Kiekvienos pirties pagrindas – tinkamai parinkta ir įrengta krosnelė. Nuo jos konstrukcijos ir tipo priklauso, ar pirtyje vyraus sausas karštis, ar švelni drėgna šiluma. Šiame įraše aptariami populiariausi krosnelių variantai, montavimo sprendimai ir akmenų pasirinkimo niuansai.

Filmas malkinė pirties krosnelė

Krosneles galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes – kūrenamas malkomis ir elektrines. Elektriniai modeliai dažniau pasirenkami miesto sąlygomis, kur nėra galimybės įrengti kamino. Malkomis kūrenamos krosnelės dažniau naudojamos tradicinėse lauko pirtyse – jos leidžia pasiekti natūralesnį karštį ir platesnę garo kontrolę.

Svarbi detalė – akmenų talpa ir jų padėtis. Kai kurios krosnelės turi atvirą akmenų zoną, kitos – uždarą, leidžiančią stipriau įkaitinti akmenis. Taip pat būtina numatyti, kur bus pakura – ar ji bus pačioje pirtyje, ar atskirame kambaryje. Išorinė pakura padeda palaikyti švarą ir sušildyti priešpirtį.

Montavimo metu svarbu naudoti karščiui atsparias medžiagas – fibrocementines plokštes, specialią mineralinę arba keraminę vatą, nerūdijančio plieno tvirtinimo elementus. Sienų izoliavimas turi būti sluoksniuotas: arčiausiai krosnies dedama atspariausia medžiaga, o išorinis sluoksnis gali būti lengvesnis. Tokia konstrukcija saugo ne tik nuo perkaitimo, bet ir suteikia tvirtumo.

Neatsiejama dalis – akmenys. Jie atsakingi už garo kokybę ir šilumos paskirstymą. Rinkitės karščiui atsparius, vienalytės struktūros akmenis, tokius kaip žaditas, gabras, bazaltas ar serpentinai. Venkite granitų ir klintinių uolienų – jie linkę skilti nuo vandens ir temperatūros pokyčių. Jei norite – akmenis galima rasti ir laukuose, svarbu mokėti įvertinti jų kokybę.

Tinkamai pasirinkus ir sumontavus krosnelę, net ir paprasta pirtelė gali tapti vieta, kurioje karštis, drėgmė ir ramybė susilieja į vieną nepakartojamą potyrį.