Savo rinkiminę apylinkę galite surasti " Rinkiminių apygardų ir apylinkių žemėlapis"
Prieš kiekvienus Seimo rinkimus sulaukiame daugybės gražių pažadų: sutvarkysime tą, sutvarkysime aną. Rinkiminės partijų programos su jų analize randamos paspaudus šią aktyvią nuorodą. Paprastai pažadus į kairę ir dešinę dalina rinkimų naujokai. Patikim, tačiau jau daug kadencijų iš eilės akis bado nesprendžiamos sisteminės Lietuvos problemos. Vėl renkam kitus. Gal laikas atidžiau panagrinėti partijų prioritetus ir programas, kurios parodys, ar partijos sugebės susitvarkyti su sisteminėmis problemomis. Mūsų redakcijos nuomone, aktualiausios sisteminės problemos yra:
Imituojama kova su korupcija
Korupcija yra viena iš didžiausių problemų Lietuvoje. Tai ne padėkos gydytojams, nors per šią prizmę imituojama kova su korupcija. Tai sisteminė korupcija, apraizgiusi visus valdžios organus kaip piktybinis navikas. Pavienis kyšininkas yra pažeidžiamas, dėl to jungiamasi į grupuotes, kurios integruoja savo žmones į kiek įmanoma daugiau valstybinių institucijų.
Šiuose rinkimuose taip pat bus bandoma prastumti Seimo narius, kurie vėliau prastūminės grupuotėms naudingus įstatymus, padės patekti į ministerijas ir kitas vykdančiosios valdžios įstaigas. Nuo šių žmonių gali priklausyti, kaip bus paskirstyta ES parama.
Ne visi kandidatai vykdys kažkieno užsakymus. Tačiau prisiminkime tuos, kas jau pateko į viešumą korupcijos skandaluose. Neužmirškime ir „Juodosios buhalterijos“ bylos. Šiame teisminiame procese nuteista Darbo partija. „Juodosios buhalterijos“ dokumentuose rastos įmonės dažnai buvo tos, kurios taip pat gavo ir ES paramą.
Seimo nariai turi palaikyti tokias iniciatyvas, kaip Roko Masiulio bandytos tvarkyti korupcijos schemos kelių tiesime, susisiekimo srities valstybinėse įstaigose. Deja, kaip matėm, iniciatyva greitai buvo užgesinta pašalinant ministrą. Tokiais darbais pasižymėję žmonės turi būti maksimaliai palaikomi. Labai gera R. Masiulio idėja buvo valstybinių įstaigų ir darbų auditas.
ES paramos skirstymas
Lietuva gavo daug ES paramos. Tai padėjo pagražinti Lietuvą, tačiau klausimas, kiek situacija būtų geresnė, jei tie pinigai būtų panaudoti tikslingiau. Gražūs ir tvarkingi keliai, miestelių aikštės su fontanais yra viso labo tik padažytas fasadas. Esame išlikę viena iš labiausiai atsilikusių šalių ES pagal pajamas šeimai, rungtyniaujam emigracijos mastais į užsienį ir iš regionų į didmiesčius. Šeimos pajamomis lenkiam viso labo tik Rumuniją ir Bulgariją. O būtent šeimos pajamos rodo valstybės pasiekimus. Jau gyvenome valstybėje, kur tankų skaičius gyventojui buvo prioritetinis gerbūvio rodiklis. Galima daryti išvadą, kad dabartinė ES skirstymo parama nėra efektyvi ir laikas stipriems pokyčiams. ES parama turi pasiekti vidutinį ir šeimyninį verslą. Šiandien parama keliauja visokioms asociacijoms beprasmiams tyrimams, konferencijoms, studijoms. Paramą gauna dideli pramonininkai ir ūkininkai, kurie ir taip galėtų gauti paskolas verslui iš bankų.
Problemos paramos skirstyme prasideda nuo pirminių paramos sąlygų formavimo, kurias aprobuoja ministrai. Seimo valdantieji skiria ministrus į ministerijas, kurios kuria tas sąlygas. Tad kas ten atves profesionalus? Valstiečių ir žaliųjų žadėtų profesionalų vykdančiojoje valdžioje taip ir nepamatėm.
