Šiandien Lietuvoje pomidorai yra viena populiariausių daržovių. Bet ką ten Lietuvoje. Nėra nei vienos pasaulio šalies virtuvės, kuri apseitų be pomidorų. Tačiau pomidorų auginimas yra reikalaujantis nemažai darbo, laiko ir pastangų. Todėl, kad nereikėtų apgailestauti dėl veltui iššvaistyto laiko ir pastangų, o pomidorus vis vien pirkti prekybos centre, pabandykime nors trumpai susipažinti, kaip užauginti pomidorų daigus, kokį dirvožemį jie mėgsta, kaip jiems paruošti auginimo vietą, pasirinkti tinkamą sodinimo laiką, priežiūrą, tręšimą bei susipažinti su pagrindinėmis pomidorų ligomis ir kenkėjais.

 

Pomidorų daigų auginimas 

Sėjant pomidorų sėklą geriausia naudoti specialius plastikinius konteinerius, kurie turi  specialias drenažo angas apačioje, kitaip pomidorų daigai bus linkę susirgti juodlige. Be to, neverta taupyti dirvožemiui, nes šioje vietoje nieko nesutaupysite. Pomidorų sėklų sėjimui galite naudoti pomidorų daigų auginimui skirtus ar bet kokius universalius substratus, kuriuose yra subalansuotas trąšų ir mikroelementų kiekis, atitinkantis augalų poreikius. Nepatartina šių substratų maišyti su kompostu ar daržo žeme, nes iškils pavojus pernešti ligų sukėlėjus bei kenksmingas medžiagas. 

Likus parai iki sėjos pomidorų sėklas rekomenduojama mirktyti Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpale, kuris pagreitina sėklų dygymą, turi teigiamą poveikį augalo stiprumui ir vystymuisi.

Vėliau Blackjack tręšiant augalus per šaknis ir lapus, gerėja šaknų vystymasis, skatinamas augalų augimas, didėja, gerėja cukraus ir krakmolo susidarymas.

Iki sodinimo į pastovią augimo vietą pomidorų daigai užauga per 45 - 50 dienų, todėl jų sėjos laiką galite lengvai apsiskaičiuoti patys: pvz., norint pomidorų daigus sodinti gegužės mėnesį pats optimaliausias sėjos laikas yra nuo vasario  25 iki kovo 15 dienos. Pomidorų sėklas labai patogu išdėlioti į konteinerį pinceto pagalba. Jeigu sėjate ne vienos veislės pomidorų sėklas, pasižymėkite, kur ir kokią veislę sėjate.

Pomidorų daigai po 7 - 10 dienų

Kol sėklos sudygs, apšvietimas neturi didelės reikšmės, tačiau tinkamesnio mikroklimato sudarymui indelius su sėklomis galite pridengti plėvele. Sėklos geriausiai sudygsta esant ne mažiau kaip 20 °C temperatūrai. Sėkloms sudygus, būtina užgarantuoti gerą dienos apšvietimą, reguliarią temperatūrą ir vėdinimą, todėl konteinerius su daigais galite padėti ant palangės ir nudengti plėvelę. Optimali daigų augimo temperatūra dienos metu yra 22 - 25 °C, tamsiu paros laikotarpiu – 13 - 15 °C. Esant žemesnei temperatūrai ir blogam apšvietimui daigai išstysta.

Jeigu šiltnamio neturite, o pomidorus norite auginti atvirame grunte, įsigykite žemaūgių pomidorų sėklą. Aukštaūgiai pomidorai auginami tik šiltnamiuose. Be to, sodinimui į gruntą rinkitės tik mūsų regionui tinkamas veisles. Jeigu daigų auginimui naudojote gruntą su mikroelementais, tai iki pikavimo pomidorų daigų tręšti nereikia, tačiau laistyti būtina. 

 

Daigų pikavimas

Praėjus vidutiniškai 7 - 10 dienų po sugygimo išauga 2 tikrieji  lapeliai, todėl, kad sustiprėtų šaknų sistema, būtina juos pikuoti,  tai yra, reikia išaugusius daigelius perkelti į erdvesnį konteinerį. Prieš pikavimą pomidorų daigelius paliekite, kad mažiau nubyrėtų substrato nuo šaknų. Tada atsargiai atskirkite kiekvieną daigelį atskirai ir kartu su apie šaknis aplipusiu substratu  persodinkite į didesnės talpos konteinerį. 

Perpikuoti pomidorų daigai

Augant daigams stebėkite temperatūrą ir šviesos sąlygas, o likus 10 dienų iki persodinimo į pastovią augimo vietą pradėkite pratinti prie būsimo augimo temperatūros: jeigu auginate ant palangės – praverkite langus arba išneškite į balkoną, o esant galimybei galite daigus su konteineriais išnešti ir į šiltnamį. Jeigu pomidorų daigus sodinate į kompostą, o ne į specialiai pomidorų daigams skirtą gruntą, praėjus 10 dienų po pikavimo, laistant reikia tręšti tokiu santykiu: 10 l vandens ištirpinkite 30 - 40 g superfosfato, 10 - 15 g amonio salietros. Jeigu pagal lapus matote, kad vieno tręšimo neužteko, tai po 10 - 15 dienų papildomą tręšimą pakartokite. 

Sustiprinti natūralų augalo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant sisteminio veikimo priemonę chitozano pagrindu Altosan B/Zn. Rekomenduojama apdoroti augalus spalvos pakitimo, deformacijų, dėmių, lapų kritimo, džiūvimo, juodavimo, baltųjų ir pilkųjų apnašų  susidarymo prevencijai.

 

Dirvos paruošimas

Ne tik pradedantiesiems, bet ir patyrusiems daržininkams pradėjus ruošti dirvą šiltnamiui iškyla klausimas: „ar patys pasiruošime dirvą pomidorams, ar prekybos centre nusipirksime paruoštą mišinį – substratą?“. Substratuose yra subalansuotas trąšų ir mikroelementų kiekis, atitinkantis augalų poreikius. Į substratą papildomai dedamos medžiagos, gerinančios vandens sugeriamumą ir stabdančios jo išgaravimą. Todėl substratas geriau nei paprastas dirvožemis laiko drėgmę, pomidorų šaknys ilgiau neišdžiūsta, nereikia jų taip dažnai laistyti. Substratuose augantys pomidorai vešliai auga, ilgai ir gražiai žydi. Trąšos ir mikroelementai parinkti taip, kad augalai lengvai juos įsisavintų. Be to, substratas nereikalauja papildomo paruošimo, prieš naudojimą jį būtina tik sudrėkinti. 

Tačiau šį mišinį galite pasiruošti ir patys. Pomidorų augimui dirva turi turėti pakankamai organinių ir mineralinių maisto medžiagų. Idealus dirvožemio mišinys šių daržovių auginimui būtų sekančios sudėties: 60 % durpių, 20 % smėlio, 20 % perpuvusio mėšlo arba komposto. Todėl nėra nieko sudėtingo, tereikia šiltnamyje nuimti viršutinį dirvos sluoksnį ir pakeisti jį paruoštu mišiniu. Tačiau jeigu jūsų šiltnamio dirva nėra labai smėlėta, galite tiesiog ją pagerinti ir naudoti pomidorų auginimui. Be to, dirvos struktūrą pavasarį galite pagerinti patręšdami ją pelenais santykiu į 1 m²/viena stiklinė pelenų. Pelenais tręšti dirvą yra labai naudinga, nes jie veiksmingai gerina dirvos struktūrą.

