Prieš daugiau kaip šimtmetį Lietuvoje užgimusi socialdemokratija nuėjo ilgą sėkmių ir praradimų kelią. Socialdemokratai visuomet pasižymėjo tvirtybe, gindami valstybės nepriklausomybę ir demokratiją. Jie niekuomet neaukojo savo vertybių ir principų dėl laikino populiarumo ar abejotinų partinių ir asmeninių interesų. Sunkiausiais Lietuvos istorijos tarpsniais socialdemokratai buvo su tauta, gynė valstybę, kūrė žmonių gerovę.

Didžiausią įtaką valstybėje socialdemokratai darė XXI a. pradžioje, vadovaujant Algirdui Brazauskui. Socialdemokratų partijai valdant Lietuvą, sustiprėjo valstybė: įstota į Europos Sąjungą ir NATO. Nuoseklus ekonomikos augimas sudarė sąlygas plėtoti socialines programas, buvo pasistūmėta kuriant demokratinę teisinę valstybę ir puoselėjant pilietinę visuomenę, tačiau pasaulio finansų krizė sustabdė socialdemokratijos plėtrą Lietuvoje.

Socialdemokratams po konservatorių „krizinio valdymo“ laimėjus rinkimus, teko sunki užduotis – atkurti ekonomiką ir tęsti A. Brazausko pradėtus darbus. Buvo grąžintos neteisėtai sumažintos pensijos, reformuotas šilumos ūkis, pradėtos esminės reformos pensijų sistemos ir darbo santykių srityse. Euro įvedimas ir socialdemokratų Vyriausybės finansinis atsakingumas labai pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą ir ekonomikos stabilumą, buvo pasiektas rekordinis užsienio investicijų skaičius.

Tačiau 2016 m. pralaimėti Seimo rinkimai ir lyderių kaita sukėlė įtampą ir susipriešinimą socialdemokratų partijos viduje. Susilpnėjusioje partijoje lyderystę perėmė kairieji radikalai, „nupirkę“ bičiulių palankumą atsinaujinimo pažadais. Tai, kad jų žodžiai skiriasi nuo darbų, parodė jau pirmieji veiksmai: buvo skaldomos socialdemokratų gretos, buvusieji lyderiai buvo priversti palikti partiją, buvo paskelbtas socialdemokratijai žalingas kairiojo radikalizmo Manifestas.

Siekdami apsaugoti Lietuvos socialdemokratiją nuo kairiojo radikalizmo ir kairiojo liberalizmo įsteigėme Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).

I.Mūsų tikslai ir vertybės

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pagrindinis tikslas – įtvirtinti socialinį teisingumą bei santarvę Lietuvoje, sukurti skandinaviškojo modelio gerovės visiems valstybę.

Žmogus – pagrindinė mūsų vertybė. Visi žmonės gimsta laisvi ir turi lygias teises. Visos teisės ir laisvės kyla iš žmogaus. Mes saugome žmogaus orumą ir jo siekį tobulėti.

Darbas ir kūryba įprasmina žmogaus gyvenimą. Kiekvienas darbas ir kūryba yra vienodai gerbtini ir skatinami visuomenėje. Tik sistemingai ir  aktyviai dirbant ir kuriant, galima sukurti gerovės valstybės ekonominius pagrindus.

Bendruomenė sukuria sąlygas žmogui atsiskleisti ir įveikti kasdienes problemas. Vienas žmogus nebūna visavertis ir laimingas. Darni bendruomenė gimdo solidarumą ir darnią visuomenę.

Tauta – sėkmingos nacionalinės valstybės pagrindas. Tauta brandina žmogaus asmenybę, kultūrą, tradicijas ir tikėjimą. Kiekvienam žmogui svarbu suvokti, kad priklauso savo tautai, ir puoselėti bendražmogiškąsias vertybes.

Socialinis teisingumas – tai ne prievartinė dirbtinė lygiava, o lygios galimybės ir socialinės garantijos visiems, tai privilegijų nebuvimas ir orių gyvenimo sąlygų sukūrimas visiems žmonėms, tai visų lygiateisiškumas, vienodos laisvės ir teisės visiems piliečiams.