Tad reiktų pasižiūrėti, kokius veiksmus tobulinant ES paramos sistemą numato partijos savo programose. Ar apsiriboja populistiniais lozungais ar turi konkrečių pasiūlymų. Daug padėtų skirtos paramos viešumas. Dabar daugybė projektų po būtinojo laikotarpio tiesiog dingsta. Pabandykite surasti tuos, kas skyrė paramą kaimo turizmo sodyboms, kurios po nustatyto laiko tapo kažkieno gyvenamąja sodyba. Turėtų būti sukurta patogi naudojimui vieša projektų duomenų bazė. Turi būti įteisinta atsakomybė tiems skirstytojams, kurie dalina pinigus neefektyviems projektams.
Regionų vystymas
Lyg ir skiriama daug paramos regionams – gražūs miestelių parkai, pakrantės, paplūdimiai, net mažų miestelių centrai su Vilniui pritinkančiais grindiniais ir fontanais. Ir tuo pačiu vis nemažėjanti emigracija iš regionų. Fasadų padažymu žmonių regione neišlaikysi, reikalingos geros darbo vietos. Jas sukurti padės ne tik smulkiam verslui skiriama parama, bet ir pokyčiai valstybinėje politikoje. Pavyzdžiui, valdančiųjų įgyvendinta Miškų reforma - jos metu sumažėjo darbo vietų regionuose, atsirado daugiau sostinėje. Nagrinėjant Vakarų Europos patirtį, ten matyti, kad regionuose yra daugybė nedidelių ir produkciją perdirbančių ūkių. Gal jie ir nėra itin daug produkcijos sukuriantys, tačiau jų dėka išsilaiko regionų gyvybingumas. Sūrinės, mėsinės, vyninės ir distilerijos padeda ne tik išgyventi ūkiui, bet ir pritraukia į kraštą keliautojų. Pavyzdžiui, Normandijoje Kalvadoso distilerijos leidžia išsilaikyti aukšto lygio apgyvendinimo įstaigoms, restoranams. Kraštas atlaiko net visai netolimo pajūrio konkurenciją.
Esame vieni iš paskutinių ES (be Skandinavijos) draudžiančių distilerijų verslą. Niekaip nesugebame atsikratyti carinės Rusijos palikimo. Iki šiol valdę seimūnai šį verslą įsivaizduoja kaip samagono aparatų įteisinimą. Tuo tarpu Normandijoje, Škotijoje gyvybingiausios vidutinio+ dydžio distilerijos, gaminančios išlaikytą ir brangią produkciją. Jos kaimo girtuoklėlis neįpirks ir Lietuva neprasigers. Net Latvijoje jau į ekskursijų programas įtraukiamas distilerijų lankymas. Norint, kad gautų paramą mažasis ir vidutinis verslas, į ministerijas turi ateiti žmonės suprantantys, kaip sukurti paramos sąlygas, kurios tiktų šiai kategorijai. Supaprastintų paraiškų teikimą, eliminuojant paramų rašymo „specialistus“. Kurie atrinktų didesnę patirtį turinčius vertintojus. Paramos gavėjų viešinimas taip pat turėtų sumažinti tokios paramos paskirstymą paraiškas mokantiems pildyti miestiečiams.
Betvarkė saugomose teritorijose
Saugomos teritorijos buvo sukrutos siekiant ne tik išsaugoti, bet ir pritaikyti teritorijas visuomenei. Valdantieji žadėjo reformas saugomose teritorijose, tačiau atėję į valdžią pažadus greitai pamiršo. Puikiai pasimatė Saugomų teritorijų valdžios nesugebėjimas tvarkytis jiems paskirtose gražiausiose Lietuvos vietose per koronaviruso epidemiją. Prie pažintinių takų mašinų grūstys, nes nėra normalių aikštelių. Apšnerkšti ir apdergti miškai, nes nėra įrengta tualetų. Pavyzdžiui, visoje Labanoro girioje per dešimtmečius nesugebėta sukurti nė vieno patogaus, saugaus pėsčiųjų ar dviračių tako su integruota vietinio verslo infrastruktūra.