Dirvos tręšimas pelenais

Dirvą ruošti šiltnamyje reikia pradėti jau iš rudens. Pomidorams labai patinka fosforo ir kalio  trąšos. Fosforo trąšos sutvirtina šaknų sistemą, pagreitina žydėjimą ir skatina greitesnį pomidorų brendimą. Kai pomidorams trūksta kalio, jie lėčiau augina stiebus, o lapų pakraščiai riečiasi į vidų, krinta pomidorų vaisių užuomazgos, o sunokusiuose vaisiuose lieka matomų gelsvų ir žalsvų dėmių. Todėl iš rudens dirvą galite patręšti natūraliu mėšlu: į 1 m² reikėtų įterpti vidutiniškai 5 - 7 kg, lengvose dirvose galima ir daugiau, sunkesnėse – mažiau, o durpingose – mažiausiai. Neturint galimybės tręšti mėšlu dirvą iki 22 - 25 cm galite sumaišyti su šiaudais, žole, sausais lapais. Tai organinės medžiagos, kurios irdamos pagerins dirvožemio struktūrą, padidins drėgmės ir deguonies mainus. Be to, medžių lapuose yra daug reikalingų augalams medžiagų, tokių kaip azoto (2,2 - 2,8 proc.), fosforo (0,3 - 0 8 proc.), kalio (1,3 -1,9 proc.), kalcio (1,2 - 2 proc.), magnio (0,3 proc.).

Jeigu dirva nebuvo ruošiama iš rudens, pavasarį į 1 m² reikėtų įterpti mineralinių trąšų: 40 - 50 g superfosfato, 20 - 25 g kalio sulfato, 15 - 20 g natrio salietros. Dirvos struktūrą pavasarį tai pat galite pagerinti patręšdami ją pelenais santykiu į 1 m²/viena stiklinė pelenų. 

 

Pomidorų daigų atranka sodinimui 

Pakankamai suaugę pomidorų daigai į nešildomus šiltnamius yra sodinami, kai vidutinė paros temperatūra pakankamai pakyla ir retai bepasitaiko šalnų, dažniausiai tai –  gegužės vidurys. Į atvirą gruntą pomidorai dažniausiai yra sodinami  gegužės pabaigoje - birželio pirmoje pusėje. Pagal tai reikia apskaičiuoti ir pomidorų sėjos laiką. Persodinimui geriausia pasirinkti debesuotą dieną, nes sodinant karštą, saulėtą dieną pomidorų daigai gali apdegti.

Jeigu pomidorų daigų išsiauginote daugiau, negu jums reikia, tai prieš sodinimą atsirinkite kokybiškiausius daigus su sodriais tamsiai žaliais lapais ir ne žemesnius kaip 25 - 30 cm aukščio. Nesodinkite jau pradėjusių žydėti, nes persodinus tokius daigus jie bus silpnesni, mažiau augins lapų ant stiebo ir iš tokių daigų gausite daug mažesnį derlių. Tačiau jeigu įvyko taip, kad pasėjote anksčiau ir jūsų daigai jau su žiedais, juos paprasčiausiai nuskinkite ir neleiskite jiems sužydėti. Persodinant dar nepradėjusius žydėti daigus, jie greitai sustiprės ir pradės auginti papildomus lapus, kas paskatins didesnį atsparumą, gausesnį žydėjimą ir didesnį pomidorų derlių. Perkant pomidorų daigus turguje, tai turėtų būti taisyklė. Netikėkite, kai pardavėjas bando įsiūlyti pražydusius arba net su užmegztais vaisiais pomidorų daigus, žadamo greito ir gausaus derliaus tikrai nebus.

          

Daigų sodinimas šiltnamyje

Kaip jau ir minėjau, pomidorai mėgsta šilumą, todėl jeigu dirvos temperatūra yra žemesnė negu 5 °C – nesodinkite. Tokioje temperatūroje sustos jų augimas ir užpuls ligos. Dirvos temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 10 °C. Tačiau praktiškai orientuokitės į oro temperatūrą. Sodinti galima ir balandžio pabaigoje, jeigu dienomis pakankamai šilta lauke, o šalnos naktimis nebespaudžia, t. y. sodinkite tada, kai orų prognozė šalnų artimiausiu metu nežada.  Pvz., jeigu dieną sodinsite, o tą pačią naktį bus šalnos – labai blogai. Jeigu šiandieną sodinsite, o šalnos bus po savaitės ar dviejų – tai jau ne taip baisu.

Pomidorų daigai paprastai sodinami eilėmis išilgai šiltnamio. Jeigu šiltnamio plotis apie 3 m yra daromos dvi ežios per vidurį paliekant priežiūros taką.  Priklausomai nuo pomidorų veislės bei pasirinkto pririšimo būdo, pasirenkamas atstumas tarp augalų, pvz., nykštukinėms veislėms reikalingi 30 - 40 cm, o dažniausiai auginamoms populiarioms veislėms 60 - 70 cm. Tačiau jeigu nesiruošiate pomidorų genėti, tarp daigų galite palikti net 1 m tarpus. Pomidorų lapai turės kur plėstis, o besiplėsdami gaus daugiau saulės. Be to, šaknys nekonkuruos su kaimynais dėl drėgmės, tačiau toks variantas tinkamas tik turint didelį šiltnamį ir neribojant augalams vietos. Nepatartina sodinti pomidorų daigų per tankiai, pasodintų pomidorų daigų skaičius – tai ne jų derlius. Pasodinus per tankiai, derliaus gausite gerokai mažiau, negu tikitės.

Pomidorų daigai persodinimo nebijo, o jeigu persodinsite su kuo didesniu žemės gumulu, kuriame augo, augalas labai lengvai perneš negatyvius persodinimo veiksnius ir greitai aktyvuos apsaugines augimo funkcijas naujoje vietoje. Daigus sodinkite į prieš tai pasiruoštas pagerinto dirvožemio duobes (kompostu, durpėm, perpuvusiu mėšlu). Sodinant pomidorų daigus nemažai daržininkų, kaip fosforo šaltinį, naudoja sužvejotą ar parduotuvėje pirktą žuvį. Tačiau šiuo metu prekybos centrai parduoda žuvų miltus, kurių sauja sumaišoma su pagerintu dirvožemiu. Be to, pomidorai šiltamiuose yra sodinami po Velykų, todėl dirvą galima pagerinti kiaušinių lukštais kaip kalcio šaltiniu. Tačiau kalcis iš kiaušinių lukštų geriausiai pasisavinamas tada, kai lukštai  sumalami labai smulkiai. Todėl norint turėti garantuotą rezultatą, kiaušinių lukštus malkite ir po nedidelę saują berkite vienai duobei. 

Sodinant pomidorų daigus juos sodinkite kuo plačiau, t. y. jeigu stiebas yra ištysęs galite apgenėti jo apatinius lapus ir guldyti į žemę. Nebijokite, kad po persodinimo viršuje likusi stiebo dalis yra palinkusi į žemės pusę – per kelias dienas jis atsities ir pradės kilti į viršų, o jūsų užkastas stiebas pradės leisti papildomas šaknis, taip padidindamas maisto medžiagų pasisavinimą iš gilesnių ir platesnių sluoksnių. Kad dirvožemio dalelės užpildytų atsiradusius tuščius tarpus po sodinimo daigus paliekite vandeniu.

Persodinamų augalų stresą sumažina ir šaknų vystymąsi stimuliuoja ekologiškas natūralių jūros dumblių ekstraktas Kelpak. Kelpak stiprina augalų aklimatizaciją karščiui, šalčiui, skatina augalų augimą, didina derlių ir jo išsilaikymą po nuėmimo.

Sodinant augalus verta naudoti mikorizinius grybus augalų šaknims HIFAS. Jie savo grybienos hifais sudaro sąjungą su augalo šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas.

Todėl padidėja persodinamų augalų prigyjimas, augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis, tampa atsparesni sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms. HIFAS ypač tinka, jei dirvožemis skurdus ir nederlingas.