Santarvė – tai šeimos darna ir dora, sutarimas darbe, tautos vienybė, solidarumas ir santaika valstybėje ir pasaulyje.

II.Socialinė demokratija

Socialinė demokratija – tai socialinės programos, skirtos visiems žmonėms, visavertis žmonių gyvenimas, visiškas užimtumas, geros darbo ir kūrybos sąlygos, rinkos atsakomybės didinimas ir ekonominių interesų derinimas su socialinėmis garantijomis, siekiant visuomenės darnos.

Pagrindinės mūsų socialinės politikos kryptys: mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinti šeimos ir vaiko apsaugą, skatinti socialinę piliečių atsakomybę. Tai galime pasiekti: skatindami ekonomikos augimą; kurdami gerai apmokamas darbo vietas; didindami minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA); siekdami, kad minimalios mėnesinės algos dydis taptų lygus vidutiniam šalies darbo užmokesčiui; didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir išmokas; įtraukdami į veiklą ir įdarbindami asmenis, gaunančius socialinę paramą.

Suvokdami demografines problemas, imsimės visų galimų socialinių ir finansinių priemonių gimstamumui skatinti. Taip pat kiekvienai šeimai skirsime vaiko pinigus, reformuosime vaiko teisų apsaugos sistemą ir suteiksime daugiau paslaugų šeimoms ir bendruomenėms. Prioritetą teiksime ne paramos, o socialinių paslaugų plėtrai. Didinsime dirbančių žmonių derybines galias, stiprinsime vietos bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, savivaldą.

Neatsiejamas skurdo mažinimo įrankis – užimtumas ir gerai apmokamos darbo vietos. Sieksime užtikrinti tvarią laisvų darbo išteklių integraciją į darbo rinką – kad kuo daugiau žmonių už savo darbą gautų turimą kvalifikaciją atitinkantį, konkurencingą darbo užmokestį, kuris suteiktų galimybę oriai gyventi, kad įdarbinimo paslaugos žmonėms būtų pasiekiamos. Ypatingas mūsų dėmesys bus skiriamas vyresnio amžiaus asmenų ir jaunimo galimybėms dalyvauti darbo rinkoje, gauti kokybiškas paslaugas, taip pat – socialiniam dialogui ir socialinei partnerystei, darbuotojų derybinėms galioms stiprinti. Glaudžiau bendradarbiausime su Lietuvoje veikiančiomis arba naujai besikuriančiomis profesinėmis sąjungomis – taip pasieksime socialinę dermę. Šalindami skurdo priežastis ir padarinius, skatinsime socialinio būsto fondo plėtrą ir ieškosime alternatyvių šaltinių.

Jaunimas darbo rinkoje vis dar patiria iššūkių, nes nėra pajėgus vienodomis sąlygomis konkuruoti su darbo patirtį turinčiais specialistais, todėl ypač svarbu toliau įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvą, siekti užtikrinti sklandų jaunuolių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką ir skatinti mentorystę. Mūsų jaunimo politika yra kryptinga, nes sprendžiamos visos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei, jam integruotis į visuomenės gyvenimą,  apimant įvairias sritis (socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, ūkio ir kt.). Įgyvendinant jaunimo politiką, svarbu, kad nuolat vyktų konstruktyvus institucijų bendradarbiavimas, plėtojant vaikų ir jaunimo užimtumą, kultūrinę ir švietėjišką veiklą.

Siekdami užtikrinti orų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, kursime tvarią ir subalansuotą pensijų sistemą, pagrįstą nuosekliu pensijų didinimu, dabartinės antrosios ir trečiosios pakopos pensijų kaupimo sistemos tobulinimu.

Efektyvus piniginės socialinės paramos teikimas yra vienas pagrindinių būtinų veiksnių, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, sušvelninti nepriteklius ir socialinės atskirties padarinius, finansinėmis priemonėmis skatinti šeimas, auginančias vaikus.

Negalią turinčių asmenų užimtumas yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų integracijos į visuomenę būdų. Svarbiausia sąlyga, sprendžiant neįgaliųjų užimtumo problemą – nuolatinė, aktyvi, integrali visų suinteresuotų valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, nevyriausybinių organizacijų veikla. Darbas neįgaliam žmogui suteikia didesnę galimybę save realizuoti, socializuotis, bendrauti, tapti savarankiškesniam, todėl plėsime profesinę reabilitaciją – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos, pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.

