Kandidatai į Seimą Šiauliuose 2020
Atnaujinta: 2020-09-16
  • Kandidatai į Seimą Šiauliuose

Šiaurės Lietuvoje esantis miestas, kuriame taip pat nenumaldomai artėja rinkimai. Tai reiškia, kad atėjo laikas šiauliečiams įsivertinti, kas buvo atlikta iki šiol ir kokie pažadai turės būti įgyvendinti ateityje. Bet apie ką turės pagalvoti Šiaulių miesto gyventojai rinkdami naujus atstovus?

 

Savo rinkiminę apylinkę galite surasti " Rinkiminių apygardų ir apylinkių žemėlapis

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus  sulaukiame daugybės gražių pažadų: sutvarkysime tą, sutvarkysime aną. Rinkiminės partijų programos su jų analize randamos paspaudus šią aktyvią nuorodą. Paprastai pažadus į kairę ir dešinę dalina rinkimų naujokai. Patikim, tačiau jau daug kadencijų iš eilės akis bado nesprendžiamos sisteminės Lietuvos problemos. Vėl renkam kitus. Gal laikas atidžiau panagrinėti partijų prioritetus ir programas, kurios parodys, ar partijos sugebės susitvarkyti su sisteminėmis problemomis. Mūsų redakcijos nuomone, aktualiausios sisteminės problemos yra:

Imituojama kova su korupcija

Korupcija yra viena iš didžiausių problemų Lietuvoje. Tai ne padėkos gydytojams, nors per šią prizmę  imituojama kova su korupcija. Tai sisteminė korupcija, apraizgiusi visus valdžios organus kaip piktybinis navikas. Pavienis kyšininkas yra pažeidžiamas, dėl to jungiamasi į grupuotes, kurios integruoja savo žmones į kiek įmanoma daugiau valstybinių institucijų.

Šiuose rinkimuose taip pat bus bandoma prastumti Seimo narius, kurie vėliau prastūminės grupuotėms naudingus įstatymus, padės patekti į ministerijas ir kitas vykdančiosios valdžios įstaigas. Nuo šių žmonių gali priklausyti, kaip bus paskirstyta ES parama.

Ne visi kandidatai vykdys kažkieno užsakymus. Tačiau prisiminkime tuos, kas jau pateko į viešumą korupcijos skandaluose. Neužmirškime ir „Juodosios buhalterijos“ bylos. Šiame teisminiame procese nuteista Darbo partija. „Juodosios buhalterijos“ dokumentuose rastos įmonės dažnai buvo tos, kurios taip pat gavo ir ES paramą.

Seimo nariai turi palaikyti tokias iniciatyvas, kaip Roko Masiulio bandytos tvarkyti korupcijos schemos kelių tiesime, susisiekimo srities valstybinėse įstaigose. Deja, kaip matėm, iniciatyva greitai buvo užgesinta pašalinant ministrą. Tokiais darbais pasižymėję žmonės turi būti maksimaliai palaikomi. Labai gera R. Masiulio idėja buvo valstybinių įstaigų ir darbų auditas.

ES paramos skirstymas

Lietuva gavo daug ES paramos. Tai padėjo pagražinti Lietuvą, tačiau klausimas, kiek situacija būtų geresnė, jei tie pinigai būtų panaudoti tikslingiau. Gražūs ir tvarkingi keliai, miestelių aikštės su fontanais yra viso labo tik padažytas fasadas. Esame išlikę viena iš labiausiai atsilikusių šalių ES pagal pajamas šeimai, rungtyniaujam emigracijos mastais į užsienį ir iš regionų į didmiesčius. Šeimos pajamomis lenkiam viso labo tik Rumuniją ir Bulgariją. O būtent šeimos pajamos rodo valstybės pasiekimus. Jau gyvenome valstybėje, kur tankų skaičius gyventojui buvo prioritetinis gerbūvio rodiklis. Galima daryti išvadą,  kad dabartinė ES skirstymo parama nėra efektyvi ir laikas stipriems pokyčiams. ES parama turi pasiekti vidutinį ir šeimyninį verslą. Šiandien parama keliauja visokioms asociacijoms beprasmiams tyrimams, konferencijoms, studijoms. Paramą gauna dideli pramonininkai ir ūkininkai, kurie ir taip galėtų gauti paskolas verslui iš bankų. 

