Kas keturi metai renkame naują įstatymus leidžiančią valdžią. Nauji Seimo rinkimai nusimato 2020 metų spalio 11 dieną. Daug įvairių interesų sukasi už Seimo nario kėdės. Negalima vienareikšmiškai vertinti visų seimo narių, yra įvairių žmonių. Požiūris į Seimą ir seimūnus priklauso nuo to kaip elgiasi dominuojanti dauguma. Deja vis jau kelios kadencijos sulaukia daugiau neigiamo požiūrio į atliekamus darbus  ir priimamus įstatymus. Aišku kiekvienas iš mūsų esame geriausi žinovai kaip valdyti valstybę, nors  patys ir išrenkam tuos kas valdys ateinančius ketverius metus. Daug kas skundžiasi, kad vistiek išrinksim tokius pačius. Tačiau ar rinkdami neuždedam aklai paukščiuko ant žinomos pavardės? Ar neuždedam paukščiuko ant nežinomos pavardės protestuodami, kad neišrinkti girdėto ir jau buvusio valdžioje? Ar nesame naujų ir daug žadančių ir mirgančių žiniasklaidoje veidų aukos?

     Stebint statistiką internete galima vertinti, kad tik apie 15 procentai rinkėjų nagrinėja ką jie rinks. Tuo tarpu internetas suteikė galimybes pamatyti visą renkamo politiko veiklos istoriją. Ar nesame patys kalti, kad nepasižiūrime kiek politikas nusipelnė mūsų balso. Taip ta dalis rinkėjų kuri nagrinėja politikų biografijas  vėliau pasidalina savo surinkta informacija. Jie stipriai įtakoja kitų rinkėjų pasirinkimą. Tačiau kodėl patiems nepabandyti savarankiškai panagrinėti renkamo Seimo 2020 kandidato biografiją?  Saraše tikrai yra garbingų žmonių, kurie tyliai dirba darbą visuomenei ir nėra tiek garsūs kiek prisipiarinę politikai. Gal tada sumažės politikų kurie sukelia bukas audras stiklinėje  ir neturi kompetencijos, o gal ir noro spręsti svarbius Lietuvai klausimus.

Korupcija ir protekcionizmas

   Korupcija ir protekcionizmas yra visų valstybių didžiausia rykštė. Daugybė didžių valstybių ir  imperijų žlugo visuomenę ir elitą užvaldžius goduliui, korupcijai. Didžiausia blogybė net ne kyšininkavime, ypač žemesniųjų valdininkų grandžių. Žmonės valdžioje stengiasi į viršūnes prastumti ne gabius, bet lojalius sau žmones.  Kuriasi klanai, jielito grupės kurių interesu tampa ne valstybės gerovė, bet galimybės išlaikyti postus savo rankose. Atitinkamai kuriama daugybė  įstatymų ir jų pataisų akivaizdžiai skirtų kažkieno interesams. Daugybė vidutinybių aukščiausiuose valdžios postuose, stringantys svarbūs valstybei projektai. Itin baisi situacija ES paramos skirstyme kur milijonai išdalinami projektams kurie išnyksta tik suėjus reikalaujamam terminui.

    Neabejotinai padidintos ES lėšos Lietuvos ūkiui sukurs papildomą intrigą 2020 Seimo rinkimuose. Vėl komandą Seimo rinkimams buria darbo partija. Blogiausia, kad net keletas Seimo kėdžių gali vėl prileisti įsisavintojus prie svarbių ES paramos skirstymo postų. Kad sudaryti vadančiąją daugumą rinkimus laimėjusieji pasirengę daug kam. Nors principe ES lėšų skirstymo schemos jau susiformavusios, beveik nevaikšto kyšiai grynais pinigais. Sujaukti susiformavusias schemas gali tik itin stipri ir tame suinteresuota valdžia.

