaikymo specialiems
poreikiams sunkumais. Neįgalieji susiduria ir su diskriminacija įtraukiant juos į visuomeninę
veiklą, jiems atstovaujančios organizacijos neįtraukiamos į jiems svarbių sprendimų priėmimą.
Priimant sprendimus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos programų, sieksime dialogo su
neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis. Nė vienas sprendimas, susijęs su neįgaliųjų
padėtimi, nebus priimtas be neįgaliųjų organizacijų pareikštos nuomonės.
• Užtikrinsime, kad būtų tęsiamos ir kuriamos naujos medicininės, profesinės, socialinės,
psichologinės reabilitacijos, savarankiškų gyvenimo įgūdžių ugdymo ir lavinimo integracijos
programos, sukurta miestų infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems sistema. Neįgalieji turi teisę
rinktis galimybę mokytis kiekvienoje mokymo įstaigoje ir pasinaudoti alternatyva - mokytis joje
nuotoliniu būdu.
55
VII. KULTŪRA – VALSTYBĖS GYVYBINGUMO PAGRINDAS
Pagrindiniai siekiai:
1. Užtikrinsime itin glaudų kultūros ir švietimo ryšį.
2. Kultūros įstaigas, menininkus skatinsime ieškoti efektyvių formų bendraujant su
šiuolaikine jaunąja karta.
3. Užtikrinsime efektyvią paveldotvarką ir nematerialaus paveldo skaitmeninimą.
4. Skatinsime įtraukiąją kultūrą. Ne tik žmonės ieškos kultūros, bet ir pati kultūra ateis pas
žmones.
5. Įtvirtinsime kultūros svarbą formuojant šalies įvaizdį.
6. Užtikrinsime kultūros prieinamumą visiems. Neįgalieji, tėvai su mažais vaikais lengviau
pateks į kultūros įstaigas ir renginius, o menkesnes finansines galimybes turintys nepatirs
kultūrinės atskirties.
7. Didinsime kultūros sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį iki Švietimo ir Socialinio
sektorių atlyginimų lygio.
8. Mažinsime biurokratinius barjerus kūrybos visuomenei.
9. Nevyriausybinį sektorių matome kaip pilnavertį Kultūros politikos įgyvendinimo dalyvį ir
partnerį.
10. Įgyvendinsime skatinimo programas verslui, remiančiam kultūrą.
Nepaisant praėjusiais metais patvirtintų Lietuvos kultūros politikos gairių iki 2030 m.,
kultūros politika šalyje stokoja aiškaus sutarimo dėl prioritetų, nuoseklumo ir tęstinumo.
Matome, kad šių dienų kultūros politikos formavimas remiasi beveik išimtinai tik valstybinio
kultūros sektoriaus perspektyva, ignoruojant NVO sektoriaus poreikius ir sukuriamas pridėtines
kultūrines ir ekonomines vertes. Visą kadenciją kultūros politika apsiribojo vos keliomis
ryškesnėmis iniciatyvomis, o pati kultūra toli gražu netapo kasdienio valstybės gyvavimo ašimi.
Nemažai kultūros įstaigų dar neišdrįsta savo veiklomis išeiti už savo pastatų sienų, įvairios
menininkų iniciatyvos pasidaro įdomios tik tada, kai būna pripažintos ir įvertintos tarptautiniu
mastu. Kultūros sektorių, kūrėjų veiklas apraizgė biurokratijos, viešųjų pirkimų pančiai, kuriuos
atlaisvinti būtų įmanoma tik įsijungus visoms šalies institucijoms, nepaliekant šių
neišsprendžiamų problemų tik Kultūros ministerijai.
Mūsų, liberalų siekis – itin glaudus kultūros ir švietimo ryšys. Kultūros pasas, pavienės
savivaldybių ar atskirų kultūros įstaigų iniciatyvos – kol kas dar neužtiktina tvaresnio ir
solidesnio kultūros integravimo į švietimo sistemą. Kultūros įstaigas, menininkus skatinsime
ieškoti efektyvių formų bendraujant su šiuolaikine jaunąja karta.
Lietuvą matome ne tik kaip pažintinį, turistinį tašką užsienio svečiams, bet ir kaip vietą,
kurioje steigiasi verslai, kuriasi bendruomenės, gyvena laimingos šeimos. Šeima, bendruomenė
– mūsų kultūros politikos taikinys. Kultūrą suvokiame ne tik kaip saviraiškos formą, bet ir kaip
ekonominę šaką. Kultūra nėra išlaikytinė, kultūra neša akivaizdžią ekonominę naudą, kuria darbo
vietas.
56
Šiandieninė situacija, susidariusi dėl COVID-19 plitimo atneša ne tik problemas, bet ir
galimybes. Užtikrinsime kultūros objektų, renginių, kitų saviraiškos formų potencialo
išnaudojimą vidiniam turizmui šalies viduje. Kalbant apie užsienio šalis, Baltijos šalys ir Lenkija
yra tos rinkos, su kuriomis reikia dirbti pirmiausia.
Kultūra mums nėra tik siauras sektorius. Kultūrą pirmiausia suvokiame kaip horizontalią,
demokratišką vertybę, aprėpiančią paveldą, bendruomenę, verslą ir meno kūrėjus. Įtrauki kultūra
ir kultūros prieinamumo didinimas bus mūsų didžiausi kultūros politikos prioritetai.
Vadovausimės nuostata, kad valdžia nekuria kultūros, tačiau užtikrina orias sąlygas ją kurti ir
tobulėti.
1. Saugosime Lietuvos kultūros paveldo unikalumą
• Integruosime kultūrą į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą. Kursime ir įgyvendinsime
programas kultūros paveldo unikalumo išsaugojimui, pristatymui visuomenei ir harmoningam
bei kūrybingam integravimui į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą, vietinio ir atvykstamojo
turizmo plėtrą.
• Sieksime užtikrinti paveldosauginių reikalavimų ir verslo interesų pusiausvyrą.
Tobulindami paveldo apskaitos ir apsaugos principus, mažinsime administracinę naštą ir
užtikrinsime sklandesnį paveldo naudotojų ir valstybės bei nevyriausybinių institucijų
bendradarbiavimą. Diegsime efektyvias paveldotvarkos programas, kurių pagalba verslas galėtų
drąsiau imtis paveldo objektų tvarkybos darbų.
• Paveldas nėra tik pastatai, bet ir skaitmeninis visų išraiškos priemonių, kitų vertybių
išsaugojimas. Įgyvendinsime sistemą, kuri leis saugoti lietuviškus filmų, koncertų, spektaklių,
radijo ir televizijos laidų įrašus. Paversime šį turinį laisvai prieinamą kiekvienam piliečiui.
• Įgyvendinsime muziejų modernizavimo programas. Skatinsime muziejus ieškoti ES ir
privačių fondų lėšų, kurti projektus ir kuo geriau pristatyti juose sukauptas vertybes plačiajai
visuomenei, ypatingai – vaikams ir jaunimui.
2. Skirsime daugiau dėmesio ir profesionaliajam ir mėgėjų menui
• Įtraukioji kultūra – mūsų prioritetas. Stiprinsime bendruomeninę kultūrą, mėgėjų meną,
skatinsime tarpkultūrinį dialogą, įvairovę, tautinių bendrijų ir jaunimo įtrauktį į kultūros vyksmą.
Skatinsime atminties aktualizavimo bei bendradarbiavimo tarp kartų projektus.
• Įvesime aiškius kriterijus, kuriais vertinsime kultūros institucijų ir kultūrinių leidinių
veiklą. Atsižvelgiant į vertinimą, bus planuojamas ir skirstomas finansavimas.
• Į kultūros prioritetus iškelsime vaikų ir jaunimo kultūrą. Kursime programas ir stiprinsime
valstybės kultūros ir kitų institucijų dėmesį vaikų ir jaunimo kultūrai. Dirbsime dviem kryptimis:
pirmoji – kokybiško kultūros turinio kūrimas, antroji – vaikų ir jaunimo kūrybiškumo skatinimas.
• Įgyvendinsime regionų kultūros iniciatyvų programas. Skatinsime naujas ir remsime jau
esamas regionines kultūros iniciatyvas ir kūrybinę raišką, didinant socialinį ir kultūrinį kapitalą
regionuose, plėtojant bendruomeniškumą, pilietiškumą ir socialinę sanglaudą.
• Sutelksime nevyriausybines organizacijas. Sudarysime sąlygas kultūros atsinaujinimui,
kursime programas nevyriausybinėms organizacijoms, įgyvendinančioms kultūros projektus,
pritrauksime valstybės, savivaldybės ir ES fondų paramą šiems projektams.
57
• Nevyriausybinis sektorius – pilnavertis Kultūros politikos įgyvendinimo dalyvis.
Bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi vyks ne tik finansinių instrumentų pagalba,
bet ir esamos, valstybei priklausančios kultūros infrastruktūros atvėrimu įvairioms iniciatyvoms.
3. Skatinsime kūrybos visuomenės plėtrą
• Mažinsime barjerus kūrybos visuomenei. Išanalizuosime administracinius bei
biurokratinius trukdžius kultūrai ir sieksime palankios, pasaulinę praktiką atitinkančios
mokestinės bei administracinės aplinkos kūrybinėms veikloms.
• Peržiūrėsime ir sutvarkysime mokesčių sistemos bei viešųjų pirkimų trūkumus kultūros ir
meno srityje. Užtikrinsime ilgalaikį kultūros įstaigų veiklos planavimą, liberalizuosime įvairius
papildomus lėšų užsidirbimo būdus.
• Reprezentuosime Lietuvos kultūrą užsienio valstybėse. Sudarysime geresnes sąlygas šalies
kūrėjams dalyvauti tarptautinėje rinkoje, remiant europietiškosios kultūros puoselėjimą.
Padėsime lietuvių kūrėjams prisistatyti ir naujose, neeuropietiškose rinkose.
• Įgyvendinsime kultūros migracijos programas. Atkreipsime dėmesį į kultūros žmonių
emigraciją, vykdysime jų pristatymo ir populiarinimo programas. Tobulinsime kultūrinės
patirties sklaidą, organizuosime aktyvią atvykstamojo kultūrinio turizmo programą.
4. Didinsime kultūros vaidmenį valstybėje
• Įgyvendinsime programas verslui, remiančiam kultūrą. Padėsime kultūrai rasti naujų
mecenatų, skatinsime filantropiją, mažinsime administracines paramos kultūrai kliūtis. Siekdami
užtikrinti Lietuvos kultūros ekonomikos konkurencingumą tarptautiniu mastu, padėsime
užtikrinti didesnę meno, mokslo ir verslo tarpusavio integraciją.
• Integruosime kultūros programas į su ja susijusias sritis. Prioritetas – maksimalus kultūros
ir švietimo sistemos ryšys. Kartą per pusmetį kiekvienas Lietuvos vaikas galės apsilankyti
valstybinės reikšmės kultūros įstaigose. Atsitiktinius, pavienius projektus pakeis tvari kultūrinio
pažinimo programa kuo ankstyvesniame žmogaus brandos laikotarpyje.
• Toliau skatinsime kūrybinių partnerysčių programą bei kūrybinių industrijų plėtrą.
Pažadame, kad kiekviena pasiteisinusi programa, kuri bus pasiūlyta nevyriausybinių
organizacijų, bus vertinama atskirai ir svarstoma, kaip pritaikyti sėkmingas praktikas.
• Tobulinsime sisteminį meno kūrėjų, vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimo
mechanizmą. Skatinsime nacionalinės ir vietos valdžios bendradarbiavimą finansuojant
kompleksines kultūros plėtros programas.
• Efektyviau administruosime lėšas, skirtas kultūrai. Įtrauksime į kultūrinį gyvenimą ir
bendradarbiavimą užsienyje gyvenančius tautiečius. Įgyvendinsime, kad kultūros sektoriaus
uždirbtos lėšos būtų investuojamos į kūrybos procesus.
• Didelį dėmesį skirsime kultūros sektoriaus darbuotojams. Didinsime kultūros sektoriaus
darbuotojų darbo užmokestį bent iki švietimo ir socialinio sektorių atlyginimo lygio. Kelsime
kultūros darbuotojų kvalifikaciją gyventojų įtraukimo, dalyvaujamosios ir horizontaliai
įgyvendinamos kultūros srityje.
58
5. Didinsime kultūros prieinamumą
• Užtikrinsime maksimalų kultūros prieinamumą visiems. Neįgalieji, tėvai su mažais vaikais
lengviau pateks į kultūros įstaigas ir renginius, o menkesnes finansines galimybes turintys
asmenys nebus eliminuoti nuo aukštos kokybės kultūros produktų vartojimo.
• Įgyvendinsime skaitmeninės kultūros programas. Turėdami sparčiausią Europoje interneto
ryšį, privalome patys kurti ir nacionalinį skaitmeninį turinį. Šiam tikslui išnaudosime tiek
valstybei, tiek savivaldybėms priklausantį bibliotekų tinklą. Tikime, kad tai gerokai išplėstų ir
kultūros prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams.
• Integruosime išvykusius lietuvius į kultūros gyvenimą. Pasitelksime kitose šalyse
gyvenančių lietuvių, Lietuvos piliečių pasiekimus įvairiose kultūros bei meno srityse ir siūlysime
modelius, kaip juos integruoti į Lietuvos kultūros procesus ir jos eksporto srautus.
• Būtina skatinti profesionalaus, aukštaverčio meno sklaidą ir prieinamumą, versti geriausias
Lietuvos autorių knygas į užsienio kalbas, dalyvauti užsienio dailės parodose, remti talentingus
atlikėjus, kurie tampa Lietuvos ambasadoriais greičiau ir geriau nei paskirtieji kultūros atašė.
• Tęsime skaitymo skatinimo programas. Ugdysime skaitymo įgūdžius ir kompetencijas.
• Užkardysime kelią piratavimui. Užtikrinsime kompleksinį požiūrį į autorių teisių apsaugą.
Valstybė, siekdama autorių teisių užtikrinimo, turi naudoti visus turimus administracinius ir
ekonominius svertus, o turinio blokavimą internete naudoti tik kaip paskutinę priemonę.
6. Kultūra - svarbi šalies įvaizdžio dalis
Sieksime, kad efektyvi ir į rezultatus orientuota šalies komunikacija tikslinėse užsienio
rinkose sukurtų pridėtinę vertę šalies verslui ir visuomenei – šalies žinomumo didėjimas,
tiesioginių užsienio investicijų augimas, daugiau turistų mūsų šalyje, paslaugų sektoriaus
augimas.
Siekdami efektyvios šalies komunikacijos:
• Sukursime šalies komunikacijos ilgalaikę strategiją, pagrįstą aiškiais ekonominiais
rodikliais ir veiklų vertinimo kriterijais, kurioje būtų aiškiai identifikuoti prioritetai, ieškoma
sinergijos tarp įgyvendinamų kultūros, viešosios ir ekonominės diplomatijos priemonių ir
veiksmų.
• Nustatysime aiškius komunikacijos tikslus, visos institucijų veiklos, susijusios su šalies
pristatymu, bus orientuotos į konkrečias ekonomines, kultūrines ar geopolitines vertes.
• Įtvirtinsime siekį, kad tikslingas įvaizdžio formavimas turi atliepti ilgalaikę Lietuvos
vystymo viziją ir prisidėti prie prioritetinių tikslų išsipildymo, fokusuotai gerinant Lietuvos, kaip
pažangios valstybės įvaizdį užsienio prioritetinėse rinkose ir tarp tikslinių auditorijų.
• Sustiprinsime šalies verslo, kultūros ir užsienio politikos komunikaciją ir tarpinstitucinį
bendradarbiavimą siekiant efektyvaus resursų panaudojimo ir nuoseklumo kuriant tvarų šalies
prekės ženklą, kuris verslo, turizmo sektoriui kurtų pridėtinę vertę, tarptautinė politikoje prisidėtų
prie šalies reputacijos ir įvaizdžio stiprinimo.
• Sieksime, kad Lietuvos vardas ekonomiškai ir geopolitiškai svarbiose mums šalyse būtų
atpažįstamas ir siejamas su startuoliams geriausia eko-sistema, finansinėmis technologijomis,
sumania ekonomika, grįsta aukštosiomis technologijos ir aukštos pridėtinės vertės bei inovacijų
59
kūrimu, palankia aplinka kurti globalius sprendimus.
• Skatinsime kultūros eksportą. Investuosime į aukštos pridėtinės vertės kultūrinių ir
kūrybinių industrijų sektorius, skatindami aukštos kokybės kultūrinių produktų ir paslaugų
kūrimą. Stiprinsime finansavimo programas šių produktų ir paslaugų eksporto bei vidinio
vartojimo didinimui.
60
VIII. APLINKOSAUGA, EKOLOGIJA IR DARNI PLĖTRA
Pagrindiniai siekiai:
1. 2025 m. maudysimės Kuršių mariose - sukontroliuosime žemės ūkio, nuotekų ir Rytų
kaimynų taršą Lietuvos upėse ir ežeruose.
2. Kiekvienam Lietuvos gyventojui sukursime galimybę tapti klimatui neutraliu piliečiu.
3. Depolitizuosime miškų valdymą, kuris bus grįstas mokslu. Miškingumą padidinsime iki 35
proc. ir apginsime privačių miškų savininkų teises.
4. Fiktyvų ir popierinį atliekų perdirbimą pakeisime naujais fabrikais ir pažangiais
produktais, dirbdami išvien su Lietuvos gamintojais ir pramone.
5. Iki 2025 m. sukursime 50 000 naujų darbo vietų bioekonomikoje ir žiedinėje ekonomikoje.
6. Komunalinės paslaugos tarnaus gamtai ir gyventojo piniginei - sukursime didesnes
galimybes savivaldybių partnerystei ir koinvesticijoms.
7. Popierinę aplinkosaugą pakeisime taiklia, konsultuojančia ir pažangia valstybės priežiūros
institucija – Darnaus vystymosi ministerija.
8. Klampią biurokratiją ir šešėlį statyboje, projektavime pakeisime inovacijomis ir
skaitmenizavimu.
9. Atnaujinsime mūsų miestus ir miestelius - renovaciją ir rekonstrukciją paversime sklandžiu
procesu gyventojams ir statybininkams.
10. Paversime gyventojus savo namų ir bendruomenių tikraisiais savininkais, išplėsdami
bendrijų ir gyventojų teises.
Europos žaliasis kursas – Europos Komisijos programa, skirta iki 2050 m. Europai tapti
pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu.
Liberalai sieks, kad Aplinkos ir Energetikos ministerijos 2020-2024 kadencijoje paverstų
Lietuvą Žaliojo kurso lydere. Žaliasis kursas yra unikali galimybė Lietuvai tapti tvarių išteklių
naudojimo šalimi, išnaudoti ES finansavimo galimybes ir padėti Lietuvos švariųjų technologijų
verslui(cleantech) tapti šios ES transformacijos varikliu.
Yra trys didelės sritys, už kurias atsakinga Aplinkos ministerija: natūralios aplinkos apsauga,
gamtos išteklių naudojimas ir ūkinės veiklos bei gyvenamosios aplinkos vystymas. Šios sritys
privalo būti labai aiškiai atskirtos ir turėti optimalų biurokratinį aparatą, atsakingą už jas ir,
pirmiausia, užtikrinantį stebėsenos ir kontrolės funkcijų nepersidengimą tarp skirtingų institucijų,
taip pat užtikrinantį skaidrią įstatyminę bazę, be prieštaraujančių įstatymų, kurie būtų taikomi
tam pačiam klausimui.
Mes esame įsitikinę, kad Aplinkos ministerija turėtų reglamentuoti ir kontroliuoti gamtos
išteklių naudojimą, prižiūrėdama visas šiuo bendru gėriu besinaudojančias šalis. Racionaliai
spręsime Aplinkos ministerijos viešųjų interesų konfliktus, kai pati ministerija reguliuoja ūkines
veiklas ir pati jomis užsiima. Tai sudaro prielaidas favoritizmui ir neefektyvumui.
61
Mes taip pat pasisakome už natūralių gamtos erdvių aktyvesnį panaudojimą rekreacijai,
įrengiant parkus, kurie teiktų visuomenei rekreacijos paslaugas ir būtų pajėgūs save išlaikyti ir
investuoti į savo infrastruktūros palaikymą bei atnaujinimą. Mes tikime, kad žaliosios erdvės gali
būti stiprūs traukos taškai Lietuvos piliečiams, tačiau tam reikia užtikrinti, kad šios erdvės būtų
kokybiškai prižiūrimos ir turėtų pakankamą infrastruktūrą, idant už šių erdvių priežiūrą ir
išlaikymą mokėtų ne visi mokesčių mokėtojai, o tik šių erdvių lankytojai.
Lietuvai, kurios gyventojų skaičius stabilizuojasi, būtina užtikrinti darnų gyvenamų erdvių
vystymą. Teiksime prioritetą ne miestų ir miestelių padrikai plėtrai, o sieksime užpildyti apleistas
industrines ir neišvystytas teritorijas miestuose ir gyvenvietėse. Efektyviai planuojamos
urbanizuotos teritorijos yra ne tik itin draugiškos gamtai, kadangi resursai yra naudojami
efektyviau, tačiau ir įgalina išspręsti kitas netiesiogiai to nulemtas problemas, pavyzdžiui,
spūstis, oro taršą ir infrastruktūros stoką. Jau esamos urbanizuotos teritorijos privalo būti kuo
efektyviau išnaudojamos, o jų vystymas pagrįstas darną ir aplinkos apsaugą užtikrinančiais
reglamentais. Šiuo klausimu mūsų pozicija – užtikrinti, kad nauji statiniai ir infrastruktūra
visapusiškai įgalintų ir skatintų gamtai draugišką elgesį; modernizuoti egzistuojančius statinius
ir infrastruktūrą taip, kad ji įgalintų ir skatintų gamtai draugišką elgesį.
1. Ekologiškos ekonomikos vystymas ir ekologinio pėdsako mažinimas
1.1. Paviršinio ir požeminio vandens apsauga
Pastaruoju metu garsiai skambėjo visuomenei gerai žinomi vandens taršos atvejai. Visa tai
patvirtina, kad Aplinkos ministerija nesusitvarkė su iškeltais uždaviniais. Upės ir ežerai ir toliau
teršiami. Kuršių marios yra labai eutrofikuotas vandens telkinys, darantistiesioginę įtaką Baltijos
jūros priekrantės vandenų būklei, nes didžioji dalis medžiagų, patekusių į Kuršių marias, per
Klaipėdos sąsiaurį išnešamos į Baltijos jūrą. Išanalizavus teršalų prietakos upėmis į Kuršių
marias pokyčius 2004-2014 m., nustatyta, kad į Kuršių marias patenkantys bendrojo fosforo ir
bendrojo azoto kiekiai per dešimtį metų mažai pakito. Bendrojo azoto prietakos stabilumas rodo,
kad nėra išspręsta taršos, atsirandančios dėl žemės ūkio, problema ir tolesnis žymus taršos
mažinimas įmanomas tik imantis konkrečių priemonių šiai problemai spręsti.
Vandens telkinių užterštumo mažinimui numatomos šios priemonės:
• Taršos atsiradimo vandens telkiniuose stebėjimas realiame laike ir efektyvus teršėjo
nustatymas. Tai – viena svarbiausių priemonių.
• Sprendžiant vandenų taršos problemas, skirti dėmesį žemės ūkio poveikio mažinimui:
tręšimo mineralinėmis trąšomis reglamentavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis
terminų koregavimas.
• Paviršinių vandens telkinių stebėjimo duomenys rodo ir pramonės, miestų lietaus ir
buitinių nuotekų bei individualių nuotekų valyklų (gyvenamųjų namų) poveikį aplinkos būklei.
Siūloma kontrolės priemonėmis užtikrinti tinkamą nuotekų (paviršinių, gamybinių ir buitinių)
tvarkymą didžiuosiuose miestuose, organizuoti valstybinės kontrolės veiksmus taip, kad būtų
užkardyta galimybė išleisti netinkamai išvalytas nuotekas.
• Kuršių marių vandens stebėjimai rodo vis didėjantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
(KVJU) poveikį Kuršių marių būklei. Ypatingą dėmesį skirti KVJU plėtrai pietinėje dalyje, o
62
taip pat įvertinant poveikį Baltijos jūros krantams, išorinio giliavandenio uosto statybai. Šių
projektų įgyvendinimas galimas tik numatant aiškias galimo poveikio aplinkai kompensacines
priemones, vykdant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procedūras.
1.2. Lietuva be atliekų
Lietuvoje įgyvendinama atliekų tvarkymo sistema sulaukė milijardinių investicijų į sąvartynų,
atliekų deginimo jėgainių, MBA ir pirminio rūšiavimo infrastruktūrą. Tačiau reguliacinės
aplinkos netobulumas, netaikli aplinkosaugos kontrolė ir kritinė situacija komercinių atliekų
sektoriuje neleidžia Lietuvai išnaudoti sukurtos sistemos pilnavertiškai ir užtikrinti, tiek principo
„teršėjas moka“ įgyvendinimo, tiek žiedinės ekonomikos proveržio. Atliekos ir toliau dideliais
kiekiais patenka į Europos Sąjungoje pigiausius sąvartynus. Panaši padėtis ir pirminio rūšiavimo
bei bioskaidžių medžiagų tvarkymo sferose. GPAIS atliekų apskaita net po 3 metų vis dar yra
milžiniška administracinė našta atliekų sektoriaus dalyviams ir maža pagalba kontroliuojančioms
institucijoms.
Atsižvelgdamas į Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano prioritetus bei tai, kaip
šį planą sekėsi įgyvendinti nacionaliniu mastu, taip pat remdamasis atitinkamų Europos Sąjungos
direktyvų reikalavimais bei Europoje šiuo metu aktyviai plėtojamos žiedinės ekonomikos
doktrinos principais, Liberalų sąjūdis atliekų tvarkymo sektoriuje pasisako už tokį atliekų
tvarkymo 2020-2024 m. nustatymą prioriteto tvarka:
1. Mažinti atliekų susidarymą.
2. Susidariusias atliekas rūšiuoti.
3. Atrūšiuotas atliekas perdirbti.
4. Tik neperdirbamas ar antrinėms žaliavoms nepanaudojamas atliekas deginti.
Siekdami tikslo - Lietuva be atliekų, įgyvendinsime sąžiningą, piliečiams ir verslui skaidrią,
ir teisingą atliekų tvarkymo politiką. Per praėjusį laikotarpį daug opių atliekų tvarkymo uždavinių
valstybiniu lygiu nebuvo išspręsti arba jie buvo sprendžiami tik iš dalies, todėl, siekdami realių
ir ilgalaikių teigiamų permainų, mes keliame šiuos pirmaeilius uždavinius:
• Pirmuoju ir svarbiausiu prioritetu laikyti atliekų prevenciją ir veiklą be atliekų. Verslus be
atliekų bei gyventojus be atliekų skatinti socialinėmis bei ekonominėmis priemonėmis. Dalis
stiklo, plastiko ir metalo taros vis dar nėra superkama, todėl mūsų tikslas yra didinti superkamos
taros ir pakuotės spektrą.
• Skatinti ir užtikrinti, kad atliekos būtų rūšiuojamos jų susidarymo vietose - užtikrinti
reikiamos infrastruktūros rūšiavimui diegimą ir konkurenciją rūšiavimui prie gyvenamųjų namų
bei kitų vietų, kuriose susidaro atliekos.
• Remtis ekonominiais atliekų rūšiavimo skatinimo principais. Įgyvendinti apmokėjimo už
komunalinių atliekų faktinį kiekį sistemą, paremtą principu „rūšiuoju-nemoku“.
• Pilnai įgyvendinti aplinkosaugos principą „teršėjas moka“, siekiant atliekų kiekio
mažinimo, susidarančių atliekų surinkimo, jų perdirbimo, bei antrinio panaudojimo. Šį principą
itin aktyviai taikyti teršėjams, kurie generuoja gausiausią kiekį probleminių atliekų (vienkartinio
naudojimo plastikas, maisto atliekomis užterštas popierius ir kt.) ir skatinti šiuos teršėjus pereiti
prie veiklų be atliekų arba visiško rūšiavimo.