Problemos paramos skirstyme prasideda nuo pirminių paramos sąlygų formavimo, kurias aprobuoja ministrai.  Seimo valdantieji skiria ministrus į  ministerijas, kurios kuria tas sąlygas. Tad kas ten atves profesionalus?  Valstiečių ir žaliųjų žadėtų profesionalų vykdančiojoje valdžioje taip ir nepamatėm.

Tad reiktų pasižiūrėti, kokius veiksmus tobulinant ES paramos sistemą numato partijos savo programose.  Ar apsiriboja populistiniais lozungais ar turi konkrečių pasiūlymų. Daug padėtų skirtos paramos viešumas. Dabar daugybė projektų po būtinojo laikotarpio tiesiog dingsta. Pabandykite surasti tuos, kas skyrė paramą kaimo turizmo sodyboms, kurios po nustatyto laiko tapo kažkieno gyvenamąja sodyba. Turėtų būti sukurta patogi naudojimui vieša projektų duomenų bazė. Turi būti įteisinta atsakomybė tiems skirstytojams, kurie dalina pinigus neefektyviems projektams.

Regionų vystymas

Lyg ir skiriama daug paramos regionams – gražūs miestelių parkai, pakrantės, paplūdimiai, net mažų miestelių centrai su Vilniui pritinkančiais grindiniais ir fontanais. Ir tuo pačiu vis nemažėjanti emigracija iš regionų. Fasadų padažymu žmonių regione neišlaikysi, reikalingos geros darbo vietos. Jas sukurti padės ne tik smulkiam verslui skiriama parama, bet ir pokyčiai valstybinėje politikoje. Pavyzdžiui, valdančiųjų įgyvendinta Miškų reforma -  jos metu sumažėjo darbo vietų regionuose, atsirado daugiau sostinėje.  Nagrinėjant Vakarų Europos patirtį, ten matyti, kad  regionuose yra daugybė nedidelių ir produkciją perdirbančių ūkių. Gal jie ir nėra itin daug produkcijos sukuriantys, tačiau jų dėka išsilaiko regionų gyvybingumas. Sūrinės, mėsinės, vyninės ir distilerijos padeda ne tik išgyventi ūkiui, bet ir pritraukia į kraštą keliautojų. Pavyzdžiui, Normandijoje Kalvadoso distilerijos leidžia išsilaikyti aukšto lygio apgyvendinimo įstaigoms, restoranams. Kraštas atlaiko net visai netolimo pajūrio konkurenciją.

Esame vieni iš paskutinių ES (be Skandinavijos) draudžiančių distilerijų verslą. Niekaip nesugebame atsikratyti carinės Rusijos palikimo. Iki šiol valdę seimūnai šį verslą įsivaizduoja kaip samagono aparatų įteisinimą. Tuo tarpu Normandijoje, Škotijoje gyvybingiausios vidutinio+ dydžio distilerijos, gaminančios išlaikytą ir brangią produkciją. Jos kaimo girtuoklėlis neįpirks ir Lietuva neprasigers. Net Latvijoje jau į ekskursijų programas įtraukiamas distilerijų lankymas. Norint,  kad gautų paramą mažasis ir vidutinis verslas, į ministerijas turi ateiti žmonės suprantantys, kaip sukurti paramos sąlygas, kurios tiktų šiai kategorijai.  Supaprastintų paraiškų teikimą, eliminuojant paramų rašymo „specialistus“. Kurie atrinktų didesnę patirtį turinčius vertintojus. Paramos gavėjų viešinimas taip pat turėtų sumažinti tokios paramos paskirstymą paraiškas mokantiems pildyti miestiečiams.

Betvarkė saugomose teritorijose

Saugomos teritorijos buvo sukrutos siekiant ne tik išsaugoti, bet ir pritaikyti teritorijas visuomenei. Valdantieji žadėjo reformas saugomose teritorijose, tačiau atėję į valdžią pažadus greitai pamiršo. Puikiai pasimatė Saugomų teritorijų valdžios nesugebėjimas tvarkytis jiems paskirtose gražiausiose Lietuvos vietose per koronaviruso epidemiją. Prie pažintinių takų mašinų grūstys, nes nėra normalių aikštelių. Apšnerkšti ir apdergti miškai, nes nėra įrengta tualetų. Pavyzdžiui, visoje Labanoro girioje per dešimtmečius nesugebėta sukurti nė vieno patogaus, saugaus pėsčiųjų ar dviračių tako su integruota vietinio verslo infrastruktūra.