    Belieka tikėtis kandidatų kurių programoje praėjusių ES ir valstybinių pinigų paramų skirstymo revizijos. Turi būti išnagrinėti žlugę ar efekto neteikę ES projektai. Aiškiai užkeltų kainų ir beprasmiški projektai.  Turi būti keičiami  valdininkai kurie patvirtino tokius abejotinų rezultatų projektus.  Žiūrint į dabartinę situaciją stebimi formalūs rodikliai, nevertinamas projektų realus poveikis ekonomikai ar aplinkai. Vien tik stebėjimo ir analizės mechanizmo, efektyvesnių vertinimo rodiklių įvedimas leistų ateityje nekartoti tų pačių klaidų.

Molėtų rajono turizmo viešinimo projektai. Viešai internete skelbiami trys projektai bendra verte 733 224 eurai. Du projektai kartu su kitais rajonais, vienas 152 247 euro vien tik Molėtams. O kur dar pinigai kitiems projektmas? Žiniasklaidos ir rinkodaros specialistų vertinimu už tokius pinigus galima būtų padaryti tarptautinį kelionių portalą anglų kalba ir iškelti jį į 10- 20 poziciją tarp tarptautinių portalų. Specialistų vetinimu pinigai išleisti itin neefektyviai - panaudoti stacionariems stendams, virtualiems žaidimams, neturintiems pritraukimo jėgos filmukams. Nors padaryta gana gera vizualinė medžiaga, kurios Molėtams trūko. Tačiau jei tą patį darytų profesionali kelionių žiniasklaida internetinė projekto dalis  kainuotų kelis tūkstančius eurų. Tuo tarpu į ES pinigų skirtymo programas net nėra įtraukiamos specializuotos žiniasklaidos kaip galimos paramos gavėjos regionams reklamuoti. 

Žemės ūkio vystymas

Lietuva tapusi stambių perdirbėjų ir prekybininkų šalimi. Vakarų praktika kitokia. Ten kooperuojasi ūkai perdirbdami ir parduodami savo produkciją. Pas mus ūkininkas – žaliavos gamintojas. Siekis sulyginti subsidijas su kitomis ES valstybėmis yra  populistinis. Kitose valstybėse  vidutinis atlyginimas gerokai aukštesnis. Atitinkamai gamybos savikaina, kurioje didelę dalį sudaro atlyginimas darbuotojams yra aukštesnė Vakarų ir Pietų Europos valstybėse. Ilgalaikėje perspektyvoje žemės ūkio situacijai pagerinti daugiau pagelbėtų paramos perprofiliavimas į perdirbimo verslus. Tai aišku daroma, bet vėl trūksta procesų kontrolės. Pinigai didele dalimi patenka visai ne pas ūkininkus, o pas tuos kas moka paramos paprašyti ir turi ryšių. Tame tarpe visai nesusiję su žemės ūkiu.

 Žemės ūkiui svarbus alkoholio distiliavimo verslo įteisinimas. Ne pigios samanės leidimas kaip įstrigę jau kelių kadencijų seimūnų galvose, bet normaliam vidutinio dydžio distilerijų  verslui. Vakarų Europoje distilerijos dalyvauja net dviejuose susijusiuose ekonominiuose/žemės ūkio žieduose. Tai tiesioginis nekondicinės ir perteklinės žemės ūkio produkcijos panaudojimas gaminant aukštos vertės, mažos sandėliavimo apimties, paprasto sandėliavimo, su laiku augančios vertės produkciją. Per metus statinėse laikomo distiliato vertė išauga apie 30 procentų.   Taip pat distilerijos labai svarbios Vakarų Europos turizmo versle. Regionai turintys garsias distilerijas pritraukia daugiau turistų, reklamuojama visa krašto kelionių  infrastrūktūra, geriau užpildomi viešbučiai, maitinimui panaudojama vietinė žemės ūkio produkcija. Tai ilgai besivystantis ir gana didelių investicijų reikalaujantis verslas.  Latviai distilerijų svarbą suprato prieš dešimt metų ir sudarė rimtas konkurencinio pranašumo sąlygas. Jau ima jaustis poveikis ir turizmui, nes pastarųjų metų kelionių apžvalgose labai dažnai minimos latviškos distilerijos. Prasigers tauta? Kaip ne taip,  kai litras vaisinio distiliato kainuoja 20 eurų. Greičiau draudimai tai  stambių spiritinių gėrymų gamyklų protekcija. 

