Daugiabučių, kurie po modernizavimo pasiekia A energinę klasę, paramai yra skirta 410 mln. eurų. 2024 metų pradžioje buvo gauta paraiškų už 23 mln. Ar verta siekti A klasės, kuo skiriasi privaloma B klasė nuo A klasės?

 

Parama daugiabučio renovavimui

Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) 2023 metų pradžioje paskelbė atskirą kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga – po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Šiam kvietimui skirta 410 mln. eurų. Per metus nuo kvietimo pradžios APVA gavo 30 paraiškų, iš kurių 23 projektai jau yra patvirtinti, likę 17 projektų vertinami ar tikslinami. Bendra patvirtintų projektų rangos darbų vertė apie 23 mln eurų. Kadangi lėšos neišnaudotos, kvietimas pratęsiamas iki 2024 m. kovo 18 d. arba kol baigsis kvietimui numatytos lėšos.

Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui, administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių), 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui. Asmenims, kurių pajamos mažos ir jie gauna kompensaciją už šildymą, renovacija nieko nekainuoja.

Paraiškoms atnaujinti daugiabutį iki A klasės netaikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, t.y., paraiška nagrinėjama iškart ją pateikus ir, nustačius, kad ji atitinka reikalavimus, pasirašoma valstybės paramos sutartis.

Parama A klasės daugiabučio renovacijai

Valstybės parama, jeigu įgyvendinus projektą pasiekiama A ar aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė:

1. Lengvatinis kreditas (ne didesnės nei 3 proc. dydžio palūkanos pirmus penkerius metus). Kreditas suteikiamas iki 20 metų laikotarpiui.

2. 100 procentų kompensacija (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių) taikoma:

• modernizavimo projektui (įskaitant investicijų planą ir jo tikslinimą), techninio darbo projekto parengimui ir ekspertizei, pastato energinio naudingumo sertifikato, parengto ir išduoto prieš modernizavimą, energinio naudingumo sertifikato (įskaitant pastato sandarumo matavimą), parengimui po modernizavimo, techninės (projektavimo) užduoties, topografinio plano parengimui, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų gavimui, statybą leidžiančio dokumento išdavimo išlaidoms padengti.
• išlaidoms statybos techninei priežiūrai vykdyti.
•  modernizavimo projekto administravimui.

3. 30 procentų kompensacija įgyvendinus projektą suteikiama už:

• energinį efektyvumą didinančias priemones.

4. 20 procentų papildoma kompensacija įgyvendinus projektą suteikiama už:

• daugiabučiame name įrengtą atskirą ar modernizuotą neautomatizuotą šilumos punktą ir įrengtus balansinius ventilius ant stovų.
• pertvarkytą ar pakeistą šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą (-as) (įskaitant šildymo sistemos balansavimo darbus), butuose ir kitose patalpose įrengtus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius.

Kaip matyti, norint, kad modernizuotas daugiabutis pasiektų A energinę klasę papildomai tereikia modernizuoti ar pertvarkyti šilumos punktą (jeigu nemodernizuotas) ir įrengti balansinius ventilius ant karšto vandens stovų, individualius šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir termostatinius ventilius.

Daugiabučio renovavimo investicinis planas

Investicinis planas – tai dokumentas, kuriame fiksuojama daugiabučio būklė, šilumos sąnaudos, siūlomos modernizavimo priemonės, jų įgyvendinimo sąlygos, renovacijos kaina ir projekto atsiperkamumas. Paprastai rengiami 2 ar net 3 investicijų plano variantai, gyventojai gali rinktis modernizavimo priemones ir kainą. Investicinių planų rengėjų sąrašas skelbiamas Statybos sektoriaus vystymo agentūros puslapyje.

Pirmiausia daugiau nei pusė daugiabučių butų savininkų turi pritarti renovacijai (50 proc. butų savininkų + 1 balsas) ir įgalioti valdytoją arba namą administruojančią įmonę užsakyti investicijų planą. Vidutinė investicinio plano kaina apie 1500-1800 Eur (priklauso nuo namo dydžio ir būklės). Jeigu name yra, pavyzdžiui 80 butų, 1500 eurų padalinama kiekvienam butui, tai būtų po 18,75 Eur. Jeigu vėliau investicijų planas patvirtinamas ir galutinai pritariama renovacijai, jo kainą kompensuoja valstybė. Jeigu gyventojai, apsvarstę investicijų planą, jam nepritaria, pinigai už jį negrąžinami.