Daugiau apie priemones pomidorų sodinimui rasite paspaudę šią nuorodą

 

Daigų sodinimas į atvirą gruntą

Daugeliui pomidorų veislių nuo skersvėjo ir augimo pavėsyje sulėtėja medžiagų apykaita, todėl sodinimui parinkite atvirą, saulėtą vietą. Prisiminkite, kad nerekomenduojama sodinti pomidorų šalia bulvių arba toje pačioje vietoje, kur pernai augo bulvės, nes šie augalai serga tomis pačiomis ligomis. Gerai pomidorai auga ir dera po morkų, ankštinių kultūrų, svogūnų.

Pomidorų daigų sodinimas į atvirą gruntą

Prieš pomidorų sodinimą sudirbkite ir patręškite dirvą. Ruošdami dirvą pomidorų auginimui iš rudens įterpkite fosforo ir kalio trąšas, tačiau jeigu to nepadarėte rudenį, dar ne vėlu ir ruošiant dirvą pomidorų sodinimui. Azoto trąšas įterpkite prieš pat daigų sodinimą: numatomą tręšimui azoto kiekį dalinkite per puse ir vieną dalį įterpkite prieš daigų sodinimą, o kitą – papildomai tręšiant. Nuspėti, koks kiekis azoto ir kitų elementų kiekis reikalingas jūsų dirvai, bus sunku, todėl tiek šiltnamio dirvožemiui, tiek sodinimui lauke padarykite agrocheminį dirvožemio tyrimą ir tik tada turėsite realią trąšų poreikio jūsų dirvožemiui situaciją. Nepriklausomai nuo to, kokie bus tyrimų rezultatai, pirmą kartą pomidorai tręšiami 10 - 12 dieną po pasodinimo. Vegetacijos metu pomidorai papildomai tręšiami kas 7 - 14 dienų. Pomidorų daigus į atvirą gruntą sodinkite tokiu pat būdu, kaip buvo aprašyta skyriuje apie pomidorų daigų sodinimą šiltnamyje. 

Pasodintus  pomidorus rekomenduojam palaistyti inovatyviu produktu Recharhe, į kurio sudėtį įeina Grybelis Metarhisium anisopliae var. anisopliae (šis grybelis natūraliai randamas dirvožemyje, visame pasaulyje).  

REcharge sudėtyje yra natūralūs gyvi mikroorganizmai, kurie gali augti ir daugintis dirvožemyje. Aktyvavus mikroorganizmus šaknų rizosferoje augalai tampa tvirtesni ir gali natūraliai priešintis kenksmingiems mikroorganizmams ir atlaiko nepalankias aplinkos sąlygas. Taip pat pagerinamas dirvožemyje esančių maisto medžiagų prieinamumas ir įsisavinimas. Augalai geriau apsirūpina vitaminais, mineralais, amino rūgštimis, aktyvuojama hormonų sintezė, atkuriama natūrali augalų imuninė sistema, dėl ko padidėja augalų produktyvumas.

Laistymą šiuo preparatu rekomenduojama pakartoti po mėnesio.

 

Pomidorų priežiūra

Pomidorų priežiūra susideda iš purenimo, kaupimo, laistymo, papildomo tręšimo ir kt. Tačiau auginant pomidorus atminkite, kad būsimas derlius yra tiesiogiai proporcingas mikroklimatui šiltnamyje, tinkamam laistymui ir ligų profilaktikai. Jeigu oro temperatūra šiltnamyje pakyla virš 30 °C, pomidorų žiedai sterilizuojasi ir nebemezga vaisių.

Purenimas. Dirvožemis tarp pomidorų kelmų visą vegetacijos laiką tūri būti purus, todėl maždaug kas 10 - 12 dienų, geriausiai po kiekvieno laistymo, bet ne mažiau kaip kelis kartus per sezoną, apie pomidorų augimo vietą dirvožemis turi būti supurenamas. Jeigu pomidorus auginate sunkesnėje dirvoje, reikalingas gilesnis purenimas, negu juos auginant lengvoje dirvoje.

Kaupimas. Pirmą kartą pomidorai kaupiami praėjus 9 - 11 dienų po persodinimo, tačiau prieš kaupimą pomidorus palaistykite: kaupimas drėgnu dirvožemiu paskatins greitesnį papildomų šaknų atsiradimą. Antrą kartą  kaupiami praėjus 16 - 20 dienų po pirmojo kaupimo.

Laistymas. Pomidorai turi būti laiku ir reguliariai laistomi. Tik ką pasodintus pomidorų daigus gausiai paliekite. Vegetacijos laikotarpiu rekomenduojama lieti 1 - 2 kartus per savaitę. Geriausias laistymo laikas yra antra dienos pusė arba pavakarys. Jauniems daigams rekomenduojama 0,7 - 0,9 l daigui, tačiau užaugusiems ir duodantiems derlių krūmams liekite po 10 l vandens. Visada stebėkite augančius augalus – jeigu lapeliai apvytę, liekite nežiūrėdami į nusistatytą laistymo periodiškumą. Nerekomenduojama pomidorų laistyti šaltu vandeniu, nes nuo šalto vandens jūsų laukiamas derlius bus ženkliai mažesnis. Labai gerai, jei turite įsirengę laistymo sistemą, kuri jūsų pomidorus laistys po truputį.

Tręšimas. Vegetacijos laikotarpiu pomidorai turi būti kelis kartus papildomai tręšiami. Pirmą kartą tręšiami praėjus 10 - 12 dienų po daigų persodinimo į pastovią augimo vietą. Antrą ir trečią kartą, su dviejų savaičių intervalu tręškite iškart po dirvos supurenimo arba kaupimo. Atkreipkite dėmesį, kad tręšiant tik azotinėmis trąšomis, jos stimuliuos lapų žalumą, o pomidorai noks lėčiau. Azotinėmis trąšomis nerekomenduojama tręšti pirmąjį kartą, pirmajam tręšimui reikia kompleksinių fosforo ir kalio trąšų. Pomidorai nemėgsta chloro, todėl renkantis kalio trąšas kalio chloridas netinka. Patartina rinktis kompleksines pomidorams skirtas trąšas. Iš mikroelementų pomidorams svarbiausi yra magnis ir boras. Apie magnio trūkumą signalizuoja margi lapai, kuriuose lapų gyslos yra žalios spalvos.

Trąšų trūkumą galime atpažinti pagal kai kuriuos pomidorų vizualius požymius. Jeigu pomidorų lapai pageltę ir jų pakraščiai tampa šviesiai gelsvi – trūksta azoto, jeigu pomidorų stiebai ir lapkočiai įgauna rudai violetinį atspalvį – trūksta fosforo. Esant fosforo trūkumui, pomidorai lėčiau įsisavins azotą, todėl šie požymiai paprastai pasirodo kartu. Kada pomidorams trūksta kalio, jie lėčiau augina stiebus, o lapų pakraščiai riečiasi į vidų, krinta pomidorų vaisių užuomazgos, o sunokusiuose vaisiuose lieka matomos gelsvos ir žalsvos dėmės.

Paskutiniu metu populiaru tręšti pomidorus organinėmis trąšomis, kurios nieko nekainuoja, bet turi daug kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, organinių rūgščių, taninų, fitoncidų. Tokias trąšas galite pasigaminti ir jūs:

Šioms trąšoms reikia nupjautos žolės (geriausia tinka smulkinta į rinktuvą), kurią kelioms paroms reikia sukišti į polietileninį juodą maišą, užrišti, lengvai paslėgti ir palikti šiltoje vietoje (gali būti tiesiogiai saulės atokaitoje). Tinka bet kokia jauna žolė, kuri nėra subrandinusi sėklų, tame tarpe ir piktžolės. Per tą laiką žolė pradeda fermentuotis, įgauna savotišką kvapą ir pakeičia spalvą.