63
• Užtikrinti skaidrų aplinkos apsaugos valdymą ir administravimą, sąžiningą konkurenciją,
aiškius paslaugų teikėjų atrankos kriterijus bei objektyvų jų vykdomos veiklos vertinimą.
• Galutinai užbaigti GPAIS tobulinimą, padarant jį pagalbininku sektoriaus dalyviams ir
kontroliuojančioms institucijoms.
• Pasitelkiant švietimą, ugdyti bendruomeninį, gamtą tausojantį visuomenės požiūrį į atliekų
tvarkymą, diegti įrodymais grįstus aplinkos pilietiškumo principus ugdymo įstaigose ir skatinti
tokias ugdymo įstaigas, užsiimančias aplinkos pilietiškumo ugdymu.
• Atliekų deginimo įrenginių pajėgumus naudoti tik neperdirbamas atliekas energijai išgauti.
• Kritiškai sumažinti atliekų srautus į sąvartynus, keliant taršos mokesčius, perduodant
sąvartynų ir deginimo įrengimų vartų mokesčio reguliavimą Valstybinei energetikos reguliavimo
tarnybai.
• Laikantis žiedinės ekonomikos nuostatų, skatinti ekoprojektavimą, ekogamybą,
produkcijos gamybą iš antrinių žaliavų ir mažaatliekines technologijas. Ypač daug dėmesio turi
būti skiriama ekologiškų arba lengvai rūšiuojamų pakuočių skatinimui socialinėmis bei
ekonominėmis priemonėmis. Taip pat sukurti įstatyminę bazę panaudotų padangų perdirbimui ir
antriniam jų panaudojimui, įtraukiant į apskaitą nefinansuojamą importinių padangų srautą.
2. Gamtinio kapitalo taupus naudojimas ir išsaugojimas
2.1.Investavimas į socialines priemones aplinkos apsaugai
Natūrali aplinka ir jos ištekliai yra bendro naudojimo gėris, už kurį esame atsakingi visi.
Socialinės priemonės turėtų būti suvokiamos kaip investicija į šio bendro gėrio tausojimą ir
išsaugojimą. Žmonėms teršiant gamtą, ją niokojant ir nustekenant, valstybė patiria gausius
nuostolius, kainuojančius visiems Lietuvos piliečiams. Siekiant sumažinti žmonių kasdienės
veiklos daromą neigiamą poveikį gamtai, būtina investuoti į žmonių švietimą bei socialines
kampanijas, skirtas nukreipti žmones gamtai draugiško elgesio link, taip ne tik įgyvendinant
tvaraus vystymosi tikslus, bet ir sutaupant pinigus, kurie kitu atveju būtų skiriami gamtai žalingo
elgesio padarinių šalinimui. Liberalų sąjūdis pasisako už duomenimis grįstų, efektyvių ir
ekonomiškai patikimų socialinių priemonių taikymą, skatinant gamtai draugišką visuomenės
elgesį ir aplinkos pilietiškumą. Tai išskirtinai vykdysime bendradarbiaudami su visuomeninėmis
iniciatyvomis bei remdami esamas nevyriausybines organizacijas.
Todėl mes pasisakome už tai, kad, perkant socialinę reklamą, nukreiptą į aplinkos apsaugą ar
gamtai draugiško elgesio skatinimą, būtų keliami labai aiškūs kokybės ir pagrįstumo kriterijai,
kartu įvertinant ir tai, kiek egzistuojanti infrastruktūra leidžia asmenims elgtis taip, kaip pateikta
reklamose.
• Socialinės iniciatyvos. Liberalų sąjūdis tvirtai pasisako už žaliąsias iniciatyvas, nukreiptas
į konkrečių aplinkos apsaugos ar taršos problemų šalinimą čia ir dabar (savanorišką pakrančių,
miškų, parkų valymą, savanorišką žalių erdvių atnaujinimą ar įrengimą ir pan.). Socialinės
iniciatyvos, turinčios pamatuojamą teigiamą poveikį natūraliai aplinkai, turėtų būti remiamos ir
skatinamos (apdovanojamos).
64
• Aplinkos pilietiškumo ugdymas. Šiuolaikinės aplinkos problemos yra ganėtinai naujos,
todėl jų sprendimas ne visada yra intuityvus. Asmuo, siekiantis būti visaverčiu aplinkos piliečiu,
privalo turėti reikiamą išmanymą, kaip įvairūs elgesiai veikia natūralią aplinką ir kokios yra
įvairiausių elgesių gamtai draugiškos alternatyvos. Į šių žinių diegimą derėtų orientuotis jau
vidurinėje mokykloje, tai turi būti ne tik kaip papildoma veikla kitų dalykų kontekste, bet kaip
atskiras ugdomasis dalykas. LS kurs efektyvias pilietiškumo ugdymo vidurinėse mokyklose
programas bei skatins aplinkos pilietiškumo dalykus įdiegti ir į aukštojo mokslo studijų
programas.
• Informuotas aktyvizmas. Pastaruoju metu vis populiarėjantis aplinkos apsaugos
aktyvizmas skatina džiaugtis naujosios kartos noru tausoti ir išsaugoti natūralią aplinką. Mes
pasisakome už konstruktyvaus aktyvizmo skatinimą. Suprasdami, kad vien aktyvizmu problemos
nebus išspręstos, skatinsime inovatorius pateikti konkrečius siūlymus, kurie turi potencialo veikti
ir kurių rezultatas būtų pamatuojamai teigiamas. Todėl Liberalų sąjūdis visų pirma pasisako už
aktyvizmą, už kurio stovi mokslu ir duomenimis grįsti sprendimai (ypač žaliajai infrastruktūrai),
kitos žaliosios inovacijos.
2.2.Gamtos ištekliai ir jų naudojimas
Daugiau kaip 60 proc. mūsų ekosistemų jau pereikvojamos, pasaulio žuvų ištekliams gresia
rimtas pavojus, be to, kirsdami per daug medžių, keliame pavojų savo vandens ir oro kokybei.
Pasaulio gyventojų skaičiui artėjant prie 9 mlrd., turime tapti efektyviau išteklius naudojančia,
aplinką gerinančia, o ne jai kenkiančia visuomene. ES yra parengusi ilgalaikę strategiją mažinti
žalai, padarytai dėl netvaraus gamtos išteklių naudojimo. Siekiama sukurti didesnę vertę,
naudojant mažiau išteklių ir, kai tik įmanoma, vietoj jų rinktis labiau aplinką tausojančius
sprendimus. Liberalai visais laikai buvo mokslu besiremianti ir pažangos siekianti politinė jėga,
todėl, siekdami taupyti išteklius, turime tvariai naudoti turimus išteklius ir sukurti pažangų
žiedinės ekonomikos modelį. Komunikatas „Žiedinės ekonomikos link“ skatina esminį perėjimą
nuo linijinės ekonomikos, kur ištekliai tiesiog išgaunami, naudojami ir išmetami, prie
ekonomikos, kur ištekliai yra grąžinami į apyvartą, kad jie būtų ilgiau naudojami. Tai pasiekti
įmanoma tik taikant plačias kompleksines priemones.
2.3.Miško ištekliai
Per 2016-2020 m. kadenciją LR Miškų įstatymo keitimo iniciatyvų būta daugiau nei 90
bandymų. Šis chaotiškas, atitolęs nuo mokslo teisėkūros procesas išbalansavo dešimtmečių
politikos stabilumo reikalaujantį sektorių. Miškams, kaip gyvąjai gamtai ir bioekonomikai, reikia
politikos stabilumo, mokslinio pagrįstumo ir integralumo. Tai ypač svarbu sparčiai šylant
klimatui ir Lietuvą pasiekiant vis naujoms masinių kenkėjų bangoms bei vykstant Europos
medienos rinkos turbulencijai.
Lietuvos miškingumas siekia 33,3 procento. Didesniam ekosistemų stabilumui užtikrinti
šalies miškingumas turėtų būti ne mažesnis kaip 35 procentai. Daugeliu atvejų smulkiųjų valdų
miškas yra nepagrindinis jų savininkų pajamų šaltinis, todėl miško savininkai dažnai yra
nepakankamai motyvuoti atlikti medienos ruošos darbus ir tiekti medieną rinkai. Lietuvoje iš
esmės nesukurta privačių miško savininkų valdų jungimo, kooperavimosi skatinimo sistema, kuri
65
sudarytų palankias sąlygas privačių miškų infrastruktūrai gerinti, ekonomiškai vertingesnių
medynų formavimui ir medienos iš privačių miškų pasiūlai didinti.
Valstybinių miškų sektorius užima 1060,4 tūkst. ha plotą. Valstybiniame miškų sektoriuje
dirba daugiau kaip 2500 darbuotojų, todėl urėdijos regionuose yra vieni stambiausių darbdavių
ir atlieka svarbų socialinį vaidmenį. Visgi urėdijų konsolidacija vis dar kelia didelius iššūkius
tiek darbuotojams, tiek miško rangovų įmonėms, tiek medienos pirkėjams. Liberalų sąjūdis
pasisako už tai, kad valstybės valdomi miškai liktų valstybės nuosavybė, tačiau imsis reikšmingų
modernios įmonių valdysenos pokyčių, siekdamas depolitizuoti įmonės valdymą. Liberalų
sąjūdis sieks, kad urėdija taptų medienos klasterio, miškininkystės mokslų, inovacijų,
bioekonomikos ir technologinių startuolių katalizatoriumi. Tai ilgainiui leis Lietuvai tapti
biomasės pritaikomumo lydere Europoje ir sudarys sąlygas didesnei valstybinės medienos
žaliavų paklausai ir pajamoms už jas.
Nuo 2012 m. nustatytas papildomas 5 procentų mokestis privačių miškų savininkams iš
pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, tačiau toks pat mokestis taikomas ir
valstybinių miškų valdytojams. Bet sukauptos lėšos Bendrojoje miškų ūkio programoje lėtai
grįžta į miškus, ir neretai būna panaudojamos kitoms valstybės reikmėms.
Rezervinius miškai užima daugiau nei 130 tūkst. ha, jie daugiausia yra saugomose teritorijose.
Esame įsitikinę, kad miškų Lietuvoje turi daugėti, jie turi būti prižiūrimi. Tačiau tai daryti
svetimais pinigais būtų neteisinga. Todėl esame tikri, jog prasminga įgalinti miškų savininkus
komercializuoti savo nuosavybę, kuriant turizmo ir rekreacijos zonas, taip pat ir įpareigoti juos
šiuos miškus saugoti, prižiūrėti ir bendradarbiauti su miškininkais, konsultuojantis dėl galimybių
vystyti šviečiamąją veiklą natūralioje gamtoje, suteikiant naudos Lietuvos gyventojams.
Kai kurie privatūs miškai yra laikomi saugomomis teritorijomis, draustiniais, o tai apriboja
miškų savininkų galimybes juose vystyti veiklas. Tokia situacija, kur savininkui draudžiama
naudotis savo nuosavybe, sukelia konfliktą, tad būtina ilgainiui suteikti galimybes savininkams
išnaudoti platesnes ekosistemines paslaugas, o ne tik likvidžios medienos realizaciją, už kurios
kirtimų ribojimus vis dar nėra teisingai kompensuojama.
Išsaugotas miškas jo savininkui turi atnešti realią naudą, o ne išlaidas.
Mes labai vertiname miškus, kaip ir dauguma lietuvių. Tad suprantame kylantį nerimą, kai
yra stebimas miškų kirtimas, kai apie miškų situaciją pranešama žiniasklaidoje. Deja, dalis
visuomenę pasiekiančios informacijos yra klaidinanti, neparemta mokslo duomenimis ar tiesiog
išgalvota. Mes laikomės pozicijos, kad apie miškus geriausiai išmano miškininkai, Valstybinė
miškų tarnyba ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, todėl visada sieksime gauti bei skleisti
šių tarnybų specialistų teikiamą informaciją.
Pagrindiniai tikslai:
• EB svarbos buveinių apsauga ir ES bioįvairovės strategija įpareigoja plėsti Lietuvos
saugomas teritorijas. LS imsis didesnės vertingų miškų apsaugos, taip pat liberalizuos ir
intensyvins ūkininkavimą biologiškai mažaverčiuose miškuose, siekiant akseleruoti Lietuvos
66
bioekonomikos verslą ir atsinaujinančių išteklių plėtrą.
• Padidinsime Lietuvos miškingumą iki 35 procentų.
• Mažindami ūkinės veiklos apimtis saugomose teritorijose, skatinsime rekreacinę (turizmo
ir pažinimo) veiklą. Dviračių takų tinklo įrengimas, stovyklaviečių plėtra, šiuolaikinės žvejybinės
infrastruktūros sukūrimas ateityje turėtų tapti neatsiejama mūsų visuomenės ir atvykstančių iš
užsienio šalių turistų traukos centru.
• Nuosavybės ribojimus teisingai ir laiku kompensuosime.
• Praplėsime savininkų galimybes naudotis savo miškais, statant juose rekreacinius pastatus
ir vykdant kitas veiklas, taip parodydami, kad miškas duoda naudos, net tik pelnantis iš likvidžios
medienos.
• Šiuo metu diduma Lietuvoje iškertamos medienos yra išvežama, ir Lietuvoje be pardavimo
pajamų daugiau nesukuria jokios pridėtinės vertės. Aplinkos ministerija, būdama 50 proc.
medienos išteklių savininkė, sukurs ir įgyvendins masyvią Lietuvos bioekonomikos sektoriaus
strategiją. Iki 2025 m. prisidėsime prie 10 000 darbo vietų sukūrimo bioekonomikos įmonėse
regionuose. Iš pigios žaliavos eksportuotojos tapsime galutinio medienos, viskozės, celiuliozės
produktų šalimi gamintoja.
• Užtikrinsime gamtinių ekosistemų stabilumą, įskaitant medžiojamąją fauną, žuvų išteklių
rūšių populiaciją ir jų teikiamą naudą visuomenei.
• Perorientuosime saugomų teritorijų sistemą iš kontroliuojančios į darnią plėtrą
organizuojančią, įtraukdami valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose veikiančias vietos
bendruomenes ir savivaldybes į saugomų teritorijų valdymo sprendimų priėmimą.
• Spręsime ūkinės veiklos ir rekreacinio potencialo konfliktines situacijas kompleksinėse
saugomose teritorijose (pavyzdžiui, Aukštaitijos nacionaliniame parke ir Labanoro girioje),
pasiūlydami ilgalaikę privačios nuosavybės išpirkimo galimybę.
• Panaikinsime 5 proc. mokestį privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų
valdytojams iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
• Gerinsime vietinės reikšmės kelių būklę, didindami Kelių priežiūros ir plėtros programos
dalį, skiriamą vietinės reikšmės keliams tiesti, remontuoti. Taip užtikrinsime darnų regionų
vystymąsi.
• Užbaigsime žemės reformą bei perduosime rezervinius miškus urėdijoms. Spręsime dėl šių
bioįvairovei svarbių miškų paskelbimo Natura 2000 saugomomis teritorijomis.
• Skatinsime priemones privačių miškų ekonominiam efektyvumui ir konkurencingumui
didinti, remti privačių miško savininkų klasterių kūrimąsi.
• Atlikę kadastrinius matavimus, perduosime urėdijų valdomą konservacinės paskirties
žemę institucijoms pagal kompetenciją. Pavyzdžiui, kultūros paveldo objektus – savivaldybėms,
gamtos paveldo objektų teritorijas – šių objektų steigėjams.
• Didinsime miškų urėdijų efektyvumą, mažindami biurokratizmą bei diegdami privačiose
organizacijose taikomą praktiką, taip efektyvinsime valstybinių miškų valdymą ir valstybės
įmonių ir privataus sektoriaus konkurencingumą.
• Perduosime miškų urėdijų valdomus rekreacinius miestų miškus savivaldybėms, taip
užtikrindami efektyviausią miškų pritaikymą vietos bendruomenių poreikiams.
67
2.4.Gyvoji gamta
Laukiniai gyvūnai yra išskirtinai valstybės nuosavybė. Lietuvos gyvosios gamtos gausa
nuosekliai didėja. Išimtimi išlieka afrikinio kiaulių maro sumažinta šernų populiacija.
Didėjančiai gyvūnų populiacijai reguliuoti yra būtina mokslu pasverta ir su visuomene
išdiskutuota gyvūnų reguliacijos tvarka. Ji turi atspindėti tiek gyvūnų teisių, saugomų rūšių
apsaugos, tiek ūkininkų, miško savininkų interesus.
Todėl LS pasisako už šiuos esminius gyvosios gamtos prioritetus:
• Saugomų ir nykstančių rūšių populiacijų atkūrimas.
• Efektyvi mokslu paremta gyvūnų populiacijų reguliacija.
• Pažangi, atvira ir tvari medžiotojų būrelių veikla.
Lietuvoje yra apie 35 000 medžiotojų. Medžiotojus vienijančios organizacijos – Lietuvos
medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų
sąjunga – yra gyvūnų išteklių naudotojos.
Liberalai nuosekliai pasisako už medžioklės būrelių veiklos, steigimosi tvarkos pakeitimus,
kurie apgintų žemės ir miško savininkų teisėtus lūkesčius medžioti savo žemėse. Dabartinė
Medžioklės įstatymo nustatyta būrelių plotų performavimo ir narystės tvarka praktikoje neveikia.
• Žmogaus teisė į nuosavybę yra vienas pagrindinių liberalios politikos tikslų. Todėl
nuostata, kad miško savininkas, norėdamas medžioti savo miško plote, turi gauti į jo nuosavybę
jokių teisių neturinčios medžiotojų draugijos sutikimą, neatitinka žmogaus teisių į nuosavybę
sąvokos. Užtikrinant teisę į nuosavybę, bet kokia medžiotojų asociacija, draugija ar kitoks
susivienijimas, norėdamas medžioti ar vykdyti bet kokią kitą veiklą privačiame žemės sklype ar
miško plote, turi gauti žemės sklypo ar miško savininko sutikimą.
• Skatinsime miško savininkus išsaugoti laukinius gyvūnus ir jų įvairovę jiems
priklausančiame miško ar žemės plote, numatydami konkrečias išmokas.
• Didinsime invazinių rūšių medžioklę, siekiant padėti išlikti vietinėms nykstančioms
rūšims.
• Ribosime medžiojimą, kuris nėra naudingas kontroliuojant problemines gyvūnų
populiacijas, jį gausiai apmokestindami ir griežtindami kontrolę.
• Užtikrinsime neteisėtos medžioklės prevenciją.
• Teisinėmis priemonėmis (nustatant medžiojamųjų gyvūnų naudotojų pareigą atlyginti
kanopinių žvėrių ir bebrų padarytą žalą) ir ekonominėmis priemonėmis (kuriant populiacijos
gausos reguliavimo paramos priemones) sieksime, kad būtų išlaikomos optimalios šernų, bebrų,
smulkių plėšriųjų žvėrių, darančių didelę žalą žemės ir miškų ūkiui ar saugomoms rūšims ir
buveinėms, populiacijos, atsižvelgiant į poreikį iki minimumo sumažinti šių rūšių daromą
neigiamą poveikį, kartu užtikrinant šių rūšių išlikimo perspektyvas.
• Keisime medžioklės taisykles, skaidrindami medžioklės apskaitą, perkeldami medžioklės
lapus į elektroninę erdvę.
• Privatizuosime skandalais apipintus urėdijos valdomus profesionalios medžioklės plotus.
• Drausime medžioklę rezervatinėse teritorijose.
• Nuosekliai padėsime Lietuvos medžiotojams pereiti prie bešvinių ginklų ir šovinių, taip
68
užkirsdami kelią sunkiajam metalui patekti į gamtą.
2.5.Saugomos teritorijos
Lietuvos saugomos teritorijos skirtos gamtai ir kultūros paveldo kompleksams, ekologinei
pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išsaugoti, gamtos ištekliams atkurti. Jose taip pat sudaromos
sąlygos pažintiniam poilsiui, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam ir etnokultūriniam
švietimui.
Saugomos teritorijos užima 17,5 proc. Lietuvos teritorijos.
Saugomų teritorijų sistemoje dirba apie 300 specialistų.
Darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2003 m., numatyta saugomų
teritorijų plotą padidinti iki 17-18 proc. viso šalies ploto. Tai Lietuva įsipareigojo tapdama ES
nare.
Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje saugomos teritorijos neegzistuoja.
Saugomų teritorijų direkcijų šalyje yra 34 ir jos turi labai nevienodus žmogiškuosius ir kitus
išteklius pavestoms užduotims vykdyti: 2015 m. pradžioje pareigybių skaičius direkcijose
svyravo nuo 5 iki 83.
Pagrindiniai tikslai:
• Didinti saugomų teritorijų valdymo procesų atvirumą visuomenei.
• Įtraukti valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose veikiančias vietos bendruomenes
ir kitas nevyriausybines organizacijas į saugomų teritorijų valdymo sprendimų priėmimą.
• Vystyti Lietuvos regioninius parkus kaip geriausiosios darnaus vystymo plėtros praktikos
etalonus.
• Integruoti saugomų teritorijų sistemos bei atskirų saugomų teritorijų tvarkymo planus į
ekonominio vystymo bei bendrąjį planavimą.
• Sukurti kompensacijų už apribojimus saugomose teritorijose mechanizmą, suteikiantį
galimybę išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį.
• Stiprinti tarpinstitucinį bendravimą, ypač ministerijų lygmenyje, siekiant optimizuoti
kultūros paveldo objektų tvarkymą.
• Parengti nacionalinę saugomų teritorijų vystymo ir tvarkymo strategiją.
2.6.Kraštovaizdžio apsauga
• Pagal nustatomą pažeidimų skaičių kraštovaizdžio apsauga išlieka svarbi sritis. Tačiau
nustatyti pažeidimus ir juos tinkamai kvalifikuoti - vis dar problema. Tikslinga koreguoti
pažeidimų apibrėžimus ir jų įvertinimo metodikas, nustatyti adekvačias baudas.
• Visų ankščiau išvardintų sričių efektyvesnei kontrolei būtina kelti kontroliuojančių
pareigūnų kvalifikaciją.
• Pareigūnus motyvuoti ne reorganizacijų skaičiumi o sukūrus realiai veikiantį skatinimo
mechanizmą. Šiuo metu skatinami tik gyvosios gamtos apsaugos srityje dirbantys pareigūnai.
69
3. Urbanizuotų teritorijų vystymas, sveikos, darnios aplinkos užtikrinimas
3.1. Visuomenės poreikių užtikrinimas
• Mokyklų ir darželių pakankamo kiekio užtikrinimui - naujos plėtros teritorijose numatyti
valstybinių (savivaldos), privačių, dalinai privačių mokyklų ir darželių atsiradimo ir jų plėtojimo
zonas bei tvarką. Senuose mikrorajonuose numatyti teritorijas, kuriose, esant poreikiui, gali būti
laikinai įrengiami mobilūs moduliniai darželiai.
• Viešosios erdvės yra pagrindas teritorinių bendruomenių kūrimuisi. Savivaldybės turi
suformuoti sklypus viešosioms erdvėms, skatinti teritorinių bendruomenių kūrimą ir perduoti (ar
bendrai eksploatuoti) tas bendro naudojimo teritorijas teritorinėms bendruomenėms, kurios
skirtos tos teritorijos gyventojų poreikiams tenkinti.
• Spręsti automobilių statymo ir kiemų sutvarkymo daugiabučių namų gyventojams
problemas, įpareigojant savivaldybes suformuoti sklypus prie daugiabučių namų, numatant
galimybę įrengti norminį automobilių statymo vietų skaičių, vaikų žaidimo aikšteles, bei
numatyti daugiabučio namo pusiau privataus ir privataus naudojimo zonas.
• Palengvinti reikalavimus norintiems įsirengti elektromobilių įkrovimo vietas prie
daugiabučių.
• Palengvinti reikalavimus norintiems įsirengti saulės jėgaines ant ar prie daugiabučių.
• Palengvinti automobilių statymą miestuose - tuo tikslu numatyti vietas, prognozuojant
reikiamą daugiaaukščių multifunkcinių automobilių saugyklų skaičių miestuose.
• Įpareigoti savivaldybes spręsti gatvių apšvietimo problemas - iškeliant tikslą “nei vienos
neapšviestos gatvės miestuose” ir taip mažinant nusikaltimų ir nukentėjusių pėsčiųjų skaičių.
• Skatinti visuomeninio transporto naudojimą, pasiūlant įvairesnes ekologiškas ir greitesnes
visuomeninio transporto rūšis, numatant priemones, kaip pagerinti viešojo transporto stotelių
kokybę, idant jos taptų traukos objektu.
• Visuomeninio transporto patrauklumui didinti pritraukti privatų verslą.
• Skatinti dviračių ir kitų ekologiškų transporto priemonių naudojimą, taip gerinant sąlygas
dviratininkams, elektromobilių turėtojams ir kitoms ekologiškoms transporto priemonėms statyti
ir važiuoti miesto gatvėmis.
• Visuomenės informavimo užtikrinimui sukurti bendrą elektroninę erdvę, kurioje galima
realiai stebėti visus planuojamus projektus su galimybe diskutuoti. (plačiau skaitykite skyriuje
apie ministeriją be popierių).
• Socialinio būsto pasiūlai didinti pritraukti privačius būsto vystytojus, įpareigoti
savivaldybes padaryti turimo būsto auditą ir įvertinti jo būklę.
• Kelti miestų viešųjų erdvių kokybę - spręsti žaliųjų erdvių tvarkymo, fontanų priežiūros
problemas, numatyti aktyvaus ir pasyvaus poilsio vietas gyventojams.
• Aplinka visiems - didinti reikalavimus įrengiant viešąsias erdves bei sudarant galimybes
jomis naudotis neįgaliesiems ir visoms žmonių grupėms.
70
3.2. Paslaugų modernizavimas ir valdymo skaidrumas
Norint pasiekti našesnio projektavimo statybos ir priežiūros srityse, svarbu integruoti
naujausias ir našias elektronines technologijas. Jos atneš didesnį skaidrumą ir taupys resursus bei
kaštus. Keli svarbiausi uždaviniai:
• Esamų organizacijų, susijusių su statybos skaitmenizavimu BIM, įdirbio panaudojimas ir
tolimesnis bendradarbiavimas bei nuolatinis sistemos tobulinimas/modernizavimas.
• Nacionalinio statybų klasifikatoriaus sukūrimas arba pritaikymas. Jis leis sutaupyti ir
optimizuoti procesus statybos, projektavimo ir gamybos srityse.
• Pastato ar infrastruktūros objektų skaitmeninio projektavimo procesų (BIM) teisinės bazės
spartinimas ir tobulinimas. Vieningų BIM duomenų panaudojimo galimybių didinimas.
• Edukacinės veiklos, susijusios su BIM procesais, organizavimas ir vykdymas.
• Apsaugosime būsto pirkėjų išankstinius būsto įsigijimo įnašus, sudarydami sąlygas turėti
depozitinę sąskaitą pas notarus.
• Ministerijos viešųjų paslaugų skaitmenizavimas.
• Platesnis Debesų kompiuterijos ir elektroninio parašo taikymas statybos valdymo
procesuose.
• Neapsiriboti tik elektroninio statybų žurnalo įteisinimu, siekti pilno statybos proceso
skaitmenizavimo.
• Tipinių statybos ir projektavimo sutarčių standartizacija, viešumas ir įteisinimas.
• Įstatymų ir statybos teisės reglamentų koregavimas, įtraukiant naujų technologijų
galimybes (taikant "RIBA" procesą).
• Atviras, virtualus, trimatis Lietuvos modelis.
• Savivaldybėse - virtualus gyventojų poreikių ir prioritetų žemėlapis, kuriamas ir nuolat
atnaujinamas dalyvaujant visuomenei.
• Visuomenei prieinama vieša virtuali informacija apie planuojamus statyti objektus, miesto
plėtrą.