Vis dar toleruojama Saugomų teritorijų tarnybos  veikla, kuri neduoda naudos nei visuomenei, nei vietiniams verslams. Tai nuo kėdžiatrynių braškanti tarnyba Vilniuje ir skurstantys regionai. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, matomas didžiulis atsilikimas. Net Latvijoje prie tako bus padaryta patogi ir dažnai saugoma automobilių aikštelė. Prižiūrėtas tualetas, puikiai sutvarkyti keliukai. O juk tokių objektų priežiūra sukuria taip reikalingas darbo vietas regione. Valdantieji net vadovo nesugebėjo pakeisti, nors jis visai atsitiktinis gamtosaugoje, tačiau savas medžioklėje. Vis dar sistemoje yra Rūta Baškytė, kurios dėka surinktas jai lojalus, o ne gamtosaugoje  profesionalus kolektyvas. Dėl šios tarnybos vis stringa poilsinės, verslo infrastruktūros plėtra Neringoje. Teisinamasi gamtosauga, kai tuo pačiu metu sudaromos sąlygos „elitui“ statytis gražiausiose paežerėse. Vien ko vertas Aiseto kraštovaizdžio draustinio ir kitų Labanoro paežerių užstatymas. Plynieji kirtimai gražiausiose vietose taip pat Saugomų teritorijų apsileidimo pasekmė. Saugomų teritorijų tarnyba turi daug įtakos prastumiant įstatymus ir pataisas, kurie būtų leidę išsaugoti gražiausius miškus. Puikiai ta įtaka pasimatė, kai reikėjo prastumti Saugomų teritorijų įstatymo pataisą, leidžiančią dalinti sklypus net draustiniuose. Viskas tiesiog buvo paruošta taip, kad būtų sudarytos sąlygos  užstatyti Aiseto kraštovaizdžio draustinį. Net kurioziškai išėjo, kai buvo leista dalinti sklypus Parkų kraštovaizdžio draustiniuose, kuriems priklauso ir Aiseto kraštovaizdžio draustinis, o liko draudimas tą daryti valstybiniuose draustiniuose. Nors draustinių apsaugos tikslai yra tie patys. Tai, kad įstatymų pataisos, nutarimai skiriami konkrečiai situacijai,  liudija pamirštos realios problemos su namų valdos sklypų dalinimu, kurios iki šiol kankina Saugomų teritorijų gyventojus. Daugybė skirtingų šeimų  turi gyventi bendrojoje nuosavybėje, daug kur pastoviai dėl to kyla konfliktai.

Biurokratija ir kompetencijos trūkumas

Daugybė sudėtingesnių piliečiams kylančių problemų nesugebama išspręsti dėl kompetencijos stokos. Gavus raštą su prašymu išspręsti problemą, jis persiunčiams organizacijai, kuri sukėlė problemą. Organizacija atrašo, sprendėjas perrašo raštą ir jį nusiunčia interesantui. Tai problemos neišsprendžia, sukelia tik nepasitikėjima valstybinės įstaigos kompetencija. Raštas vėl siunčiamas kitai organizacijai, procesas vėl kartojasi. Jau net populiarėja terminas – „rašto kanalizavimas“. Vien tokiems raštams atsakinėti sukuriami nauji etatai ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose. Dėl konkrečių problemų Saugomose teritorijose Sauliaus Skvernelio administracija net nesiteikė rašto perrašinėti - persiuntė skundžiamos ministerijos atsakymus. Teisminis kelias daugeliu atveju per sudėtingas ir brangus. Įstatymas dėl išsamaus valdininkų atsakymo taip pat neveikia, nes raštas taip pat atitinkamai „kanalizuojamas“. Turi būti sukurta nepriklausomų ekspertų institucija, kuri pagaliau išspręstų tokias problemas. Sumokėti ekspertams pinigai  bus mažesni nei piliečių ir valdininkų skirtas laikas susirašinėjimas.

Populistiniai šūkiai

Partijos ir kandidatai į 2020-ųjų Seimą vis dar remiasi daugybe lozungų ir populistinių šūkių. Garsinis tokių šūkių kartojimas gražus, bet, kaip jau ne kartą įsitikinome, tai tik skambūs žodžiai, nepatvirtinami sisteminių problemų sprendimais.