Ekonominė veikla           

    Vos ne pagrindiniu rinkiminiu šūkiu tampa minimalios algos didinimas. Pašalpos pradedantiesiems ir šiaip nevykėliams.  Ir kas? Tai eilinis populizmas žemiausių pajamų rinkėjų grupei.   Tačiau realią valstybės ekonomiką kuria vidutinioji klasė. Valdžios užduotis turi būti šios visuomenės grupės stiprinimas. Tai yra vidutinės darbo valandos vertės augimas. Vidutinio atlyginimo nepakelsi administracinėmis priemonėmis kaip galima su minimaliu atlyginimu. Čia reikia stiprių ekonomikos vystymo programų. Ir jei nebūtų leista tiek ES paramos įsavinti ( o tiesiai įvardinant išvogti) jielitui, tai turėtumėm kiek kitokią situaciją. Tai ne tik vogimas, tai ir konkurencinio pranašumo suteikimas tiems kas gauna ES paramą prieš tuos kas tokios paramos negauna. Smulkaus perdirbimo, smulkios prekybos verslo realus skatinimas, stambiųjų perdirbėjų ir prekybininkų reguliavimas. Kaip ir yra verslo skatinimo programų kai darbo biržoje dalinami pinigai verslui kurti. Vėl nėra profesionalų galinčių įvertinti galimą pinigų panaudojimo efektą. Tuo tarpu veikiančiam nedideliam verslui gauti paskolą ar subsidiją įmanoma tada kai jau ir pats tokius pinigus gali turėti. Profesionalų trūkumas ar neprileidimas ( dėl nepriklausymo klanui) tokiuose įstaigose kaip Invega, Investuok Lietuvoje. Matosi daugiau piaro, nei padarytų realių darbų.

Lietuva puikiai atrodo administracinėmis priemonėmis nustatytu minimaliu atlyginimu. Tik kiek tai paveikia realią žmonių gerovę?

Vidutinės metinės šeimos ūkio pajamos, gerai, kad lenkiam Bulgariją ir Rumuniją. Panagrinėta kiek pajamos skiriasi šeimų kurios turi ir neturi vaikų. 

 Gamtos apsauga

Valstiečiai rinkimų programoje žadėjo reformas saugomų teritorijų tarnyboje. Pažadus greitai pamiršo, paliktas net dabartinis, neaišku ką veikiantis direktorius. Toliau faktiškai vadovauja Rūta Baškytė. Jos vadovavimo metu pridaryta daug problemų tiems kas gyvena saugomose, nors tiksliau nusaugotose teritorijose.

  Esamą situaciją nusaugotose teritorijose galima apibendrinti kaip nei visuomenei, nei verslui. Plyni kirtimai, užstatomos gražiausios paežerės, verslo interesų ignoravimas. 