• Laikytis Orhuso konvencijos nuostatų, įtraukiant pilietinę visuomenę, vietos bendruomenę
į planavimo bei projektavimo procesus.
• Siekiant efektyvesnio valdymo, reikia aiškiai apibrėžti atskirų žinybų atsakomybės ir
kompetencijos ribas, numatant bendradarbiavimo ir atsakomybės pasidalinimo principus.
Atskirti aiškiomis sąvokomis, kas yra urbanizuota aplinka, natūrali gamtinė aplinka ir istorinė
aplinka ir kokių žinybų įstatymai tose aplinkose turi pirmenybę.
• Užtikrinti elektroninių paslaugų prieinamumą ir sprendimų ar projektų priėmimo kontrolę.
• Atskirti gamtos išteklių kontrolės funkcijas nuo gamtos išteklių naudojimo funkcijų.
3.3. Teritorijų planavimas
• Siekiant užtikrinti kompleksinį teritorijų planavimą ir planų įgyvendinimą, miesto
teritorijose esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms patikėjimo teise.
• Siekiant užtikrinti kompleksinį teritorijų planavimą ir planų įgyvendinimą, tobulinti žemės
paėmimo valstybės reikmėms įstatymą, numatant sklypų konsolidavimo ir procentinio visų
teritorijoje esančių sklypų savininkų žemės perdavimo valstybei galimybę. Taikant šią procedūrą
71
ir savivaldybių infrastruktūros koridoriams įrengti.
• Idant miestų planavimas būtų efektyvus, savivaldybė turi būti miesto vystymo organizatorė
ir vykdytoja.
• Siekiant gerinti miesto aplinką, apleistas teritorijas laikyti prioritetinėmis - jas vystyti ir
atnaujinti.
• Funkcinis zonavimas nebeatitinka šiandienos reikalavimų - atsisakyti teritorijų zonavimo
pagal funkcijas, pradėti taikyti teritorijų skirstymą pagal objektų taršą, o ne pagal paskirtį.
• Įpareigoti savivaldybes parengti bendruosius miestų planus, numatant strategines miesto
vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves ir vietas visuomenės poreikiams
tenkinti (mokyklos, darželiai ir t.t.), bet neperkraunant bendrųjų planų pertekline informacija,
kuri turi būti pateikiama žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentuose.
• Įpareigoti savivaldybes numatomoms vystyti teritorijoms parengti detaliuosius planus su
numatoma infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis, žaliosiomis zonomis ir t.t. Mažiausias lygmuo -
kvartalas.
3.4. Kompleksinis infrastruktūros vystymas
• Siekiant pagerinti infrastruktūros plėtrą miestuose ir miesteliuose, tobulinti ir priimti
Infrastruktūros įstatymą. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas - kaip pagrindas
patvirtintų planų įgyvendinimui ir visų statytojų finansiniam prisidėjimui prie darnios plėtros
realizavimo.
• Mažinant išlaidas infrastruktūros plėtrai, riboti infrastruktūros plėtrą neurbanizuotose ir
atokiose miesto teritorijose, sudarant galimybes patiems tokių teritorijų gyventojams finansuoti
vietinės infrastruktūros vystymą.
3.5. Urbanizuotų teritorijų vandentvarka
Lietuva vis dar nesugeba visuotinai pasijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Briuselis
Lietuvai davė laiko iki 2023-iųjų, tačiau tvarkomasi lėtai. Nors vandentvarkos sektorius per
pastaruosius 20 metų gavo nemažą finansavimą, ir didžiųjų miestų vandentvarkos ūkis yra
renovuotas, šiandien matome, kad gausiai fiksuojami pažeidimai. Tiekiamo ir išleidžiamo į
vandens telkinius vandens kokybė turi atitikti tarptautines normas, tačiau faktai kalba ką kita.
Lietuvoje galėtume džiaugtis itin geros kokybės geriamu vandeniu iš čiaupo, tačiau ir čia, kaip
parodė Kėdainių miesto atvejis, yra trūkumų. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 300 vandens
tiekimo bendrovių. Daugelis jų ir šiandien dirba nuostolingai, tai priklauso nuo prisijungusių
paslaugomis nesinaudojančių vartotojų skaičiaus. Masto ekonomijos faktorius šiame sektoriuje
yra vienas iš lemiančių veiksnių. Taip pat daugelis mažų miestelių ir šiandien neturi geriamo
vandens tiekimo, vandenvalos įrenginių, kitur jie yra morališkai pasenę ir reikalauja atnaujinimo.
Ir čia dar daug ką reikia nuveikti. Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją Lietuvos vandentvarkos
ūkyje, Liberalų sąjūdis numatė tokius prioritetus ateinančiam finansavimo laikotarpiui:
• Užtikrinti visų ūkių pasijungimą prie centralizuotų nuotekų tinklų.
• Vandentvarkos kaip savivaldos įmonių rentabilios veiklos užtikrinimas.
72
• Vandentvarkos įmonių stambinimas.
• Vandens tiekimo ir nuotekų sistemos plėtra mažesnėse gyvenvietėse (iki 2000 gyventojų).
• Esamų vandentvarkos tinklų renovacija, parenkant aiškius paramos efektyvumo kriterijus.
• Tikslinės finansinės paramos skyrimas prisijungimui.
• Paviršinio lietaus vandens tvarkymo atskyrimas nuo vandens tiekimo ir nuotekų sistemos
bei realią situaciją atspindintis jos reglamentavimas.
• Skatinti lietaus nuotekų surinkimą į vietinius infiltracijos šulinius ar sausbales, mažinant
vamzdžių diametrus.
3.6. Mažų miestelių išnykimo stabdymas, darbo vietų kūrimas
• Kelti miestelių gamtinio ir kultūrinio rajono vertės suvokimą (įskaitant erdvės kokybės ir
savito identiteto stiprumo suvokimą). Istorinis, gamtinis, kultūrinis paveldas ir panašiai.
• Kelti Kraštovaizdžio ir aplinkos kokybę.
• Didinti asmeninio fizinio ir dvasinio tobulėjimo galimybes (kultūra, rekreacija, turizmas,
sporto renginiai ir t.t.).
• Didinti paslaugų ir funkcijų įvairovę regionuose.
• Gerinti susisiekimą tarp regionų ir didesnių centrų.
• Remti gamybą iš antrinių žaliavų, antrinių žaliavų surinkimą, supirkimą ir perdirbimą
regionuose.
• Didinti LEZ pramonės parkų teritorijų kiekį ir prieinamumą, mažinti reikalavimus vietos
antrinių žaliavų perdirbėjams ir atsinaujinančios energijos įrangos gamintojams, norintiems
kurtis LEZ teritorijose.
• Liberalizuoti saugomų teritorijų reikalavimus, leidžiant vystytis turizmo ir poilsio paslaugų
sektoriams saugomose teritorijose, buvusių ar esamų sodybų vietose ar kaimiškose vietovėse.
3.7. Projektavimo ir statybos normavimas
• Siekiant užtikrinti teisėtus projektuotojų ir statytojų lūkesčius, grąžinti sąlygų sąvado
išdavimo tvarką per savivaldybės specialistus, o projektus derinti pagal sąlygų sąvado išdavimo
dieną galiojusius įstatymus.
• Architektūros kokybei kelti - tobulinti Architektūros įstatymą, kuris turėtų būti jungiantis
dokumentas, suderinantis visus skirtingų žinybų reikalavimus. Architektūros įstatyme turi rasti
bendrą sąveiką Teritorijų planavimo, Statybos, Kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų
apsaugos ir kiti specialiuosius reikalavimus projektavimo darbams numatantys įstatymai.
Architektūros įstatymas turi būti pagrindas tarpžinybiniam susitarimui.
• Siekiant architektūros ir statybos kokybės, parengti ir patvirtinti architektūros ir statybos
terminų žodynus, siekiant suvienodinti vertinimo kriterijus ir sąvokas, atliekant pastatų kokybės
vertinimą.
• Siekiant architektūros kokybės, keisti statybos įstatymą, įpareigojant savivaldybes labiau
įtraukti savivaldos teritorijų architektus į projektų derinimo procedūrą. Savivaldos teritorijos
architektas turi tapti kiekvieno projekto vadybininku savivaldoje.
• Siekiant architektūros kokybės, išplėsti projektinių pasiūlymų reikšmę projektavimo
73
procese. Techninio projekto stadijoje paliekant tik formalius derinimus.
• Architektų ir projektuotojų darbo palengvinimui statybos techninius reglamentus ir
reikalavimus statiniams skirstyti pagal statinių klasifikatorių.
• Siekiant sumažinti dažną techninių reglamentų keitimą, parengti esminių statybos
reikalavimų kodeksą.
• Statybą ir projektavimą reglamentuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti privačių,
pusiau privačių, pusiau viešų ir viešų erdvių sąvokas ir įteisinti privalomą jų numatymą
projektuose.
• Siekiant mažinti teisminius procesus, skatinti projektuotojus, statytojus, rangovus ir
vystytojus naudotis arbitražo paslaugomis.
• Siekiant taupyti laiką ir išlaidas projektavimui, nustatyti projekto korektūros galimybes ir
tvarką, nekeičiant išduoto ir dar galiojančio sąlygų sąvado reikalavimų.
• Siekiant užtikrinti visuomenės interesą, reglamentuoti karinių objektų statybą.
3.8. Statybos darbų ir renovacijos kokybės užtikrinimas
• Reikalauti didesnės atsakomybės iš techninių prižiūrėtojų ir projekto vykdymo priežiūros
vadovų - projekto vykdymo priežiūros vadovas turi periodiškai, pagal patvirtintą grafiką, lankytis
objekte;
• Siekiant didesnės tvarkos statybų aikštelėse, įpareigoti statytojus pasirašyti sutartis dėl
statybinių atliekų šalinimo su statybos atliekas priimančiomis įmonėmis ir biotualetų teikėjais.
3.9. Daugiabučių namų modernizavimas
Europos Komisija perspėja Lietuvą ir dėl efektyvaus energijos vartojimo direktyvos
pažeidimo. Priežastis - lėtai renovuojami daugiabučiai.
• Pradėti realiai, o ne deklaratyviai vykdyti Daugiabučių namų atnaujinimo
(modernizavimo) programos ir Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos
tikslus.
• Orientuojantis į ES numatytą RenewEurope strategiją, jog 30% statybos darbų apims
renovaciją, reikšmingai palengvinti renovacijos, remonto administravimą ir normatyvus. Šiuo
metu Lietuvoje vos 2 proc. statybinių darbų vykdomi rekonstruojant pastatus.
• Siekti tikros modernizacijos, o ne deklaratyvios, t. y. taikant naujas technologijas
atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui ir energijos taupymui.
• Siekti kompleksinio, harmoningo, vizualiai darnaus kvartalinio modernizavimo, iš esmės
pakeičiant senų mikrorajonų veidą.
• Siekti daugiabučių mikrorajonų daugiafunkciškumo ir darnios aplinkos. Modernizuojant
kvartalais, šalia gyvenamųjų namų numatyti daugiafunkcinius pastatus, sprendžiant automobilių
statymo, vaikų žaidimo, privačių bei pusiau privačių erdvių atsiradimą šalia daugiabučių.
• Numatoma vykdyti daugiabučių namų ir viešosios paskirties pastatų energetinio
efektyvumo didinimo proceso dalyvių mokymą ir švietimą, konsultavimą investicijų planų
rengimo ir įgyvendinimo klausimais, vykdyti projektų įgyvendinimo priežiūrą, kontrolę.
74
3.10. Daugiabučių namų priežiūros kontrolė
• Gerinti daugiabučių namų priežiūros kokybę - įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir
statybos inspekciją tikrinti daugiabučių pastatų priežiūros kokybę ir rasti priemonių drausminti
priežiūrą vykdančias įmones, skaitmenizuoti priežiūros rezultatų stebėjimą.
• Didinti daugiabučius namus prižiūrinčių įmonių atsakomybę gyventojams. Sudaryti
vertinimo balų sistemą daugiabučių namų įmonių veiklai vertinti.
• Palengvinti daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo reikalavimus.
4. Sodininkų bendrijos - modernios šalies dalis
Lietuvoje yra apie 1200 sodininkų bendrijų, kurių sklypuose triūsia apie 0,5 mln. gyventojų:
vieni užsiima mėgėjiška sodininkyste, poilsiauja, kiti savo sklypuose statosi būstus ir nuolat ten
gyvena. Pastaruoju metu smarkiai didėja nuolat gyvenančiųjų skaičius o prie didžiųjų miestų kai
kurios sodininkų bendrijos virsta gyvenamaisiais kvartalais. Būtina sodininkams sudaryti
normalias egzistavimo sąlygas, tačiau nei savivaldybės, nei LR Vyriausybė į tai rimtai nežiūri.
Šiuo metu sodininkai yra pamestinukų vietoje ir savivaldybės mano, kad kylančius klausimus
turi spręsti savo jėgomis.
Tikslai:
• Sodininkų bendrijas aprūpinti geriamu vandeniu ir spręsti nuotėkų šalinimą.
• Sodininkų bendrijų teritorijoje esančius kelius perduoti savivaldybių žiniai.
• Spręsti konfliktines atliekų tvarkymo, rūšiavimo ir išvežimo problemas.
• Užtikrinti, kad sodininkų bendrijų narių ir jose gyvenančių teisės būtų vienodos su miesto
ar kaimo gyventojais.
• Duomenis apie sodininkų bendrijas, jose esančius sklypus, gyvenančius ( deklaruotus ir
nedeklaruotus) žmones turėtų kaupti valstybinė organizacija. Šiuo metu atskiri duomenys yra
skirtingose organizacijose ir jais pasinaudoti nėra galimybių.
5. Gyvūnų gerovė
Tikslai:
• Sieksime įteisinti privalomą naminių augintinių ženklinimą ir registraciją.
• Ieškosime teisinių sprendimų efektyviai žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijai užtikrinti.
• Valstybės ir savivaldos lygmeniu užtikrinsime paramą gyvūnų teises ginančioms ir jų globa
užsiimančioms organizacijoms.
• Užtikrinsime Europinės gyvūnų gerovės standartus paukštininkystės ir gyvulininkystės
ūkiuose.
• Skatinsime pilietinio švietimo iniciatyvas informuoti visuomenę apie atsakingą elgesį su
gyvūnais ir naminių augintinių priežiūrą.
• Palaikysime laukinių gyvūnų išnaudojimo cirko veiklai draudimą.
• Sieksime, jog Lietuva turėtų aiškią ilgalaikę strategiją dėl kailinių žvėrelių fermų veikos
priežiūros ir galimo pasitraukimo iš verslo.
• Siekdami efektyviausiai užtikrinti gyvūnų gerovės klausimus Lietuvoje, konsultuosimės su
gyvūnų teisių apsaugos organizacijomis.
75
IX. MODERNI SUSISIEKIMO SISTEMA
Pagrindiniai siekiai:
1. Sukursime vieningą, tarprūšinę elektroninę viešojo transporto bilietų sistemą, diegsime ir
kitas išmaniąsias viešojo transporto informacines sistemas.
2. Iki 2025 m. 5G ryšiu aprūpinsime visus to pageidaujančius ūkio subjektus, padengsime 96
proc. namų ūkių ir pagrindinius transporto koridorius.
3. Iki 2024 m. išasfaltuosime ne mažiau kaip 500 km žvyrkelių kasmet. Pagrindiniai kriterijai
– transporto srautų intensyvumas ir gyventojų skaičius.
4. Gerinsime kelių tinklo techninius parametrus, siekdami užtikrinti tinkamą transporto
pralaidumą ir eismo saugą. Ypatingą dėmesį skirsime „Via Baltica“ atkarpai nuo Juragių iki
Lenkijos sienos tiek sprendžiant kamščių, tiek avaringumo problemas.
5. Paspartinsime „Rail Baltica“ geležinkelio plėtrą – imsimės aktyvių veiksmų, kad Lietuva
kuo greičiau gautų projekte numatytą naudą – keleivių ir paslaugų pervežimo paslaugą.
6. Nutiesime 200 km pėsčiųjų takų, virš 100 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų.
7. Skatinsime inovacijas. Sutelksime visą mokslo ir verslo potencialą, stiprias transporto ir
logistikos įmones. Skatinsime viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, diegiant
intelektines transporto sistemas ir inovacijas.
8. Sieksime, kad iki 2025 m. valstybė investuotų apie pusantro milijardo eurų Klaipėdos jūrų
uosto plėtrai.
9. Parengsime vidaus vandenų transporto plėtros programą, plėsime tam reikalingą
infrastruktūrą.
10. Plėsime skrydžių geografiją, atsižvelgdami į savivaldos poreikius.
Susisiekimo sistema yra vienas svarbiausių ūkio sektorių, turintis didelę reikšmę šalies
ekonomikai. Susisiekimo infrastruktūros modernizavimas ir plėtra didina mūsų valstybės
konkurencingumą, skatina kurti gerai apmokamas darbo vietas, sudaro sąlygas realizuoti
globalios Lietuvos koncepciją, kai visi tautiečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos,
gali dalyvauti mūsų šalies ūkio plėtroje.
Lietuvos Respublikos susisiekimo sistemą sudaro 6 dalys: automobilių transportas,
geležinkeliai, oro transportas, jūros transportas, vidaus vandenų transportas, elektroninių ryšių
infrastruktūra.
Tai - šeši tarpusavyje susiję tinklai, tarsi žmogaus kraujotakos ir nervų sistemos. Šios
transporto sistemos dalimis kasdien juda žmonės, prekės, paslaugos ir informacija. Lietuva
sustingtų be darnios šių tinklų sąveikos: nesulauktume savalaikės pagalbos, neįsigytume prekių,
negautume inovatyvaus išsilavinimo, nesulauktume svečių ir darbuotojų iš svetur, nepajėgtume
pamatyti pasaulio, o pastarasis negautų operatyvių žinių apie mus.
Mūsų pareiga siekti, kad susisiekimo politika remtųsi požiūriu, pagrįstu atsakomybe
ateinančioms kartoms, todėl turime sukurti šiuolaikinę susisiekimo sistemą, kurios techniniai
76
parametrai, teikiamų paslaugų kokybė, sauga, poveikis aplinkai ne tik prilygtų ES šalių
susisiekimo sistemoms, bet daugeliu atveju pastarosioms būtų kelrodis.
Konkurencinga tranzito ir logistikos šalis
Kursime privataus verslo pritraukimo programas. Kelių tinklui modernizuoti ir plėtoti
pritrauksime privačių investicijų, sudarydami tam aiškias ir skaidrias sąlygas.
Optimizuosime visos susisiekimo sistemos valdymo struktūrą.
Valstybės įmonių pertvarka – didesnė grąža visuomenei. Nuosekliai vykdant Liberalų
sąjūdžio programą ir siekiant efektyviau valdyti valstybės įmones bei sudaryti galimybes diegti
geriausią valdysenos praktiką, transporto sektoriaus valstybės įmonės („Lietuvos oro uostai“,
„Oro navigacija“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Vidaus vandens kelių direkcija)
bus pertvarkytos į akcines bendroves. Laukiamas pertvarkos teigiamas rezultatas - apie 50 mln.
eurų.
Apie 30 proc. transporto sektoriaus pajamų gaunamos atliekant krovinių tvarkymo,
sandėliavimo ir logistikos operacijas. Lietuva žinoma kaip tranzito šalis, išsiskirianti iš kitų
regiono valstybių gerai išplėtota infrastruktūra.
Mes, liberalai, esame už logistikos centrų kūrimą šalia tarptautinių transporto koridorių,
pagrindinių transporto centrų ir pramoninių teritorijų, tai padės efektyviau išnaudoti geležinkelių,
vandens ir oro transporto galimybes.
Liberalų sąjūdis ragina Lietuvą konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis transporto ir
logistikos sistemos kokybe. Pasaulinės tendencijos rodo, kad progresą lems inovatyvios
transporto sistemos. Informacinių sistemų diegimas keliuose leidžia dirbti efektyviau, taupyti
laiką ir išlaidas. Tam būtina atnaujinti teisinę bazę ir sudaryti sąlygas konkurencijai. Taip pat
ketiname reikalauti ES institucijų užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas visų ES šalių
vežėjams ir taip skatinti transporto ir logistikos paslaugų eksportą.
Kurti naujus sprendimus ir inovacijas
Sudarysime sąlygas plėtoti logistikos centrų infrastruktūrą. „Rail Baltica“ suteiks
konkurencijos pranašumą Lietuvai įsitvirtinant intermodalinių terminalų rinkoje, perkraunant
krovinius iš Europinio geležinkelio į kelių transportą ir plačiavėžį geležinkelį.
Skatinsime inovacijas. Sutelksime visą mokslo ir verslo potencialą, stiprias transporto ir
logistikos įmones. Skatinsime viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, diegiant
intelektines transporto sistemas ir inovacijas.
Vykdysime aktyvią tarptautinę transporto politiką. Dalyvausime tarptautinėse transporto ir
prekybos mugėse, pristatymuose, konferencijose, pristatysime inovacijas pasauliniu mastu.
Sieksime, kad šalies ūkiui tektų gerokai didesnė globalios ir regioninės rinkos dalis.
Saugus eismas: efektyvumas, gyvybė ir sveikata
77
Kelių tinklo būklė, netinkamas eismo organizavimas, transporto priemonių būklė,
neatsakingas elgesys prie vairo ir netinkama eismo dalyvių kultūra lemia vis dar didelį
avaringumą Lietuvoje. Šiuo metu perėjos yra tapusios viena nesaugiausių vietų pėsčiajam. Perėjų
įrengimui turi būti taikomi aukščiausi saugumo reikalavimai, nesvarbu kur jos įrengtos -
valstybinės ar vietinės reikšmės keliuose ar gatvėse. Liberalų sąjūdis kviečia atsakingai žiūrėti į
saugaus eismo problematiką ir imtis realių būdų ir priemonių šioms problemoms spręsti.
Viena geriausių pasaulyje elektroninių ryšių struktūra
Daugelį metų Lietuva puikavosi pasauline lyderyste pagal interneto spartą. Tačiau
pastaraisiais metais prarandame šią poziciją. Pavyzdžiui, be 5G tinklo plėtros neįmanomas
nuotolinis robotų valdymas, kitų inovacijų diegimas, taigi tai neišvengiamai atsilieps visoms ūkio
sritims.
2020 m. šalį užklupusio koronaviruso (COVID-19) pandemija parodė, kad be itin efektyvios
ir saugios elektroninių ryšių infrastruktūros mūsų šalies ekonomika būtų patyrusi iki tol nematyto
masto sukrėtimą, todėl ateityje privalome užtikrinti šios gyvybiškai svarbios infrastruktūros
saugumą ir 100 proc. galimybę kiekvienam mūsų šalies gyventojui gauti kokybiškas paslaugas.
Liberalų tikslas - iki 2025 m. 5G ryšiu aprūpinti visus to pageidaujančius ūkio subjektus,
padengti 96 proc. namų ūkių ir pagrindinius transporto koridorius.
Tiek „Rail Baltica“, tiek „Via Baltica“ taps pažangios 5G technologijos diegimo vieta.
Magistralėje „Via Baltica“ 5G technologija sudarys sąlygas nepertraukiamam savivaldžių
automobilių judėjimui ir leis drastiškai sumažinti eismo įvykių skaičių šiame kelyje. Spartus 5G
technologijos įdiegimas leis Lietuvai ir toliau išlaikyti lyderės pozicijas ryšių technologijų srityje
Europoje ir pasaulyje, skatins šalies skaitmeninės ekonomikos augimą.
1. Ateities keliai – saugūs, patogūs, išmanūs
1.1. Užmiesčio keliai – patogūs ir saugūs
ES degalų apmokestinimo akcizais teisinės nuostatos numato, jog iš akcizų surinktos lėšos
turi būti skiriamos kelių infrastruktūros statybos bei remonto kaštams padengti, tačiau Lietuvoje
šis mokestis naudojamas valstybės biudžetui papildyti, o kelių naudotojai nepajunta realios
sumokėtų mokesčių grąžos. Nors Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo
įstatymu programai finansuoti turi būti skiriama 65 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus
degalus, 2019 m. tam buvo skirta ne daugiau kaip 60 procentų.
LR Susisiekimo ministerijoje (SM), Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD),
valstybinėse regioninėse kelių priežiūros įmonėse funkcijos ir veikla neretai dubliuojasi, o dėl
perteklinio administravimo tiesioginei kelių priežiūrai lieka dar mažiau lėšų. Kelių priežiūros ir
plėtros programos lėšos neretai skirstomos pagal interesus, o ne pagal realų poreikį.
78
Vienas didžiausių nepatogumų eismo dalyviams Lietuvoje yra prastos kokybės žvyrkeliai.
Lietuvos klimato sąlygomis bei esant nepakankamam jų priežiūros finansavimui, nuolat išlaikyti
gerą žvyruotų kelių būklę yra sudėtinga.
Liberalai mato perspektyvą, nes Lietuvos kelių transportas užima reikšmingą vietą
tarptautinėje vežimų paslaugų rinkoje. Kelių transportu pervežama 50 proc. visų krovinių ir 97
proc. visų keleivių. Užsidarius Rusijos rinkai, Lietuvos vežėjai vis dar susiduria su
diskriminacinėmis konkurencijos sąlygomis kai kuriose Europos valstybėse.
• Kursime privataus verslo pritraukimo programas. Kelių tinklams modernizuoti ir plėtoti
pritrauksime privačių investicijų, tam sudarydami aiškias ir skaidrias sąlygas.
• Optimizuosime visos susisiekimo sistemos valdymo struktūrą. Sutaupytas lėšas
nukreipsime į tiesioginę kelių priežiūrą – kelių tarnyboms.
• Nedidindami mokestinės naštos verslui ir gyventojams, įdiegsime ir nuolat tobulinsime
pažangią elektroninę kelių rinkliavų sistemą. Ji garantuos paprastesnį kelių mokesčio
administravimą vietiniam ir tranzitiniam transportui.
• Gerinsime gyventojų susisiekimo galimybes. Iki 2024 m. ketiname išasfaltuoti ne mažiau
kaip 500 km žvyrkelių kiekvienais metais. Pagrindiniai kriterijai bus transporto srauto
intensyvumas ir skaičius gyventojų, besinaudojančių tuo keliu.
• Gerinsime kelių tinklo techninius parametrus, siekdami užtikrinti tinkamą transporto
pralaidumą ir eismo saugą. Iki 2025 metų nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos nusidrieks
keturių eismo juostų magistralė. Visą „Via Baltica“ rekonstruosime į 2+2 tipo automagistralę,
pirmiausia - avaringiausius kelio ruožus.
• Plėtosime intelektinių transporto sistemų sprendimus. Diegsime kitas modernias eismo
saugą užtikrinančias priemones automobilių kelių struktūroje, plėtosime vidutinio greičio
matavimo, civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros ir kitas kontrolės sistemas.
• Įdiegsime greičio ir transporto srautų valdymo sistemas (kintamos informacijos ženklus ir
jutiklius). Įrengsime naujas ir rekonstruosime esančias avaringas sankryžas (iki 200 vnt.),
nutiesime 200 km pėsčiųjų takų, virš 100 km apsauginių tvorų nuo žvėrių, diegsime kitas eismo
saugą gerinančias priemones. Lėšos pirmiausia bus skiriamos „Juodųjų dėmių šalinimui“ pagal
kompetentingų specialistų sudarytus žemėlapius.
• Modernizuosime perėjas. Parengsime ir įgyvendinsime nesaugių perėjų valstybiniuose ir
vietinės reikšmės keliuose modernizavimo programą, kad pėstieji perėjose jaustųsi saugūs.
• Diegsime išmaniąsias technologijas, kad keliones planuojantiems gyventojams patogiai
būtų teikiama jiems svarbi informacija - kelių būklė, eismo sąlygos, vidutinis greitis, viešojo
transporto maršrutai, tvarkaraščiai ir atvykimo laikai. Valstybės įmonių ir įstaigų valdomą
informaciją padarysime atvirai prieinamą visiems privatiems programų kūrėjams.