Po fermentacijos žolės masę reikia praskiesti drungnu vandeniu, t. y. į plastikinę talpą iš maišo perkrauti žolės masę ir praskiesti dvigubu žolės masei vandens kiekiu. Praėjus vienai - dviem valandoms trąša paruošta papildomam pomidorų maitinimui. Tiesiog nupilkite nuo žolės vandenį ir juo papildomai, vidutiniškai po 1 l kelmui, tręškite pomidorus. Likusią po išlaistymo žolės masę galite dar kartą praskiesti vandeniu ir juo vėl papildomai patręšti pomidorus.

Viena veiksmingiausių organinių trąšų yra dilgėlių antpilas. Jaunas, dar be sėklų dilgėles susmulkinkite ir sukiškite į plastmasinę talpą. Ši masė turi užimti pusę plastmasinės talpos, kurios turinį iki viršaus užpilate vandeniu bei paliekate fermentuotis dviems savaitėms. Antpilas yra paruoštas, kada nustoja putoti. Tuomet skieskite vandeniu 1 : 10 ir juo papildomai tręškite pomidorus.

Tręšdami šiais antpilais jauniems daigams naudokite po 0,5 l, o užaugusiems po 1 l kelmui. Tačiau jei prižiūrint pomidorų kelmus matote, kad augalai vis dar silpnoki, palaistykite papildomai.

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, užmirkimo, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

Genėjimas. Auginant pomidorus daug dėmesio reikia skirti krūmo formavimui. Genint pomidorus yra formuojamas krūmas viename kamiene paliekant 2 - 3 stiebus. Būtina šalinti pažastinius ūglius, kurie ilgesni nei 5 cm ir labai alina augalą. Pradžioje skinkite tik tuos lapus, kurie liečiasi su dirvos paviršiumi, yra pažeisti ar augantys prie besiformuojančių pomidorų kekių, tačiau pomidorams suvešėjus galite drąsiai pašalinti didesnę dalį lapų, netgi visus nuo apačios iki pirmųjų pomidorų kekių. Derlius dėl to nesumažės, nes suaugusių lapų visuma platina ligas. Be to, gerai išgenėtuose pomidorų kelmuose augalo energija koncentruojasi į vaisių auginimą. Tuo pačiu pagerėja oro cirkuliacija, augalas gauna daugiau šviesos.

Rišimas. Kadangi šiltnamiuose paprastai auginamos aukštaūgių pomidorų veislės, todėl norint, kad pomidorų kelmai neišgultų, juos reikia rišti. Be to, rišti pomidorus būtina ir norint juos apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Pomidorai surišami praėjus po pasodinimo 2 - 3 savaitėms. Rišti pradėkite nuo pomidoro stiebo aplink jį padarydami kilpelę, o špagato antrąjį galą permeskite per šiltnamio viršuje tvirtinimui paruoštą vielą ar kitą tam tikslui skirtą tvirtinimo vietą, o nuleidę špagatą jį kilpele pritvirtinkite prie špagato, kuris laiko pomidoro stiebą. Pomidorams augant paprasčiausiai kartas nuo karto patempkite kilpelę žemyn, kol pomidoro stiebą prilaikantis špagatas įsitempia.  Auginant pomidorus atvirame grunte juos tvirtinkite prie tam tikslui paruoštų kuoliukų, tačiau taip, kad jis neužstotų saulės į žemę įbeskite iš šiaurės pusės 8 - 10 cm atstumu nuo augalo stiebo. Pomidorų kelmai prie kuoliukų rišami du kartus. Pirmąjį kartą po pasodinimo ir papildomai parišami, kada kelmai paauga, ir stiebai pradeda lenktis į žemės pusę.

Smog Garlic dūminė šaškė - augalų priežiūros priemonė, skirta naudoti šiltnamiuose. Apsaugo augalus nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Tai natūralus česnako pagrindo produktas be pesticidų.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytymą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą. 

 

Dažniausios  pomidorų ligos

Auginant pomidorus didelė problema yra jų ligos. Augant pomidorams atvirame grunte daugumos ligų pagrindinė priežastis – lietus bei šilumos ir saulės trūkumas. Auginant pomidorus šiltnamiuose – tai perteklinis perlaistymas, per aukšta temperatūra ar saulės trūkumas. Be to, pomidorams labai nepatinka, kai aplinkos temperatūra yra gerokai mažesnė nei šiltnamio viduje, nes dėl šio skirtumo ant augalų susidaro ilgai išliekanti rasa, kuri neigiamai veikia pomidorų atsparumą ligoms. Jų atsparumas ligoms sumažėja ir esant vėsiam orui bei dažnai lyjant, todėl šiltnamius sunku vėdinti ir sumažinti santykinę oro drėgmę, o auginant pomidorus lauke užsitęsę šalti ir lietingi orai gali visiškai sunaikinti pomidorų derlių.

Didelę reikšmę siekiant maksimalaus pomidorų derliaus turi tinkamas jų veislės pasirinkimas. Neverta eksperimentuoti ir atviram gruntui skirtų pomidorų veisles auginti šiltnamiuose ir atvirkščiai. Tačiau net ir laikantis nurodytų patarimų išvengti ligų gali būti sunku.  Toliau susipažinsime su dažniausiai pasitaikančiomis ligomis ir jų sukėlėjais bei sužinosime, kokių sprendimų reikėtų imtis kovoje su ligomis.

Pomidorų maras (fitoftorozė). Šią ligą sukelia bulvinė fitoftora (Phytophthora infestans), todėl sodinant pomidorus atvirame grunte nesodinkite jų netoli bulvių augimo plotų. Ligos pradžioje ant pavienių lapų, stiebų ir žalių vaisių atsiranda pailgų rusvų dėmių. Šios ligos pažeistos lapų gyslos pajuoduoja, apsitraukia grybų apnašomis ir lapai sudžiūsta. Maro pažeidimai pastebimi ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų būna ant pomidorų vaisių, ypač žalių. Labai greitai pažeisti vaisiai iš išorės pasidaro rudai margi, o vidus rudas. Ši liga išsilaiko ilgai, tačiau dažniausiai ant augalų ir vaisių liekanų, todėl nuėmus derlių reikalinga sunaikinti ligos paveiktus augalus ir jų vaisius. 

   Apsauga: Auginkite atsparesnes marui veisles ir hibridus. Šiltnamiuose turi būti žema santykinė oro drėgmė, todėl juos nuolat vėdinkite. Kad nesusidarytų vandens lašų ant lapų, palaikykite kuo vienodesnę dienos ir nakties temperatūrą, kad nebūtų kondensato.

Pomidorų sausligė (alternariozė). Tai labai žalinga, lauke ir šiltnamiuose plintanti pomidorų liga. Ji pasireiškia ant pomidorų daigų (jie gali žūti), ant lapų, lapkočių, stiebų ir vaisių. Pirmiausia ant apatinių lapų atsiranda rudų, dažnai netaisyklingų, koncentriškai rievėtų, iki 1 cm skersmens dėmių. Dėmėms didėjant ir joms susiliejus, lapai džiūsta. Tokie augalai užmezga mažiau vaisių, vaisiai smulkesni. Vėliau apsikrečia ir aukštesnių ardų lapai, lapkočiai ir stiebai.

Dažniausiai nuo vaisiaus priaugimo vietos į vieną pusę pradeda plisti ruda, įdubusi, sauso puvinio dėmė, kurios paviršius aptrauktas juodomis apnašomis. Šiai ligai, be pomidorų, taip pat jautrios paprikos, baklažanai, bulvės ir kt. Sausligės grybas žiemoja užkrėstoje sėkloje, dirvoje bei ligotų augalų liekanose. 

   Apsauga: Surinkti ir sunaikinti ligotus vaisius. Atrinkti sveikus, nesužalotus pomidorus. Jei daug augalo pažeista – jį išrauti ir sunaikinti. Jei ligos pati pradžia – purkšti Bordo skysčiu ar kita turima priemone.