Sveikatą mes suprantame kaip asmens socialinę, fizinę ir dvasinę gerovę. Reformuosime sveikatos apsaugos sistemą taip, kad būtų užtikrinta konstitucinė teisė į nemokamą gydymą, o pati sistema būtų visiems prieinama, jautri ir orientuota į paciento interesus. Sveikatos apsaugos sistemos reforma turi būti susieta su ženkliu gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio didinimu, užtikrinant aukštą gydymo kokybę.

Šiandien didžiausia mūsų visuomenės rykštė – nesibaigianti lietuvių emigracija. Emigruoti skatina prasta darbo aplinka Lietuvoje, nepatenkinamos gyvenimo sąlygos, mažas darbo užmokestis. Mokslininkai emigruoja, nes menkas jų darbo prestižas, darbuotojai – nes nepakankamai atstovaujama jų interesams. Vienas iš papildomų emigraciją skatinančių veiksnių – sunkumai įsigyjant būstą, kuriant materialinius šeimos gyvenimo pagrindus.

Spręsdami klausimą, koks turėtų būti valstybės požiūris į nykstančių Lietuvos regionų problemą, mes labiau rūpinsimės ne teritorijomis, o žmonėmis. Tik taikydami kompleksines ir efektyvias priemones, galėsime paraginti gyventojus iš centrų važiuoti į mažesnius miestelius arba bent jau likti juose. Skatinsime įmones imtis įvairių socialinių iniciatyvų, kad jos didintų darbuotojų motyvaciją sveikai gyventi, gerintų jų gyvenimo sąlygas ir siektų geresnių darbo rezultatų. Įgyvendinsime papildomas priemones, skatinančias kvalifikuotus darbuotojus neišvykti į kitas šalis ieškoti geresnių darbo sąlygų ir galimybių, didinti savo ir savo šeimos narių socialinę gerovę Lietuvoje.

Migracijos procesų valdymą pavesime vienai institucijai, kuri, remdamasi tarptautinėmis mokslininkų ir verslininkų įžvalgomis, patirtimi, parengtų ilgalaikę kompleksinę emigracijos stabdymo ir išvykusius Lietuvos piliečius sugrįžti į tėvynę skatinančią programą.

III.Ekonominė demokratija

Mes pasisakome už socialiai atsakingą rinką, kai asmeniniai verslo interesai, pastangos ir konkurencija yra derinami su socialiniu teisingumu, solidarumu, o palankios sąlygos verslui sudaromos vadovaujantis socialine valstybės atsakomybe – atsakomybe aplinkai, žmogui, bendruomenei.

Lietuvos ūkis turėtų būti plėtojamas privačios ir valstybinės nuosavybės pagrindu. Nei viena nuosavybės forma negali būti ignoruojama, o ekonominės naudos siekimas neturėtų užgožti visuomenės bendrųjų interesų.

Šiuolaikiniame pasaulyje gali darniai sugyventi ir viena kitą papildyti visos verslo formos: stambios įmonės, smulkios ir vidutinės įmonės, individuali darbinė ir kūrybinė veikla, jų sinergija kurtų papildomą gėrį. Sėkminga įmonių veikla neabejotinai yra vienas svarbiausių ekonomikos ir socialinės gerovės variklių.

Didelį dėmesį skirsime sėkmingos įmonių veiklos plėtrai, nes įmonės yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, veikianti visų mūsų kasdienį gyvenimą ir prisidedanti prie jo gerinimo. Be sėkmingai veikiančių įmonių neįsivaizduojamas ekonomikos augimas, konkurencija, regionų vystymasis, visuomenės užimtumas ir tobulėjimas.

Skatinsime prekių ir paslaugų eksportą, užtikrinsime krovinių tranzitą, plėsime jūrų uosto veiklos galimybes, skatinsime išorinio giluminio uosto sukūrimą ir investicijas į jį.