1.2. Miestuose - darnus judumas, patogiau gyventi
Konstatuojame, kad Lietuvos miestų transporto sistemų plėtra vyksta nekoordinuotai.
Daugelis savivaldybių neturi darnaus judumo planų, todėl miestai nepakankamai pritaikyti
pėstiesiems, dviratininkams ar viešojo transporto keleiviams.
79
Daugiau kaip trečdalis didžiųjų miestų gyventojų turi dviračius, tačiau vos keli procentai juos
naudoja kaip transporto priemonę. Viešojo transporto sistema neužtikrina reikalingos kokybės ir
nesugeba tapti konkurencinga alternatyva individualiam motorizuotam transportui miestuose.
Patogesnis susisiekimas: visuomeninis transportas, dviračiai, elektromobiliai. Organizuodami
eismą miestuose, prioritetą teiksime viešajam transportui atskiromis A-linijomis bei šviesoforų
reguliavimui. Daugiau infrastruktūros plėtros lėšų nukreipsime į viešojo transporto kokybės
gerinimą bei prieinamumo didinimą.
• Skatinsime konkurenciją tarp rinkos dalyvių teikiančių viešojo transporto paslaugas. Tai
pagerins pervežimo kokybę, transporto atnaujinimą, pažangių sistemų diegimą. Padėsime
savivaldybėms sukurti Vakarų Europos užmiesčių teritorijose pasiteisinusią lanksčių maršrutų ir
tvarkaraščių viešojo transporto sistemą DRT (angl. Demand responsive transport).
• Sukursime vieningą tarprūšinę elektroninę viešojo transporto bilietų sistemą. Tai leis
patogiai planuoti keliones miestuose ir tarp miestų, užtikrins miesto ir priemiesčio įvairių rūšių
viešojo transporto maršrutų dermę ir didesnę sąveiką su privačiu transportu.
• Diegsime išmaniąsias viešojo transporto informacines sistemas. Šios sistemos leis
padidinti viešojo transporto prieinamumą judėjimo, klausos ir regos negalią turintiems
gyventojams, taip padidinant jų mobilumą ir pagerinant gyvenimo kokybę.
• Remsime pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros plėtrą. Skatinsime šios srities investicijas,
dviračių dalinimosi paslaugų (angl. bike sharing) teikimą, skatinsime dviračių gabenimą viešuoju
transportu, „bike & ride“ sistemų diegimą. Sieksime, kad dviračiu miestuose būtų galima važiuoti
saugiai ir greitai. Norime, kad bevariklės transporto priemonės Lietuvos miestuose taptų ne tik
laisvalaikio praleidimo, bet ir kasdienio susisiekimo priemone.
• Tobulinsime motorizuotas dvirates transporto priemones reglamentuojančias taisykles.
Nepamiršdami saugumo reikalavimų, keisime teisės aktus, per daug varžančius motorolerių,
motociklų, riedžių ir kitų modernių transporto priemonių naudojimą.
• Vystysime elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Sieksime efektyvių elektrinių variklių
panaudojimo galimybių, plėsime elektromobilių įkrovimo aikštelių tinklą ir kitų ekologiškų kuro
rūšių įsigijimo galimybes.
2. Pusę krovinių – geležinkeliu
Rail Baltica“ projektas – labai svarbus Lietuvai ir ekonomine, ir politine prasme. Dalis ES
finansuojamo projekto ‚,Rail Baltica“ Lietuvoje yra įgyvendinta, europinės vėžės geležinkelis
jau pasiekė Kauną, tačiau efektyviam europinės vėžės naudojimui nėra tinkamai pasiruošta.
AB ‚,Lietuvos Geležinkeliai“ monopolinis dominavimas rinkoje iškraipo rinkos santykius,
todėl net ir pradėjus naudoti „Rail Baltica“ bus sudėtinga didinti krovinių srautus. Ribojama
konkurencija trukdys pritraukti privataus verslo įmonių, nes joms vis tiek teks naudotis
monopolininko paslaugomis. Šios transporto grandinės pabaigoje su negautomis pajamomis
susidurs ir Klaipėdos jūrų uostas, kurio krovos apimtys ir taip nėra pilnai išnaudojamos.
• Sieksime, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ taptų bendrove, listinguojama vertybinių
popierių biržoje. Nepriklausomoms pervežimų, logistikos ir ekspedijavimo įmonėms sudarysime
80
skaidrias ir konkurencingas sąlygas veikti pervežimo geležinkeliais paslaugų rinkoje.
• Sudarysime galimybę privačioms įmonėms vežti keleivius geležinkeliais. Supaprastinsime
naujų privačių geležinkelio atšakų sujungimo sąlygas su AB ,,Lietuvos geležinkeliai“
infrastruktūra. Skirsime lėšų nuolatiniam geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui ir
modernizavimui, kad keleiviai ir kroviniai per Lietuvos teritoriją galėtų vykti greitai ir saugiai.
Diegsime tai užtikrinančias naujausias intelektines transporto sistemas.
• Paspartinsime „Rail Baltica“ plėtrą. Jau kitais metais ši geležinkelio linija sujungs Lietuvą
su Europos pagrindiniu geležinkelių tinklu. Imsimės aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ gautų
projekte numatytą naudą – keleivių ir krovinių pervežimo paslaugą. Įdiegsime Europinę eismo
valdymo ir signalizacijos sistemą (ERTMS) „Rail Baltica“ linijoje nuo Lenkijos sienos iki
Kauno, taip užtikrindami glaudesnę sąveiką su Lenkija ir kitomis ES šalimis.
Liberalai atkreipia dėmesį, kad AB ,,Lietuvos Geležinkeliai“ vykdomas keleivių pervežimas
Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat nėra efektyvus. Geležinkelių infrastruktūra bei keleivių
vagonų parkas neatitinka modernios visuomenės lūkesčių. Geležinkelio stotys nėra ekonomiškai
valdomos, nėra pritraukiami privatūs verslai, kurie pagyvintų stočių gyvenimą ir praplėstų
keleiviams prieinamų paslaugų spektrą.
Liberalų sąjūdžio manymu, būtina kuo greičiau užbaigti vienvaldišką monopoliją Lietuvos
geležinkelių sistemoje ir įgyvendinti reformą pagal ES teisės aktus ir rekomendacijas. Tik taip
įmanoma sukurti konkurencingą ir ekonomiškai naudingą verslo aplinką ir modernizuoti
infrastruktūrą. Tik laisva konkurencija sudarys sąlygas pritraukti investicijų, padidinti greitį ir
pralaidumą, užtikrinti saugumą ir kokybę visuomenės poreikiams.
3. Susisiekimas oru – pigus ir greitas
Efektyviau išnaudosime Lietuvos oro uostus. Susisiekimas oro transportu yra išskirtinai
valstybės funkcija ir interesas, tad sieksime užtikrinti saugų savalaikį susisiekimą gyventojams
ir pritraukti kuo daugiau atvykstančių turistų. Sieksime, kad ir toliau oro uostai liktų valstybės
valdomoje VĮ „Lietuvos oro uostai“, toliau įmonę performuojant į akcinę bendrovę. Visi 3
Lietuvoje veikiantys komercinės aviacijos uostai (Vilnius, Kaunas ir Palanga) veiks efektyviau,
jei išryškinsime esamų oro uostų privalumus: Vilniaus oro uostas skirtas aukštos kokybės
keleivių pervežimo paslaugoms, Kauno - žemų sąnaudų ir krovinių, Palangos - regioninis.
Naudodami skirtingą oro uostų paslaugų kainodarą, reguliuosime keleivių ir krovinių srautus.
Skrydžių geografiją plėsime, atsižvelgdami į savivaldos poreikius. Atsižvelgsime į miestų
partnerių verslo, eksporto, švietimo, kultūros ir diplomatijos judėjimo tendencijas. Vykdysime
nuolatinę stebėseną ir susisiekimą oru su Lietuva paversime maksimaliai lanksčiu ir judriu
mechanizmu.
• Rekonstruosime Vilniaus oro uostą, kad jo pralaidumas siektų iki 2500 keleivių per valandą
(piko metu). Tokie pajėgumai leis aptarnauti keleivių srautus artimiausius 7-10 metų.
• Vystysime Kauno oro uostą. Ir toliau strategiškai orientuosime į mažų sąnaudų ir krovinių
pervežimo aviakompanijas, šalia kilimo tūpimo tako plėsime peroną, įrengsime sklypus,
leisiančius steigtis naujoms remonto ir techninės priežiūros, krovinių gabenimo ar kitaip su
aviacija susijusioms įmonėms.
• Siekiant, kad Palangos oro uostas atitiktų Europos aviacijos saugos agentūros (EASA)
81
sertifikavimo specifikacijų ir rekomendacijų aerodromo projektavimui reikalavimus, bus
rekonstruojamas kilimo tūpimo takas (KTT) bei peronas.
• Pritrauksime investicijų į oro uostus. Skatinsime lėktuvų aptarnavimo, remonto, kito
verslo, susijusio su aviacija ir logistika, atėjimą į oro uostus. Plėsime bendrosios aviacijos veiklą,
gerinsime jos infrastruktūrą, kad būtų skatinami aviacijos turizmas, edukacija ir sportas.
Sieksime, kad grynasis veiklos pelningumas iki mokesčių, nusidėvėjimo ir mokėtinų palūkanų
(EBITDA tipinė marža) 2020–2024 m. sudarytų apie 50 procentų.
4. Jūrų transporto sistema
Klaipėdos jūrų uostas neatveria visų savo galimybių: nekonkurencingas akvatorijos gylis,
krovinių terminalų plėtrą riboja miesto teritorijos, nėra vieningų sprendimų, kurie padėtų
integruoti Lietuvos geležinkelių sistemą su jūrų keliais. Neturint patvirtinto Klaipėdos uosto
bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas ir prarasti potencialūs uosto
teritorijos naudotojai, kurie galėtų generuoti dideles pajamas.
Klaipėdos uosto plėtra – gyvybiškai svarbi Lietuvai. Sieksime, kad iki 2025 m. valstybė
investuotų apie pusantro milijardo eurų Klaipėdos jūrų uosto plėtrai. Apskaičiuota, kad 1 euras,
uosto direkcijos investuotas į infrastruktūros plėtrą ir jos kokybės gerinimą, paskatina
vidutiniškai 2 eurų privačias investicijas į uosto infrastruktūrą. Uosto direkcijos investicijos per
metus vidutiniškai siekia 32 mln. eurų, o verslas investuoja apie 66 mln. eurų.
Liberalų sąjūdis mato Lietuvos ateitį, uostą vystant 2 kryptimis: į jūrą ir į sausumą. Reikalinga
spręsti dėl uosto modernizavimo projekto, derėtis su miesto savivaldybe ir suinteresuotomis
asociacijomis dėl galimybių, lūkesčių ir rezultatų. Didinant konkurenciją su kitais Baltijos jūros
uostais, reikia mažinti biurokratinę naštą pervežimui jūrų keliais ir geležinkeliu, taikyti bendrą
tarifų politiką. Pramoginio Šventosios uosto veiklos klausimai nėra išspręsti, todėl šio regiono
gyventojai ir verslas negali gauti numatytų projekte naudų.
• Sukursime palankias sąlygas Klaipėdos jūrų uosto teritorijos plėtrai. Modernizuosime ir
plėsime uosto krantines bei užtikrinsime reikiamą akvatorijos gylį. Užtikrinsime konkurencingą
jūrų uosto mokestinę aplinką.
• Sieksime integruoti geležinkelius su jūrų keliais. Privažiuojamuosius geležinkelio kelius
uosto teritorijoje perduosime Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Parengsime vieningą
tarifų politiką.
• Krovos pajėgumų plėtra jūroje. Sprendimą dėl išorinio uosto priimsime, pirmiausia jį
suderinę su vietos savivaldybėmis, ir jį įgyvendinsime, tik kai bus pilnai išnaudojami Klaipėdos
uosto krovos pajėgumai. Išorinį jūrų uostą statysime koncesijos būdu, pritraukę investuotojų bei
galimų operatorių. Atkursime Šventosios uostą. Sudarysime sąlygas Šventosios uostui tapti
naudingu ir patraukliu visuomenei ir verslui.
82
5. Atviri visuomenei vidaus vandens keliai
Lietuvos vidaus vandenų keliai nepritaikyti komercinei laivybai, nepaisant to, kad iš Vilniaus
ar Kauno upėmis ir Kuršių mariomis galima pasiekti Klaipėdą. Vidaus vandenų kelių
infrastruktūra yra apgailėtina: avarinės būklės arba jos apskritai nėra.
Liberalai mato, kad biurokratinės girnos ir perdėti aplinkosauginiai reikalavimai (motorizuotų
vandens transporto priemonių naudojimas) beviltiškai žlugdo smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris
galėtų išnaudoti vidaus vandens kelius kroviniams ir keleiviams pervežti. Nėra kompleksinio
požiūrio, užtikrinančio vidaus vandenų transporto sistemos ir ekosistemos subalansuotą veiklą –
didesnes rekreacines, pramogines, turistines, krovinių gabenimo ir susisiekimo galimybes.
• Parengsime vidaus vandenų transporto plėtros programą. Numatysime konkrečius tikslus,
uždavinius, priemones ir finansavimo būdus.
• Palengvinsime biurokratinę naštą. Naikinsime ribojimus, kliudančius laivybą vidaus
vandenyse. Sumažinsime reikalavimus įvairioms vandens transporto priemonėms plaukioti
vidaus vandenyse ir vidaus vandens keliais. Skatinsime privataus verslo investicijas vidaus
laivybos srityje.
• Sparčiai plėsime vidaus vandens kelių infrastruktūrą. Pritrauksime savivaldybių dėmesį,
įrengsime ir sutvarkysime farvaterius, kursime prieplaukų ir uostelių tinklą, rengsime bendras
programas investicijoms pritraukti.
6. Elektroninių ryšių sistema
6.1. Visuomenės informavimas, informacinių išteklių valdymas ir kibernetinis saugumas
Galiojantys įstatymai faktiškai reguliuoja vieną ir tą patį objektą, tačiau pastebimas atsakingų
institucijų neatitikimas, skirtinguose įstatymuose aprašant vieną ir tą pačią sritį.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir visa Kibernetinio saugumo politika pagal
Kibernetinio saugumo įstatymą yra perduota Krašto apsaugos ministerijai (KAM), tačiau šis
Įstatymas yra vienintelis iš paminėtų, kuriame aplamai kreipiamasi į Krašto apsaugos
ministerijos kompetencijas. Krašto apsaugos ministerija visiškai nedalyvauja nei informacinių
išteklių valdymo, nei visuomenės informavimo, nei elektroninių ryšių politikos formavime, nors
visa tai būtina saugumui užtikrinti.
Valstybės valdomi telekomunikacijų tinklai yra išbarstyti po skirtingas institucijas: Valstybinį
ryšių centrą (VRC) prie KAM, Informatikos ir ryšių departamentą (IRD) prie Vidaus reikalų
ministerijos (VRM), o taip pat - po valstybės valdomas įmones: VĮ „Plačiajuostis Internetas“,
AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ prie FM ir
EM. Tai tikrai netaupo Lietuvos Respublikos biudžeto pinigų, ir jie yra išleidžiami neefektyviai.
Informacinės visuomenės konsolidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(LRV) nutarimas „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos
valdymo optimizavimo“. Pagal jį valstybės IT paslaugų teikėjams paskirta vykdyti valstybės IT
išteklių infrastruktūros konsolidavimą.
83
Tačiau šis konsolidavimas vyksta labai vangiai. Manome, kad steigti planuojamą Valstybės
IT centrą yra neefektyvu. Yra galimos kelios alternatyvos, kaip elgtis su valstybės elektroninėmis
viešosiomis paslaugomis: visas jas iškelti į verslo segmentą (VĮ „Registrų centro“ pavyzdys, kur
valdytojas yra valstybė, o tvarkytojas - verslo įmonė); pasilikti valdyti valstybei (kur valdytojas
ir tvarkytojas - valstybė) arba pasirinkti mišrų variantą, kur dalį paslaugų valdo valstybė, o dalis
atiduodama verslui (tada reikėtų aiškiai apibrėžti, kokios sritys valdomos išskirtinai valstybės).
Bet kokiu atveju neįgyvendinus institucinės valstybės valdomų IT išteklių konsolidacijos, nebus
efektyvaus informacinės visuomenės sektoriaus valdymo.
Tai kelia labai didelę teisinę painiavą, bei sunkina procesus dėl leidimų dažniams ir leidimų
transliuoti eteriniams televiziniams kanalams.
• Subendrinsime ir patikslinsime visų dalyvaujančių institucijų kompetencijas susietuose
teisės aktuose.
• Įgyvendinsime verslo konsolidaciją, sukurdami konsorciumą, kuris jungtų UAB
„Technologijų ir inovacijų centras“ prie FM ir EM, VšĮ „Plačiajuostis Internetas“, AB „Lietuvos
radijo ir televizijos centras“.
• Įgyvendinsime institucijų konsolidaciją, sujungdami po SM šias institucijas: Informacinės
visuomenės plėtros komitetą (IVPK) prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM), IRD prie
VRM, Bendrąjį pagalbos centrą (BPC).
• Konsoliduosime VRC prie KAM ir KVTC prie KAM, padarydami juos pavaldžius SM.
• Konsoliduosime visos Lietuvos valstybinę IT infrastruktūrą į VĮ „Registrų centras“, t
padarydami jį pavaldų SM.
• Konsoliduosime Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir Lietuvos radijo ir televizijos
komisijos (LRTK) veiklą.
6.2. Kibernetinio saugumo, ekstremalių situacijų ir visuomenės informavimo sistemų
tobulinimas
Kibernetinio saugumo sąvoka įstatyme apima tik kibernetinę erdvę, tiksliau - internetu
teikiamų paslaugų tęstinumo užtikrinimą. Nei viename iš minėtų įstatymų nėra reglamentuojama
situacija, kai neįmanoma užtikrinti nei elektroninių paslaugų tęstinumo, nei visuomenės
informavimo dėl fizinio poveikio elektroninių ryšių tinklams, o tiksliau - dėl jų fizinio
sunaikinimo.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą visuomenės informavimo funkcijos ekstremaliomis
sąlygomis yra priskirtos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM ir
savivaldybių administracijoms. Tačiau abejotina, kad minėtos institucijos pagal savo
kompetencijas sugebės užtikrinti tinkamą telekomunikacijų funkcionavimą informacijai
perduoti, esant ekstremalioms situacijoms. Tuo labiau, kad konkurencinėje rinkoje net gyventojų
perspėjimo ir informavimo informacinės sistemos (GPIS) informacijai perduoti ir net sirenoms
įjungti naudojami įvairiausių elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tinklai. GPIS veikla
reglamentuota Civilinės saugos įstatymo nuostatomis.
84
Atskirai reikia išskirti visuomenės informavimo galimybių ir telekomunikacijų veikimo
užtikrinimą Lietuvos Respublikos institucijų nenutrūkstamam darbui galimo karinio konflikto ar
okupacijos sąlygomis, atitinkamai paruošiant pataisas Visuomenės informavimo, LRT ir
Elektroninių ryšių įstatymuose bei LRV nutarimuose. Gal net reikalingi atitinkamo lygio
slaptumo planai, tvarkos ir taisyklės. Šiuo metu yra biudžeto išlaikoma ir parengta naudoti
pasenusi alternatyvi ryšį užtikrinanti įranga, skirta pasaulio visuomenei informuoti apie galimą
karinį konfliktą ar okupaciją ir esanti radijo mėgėjų įrangos techninėje bazėje. Turėtų būti
peržiūrėtos tokios alternatyvos ir techniškai atnaujintos.
Taip pat nėra aiškiai sureguliuotas įvairių sričių tarnybų koordinavimas, įvykus neeiliniam
incidentui, pavyzdžiui, lėktuvui nukritus į Baltijos jūrą, įvairios tarnybos „mėto“ atsakomybę
viena kitai ir nesusitaria, kas vykdys gelbėjimo darbus. Techniškai pasauliniu mastu šiuo metu
laivų ir lėktuvų gelbėjimas organizuojamas per kelių šalių (Rusijos, JAV, Kanados, Prancūzijos)
paleistus palydovus, kurie ateityje gali būti išjungti. Šią sistemą turi pakeisti ES kuriama
GALILEO palydovų sistema, kuri suteiks galimybę stebėti lėktuvus, laivus ir žmones. Lietuvoje
už laivų gelbėjimą atsakinga KAM, už lėktuvų - Civilinė aviacijos administracija (CAA), o už
žmonių – Bendrasis pagalbos centras (BPC). Vieningo registro, kurie turi gelbėjimui skirtą
stebėjimo įrangą, nėra. Bendro koordinavimo nėra.
• Sukursime veikiančią sistemą Lietuvos visuomenei ir pasauliui informuoti, esant galimam
kariniam konfliktui ar okupacijai.
• Pavesime SM koordinuoti ir kontroliuoti elektroninių ryšių organizavimą ekstremaliomis
sąlygomis.
6.3. Tarpžinybinių tarnybų optimizavimas
Šiuo metu EIM vykdo Informacinės visuomenės plėtros politiką, o Teisingumo ministerija ją
formuoja registrų srityje. Kuo tai skiriasi, mažai kas supranta. Daugiau mokslo, postų
išsaugojimo klausimas nei iš to gaunama reali nauda. Už elektroninio parašo politiką atsakinga
SM, o už jos priežiūrą – RRT. Elektroninio parašo diegimas nėra tinkamai koordinuotas ir iš
esmės tai yra tų pačių paslaugų plėtra skirtingais pavadinimais. Juolab kad visi išvardyti dalykai
negali būti įgyvendinti be sparčios ir savalaikės elektroninių ryšių plėtros.
Konsoliduojant visas telekomunikacijas ir informacinę visuomenę prie SM, atsiranda didelis
Lietuvos ekonomikos sektorius, kuris turi būti koordinuojamas atsakingiau, todėl yra poreikis
stiprinti politikos formavimą.
• Sumažinsime tarpžinybinių tarybų, komitetų skaičių, pavesdami toms pačioms
institucijoms koordinuoti susietų programų klausimus.
• Konsoliduosime informacinės visuomenės ir registrų politikos formavimą, pavesdami tai
daryti SM.
• Deleguosime vieną SM viceministrą vien tik telekomunikacijų, kibernetinio saugumo ir
informacinės visuomenės politikos formavimo funkcijoms vykdyti.
85
X. ENERGETIKA – NAUJOS GALIMYBĖS LIETUVAI, VERSLUI IR
GYVENTOJAMS
Pagrindiniai siekiai:
1. Iki 2025 m. sinchronizuosime Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europos
kontinentiniais elektros tinklais.
2. Apjungsime Baltijos ir Lenkijos dujų sistemas iki 2021 m. pabaigos.
3. Mažinsime Lietuvos pramonės „anglies pėdsaką“, imsimės žaliojo kurso lyderystės
regiono mastu.
4. Žalieji pirkimai taps pagrindinis viešųjų pirkimų būdas viešajam sektoriui.
5. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas bus pagrįstas siekiant mažiausių kaštų ir
poveikio šalies konkurencingumui - tam būtina rimta visuotinio CO2 emisijų įkainojimo studija.
6. Atsinaujinančius išteklius paversime pigiausia alternatyva individualiam ir centralizuotam
šildymui, šį perėjimą palengvinsime subsidijų pagalba.
7. Skatinsime privačias investicijas į atsinaujinančios energetikos projektus, palaipsniui
atsisakydami neefektyvaus valstybės dominavimo energetikoje. Skatinsime elektromobilių
populiarėjimą, numatysime mokestinį elektromobilių įsigijimo skatinimą, viešąsias investicijas į
elektromobilių parkavimo, įkrovimo infrastruktūrą.
8. Palaipsniui iki 2025 m. nutrauksime subsidijas ir mokestines lengvatas iškastiniam kurui.
9. Skatinsime elektra varomų priemonių perversmą visuomeniniame ir privačiame transporte.
10. Spartinsime valstybinę renovaciją, sukursime tinkamą teisinę bazę ESCO privačiomis
investicijomis.
Pasaulio ir Europos Sąjungos energetikoje vyksta spartūs pokyčiai. Iškastinė energetika yra
keičiama atsinaujinančiais energijos ištekliais. Vyksta energetikos decentralizacija ir
demokratizacija, monopolines energetikos kompanijas keičiant smulkiems energijos
gamintojams. Vis labiau energetikoje įsivyrauja liberalūs rinka ir konkurencija pagrįsti santykiai.
Energijos vartotojams suteikiamas vis svarbesnis vaidmuo energetikoje, sudarant jiems energijos
tiekėjų pasirinkimo galimybę, taip pat patiems vis aktyviau dalyvaujant energetikos rinkoje kaip
energijos gamintojams bei sisteminių paslaugų tiekėjams. Matome vis glaudesnę IT technologijų
ir energetikos technologijų sinergiją, atskirų šalių energetikos sistemų tarpusavio integraciją.
Greitai tobulėja ir populiarėja elektra varomų automobilių technologijos, elektros akumuliavimo
technologijos energetikoje. Vėjo ir saulės elektrinės, dar prieš dešimtmetį laikytos prabanga, tapo
pigiausiomis energijos gamybos technologijomis ir tampa vis konkurencingesnės rinkoje be
jokių valstybės paramos intervencijų.
Verslas tampa atsakingesnis, ir didžioji dalis tarptautinių korporacijų yra savanoriškai
prisiėmusios įsipareigojimus mažinti savo veiklos keliamą „anglies pėdsaką“. Šiais laikais, kai
klimato kaita vartotojų vertinama kaip viena didžiausių grėsmių pasaulyje, tai tampa
neišvengiamybe, siekiant parduoti savo produktą vis sąmoningesniais tampantiems vartotojams.
86
Vis aktyviau planuojama atsisakyti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių iškastinės energetikos
subsidijavimo formų, įkainojant iškastinės energetikos sukeliamus klimato kaitos procesus ir
vietinę taršą. Vis didesnė dalis Pasaulio finansinių institucijų atsisako iškastinės energetikos
plėtros ar jos palaikymui skirtų projektų finansavimo.
Pasaulio ekonomikoje prasideda didžioji įtakų transformacija, kai iš didelę įtaką pasaulio
ekonomikai turėjusių naftą, gamtines dujas, akmens anglį eksportuojančių šalių ją perima naujų
technologijų kūrime ir gamyboje pirmaujančios valstybės. Ši transformacija sukuria dideles
GALIMYBES Lietuvai, neturinčiai savo iškastinių išteklių, bet turinčiai dideles galimybes tapti
technologijas kuriančia ir net eksportuojančia valstybe.
Europos Sąjunga yra kovos su klimato kaita lyderė pasaulyje. Europos Komisijos pasirinktas
„Naujasis žaliasis kursas“ kelia dar ambicingesnius kovos su klimato kaita tikslus, siekiant iki
amžiaus vidurio Europos Sąjungai tapti neutralia klimato kaitos atžvilgiu. Atsinaujinančios
energetikos plėtrai, naujų technologijų kūrimui, priklausomybės nuo iškastinio kuro importo
mažinimui numatoma nukreipti milžiniškas ES finansinių institucijų lėšas, o iškastinė
energetikos bei taršiu būdu pagamintų prekių, importuojamų į Europos Sąjungą atžvilgiu bus
taikomas principas „teršėjas moka“.
Per kitą kadenciją Seimas turės tvirtinti jau 2023 m. Lietuvos energetikos strategiją. Ir jau
dabar akivaizdu, kad iškastinio kuro bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo
bei atsinaujinančios energetikos dalies šalies energetikoje didinimo tikslai - laikotarpiui iki 2030
metų. Europos Sąjungai keliant šiuos tikslus, jie turės būti keliami ir Lietuvoje.
