Kada sodinti slyvas Lietuvoje

Dažniausia slyvas sodina pavasario viduryje arba pirmoje pavasario pusėje (su sąlyga, kad nakties metu sušilsta iki 5-7º C), kol pumpurai dar nespėjo sprogti. 

O rugsėjo antroje pusėje slyvas galima sodinti tik su uždara šaknų sistema, kadangi jos prastai reaguoja į šaltį. Labai šaltame ir nuolat drėgname dirvožemyje rudėnį slyvų iš viso sodinti nerekomenduojama – jos gali neišgyventi žiemą. 

Kokia dirva reikalinga slyvoms

Slyvos noriai auga derlingoje purioje žemėje, neutraliame durpžemyje, pusiau sunkiame priemolyje, kuriuose rūgštingumas siekia 5,5-7,5 pH. Bet slyvos neperneša pernelyg rūgščių dirvų, nuolatinės drėgmės ir užmirkusių vietų. Taipogi reikia įsitikinti, kad gruntiniai vandenys yra giliau negu 1,5 m.

Pakeisti ir pagerinti nepalankaus dirvos tipo struktūrą bei pakoreguoti pH lygį galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės rūgštys – huminė, ulminė, fulvinė. Dirvos pH subalansavimu ir derlingumo padidinimu užsiima ir biologinė tręšimo priemonė Yokosan, išskirdama į dirvą derlingo sliekų biohumuso ekstrakto medžiagas.

Mikoriziniai grybai Hifas padidina skurdžių dirvų derlingumą. Svarbu tik žinoti, kad Hifas grybienai taikomi tam tikri apribojimai – kartu su hifais negalima naudoti fungicidų, kurie gali neutralizuoti visą naudingą Hifas poveikį.

Slyvų auginimo vietoje visada turi būti daug saulės šviesos ir šilumos iš pietinių ir vakarinių sklypo dalių. Sveikytina serbentų, aviečių ir obelų kaimynystė. Slyvos prastai augs žemose vietose ir duobėse, prietemoje, joms kenks dažni vėjai iš šiaurės, vyšnios ir kiti vaismedžiai (išskyrus obelis).

 

Kaip paruošti slyvų sodinukus

Gerai ri greitai prigyja slyvų sodinukai iki 2 metų amžiaus, o vyresni prigyja sunkiau. Atrenkami sodinukai nuo 1 iki 1,5 m aukščio. Nepatenkantys į šią kategoriją yra netinkami sodinimui – jie gali būti brokuoti ar sugadinti. 

Sodinukams reikia nupjauti tas šakneles, kuriose matomas puvimas, sudžiūvimas arba žaizdos. Šoninės šaknelės neturi viršyti 25 cm, skiepo kaklelis - sveikas. Ir pavasariniam, ir rudeniniam sodinimui imkite tik miegančius slyvų sodinukus, nes pabudusių sodinti nerekomenduojama. 

Slyvas būtina sodinti tik sudrėkintomis šaknimis. Tam šaknys reikia palaikyti apie 1 dieną vandenyje.

Sodinukų šaknis prieš sodinimą labai naudinga pamirkyti ir dezinfekuojančiame Vario sulfato tirpale. Labai svarbu nepersistengti su koncentracijos stiprumu, kad neapdeginti sodinuko šaknų. Slyvoms ruošiamas 1 %-inis Vario sulfato tirpalas, besilaikant griežtų proporcijų – 100 g : 10 l vandens.

O norint pagerinti sodinuko šaknų aklimatizaciją dirvinėje terpėje ir stimuliuoti jų sveiką augimą rekomenduojama 5 minutes pamirkyti jas ekologiško Kelpak ekstrakto tirpale. Mirkymui šis tirpalas ruošiamas santykiu 10 ml : 1 l vandens. Kelpak sudėtyje yra labai naudingų auksino ir citokinino hormonų, atsakingų už tokį teigiamą poveikį augalams.