Daugiabučio renovacija iki A klasės – tai energiją taupančios priemonės plius šilumos punkto modernizavimas ir balansinių vožtuvų bei šilumos apskaitos prietaisų įrengimas.

Valstybės kompensuojamos modernizavimo priemonės, tinkamos finansuoti, nurodytos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ priede.

Valstybės remiamos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės:

 

I.	ENERGINĮ EFEKTYVUMĄ DIDINANČIOS PRIEMONĖS
1.	Šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atnaujinimas (modernizavimas):
1.1.	šilumos punkto ir (ar) karšto vandens ruošimo įrenginių įrengimas, keitimas ar pertvarkymas; arba biokuro katilinių ar katilų šilumos energijai gaminti ir (ar) karštam vandeniui ruošti įrengimas ar keitimas, jeigu daugiabutis namas nepatenka į savivaldybės šilumos ūkio specialiajame plane numatytą centralizuoto šilumos tiekimo teritoriją
1.2.	šildymo sistemos atnaujinimas ar pertvarkymas ir (ar) balansinių ventilių ant stovų įrengimas, ir (ar) šildymo sistemos balansavimas, ir (ar) šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimas, ir (ar) vamzdynų izoliavimas, ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas, ir (ar) individualių šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos įrengimas
1.3.	karšto vandens sistemos pertvarkymas, atnaujinimas, vamzdynų keitimas ir (ar) izoliavimas
11.	Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos) įrengimas šilumos ir (ar) elektros, ir (ar) vėsumos energijai gaminti, ir (ar) karštam vandeniui ruošti
2.	Vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas, įskaitant mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąžos (rekuperacijos) funkcija įrengimas
3.	Stogo ar perdangos pastogėje šiltinimas, įskaitant stogo konstrukcijos sustiprinimą ar deformacijų šalinimą, stogo dangos keitimą, lietaus nuvedimo sistemos sutvarkymą ar įrengimą, arba naujo šlaitinio stogo (be patalpų pastogėje) įrengimas (įskaitant kopėčias ar laiptus į pastogę), apšiltinant jį arba perdangą pastogėje
4.	Išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą, esamų lietvamzdžių demontavimą, įrengimą ar keitimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą (išskyrus keitimą naujais) ir nuogrindos sutvarkymą
5.	Balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą
6.	Bendrojo naudojimo patalpose esančių langų keitimas ir (ar) bendrojo naudojimo lauko durų (įėjimo, tambūro, balkonų, rūsio, konteinerinės, šilumos punkto) keitimas (įskaitant susijusius apdailos darbus), įėjimo laiptų remontas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams (panduso įrengimas)
7.	Butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus
8.	Rūsio perdangos šiltinimas
9.	Liftų atnaujinimas (modernizavimas) - jų keitimas techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais liftais, įskaitant lifto ir priėjimo prie lifto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams
10.	Bendrojo naudojimo elektros inžinerinės sistemos ir (ar) apšvietimo sistemos atnaujinimas (modernizavimas) (elektros kabelių keitimas, šviesos diodų (LED) apšvietimo ir automatinės apšvietimo valdymo sistemos įrengimas)
II.	KITOS GALIMOS NAMO ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PRIEMONĖS
11.	Kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių ir lietaus nuotekų, drenažo, taip pat ir namui priklausančių vietinių įrenginių) atnaujinimas ar keitimas
12.	Konstrukcijų (balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir saugos aptvarų, stogelių virš įėjimo į pastatą), kurios nesusijusios su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis, nurodytomis pirmajame šios lentelės skyriuje, keitimas - teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos jų avarinės būklės likvidavimas
13.	Bendrojo naudojimo laiptinių paprastasis remontas (vidaus sienų, lubų, grindų paruošimas dažymui ir dažymas ir laiptų, laiptų turėklų atnaujinimas ir dažymas)
14.	Čiurlių ir (ar) kitų paukščių rūšies reikalavimus atitinkančios dirbtinės lizdavietės
15.	Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas daugiabučiam namui priklausančiose automobilių saugyklose

Apie atskiras energinį efektyvumą didinančias priemones informacijos yra daug, laikoma, kad efektyviausios yra sienų ir stogo šiltinimas.

Daugiabučio šilumos punkto modernizavimo projektas

Šilumos punktai būna individualūs (vietiniai) arba grupiniai (centriniai). Individualus šilumos punktas yra įrengtas daugiabučio rūsyje ir iš jo šilumnešis tiekiamas į tame pat pastate esančias šildymo, karšto vandens sistemas. Šiluma iš miesto centralizuotų šilumos tinklų vamzdynais atiteka iki pastato, patenka į pastato šilumos punktą, kuriame aukštesnių parametrų šilumnešis yra transformuojamas į žemesnių parametrų šilumnešį pagal konkretaus pastato vidaus šildymo sistemos ir karšto vandens poreikį.