Lietuvos energetikos 2020-2024 m. laukia dideli pokyčiai. Tai ne tik sparti atsinaujinančių
išteklių plėtra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, bet ir elektros rinkos visiškas
liberalizavimas, energetikos bendruomenių atsiradimas bei jų skaičiaus augimas, energetikos
sistemų integracijos su Europos tinklais pabaiga, sisteminių paslaugų teikimo elektros
energetikoje rinkos formavimasis, transporto elektrifikavimas, duomenų energetikoje valdymo
sprendimai, elektros akumuliavimo technologijų atsiradimas, centralizuota šildymo plėtra ir
modernizacija, jūrinės vėjo energetikos projektų planavimas.
Visam tam reikės daug investicijų, tačiau, padarius teisingus sprendimus, tai virs naujomis
galimybėmis investuotojams, vartotojams, bendruomenėms, investuojantiems fiziniams
asmenims, technologijų kūrėjams ir diegėjams Lietuvoje.
Liberalai sieks, kad Lietuva, Lietuvos verslas, Lietuvos žmonės pasinaudotų visomis šių
pasaulyje ir Europos Sąjungoje vykstančių tendencijų energetikoje teikiamomis
GALIMYBĖMIS.
Šios galimybės ypač svarbios, Lietuvai ir Europos Sąjungai atsigaunant iš ekonominės
krizės, sukeltos 2020 m. COVID- 19 pandemijos bei jai įveikti pasitelkto karantino:
• Tai galimybės sukurti pridėtinę vertę iš investicijų į klimato kaitos mažinimą, pavyzdžiui,
mažinant mokesčius įmonėms bei fiziniams asmenims, investuojantiems į energijos gamybą iš
atsinaujinančių išteklių ar efektyvesnį energijos vartojimą.
87
• Tai galimybės didinti verslo konkurencingumą, atsisakius verslo įmonių diskriminavimo,
naikinant kryžminį subsidijavimą tarp buitinių vartotojų ir verslo įmonių dujų bei elektros
sektoriuose, nustatant energijos perdavimo, skirstymo kainas, kartu sudarant galimybes verslo
plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui Lietuvoje.
• Tai galimybės pelningai investuoti Lietuvoje, pavyzdžiui, plačiau naudojant sutelktinio
darnios plėtros ir energijos gamybos projektų finansavimo sistemas.
• Tai galimybės energijos vartotojams pilnai pasinaudoti visomis energetikos rinkų pilnos
liberalizacijos suteikiamomis galimybėmis, iš pasyvių mokėtojų tampant aktyviais rinkos
dalyviais, taip pat parduodančiais ir savo paslaugas.
• Tai galimybės Lietuvos ekonomikai, sudarant sąlygas milijardinėms verslo investicijoms
tiek į dešimtis tūkstančių smulkių projektų, tiek į didžiulius vėjo energetikos plėtros Baltijos
jūroje, rezervinių elektrinių, akumuliacinių įrenginių, tinklų sinchronizacijos projektus.
1. Energetikos sektoriuje įgyvendinamų Lietuvos strateginių projektų teikiamos
GALIMYBĖS Lietuvai
• Užtikrinsime Lietuvos strateginio tikslo sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus
su Vakarų Europos kontinentiniais elektros tinklais įgyvendinimą iki 2025 metų, didindami
elektros energijos tiekimo Lietuvos elektros energijos vartotojams patikimumą, ir energetinį
saugumą. Taip pat sukurdami naujas sisteminių paslaugų, pajėgumo užtikrinimo paslaugų,
balansavimo paslaugų rinkas investuotojams Lietuvoje. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad į
Lietuvą nepateks elektros energija, pagaminta nesaugiose atominėse elektrinėse arba elektrinėse,
neatitinkančiose ES aplinkosauginių kriterijų, veikiančių už ES sienų.
• Užtikrinsime Lietuvos strateginio tikslo sujungti Baltijos ir Lenkijos dujų sistemas,
nutiesiant Lietuvos-Lenkijos dujų jungtį, įgyvendinimą iki 2021 metų pabaigos, taip pat
užtikrinsime dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimą iki 2023 metų,
taip visiškai integruodami Lietuvos dujų rinką su viso regiono dujų rinka, garantuodami gamtinių
dujų tiekimo saugumą, efektyvų dujų rinkos veikimą bei sumažindami gamtinių dujų saugumui
šiuo metu leidžiamas lėšas, finansuojant Klaipėdos SGD terminalą.
2. Galimybės verslui ir gyventojams iš investicijų į klimato kaitos mažinimą sukurti
pridėtinę vertę
• Skatinant investuoti į klimato kaitos mažinimą, prioritetas bus teikiamas
priemonėms, nereikalaujančioms valstybės subsidijų arba mažiausiai jų reikalaujančioms.
• Suteiksime galimybes įmonėms, mažinančioms savo „anglies pėdsaką“, kurti savo
išskirtinumą rinkoje, o pirkėjams – rinktis jų gaminamą produkciją ar teikiamas
paslaugas. Energijos vartotojai turės galimybę sudaryti palankias sau sutartis su energijos
gamintojais, kurie energijos gamyboje naudoja tik vietinius, atsinaujinančius energijos išteklius.
Energijos, pagamintos, neišmetant CO2, pirkimas bus skatinamas, atleidžiant tokią energiją, jos
gamintojus ir vartotojus nuo dalies arba visų mokesčių. Bus formuojama palanki kainodara tokios
energijos perdavimui iš gamybos į vartojimo vietą. Mokesčiai taip pat bus mažinami įmonėms,
88
mažinančioms energijos, reikalingos jų gaminamiems produktams bei paslaugoms, vartojimą.
• Investuojančios, mažinančios savo veiklos „anglies pėdsaką“ įmonės bus skatinamos
prisijungti prie klimato kaitos atžvilgiu atsakingų įmonių registro, kur įmonių gaminamų prekių
ir paslaugų pirkėjai turės galimybę gauti informaciją apie tokių įmonių kuriamų prekių bei
paslaugų „anglies pėdsaką“, jo kitimo tendencijas. Prekių ir paslaugų pirkėjams bus suteiktos
galimybės gauti visą informaciją, kuri jiems galėtų būti reikalinga, pasirenkant prekes ir
paslaugas, taikant aplinkosauginį pasirinkimo kriterijų. Valstybinės institucijos savo ruožtu
užtikrins, kad registru negalėtų pasinaudoti „greenwashing‘ą“ (apgaulingą reklamą) taikantys
prekių ir paslaugų pardavėjai.
Tai užtikrins atsinaujinančios energijos plėtrą, verslo investicijas į efektyvesnį energijos
vartojimą, klimato kaitos mažinimą rinkos sąlygomis su mažiausiomis galimomis valstybės
subsidijomis.
• „Žalieji pirkimai“ – galimybės verslui, pasiekusiam mažesnį savo veiklos „anglies
pėdsaką“. Užtikrinsime, kad valstybinių institucijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose
žaliųjų pirkimų dalis siektų mažiausiai pusę visų viešųjų pirkimų. Savivaldybės, vykdančios
žaliuosius pirkimus, bus skatinamos, vykdant biudžetų metinį perskirstymą. Viešųjų pirkimų
metu perkamų produktų „anglies pėdsakas“ taps būtinu kriterijumi, vykdant žaliuosius pirkimus.
Tai skatins įmones, dalyvaujančias viešuosiuose pirkimuose, pačias investuoti į klimato kaitos
mažinimo iniciatyvas be tiesioginių valstybės subsidijų.
3. Galimybės energijos vartotojams mažinti savo veiklos „anglies pėdsaką“ ir iš to
sukurti sau vertę
• Suteiksime galimybes energijos vartotojams, perkantiems energiją, pagamintą
neišmetant CO2, kurti sau naudą. Įgyvendinsime kainodaros pokyčius elektros energijos
vartotojams, perkantiems elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių be valstybės paramos,
atleisdami vartotojus nuo VIAP mokesčio. O vartotojus, perkančius elektrą, gamintojų tiekiamą
į skirstomuosius tinklus, atleisime nuo pareigos mokėti už elektros perdavimą perdavimo tinklais.
Suteiksime galimybę šilumos vartotojams sudaryti tiesioginius sandorius su šilumos gamintojais,
įsipareigojančiais šilumą gaminti išimtinai tik iš atsinaujinančių energijos išteklių, numatydami
tokio vartojimo skatinimo schemas.
Suformuosime skatinimo schemą dujų vartotojams, įsigyjantiems dujas iš biodujų gamintojų.
• Suteiksime dar geresnes galimybes energijos vartotojams tapti gaminančiais
vartotojais. Numatysime valstybės garantijas fiziniams asmenims, siekiantiems tapti
gaminančiais vartotojais. Inicijuosime pasinaudojimo elektros energijos tinklais gaminantiems
vartotojams kainos nustatymo metodikos pakeitimus, siekdami sudaryti palankesnes ir ateityje
nebekintančias pasinaudojimo elektros tinklais sąlygas gaminantiems vartotojams. Sieksime
įstatymu nustatyti maksimalias pasinaudojimo elektros energijos tinklais kainos lubas.
• Valstybės subsidijų, skirstomų fiziniams asmenims, prioritetus nukreipsime į gamtinių
dujų, anglies, naftos degalų pakeitimą atsinaujinančiais energijos ištekliais – šildymą moderniais
biokuro katilais bei šilumos siurbliais, taip pat – į energijos vartojimo efektyvumo didinimą.
• Kursime įpareigojimų energijos vartojimo efektyvumui didinti tiekėjams sistemą,
89
kuri įpareigos energijos tiekėjus dalį pajamų iš parduodamos energijos skirti energijos vartotojų
energijos vartojimo efektyvumui didinti.
4. Galimybės verslui tapti konkurencingesniam
• Naikinsime kryžminį subsidijavimą tarp buitinių vartotojų ir verslo įmonių dujų bei
elektros sektoriuose. Sieksime įstatymu panaikinti visas galimybes ateityje priiminėti politinius
sprendimus mažinti fiziniams asmenims energijos kainas, jas didinant verslui. Lietuva nebeturėtų
būti valstybe, kurioje, nustatant monopolinių paslaugų kainas bei mokesčius, elektros ir dujų
kainos buitiniams vartotojams yra vienos mažiausių ES, kai elektros ir dujų kainos verslui yra
didesnės nei ES vidurkis. Tokia situacija mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą jų
konkurentų kitose ES valstybėse atžvilgiu, o tai savo ruožtu mažina verslo galimybes mokėti
didesnius atlyginimus savo darbuotojams.
• Sieksime mažinti monopolinių paslaugų kainą, skatindami konkurenciją sisteminių
paslaugų teikimo rinkose Labai svarbu yra užtikrinti kuo didesnę konkurenciją sisteminių
paslaugų teikimo rinkose – pirminio, antrinio, tretinio elektros energijos gamybos rezervo,
elektros gamybos balansavimo, galių adekvatumo užtikrinimo paslaugų rinkose. Sieksime
suteikti tiesioginės elektros energijos perdavimo linijų, autonominių išmaniųjų elektros
skirstymo tinklų įrengimo privačiam kapitalui galimybes.
5. Galimybės investuotojams investuoti į atsinaujinančią energetiką
• Skatinsime sutelktinio finansavimo sistemų kūrimą, įgyvendinant atsinaujinančios
energetikos plėtros projektus. Sieksime skatinti investicinių fondų, kuriamų sutelktinio
finansavimo pagrindu, kūrimąsi ir investicijas į atsinaujinančių išteklių energetikos projektus.
• Skatinsime vietos bendruomenių sutelktinį finansavimą, sudarydami palankesnes
sąlygas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių registravimui bei investicinei veiklai.
• Aktyviai skatinsime užsienio investicijų pritraukimą, proaktyviais veiksmais kviečiant
užsienio investuotojus dalyvauti aukcionuose įrengti dideles vėjo sausumoje ir jūroje, saulės,
biomasės elektrines Lietuvoje.
6. Galimybės apsirūpinti pigia ir švaria šiluma
• Skatinsime centralizuoto šilumos tiekimo tinklų plėtrą, mažinant individualių katilų
miestuose taršą bei iškastinio kuro vartojimą, subsidijuojant naujų šilumos vartotojų
prijungimui reikalingas investicijas, numatant šilumos kainodaros lankstumo priemones
naujiems vartotojams, suteikiant galimybes privačioms šilumos tinklų plėtros ir investicijų
grąžos iš šilumos perpardavimo iniciatyvoms.
• Plėtosime konkurenciją centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, suteikdami
galimybę konkuruoti ne tik šilumos gamintojams mėnesiniuose aukcionuose, bet ir rezervo,
pikinių poreikių padengimo, balansavimo paslaugų teikimo srityse.
• Skatinsime efektyvų individualų šildymą, naudojant atsinaujinančius išteklius,
subsidijuojant efektyvių šilumos siurblių, modernių biokuro katilų, saulės šilumos panaudojimo
įrenginių įrengimą.
90
7. Galimybės elektros vartotojams aktyviai dalyvauti rinkoje
• Skatinsime buitinius elektros vartotojus dažniau keisti elektros tiekėjus, užtikrindami
kuo lengvesnes elektros tiekėjų keitimo procedūras, užtikrindami vartotojų nuasmenintų
duomenų prieinamumą visiems tiekėjams, galintiems pasiūlyti palankesnes tiekimo sąlygas.
Užtikrinsime informacijos vartotojams prieinamumą.
• Per dvejus metus pabaigsime išmaniųjų elektros apskaitos prietaisų vartotojams
diegimo programą, numatydami įpareigojimus elektros skirstymo įmonėms įrengti
išmaniuosius apskaitos prietaisus arba kompensuoti vartotojams išlaidas tokiems prietaisams
įsigyti. Tokiu būdu užtikrinsime vartotojams galimybę pasinaudoti visomis šiuolaikinėmis
galimybėmis reaguoti į kintančią elektros paklausą ir pasiūlą ir gauti iš to naudą.
• Įstatymais kursime prielaidas vartotojams teikti sistemines paslaugas rinkai,
numatydami galimybę vartotojams, susijungusiems į virtualius tinklus, teikti reguliavimo
apkrova (demand side response), balansavimo, rezervo užtikrinimo paslaugas, suteikdami
galimybę vartotojams uždirbti iš sisteminių paslaugų pardavimo arba pasinaudoti galimybe tam
tikru metu itin pigią elektros energiją naudoti pas vartotojus įrengtų šilumos siurblių, šildymo
elektra, elektros akumuliatorių ar elektromobilių įkrovimo apkrovai.
8. Klimato kaitos ir vietinės taršos mažinimo galimybės transporto sektoriuje
1. Mokestinėmis ir kitomis priemonėmis skatinsime žmones labiau naudotis viešuoju
transportu, dviračiais, vaikščioti pėsčiomis, skatindami savivaldybes investuoti į tam
reikalingos infrastruktūros atnaujinimą, palankesnių sąlygų tokiems keleiviams sudarymą.
• Įpareigosime degalų tiekėjus mažinti parduodamų degalų anglies pėdsaką, taip
skatindami didesnį biodegalų (ypač antros kartos biodegalų), biodujų, elektros, pagamintos iš
atsinaujinančių išteklių vartojimą transporto sektoriuje. Išlaikysime reikalavimą privalomai
biodegalų įmaišyti į kiekvieną litrą degalų, taip užtikrindami vietos biodegalų gamintojų
produkcijos poreikį, taip pat greta sukursime energijos tiekėjų tarpusavio prekybos įpareigojimų
sistemą.
• Skatinsime elektromobilių populiarėjimą, numatydami mokestinį elektromobilių
įsigijimo skatinimą, viešąsias investicijas į elektromobilių parkavimo, krovimo infrastruktūrą.
9. Galimybės vystyti naujas technologijas
• Remsime mokslinius tyrimus, naujų perspektyvių technologijų kūrimą, skatindami
verslo ir mokslo bendradarbiavimą, startuolius, naujų produktų kūrimą, demonstracinius
projektus, siekdami, kad atsirastų ir stiprėtų Lietuvos atsinaujinančios energetikos, energijos
efektyvumą didinančių IT sprendimų energetikoje technologijų gamintojai.
• Skatinsime Lietuvoje gaminamų technologijų eksportą, remdami gamintojų
marketingo veiklą užsienyje, diplomatinėmis priemonėmis padėdami Lietuvos technologijų
eksportuotojams.
• Teiksime eksporto garantijas Lietuvoje kuriamų technologijų eksportui į
besivystančias aukštesnės rizikos pasaulio šalis.
91
XI. PAŽANGUS, ATSPARUS, ĮVAIRIALYPIS ŽEMĖS ŪKIS
Pagrindiniai siekiai:
1. Aprūpinsime gyventojus kokybiškais, saugiais ir palankiais sveikatai vietiniais maisto ir
kitais žemės ūkio produktais, garantuodami ekonominį šalies saugumą.
2. Sudarysime sąlygas kaimo gyventojams gauti oriam gyvenimui būtinas pajamas, kad jie
galėtų sėkmingai save realizuoti žemės ūkyje.
3. Išsaugosime gamtos išteklius, švarią ir saugią aplinką, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę
ateities kartoms, skatindami žemės ūkio veiklą grįsti bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos
principais.
4. Remsime projektus, kuriais būtų siekiama pritraukti į kaimą naujų gyventojų, ypač aukštos
kvalifikacijos specialistų, nukreipdami paramos lėšas viešajai infrastruktūrai gerinti, kokybiško
būsto kaimo vietovėse plėtrai, apleistų pastatų pritaikymą vasarnamiams, kaimiškųjų regionų
gyventojams, važinėjantiems į darbą kitose vietovėse, remti.
5. Skatinsime smulkių ūkių kooperaciją ir kitas inovatyvias bendradarbiavimo formas, kurios
įtrauktų į vietinės maisto rinkos formavimą visas suinteresuotas visuomenės grupes: namų ūkius,
viešojo maitinimo, sveikatos apsaugos ir švietimo įstaigas, pervežėjus, maisto perdirbimo
įmones, konsultantus ir kt.
6. Skatinsime ūkininkus teikti vietinei rinkai galutinius saugius, aukštos ir išskirtinės kokybės
produktus, pritaikytus visuomenės poreikiams, paramos prioritetus teikdami perdirbimo ir
pakavimo įrangai įsigyti, pardavimo kanalų sukūrimui, logistikai ir rinkodarai.
7. Skatinsime kaimo ir miesto bendradarbiavimą, socialinių inovacijų diegimą, kaimo
regionų gyventojų pajamų šaltinių įvairovės formavimą, pasitelkiant ir miesto išteklius.
8. Skatinsime bioekonomikos ir naujausių bioenergetikos pasiekimų taikymą žemės ūkyje,
ypač didelį dėmesį skirdami atsinaujinančių energijos išteklių gamybai iš atliekų.
9. Remsime ūkių veiklos diversifikavimą, siekdami mažinti ūkininkavimo riziką dėl klimato
kaitos ir kardinalių kainų svyravimų, prioritetą teiksime naujos rūšies produktų gamybai ir
paslaugų teikimui, derindami šias veiklas su jau išvystyta verslo kryptimi, ir skatinsime naudoti
įvairias draudimo formas.
10. Remsime verslus ir socialinius projektus, kurie sukuria darbo vietas ir ugdo naujus įgūdžius
ilgalaikiams bedarbiams ar socialinių pašalpų gavėjams.
Liberalų Sąjūdis priskiria žemės ūkį prie svarbiausių Lietuvos ūkio strateginių sektorių. Tai
lemia žemės ūkyje gaminama produkcija, tenkinanti būtiniausius žmogaus poreikius.
Apsirūpinimas tinkamu, kokybišku, sveikatą stiprinančiu maistu yra visuomenės ekonominės ir
socialinės gerovės veiksnys. Liberalų Sąjūdis rems žemės ūkį ir kaimo vietovių vystymą,
atsižvelgdamas ir į įvairiapusį žemės ūkio vaidmenį, tenkinant viešuosius poreikius. Greta
pirminės žemės ūkio funkcijos – aprūpinti visuomenę kokybišku maistu – postmodernioje
visuomenėje žemės ūkiui yra keliami ir kiti ne mažiau svarbūs tikslai: prisidėti prie viešųjų prekių
ir paslaugų kūrimo: biologinės genetinės įvairovės palaikymo, kraštovaizdžio formavimo, kitoms
veikloms reikalingų išteklių atsinaujinimo, etnokultūros puoselėjimo ir vietinės ekonomikos
92
struktūros tvarumo palaikymo. Remiant žemdirbių pajamas, bus siekiama išsaugoti
ūkininkaujančiuosius darbo rinkoje, sustiprinti vietos ekonomiką ir išsaugoti gyvybingas kaimo
bendruomenes, kurias sudaro trečdalis šalies gyventojų.
Mūsų vertybės, įgyvendinant žemės ūkio politiką:
• Žemės ūkio politikos gerųjų praktikų tęstinumas.
• Būtiniausių pokyčių žemės ūkio politikoje inicijavimas.
• Orientacija į rinkos ir visuomenės poreikius.
• Valdymo veiksmingumo ir efektyvumo užtikrinimas, tinkamas ir savalaikis įsipareigojimų
vykdymas.
• Viešumas, atskaitomybė, skaidrumas, socialinių partnerių įtraukimas.
• Žemdirbių organizacijų įtraukimas į sprendimų priėmimą.
1. Užtikrinsime pažangiai žemės ūkio veiklai reikalingų finansinių lėšų srautą,
suteikdami šia veikla užsiimantiems žmonėms galimybę gauti pajamas, garantuojančias
tinkamą gyvenimo lygį
• Skatinsime ūkininkus priimti inovatyvius vadybos sprendimus ir diegti pažangiausias
technologijas, skaitmeninimą.
• Skatinsime ūkininkus teikti vietinei rinkai galutinius saugius, aukštos ir išskirtinės kokybės
produktus, pritaikytus visuomenės poreikiams, paramos prioritetus teikdami perdirbimo ir
pakavimo įrangai įsigyti, pardavimo kanalų sukūrimui, logistikai ir rinkodarai.
• Skatinsime ūkininkus rinktis specializacijas, kurios leistų racionaliau panaudoti šalies
gamtinius ir žmogiškuosius išteklius, visų pirma teikdami paramą gyvulininkystės plėtrai
MPŪV.
• Remsime ūkių veiklos diversifikavimą, siekdami mažinti ūkininkavimo riziką dėl klimato
kaitos ir kardinalių kainų svyravimų, prioritetą teiksime naujos rūšies produktų gamybai ir
paslaugų teikimui, derindami šias veiklas su jau išvystyta verslo kryptimi, ir skatinsime naudoti
įvairias draudimo formas.
• Skatinsime smulkių ūkių kooperaciją ir kitas inovatyvias bendradarbiavimo formas
(klasterius, vienašalius ir dvišalius tinklus) bei inovatyvių žemės ūkio verslo modelių diegimą,
kurie įtrauktų į vietinės maisto rinkos formavimą visas suinteresuotas visuomenės grupes: namų
ūkius, viešojo maitinimo, sveikatos apsaugos ir švietimo įstaigas, pervežėjus, maisto perdirbimo
įmones, konsultantus ir kt.
2. Užtikrinsime kaimiškųjų regionų žmogiškųjų išteklių atnaujinimą, didindami šių
vietovių patrauklumą gyventi ir plėtoti verslą
• Skatinsime jaunimą ir kitus kaimo gyventojus įsitraukti į šeimos verslą ar susikurti
papildomą pajamų šaltinį žemės ūkyje.
• Remsime projektus, kuriais bus siekiama pritraukti į kaimą naujų gyventojų, ypač aukštos
kvalifikacijos specialistų, paramos lėšas nukreipdami viešajai infrastruktūrai gerinti, kokybiško
būsto kaimo vietovėse plėtrai, apleistų pastatų pritaikymui vasarnamiams, kaimiškųjų regionų
93
gyventojams, važinėjantiems dirbti į kitas vietoves, remti.
• Skatinsime kaimo bendruomenines struktūras, užtikrinant būtinų paslaugų prieinamumą,
ypač vaikams, senyvo amžiaus, vienišiems, neįgaliems asmenims.
• Remsime verslus ir socialinius projektus, kurie sukuria darbo vietas ir ugdo naujus įgūdžius
ilgalaikiams bedarbiams ar socialinių pašalpų gavėjams.
• Skatinsime kaimo ir miesto bendradarbiavimą, socialinių inovacijų diegimą, kaimo
regionų gyventojų pajamų šaltinių įvairovės formavimą, pasitelkiant ir miesto išteklius.
3. Užtikrinsime technologijų, mažinančių žemės ūkio poveikį aplinkai, naudojimą,
spręsdami klimato kaitos, išteklių trūkumo ir biologinės įvairovės nykimo problemas
• Skatinsime tausiau išteklius naudojančių ūkininkavimo būdų taikymą, natūralių būdų
taikymą, atkuriant ir palaikant dirvožemio derlingumą. Priimsime Dirvožemio įstatymą.
• Skatinsime didelės gamtinės vertės ūkininkavimą, derinamą su kitomis ekonominėmis
veiklomis.
• Skatinsime bioekonomikos ir naujausių bioenergetikos pasiekimų taikymą žemės ūkyje,
ypač didelį dėmesį skirdami atsinaujinančių energijos išteklių gamybai iš atliekų.
94
XII. SAVIVALDA, PILIETINĖ VISUOMENĖ IR MODERNUS VIEŠASIS
SEKTORIUS
Pagrindiniai siekiai:
1. Viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos turi būti greitos ir kokybiškos, o aptarnavimas
grįstas abipuse pagarba.
2. Lietuva taps tarptautinėje bendruomenėje pripažįstamu atvirų duomenų pavyzdžiu.
Užtikrinsime tarpinstitucinį duomenų dalinimąsi žmonių patogumui.
3. Valstybės tarnyba bus lanksti, reaguojanti į kintančias aplinkybes. Viešasis sektorius turi
tapti patrauklia vieta dirbti ir užsidirbti, pritraukti lyderius. Atrenkant darbuotojus vertinsime ne
tik formaliuosius reikalavimus, bet ir patirtį versle, savanoriškose, nevyriausybinėse
organizacijose, pilietiškumo iniciatyvose.
4. Stiprinsime savivaldybių savarankiškumą ir skatinsime sąžiningą konkurenciją dėl
investicijų ir infrastruktūros projektų.
5. Savivaldybėms perduosime Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo
ir statybų inspekcijos vykdomas funkcijas ir resursus, suteiksime didesnius įgaliojimus viešajai
tvarkai užtikrinti, apleistam nekilnojamam turtui tvarkyti.
6. Užtikrinsime savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumą.
7. Mažinsime savivaldybių biudžetų priklausomybę nuo centralizuotų pajamų perskirstymo
ir dotacijų, skatinsime vietinių mokesčių surinkimo galimybes, įgalinsime savivaldybes leisti
savo obligacijas ir taip finansuoti savo plėtros projektus.
8. Tobulinsime savivaldybių skolinimosi reglamentavimą, numatant lankstesnes galimybes
reaguoti į situaciją rinkoje.
9. Visapusiškai plėsime e-demokratijos galimybes. Diegdami e-balsavimo sistemas, į
klausimų sprendimą įtrauksime vis didesnį skaičių žmonių.
10. Užtikrinsime laipsnišką viešųjų paslaugų (kultūros, švietimo, sporto, socialinių ir kt.)
perdavimą NVO, į šių sprendimų priėmimą įtrauksime vietos gyventojus.
Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje skirtingais laikotarpiais kelią skynėsi praktiškai
visos viešojo administravimo doktrinos: tiek tradicinio viešojo administravimo, tiek naujosios
viešosios vadybos,, tiek kitų viešojo administravimo teorijų, tiek ir „partinė“ viešojo valdymo
praktika. Tačiau didesnio proveržio pasiekti nepavyko niekam, o šiandieninės Vyriausybės
požiūrį į valstybės tarnybą galima laikyti tiesiog ,,stovinčio vandens“ strategija. Mūsų, liberalų,
nuomone, pertvarkant viešąjį sektorių, pristingama gebėjimų ir idėjų, kad kiltų viešųjų paslaugų
kokybė, prieinamumas ir visuomenės pasitikėjimas.
Liberalų sąjūdis viešąjį sektorių ir valstybės tarnybą siūlo pertvarkyti, remiantis 2 aiškiomis
kryptimis, valstybės tarnybą paversti patrauklia vieta dirbti, kad ten ateitų talentingi žmonės.
