Kaip balsuoti rinkimuose į Seimą 2020
Atnaujinta: 2020-10-01
  • Kaip balsuoti rinkimuose

   Kiekvienais metais Lietuvoje atsiranda apie 30 000 naujų rinkėjų. Rinkimų teisė įgaunama sukakus 18 metų ir gavus Lietuvos respublikos pilietybę. Lietuvos piliečiai dalyvauja keturiuose rinkimuose.     
     Seimo rinkimai vykstantys kas ketverius metus, spalio mėnesio antrąją savaitę.
     Prezidento rinkimai kurie vyks 2020 metų gegužę,
     Savivaldybių tarybų rinkimai kurie vyks 2023 metų pavasarį,
     Rinkimai į Europos Parlamentą 2024 birželį,


  Balsuoti  gali rinkėjai Lietuvoje ir užsienyje. Užsienyje esantys rinkėjai registruojasi elektroninės registracijos sistemoje.   Kiekvieniems rinkimams registruojamasi atskirai. Bus nurodyta artimiausia Lietuvos atstovybė kurioje galima bus balsuoti.

  Lietuvoje balsuojantys turi savo rinkiminę apylinkę susietą su gyvenamąja vieta. Kelios dešimtys apylinkių sudaro rinkiminę apygardą. Rinkiminių apygardų Lietuvoje yra 70 ir 1 Pasaulio Lietuvių apygarda užsienyje. Kiekviena apygarda turi panašų rinkėjų skaičių kuris yra apie 30 tūkstančių. Dėl to rinkimų apygarda gali apimti kelis skirtingus rajonus. Dažnai tokios apygardos turi senovinius pavadinimus, nesusijusius su dabartiniais pavadinimais.
  Savo apygardą ir apylinkę galite surasti " Rinkiminių apygardų ir apylinkių žemėlapyje".

  Lietuvoje renkama pagal mišrią paralelinę  rinkimų sistemą. Kiekvienas rinkėjas turi 2 balsus. Vieną balsą rinkėjas atiduoda už vieną tos rinkimų apygardos kandidatą. Tai yra kandidato išrinkimas vienmandatėje apygardoje. Tai leidžia  išrinkti patinkantį asmenį nepriklausomai nuo jo priklausomybės konkrečiai partijai. 
  Kitas balsas atiduodamas daugiamandatėje rinkimų apygardoje skiriant jį pasirinktai partijai. Partijos savo kandidatus reitinguoja sąrašuose ir proporcingai gauna tiek mandatų kiek gauna rinkėjų balsų.  Daugiamandatėje apygardoje išrenkami 70 Seimo narių. Mandatus pasidalina partijos kurios  gauna daugiau kaip 5 procentus rinkėjų balsų. 

    Išrinkus Seimo narius dažniausiai viena partija nesudaro Seimo daugumos. Pagal Seimo statutą daugumą turėtų sudaryti 71 Seimo narys. Tam sudaromos koalicijos tarp partijų ir įtraukiami nepartiniai Seimo nariai. Siekiant sudaryti Seimo daugumą kartais nedaug rinkėjų paramos gavusioms partijoms duodamos neproporcingai geros sąlygos. Partijų siekis valdyti kaip galima daugiau ministerijų į kurias jos deleguoja savo ministrus. Nuo to priklauso galimybės valdyti ministerijų skiriamus valstybinius užsakymus, Europinę paramą, įdarbinti lojalius žmones. 

   Siekdamos būti išrinktos partijos pateikia visuomenei rinkiminę programą. Rinkimines programas Seimo rinkimams 2020 galima surasti  paspaudus " Partijų rinkiminės programos 2020". 

   Visame pasaulyje partijas skirsto į kiauriųjų, liberalių ir dešiniųjų pažiūrų. Neabejotinai kievienuose rinkimuose susikuria ir  populistinių partijų. Deja pastaruoju metu tokios laimi rinkimus Lietuvoje.

  Konservatorių partija ( TS - LKD - Tėvynės sąjunga Lietuvos Krikščionys demokratai). Konservatyvios partijos dažniausiai pasisako už šeimynines vertybes, būna nepakančios valstybę žlugdantiems reiškiniams. Dažnai konservatorius išrenka sunkesniais laikotarpiais, kurių metų  dažniausiai sulaukiama didesnių mokesčių. Valstybė labiau kontroliuoja verslo aplinką.

  Liberalai linkę mažinti valstybės kišimąsi į verslą. Paprasčiau žiūri į šeimynines ir kitokias tradicijas. 

  Socialdemokratai linkę prie įvairių išdalinimų socialiai nuskriaustoms grupėms. Dažniausiai ima riboti verlso laisvę. Deja daugeliu atveju sunkiau paskaičiuoja kaip kompensuoti padidėjusias išlaidas. Jų valdymo metu galiišaugti valstybė skola.

 Populistinės partijos prižada aukso kalnus. Dažniausiai patinka socialiai, finansiškai ir dažnai sveiku mastymu nuskriaustų visuomenės grupių. Dažnai patenka į valdžią gerais laikais ir valdo principu rytoj nors tvanas. Net gerais metais sugeba išauginti valstybinę skolą, turi neigiamą valstybinio biudžeto balansą, neigiamą užsienio prekybos balansą. Jau pasidžiaugėm darbo partija, Valstiečių ir Žaliųjų partija. 

   

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Kategorijos straipsniai

Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė

Didikų puikybė ir arogancija kurios pasekmėje kilo pilietinis karas pasibaigęs krašto okupacija svetimšaliais

Konfliktas dėl moters, po kurio ATR prarado ketvirtadalį teritorijos

Kaip nesprendžiant mažų problemų susidarė labai didelės problemos, pabaigusios ATR "Aukso Amžių"

Bona Sforza, atstumta reformatorė.

Kaip vieniša reformatorė neatpažįstamai pakeitė Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Ir ką ji galėjo padaryti jei jai nesipriešintų, o padėtų vystyti reformas.