Grupinis šilumos punktas yra įrengtas atskirame pastate, iš kurio šilumnešis ir (jei yra poreikis ir karštas vanduo) tiekiamas į kelių (ne mažiau kaip dviejų atskirai stovinčių) objektų šilumos įrenginius. Grupiniai šilumos punktai yra skirti aprūpinti šiluma ne vieną, o visą grupę pastatų ir yra tarpinis elementas tarp šilumos tiekimo tinklų ir atskirų vartotojų grupių. Grupiniuose šilumos punktuose yra įrengiami karšto vandens pašildytuvai, iš kurių karštas vanduo į atskirus pastatus tiekiamas kvartaliniais tinklais lygiagrečiai, kaip ir šilumnešis šildymui.

Pastato vidaus šildymo sistemos gali būti įvairių tipų:

• pagal šilumnešio cirkuliaciją - natūralios (gravitacinės) ir priverstinės cirkuliacijos;
• pagal magistralinių vamzdynų išdėstymą – viršutinio ir apatinio paskirstymo;
• pagal šilumnešio tekėjimą į šildymo prietaisus – dvivamzdės ir vienvamzdės;
• pagal šilumnešio judėjimo kryptį tiekimo ir grąžinimo magistralėse – šakotinės ir lygiažiedės;

Priklausomai nuo esamos šildymo ir karšto vandens sistemos tipo ir būklės, rengiamas atskiras šilumos punkto modernizavimo projektas. Dažniausiai, siekiant naudos ir kaštų balanso, šilumos punkto modernizavimas apima:

• elevatorinio šilumos punkto keitimą nauju automatiniu;
• vidaus šildymo sistemos subalansavimą;
• karšto vandens sistemos subalansavimą;
• termostatinių ventilių ant šildymo prietaisų įrengimą;
• individualios šilumos apskaitos kiekvienam butui (šilumos kiekio daliklius) įrengimą;
• išmanųjį nuotolinį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose bei įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, geriamojo vandens prieš karšto vandens ruošimo įrenginį (šilumokaitį) apskaitą;

Šilumos punkto modernizavimo projektus rengia specializuotos įmonės, dažniausiai tos pačios įmonės darbuotojai tuos projektus ir įgyvendina.

Daugiabučio šilumos punkto modernizavimo projekto schema.

Investicijos į šilumos punkto modernizavimą nėra didelės (savaime suprantama, priklauso nuo šilumos punkto ir šildymo sistemos būklės, namo ploto ir daugelio kitų faktorių), tačiau apskaičiuota, kad vidutiniškai siekia apie 15 eurų kv. metrui. Tipinio dviejų kambarių, 60 kv. metrų ploto buto gyventojams į šildymo sistemos pertvarkymą reikėtų investuoti apie 900 eurų. Tačiau tokio dydžio investicijos leidžia sutaupyti iki 20–30 proc. šilumos energijos, atsižvelgiant į individualius poreikius šildytis ir pastato būklę iki renovacijos. Didžioji dalis darbų atliekami pastato šilumos punkte, laiptinėse, rūsiuose, o bute darbai užtrunka tik 3-4 val. Gyventojams nereikia savarankiškai deklaruoti suvartoto karšto vandens kiekio, nebelieka galimybės nesąžiningiems vartotojams piktnaudžiauti. Tad vien tik šilumos punkto modernizavimas yra efektyvus norint mažiau mokėti už šildymą.

Daugiabučio šilumos punkto modernizavimas

Problema ta, kad elevatoriniai šilumos punktai yra valdomi rankiniu būdu. Prie jų turi budėti žmogus, kuris pagal lauko temperatūrą sukiotų sklendę ir į butus paskirstytų šilumą: kai lauke šalta – įleisti daugiau šilumos, kai lauke šilta – sumažinti šildymą. Tačiau niekas šilumos punkte nesėdi, į termometrą nežiūri ir sklendės nesukioja. Ji nustatoma taip, kad palaikytų maždaug vienodą temperatūrą visą parą. Ir tuomet, saulei pašvietus kambariuose tampa per karšta, gyventojai atveria langus ir brangią šilumą leidžia laukan.