1. Viešasis sektorius
1.1. Žmogus - institucijos dėmesio centre
• Orientuosime institucijas į žmogų. Viešojo sektoriaus veikla pirmiausiai turi būti
95
orientuota į paslaugų vartotoją. Teikiamos paslaugos turi būti greitos, o aptarnavimas grįstas
abipuse pagarba. Skatinsime supaprastinti įstaigų vidines procedūras, išplėsti elektroninių
paslaugų erdvę ir kokybę, plačiau pritaikyti elektroninį parašą, suteikti darbuotojams daugiau
kompetencijų klientų aptarnavimo srityje bei nuosekliai stebėti grįžtamąjį ryšį iš paslaugų
gavėjų.
• Atversime valstybės duomenis. Valstybės institucijų valdomi duomenys turi būti atviri ir
prieinami visuomenei, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai. Nors Lietuva jau
pasistūmėjo atvirų duomenų srityje, turime įgyvendinti ambicingesnę ir vieningą duomenų
atvėrimo strategiją, Lietuva turi tapti tarptautinėje bendruomenėje pripažįstamu atvirų duomenų
pavyzdžiu (užtikrinant asmens duomenų apsaugą).
• Įgyvendinsime lankstesnę valstybės tarnybos politiką. Valstybės institucijų sąranga turi
būti lanksti tam, kad greitai galėtų būti pertvarkyta, atsižvelgiant į kintančias aplinkybes ir
siekiant atitikti nūdienos realijas. Viešojo administravimo įstaigos taps efektyviai piliečius
aptarnaujančiomis institucijomis.
• Sistemingai vykdysime specializuotų agentūrų reformą. Ne visos specializuotos agentūros
pateisino savo vaidmenį, todėl dalį jų reikia sujungti. Valstybė turi taip pat atsisakyti paslaugų,
kurias gali suteikti privatus sektorius, pavyzdžiui, mokymo bazės, poilsio namai ir kt. Labiau
įtrauksime piliečius, verslą, nevyriausybines organizacijas į viešųjų paslaugų teikimą. Tokia
praktika viešajam sektoriui leis veikti lanksčiau, efektyviau ir nedidins valstybės aparato ilguoju
laikotarpiu.
• Užtikrinsime efektyvų, įrodymais ir gerąja praktika grįstą viešojo sektoriaus sprendimų
priėmimą. Viešojo sektoriaus valdyme diegsime viešosios politikos bei teisinio reglamentavimo
pasekmių vertinimo metodus, reikalausime kokybiško sprendimų projektų poveikio vertinimo,
kad galėtume būti tikri dėl savo priimamų sprendimų naudos visuomenei, verslui ir valstybei. Į
sprendimų priėmimą įtrauksime nevyriausybinį sektorių, kuris būtų ne tik pasyvus stebėtojas
kaip iki šiol, bet aktyviai dalyvautų visuose sprendimų priėmimo proceso etapuose – nuo
inicijavimo iki įgyvendinimo ir vertinimo.
1.2. Patraukli vieta dirbti ir užsidirbti
• Imsimės iniciatyvos, kad viešasis sektorius taptų patrauklia vieta dirbti ir užsidirbti.
• Valstybės tarnybai reikia atsinaujinimo. Konkursai turi tapti visiškai skaidrūs, valstybės
tarnautojų atrankos kriterijai turi atitikti modernios viešosios vadybos tendencijas, valstybės
realius poreikius.
• Tik sukūrę patrauklias darbo vietas (įranga, aplinka, darbo užmokesčiu) pasieksime, kad
esami darbuotojai būtų motyvuoti likti tarnyboje, o nauji gabūs žmonės norėtų ten ateiti. Labai
svarbu apsaugoti valstybės tarnybą nuo protų nutekėjimo, siekti, kad unikalią ekspertinę patirtį
sukaupę specialistai liktų dirbti valstybei.
• Į viešąjį sektorių pritrauksime vadovus – lyderius. Siekiant į vadovaujamas pareigas
pritraukti aukščiausio lygio profesionalus, kurie šiuo metu daugiausiai telkiasi privačiame
sektoriuje, būtina juos papildomai motyvuoti. Tuo tikslu reikia įdiegti motyvacinę darbo
užmokesčio sistemą, kai dalis darbo užmokesčio priklauso nuo pasiektų rezultatų, ambicingus,
96
darbščius žmones tai motyvuoja ir skatina iniciatyvas. Vykdant vadovų atranką, būtina taikyti
Valstybės tarnybos departamento kompleksinį įstaigos vadovų vertinimą.
• Įvesime skaidrius, aiškius ir lanksčius atrankos į valstybės tarnybą kriterijus. Vykdant
atranką, būtina atsižvelgti ne tik į formalų išsilavinimą ar darbo santykių patirtį, bet ir į pilietines
iniciatyvas bei patirtį kitose srityse – versle, savanoriškoje veikloje, nevyriausybinėse
organizacijose. Sieksime, kad valstybės tarnyba suteiktų galimybes jaunimui pradėti profesinę
karjerą, patyrusiems darbuotojams – persiorientuoti, ugdytų lyderius ir stiprintų ne tik
aukščiausio lygio, bet ir vidutinės grandies vadovų kompetencijas.
• Įvesime atlyginimų priedus, susietus su konkrečiais darbo rezultatais. Finansinės paskatos
darbuotojams turi būti labiau susietos su darbo rezultatais, iniciatyvomis, o priedai už darbo stažą
turi sudaryti mažesnę finansinės paskatos dalį.
• Tobulinsime vertikalios ir horizontalios karjeros sistemas, taip daugiau galimybių tobulėti
turės tie darbuotojai, kurie neturi lyderystės ar vadovavimo ambicijų, tačiau yra profesionalūs.
Horizontalus darbuotojų judėjimas viešojo sektoriaus įstaigose sukurs geresnį bendradarbiavimą
tarp įstaigų.
• Garantuosime nuolatinio tobulėjimo programas tarnautojams. Viešojo sektoriaus
darbuotojai turi nuolat tobulėti. Todėl reikia stiprinti darbuotojų analitinius gebėjimus, tokiu
būdu jie taps savo srities ekspertais, galinčiais politikams pateikti analize, tyrimais, kitų
valstybių, įstaigų patirtimi grįstas politikos įgyvendinimo alternatyvas ir pasiūlymus.
2. Teisėsaugos ir žvalgybos institucijos
2.1. Saugus žmogus, turtas, valstybė
Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje nuskambėjo ne vienas liūdnas atvejis, kai
atsakingoms tarnyboms nepavyko iki galo atlikti savo darbo. To pasekmės skaudžiausios –
prarastos nekaltų žmonių gyvybės, ekologinės nelaimės. Dėl jėgos struktūrų atskaitomybės
stokos pagausėjo nepagrįstų piliečių sekimo ir sulaikymo atvejų.
Liberalų nuomone, Lietuvos teisėsaugos institucijos turi veikti tiksliai ir greitai, griežtai
laikydamosi procedūrinių žmogaus teisių garantijų ir ypač – nekaltumo prezumpcijos principo.
Liberalai teigia, kad tik bendradarbiavimas tarp įstaigų ir visuomenės bei tarp pačių įstaigų,
aiškus atsakomybių pasiskirstymas tarp skirtingų tarnybų ir tinkamas jų aprūpinimas reikalingais
resursais leis įgyvendinti saugios Lietuvos viziją.
• Formuosime aiškius teisėsaugos prioritetus. Prioritetą teiksime nusikaltimų, pavojingų
žmogaus sveikatai ir gyvybei, tyrimui. Smurtinius nusikaltimus reikalausime tirti ir išnagrinėti
per maksimaliai trumpą laiką.
• Gerinsime policijos sistemą. Policijos pareigūnai dirbs arčiau žmonių, bus atskaitingi
vietos bendruomenei. Pareigūnai žmonėms bus žinomi ir pasiekiami, jie bus realiai atsakingi ir
įgalinti palaikyti tvarką.
• Skatinsime visuomenines viešojo saugumo iniciatyvas. Skirsime techninę bei kitą paramą
saugios kaimynystės ir kitoms iniciatyvoms, užtikrinančioms saugią aplinką bendruomenėse.
97
2.2. Skaidrus ir efektyvus įstaigų valdymas
Šiandienėms teisėsaugos institucijoms trūksta skaidrumo, tinkamo bendradarbiavimo,
atvirumo naujovėms ir visuomenei, nėra pateisinami piliečių, teisėsaugos institucijose dirbančių
pareigūnų ir valstybės tarnautojų lūkesčiai. Nesiimama ryžtingų veiksmų nustatyti pareigūnų
asmeninę atsakomybę už padarytus neteisėtus tyčinius veiksmus ir kompensuoti valstybei
padarytą žalą. Ikiteisminį tyrimą ir kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų skaičius yra
nepamatuotai didelis.
Įstaigų kompetencijos persipina ir neretai dubliuojasi, nėra aiškios atsakomybės ribos, nėra
vieningos kriminalinės žvalgybos sistemos, pakankamo aprūpinimo įranga, sudėtingas institucijų
veiklos koordinavimo ir kontrolės mechanizmas. Pagal savo veiklos pobūdį, pavestas funkcijas
ir iškeltus uždavinius institucijos yra giminingos, tačiau jų funkcijoms vykdyti yra skiriamas
skirtingas, visiškai netolygus finansavimas. Skirtas finansavimas panaudojamas ne visada
racionaliai, trūksta atskirų įstaigų turto įsigijimo koordinavimo
• Liberalų sąjūdis ketina sukurti profesionalią ir skaidrią visuomenės poreikius ir saugumą
užtikrinančią teisėsaugos institucijų sistemą, turinčią aukštą gyventojų pasitikėjimą bei
sudarančią prielaidas bendruomenei aktyviai dalyvauti priimant sprendimus.
2.3. Orus atlygis pareigūnams
• Konsoliduosime institucijas. Įgyvendinsime sklandų kriminalinę žvalgybą ir (ar)
ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų bendradarbiavimą ir jų veiklos optimizavimą
(vertinsime poreikį jas sujungti). Peržiūrėsime vykdomas funkcijas, atsakomybės pasiskirstymą.
• Efektyviai valdysime viešuosius finansus ir turtą. Įgyvendinę aukščiau įvardintus
pokyčius, pasieksime, kad vidutinis pareigūnų darbo užmokestis siektų ne mažiau nei 1200 eurų
per mėnesį.
3. Savivalda ir regionų plėtra
Lietuvos savivalda stokoja savarankiškumo, nors būtent vietos valdžia geriausiai supranta
savo bendruomenės poreikius. Čia vis dar dominuoja perteklinė biurokratija, uždarumas,
skaidrumo stoka. Liberalų manymu, LR Vidaus reikalų ministerija vangiai įgyvendina regioninės
plėtros politiką, menkai bendradarbiauja su savivaldybėmis, skėtinėmis bendruomeninėmis
organizacijomis, vietos verslo įmonėmis, kitomis suinteresuotomis pusėmis, prarandamos
galimybės pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas regionuose.
Lietuva yra viena iš labiausiai centralizuotų EBPO valstybių:
• Savivaldybių pajamos Lietuvoje sudaro vidutiniškai 24 proc., o EBPO šalių vidurkis – 32
proc.
• Savivaldybių išlaidos Lietuvoje sudaro 23 proc., EBPO šalių vidurkis – 32 proc.
• Savivaldybių investicijos Lietuvoje sudaro 33 proc. visų valstybės investicijų, EBPO šalių
vidurkis – 47 proc.
• Savivaldybių skolintos lėšos Lietuvoje vidutiniškai sudaro 4 proc. visų valstybės skolintų
98
lėšų, EBPO šalyse – 17 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų struktūra atskleidžia, kad 9 iš 10 valstybės veiklos sričių
funkcijų vykdymas ir jų finansavimas sutelktas centrinėje valdžioje. Galiojant esamam valstybės
ir savivaldybių funkcijų pasiskirstymui, abu valdžios lygiai funkcijas vykdo atskirai, nėra
efektyvaus bendradarbiavimo tarpusavyje. Kai kurios valstybės institucijos bando reguliuoti
nepriklausomas savivaldybių funkcijas.
Nors Lietuvoje apskričių administracijos panaikintos, daug sprendimų priima Nacionalinė
žemės tarnyba, vis daugiau reikšmės bandoma suteikti regioninės plėtros taryboms, tačiau jos tik
imituoja antrąjį savivaldos lygmenį, pirmiausia dėl to, kad nėra renkamos.
Liberalų sąjūdis siūlo stiprinti savivaldybių savarankiškumą ir skatinti savivaldybių
tarpusavio konkurenciją dėl investicijų ir infrastruktūros projektų. Lietuvoje privalo atsirasti
aiškesnis regioninis planavimas, nes akivaizdu, kad tarpsavivaldybinis bendradarbiavimas tam
tikrais atvejais gali atnešti geresnį rezultatą nei pavienės atskirų savivaldybių pastangos.
3.1. Didesnis savarankiškumas – daugiau iniciatyvų
• Atliksime funkcijų ir efektyvumo analizę. Pašalinsime valstybės ir savivaldybės funkcijų
dubliavimą, dalis funkcijų bus perduodama (deleguojama) savivaldybėms, skiriant adekvačius
resursus joms vykdyti, valstybės biudžete tiksliai nurodant, kiek kuriai funkcijai skiriama
asignavimų.
• Stiprinsime savivaldą. Mažindami biurokratinę naštą, savivaldybėms perduosime
Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos vykdomas
funkcijas ir resursus, suteiksime didesnius įgaliojimus viešajai tvarkai užtikrinti, apleistam
nekilnojamam turtui tvarkyti, užtikrinsime savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų
nepriklausomumą.
• Sukursime didesnę laisvę savivaldai disponuoti mokesčiais. Peržiūrėsime ir tobulinsime
GPM paskirstymo savivaldybėms metodiką, siekdami užtikrinti sumokamų mokesčių ir
gaunamų asignavimų proporcingumą ir skatindami savivaldybes siekti veiklos efektyvumo ir
konkuruoti tarpusavyje dėl daugiau ir geresnių darbo vietų.
• Mažinsime savivaldybių biudžetų struktūros priklausomybę nuo centralizuotų pajamų
perskirstymo ir dotacijų, skatindami vietinių mokesčių pajamų surinkimo galimybes (pvz.,
mokesčiai už gamtos išteklius).
• Suteiksime galimybę savivaldybėms labiau pačioms valdyti savo finansus ir biudžetus.
Įgalinsime savivaldybes leisti savo obligacijas ir taip finansuoti plėtros projektus. Savivaldybių
obligacijos Vakarų šalyse yra įprastas finansinis instrumentas, leidžiantis būti nepriklausomoms
nuo centrinės valdžios.
• Tobulinsime savivaldybių skolinimosi mechanizmą, keisdami dabartinį teisinį skolos,
finansinių įsipareigojimų reglamentavimą, sudarysime lankstesnes sąlygas savivaldybėms
skolintis vietos plėtrai.
• Užtikrinsime, kad centrinės valdžios sprendimai, lėmę savivaldybių pajamų netekimą, būtų
pilnai kompensuojami iš valstybės biudžeto. Užtikrinsime pakankamą finansavimą valstybinių
(valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymui.
99
• Problemų identifikavimas ir sprendimai kils iš vietos gyventojų poreikių. Skatinsime
didesnį informacijos apie savivaldybių veiklą prieinamumą, naudosime gerąsias konsultavimosi
su visuomene praktikas: apklausas, fokus grupių diskusijas, dalyvaujamąjį biudžetą, kvietimus
dalyvauti savivaldybių tarybų posėdžiuose, teikti pasiūlymus ir pan.
• Stiprinsime seniūnijas. Savivaldybės pačios pasirinks, kokias paslaugas teikti per
seniūnijas, kokias centralizuotai. Seniūnijų teisinę formą ir veiklos teritoriją nustatys pačios
savivaldybės, įtraukdamos bendruomenes.
• Stiprinsime išplėstinių seniūnaičių tarybų institutą. Dėl didesnės skaitmeninės
demokratijos ir laisvės sudarysime galimybes seniūnaičius rinkti elektroniniu būdu. Užtikrinsime
galimybę žmonėms savarankiškai, be perteklinio valdžios kišimosi tvarkytis savo kieme, kaime,
gatvėje, kvartale, mieste ar miestelyje, naikinsime biurokratines kliūtis.
• Savivaldybės – valstybės užsienio politikos dalis. Kiekvienas didesnis ar mažesnis miestas
turi giminingus miestus - partnerius. Tarptautiniai savivaldybių ryšiai dažniausiai baigiasi
dalyvavimu vieno ar kito miesto šventėse be konkrečios misijos ir tikslų. Įgyvendindami
vystomojo bendradarbiavimo politiką, didinsime savivaldybių svarbą, ypač kreipdami dėmesį į
Rytų partnerystės šalių miestus. Taip pat sudarysime sąlygas tarpvalstybiniam
bendradarbiavimui, teikiant viešąsias paslaugas, vykdant bendrus investicinius projektus.
3.2. Pilietinė visuomenė
Viešojo sektoriaus požiūris į visuomenės jam keliamus tikslus ir būdai jiems pasiekti yra labai
svarbus šalies raidos veiksnys. Be atviro, kompetentingo, rezultatyvaus, skatinančio dalyvauti
tvarkant viešuosius reikalus valdymo reikšmingų pokyčių greitai nesulauksime.
Šalies pažangą gali skatinti tik žmonių pasitikėjimą pelniusi valdžia. Dėl to viešasis valdymas
turi būti rezultatyvus ir leidžiantis veikti. Svarbu, kad keistųsi pati valdymo kultūra - kad
sprendimai būtų priimami pagrįstai ir bendru sutarimu. Turi būti ne tik tenkinami pagrindiniai
saugumo, žmogiškojo orumo poreikiai, bet ir teikiamos mums reikalingos geros kokybės
paslaugos. Valdžios institucijos turi gebėti veikti strategiškai ir kryptingai, pagrindinį dėmesį
sutelkdamos į svarbiausius prioritetus.
Kiekvienam asmeniui ir plačiajai visuomenei turi rūpėti, kas yra sukuriama už pinigus, todėl
viešasis valdymas turi būti neatsiejamas nuo veiklos efektyvumo ir sprendimai įgyvendinami kuo
mažesnėmis sąnaudomis Vienas iš efektyviausių būdų tai pasiekti – įtraukti į viešąjį valdymą
nevyriausybines organizacijas ir perduoti joms dalį viešojo administravimo funkcijų.
Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia apie 15 tūkstančių nevyriausybinių organizacijų, tačiau
jų dalyvavimas šalies valdymo procesuose yra itin menkas. Tam yra nemažai priežasčių – šioms
organizacijoms trūksta stabilių finansavimo šaltinių, jų įvairovės, neretai stinga ir gebėjimų, nėra
aiškių bendradarbiavimo su valstybe mechanizmų bei palankios teisinės aplinkos.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas,
Vietos savivaldos įstatymas, Socialinio verslo plėtros įstatymas bei Savanoriškos veiklos
įstatymas yra nevyriausybinių organizacijų veikimo pagrindas, tačiau iki galo neatliepia jų
poreikių bei galimybės plačiau ir stabiliau veikti, todėl būtina šių įstatymų peržiūra.
100
Nevyriausybinės organizacijos kuria didelę pridėtinę vertę bei yra puikus žmonių ir valdžios
tarpininkas. Todėl svarbu skatinti nevyriausybinių organizacijų plėtrą, remti šį sektorių,
motyvuoti savanorius bei perduoti dalį viešųjų paslaugų teikimo funkcijų šioms organizacijoms.
Nes pilietinės visuomenės įsitraukimas į valstybės valdymą ir sprendimų priėmimą yra stiprios,
brandžios demokratijos pagrindas.
• Skatinsime savivaldybes, vykdant viešuosius pirkimus, pasinaudoti rezervuotų sutarčių
teikiama galimybe (2 proc. nuo visų supaprastintų konkursų savivaldybėje) ir paslaugas pirkti iš
nevyriausybinio sektoriaus, kuris, pasitelkdamas savanorišką darbą, kuria didelę pridėtinę vertę.
• Užtikrinsime laipsnišką viešųjų kultūros, švietimo, sporto, socialinių ir kitų paslaugų
perdavimą nevyriausybinėms organizacijoms, optimizuodami biudžetinių įstaigų tinklą bei
įtraukdami gyventojus į vietos sprendimų priėmimo procesus.
• Skatinsime gyventojų pilietinį aktyvumą, pasitelkdami išmaniąsias technologijas ir taip
užtikrindami sklandesnį konsultacinį mechanizmą su vietos bendruomenėmis.
• Sieksime mažinti valstybės biurokratinę naštą nevyriausybinėms organizacijoms.
Panaikinsime perteklinius nevyriausybinių organizacijų veiklos reguliavimus.
• Sukursime savanorystės motyvacinę sistemą ir užtikrinsime savanorystės metu įgytų
kompetencijų pripažinimą.
4. Antikorupcija ir skaidrumas
Liberalai pastebi, kad Lietuvoje kova su korupcija, piktnaudžiavimu ir biurokratizmu
dažniausiai tik imituojama. Naudojimasis ryšiais ir kyšių davimas vis dar yra lengviausias kelias
gauti tam tikras viešąsias paslaugas. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamos lengvatos,
nemokamos paslaugos „saviems“ ir „reikalingiems“ žmonėms.
Reikalausime nulinės tolerancijos korupcijai
• Šalinsime korupcijos priežastis ir paskatas. Atsisakysime valdžios institucijoms nebūtinų
funkcijų. Laikysimės aukšto skaidrumo, atvirumo ir viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo
standarto. Mažinsime fiziniams ir juridiniams asmenims tenkančią administracinę naštą,
įgyvendinsime draugišką, konsultacijomis grįstą verslo priežiūrą, konsoliduosime verslo
priežiūros institucijų funkcijas, sumažinsime jų skaičių, didinsime kontroliuojančių institucijų
veiklos skaidrumą ir nuoseklumą, atsisakysime perteklinio ir smulkmeniško visuomeninių
santykių reglamentavimo.
• Vertindami valstybės institucijų ir tarnautojų veiklą, taikysime nulinės tolerancijos
korupcijai principą.
• Įgyvendinsime korupcijos ir piktnaudžiavimo šalinimo iš valstybės ir savivaldybių
institucijų priemones. Sukursime efektyvų asmenų, pranešusių apie korupcines viešojo
sektoriaus darbuotojų veikas, apsaugos mechanizmą.
• Sukursime skaidrų ir veiksmingą lobistinės veiklos modelį valstybėje. Verslo asociacijų ir
kitų visuomenės grupių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procese turėtų būti
101
skatinamas, o ne baudžiamas sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis.
• Įgyvendinsime visuomenės informavimo ir švietimo veiklas, skirtas korupcijos
prevencijai.
• Užtikrinsime naują politinių partijų veiklos skaidrumo standartą, kurį sudaro skaidrumo
taisyklės, atviri duomenys apie partijos finansus ir jos veiklą, bendravimo su rinkėjais, partijos
nariais bei žiniasklaidos atstovais tradicijos. Skaidrumo standartas sukurtas, siekiant užtikrinti
atvirų duomenų principu paremtą skaidrią ir atvirą partijos bei sąžiningų jos narių veiklą.
• Sieksime mažinti valstybės uždedamą biurokratinę naštą nevyriausybinėms
organizacijoms. Panaikinsime perteklinį nevyriausybinių organizacijų veiklos reguliavimą.
5. E-valstybė
Nauja pramonės revoliucija, kurios varančioji jėga – skaitmeninės technologijos – radikaliai
keičia visuomenes, ekonomikas ir valstybių valdymą. Informacinės technologijos, interneto
tinklai jau atvėrė naujas galimybes verslui, tačiau būtina toliau siekti viešojo sektoriaus
skaitmenizavimo, kad jis taptų dar atviresnis ir draugiškesnis piliečiams.
Liberalai įžvelgia riziką, kad pagrindines informacinių ir skaitmeninių technologijų vystymo
programas valdo kelios ministerijos ir daugybė joms pavaldžių institucijų. Steigiamos vis naujos
tarpžinybinės institucijos, kurios dubliuoja viena kitos veiklą ir realiai neturi galių priimti
konkrečius sprendimus.
Mūsų šalies piliečiai sparčiai skaitmenizuojasi, vis dažniau naudojasi išmaniosiomis
technologijomis, patys kuria sprendimus ir noriai įsitraukia į pilietinių ir demokratinių iniciatyvų
plėtrą. Būtina išnaudoti šį potencialą valstybės valdymui skaidrinti ir ekonomikai auginti.
• Visapusiškai plėtosime e-demokratijos galimybes. Palaipsniui diegdami balsavimą
internetu, į valstybės valdymo klausimų sprendimą įtrauksime vis didesnį žmonių skaičių. Įsėdę
į e-demokratijos bolidą, Lietuvos piliečiai važiuos greitai, saugiai ir patikimai.
• Skaitmenizuosime visas viešai prieinamas valstybės paslaugas. Užtikrinsime, kad visas
valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų teikiamas paslaugas piliečiai galėtų gauti
elektroniniu būdu interneto pagalba. Reikalausime, kad elektroninės paslaugos būtų kokybiškos,
patogios ir sąveikaujančios tarpusavyje.
• Užtikrinsime dalinimąsi tarpinstituciniais duomenimis žmonių patogumui.
• Skaitmeninio raštingumo mokysime nuo darželio. Siekdami ugdyti naujausioms
technologijoms imlius piliečius, skaitmeninio raštingumo ugdymą diegsime visose formaliojo ir
neformaliojo ugdymo grandyse.
• Vystydami e-demokratiją, didelį dėmesį skirsime asmens duomenų apsaugai.
• Vykdysime prevencines ir šviečiamąsias programas apie elektroninės tapatybės vagystes,
saugumą, e-demokratijos galimybes ir naudą.
Išmanus valstybės IT ūkio valdymas
• Sutelksime išbarstytas IT politikos formavimo ir finansavimo funkcijas viename centre. Jis
taip pat koordinuotų vieningos ES skaitmeninės rinkos ir kitų Lietuvai strategiškai svarbių
102
iniciatyvų įgyvendinimą bei padėtų verslui vykdyti aukštųjų technologijų verslo plėtrą.
Efektyvumui užtikrinti atskira eilute išskirsime IT ūkio valdymą valstybės institucijų
biudžetuose.
• Užbaigsime valstybės informacinių išteklių konsolidavimo projektą. Atversime valstybės
duomenis, kurie nėra slapti ar riboto naudojimo. Jie bus viešinami patogiu formatu ir be
papildomo apmokestinimo.
• Užtikrinsime valstybės ir privačių duomenų saugumą ir konfidencialumą, duomenų
apsaugą patikėdami atsakingai valstybės institucijai, taip užtikrindami duomenų kopijų
saugojimą saugiose sistemose užsienyje.
• Didinsime konkurenciją. Užtikrinsime, kad privačios ir valstybės valdomų informacinių ir
ryšių technologijų (IRT) įmonės konkuruotų vienodomis sąlygomis.
• Sieksime, kad valstybinėms IT sistemoms būtų nustatytas vieningas kibernetinio saugumo
standartas. Garantuosime, kad šios sistemos būtų įsigyjamos tik iš patikimų ir kokybiškas
paslaugas siūlančių tiekėjų, naudojantis ne mažiausios kainos, o ekonominio efektyvumo
kriterijais.
103
XIII. STIPRI KRAŠTO APSAUGA
Pagrindiniai siekiai:
1. Nuosekliai didinsime krašto apsaugos finansavimą, užtikrinsime lėšų panaudojimo
kontrolę.
2. Investuosime į mokslą ir technologijas gynybos srityje.
3. ES saugumo iniciatyvos ir Rytų partnerystė yra prioritetinės sritys.
4. Tarnyba kariuomenėje – ne prievolė, o galimybė ir prestižas.
5. Savanoriška piliečių integracija į šalies gynybą.
6. Pilietinis pasipriešinimas – ne tik atgrasymo priemonė, bet ir tiesioginė parama
kariuomenei. Palaikysime įvairias visuomenines iniciatyvas, kursime sistemą, koordinuojančią
visuomenės pasipriešinimą bet kokiai agresijai.