Lietuvos ekonomikos perspektyvą matome kaip naujausiomis  technologijomis pagrįsto verslo plėtrą. Naudodami mūsų informacinių technologijų  sėkmingą sklaidą ir pasaulinio lygmens taikomųjų mokslų pasiekimus, padėsime realizuoti į ateitį orientuotą gamybą, nes tai mūsų ekonomikos garantas. Valstybė privalo sudaryti sąlygas inovatyvaus verslo ir taikomųjų mokslų plėtrai.

Įtvirtinsime solidarią mokesčių sistemą, panaikinsime disproporcijas tarp darbo ir kapitalo apmokestinimo, didinsime visų gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą. Iki Europos Sąjungos (ES) vidurkio lygio padidinsime bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymą valstybės biudžete. Pirmiausia to sieksime, naikindami šešėlinę ekonomiką, turto ir kapitalo slėpimą, nelegalų darbą ir sukčiavimą mokesčių srityje.

Šiandieniniame pasaulyje tarpusavio santykiai yra grindžiami socialiniais ryšiais, išsilavinimu ir išsimokslinimu, aplinkos tausojimu, subalansuota plėtra, darna ir socialinio teisingumo, tolerancijos principais. Žmonijai kelia realią grėsmę jos pačios sukurtos problemos: aplinkos tarša, pažeista ekologija, todėl kyla poreikis išsaugoti moralines vertybes, orientuotis į sveiką ir saugią gyvenseną. Klimato kaita ir gamtinių sąlygų blogėjimas aiškiai parodė, kad žmogus privalo gyventi, turėdamas atsakingą požiūrį į jį supantį pasaulį.

Siekiant išgyventi šiame pasaulyje, reikalinga ilgalaikė ekonominė, socialinė ir ekologinė tvarios plėtros strategija, atitinkanti dabartinę situaciją, nekenkianti ateities kartoms, tenkinanti jų poreikius ir svajones. Mes privalome eiti darnios raidos keliu ir siekti mažinti skurdą, įtvirtinti prasmingas gyvenimo nuostatas, patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, išspręsti emigracijos problemas, užtikrinti darnią ekonominę ir politinę visuomenės raidą, išvengti neatitaisomai žalingo poveikio gamtai.

Mes skatiname žaliosiomis investicijomis paremtą socialinę ekonominę plėtrą ir atsinaujinančios vėjo ar saulės energijos kūrimą, raginame tausoti aplinką, gamtos vertybes. Skatiname kurti stiprias ir savarankiškas socialines bendruomenes, puoselėti jų veiklą, kurti saugią, sveiką ir tvarią aplinką, kad bendruomenės tvarkytųsi pačios, o žaliųjų technologijų diegimas bendruomenėse ar jų ūkiuose taptų prioritetu. Sieksime plėsti miškus – juos naujai sodinti ir atsodinti, didinti medienos tūrį vienam hektarui, nes miškai – tai pagrindinė gyvosios gamtos buveinė ir ekologinės pusiausvyros veiksnys. Žemės ūkio paskirties žemė turi priklausyti ją dirbantiems žmonėms. Sieksime didinti žemės ūkio efektyvumą ir skatinti ūkių ir ūkininkų kooperaciją.

Skatinsime gamybą be atliekų ir žiedinę ekonomiką, didelį dėmesį skirsime ekonomikos infrastruktūros plėtrai: žvyrkelių asfaltavimo programai, automagistralėms tiesti, dujų tinklų plėtrai, elektroninėms paslaugoms tobulinti ir visoms transporto rūšims vystyti.

IV.Kultūrinė demokratija

Kultūrinė demokratija vienija įvairių pasaulėžiūrų, skirtingų tikėjimų ir tautybių žmones. Kultūra turi užimti deramą vietą ir užtikrinti mūsų nacionalinės tapatybės išsaugojimą, visavertį veikimą globaliame pasaulyje. Dėl šios priežasties skatinsime kultūros, kaip tautinės savimonės formavimosi, pilietiškumo stiprinimo ir žmogiškųjų vertybių šaltinio, sklaidą, puoselėsime lietuvių kalbą ir etninę kultūrą, saugosime kultūros paveldą, ugdysime pagarbą valstybės istorijai ir tradicijoms.

