Kandidatai į Seimą 2020 Biržuose, Kupiškyje, Sėlos vakarinėje
Atnaujinta: 2020-09-29
  • kandidatai_i_seima_birzuose

Biržai – Panevėžio apskrityje esantis miestas, pastaruoju metu gana pamėgtas turistų. 

2012 metais vykusių rinkimų į Seimą metu, balsavusių biržiečių buvo beveik 51%. Po pakartotinio balsavimo, Seimo nariu buvo išrinktas Aleksandras Zeltinis. 2016 metų Seimo rinkimuose dalyvavo beveik 50 % rinkėjų. Šių rinkimų metu į Seimą buvo išrinktas Audrys Šimas.

 

Savo rinkiminę apylinkę galite surasti " Rinkiminių apygardų ir apylinkių žemėlapis

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus  sulaukiame daugybės gražių pažadų: sutvarkysime tą, sutvarkysime aną. Rinkiminės partijų programos su jų analize randamos paspaudus šią aktyvią nuorodą. Paprastai pažadus į kairę ir dešinę dalina rinkimų naujokai. Patikim, tačiau jau daug kadencijų iš eilės akis bado nesprendžiamos sisteminės Lietuvos problemos. Vėl renkam kitus. Gal laikas atidžiau panagrinėti partijų prioritetus ir programas, kurios parodys, ar partijos sugebės susitvarkyti su sisteminėmis problemomis. Mūsų redakcijos nuomone, aktualiausios sisteminės problemos yra:

Dažnas iš mūsų yra girdėjęs, kad Lietuva daugeliui yra graži tuo, kad tai yra miškingas kraštas, kuriame gera ir ramu leisti laiką. Ošiantys miškai, gaivus oras, takai tarp tankių krūmynų ir aukštų medžių, iš pirmo žvilgsnio kviečiantys romantiškam pasivaikščiojimui, iš tiesų slepia kur kas „tankesnes“ problemas.

Šios problemos yra susijusios su plynaisiais kirtimais, kurių metu iškertami brandžių miškų plotai. Dėl šių miško kirtimų esama įvairių nuomonių, gyvenime retai pasitaiko dalykų, kuriuos būtų galima skirstyti į juodą ar baltą. Taip yra ir su miškų kirtimu, ūkiniuose miškuose plynieji kirtimai pigesnė miedenos paruošimo forma. Problemos kyla kai maišomi brandaus ir nebrandaus miško plotai, taip kai kur tarsi atsitiktinai  vis maksimaliai leistina proporcija.  
  Tačiau kai kertamas gražus  miškas rekreacinėse vietovėse tai arčiau nusikaltimo. Sumažinamas krašto patrauklumas keliautojams kurie atneša naudos gerokai daugiau nei miško žaliava.  

Visose srityse pasireiškusi ir viena labiausiai apkalbėtų problemų – klimato kaita, taip pat turi įtakos miškų vystymuisi. Kartu su šiltėjančiu klimatu į Lietuvą pradėjo keliauti įvairūs kenkėjai platinantys ligas. Kol kas su šiomis ligomis įmanoma susitvarkyti, tačiau užleidus šia problemą, jokie gydymai nebepadės. Jei ši problema atrodo pernelyg toli nuo gyventojų gyvenančių didesniuose miestuose, tai gausiai iškirsti miškų plotai lemia, kad įvairūs graužikai migruoja arčiau gyvenamų vietų, o rizika pasigauti sunkiai pagydomą ligą, kaip pavydžiui erkinis encifalitas ar Laimo liga, tampa vis didesnė. Ir visa tai atsiranda dėl netaisyklingai prižiūrimų miško plotų.

Didžiuliai iškertami miško plotai turi įtakos ir procesams, kurių plika akimi nematome. Medžiai sulaiko didelį kiekį vandens ir stiprina dirvžemį. Iškirtus šiuo medžius, sumažėja vandens sulaikymas, todėl kai kur padaugėja potvynių, o kitos vietos yra kankinamos sausros. Šitaip suardomas ne tik vandens keliavimo ciklas, tačiau pakenkiama kitoms rūšims, išbalansuojama iki tol buvusi ekosistema.

Iš pirmo žvilgsnio miškas gali atrodyti paprastas „organizmas“, kuriame visi procesai vyksta savaime, kur žmogaus įsikišimas, lyginant su miestu, yra labai minimalus. Tačiau iš tiesų, tai yra sudėtinga, daug priežiūros reikalaujanti vieta, kurios tvarkymą taip pat reguliuoja Vyriausybė. Dar 2017 metais pasirodę ir nuo tada nenutylantys nuogastavimai dėl įvykusios miško reformos rodo, kad plynųjų kirtimų naudą ir žalą kiekvienas gali interpretuoti savaip.