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys). Vegetacijos laikotarpiui einant į pabaigą šiltnamiuose pomidorai dažnai suserga kekeriniu puviniu. Šios ligos požymiai pastebimi, kada ant žalių ar pradėjusių nokti vaisių atsiranda šviesiai žalsvų apskritų, iš pradžių 0,2 - 0,5 cm skersmens, vėliau didėjančių dėmelių, kuriose matomi smulkūs rudi taškeliai – infekcijų vietos. Ligos požymiai dažniausiai išryškėja bręstant vaisiams, kai jie būna užaugę nuo trečdalio iki dviejų trečdalių dydžio. Dėmelės greitai paruduoja, plečiasi, susilieja, kol padengia trečdalį ar net pusę vaisiaus paviršiaus ploto. Pažeisti audiniai džiūsta, pakenkta vaisiaus odelė susiraukšlėja, pasidaro kieta, tampa tamsiai rudos spalvos, vėliau pajuoduoja. Visas pažeistas plotas pasidaro plokščias arba įdumba. Pažeidimo vietoje gali išryškėti juodos linijos – vandens indai. 

   Apsauga: Norint, kad šiltnamyje sezono metu pomidorai nesirgtų kekeriniu puviniu, prieš jų sodinimą būtina dezinfekuoti šiltnamio žemę ir patalpas; neauginti greta šiltnamių pilkajam kekerui jautrių augalų, pvz., sodo žemuogių, aviečių, bijūnų, kalafiorų; palaikyti normalią santykinę drėgmę; reguliariai rinkti ir išnešti iš šiltnamių ligotus vaisius.

Fuzariozė (fuzariozinis vytulys). Ši liga labiausia paveikia šiltnamių pomidorus, bet ja serga ir lauke auginami augalai. Pirmieji požymiai – tai išryškėjusios kraštinių lapų gyslos ir vystantys lapkočiai. Kartais ant pomidorų stiebų ir lapų atsiranda juodi lopai, kurie dažnai būna padengti baltais ar blyškiai rožiniais grybeliais. Negydant pomidorų šaknys pajuoduoja ir žūsta.

   Apsauga: Jeigu šią ligą pastebėjote sezono metu, kovos priemonių nėra. Tačiau nuėmę derlių ne tik pašalinkite, bet ir sunaikinkite stiebų ir lapų liekanas, o šiltnamio augalinį dirvos sluoksnį keiskite. Auginant pomidorus atvirame grunte, toje vietoje neauginkite jautrių šiai ligai augalų. Nesant tokios galimybės auginkite tik atsparias šiai ligai pomidorų rūšis.

Rudoji dėmėtligė (kladosporiozė). Ši liga daugiausia pažeidžia po polietilenine plėvele auginamų pomidorų lapus. Ligos pradžioje ant lapo atsiranda šviesiai žalsvos, po kiek laiko gelstančios bei paruduojančios dėmės. Apatinėje lapo dalyje matosi šviesiai pilkos, vėliau ruduojančios, padengtos „aksomu" apnašos. Ligos pažeisti lapai džiūsta ir nyksta. Negydant  pomidorų derlius mažėja, o pribrendę vaisiai lėčiau noksta. Šios ligos sukėlėjas yra nepašalintos sirgusių augalų liekanos, kurios gali išsilaikyti net ant medinių šiltnamio konstrukcijų ar pernešamos su sėkla. 

   Apsauga: Naudokite tik beicuotą sėklą. Auginti atsparių veislių pomidorus. Sudaryti optimalias sąlygas augalams augti. Pomidorus purkšti vienu iš fungicidų. Dezinfekuoti šiltnamių gruntą ir vidinį paviršių bei tarą.

Baltasis puvinys. Žalinga grybinė liga, kurios simptomai – puvinys apatinėje stiebo dalyje. Šiai ligai palanki terpė yra didelė drėgmė, todėl didėjant santykinei drėgmei, didėja puvinio grybo plitimo rizika. Spartus ligos vystymasis galimas esant ne tik didelei drėgmei, bet ir žemesnei oro temperatūrai. Esant 12 - 15 °C temperatūrai šis puvinys plinta labai greitai. Pomidorų stiebams sergant baltuoju puviniu pradeda gesti ir pomidorų vaisiai. 

   Apsauga: Labai svarbu sudaryti optimalias augimo sąlygas. Šiltnamiuose palaikyti optimalią drėgmę ir temperatūrą, gerai vėdinti šiltnamius, ypač su polietileno danga, vengti per didelio augalų sutankinimo. Naikinti pirminius ligos židinius. Giliai aparti augalines liekanas. Pažeistus stiebus ir po genėjimo atsiradusias žaizdas aptepti pagamintu iš kreidos, medžių pelenų, molio mišiniu. Augalus saikingai tręšti azotinėmis trąšomis, kad gausiai neaugintų žaliosios masės. Tuo tarpu, kalio bei mikroelementų trąšos suteikia augalams atsparumo.

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE - tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

 

Pomidorų kenkėja

Pagrindiniai pomidorų žaladariai yra žalieji persikiniai amarai, kurie kontroliuojami insekticidais ar alternatyviomis priemonėmis. Ne mažiau žalingi pomidoruose yra baltasparniai,  nors jų tiesioginė žala nėra labai reikšminga, tačiau šie kenkėjai yra virusinių ligų platintojai. Jiems naikinti taip pat naudojami insekticidai.

Žaliasis persikinis amaras. Pažeidžia daugiau kaip 50 kultūrinių ir dekoratyvinių augalų rūšių. Šie kenkėjai pomidorams pažeidžia apatinę lapų dalį,  ūglius, žiedus net vaisių užuomazgas. Amarų apnikti lapai susiraukšlėja ir susisuka. Iš pradžių amarai būna gelsvi, o paskui – tamsiai žali, todėl sunkiau pastebimi. Pomidorams kenkia tiek atvirame grunte, tiekšiltnamiuose.

Baltasparniai. Pomidorams ir kitiems šiltnamio augalams didelę žalą daro šiltnaminis baltasparnis. Tai beveik nepastebimas, iki 1,5 mm dydžio vabzdys, tačiau gausiai besidaugindamas pomidorams gali pridaryti labai daug bėdų. Kaip apibūdina pats pavadinimas, šių vabzdžių sparnai balti. Viena vabzdžio patelė vienu metu gali padėti daugiau negu 100 kiaušinėlių, kurių dydis iki 0,2 mm. Kiaušinėliai būna gelsvai žalsvos spalvos, todėl pastebėti juos plika akimi yra labai sunku. Be to, kiaušinėliai yra padedami apatinėje lapo pusėje, kas be abejo pasunkina kovą su šiais kenkėjais. 

   Apsauga: Amarus ir baltasparnius naikinti padeda kontaktinio veikimo priemonės: žalias sodo muilas Agroclean arba Chilly, kurie tikrai yra veiksmingi, nes užblokuoja kenkėjų kvėpavimo takus, ir jie greitai žūsta.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į daržą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį. Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%. 

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais - Matrifruit, Matrinal B, Mimox Zn, Altozan B/Zn, Alsupre S, Drekkar, Copfort

Efektyviai augalų kenkėjus naikina bioinsekticidas NeemAzal. Tai Indijoje augančio medžio Azadirachta indica A.Juss ekstraktas, išskirtas iš šio medžio sėklų. Nupurškus šiuo bioinsekticidu prieskonines ar kitas daržoves ir vaisius, juos galima skinti ir vartoti greičiau nei apdorojus augalą bet kokiu kitu insekticidu.