 

Sodinimo duobių kasimas 

Priklausomai nuo slyvos šaknų sistemos ypatumų geriausi sodinimo duobės matmenys yra: 60-80 cm gylio ir 70-100 cm pločio. Vienoje slyvų eilėje paliekamas 3 metrų intervalas tarp duobių. Gretimos duobių eilės kasamos per 3 metrus kiekviena. 

Naudingų maistinių medžiagų tiekimu slyvu šaknims galima pasirūpinti dar sodinimo etape, užpildant sodinimo duobes organine terpe. Tai gali būti savadarbis mišinys iš organikos ir derlingos žemės, į kurią įmaišomas kibiras komposto (alternatyvus variantas – kibiras neutralaus pH durpžemio), dedant 1-1,5 stiklinės pelenų arba 0,5 kg dolomitmilčių. Kategoriškai reikia vengti mineralinių trąšų šiame etape. 

Iš pradžių į dugną įkasa atraminį kuolą, o po to supila visą paruoštą organinę terpę. Tuoj pat ją ir sudrėkina, sunaudojant 1 kibirą vandens. Palaukus, kol vanduo susigers galima pradėti sodinimą.

Sodinukų šaknų prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Mikorizinės grybienos hifai, aktyvizavus dirvoje, sudaro naudingą sąjungą su pasodintų slyvų sodinukų šaknimis. Hifams ir sodinukams bendradarbiaujant vyksta papildomos stiprios šaknų sistemos susiformavimas, ko dėka slyvos pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir vandens iš dirvos. Hifas suspensija pilama į duobes tiesiai prieš sodinukų sodinimą.

Tam, kad slyvos ateityje nesusirgtų, dirvą verta apdoroti preparatu Previcur Energy. Tai fungicidas, apsaugantis slyvas nuo susirgimų ir ligas sukeliančių bakterijų, stabdydamas jų plitimą. Svarbi sąlyga - fungicidą Previcur Energy galima purkšti tik praėjus 3 savaitėms po mikorizinių grybų Hifas panaudojimo, antraip fungicidas pristabdys teigiamą Hifas grybienos efektą. 

 

Slyvų sodinimas 

Supiltoje į duobe organinėje masėje reikia suformuoti įdubą, kurioje tilptų sodinuko šaknys. 

Sodinuko šaknys tvarkingai išdėliojamos įduboje, ištiesinamos, islaikant atstumus tarp jų. Šaknų galiukai turi žiūrėti tik žemyn. Po to šaknys užkasamos likusia organine mase, tikrinant, kad visi šaknų laisvi tarpai būtų pilnai užpildyti. Skiepo kaklelį palieka kišti iš po mišinio sluoksnio 5-10 cm aukštyje. Tuojau medelį galima pririšti prie atraminio kuolo. 

Pasodintą slyvą čia pat ir laistoma, pilant 2-3 kibirus ir mulčiuojant durpių sluoksniu. Kai sodinama rudenį mulčio sluoksnis palengvina sodinuko prigijimą ir saugo nuo šalčio. 

Slyvų sodinukai geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis iš kart po pasodinimo palaistyti Blackjak tirpalu iš huminių, fulvo, ulmo rūgščių, esančių dirvožemių sudėtyje. Blackjak ištirpdo santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam sodinukui.

Lauke slyvoms gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivins slyvas po patirto streso ir greičiau grąžins jas į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką slyvoms gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina augalų regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

 

Slyvų priežiūra

Slyvų laistymas. Slyvų drėgmės poreikiai yra ypatingai aukšti. Pirmame auginimo sezone kiekvienai slyvai duoda po 50-60 l ir apkloja mulčio sluoksniu iki pusės metro spinduliu.

Slyvų medeliams kasmet augant ir didėjant vandens kiekis irgi didinamas - iki 80 l dideliam stipriam medžiui. Jeigu dirvoje dominuoja smėlis – laistoma dažniau. Molį laistyti reikia ne taip dažnai, bet didesniu kiekiu. Šaknys žymiai geriau įsisavins vandenį, jeigu laistysite ne kamieną, o žemės plotus ties lajos kraštų liniją. 