Pakelsime minimalų atlyginimą. Jis buvo pakeltas ir pagal šį rodiklį net Europoje esame viduriuke. Tai iš tiesų nėra labai sudėtingas veiksmas, nes jis įgyvendinamas administracinėmis priemonėmis. Surinkai daugumą ir pakėlei. Puikiai imituojamna gerbūvio kėlimo veikla. Tuo tarpu gerokai sudėtingiau yra pakelti vidutines šeimos pajamas. Tam reikia sutvarkyti visą eilę sisteminių problemų.  O pagal šeimos pajamas, kaip minėjome, ES šalių tarpe lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją.

Sumažinsime alkoholizmą draudimais. Panašu, valdantieji užlipo ant seniai žinomo grėblio. Alkoholio, kaip ir vaistų reklamos draudimas, padeda tik pigių gėralų (vaistų)  gamintojams. Alkoholio reklamai pinigus skiriantys gamintojai ir jų brangūs gėrimai nesudaro didžiosios pardavimų dalies. Reklamos draudimas – tai daugiau eilinis valdžios bandymas pririšti žiniasklaidą prie valstybinių pinigų ir dotacijų: pakritikavai, negavai ministerijos viešinimo kontrakto. Nagrinėjant rezultatus, nepaisant draudimų,  Lietuva išlieka  lyderio pozicijoje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Tačiau sumažėjo legaliai vartojamo alkoholio kiekiai. Tai gali reikšti  iš kitų šalių patenkančio alkoholio kiekių padidėjimus, jaučiamas ir nelegalaus alkoholio gamybos augimas. Tuo pačiu alkoholio akcizų tekėjimas į kitų šalių iždus.

Gėrimų distiliavimo draudimai argumentuojant tautos prasigėrimu yra absurdiški. Normali distilerija moka tuos pačius akcizus, užsienyje yra griežta pagaminamo alkoholio apskaita. Jau pačioje gamyklos parduotuvėje  neišlaikyto statinėse alkoholio litras kainuoja apie 15-20 eurų.  Skirtumas tas, ar pajamas gaus Lietuvos ūkis, ar užsienio ūkis. Distilerijos nesukčiauja, nes licencijos praradimas reiškia verslo pabaigą. Tuo tarpu samagono aparatų legalizavimas kaimo turizmo sodybose  gali diskredituoti šį verslą. Abejotina, ar šalutinio versliuko praradimas atbaidys nuo sukčiavimų.

Sugražinsime emigrantus. Tik panašu emigrantu  „grąžinimas“ baigiasi viešinimo kampanijomis. Realus sugrąžinimas bus tada kai bus išspręstos aukščiau išvardintos sisteminės problemos.

Esame nepriklausoma žiniasklaida, negaunanti dotacijų iš valstybės. Padidinti analitinio pobūdžio turinio kiekį mums padėtų stiprių srities ekspertų pritraukimas. Tačiau tokį turinį kurti galėtume tik turėdami nepriklausomus rėmėjus. Jais galite tapti per Patreon sistemą. Spauskite šią saugią nuorodą ir paskirkite savo paramą - 5, 9 ar 20 eurus per mėnesį.

 

Kandidatai į Seimą 2020 Šiauliuose Šiaulių krašto rinkiminėje apygardoje

 

Gimė 1963 metais, Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste. Savo studijas pradėjo Vilniaus kooperacijos technikume, vėliau tęsė studijas Šiaulių krašto vadybos, teisės ir ir kalbų kolegijoje, taip pat Šiaulių universistete, kur įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį.

2007-2011 metais ėjo Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigas. Jos darbo veiklos sritis apima socialinės paslaugos ir integracijos, kultūros ugdymas, kultūros paveldo apsauga, turizmas, kaimo bendruomenių veiklos plėtojimas ir kt. 2011 metais buvo išrinkta į Šiaulių rajono savivaldybės tarybą. Nuo 2013 metų iki 2015 metų dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktore. Šiuo metu užima Šiaulių rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas.

I.Venciuvienė yra ištekėjusi ir turi 2 vaikus. Laisvalaikiu mėgsta leisti gamtoje su šeima, keliauti, skaityti knygas ir darbuotis sode.

Gimė 1955 metais, Šiauliuose. Baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį insitutą (dabar Lietuvos edukologijos universitetas), ten įgijo istorijos mokytojo ir visuomeninių mokslų dėstytojo kvalifikaciją.