Daugiau apie priemones nuo pomidorų ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą

 

Pomidorų veislės išsirinkimas

Pomidorų veislės išsirinkimas nėra paprasta užduotis. Šiuo metu rinkoje pomidorų sėklų pasiūla tokia didelė, kad ši užduotis kiekvienais metais tampa vis sunkesnė. Pardavėjai kovoje už pirkėją plečia ir plečia asortimentą, todėl šiame asortimente susigaudyti darosi vis sunkiau. Ne vienas daržininkas mėgėjas savo kailiu išbandė gražiausiai apipavidalintus sėklų pakelius, tačiau pardavėjo prognozuoto derliaus ir tirpstančių burnoje pomidorų nesulaukė. Ant pakelių paprastai būna parašyta, ar veislė yra hibridinė, ar ne hibridinė. Tad kuo skiriasi hibridinės veislės nuo ne hibridinių? 

Hibridinės veislės yra sukurtos kryžminant skirtingų savybių augalus ir atrenkant palikuonis, paveldėjusius geriausius pradinių veislių požymius. Hibridinių pomidorų veislių sėklos yra brangesnės negu ne hibridinių veislių. Tačiau hibridai yra derlingesni, ankstyvesni, augalai vienodo aukščio, vaisiai geros kokybės, pasižymi atsparumu temperatūros svyravimams, ligoms ir kenkėjams. Hibridinių pomidorų minusas yra tas, kad jų išaugintos sėklos nepaveldi tėvinio augalo savybių, todėl savybės yra linkusios krypti į vieno iš tėvinių augalų. Tad norint auginti patikusius pomidorus ir  kitais metais, jų sėklas teks pirkti. Visgi hibridinių veislių pomidorus auginti yra verta, nes šiuo metu yra išvesta daugybė labai skanių, atsparių ligoms, įdomių spalvų bei formų veislių.

Veislės išvestos selekcijos būdu (ne hibridai) apsidulkina pačios, ir jų savybės paveldimos iš kartos į kartą. Nukrypimai nuo originalių ypatybių gali įvykti laikui bėgant ir tada, jei sėklų rinkimui naudojami ne patys geriausi egzemplioriai. Todėl jei mėgstate klasikinį pomidorų skonį, norite išsiauginti pomidorų iš savo susirinktų sėklų bei nenorite pirkti sėklų – rinkitės ne hibridinius pomidorus. 

Pomidorų veislės skiriasi pagal augalo aukštį, vaisių dydį ir spalvą. Jie skirstomi į dvi grupes: indeterminantinius ir determinantinius. Tai svarbu žinoti, norint teisingai formuoti augalą. Indeterminantiniai hibridai yra aukštaūgiai, neriboto augimo. Pirma kekė formuojasi virš 8 - 11 lapo, kas tris lapus formuojasi naujas žiedynas. Determinantiniai hibridai yra riboto augimo, jų stiebas paprastai baigiasi susiformavus 4 - 6 ir daugiau žiedinėms kekėms. Pirma kekė formuojasi virš 6 - 8 lapo, nauji žiedynai formuojasi kas 1 - 2 lapus.

Renkantis pomidorų sėklą nemažą reikšmę turi vaisių forma. Klasikiniai pomidorai, paprasti, apvalūs – paplitę plačiausiai. Puikiai tinka salotoms, kepti ant grotelių, gruzdintuvėje, padažams, sriuboms. Vyšniniai arba kokteiliniai pomidorai – maži ir labai saldūs, skanūs, aromatingi. Vaisiai valgomi švieži, juos galima kepti ant iešmelių. Kokteiliniai pomidorai truputį didesni, dažniausiai parduodami kekėmis. Puikiai tinka salotoms. Slyviniai pomidorai – pailgi, ovalo formos. Puikiai tinka picoms ir patiekalams su makaronais, taip pat patiekalams, keptiems ant grotelių, konservuoti.

Jautiniai pomidorai – didesni nei klasikiniai pomidorai. Labai gerai tinka įdaryti arba kepti, taip pat švieži, ypač su bazilikais.

Auginant pomidorus nereikia apsiriboti vien  hibridine ar ne hibridine veisle, todėl geriau auginti kelių veislių augalus. Pomidorai dar yra skirstomi pagal derėjimo ankstyvumą į ankstyvus, kai nuo sudygimo iki pirmo derliaus praeina 95 - 115 dienų, vidutinio ankstyvumo – 111 - 125 dienos, vėlyvus – 125 - 140 dienų.

Renkantis pomidorų veisles šiltnamiui atkreipkite dėmesį, ar jų aukštis tinka jūsų šiltnamiui. Ir vis tik pirmenybę teikite pomidorų veislėms, kurios atsparios grybinėms ligoms, kaip rudoji dėmėtligė, fuzariozė.

Jeigu nutarėte auginti pomidorus atvirame grunte, rinkitės tik tokias veisles, kurios skirtos auginti mūsų regione. Įsigijus veislių Ispanijoje ar Vokietijoje – didelio derliaus tikrai nesulauksite. Kad atvirame grunte auginami pomidorai per trumpą mūsų vasarą spėtų užderėti – geriausia tinka žemaūgės ankstyvos veislės. Yra mėgėjų, kurie užsiaugina pomidorų terasoje, balkone arba ant palangės. Šiuo atveju taip pat tinka tik žemaūgės veislės. Prieš pirkdami pomidorų sėklas visada skaitykite informaciją ant pakelio, o dar geriau – susipažinkite su platesniu kiekvienos veislės aprašymu ir tik tada nuspręskite, ko jums reikia. 

Pavyzdžiui, apsodinti 15 - 20 m² šiltnamį siūlyčiau trimis pomidorų veislėmis. Labai populiari hibridinė veislė šiltnamiui yra Belle F1. Tai aukštaūgiai pomidorai augantys kekėmis. Vaisiai 170 - 210 g skanūs, blizgūs, tvirti, todėl tinka transportavimui. Ankstyva aukštaūgė hibridinė pomidorų veislė Uragan H. Vaisiai stambūs, mėsingi, labai skanūs. Vaisiaus svoris gali siekti 110-135 g. Derlius imamas praėjus 50-60 dienų po daigų pasodinimo. 

Selekciniu būdu išvesta veislė šiltnamiui - Pieere. Tai taip pat derlinga pomidorų veislė, kurių vaisiai vidutinio dydžio, apie 8 cm skersmens, mėsingi, labai gero skonio. Pomidorai gerai dera šaltesnio klimato regionuose, beveik iki šalnų. Šie pomidorai puikiai tinka salotoms, konservavimui ir padažams gaminti.

Norint pomidorų užsiauginti atvirame grunte siūlyčiau hibridinę pomidorų veislę Magnus F1. Tai tikrai labai derlinga, labai ankstyva veislė. Šią veislę galima auginti ir atvirame grunte, kadangi jos aukštis yra iki 1,2–1,5 m aukščio. Galima auginti dviem stiebais, tvirtinamais prie kuoliukų. Vaisiai 160–180 g svorio, transportabilūs, atsparūs skilimui, ilgai nepraranda prekinės vertės. Į 1 kv.m sodinami 3,5–4 augalai.

Tačiau nurodytos veislės tai ne etalonas šiltnamiui ar auginimui atvirame grunte. Kaip straipsnyje rašiau, jų augimas priklauso nuo daug kriterijų. Be to, nuo šiandieninės sėklų pasiūlos galima pasiklysti ir prisipirkti daug nereikalingų veislių, kurių  išsirinkimas pakankamai individualus kiekvieno daržininko reikalas. Žodžiu, rinktis, bandyti auginti, daryti klaidas ir iš jų mokytis - normalu. Tik tokiu būdu susikursite aiškų algoritmą, leidžiantį pasirinkti tik jūsų šiltnamiui ar atvirame grunte auginimui tinkamas veisles. 

 

 

Kokias pomidorų veisles auginsite šiemet?