Įvykdyta miško reforma, kuri vėliau buvo paskelbta, kaip prieštaraujanti LR Konstitucijai, numatė, kad 42 miško urėdijos būtų sujungtos į vieną miškų kontrolės ir valdymo centrą. Ši centralizacija reiškė, kad užuot pradėjus spręsti giliai įsišaknijusias ir prieš tai minėtas problemas, bus dar daugiau chaoso. Reformai prieštaraujantys miškininkai teigė, kad šitaip jie neteks darbo vietų, o naujoji tvarka prilygs miškų privatizavimui. Panašu, kad valdžioje esantieji yra labiau linkę mastyti ne apie tai su kokiomis situacijomis susiduria miškininkai, o kiek ir ko turi būti nupjauta, kad tai atneštų finansinę naudą.

Kad ir kaip ten būtų, svarbu suprasti, kad nuo miško priklauso tolimesnė augalijos, gyvūnijos ir mūsų pačių gerovė. Galbūt ten vykstančius procesus nėra lengva suprasti, tačiau tai yra vieta, kurią būtina saugoti ir prižiūrėti, kad ir toliau galėtume džiaugtis savo miškingu kraštu.

Esame nepriklausoma žiniasklaida, negaunanti dotacijų iš valstybės. Padidinti analitinio pobūdžio turinio kiekį mums padėtų stiprių srities ekspertų pritraukimas. Tačiau tokį turinį kurti galėtume tik turėdami nepriklausomus rėmėjus. Jais galite tapti per Patreon sistemą. Spauskite šią saugią nuorodą ir paskirkite savo paramą - 5, 9 ar 20 eurus per mėnesį.

 Kandidatai į Seimą 2020 Biržuose

  • Gimė 1955 metais, Eidžionių kaime. 1976 metais baigė vadybą Maskvos kooperacijos institute. Ėjo Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas. Ji taip pat yra „Alės Pocienė Įmonės Parduotuvės“ vadovė.

    A.Pocienė yra išsituokusi, turi du vaikus. Laisvalaikiu mėgsta keliauti.

Gimė 1959 metais, Gajūnuose. 2009 metais baigė Rygos pedagogikos ir švietimo valdymo aukštąją mokyklą, psichologijos studijas.

Latvijoje pradėjo savo verslą, tapo SIA „Voldemars“ savininku, jis taip pat yra prekės ženklo „Valdo“ bendrasavininkas.

2006-2008 metais buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 2007 metais tapo Biržų rajono savivaldybės tarybos nariu. 2008-2012 metais ėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas.

V. Valkiūnas yra vedęs ir turi du vaikus. 2001 metais buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu už lietuvybės puoselėjimą Latvijoje.

Gimė 1956 metais, Dusetose. Baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, kur tapo kūno kultūros dėstytoju. 2002 metais apgynė edukologijos habilituoto daktaro disertaciją, nuo tada tapo VPU ir LEU dėstytoju. 2018 metais tapo VDU dėstytoju. Nuo 2019 metų yra Švietimo akademijos tarybos pirmininkas.

1990-1993 metais ir 2005-2009 metais buvo Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generaliniu direktoriumi. 2017 metais tapo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo nariu, taip pat, tais pačiais metais buvo išrinktas į nacionalinę sveikatos tarybą.

Gimė1980 metais, Vilniuje. 2002 metais baigė Vytauto Didžiojo universitetą, politikos ir diplomatijos mokslus. 2006 metais baigė tarptautinį verslą Vilnaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje ėjo Europos reikalų komiteto patarėjo pareigas. Šiuo metu yra Lietuvos Respublikos Seimo nuolatiniu atstovu Europos Sąjungoje.

M. Maldeikis yra vedęs, turi vaiką. Laisvalaikiu domisi geopolitika ir rytų filosofija, taip pat žaidžia tenisą.

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Istorija

Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė

Didikų puikybė ir arogancija kurios pasekmėje kilo pilietinis karas pasibaigęs krašto okupacija svetimšaliais

Konfliktas dėl moters, po kurio ATR prarado ketvirtadalį teritorijos

Kaip nesprendžiant mažų problemų susidarė labai didelės problemos, pabaigusios ATR "Aukso Amžių"

Bona Sforza, atstumta reformatorė.

Kaip vieniša reformatorė neatpažįstamai pakeitė Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Ir ką ji galėjo padaryti jei jai nesipriešintų, o padėtų vystyti reformas.

Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė

Didikų puikybė ir arogancija kurios pasekmėje kilo pilietinis karas pasibaigęs krašto okupacija svetimšaliais

Konfliktas dėl moters, po kurio ATR prarado ketvirtadalį teritorijos

Kaip nesprendžiant mažų problemų susidarė labai didelės problemos, pabaigusios ATR "Aukso Amžių"