Kada laistyti slyvas? Geriausia laikytis 15-20 dienų intervalo tarp laistymų. Pirmas laistymas – kai formuojasi užuomazgos, pakartojant po 15-20 dienų. Sekantis laistymas – vaisių brendimo laikotarpiu. Paskutinis laistymas – tik nuėmus slyvų derlių, bet ne anksčiau. 

Prasidėjus vegetacijai laistymui naudokite Blackjak naudingų rūgščių suspensiją, ištirpdant ją santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam sodinukui. Tai paskatins geresnį sodinuko augimą ir įsišaknijimą. Preparato Blackjak medžiagos skirtos ir vandens pH koregavimui. Aktyvaus augimo metu slyvas verta purkšti biostimuliatoriumi Kelpak, pakartojant procedūrą 3-5 kartus kas 14 dienų. Proporcijos: 100 ml : 10 l vandens. 

Slyvų purškimui per lapus ir laistymui verta naudoti vandeniu praskiestą ekologinę skystą trąšą Copfort, prisodrintą vario. Copfort kompensuoja vario stoką ir rekomenduojamas sekančių simptomų prevencijai: rudų, baltų ir pilkų apnašų, chlorozės (kai pasikeičia lapų būdinga spalva), dėmių, lapų kritimo, šakelių sudžiūvimo ir deformacijos, audinių mirimo (nekrozės - augalo dalių mirties, lydymos pajuodavimo). Laistymui Copfort ruošiamas proporcijomis 150-400 ml : 100 l vandens.

Po žydėjimo slyvų lapams rekomenduojamas purškimas preparatu Matrifruit su amino rūgštimi, ypač kai jaučiasi cinko ir mangano trūkumas. Panaudojimas užkerta kelią lapų susukimui, susiraukšlėjimui, dėmių ir skylių atsiradimui, amarų puolimams, pagerina fotosintezę. Nenaudoti karštyje ir atviroje saulėje.

Slyvų tręšimas. Pirmais auginimo metais slyvų medelis minta iš duobės organinio mišinio, supilto dar sodinimo metu. Papildomų trąšų neduoda. Tik antrais metais medelio racioną pastiprina 40-50 gramais azoto (tiek pat fosforo ir kalio) birželį – tai galioja tik pavasarinio sodinimo slyvoms. 

Rudeninio sodinimo medeliams azoto reikia vengti, duodant tik fosforą, stiprinantį šaknis. Antraip perteklinis azotas pridarys bėdų sodinukui, stimuliuodamas visai nereikalingą vegetaciją žiemai žiūrint į akis arba sukelti šaknų puvimą (tokią riziką kelia šviežias galvijų mėšlas). 

Azoto deficitui malšinti verta imtis stabilizuoto karbamido trąšų KARBAMID STRONG. Jų pagalba galima kontroliuoti ir azoto perteklių. Šio produkto azoto granulės turi apvalkalą iš stabilizuojančios medžiagos, leidžiančios 15 procentų sumažinti trąšų išeigą.

Įžengus į derėjimo amžių slyvas galima patręšti 50-60 g azoto iki žydėjimo. Paskui - derėjimo pradžioje, duodant 50 g azoto, 50 g fosforo, 50 g kalio. Paskutinis tręšimas - po derliaus skynimo, fosforu ir kaliu (be azoto). 

Organinė skystą trąša Yokosan yra fosforo, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis slyvų vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH.

Slyvų imunitetą ir atsparumą ligoms padidina preparatas - Alsupre S. Šis produktas yra naudingo sieros elemento tiekėjas ir baltymų struktūros stiprintojas.

Padidinti slyvų atsparumą ir atkurti trūkstamų elementų balansą padeda trąšų poveikį turintys preparatai Mimox Zn, Copfort, Drekkar ir aukščiau minėti Kelpak ir Blackjak. Mimox Zn sudėtyje esantis mimozos ekstraktas naikina ligų sukėlėjus, pagerina cinko kiekį augale ir padeda atsikratyti apnašų.