Vis dar toleruojama Saugomų teritorijų tarnybos veikla, kuri neduoda naudos nei visuomenei, nei vietiniams verslams. Tai nuo kėdžiatrynių braškanti tarnyba Vilniuje ir skurstantys regionai. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, matomas didžiulis atsilikimas. Net Latvijoje prie tako bus padaryta patogi ir dažnai saugoma automobilių aikštelė. Prižiūrėtas tualetas, puikiai sutvarkyti keliukai. O juk tokių objektų priežiūra sukuria taip reikalingas darbo vietas regione. Valdantieji net vadovo nesugebėjo pakeisti, nors jis visai atsitiktinis gamtosaugoje, tačiau savas medžioklėje. Vis dar sistemoje yra Rūta Baškytė, kurios dėka surinktas jai lojalus, o ne gamtosaugoje profesionalus kolektyvas. Dėl šios tarnybos vis stringa poilsinės, verslo infrastruktūros plėtra Neringoje. Teisinamasi gamtosauga, kai tuo pačiu metu sudaromos sąlygos „elitui“ statytis gražiausiose paežerėse. Vien ko vertas Aiseto kraštovaizdžio draustinio ir kitų Labanoro paežerių užstatymas. Plynieji kirtimai gražiausiose vietose taip pat Saugomų teritorijų apsileidimo pasekmė. Saugomų teritorijų tarnyba turi daug įtakos prastumiant įstatymus ir pataisas, kurie būtų leidę išsaugoti gražiausius miškus. Puikiai ta įtaka pasimatė, kai reikėjo prastumti Saugomų teritorijų įstatymo pataisą, leidžiančią dalinti sklypus net draustiniuose. Viskas tiesiog buvo paruošta taip, kad būtų sudarytos sąlygos užstatyti Aiseto kraštovaizdžio draustinį. Net kurioziškai išėjo, kai buvo leista dalinti sklypus Parkų kraštovaizdžio draustiniuose, kuriems priklauso ir Aiseto kraštovaizdžio draustinis, o liko draudimas tą daryti valstybiniuose draustiniuose. Nors draustinių apsaugos tikslai yra tie patys. Tai, kad įstatymų pataisos, nutarimai skiriami konkrečiai situacijai, liudija pamirštos realios problemos su namų valdos sklypų dalinimu, kurios iki šiol kankina Saugomų teritorijų gyventojus. Daugybė skirtingų šeimų turi gyventi bendrojoje nuosavybėje, daug kur pastoviai dėl to kyla konfliktai.
Biurokratija ir kompetencijos trūkumas
Daugybė sudėtingesnių piliečiams kylančių problemų nesugebama išspręsti dėl kompetencijos stokos. Gavus raštą su prašymu išspręsti problemą, jis persiunčiams organizacijai, kuri sukėlė problemą. Organizacija atrašo, sprendėjas perrašo raštą ir jį nusiunčia interesantui. Tai problemos neišsprendžia, sukelia tik nepasitikėjima valstybinės įstaigos kompetencija. Raštas vėl siunčiamas kitai organizacijai, procesas vėl kartojasi. Jau net populiarėja terminas – „rašto kanalizavimas“. Vien tokiems raštams atsakinėti sukuriami nauji etatai ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose. Dėl konkrečių problemų Saugomose teritorijose Sauliaus Skvernelio administracija net nesiteikė rašto perrašinėti - persiuntė skundžiamos ministerijos atsakymus. Teisminis kelias daugeliu atveju per sudėtingas ir brangus. Įstatymas dėl išsamaus valdininkų atsakymo taip pat neveikia, nes raštas taip pat atitinkamai „kanalizuojamas“. Turi būti sukurta nepriklausomų ekspertų institucija, kuri pagaliau išspręstų tokias problemas. Sumokėti ekspertams pinigai bus mažesni nei piliečių ir valdininkų skirtas laikas susirašinėjimas.
Populistiniai šūkiai
Partijos ir kandidatai į 2020-ųjų Seimą vis dar remiasi daugybe lozungų ir populistinių šūkių. Garsinis tokių šūkių kartojimas gražus, bet, kaip jau ne kartą įsitikinome, tai tik skambūs žodžiai, nepatvirtinami sisteminių problemų sprendimais.