Visai kitaip veikia automatizuotas šilumos punktas. Ten sklendę reguliuoja automatika. Davikliai pastato išorėje ir viduje fiksuoja temperatūrą, o automatika atitinkamai reguliuoja šilumą įleidžiančią sklendę. Priedo, modernią įrangą galima suprogramuoti taip, kad naktį patalpos būtų šildomos mažiau, primažinti karšto vandens temperatūrą ar nustatyti norimą šildymo grafiką. Pavyzdžiui, gyventojų sutarimu sumažinti vienu laipsniu šildymą visam namui. O daugiabutyje tai iškart maždaug 5 procentais sumažintų sąskaitas.

Elevatorinio ir automatizuoto šilumos punkto skirtumai labiausiai jaučiami rudenį ir pavasarį, kai itin svyruoja paros lauko temperatūra: dieną pašvietus saulei įkaista virš 15 laipsnių, o naktimis nukrenta žemiau nulio. Specialistų teigimu, tuomet namai su automatizuotais šilumos punktais sutaupo iki 30 proc. šilumos energijos.

Jeigu elevatorinis šilumos punktas keičiamas automatiniu, jame atliekami šie darbai:

• įrengiamas lauko temperatūros daviklis ir automatinis valdiklis šilumos punkte. Pasikeitus lauko temperatūrai valdiklis sumažina arba padidina tiekiamo vandens temperatūrą, taip užtikrina komfortiškas sąlygas butuose ir šilumos taupymą;
• šildymo sistema išvaloma, sumontuojami sistemos švarą palaikantys prietaisai;
• subalansuojami stovai, sumontuojant rankinius ar dinaminius balansinius vožtuvus ir tinkamai sureguliuojami pagal projektinius srautus.

Daugiabučio vienvamzdės šildymo sistemos pertvarkymas

Daugelyje senų sovietinių daugiabučių šildymo sistema yra vienvamzdė, bet ją irgi galima ir reikia sutvarkyti, kad šiluma nebūtų švaistoma. Tuo metu, kai buvo statomi daugiabučiai ir juose montuojamos vienvamzdės sistemos, pirmiausia buvo galvojama apie medžiagų taupymą, nes palyginti su dvivamzde sistema, tokiai sistemai įrengti reikėjo mažiau vamzdžių ir kitų detalių. Vienvamzdės sistemos buvo reguliuojamos naudojant trieigius reguliavimo vožtuvus. Dabar jais reguliuoti sistemos beveik neįmanoma, nes per daug metų jie gali būti užstrigę, gali būti užsinešę apvadiniai vamzdžiai, kai kurie gyventojai yra nuėmę reguliavimo rankenas, todėl šių trieigių vožtuvų pajudinimas atneštų ne naudą, o tik problemas, gali būti visiškai nutrauktas šilumnešio srauto tekejimas stove. Norint užtikrinti tinkamą ir ilgalaikį sistemos veikimą, renovuojant pastatų šildymo sistemas reikia keisti visus komponentus. Sklandžiam vienvamzdės sistemos veikimui UAB „IMI Hydronic Engineering“ turi paprastus, bet efektyvius, ilgaamžius ir kokybiškus produktus. Tai balansiniai ir reguliavimo vožtuvai, slėgio reguliatoriai, purvo ir oro separatoriai, išsiplėtimo indai ir kt.

Vienvamzdės šildymo sistemos pertvarkymas: 1. Apvado keitimas – jo skersmuo turi būti vienu dydžiu mažesnis nei pagrindiniai vamzdžiai. 2. Atgaliniam srautui būtinas 180 mm atstumas. 3. TA-Compact-P vožtuvas reguliavimui ir balansavimui

 

UAB „Imi Hydronic Engineering“ yra ŠVOK pramonės lyderio atstovas Lietuvoje, įmonėje dirba patyrę ir kvalifikuoti specialistai. Todėl čia gausite ne tik reikalingus geros kokybės, nevienadienius prietaisus, bet ir kvalifikuotą konsultaciją, patarimą, mokymus.

 

Daugiabučio fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Taip jau susiklostė tradicijos ir rinka, kad daugiabučių sienos dažniausiai apšiltinamos akmens vata arba polistireniniu putplasčiu - liaudiškai vadinamu polistirolu. Akmens vata labiau tinka vėdinamam fasadui (su oro tarpu), o putplastis – tinkuojamam fasadui įrengti. Paprastai daugiabučio modernizavimo plano rengėjas pateikia fasadų apšiltinimo variantus su akmens vata ar kita mineraline vata, ir su putplasčiu. Renovacija šiltinant putplasčio plokštėmis yra pigesnė, naudojant kokybišką tinką sienos yra tvirtos, ant jų neauga dumbliai ir nesiveisia pelėsiai, šiltinimas putplasčio plokštėmis užtikrina gerus energinio efektyvumo rodiklius. Bet, norint pasiekti tokį rezultatą, svarbu pasirinkti ne atsitiktinių medžiagų rinkinį, o SISTEMĄ – t.y. tarpusavio sąveikoje išbandytas medžiagas. Galima rinktis sistemą su putplasčiu, galima su vata, svarbiausia, kad tai būtų sisteminės medžiagos. Ką tai reiškia?