Purškiamų trąšų prilipimą prie lapų ir žiedlapių organizuoja priemonė Lip Top Gold - jos dėka medžiagos ilgai laikosi ir nenusiplauna lietuje.

 

Slyvų genėjimas

Kaip ir kada genėti slyvas? Palankiausios sąlygos tam – visą pavasarį. Bet tik sausomis dienomis, be lietaus, rūko ir rasos, genint tik sausą medieną, tik dezinfekuotais įrankiais. 

Pirmas genėjimas daromas sodinimo etape, trumpinant sodinuką iki 60-70 cm ūgio. Svarbu nenupjauti sveikų pumpurų. 

Slyvos vaismedžiui vis augant reikia atsikratyti šakninių ūglių, šakų su žaizdomis. Vasarą genėjimo darbų sąrašą papildo stačia kryptimi augantys ūgliai ir šakelės, kryžmai kontaktuojančios šakos ir tos, kurios krypsta į lajos centrą. Kartu praretinamas lajos tankumas, paliekant mažiausia apie 60 cm tarp šakų. Tačiau, šakų, kurių storis jau viršija 2,5 cm, genėti nevalia. 

Slyvai būtina formuoti 6-7 pagrindines horizontalias šakas. Vaisiams labai svarbios tos šakos, kurios auga horizontalia kryptimi, o ne stačiai. 

Genėjimo žaizdoms užgydyti verta rinktis purškiamą sodo tepalą Fort. Sodininkų palankumą jis nusipelnė tuo, kad juo patogu naudotis, purškiant iš balionėlio, o užpurkštas sluoksnis yra atsparus saulės spinduliams, nesutrūkinėja ir atrodo nepastebimas. Fort galima naudoti ir kitų augalo mechaninių pažeidimų gydymui. Žaizdoms užtepti tinka ir sodo tepalas BEE FORT. Jo pagrindinę dalį sudaro bičių vaškas, užtraukiantis žaizdelę saugiu sluoksniu, pro kurį neprasiskverbs nepalankūs faktoriai iš išorės. 

 

Slyvų ligos 

Augančias slyvas pažeidžia moniliozė, rudasis puvinys, slyvų vyžligė ir šratligė bei sidabraligė. Ligų priežastimis tampa nepalankios oro sąlygos, priežiūros ir tręšimo taisyklių nepaisymas, ligų sukėlėjai, žiemojantys žemėje, ir kenkėjai. 

Apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų gali padeti produktas REcharge, kuriuo pavasarį-rudenį rekomenduojama laistyti plotus po slyvomis. Medžiaga ne tik sustiprina augalo atsparumą, bet ir papildo dirvą naudingais mikroorganizmais. Negalima tik maišyti REcharge su fungicidais. 

Moniliozė gali prasidėti lietingą šaltą vasarą, iš žaizdų vaisiuose, ją perneša ir vabzdžiai-kenkėjai. Džiūva lapai, vaisius bjauroja rudos puvimo dėmės ir karpos. Vėliau vaisiai sudžiūva, mumifikuojasi arba krenta. 

Fungicidinį ir baktericidinį efektą turi tirpūs milteliai KYTOS, aktyvuojantys natūralius slyvų apsaugos procesus. KYTOS sudėtį sudaro gryna chitozano hidrochlorido medžiaga, veikianti kaip induktorius. 

Rudasis puvinys pasireiškia vaisių parudavimu, puvimu ir baltomis apnašomis ant jų. Vaisiai mumifikuojasi. Užsikrečiama drėgnomis dienomis arba per sąlytį su puvimo apimtais ir žaizduotais vaisiais, nuo ligos sukėlėjų. 