7. Remsime visas konstruktyvias ES saugumo ir gynybos iniciatyvas, tačiau narystė NATO
išlieka Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindu.
8. Sieksime, kad būtų išlaikoma nuolatinė NATO valstybių pajėgų rotacija ir tęstinis jų
buvimas Lietuvoje.
9. Remsime nevyriausybinių organizacijų pastangas ugdyti jaunimo pilietiškumą,
patriotiškumą, supažindinant su karo tarnyba, krašto apsaugos sistema ir nacionaliniu saugumu.
10. Stiprinsime Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimą su kitomis institucijomis
kalbant ne tik apie karinį, bet ir apie ekonominį, energetinį, aplinkosauginį, informacinį,
kibernetinį, socialinį saugumą.
Liberalų sąjūdis turi saugios šalies viziją: „Lietuva – tai valstybė, užtikrinanti savo
suverenitetą ir visuomenės saugumą, užtikrinanti piliečiams jų konstitucinę teisę ir pareigą ginti
savo valstybę“.
Liberalų sąjūdis pasisako už:
• Sąlygas žmogui saugiai gyventi ir kurti.
• Valstybės ir kiekvieno jos piliečio saugumą bei palankią ateitį.
• Drąsą ir pasiryžimą ginti savo valstybę.
Krymas vis dar okupuotas, atnaujintos derybos dėl Rytų Ukrainos, tačiau kol kas jokių realių
pokyčių nėra. Paspartėjusi Baltarusijos integracija su Rusija, taip vadinamos Sąjunginės
valstybės kūrimas, kelia pagrįstų įtarimų, kad Rusijos karinė galia gali dar labiau priartėti prie
Lietuvos sienų ir kad Baltarusijos teritorija de facto gali tapti dar vienu militarizuotu Rusijos
regionu. NATO susiduria su skirtingais savo narių lūkesčiais, kyla iniciatyvos supriešinti NATO
su ES gynybos srityje. Karaliaučiaus sritis lieka viena labiausiai militarizuotų zonų Europoje.
Padėtis Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose kelia naują pabėgėlių lavinos pavojų bei tiesioginę
grėsmę Lietuvos kariams, esantiems misijose šiame ir kituose „karštuose“ regionuose. Be karinių
grėsmių, tenka susidurti ir su kitais, ne mažesniais pavojais kibernetinėje, informacinėje ir kitose
srityse.
104
Įvertinę visus nacionalinį saugumą lemiančius veiksnius ir aplinkybes, konstatuojame, kad:
• Grėsmė nacionaliniam saugumui regione, karinės konvencinės ir hibridinės agresijos
pavojus tebėra aukštas.
• Narystė NATO ir kolektyvinė gynyba išlieka kertine Lietuvos saugumo sąlyga.
• Krašto apsaugos finansavimas turi nuosekliai didėti.
• Karo prievolė išlieka garbinga pareiga ir būtinybe.
• Piliečių konstitucinė teisė ir pareiga ginti Tėvynę turi būti tinkamai užtikrinta.
• Kibernetinės atakos ir informacinis karas yra kasdienė realybė, reikalaujanti didesnio
atsako.
• ES saugumo iniciatyvos ir Rytų partnerystė yra prioritetinės sritys.
Atsižvelgdamas į grėsmes ir iššūkius, Liberalų sąjūdis ketina stiprinti Lietuvos Respublikos
ginkluotąsias pajėgas, užtikrinti piliečiams galimybę įgyvendinti konstitucinę teisę ir pareigą
ginklu ginti valstybę, stiprinti bendradarbiavimą su NATO ir kitų šalių partneriais.
1. Kariuomenė: motyvuota, parengta ir apginkluota
Lietuvos kariuomenė neturi tiek karių, kiek agresyvūs kaimynai. Todėl ji turi būti geriau
parengta, geriau ginkluota, geriau aprūpinta ir geriau motyvuota. Pajėgi atgrasyti agresorių tvirta
jėga, paremta ryžtinga piliečių valia visuotinai priešintis visais įmanomais ginkluotos kovos ir
pilietinio pasipriešinimo būdais. Mes ruošiamės gynybai, bet ir esame pasirengę smogti atgal.
Kariuomenė turi būti mobili, šarvuota, aprūpinta ugnies priemonėmis, pridengta nuo oro atakų,
todėl stiprinsime oro ir prieštankinę gynybą, mobilumą ir apsaugą nuo ugnies mūšio lauke. Mūsų
– tik trys milijonai, branginame ir saugome kiekvieno kario gyvybę.
Liberalų sąjūdis siūlo aiškius žingsnius, kaip bus stiprinama Lietuvos kariuomenė,
profesionali, savanoriška ir privaloma karo tarnyba, didinamas jos patrauklumas ir prestižas
visuomenėje, plečiami koviniai pajėgumai, modernizavimas bei piliečių integracija į gynybą.
• Vykdydami savo 2016 m. įsipareigojimus jau pasiekėme, kad tarnyba kariuomenėje būtų
ne prievolė, o galimybė. Karo tarnybon šaukiami baigusieji mokyklas ir gimnazijas, išsaugant
jiems galimybę įsitvirtinti studijų ir darbo rinkose. Skatinsime savanoriškumą tarnauti.
Pabrėžiame, kad tarnyba bus vienodai atvira ir prieinama abiejų lyčių jaunuoliams. Garbinga
privaloma pilietinė pareiga negali būti perkama už pinigus. Kursime motyvacinę sistemą,
skatinančią baigus privalomąją pradinę tarnybą pasirinkti profesionaliąją karo tarnybą.
Stiprinsime ir turimą rezervą. Rezervo karys ir karininkas nėra tik skaičius, kiekvienas jų turi
žinoti savo vietą pašaukus, turi būti aprūpintas ir apginkluotas. Rezervas turi ne tiesiog „būti“, o
tapti tvirta baze, užtikrinančia, kad, reikalui esant, Lietuvos kariuomenė greitai pasieks reikiamus
pajėgumus. Sukursime sistemą, leidžiančią tiksliai įvertinti turimą rezervą, atsižvelgiant į
poreikius, naujai kylančius reikalavimus ir iššūkius efektyviai ir nepertraukiamai gerinti rezervo
karių ir karininkų pasirengimą bei kelti jų kvalifikaciją.
• Konkrečiai apibrėšime ginkluotų valstybės institucijų veiksmus galimos agresijos atveju.
LR Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos,
105
Viešojo saugumo ir kitų tarnybų integravimas į gynybos sistemą mums yra vienas iš svarbiausių
prioritetų.
1.1. Nuosekliai finansuosime krašto gynybą
• Laikysimės prisiimto įsipareigojimo nuosekliai didinti krašto apsaugos sistemos
finansavimą. Valdančioji dauguma ir Vyriausybė, turėdamos visas galimybes, nevykdė
įsipareigojimo didinti gynybos finansavimą, permesdama jį būsimoms vyriausybėms ir
neapibrėžtam laikui.
• Investuosime į mokslą ir technologijas gynybos srityje. Skatinsime Lietuvos gynybos
pramonės įmones įsitraukti į vykdomus pirkimus. Palaikysime jų siekį kaip lygiaverčiams
partneriams dalyvauti bendruose Europos projektuose.
• Didindami finansavimą, nepamiršime ir lėšų panaudojimo kontrolės. Mokesčių mokėtojas
turi žinoti, kam naudojami jo sumokėti pinigai.
1.2. Ginkluotės ir karinės technikos įsigijimas ir modernizacija
Ginkluotės ir technikos įsigijimai dar ilgai išliks prioritetine kryptimi. Lietuvos kariuomenė turi
aiškias gaires ir vizijas, kurias sieksime įgyvendinti. Mes niekada neturėsime tiek karių, kiek mūsų
agresyvūs kaimynai, bet Lietuvos kariuomenė bus geriau parengta, geriau ginkluota, geriau
aprūpinta ir geriau motyvuota.
Toliau stiprinsime oro ir prieštankinę gynybą, didinsime mobilumą ir apsaugą nuo ugnies mūšio
lauke.
2. Kolektyvinė gynyba ir partnerystė
Lietuva priklauso stipriausiam pasaulio istorijoje tarptautinės gynybos blokui NATO, tačiau
mes esame atsakingos valstybės piliečiai, nesame išlaikytiniai, todėl ne tik dengsimės partnerių
karine galia, bet ir patys aktyviai dalyvausime organizuodami kolektyvinę gynybą.
• Remsime visas konstruktyvias ES saugumo ir gynybos iniciatyvas, tačiau narystė NATO
išlieka Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindu.
• Sieksime, kad būtų išlaikoma nuolatinė NATO valstybių pajėgų rotacija ir tęstinis jų
buvimas Lietuvoje. Užtikrinsime, kad prireikus į Lietuvą galėtų atvykti tiek pajėgų, kiek jų reikės
saugumui užtikrinti. Stiprinsime infrastruktūrą, teiksime logistinį palaikymą bei materialinę
paramą.
• Stiprinsime patirtį tarptautinėse operacijose ir misijose. Vykdysime ir savo pareigą
tarptautinei visuomenei bei sąjungininkams, dalyvaudami tarptautinėse taikos palaikymo bei kito
pobūdžio operacijose ir misijose bei kovodami su terorizmu ir piratavimu. Įnešime savo indėlį į
pasaulio saugumą, palaikysime sąjungininkus, o mūsų pajėgos įgaus patyrimo veikti kartu
ypatingomis sąlygomis.
• Šiandien NATO narės skirtingai mato grėsmes ir iššūkius. Savo partneriams turime aiškiai
tai pasakyti, jeigu jų veiksmai ar sprendimai prieštarauja mūsų nacionalinio saugumo interesams.
106
Tačiau reikia suprasti, kad tai yra suverenios valstybės ir kad sėkmingus sprendimus galime
priimti tiktai kartu. Tam reikia daugiau diskutuoti ir dirbti ne tik su svarbiausiais strateginiais
partneriais, bet ir su kitomis suinteresuotomis NATO narėmis.
• Bendradarbiavimas su Ukraina, Sakartvelu ir Moldova yra vienas svarbiausių paramos ir
partnerystės prioritetų. Palaikome šiose valstybėse vykstančius demokratijos stiprinimo
procesus, padedame transformuoti jų ginkluotas pajėgas, priartinant jas prie NATO standartų,
palaikome siekį tapti Aljanso narėmis. Plačiau bendradarbiausime su NATO nepriklausančiomis
Skandinavijos šalimis, užtikrindami mūsų bendrus lūkesčius regiono saugumo ir gynybos srityse.
3. Visuomenė ir gynyba
Kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės
nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Liberalų sąjūdis siekia sudaryti
sąlygas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausomai nuo tautybės, religijos ir lyties,
bei visuomeninėms nevyriausybinėms organizacijoms įsitraukti į šalies gynybos organizavimą ir
pasirengimą kariniam bei pilietiniam pasipriešinimui, taip įgyvendindamas konstitucinę teisę ir
pareigą.
3.1.Švietimas
• Auginame pilietišką, sąmoningą ir atsakingą jaunimą. Remsime nevyriausybinių
organizacijų pastangas ugdyti jaunimo pilietiškumą, patriotiškumą, supažindinti su karo tarnyba,
krašto apsaugos sistema ir nacionaliniu saugumu. Sukursime krašto apsaugos sistemos modulį
mokykloms, remsime kadetų mokyklas, sudarysime galimybę mokyklose įkurti kadetų klases.
3.2.Pilietinis pasipriešinimas
• Kursime sistemą, koordinuojančią visuomenės pilietinį pasipriešinimą bet kokiai agresijai.
Pripažindami šiandien matomą piliečių norą ir demonstruojamą valią priešintis, skatinsime ir
palaikysime visuomenės iniciatyvas. Pasipriešinimas gali vykti visur: gatvėje, socialiniuose
tinkluose, o ginklu tampa valia, žodis, kompiuteris. Pilietinis pasipriešinimas ne vien svarbi
atgrasymo priemonė, tai yra tiesioginė parama Lietuvos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms.
3.3.Informacinis karas
Liberalai puikiai suvokia, kad ginkluota gynyba nebėra vienintelis iššūkis. Vis daugiau
grėsmių kyla „nematomame fronte“ – socialinėje aplinkoje, informacinėje ir kibernetinėje
erdvėje.
• Identifikuosime grėsmes, krašto apsaugos sistemos sritis ir visuomenės grupes, kurias
tikslingai siekiama paveikti priešiška propaganda ir numatysime priemones jai neutralizuoti.
Liberalų sąjūdis dar kartą primena, kad šioje srityje būtina krašto apsaugos sistemos ir pilietinės
visuomenės konsolidacija.
4. Kitos grėsmės
Krašto apsauga apima ne tik karinio saugumo užtikrinimą, bet ir kitus valstybės saugumo
aspektus, tokius kaip ekonominis, energetinis, aplinkosauginis, informacinis, kibernetinis,
107
socialinis ir kt. saugumas. Kitos, ne karinio pobūdžio grėsmės nėra tiesiogiai KAM
kompetencijoje, todėl dėl savo mastų ir pasekmių gali pareikalauti visų valstybės institucijų
indėlio. Stiprinsime KAM bendradarbiavimą su kitomis institucijomis.
• Stiprinsime kibernetinį saugumą. Diegsime priemones, reikalingas iš anksto reaguoti į
kibernetines atakas ir užtikrinti svarbių struktūrinių objektų informacijos apsaugą. Vykdysime
kibernetinių atakų analizę ir kursime naujas priemones, padedančias nuo jų apsisaugoti.
• Stiprinsime specialiuosius žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumus. Didinsime
technologines galimybes laiku identifikuoti padidėjusias, galinčias kilti ar jau iškilusias naujas
grėsmes. Taip bus užkertamas kelias kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmams, nukreiptiems
prieš tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuva, ir prieš pačią Lietuvos Respubliką,
kuriais siekiama gauti slaptos informacijos, daryti neigiamą įtaką kariniams pajėgumams,
politinei sistemai, socialiniam ir ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.
• Terorizmo grėsmė Lietuvoje šiuo metu nėra didelė, vertiname tai kaip galimybę geriau
pasirengti galimiems išpuoliams. Stiprinsime antiteroristines institucijas ir jų bendradarbiavimą
su Lietuvos ir kitų šalių antiteroristinėmis organizacijomis. Tobulinsime svarbių objektų
apsaugą. Sieksime užtikrinti, kad piliečiai ar tarptautinėse operacijose ir misijose dalyvaujantys
kariai nenukentėtų per teroristinius išpuolius kitose šalyse, o nukentėję – sulauktų reikiamos
pagalbos.
108
XIV. ATSAKINGA UŽSIENIO POLITIKA: TVIRTI EUROPOJE IR PASAULYJE
Pagrindiniai siekiai:
1. Sieksime, kad ES elektros energijos rinka būtų uždaryta Rusijos / Baltarusijos Astravo AE,
kad ji nebūtų paleista be rezervinių pajėgumų, o numatoma kitų blokų statyba būtų sustabdyta.
Ruošimės vienšališkam atsijungimui nuo BRELL sistemos ir sinchronizacijai su kontinentinės
Europos energetine sistema kartu su Baltijos valstybėmis, o jei prireiks – ir atskirai.
2. Sukursime strateginę partnerystę su JAV, prisidedant prie demokratijos sklaidos regione.
JAV buvo lemiantis veiksnys Lietuvos valstybei atsikurti ir iki šiol išlieka pagrindiniu veiksniu
Lietuvos savaveiksmiškumui.
3. Aktyviai dalyvausime diskusijose dėl ES ateities. Subursime koalicijas su ES valstybėmis
narėmis, kurios panašiai matytų ES ateitį, jos Rytų politiką, ir per šias koalicijas sieksime
Lietuvos nacionalinių interesų įgyvendinimo.
4. Stiprinsime strateginę partnerystę su Lenkija, išlaikant teisės viršenybės svarbą.
5. Laikysimės Rusijos izoliacijos politikos tol, kol nebus atkurtas ir garantuotas Ukrainos su
Krymu teritorinis vientisumas ir integralumas.
6. Remsime Baltarusijos valstybingumą ir aktyviai palaikysime šalies kelią demokratiją.
7. Atkursime Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą sprendimų užsienio politikos
srityje balansą, sustiprinant Vyriausybės veiklą užsienio politikoje.
8. Sieksime Vakarų pasaulio vienybės – priešintis skaldymui ir tarptautinės teisės principų
ignoravimui. Deramas dėmesys Lietuvos gynybiniams ir ekonominiams interesams.
9. Įteisinsime dvigubą pilietybę.
10. Nuosekliai prisidėsime prie klimato kaitos stabdymo programų tarptautiniu lygmeniu.
Esame euroatlantinės šeimos dalis. Konstatuojame, jog iššūkiai mūsų saugumui išlieka.
Rusijos agresija Ukrainoje, teroristiniai išpuoliai Europoje, kibernetinės ir informacinės atakos.
Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES – rimtas iššūkis integralumui. Patys pasitraukimo
motyvai atskleidė esminius ES veikimo trūkumus – atitolimą nuo piliečio, perteklinį reguliavimą
ir didėjančią centralizaciją. Todėl itin svarbu skirti ypatingą dėmesį ES pamatinėms laisvėms
užtikrinti, vieningos rinkos plėtrai paslaugų ir skaitmeniniuose sektoriuose, dereguliavimo
iniciatyvoms. Lietuvai svarbu, kad Jungtinė Karalystė išlaikytų lemiamą vaidmenį Šiaurės
Atlanto bendruomenėje ir išliktų svarbia sąjungininke, užtikrinant Baltijos valstybių saugumą.
Liberalai tiki, kad tik gilesnis, nuoširdesnis ir efektyvesnis darbas su kaimynais ir
sąjungininkais Europoje ir JAV leis užtikrinti valstybės, visuomenės ir kiekvieno Lietuvos
piliečio saugumą ir ekonominę gerovę visame pasaulyje.
Diplomatinė tarnyba žengia pirmosiose gretose Valstybės interesų gynimo srityje, todėl jai
skiriamas dėmesys privalo augti per tikslingą ir naudingumo kaštų analize paremtą finansavimą,
per geriau organizuojamą šioje srityje dirbančių profesionalų mobilumą, per užsienio politikos,
kaip valstybės valdymo srities, prestižą visuomenėje.
109
Todėl Liberalų sąjūdis siūlo aktyviai dirbti su sąjungininkais ES ir NATO, spręsti visai
Europai svarbius saugumo, migracijos ir integralumo klausimus. Atkakliai priešinsimės Vakarų
pasaulio vienybės skaldymui ir tarptautinės teisės pamynimui. Aktyviai dalyvaudami bendrų
klausimų sprendimo procesuose, sieksime, kad būtų skiriamas deramas dėmesys Lietuvos
gynybiniams ir ekonominiams interesams.
1. Lietuva patikima ir principinga sąjungininkė
• Sieksime glaudesnio ir aktyvesnio tarptautinio bendradarbiavimo atremiant energetines,
informacines, kibernetines ir teroristines grėsmes. Dėsime pastangas, kad Lietuvoje būtų įkurtos
nuolatinės NATO karinės bazės ir kad Lietuva nuosekliai didintų ir modernizuotų savo gynybinį
potencialą.
• Palaikysime ES sienų ir pakrantės apsaugos agentūros (FRONTEX) stiprinimą, skiriant jai
didesnį finansavimą. Sieksime užtikrinti Šengeno erdvės vientisumą ir apsaugoti Europos
bendruomenę nuo nelegalios migracijos bei organizuoto nusikalstamumo grėsmių.
• Kovosime už valstybės interesus. Sieksime, kad Astravo elektrinė būtų prižiūrima ES ir
tarptautiniu lygiu. Priešinsimės „Nord Stream 2“ tiesimui. Sieksime, kad Lietuvos pozicija būtų
atspindima tarptautinėse organizacijose.
2. Skatinti Lietuvos lyderystę, tapti geruoju pavyzdžiu
Lietuvos užsienio politikoje dažnai pasigendame į rezultatus orientuoto veikimo.
Bendradarbiavimas su Latvija ir Estija svarbiais infrastruktūros klausimais („Rail Baltica“, „Via
Baltica“) liko neišspręstas. Partnerystės ryšius su Skandinavijos valstybėmis plėtojome tik
ekonominėje ir energetikos dimensijose.
Lietuva, 2013 m. įgijusi pirmininkavimo ES Tarybai patirties, privalo toliau efektyviai ir
profesionaliai dalyvauti Bendrijos užsienio politikos ir saugumo, ekonomikos iniciatyvose. Nuo
2015-ųjų Lietuva dalyvauja Europos Ekonominėje ir Pinigų Sąjungoje (EMU) kaip visavertė
narė, bet dar nėra pilnu pajėgumu įsijungusi į Euro zonos valdysenos procesus.
• Liberalai pritaria, kad unikali Lietuvos geopolitinė padėtis ir istorinė patirtis – išskirtinė
galimybė valstybei tapti matomos ir produktyvios užsienio politikos formuotoja. Taip pat Lietuva
yra Baltijos jūros regiono narė, Vidurio Europos dalis, jungtis tarp Šiaurės ir Pietų bei Vakarų
jungtis su Rytų šalimis.
• Liberalų sąjūdis mano, kad tik aktyvumas, liberalios demokratijos vertybių išlaikymas,
atvirumas ir intensyvus bendravimas su partneriais leis Lietuvai lyderiauti regione ir kurti saugią,
ekonomiškai ir kultūriškai turtingą aplinką visiems piliečiams.
3. Unikali geopolitinė padėtis – gyvybinga regioninė politika
• Gilinsime politinę sandraugą su Latvija ir Estija gynybos ir ekonomikos srityse.
• Vystysime infrastruktūrą, koordinuosime užsienio politikos veiksmus kultūros ir
informacinėje erdvėse, ES, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose.
• Plėsime diskusijas su Šiaurės šalimis. Mums aktualūs Baltijos jūros taršos klausimai,
artimesnis bendradarbiavimas sprendžiant gynybos ir saugumo problemas, koordinuojant
110
veiksmus žmogaus teisių apsaugos bei vystomojo bendradarbiavimo srityse.
• Stiprinsime konstruktyvų Lietuvos ir Lenkijos dialogą. Spręsime abiem valstybėms
svarbius saugumo klausimus, bendros istorinės ir kultūrinės atminties, ekonomikos ir
infrastruktūros plėtrą.
• Išliksime atviri visaverčio dialogo su Rusija atnaujinimui. Tai darysime tik tuo atveju, jei
pastaroji be išlygų gerbs tarptautinės teisės normas, žmogaus teises, valstybių apsisprendimo
teisę ir jų teritorinį vientisumą.
• Kelsime Rusijos agresijos klausimus NATO ir ES. Skatinsime valstybes partneres laikytis
principingos pozicijos.
• Išlaikysime ir vystysime ryšius su Rusijos ir Baltarusijos pilietine visuomene. Nuolat
akcentuosime žmogaus teisių ir demokratijos principų svarbą. Sieksime konstruktyvaus dialogo
su svarbia Lietuvos prekybos partnere Baltarusija.
• Būsime tarpininkai tarp ES valstybių partnerių ir Rytų partnerystės valstybių (Ukrainos,
Moldovos, Sakartvelo ir kt.). Sieksime greitesnės šių valstybių integracijos į ES. Skirsime
ekspertinę ir finansinę paramą valstybėms ir visuomeninėms grupėms, pasirinkusioms
demokratinių reformų kelią.
4. Astravo atominės elektrinės grėsmė - Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetas
Pirmąjį nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės (AE) Astrave reaktorių planuojama paleisti
jau šiemet. Vos 20 km nuo Lietuvos sienos nutolęs Rusijos-Baltarusijos inicijuotas politinis
projektas kelia grėsmę Lietuvos gyventojų ir viso regiono saugumui dėl šių priežasčių:
• Astravo AE aikštelė parinkta vos 40 km nuo Vilniaus - neleistinoje vietoje, kuri yra
pavojinga dėl galimų žemės drebėjimų.
• Baltarusija atsisakė pašalinti rimtus branduolinės saugos trūkumus, prieš paleisdama
atominę elektrinę.
• Elektrinę planuojama paleisti neturint būtinojo avarinio rezervo: neturint šaltinio
pagaminamos energijos pertekliui pašalinti, gali kilti rimta avarijos grėsmė.
Galimų Astravo AE grėsmių užkardymas privalo tapti Lietuvos vidaus ir užsienio politikos
prioritetu. Todėl principingai laikysimės nuostatos, jog Astravo AE negali būti pradėta
eksploatuoti, o tolesnė projekto plėtra privalo būti sustabdyta.
Dėl šių priežasčių, siekdami apsaugoti Lietuvos ir viso regiono gyventojų saugumą, nedelsiant
imsimės šių priemonių:
Vidaus politika
• Laikysimės tvirtos pozicijos dėl elektros iš nesaugios Astravo AE nepirkimo ir Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės, kaip avarinio rezervo, Astravo AE nesuteikimo.
• Nepalaikysime naujos, Lietuvai nepalankios trišalės Baltijos šalių metodikos dėl elektros
iš trečiųjų šalių importavimo priėmimo.
• Sieksime papildyti Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymą nauju
konstituciniu įstatymu dėl Baltarusijos branduolinės elektrinės keliamos grėsmės.
• Inicijuosime teisės aktus, kuriuose būtų apibrėžtos galimų avarijų Astravo branduolinėje
111
elektrinėje padarinių likvidavimo Lietuvoje nuostatos bei nustatyta dėl parengiamųjų darbų jau
dabar patiriamų išlaidų įvertinimo bei visos žalos kompensavimo tvarka ir sąlygos.
• Imsimės veiksmų, kad Baltarusija kompensuotų Lietuvai išlaidas, susijusias su
pasirengimu ir prevencija galimai avarijai Astravo AE.
ES ir užsienio politika
• Tarptautiniu lygiu laikysimės politinės nuostatos blokuoti Europos Sąjungos iniciatyvas
dėl susitarimo su Baltarusija (partnerystės prioritetų) pasirašymo, kol Baltarusijos branduolinės
elektrinės statybos Astrave nebus nutrauktos ir atominė elektrinė uždaryta ir/ar projektas
perkeltas į kitą vietą,
• Visomis politinėmis, diplomatinėmis ir ekonominėmis priemonėmis sieksime, kad
Europos Komisija ir Europos Taryba išreikštų visišką solidarumą su Lietuva, pripažindamos, kad
Baltarusijos atominė elektrinė kelia grėsmę, ir priimtų sprendimą, draudžiantį importuoti elektros
energiją iš Baltarusijos Astravo AE (pirmojo reaktoriaus) į ES rinką.
• Sieksime, kad Lietuvos sąjungininkai įvestų sankcijas Astravo AE statytojui ir kitoms
įmonėms bei tarpininkams, kurie dalyvauja statant ir prekiaujant „nešvaria“ Astravo AE energija.
• Sieksime iniciatyvos išstoti iš Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už
branduolinę žalą, ribojančią galimų atlyginti nuostolių dalį, įgyvendinimo.
5. Formuoti Europos užsienio ir saugumo politikos darbotvarkę
• Sieksime, kad Lietuva būtų aktyvi ES užsienio ir saugumo politiką formuojanti dalyvė.
Remsime gilesnę ES ekonominę integraciją, ES vientisumo išlaikymą, ES institucijų stiprinimą,
sutelkdami pastangas į ES vieningos rinkos galutinį sukūrimą.
• Skatinsime, kad ES ir NATO liktų atviros. Remsime naujas euroatlantines vertybes
išpažįstančias nares, ypač Rytų partnerystės valstybes (Ukrainą, Moldovą, Sakartvelo ir kt.).
• Visuose daugiašaliuose ir dvišaliuose susitikimuose sieksime didesnio ES integralumo,
vienybės ir solidarumo. Sieksime išlaikyti ES integralumą ir didinti valstybių narių solidarumą,
nes suvokiame, kad ES silpnėjimas mažins ir Lietuvos saugumą ir gerovę.