Polistireninio putplasčio plokštės ant tinkuojamų sienų klijuojamos, tvirtinamos smeigėmis, armuojamos, tinkuojamos. Klijai, smeigės, tinklelis, armavimo mišinys, tinkas, dažai - visos šios medžiagos turi derėti tarpusavyje, suderintos medžiagos vadinamos sistema. Neužtenka nusipirkti putplasčio plokštes, klijus, armavimo mišinį ir pastatą apšiltinti. Rezultatas gali nuvilti, nes, esant kintančioms sąlygoms (šaltis, karštis, drėgmė), skirtingos medžiagos reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui, deformacijos dėl karščio saulės atokaitoje – jei armavimo mišinys plečiasi daugiau nei tinkas, pastarasis gali suskilinėti. Situacijų, kuomet sudėtinės medžiagos į aplinkos sąlygas reaguoja skirtingai, gali būti labai daug.

O sisteminės medžiagos yra išbandytos sąveikoje viena su kita ir tarpusavyje suderintos. Statybos techninis reglamentas reikalauja pastatų šiltinimui naudoti tik nacionalinį ir/arba Europos techninį liudijimą (ETL) turinčias ir CE ženklu pažymėtas sistemas, tarptautinis jų pavadinimas - ETICS (External Thermal Insulation Composite Systems).

Sistemų tiekėjai, siekiantys gauti techninį liudijimą, CE ženklinimą, turi atlikti daugybę bandymų: sistemos komplektai, siekiant nustatyti jų savybes bei suderinamumą, ištisus mėnesius veikiami UV spinduliais, šaldomi, mirkomi vandenyje, daužomi, plėšomi, deginami. Taip patikrinama, kaip skirtingos medžiagos veikia sąryšyje esant tam tikroms sąlygoms.

Lietuvoje yra apie dešimt šiltinimo sistemų pardavėjų, jie komplektuoja fasadų apdailos medžiagas su pasirinktų gamintojų termoizoliacinėmis medžiagomis. Vartotojams, statybos vadovams svarbiausia yra pasitikrinti, ar siūloma sistema turi nacionalinį techninį įvertinimą arba europinį ETL. Sistemų tiekėjai nekomplektuoja šiltinimo medžiagos, jie tik nurodo vienoje ar kitoje sistemoje naudotiną sertifikuotą termoizoliacinę medžiagą - tinkamo storio bei tankio.

Fasadų apšiltinimo ir apdailos medžiagos turi būti suderintos viena su kita, tik tokios sudaro vienalytį apvalkalą, vienodai reaguojantį į aplinkos sąlygas.

Savaime aišku, kad sistemų tiekėjai renkasi patikrintų gamintojų produkciją, sertifikuotas putplasčio plokštes. Vieni tokių gaminių - „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokštės. Jos gaminamos pagal vieningą Lietuvos ir ES standartą LST EN 13163 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai. Specifikacija". Tai reiškia, kad pasirinkus tinkuojamo fasado sistemą su „Kauno šilas“ plokštėmis ir sisteminėmis apdailos medžiagomis, būsite tikri, jog fasadas bus ilgaamžis. Apšiltinimo ir apdailos sistemos įvertinimas kartu yra griežtas technologijos aprašas, jo reikalavimų laikymasis užtikrina tinkuojamo fasado būklę ir eksploataciją mažiausiai 25 metams, suprantama, jei sistema tinkamai įrengta ir prižiūrima. 
Sisteminės sienų apšiltinimo ir apdailos medžiagos yra išbandytos sąveikoje viena su kita ir tarpusavyje suderintos.

Verta žinoti, jog įrengti fasadą naudojant nesistemines, skirtingų gamintojų medžiagas yra tarsi loterija - sėkmės atveju 5 metų garantinį laiką fasadas atlaikys, bet kaip jis atrodys – klausimas, taip pat neaišku, ar apšiltinimas bus efektyvus, ar nesusidarys šilumos tilteliai.

 

 

Parengta bendradarbiaujant su UAB „Imi Hydronic Engineering“, UAB "Kauno šilas" įmonių nuotraukos ir iliustracijos