Rudasis puvinys

Slyvų vyžligė deformuoja vaisių formą, o jų minkštime nebūna kauliuko. Liga prasideda nuo užsitęsusio ilgo žydėjimo, pritraukiančio kenkėjus – slyvinius pjūklelius, arba dėl boro trūkumo slyvos organizme. 

Susitvarkyti su boro deficito problemomis padeda preparatas Matrinal B – boro elemento tiekėjas. Jam veikiant boras greičiau patenka ir įsisavina slyvos organizme. Rekomenduojamas, norint išvengti tokių simptomų kaip: lapų dechromavimas (pilkų, gelsvų, rudų, rausvų dėmių atsiradimas), lapų susukimas ir susiraukšlėjimas, įtrūkiai ir skylės lapuose. Matrinal B geriausia naudoti iki žydėjimo santykiu 20 ml : 10 l vandens, vengiant karščio, lietaus, rasos ir kitų preparatų tuo pačiu metu.

Šratligei būdingos rausvos dėmės ant lapų, vaisių ir daugybė skylių lapuose. Ligą sukelia perteklinė oro drėgmė, lietūs, žaizdelės šakose. 

Sidabraligės kaltininkai – nepakankamas laistymas ir sausra. Nė mažiau kaltos voratinklinės erkutės. Tai pat sąlygos šiai ligai - azoto pertekliai ir boro stoka. Sergant sidabralige nesiformuoja užuomazgos, slyva negali derėti. Apsaugai nuo sidabraligės ir šratligės skirtas sisteminis fungicidas Score 250 EC, veikiantis 10-14 dienų.

Slyvų ligų prevencijai praverčia aukšiau minėti preparatai Matrifruit ir Copfort. 

Profilaktikai nuo nepalankių aplinkos faktorių sukeliamų ligų ir negalavimų galima naudoti tirpią priemonę Cephyro (aktyvus varis), ypač kai krenta lapai iki žydėjimo. Nerekomenduojama naudoti Cephyro žydėjimo ir uogų nokimo laikotarpiais bei atviroje saulėje. 

O apsaugos priemonių prilipimą prie lapų ir žiedlapių paviršiaus užtikrina priemonė Lip Top Gold, kurios dėka medžiagos nenusiplauna ir ilgai laikosi.

 

Slyvų kenkėjai

Vabzdžiai-kenkėjai, gadinantys mūsų slyvas, veisiasi arba dirvoje, arba piktžolėse, arba žievėje. Juos priviliuoja šiltos arba drėgnos oro sąlygos. Pagrindiniai veikėjai – slyviniai amarai, slyvinis vaisėdis, pjūklelis, voratinklinė erkutė ir grambuolio lervos. 

Slyvinis vaisėdis atsiranda, kai birželio pabaigoje nusistovi labai šilti orai. Jis pažeidžia vaisių minkštimą ir užuomazgas.

Naikinti slyvinius vaisėdžius dabar galima gudresniu ir efektyvesniu būdu – naudojant gamtinį feromoną Pherozipp. Ši medžiaga veikia tik vaisėdžių patinus, skleisdama jų patelių hormonų kvapus. Patinas, reaguodamas į kvapą, įviliojamas į lipnią gaudyklę ir joje žūsta. Naudingų vabzdžių feromonas Pherozipp neprivilioja ir nekenkia jiems. 

Kartu su feromonu Pherozipp siūloma trikampės formos popierinė gaudyklė Delta šlaitiniu stogeliu. Jos viduje dedamas lipnus įdėklas ir feromoninis masalas, skirtas privilioti slyvinių vaisėdžių patinus. Prilipę prie įdėklo vaisėdžiai pasmerkti sunaikinimui.

Slyviniam lapsukiui naikinti praverčia purškiamas insekticidas NeemAzal, aktyviai naikinantis ir amarus. Jo sudėtyje yra indinio nimbamedžio sėklų ekstraktas, žudantis minėtus kenkėjus.

Slyvinis pjūklelis, kaip minėjau aukščiau, atsiranda, kai žydėjimas per ilgai tęsiasi ir kai viešpatauja drėgnai šiltos dienos. Pjūkleliai išgraužia užuomazgas ir pažeidžia mikštimą. 