• Plėsime bendradarbiavimą su ES narėmis Lietuvai svarbiais klausimais.
• Skatinsime nuolatinį dialogą, nes tik nuo bendro dialogo kokybės priklauso Bendrijos ir
Lietuvos joje sėkmė.
• Pritarsime tiems ES diplomatijos žingsniams, kurie padės atverti naujas rinkas ir
investicijas. Pritarsime ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės
susitarimui. Pritardami laisvosios prekybos susitarimams, vadovausimės demokratijos
tarptautinės teisės ir žmogaus teisių principais.
• Palaikysime europinę skaitmeninę darbotvarkę ir jos įgyvendinimą ES teritorijoje. Nuo
skaitmeninės visuomenės ir inovacijų tiesiogiai priklauso Europos valstybių ir jų piliečių
saugumas ir gerovė.
• Dalyvausime euro stabilizacijos mechanizmų kūrimo procese. Sieksime didesnio
bendrosios valiutos atsparumo, ieškodami geriausiai ekonominius ir socialinius poreikius
atliepiančio balanso tarp rizikos padalinimo ir europinio bendros valiutos valdymo.
112
6. Aktyviai veikti globaliame pasaulyje
• Plėsime Lietuvos strateginių partnerysčių tinklą už Europos ribų. Atversime naujas
galimybes Lietuvai tarptautinėse organizacijose, ekonominėse ir kultūrinėse veiklose. Sieksime
dar labiau išplėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos strategine partnere JAV saugumo, prekybos ir
mokslo srityse. Vystysime santykius su Izraeliu įvairialypio visuomenės saugumo, prekių ir
paslaugų prekybos, paveldo išsaugojimo ir kultūros srityse.
• Sieksime dar labiau sustiprinti ekonominius ir diplomatinius ryšius su Taivanu. Sieksime
įkurti nuolatinę Lietuvos atstovybę Taivane.
• Nepamiršime ir Tibeto nepriklausomybės klausimo. Atvirai diskutuosime ir kviesime
Tibeto lyderį Dalai Lama drąsiai lankytis Lietuvoje ir susitikti su visais šalies vadovais.
• Išliksime patikimais sąjungininkais ir pagalbininkais kitoms šalims, teikdami joms
humanitarinę pagalbą karinių konfliktų ir stichinių nelaimių atvejais. Didinsime finansavimą
vystomajam bendradarbiavimui, siekdami atitikti ES kriterijus (bent 0,33 proc. nuo BVP),
plėsdami bendradarbiavimo veiklas per NVO įsitraukimą besivystančiuose regionuose,
pirmiausia – ES Rytų ir Pietų kaimynystėse, akcentuodami liberaliosios demokratijos reformas
ir žmogaus teises.
• Sieksime, kad Lietuvoje būtų steigiamos tarptautinių organizacijų būstinės ir biurai.
Stiprinsime Lietuvos diplomatinių atstovybių trečiosiose šalyse pajėgumus, bendradarbiaudami
su kitomis ES valstybėmis ir siekdami daug geresnio Lietuvos Respublikos piliečių bei ES narių
verslo interesų atstovavimo.
• Investuosime į diplomatinės tarnybos efektyvumą ir inovacijas. Peržiūrėsime užsienio
politikos prioritetus ir paramą skirsime atsižvelgdami į kaštų bei naudos santykį, o taip pat – kad
paramą gautų kuo įvairesnės nevyriausybinės organizacijos, taip stengiantis plėsti jų įsitraukimą
į vystomąją pagalbą.
• Nuosekliai prisidėsime prie klimato kaitos stabdymo programų. Informuosime visuomenę
Lietuvoje apie grėsmes, susijusias su klimato kaita ir darančias įtaką karinėms, ekonominėms ir
socialinėms krizėms.
7. Įteisinti dvigubą pilietybę
Šiuo metu užsienyje gyvena šimtai tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių. Liberalų
nuomone, užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams būtina užtikrinti galimybes
išlaikyti ir stiprinti ryšius su Tėvyne ir dalyvauti jos politiniame, ekonominiame ir kultūriniame
gyvenime. Šiuo tikslu įteisinsime dvigubą pilietybę, racionaliai pasitelkdami kaštų ir naudos
analizes, skirsime atitinkamą finansavimą Lietuvių bendruomenėms visame pasaulyje.
• Nesustosime ir sieksime dvigubos pilietybės įteisinimo. Kiekvienas lietuvių kilmės asmuo
turi prigimtinę teisę būti Lietuvos valstybės pilietis ir naudotis visomis pilietybės suteikiamomis
naudomis.
• Aktyviai ginsime Lietuvos piliečius ir jų teisėtus lūkesčius ES valstybėse narėse ir visame
pasaulyje. Investuosime į diplomatinės tarnybos efektyvumo didinimą ir konsulinių paslaugų
gyventojams prieinamumą užsienyje ir Lietuvoje. Sieksime, kad dviguba pilietybė būtų ne tik
113
dokumentas, tačiau ir tvarūs ryšiai tarp emigracijoje ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių.
8. E-demokratija tarpusavio saitams išlaikyti
• Demonstruosime politinę valią žengti į e-demokratijos amžių. Šiuolaikinės technologijos
suteikia visas galimybes Lietuvos Respublikos piliečiui, kad ir kurioje pasaulio dalyje jis būtų,
dalyvauti demokratiniuose valstybės valdymo procesuose.
• Pratęsime „Globalios Lietuvos“ iniciatyvą. Pritaikysime ją kintantiems užsienyje
gyvenančių lietuvių poreikiams, skirdami iniciatyvai adekvatų, racionaliai naudojamą
finansavimą ir daug aktyviau įtraukdami tautiečius į ekonominės ir kultūrinės diplomatijos
procesą.
9. Kultūrų dialogas – kryptingai ir intensyviai
Liberalai pastebi, kad Lietuvos meno ir mokslo potencialas iki šiol nėra pakankamai
vertinamas, produktyviai išnaudojamas Lietuvai garsinti. Kūrybinės veiklos per menkai
įtraukiamos į tarptautines Lietuvos pastangas didinti šalies patrauklumą. Neišnaudojama tai, kad
menas yra veiksmingas instrumentas demokratinių vertybių perdavimui, tolerancijos ir taikos
sklaidai tarptautinėje arenoje.
• Liberalų sąjūdis tiki, kad Lietuvos menas ir mokslas yra pajėgūs būti Valstybės interesų
stiprintojais tarptautinėje arenoje ir turi būti daug dažniau bei aktyviau įraukiami į užsienio
politikos lauką, tarptautinės bendruomenės dialogą.
• Organizuosime Lietuvos pristatymus užsienyje. Reprezentaciniuose renginiuose ir
reklamose Lietuvą pristatysime kryptingai ir intensyviai. Kalbėsime apie jos gyvybingą ir atvirą
dialogui kultūrą, remsime galimybių mokytis lietuvių kalbos bet kurioje pasaulio vietoje
projektus.
• Įgyvendinsime Lietuvos kultūros vertybių grąžinimo programas. Grąžinsime kuo daugiau
Lietuvos kilnojamų kultūrinių ir istorinių vertybių, dėl įvairių istorinių aplinkybių vis dar esančių
svetur.
• Įsteigsime ilgalaikes Lietuvos Vyriausybės stipendijas užsienio mokslininkams ir
menininkams, norintiems vykdyti meno ir mokslo projektus Lietuvoje. Bendradarbiausime
kultūros ir kūrybinių industrijų srityje su visomis suinteresuotomis šalimis, stiprindami
nacionalinės kultūros sklaidą.
• Kursime „gyvąją atmintį“ Lietuvoje. Sieksime komunizmo ir nacizmo bei kitų pasaulyje
veikusių totalitarinių režimų aukų istorinės atminties įtvirtinimo ir išsaugojimo, tinkamo
tarptautinio šių režimų įvertinimo.
114
XV. TAUTINIŲ BENDRIJŲ KONSTITUCINĖ SVARBA
Pagrindiniai siekiai:
1. Sieksime, kad tautinių bendrijų atstovai jaustųsi pilnaverčiais Lietuvos piliečiais.
2. Kiekvienas Lietuvos pilietis yra visateisis Lietuvos valstybės šeimininkas ir yra laisvas
rinktis savo tautybę ir religiją.
3. Sudarysime sąlygas, kad tautinių bendrijų vaikai ir jaunimas, kaip ir visi kiti Lietuvos
vaikai, turėtų vienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, galėtų rinktis perspektyvias
studijų programas.
4. Skatinsime suaugusių žmonių lietuvių kalbos mokymąsi, kad visi turėtų vienodas
galimybes integruotis į valstybės gyvenimą, gauti aukštesnes pajamas, suprasti aktualią
informaciją.
5. Užtikrinsime, kad tautinių bendrijų vaikai švietimo įstaigose galėtų mokytis savo gimtosios
kalbos.
6. Įteisinsime, kad gausiai gyvenamose tautinių bendrijų̨ vietovėse įstatymo nustatyta tvarka
ir atvejais vietovardžiai ir gatvių̨ pavadinimai galėtų būti dvikalbiai.
7. Įteisinsime, kad LR piliečio pasirinkimu, įstatymo numatyta tvarka, asmens tapatybės
dokumentuose jo vardas ir pavardė būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
8. Užtikrinsime, kad tautinės bendrijos gautų pakankamą finansavimą kultūriniams,
pilietiniams projektams.
9. Konsultuodamiesi su tautinių bendrijų bendruomenėmis, priimsime nustojusio galioti
Tautinių mažumų įstatymo naują versiją.
10. Užtikrinsime „spalvos“ ir „kilmės“, kaip diskriminacijos pagrindų, atsiradimą Lygių
galimybių įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.
Lietuvos valstybė vertina, saugo ir puoselėja Lietuvos tautinių bendrijų̨
istorinį ir kultūrinį̨
paveldą̨
ir siekia padėti išlaikyti istoriškai ir naujai susiformavusių tautinių bendrijų̨
įvairovę kaip
Lietuvos valstybės neatsiejamą dalį. Daugiatautė Lietuva yra patraukli valstybė investicijoms,
nes čia vis dar besikuriantys paslaugų centrai vertina žmonių gebėjimą kalbėti keliomis kalbomis
bei greitai išmokti naujas kalbas. Be to, kultūrų įvairovė praturtina visuomenę.
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis yra visateisis Lietuvos valstybės šeimininkas ir yra
laisvas rinktis savo tautybę ir religiją.
Liberalų sąjūdis plės tautinių bendrijų galimybes sėkmingai integruotis, padės tautines
bendrijas apsaugoti nuo asimiliacijos. Sieksime, kad tautinių bendrijų atstovai jaustųsi
pilnaverčiais Lietuvos piliečiais.
1. Pilnavertės galimybės švietimo sistemoje
• Sudarysime sąlygas tautinių bendrijų vaikams ir jaunimui gauti kokybišką išsilavinimą,
rinktis perspektyvias studijų programas lygiomis teisėmis su visais.
• Užtikrinsime tautinių bendrijų vaikams skirtų šiuolaikiškų mokymosi priemonių atitikimą
115
ugdymo programai. Užtikrinsime, kad tautinių bendrijų vaikai švietimo įstaigose galėtų mokytis
savo gimtosios kalbos. Į visų Lietuvos mokyklų švietimo programas įtrauksime Lietuvos tautinių
bendrijų istoriją, skatinsime kalbėti apie Lietuvos valstybės kultūrinę įvairovę.
• Užtikrinsime, kad Lietuvos tautinių bendrijų savaitgalinės mokyklos galėtų veikti pagal
poreikį prie kiekvienos savivaldybės, sumažindami biurokratinę naštą joje dirbantiems
savanoriams.
2. Pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymas
• Įteisinsime, kad LR piliečio pasirinkimu įstatymo nustatyta tvarka LR asmens tapatybės
dokumentuose jo vardas ir pavardė būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Užtikrinsime,
kad Lietuvos įstatymai atitiktų teismų praktiką, ir asmenims, norintiems rašyti nelietuviškos
kilmės vardus dokumentuose, būtų galima tai padaryti išvengiant teisminių procesų.
• Įteisinsime, kad tautinių bendrijų̨ gausiai gyvenamose vietovėse įstatymo nustatyta tvarka
ir atvejais vietovardžiai ir gatvių̨ pavadinimai galėtų būti dvikalbiai.
3. Tautinių bendrijų finansavimas
• Užtikrinsime, kad tautinės bendrijos gautų pakankamą finansavimą kultūriniams,
pilietiniams projektams. Užtikrinsime, kad papildomas finansavimas būtų skiriamas
savivaldybėse, kurios geriausiai žino bendruomenių poreikį. Sieksime, kad per finansavimo
priemones tautinės bendrijos galėtų išsaugoti savo tautinį tapatumą. Skatinsime pilietinio
ugdymo iniciatyvas bei tautinių mažumų kultūrines programas, skirdami didesnį dėmesį
Pietryčių Lietuvos poreikiams.
• Užtikrinsime, kad Lietuvos tautinės bendrijos galėtų mokyti vaikus savaitgalinėse
mokyklose, tam skirdami finansavimą. Skatinsime, kad savivaldybės bendradarbiautų su
tautinėmis bendrijomis ir prisidėtų prie jų kultūros išsaugojimo, pagal poreikį suteikdamos
patalpas veikloms. Mažinsime tautinių bendrijų finansavimo biurokratinę naštą – mažinsime
ataskaitų įvairioms institucijoms teikimą, jeigu bendruomenės metinės pajamos neviršija 5 000
eurų.
4. Kalba
• Skatinsime suaugusių žmonių lietuvių kalbos mokymąsi, kad visi turėtų vienodas
galimybes integruotis į valstybės gyvenimą, gauti aukštesnes pajamas, suprasti Lietuvos
gyventojams skirtą informaciją. Sieksime, kad informacija pasiektų Lietuvos piliečius,
nemokančius lietuvių kalbos, jiems suprantama kalba iškabose, reklamose, skrajutėse,
laikraščiuose ir televizijoje. Skirsime papildomą paramą lietuvių kalbos mokymui ir kultūros
pažinimui.
• Užtikrinsime, kad verslas nedraudžiamai galėtų skleisti savo reklamą ir kitomis kalbomis.
Užtikrinsime, kad Lietuvos tautinės bendrijos galėtų kreiptis į Lietuvos institucijas savo gimtąja
kalba. Užtikrinsime teisės aktų vertimą į skaitlingų Lietuvos tautinių bendrijų kalbas.
116
5. Tautinių bendrijų įstatymas
• Konsultuodamiesi su tautinių bendrijų bendruomenėmis, priimsime nustojusio galioti
Tautinių mažumų įstatymo naują versiją arba pataisysime kitus teisės aktus, susijusius su
tautinėmis bendrijomis (pvz. kalbos, švietimo ir kt.), kuriuose nekalbama apie tautines bendrijas
ir joms aktualius tapatybės išsaugojimo klausimus.
6. Teisinė pagalba
• Užtikrinsime neapykantos nusikaltimų tautiniu pagrindu pripažinimą ir tyrimą. Sieksime
šviesti žiniasklaidą, kad būtų atsisakoma minėti Lietuvos piliečių tautybę neigiamame kontekste
ir tokiu būdu neskatintų susipriešinimo bei atskirties visuomenėje. Užtikrinsime, kad tautinių
bendrijų padėtį Lietuvoje atspindėtų išsami statistika apie asmenų naudojimąsi ekonominėmis ir
socialinėmis teisėmis.
• Užtikrinsime pakankamą Seimo kontrolierių įstaigos bei Lygių galimybių kontrolieriaus
tarnybos finansavimą. Užtikrinsime „spalvos“ ir „kilmės“ kaip diskriminacijos pagrindų
atsiradimą Lygių galimybių įstatyme bei baudžiamajame kodekse.
117
XVI. MIGRACIJOS POLITIKA
Pagrindiniai siekiai:
1. Lietuva – pasauliui atvira, inovatyvi ir saugi valstybė, kurioje laukiamas kiekvienas,
norintis dirbti ir kurti darnoje su Lietuvos visuomene.
2. Užsieniečiai darbuotojai nėra tik pigus darbo jėgos resursas, tai – žmonės, kuriems privalo
būti užtikrintos jų teisės į tinkamas darbo sąlygas ir žmogiškąjį orumą.
3. Kursime darbdavių poreikius atitinkančią aiškią ir paprastą ekonominės migracijos
politiką.
4. Kursime visapusiškos užsieniečių integracijos sistemą ir jos įgyvendinimą vietos
savivaldos lygmeniu.
5. Užtikrinsime migracijos sistemų gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių socioekonominių sąlygų ir atsparumą hibridinėms grėsmėms ir migrantų antplūdžiui.
6. Kursime išmanią Lietuvos užsienio politiką, kurioje Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai
derinami su Lietuvos visuomenės interesais ir lūkesčiais.
7. Liberalų sąjūdis siekia plėtoti dialogą su Rytų partnerystės šalimis, todėl siūlo su šiomis
valstybėmis sudaryti dvišales sutartis dėl darbo jėgos judėjimo ir darbuotojų teisių apsaugos.
8. Nepritariame privalomam prieglobsčio prašytojų perskirstymui tarp ES šalių, nes tai
paneigia žmogaus, migranto teisę spręsti dėl savo ateities, supriešina atvykėlius su priimančiomis
bendruomenėmis.
9. Užtikrinsime, kad valstybės įstaigos parengtų gaires, rekomendacijas, teiktų kitokią
pagalbą, kad Lietuvoje būtų sukurta veiksminga užsieniečių integracijos infrastruktūra.
10. Numatysime konkrečias priemones, kurios Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams leis
lengviau integruotis ir tapti pilnaverčiais visuomenės nariais.
Per pastaruosius kelerius metus Lietuva ženkliai supaprastino imigracijos procedūras ir tapo
pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių traukos šalimi. Dėl to visuomenėje atsirado iki tol nematytų
prekybos žmonėmis ir išnaudojamo darbo apraiškų.
Liberalų sąjūdis pasisako už tai, kad migracijos politika padėtų verslui ir investuotojams
plėtoti verslą Lietuvoje ir kurti dar daugiau darbo vietų, tačiau kartu pabrėžia, kad užsieniečiai
darbuotojai yra ne pigus resursas, o žmonės, kuriems privalo būti užtikrintos jų teisės į tinkamas
darbo sąlygas ir žmogiškąjį orumą.
Siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos užsieniečių, talentų ir juos išlaikyti Lietuvoje, būtina
taikyti ne tik paprastas ir aiškias imigracijos procedūras, bet ir turėti užsieniečiams pritaikytą
infrastruktūrą, leidžiančią jiems įsilieti į visuomeninį gyvenimą. Todėl liberalai kurs veiksmingą
užsieniečių integracijos politiką, kurioje svarbus vaidmuo teks savivaldybėms.
Migracijos politika yra ir svarbus užsienio politikos instrumentas. Liberalai sieks, kad šiuo
instrumentu būtų naudojamasi išmaniai ir atsakingai, atsižvelgiant visų pirma į Lietuvos piliečių
interesus.
118
Lietuva – pasauliui atvira, inovatyvi ir saugi valstybė, kurioje laukiamas kiekvienas, norintis
dirbti ir kurti darnoje su Lietuvos visuomene.
1. Ekonominė migracijos politika
Nepaisydami gerėjančių gyvenimo sąlygų Lietuvoje jos piliečiai ir toliau palieka šalį, todėl
atsilaisvinančias darbo vietas užpildo užsienio piliečiai.
Valstybė turi sudaryti sąlygas darbdaviams pritraukti trūkstamos darbo jėgos iš užsienio.
Liberalai siūlo aktyviau išnaudoti Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje, specialiuosius
komercijos atašė, įvairias dvišalio bendradarbiavimo platformas, kad Lietuvos darbdaviams būtų
lengviau susirasti kvalifikuotų darbuotojų trečiosiose šalyse.
Kol daugiau piliečių iš Lietuvos išvyksta nei atvyksta, nėra prasmės taikyti darbo rinkos testų.
Suteikime verslui atsakomybę pačiam spręsti, ar į laisvą darbo vietą įmanoma įdarbinti Lietuvos
pilietį ar ne. Kartu liberalai pasisako prieš bet kokias valstybės nustatomas kvotas darbo jėgai iš
užsienio, nes dirbtinis darbo pasiūlos ir paklausos reguliavimas tik iškreips natūralią atlyginimų
dinamiką.
Šiuo metu Lietuvoje gali dirbti tik kvalifikuoti darbuotojai, o nekvalifikuoti gali atvykti tik
keliems mėnesiams dirbti sezoninius darbus. Tačiau įvairiuose sektoriuose pradeda trūkti ir
nekvalifikuotų darbuotojų, pagalbinių darbininkų, kurių darbas nėra sezoninio pobūdžio.
Liberalai mano, kad laikas atverti darbo rinką ir nekvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio,
kartu atidžiau prižiūrint šių darbuotojų gyvenimo ir darbo Lietuvoje sąlygas.
Lietuvos darbo rinką tikslinga saugoti tik tada, kai joje yra vietinės darbo jėgos, kuri ieškosi
darbo. Jeigu vietinės darbo jėgos nėra, bet kokio darbo rinkos testo taikymas tampa butaforine
verslą apsunkinančia procedūra. Siūlome nustatyti lanksčią ir greitai pakeičiamą darbo rinkos
testo nustatymo ir atšaukimo tvarką:
• Darbo rinką stebinčioms institucijoms nustačius, kad vietinė darbo rinka negali patenkinti
darbdavių poreikių, panaikinamas darbo rinkos testas. Tokiu atveju jokiems darbuotojams iš
užsienio nereikia įsigyti nei leidimų dirbti, nei sprendimų dėl užsieniečių atitikties darbo rinkos
poreikiams; išnyksta poreikis naudoti trūkstamų profesijų sąrašus, kurių dabar yra netgi du.
• Nustačius, kad dėl užsieniečių darbuotojų vietos darbuotojams darosi sunku susirasti darbą,
grąžinamas darbo rinkos testas.
• Pasitikint Lietuvos darbdaviais kartu turi būti naudojami esami valstybiniai darbdavių
kontrolės ir sankcijų nesąžiningiems darbdaviams taikymo mechanizmai, kad Lietuvos verslas
neįgytų vergvaldžio reputacijos ir nepakenktų tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.
2. Užsieniečių integracijos politika
Daugėjant į Lietuvą atvykstančių užsieniečių, būtina turėti veiksmingų ir užsieniečių
išsilavinimo lygį atitinkančių instrumentų, kurie užsieniečiams leistų tapti pilnaverte visuomenės
dalimi:
• Nemokamų ar pigių lietuvių kalbos kursų ir suaugusiems pritaikytų lietuvių kalbos
119
vadovėlių;
• Pagalbą susirasti gyvenamąjį būstą;
• Klubų, visuomeninių centrų ar kitokių erdvių, leidžiančių užsieniečiams susipažinti su
vietos bendruomenėmis;
• Mokyklų, mokančių dirbti su kitataučiais, turinčių išlyginamųjų klasių;
• Specialių kursų, leidžiančių pasiruošti įsilieti į Lietuvos darbo rinką moterims namų
šeimininkėms, ilgalaikiams bedarbiams;
• Kultūrinį orientavimą ir informavimą;
• Psichologo pagalbą prievartą ir smurtą patyrusiems pabėgėliams, prekybos žmonėmis
aukoms, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams.
Svarbus vaidmuo teikiant šias paslaugas tenka savivaldybėms, nevyriausybinėms
organizacijoms, pilietinei visuomenei, darbdaviams, profsąjungoms.
Ypač daug dėmesio svarbu skirti pirmiesiems užsieniečio žingsniams Lietuvoje. Į Lietuvą
atvykę gyventi talentai, investuotojai turi rasti juos priimti pasirengusį viešųjų įstaigų tinklą,
užsieniečių poreikiams pritaikytas viešąsias paslaugas. Užsieniečių pritraukimu užsiimančios
įstaigos turi ne tik pakviesti juos atrasti Lietuvą, bet ir padėti įsikurti, jaustis laukiamais
Lietuvoje.
• Užtikrinsime, kad valstybės įstaigos parengtų gaires, rekomendacijas, teiktų kitokią
pagalbą, kad Lietuvoje būtų sukurta veiksminga užsieniečių integracijos infrastruktūra.
• Kartu pakelsime integracijos lygio kartelę užsieniečiams, norintiems tapti nuolatiniais
Lietuvos gyventojais ar Lietuvos piliečiais. Nustatysime aukštesnį lietuvių kalbos mokėjimo lygį,
o Konstitucijos pagrindų egzaminą papildysime klausimais apie Lietuvos kultūrą, papročius,
visuomeninio elgesio normas. Naujieji Lietuvos piliečiai turi mokėti bendrauti valstybine kalba
ir laisvai jaustis visuomeniniame gyvenime.
3. Migracijos politika – užsienio politikos dalis
Lietuva, būdama patikima partnerė tarptautinėje arenoje, privalo laikytis tarptautinių
įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos, prieglobsčio, vystomojo bendradarbiavimo srityse.
Reikšdama solidarumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir palaikydama
Europos Sąjungos užsienio politiką, Lietuva turi įgyvendinti bendras priemones migracijos
srityje. Tačiau įgyvendinamos turi būti tokios priemonės, kurios labiausiai padeda siekti
užsibrėžtų tikslų, ir tokia apimtimi, kokia priimtina Lietuvai.
2015 m. migracijos krizės patirtis rodo, kad prieglobsčio prašytojų paskirstymas po Europos
Sąjungos valstybes nedavė siektų rezultatų – priešingai, paskatino kurtis nelegalius migrantų
gabentojų tinklus ir sukėlė tolimesnes migrantų antplūdžio bangas ir antrinius migrantų
judėjimus Europos Sąjungos viduje. Todėl, siekiant padėti nuo migrantų antplūdžio
kenčiančioms Europos Sąjungos ir kaimyninėms valstybėms, būtina stiprinti šių valstybių
gebėjimus ir pajėgumus registruoti migrantus, juos išlaikyti ir efektyviai grąžinti į kilmės
valstybes tuos, kuriems prieglobsčio nereikia. Negalima pritarti jokiam privalomam prieglobsčio
120
prašytojų perskirstymui tarp Europos Sąjungos valstybių, nes tai paneigia žmogaus, migranto,
teisę spręsti dėl savo ateities, supriešina atvykėlius su priimančiomis bendruomenėmis.
• Mūsų nuomone, Lietuva, reikšdama solidarumą su kitomis Europos valstybėmis, turi
sutikti persikelti tik tuos prieglobsčio prašytojus, kurie patys nori gyventi Lietuvoje ir yra
pasiryžę priimti Lietuvos visuomeninio gyvenimo normas. Todėl, įgyvendinant pabėgėlių
perkėlimo programas, ypač daug dėmesio turi būti skiriama išankstiniam kultūriniam migrantų
orientavimui.
• Liberalų sąjūdis siekia plėtoti dialogą su Rytų partnerystės šalimis, todėl siūlo su šiomis
valstybėmis sudaryti dvišales sutartis dėl darbo jėgos judėjimo ir darbuotojų teisių apsaugos.
• Mes sutinkame, kad svarbus paramos demokratijai kaimyninėse valstybėse elementas – tai
prieglobsčio suteikimas politinį persekiojimą patiriantiems užsieniečiams. Lietuvoje taikomi
Europos Sąjungos lygiu harmonizuoti tarptautinės apsaugos statusai ne visais atvejais leidžia
apsaugoti tuos asmenis, kuriuos Lietuva nori globoti dėl politinių sumetimų ar nacionalinių
interesų, todėl siūlome įvesti nacionalinį politinį apsaugos statusą. Nacionalinę politinę apsaugą
teiktų ir atšauktų politikai (pavyzdžiui, vidaus reikalų ministras Prezidento ar užsienio reikalų

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Vedantieji

Partijų rinkimų programos į Seimą 2020

Kokias Lietuvos vystymo programas siūlo partijos kurios dalyvauja 2020 Seimo rinkimuose