Lietuvos kultūrai išsaugoti ir plėtoti, jai atnaujinti ir stiprinti būtina demokratiška, atvira, visavertė, aktyvi valstybės politika kultūros srityje, kultūros infrastruktūros atnaujinimas. Skaidri ir efektyvi kultūros politika grindžiama demokratiniais jos formavimo ir įgyvendinimo principais, partneryste ir savireguliacijos mechanizmais, vykdant kultūros programas, plėtojant švietimą, mokslą ir meną, kultūrinę raišką ir jos industrijas, mažinant kultūrinę atskirtį. Svarbiausias mūsų uždavinys šioje srityje yra tai, kad švietimas, mokslas, menas ir kultūra būtų prieinami visiems, deramai finansuojami valstybės, o kūrėjai taip pat būtų vertinami, jų darbas gerai apmokamas.

Būtina įgyvendinti švietimo reformą, kad visiems būtų sudarytos lygios galimybės gauti vienodą mokymo kokybę, modernias ir aukšto lygio žinias. Švietimo kaita turi būti lanksti, kūrybiška, tenkinanti visuomenės poreikius ir suteikianti galimybes kiekvienam mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Mokymo programos turi užtikrinti įvairiapusio ugdymo pusiausvyrą, būti grįstos dabartiniais mokslo pasaulio ir gyvenimo pokyčiais, leisti įgyti reikiamas kompetencijas, užtikrinti darnios ir pilietiškos asmenybės brandą. Mes sieksime optimizuoti švietimo infrastruktūrą, gerinti švietimo vadybą ir stiprinti savivaldą, kelti mokytojų profesionalumą ir jų profesijos prestižą, didinti atlyginimus.

Kursime patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, derančią su darbo rinkos poreikiais, užtikrinančią darbinei karjerai būtinus specialiuosius ir bendruosius gebėjimus, kūrybiškumą, inovatyvumą ir verslumą.

Aukštasis mokslas – svarbus modernios europinės valstybės sektorius. LSDDP yra už visiems prieinamą, nemokamą universitetinį išsilavinimą (Lietuvos piliečiams nemokamos vienos specialybės bakalauro išsilavinimą suteikiančios studijos lietuvių kalba). Siekdami užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, aukštųjų mokyklų dėstytojų mokslinę karjerą ir prestižą, talentų pritraukimą, mokslo ir studijų institucijų tarptautinį konkurencingumą, didinsime finansavimą. Dėl ribotų valstybės finansinių išteklių ir efektyvesnio aukštajam mokslui skiriamų lėšų panaudojimo būtina pertvarkyti mokymo programas ir universitetų tinklą: specialistai turi būti rengiami, atsižvelgiant į visuomenės poreikius; stiprinama akademinė laisvė ir skatinamas akademinės bendruomenės dalyvavimas; užtikrinamas teisėtumas, atskaitomybė ir skaidrumas, valdant aukštąsias mokyklas.

V.Politinė demokratija

LSDDP, įgyvendindama politinės demokratijos idealus ir puoselėdama atvirą pilietinę visuomenę, laikosi šių pagrindinių principų:

• Konstitucijos ir teisės viršenybės;
• politinės korupcijos užkardymo ir valdžios skaidrumo;
• visų išrinktų ir paskirtų valdžios atstovų sistemingos atsakomybės ir atskaitomybės žmonėms;
• kuo platesnio visuomenės ir piliečių dalyvavimo valdant šalį;
• skirtingų tikėjimų, įvairių pasaulėžiūrų ir tautybių žmonių vienijimo dėl bendrų tikslų.

Lietuvoje socialdemokratai visuomet buvo parlamentinės respublikos šalininkai ir dabar pasisako už parlamentarizmo stiprinimą. Mes – už reformas, už evoliucinį valstybės raidos ir valdžių tobulinimo kelią. Mes – prieš kairįjį radikalizmą, prieš nestabilumo bei nesantaikos kurstymą.