Purškimo preparatas Drekkar pasižymi kaip atsparumo didinimo priemonė nuo daugybės slyvų kenkėjų – pjūklelių, lapsukių, erkučių, kandžių, cigarsukių, audėjų ir amarų. Drekkar pagalba rekomenduojama, norint užkirsti kelią lapų susiraukšlėjimui ir susukimui, įvairių spalvinių dėmių, įtrūkimų ir skylių atsiradimui lapuose. Drekkar galima naudoti karštyje.

Slyviniai amarai atsikrausto iš gretimų piktžolių arba veisiasi neapdorotoje medžio žievėje. Nuo amarų daromos žalos krenta išsekę lapai ir vaisiai. 

Kovai su amarais sukurtas kontaktinio veikimo insekticidas Mavrik, paralyžiuojantis kenkėjų nervinę sistemą. Naudoti 15-20 C ir aukštesnėje temperatūroje, pastebėjus pirmus amarus. Mavrik ruošiamas santykiu 5 ml : 10 l vandens.

Sprendžiant amarų ir pjūklelių naikinimo klausimą sodininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į slyvų sodą. Viena iš efektyvesnių priemonių - draugiškų vabzdžių-entomofagų viliokliai MagiPal, kabinami ant šakų "auskarų" pavidalu kas 5-10 metrų. "Auskarų" talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į svečius susilauksite naudingų žiedblakių, žiedmusių, boružių ir auksaakių. Faktas, kad boružės ir auksaakės ėda amarus. Tam siūloma įdomi priemonė BORUŽĖ BIOFRIENDS - tai gyvos boružių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas – iki 100 suėstų amarų per dieną). Panašiai veikia AUKSAAKĖ BIOFRIENDS, kurioje esančios auksaakių lervos gali suėsti iki 600 amarų per dieną.

Amarų ir pjūklelių naikinimui sodininkai turėtų atkreipti dėmesį ir į gaudyklę MAGNET white. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaudančiais kenkėjus. Tinka lauke, pakabinant gaudyklę virš augalų.

Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmelių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas. Nematodai naudojami nuo gegužės iki rugsėjo, dirvai įšilus iki 12-25º C, reguliariai drėkinant dirvą efektyvesniam poveikiui. 

 

Slyvų veislės

Slyvų veislės skiriasi spalvomis, skonio savybėmis ir formomis. Bet veislės dar išsiskiria ir derėjimo laikotarpiais – ankstyvųjų derlių skina vasaros mėnesiais, vėlyvųjų – rudenį. Visada buvo populiarios slyvos, kilusios iš Vengrijos, Balkanų šalių, Kaukazo. Patyrę augintojai daugiau dėmesio skiria veislės atsparumui ligoms ir šalčiui. 

Ankstyvųjų slyvų veislės:

• Čačanska Rana – jos derlių skina liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Slyvos stambios, melsvai violetinės, sultingos. Ši veislė yra atspari ligoms ir šalčiams.

• Kometa - deri nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios. Vaisiai vidutiniai ir stambūs, rausvi, saldžiarūgščiai, sultingi. Atspari šalčiams ir vaisių puviniui.

• Skoroplodnaja - derlius nuimamas rugpjūčio pradžioje. Vaisiai būna vidutinio dydžio, rausvi ir gelsvi, sultingi ir saldžiarūgščiai. Veislė atspari ligoms ir šalčiui.

Vėlyvosios slyvų veislės:

• Vengrinė paprastoji. Derliaus laikas – nuo rugsėjo vidurio iki mėnesio pabaigos. Slyvos vidutinio dydžio, mėlynos spalvos. Pusiau sultingos ir saldžios. Šalčiui atspari veislė.

• Blue Free - deri nuo rugsėjo vidurio. Stambūs vaisiai, spalva mėlyna. Sultinga ir saldžiarūgštė veislė, atspari šalčiams.