  Veiklos pradžioje atsirado daugybė draudimų, tame tarpe ir ganymo. Pasekmė - krumynais užaugę laukai ir pakrantės, kam tvarkyti dabar leidžiami dešimtys milijonų. Daugybė draudimų Nerijoje, ypač verslui. Pasekmė- merdintis fantastiškas kurortas, atgyjantis tik šilčiausio sezono metu. Kitas paskutinių metų kraštutinumas - paežerių dalybos statyboms net draustiniuose. Taip leidimą statybai gavo ir dar buvusios kadencijos seimūnė L. Graužinienė, daug įtakingų verslininkų. Situacija nepasikeitė ir naujoje kadencijoje, gal net pablogėjo. 
   Užstatymų fone daugybė uždraustų palapininių stovyklaviečių prie ežerų. Laikas politikams kurie padidintų galimybes visuomenei prieiti prie ežerų, turiningai ilsėtis gamtoje. Puslaukinės legalios stovyklavietės tai visai ne girtuoklystės vieta. Pavyzdžiui dabar uždraustose Alnio ežero stovyklavietėse rinkdavosi savaitės ar net ilgesniam poilsiui šeimos su vaikais, buvo susikūręs labai draugiškas sociumas. Dabar stovyklos užimamos pagrinde savaitgaliais, baudų nebijančiomis girtuokliaujančiomis kompanijomis. 
 Didžiuliame Labanoro parke nė vieno patogaus ir gražiai įrengto žiedinio dviračių ir pėsčiųjų tako. Nėra jungimo su vietine turizmo infrastruktūra.   Susigrūdimas prie pėsčiųjų ir pažintinių takų koronoviruso metu parodė, kad žmonėms trūksta galimybių turiningai pailsėti gamtoje. 
  Valdantieji nieko nepadarė, kad sustabdyti plynus kirtimus gražiausiose vietose. Demagogiškai buvo pareikšta, kad miškus reikia kirsti suplakant miškus  gražiausiose vietose ir pramoniniuose miškuose. Nusaugomų teritorijų valdininkai vertė kaltę, kad tokie įstatymai. Nors būtent jie turi dideles galias įstatymų kūrime. Kaip daug išmanumo sugebėjo parodyti kai reikėjo įteisinti sklypų dalinimą draustiniuose. Užsinorėjo ir padarė. Tiesa kiek komiškai išėjo, kad valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje dalinti negalima, o Parko kraštovaizdžio draustinyje jau galima. Nors abiejų tie patys apsaugos tikslai. Tai jei būtų noras tai nuo plynų kirtimų bent paežeres ir draustinius išsaugotų.
  Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į leidimą kirsti nebrandų mišką kai jame yra dalis brandaus miško. Vis kažkaip sklypai susimaišo iki galimų  proporcijų. 

 Bet kokiu atveju būtinos esminės refomos Saugomų teritorijų tarnyboje. Vadovų vietą turi užimti suprantantys gamtinius procesus ir vietinių žmonių bei verslo poreikius. 

Aiseto kraštovaizdžio draustinio užstatymo planas jau tapęs  betvarkės Saugomomose teritorijose simboliu. Tvarkymo planą  darė viena iš tarnybą aplipusių firmelių, kurių pilna įsavinant europinius pinigus per visokius planus, tyrimus, studijas. Žmogaus įtakai jautriame kraštovaizdžio draustinyje nebuvo samdomas kraštovaizdžio architektas, o pagal sklypų savininkų pageidavimus suplanavo geografinį išsilavinimą turntys " specialistai". Visas ginčas ir problemos būtų išpręstos pasamdžius profesionalių architektų ekspertizę. Tai buvo siūloma dabartinės valdžios atstovams Aplinkos ministerijoje. O nusiuntus raštą premjerui Skverneliui į jį net nebuvo teiktasi atsakyti, persiuntinėjami atsakymai iš ministerijų ir įstaigų. 

Kaip atrinkti tinkamą Seimo narį

Nėra sudėtinga įvesti kandidato vardą ir pavardę google paieškoje. Bus išmesti dauguma rezultatų apie jo veiklą ir jo ryšius. Nors daugybė rezultatų gali paieška praleisti. 

  Sujunkite vardą ir pavardę su žodžiais "kyšis", "prekyba poveikiu", " skandalas", "KGB rezervas", "įdarbino sunų/dukrą", "juodosios buhalterijos byla" ir panašiomis raktinėmis frazėmis. Google dažniausiai pateikia papildomus rezultatus,  kas gali išduoti ar nebuvo politikas pastebėtas darant neigiamus darbus.

  Taip pat panagrinėkite jo ryšius su verslu, ar neturės jam korupcinės įtakos verslininkai. Dažniausiai politinės veiklos pradžioje pradedantys politikai ne įtin slepia turimus ryšius. Daug abejonių ar tie ryšiai būna nutraukiami politinės karjeros metu.