LSDDP laikosi principinės nuostatos, kad geriausiai žmonių problemas supranta ir sprendžia ta valdžia, kuri yra arčiausiai žmonių, todėl esame už vietos savivaldos stiprinimą ir regioninės politikos plėtrą. Mes pripažįstame visuomeninių rinkimų komitetų veiklą, nesupriešiname jų su partiniais politikais, merus vertiname ne pagal partiškumą, o pagal kompetenciją ir gebėjimą telkti bendruomenes. Įgyvendinę tiesioginius merų rinkimus, nuosekliai siekiame sukurti dviejų pakopų savivaldą. Regioninę politiką vykdysime pasitelkę ekonominius ir finansinius svertus, sieksime, kad būtų panaikinti didžiuliai užimtumo ir gyvenimo lygio skirtumai Lietuvoje.

Reformuosime valstybės valdymą, mažindami biurokratiją, užkardydami politinę ir tarnybinę korupciją. Neproporcingas valstybės tarnautojų skaičiaus didinimas atspindi politinės valios stoką. Diegdami informacines technologijas ir šalindami valdininkų subjektyvių sprendimų galimybes, panaikinsime kyšininkavimo prielaidas, apribosime nuteistų už korupcinius nusikaltimus asmenų galimybes eiti aukštas renkamas ir skiriamas politines pareigas.

Lietuvos gerovės valstybei kurti ir tautai išlikti ypatingą reikšmę turi nacionalinio saugumo ir užsienio politikos prioritetai. LSDDP pasisako už išmintingą, subalansuotą užsienio ir gynybos politiką. Mes išskiriame tris svarbiausius neatsiejamus prioritetus: Europos Sąjungos integraciją, dalyvavimą transatlantiniame gynybos Aljanse ir konstruktyvius santykius su kaimyninėmis valstybėmis.

LSDDP, kitaip negu radikalios kairiosios partijos, remia vieningą ir stiprėjančią Europos Sąjungą, palaiko reformas, didinančias jos saugumą, skatinančias ekonomiką, mažinančias socialinę atskirtį. Narystę NATO grindžiame patikima partneryste, visišku įsipareigojimų vykdymu. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje – kiekvieno jaunuolio patriotinė pareiga. Geros kaimynystės politikoje ypatingą dėmesį skiriame Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimui ir santykiams su kitais kaimynais gilinti, tačiau neapsiribojame tik regioninėmis problemomis – visomis išgalėmis siekiame santaikos visame pasaulyje.

VI.Gerovės Lietuva

Lietuvos socialdemokratų darbo partija sieks sukurti Gerovės Lietuvą – skandinaviškojo modelio gerovės valstybę visiems. To pasieksime evoliucijos būdu, plėtodami demokratinio socializmo procesą keturiomis – politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės demokratijos – kryptimis. Remsimės demokratinės valstybės principais ir užtikrinsime šių keturių krypčių darną, kurdami šiuolaikinę ir vieningą visuomenę.

Gerovės Lietuvoje nebus kraštutinio individualizmo garbinimo, bus siekiama ekonomiškai, socialiai ir kultūriškai pažangų asmens interesą suderinti su visuomeniniais, bendrais interesais. Bus pašalinti nesutariančių pusių socialiniai konfliktai, įsivyraus socialinė taika ir santarvė.

Gerovės valstybės institucijos vykdys plačias socialines programas. Socialinis kolektyvas imsis atsakomybės už kiekvieno asmens gerovę, tačiau žmogaus laisvė nebus pažeidžiama. Socialinė politika bus universali, todėl pasieks visus socialinius sluoksnius, įvairias grupes, o socialinės teisės įgis tokią pačią pirmapradę svarbą kaip prigimtinės teisės.

Gerovės Lietuvoje visuomenė gyvens harmoningai, permainos bus įgyvendinamos susitarimo pagrindu. Žmogus įgis galimybių tik būdamas visuomeniškai aktyvus, egzistuos didesnė socialinių sluoksnių lygybė, bus orientuojamasi į vidurinįjį sluoksnį ir socialiai pažeidžiamus piliečius. Bus labai padidintas sukurto bendro gėrio perskirstymas per biudžetą, garantuotas visuotinis užimtumas ir kūryba, prieinamos gydymo paslaugos ir darni aplinka.

Tokią Lietuvą, kurioje gera gyventi visiems, gali sukurti tik Jūsų remiama LSDDP.

LSDDP pirmininkas                                                                          GEDIMINAS KIRKILAS