 

Pomidorų veislės tarpusavyje skiriasi ūgiu, vaisių dydžiu, spalva, forma ir dar daugeliu kitų savybių. Pagal ūgį pomidorus galima suskirstyti į tris grupes:

• Indeterminantus (neriboto augimo);
• pusiau determinantus (tarpinė forma);
• determinantus (žemi, riboto augimo).

Indeterminantiniai (neriboto augimo) pomidorai nuolat auga į viršų. Jų stiebas augs tol, kol jam bus vietos ir kol bus tinkamos aplinkos sąlygos. Nešildomuose šiltnamiuose gali užaugti iki 3 m, o šildomuose iki 10 m ir daugiau. Augalus būtina parišti, kitaip stiebas nulūš. Šiuos augalus patartina auginti vienu stiebu (rečiau dviem ar 3 stiebais) pritvirtinus prie aukštos vertikalios atramos. Ant šio stiebo užaugs daug vaisių. Labai svarbu augalus nuolat formuoti, nes nepašalinus lapų pažastyse augančių ūgliukų, šiltnamis greitai pavirs džiunglėmis.

Indeterminantiniai pomidorų hibridai puikiai derės ir lauke pririšti prie kuoliukų. Lauke augalai užaugs žemesni.

Determinantiniai pomidorų hibridai yra neaukšti, kompaktiški, turi daug trumpų šoninių ūglių, kurie užsibaigia kekėmis. Nuo determinantinių pomidorų pašalinami tik tie šoniniai ūgliai, kurie yra žemiau pirmosios kekės. Tokių veislių vegetacija trumpesnė. Kai kurios veislės, ypač pačios ankstyviausios, sunokina iš karto visus vaisius. Aukštesnės determinantinės veislės vaisius nokina palaipsniui.

Pusiau determinantiniai pomidorų hibridai yra tarpinis tipas. Augalai aukštesni nei determinantiniai, jų šoniniai ūgliai ilgesni, užsibaigia kekėmis. Tokios veislės tinkamos auginti žemuose plėveliniuose šiltnamiuose ir lauke.

 

 

 

Pomidorų sėklų galite įsigyti internetu:

Indeterminantinės hibridinės (F₁) pomidorų veislės

			Hibridas	Anksty-vumas	Atsparumai ligoms	Vaisiaus svoris (g)	Kios savybės
Hibridai su apvaliais ir plokščiai apvaliais vaisiais
			ARMIRA	VA	Tm, F2, Fr, V, N	180-200	Ilgas vegetacijos periodas. Vaisiai mėsingi, tvirti.
			AKRON Naujiena	VV		130-145	Augalai puikiai dera tiek aukštesnėje, tiek žemesnėje temperatūroje. Vaisiai apvalūs ar plokščiai apvalūs, lygūs, netrūkinėja, tvirti. Nuskinti ilgai nepraranda išvaizdos ir skonio
			BELLADONA Naujiena	VA	Tm, V, F2	250–300	Augalai su trumpais tarpubambliais, gerai pakenčia temperatūrų svyravimus ir šviesos trūkumą
			BELLANDINE Naujiena	VA	F2, V, N	200-230	Vaisiai savo forma panašūs į kūgines paprikas, mėsingi, turi mažai sulčių ir beveik be sėklų, todėl labai tinka džiovinti, tyrėms ir salotoms gaminti. Rečiau nei kitos veislės serga viršūniniu vaisių puviniu
			BRILLANTE	A	Tm, V, F2	150-200	Išaugina labai gausų derlių. Vaisiai tinkami ilgiau laikyti ir pervežti.
			CELESTEEN	A	C5, Tm, V, F2, Fr, N, TSWV	200-250	Vaisiai puikiоs kokybės išlieka per visą derėjimą.
			CETIA	VA	Tm, C5, V, F2, Fr, N, TSWV	230-250	Nepaprastai gerai prisitaiko prie aplinkos sąlygų.
			CRISTAL	VA	Tm, V, F2, St, C5	120-140	Augalai kompaktiški, lengvai prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Vaisiai  gražios formos, skanūs.
			DIPLOM	LA	Tm, C5	80-100	Vaisiai ryškiai raudoni, apvalūs, labai skanūs.
			FANTASIO	VA	Tm, Ph,  C3, TSWV, V, N	180-200	Labai atsparus marui ir kitoms ligoms.
			FLORENZIA	A	Tm, F2, Fr,  V, C5, TSWV	Apie 160	Gausiai dera. Vaisiai labai skanūs.
			GIOTTO	A	Tm, V, F2, TYLCV	100-120	Vaisiai tinkami skinti kekėmis ir ilgiau laikyti.
			HORUS	A	C5, Tm, V, F2, Fr	Apie 140	Gausiai dera. Vaisius patogu marinuoti.
			MAHITOS	A	Tm,TSWV,N, C5, F2, Fr, V	220-260	Puikiai mezga vaisius ir nepalankiomis sąlygomis.
			MONTFAVET 63-5	LA		110-130	hibridas augintinas ankstyvam derliui gauti. Vaisiai plokščiai apvalūs, tvirti.
			MORETTO	VA	F2, V, Tm	100-120	Augalai aukšti, atsparūs ligoms. Vaisiai ovalūs, labai skanūs, tinkami ilgiau laikyti.
			OASIS	A	Tm, V, F2, Fr, C5, N, TSWV	250	Puikiai mezga vaisius net ir aukštoje temperatūroje.
			SARACENO	VA	F2, V, Tm	250-300	Vaisiai šiek tiek briaunoti, prinokę būna ryškiai raudoni su nedidele žalia „skraiste" prie vaiskočio.
			SARATOGA	VA	C5, Tm, F2, Fr, V, N, TYLCV	150-170	Puikiai mezga vaisius. Išaugina labai stiprią šaknų sistemą.
			SYTA	VA	Tm, V, F2, C5, N	180-250	Gerai mezga vaisius aukštoje temperatūroje.
			SPARTACO	VA	F2, V, Tm, C5, N	250-300	Nuskinti vaisiai ilgai išlaiko išvaizdą ir skonį.
			TAMARIS	A	Tm, V, F2	160-180	Vienas iš populiariausių hibridų.
Hibridai su avietiniais vaisiais
			ALEGRIA	A	V, F, TMV, N	300-350	Pusiau determinantinis hibridas. Vaisiai labai skanūs.
			CLAROSA	A	Tm, V, F2, Fr, N, TSWV, TYLCV	220-250	Vaisiai puikią kokybę išlaiko per visą derėjimą.
			ESMIRA	A	Tm, V, F2, St, C5	190-210	Kekės išsidėsčiusios arti viena kitos.
			FENDA	A	C3, Tm, V, N, TSWV, TYLCV	Apie 200	Vaisiai išvaizdūs ir skanūs.
			HONEY MOON	VA	Tm, V, F2, TYLCV	250-300	Vaisiai nepaprastai skanūs
			KONGO	A	Tm, V, F3, C5, Lt, N, TSWV, Ss	Apie 200	Kekės dailios. Vaisiai jose vienodi, nuskinti ilgai išlieka kokybiški ir skanūs.
			KWINTELLA	LA	C5, Tm, F2, TYLCV, V, N	220-250	Augalus paprasta auginti. Vaisiai mėsingi, skanūs
			LOARA Naujiena		Tm, C5, F2, V, N, Ss	200-220	Vaisiai tvirti, nelinkę sirgti viršūniniu vaisių puviniu, nuskinti ilgai nepraranda gražios išvaizdos ir skonio.
			MANISTELLA	VA	C5, F2, Tm, TYLCV,  Ss, TSWV, V, N	250-300	Vaisiai  kekėse užauga vienodi, kokybiški, labai skanūs.
			PINK WONDER	A	C5, F2, Tm, V	200	Vaisiai šiek tiek briaunoti, mėsingi, plona odele.
			RUGBY	A	Tm, V, F2	160-180	Vaisiai forma panašūs į siaurą širdį, labai skanūs, auga kekėse.
Hibridai su „Jaučio širdies" tipo vaisiais
			CORAZON	V	V	Apie 200	Vaisiai briaunoti, mėsingi.
			CUPIDISSIMO	VA	Tm, V	Apie 200	Ilgas derėjimo laikotarpis
			GOURMANDIA	LA	Tm, V, F2, N	250-300	Augalai pradeda derėti itin anksti ir gausiai.
			GOURMANSUN	A	Tm, TSWV, F2	200-250	Vaisiai mėsingi, itin skanūs, kvapūs, beveik be sėklų.
			SILVANO	VA	Tm, V, TSWV	Iki 350	Vaisiai briaunoti, mėsingi, labai skanūs.
Hibridai su ovaliais ir pailgais vaisiais
			BESTIAL	VA	Tm, V, F2, N, TSWV	160-180	Augalai labai gausiai dera. Vaisiai kekėse auga po 5-6.
			COLIBRI	VA	Tm, V, F2, Fr, N, Ss	120-140	Vaisiai labai skanūs, tinka konservuoti.
			CORSARO	VA	F2, V, Tm	130-150	Vaisiai apie 12 cm ilgio.
			DARTAGNAN	A	Tm, TSWV, C3, V, N	120-150	Augalai liauni. Vaisiai auga gausiomis dailiomis kekėmis.
			DELIKANO Naujiena	LA		Apie 40	Vienoje kekėje sunoksta apie 10–12 vaisių. Jie tinkami marinuoti ir džiovinti saulėje.
			GIULIETTA	VA	Tm, C2, V, N	150-170	Augalai itin gausiai dera.  Vaisių kekės ilgos
			TUCANO	VA	Tm, V, F2, N, TSWV	180-200	Sunokina neįprastai daug skanių vaisių.
Hibridai su kitokios spalvos vaisiais
			ANANAS	VA		200-300	Vaisiai stambūs, mėsingi, saldūs. Centre minkštimas oranžinis, kraštų link labiau geltonas.
			BANANA LEGS	VA		80-90	Augalai determinantiniai. Be galo gausiai dera, ypač vegetacijos pabaigoje. Vaisiai 9-10 cm ilgio, mėsingi.
			BENDIDA	VA	Tm, V, F2	180-200	Augalai išaugina 6-7 keke
			BLACK TRIFELE 2	VA		200-300	Augalai aukšti, jų lapai panašūs į bulvių. Vaisiai dideli, raudonai rudi, nepaprastai skanūs, mėsingi, gausiai dera. Augintini po priedangomis.
			GREEN ZEBRA	VV		90-150	Iš kitų išsiskiria pikantišku vaisių skoniu. Vaisių minkštimas mėsingas, šviesiai žalias.
			YELLOW GAZZI RIBBED	VV		apie 350	Vaisiai briaunoti, sunokę būna geltoni, stambūs.
			LEMON BOY	A	V, F2, N, A, St	170-180	Vaisiai tinkami dietiniai mitybai
			NIKOLINA	A	V, F2, Tm, Ph, TSWV, Fr, TYLCV	250-270	Tai vienas iš skaniausius vaisius auginančių hibridų. Vaisiai briaunoti, šokoladinės spalvos, su žalia „skraiste".
			NOIRE DE CRIMEE	A		150-170	Vaisiai dideli, 6-10 cm skersmens, raudonai rudi, su žaliomis juostelėmis prie vaisiakočio, saldūs, labai skanūs.
			OXHEART ORANGE	A		250-350	Vaisiai širdies formos, oranžiniai, stambūs, kvapūs, beveik be sėklų
			RED CAVERN	VV		50-200	Vaisiai paprikų formos, storomis sienelėmis, vidus pusiau tuščias. Puikiai tinka kepti ant kepsninės, džiovinti ir įdarytiems pomidorams gaminti.
			SIBARITA	VA	F2, V, Tm, N	70-80	Vaisiai rausvai rudi,  panašūs į ‚Kumato' tipo vaisius
			SIDRA	A	V, F2, Tm, TSWV		Augalai puikiai mezga vaisius net per karščius. Vaisiai su raudonais ir tamsiai violetiniais atspalviais, 90 – 100 g svorio. Kekės auga labai arti viena kitos.
			ZAIRA	VA	V, F2, N, Tm, TYLCV	120-140	Puikiai mezga vaisius karštą vasarą. Vaisiai ryškiai oranžiniai, ovalūs, tvirti, netrūkinėja. Tinka pervežti, ilgiau laikyti.
Hibridai su smulkiais vaisiais
			APRESA	VA	Tm, F2	35-40	Augalai gausiai dera. Vaisiai saldūs, stipriai laikosi ant kekių.
			APRICOLA	A	Tm, F2	20–25	Vaisiai oranžiniai, labai saldūs, prinokę netrūkinėja ir nenukrenta. Kekėse užauga po 20–25 vaisius.
			LUCIPLUS	VA	Tm, F2, V, N, Pst, Ss	20-30	Vaisiai tvirti, labai saldūs ir skanūs.
			LUTHER	A	F2, Tm, V, Fr, N	20-25	Vaisiai sunokę būna tamsiai vyšninės spalvos, netrūkinėja. Kiekvienoje kekėje sunoksta apie 12 vaisių.
			MANDAT	A	Tm, F2	10-15	Kekės ilgos, jose sunoksta po 20-25 vaisius.
			NUGGET	VA	Tm, F2, Fr	20	Vaisiai labai skanūs.
			PANDORINO	VA	F2, V, Tm, N	20	Vaisiai forma panašūs į mažas slyvutes.
			SUMMER SUN	VA	Tm, F2, V, N	15-25	Vaisiai nepaprastai saldūs ir skanūs.
			TWITTER	A	F2, Tm, N, V,  TYLCV	30-35	Kiekvienoje kekėje sunoksta po 18-20 vaisių. Labai ilgai ir gausiai dera.
Determinantiniai (riboto augimo) hibridai
			DYNO	A	Tm, V, F3, N	90-130	Puikiai dera tiek karštesnę, tiek vėsesnę vasarą.
			DURICCHIO	VA	V, F2	220-230	Augalai gausiai dera.
			PEGASO	A	Tm, V, F2, Pst, N	Apie 150	Augalai labai gausiai dera. Lapai gerai uždengia vaisius nuo saulės kaitros.
			PUMATIS	A	F2, Pst, V, N	60-65	Vaisiai saldūs, labai tvirti. Tinka ilgai laikyti, džiovinti, raugti.
			RED DEUCE Naujiena	LA	Tm, F2, V	250-300	Šaknų sistema stipri. Vaisiai tvirti, mėsingi, labai skanūs, užauga vienodo dydžio, sunoksta ne vienu metu.
			RED MORNING Naujiena	LA	Tm, V, F2	Apie 300	Augalai labai greitai auga ir anksti subrandina derlių. Vaisiai užauga vienodi, labai skanūs, mėsingi, todėl tinka ir padažams gaminti.

Atsparumai ligoms: Tm - pomidorų mozaikos virusui; V - verticiliozei (lėtajam vytuliui); F2 - fuzariozei (greitajam vytuliui) 1 ir 2 rasei; Fr - fuzariniam šaknų puviniui; C3 - kladosporiozei (lapų rudajai dėmėtligei) 1-3 rasei; C5 - kladosporiozei (lapų rudajai dėmėtligei) 1-5 rasei; N - nematodams; TSWV - dėmėtajam lapų vytuliui; TYLCV - pomidorų mozaikos geltonajam virusui; A - sausligei, Pst - bakteriozei, Ph - fitoftorozei (marui), Ss - stemfiliozei, St - pilkajai lapų dėmėtligei

 

Algis Mačiukas