Pakelsime minimalų atlyginimą. Jis buvo pakeltas ir pagal šį rodiklį net Europoje esame viduriuke. Tai iš tiesų nėra labai sudėtingas veiksmas, nes jis įgyvendinamas administracinėmis priemonėmis. Surinkai daugumą ir pakėlei. Puikiai imituojamna gerbūvio kėlimo veikla. Tuo tarpu gerokai sudėtingiau yra pakelti vidutines šeimos pajamas. Tam reikia sutvarkyti visą eilę sisteminių problemų. O pagal šeimos pajamas, kaip minėjome, ES šalių tarpe lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją.
Sumažinsime alkoholizmą draudimais. Panašu, valdantieji užlipo ant seniai žinomo grėblio. Alkoholio, kaip ir vaistų reklamos draudimas, padeda tik pigių gėralų (vaistų) gamintojams. Alkoholio reklamai pinigus skiriantys gamintojai ir jų brangūs gėrimai nesudaro didžiosios pardavimų dalies. Reklamos draudimas – tai daugiau eilinis valdžios bandymas pririšti žiniasklaidą prie valstybinių pinigų ir dotacijų: pakritikavai, negavai ministerijos viešinimo kontrakto. Nagrinėjant rezultatus, nepaisant draudimų, Lietuva išlieka lyderio pozicijoje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Tačiau sumažėjo legaliai vartojamo alkoholio kiekiai. Tai gali reikšti iš kitų šalių patenkančio alkoholio kiekių padidėjimus, jaučiamas ir nelegalaus alkoholio gamybos augimas. Tuo pačiu alkoholio akcizų tekėjimas į kitų šalių iždus.
Gėrimų distiliavimo draudimai argumentuojant tautos prasigėrimu yra absurdiški. Normali distilerija moka tuos pačius akcizus, užsienyje yra griežta pagaminamo alkoholio apskaita. Jau pačioje gamyklos parduotuvėje neišlaikyto statinėse alkoholio litras kainuoja apie 15-20 eurų. Skirtumas tas, ar pajamas gaus Lietuvos ūkis, ar užsienio ūkis. Distilerijos nesukčiauja, nes licencijos praradimas reiškia verslo pabaigą. Tuo tarpu samagono aparatų legalizavimas kaimo turizmo sodybose gali diskredituoti šį verslą. Abejotina, ar šalutinio versliuko praradimas atbaidys nuo sukčiavimų.
Sugražinsime emigrantus. Tik panašu emigrantu „grąžinimas“ baigiasi viešinimo kampanijomis. Realus sugrąžinimas bus tada kai bus išspręstos aukščiau išvardintos sisteminės problemos.
Esame nepriklausoma žiniasklaida, negaunanti dotacijų iš valstybės. Padidinti analitinio pobūdžio turinio kiekį mums padėtų stiprių srities ekspertų pritraukimas. Tačiau tokį turinį kurti galėtume tik turėdami nepriklausomus rėmėjus. Jais galite tapti per Patreon sistemą. Spauskite šią saugią nuorodą ir paskirkite savo paramą - 5, 10 ar 25 eurus per mėnesį.
Kandidatai į Seimą Gargždų rinkiminėje apygardoje:
- 1. Išsikėlęs kandidatas Gargždų rinkimų apygardoje Nr. 31 PETRAS GRAŽULIS (S)
- 2. Kartų solidarumo sąjungos - Santalkos Lietuvai Gargždų rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatas GINTAUTAS KNIUKŠTA (S)
- 3. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Gargždų rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatas JUSTAS RUŠKYS (A)
- 4. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Gargždų rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatas ANTANAS VALYS (A)
- 5. Lietuvos socialdemokratų partijos Gargždų rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatas ALVYDAS MOCKUS (S)
- 6. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Gargždų rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatas ARTŪRAS BOGDANOVAS (A)
- 7. Lietuvos žaliųjų partijos Gargždų rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatas MARTYNAS POCIUS (A)
- 8. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Gargždų rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatė RASA PETRAUSKIENĖ (S)
Kategorijos straipsniai
Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė
Didikų puikybė ir arogancija kurios pasekmėje kilo pilietinis karas pasibaigęs krašto okupacija svetimšaliais
Konfliktas dėl moters, po kurio ATR prarado ketvirtadalį teritorijos
Kaip nesprendžiant mažų problemų susidarė labai didelės problemos, pabaigusios ATR "Aukso Amžių"
Straipsniai
Instrukciniai straipsniai abėcėlės tvarka