Nuo 1976 metų, dvejus metus dirbo Vilniaus miesto Lenino rajono vaikų klubo tarnyos vadovu. Vėliau, Šiaulių rajone dirbo vidurinės mokyklos mokytoju, nuo 1983 metų tapo Šiaulių 29-osios profesinės technikos mokyklos dėstytoju. Nuo 1984 dirbo Šiaulių medicinos mokykloje (dabar Šiaulių valstybinė kolegija) dėstytoju, taip pat Šiaulių raj. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoju. Po šių pareigų, 20 metų dirbo Šiaulių rajono Meškuičių gimanzijos direktoriumi.

1999 tapo Lietuvos centro sąjungos nariu, dalyvavo Liberalų ir centro sąjungos veikloje. 2009 metais tapo LR liberalų sąjūdžio nariu, 2011 metais tapo šio sąjūdžio skyriaus pirmininku Šiaulių rajone.

2011 metais tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu. 2015-2019 metais buvo Šiaulių rajono vicemeras.

Laisvalaikį renkasi leisti dalyvaudamas Šiaulių rajono bendruomenės rengiamuose kultūros ir sporto renginiuose. A. Mačiuliui taip pat nesvetimos teisės, ekonimikos, filosofijos bei su viešaisiais ryšiais susijusios temos.

Gimė 1966 metais, Skačiuose, Šiaulių raj. 1985m. J. Kiriliauskas yra žinomas, kaip istorikas, pedagogas, Lietuvos ir Šiaulių rajono savivaldybės visuomeninis ir politinis veikėjas.

Baigė Šiaulių K. Didžiulio politechnikumą, 1996 metais baigė istorijos studijas Vilniaus universitete.

Nuo 1992m. Dirbo Kuršėnų politechnikos mokyklos direktoraus pavaduotoju, nuo 2006 metų ėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto pareigas. Nuo 1995 metų tapo Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus nariu, vėliau tapo šio skyriaus pirmininko pavaduotoju, 1999 metais ėjo skyriaus pirmininko pareigasm tapo LSDP tarybos nariu. Nuo 2015 metų tapo LSDP Šiaurlių rajono skyriaus pirmininku.

J.Kiriliauskas yra filantropine veikla užsiimančio klubo LIONS narys, 2016-2017 metais jis buvo šio klubo prezidentas. Be šio klubo, jis taip pat yra Raudonojo kryžio draugijos narys.

J.Kiriliauskui nesvetima kūryba – jis yra įvairių knygų apie Kuršėnus bendraautorius, rašytojas.

 

Gimė 1957 metais, Kelmėje. 1980 metais baigė Vilniaus universitetą, fizikos fakultetą. 1993 metais tapo humanitarinių mokslų daktaru, vėliau sekė socialinių mokslų docento laipsnis. 2007 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.

Dirbo docentu VU TSPMI. 1999 metais užėmė generalinio direktoriaus patarėjo pareigas Valstybės saugumo departamente. Vėliau dirbo LR Vyriausybės valstybės konsultantu ir Ministro Pirmininko patarėju. 2003-2005 metais buvo Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju. 2004 metais tapo Seimo nariu. 2005 metais tapo viešojo administravimo fakulteto katedros vedėju M. Romerio universitete, taip pat ten dirbo, kaip profesorius. Nuo 2008 metų ėjo Seimo nario pareigas.

K.Masiulis yra vedęs ir turi 3 vaikus. Laisvalaikį mėgsta leisti gamtoje, užsiima sodo ir staliaus darbais.

 

Kandidatai į Seimą 2020 Šiauliuose Šiaulių krašto rinkiminėje apygardoje

Gimė 1979 metais, Kaune. 1997 metais įstojo į Lietuvos teisės universitetą (dabar M. Romerio universitetą), kur įgijo teisės bakalauro laipsnį, po dvejų metų ten pat įgijo teisės magistro laipsnį.

2009 metais, išlaikęs advokato egzaminą, pradėjo dirbti advokatu, kiek vėliau, įsteigė advokatų kontorą „Velička, Brazaitis ir partneriai“. 2010 metais tapo Darbo partijos nariu. 2013-2016 metais ėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos viceministro pareigas. 2017 metais tapo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

M.Velička yra vedęs, turi du vaikus. Jis yra tarptautinės nepolitinės jaunimo organizacijos narys. Laisvalaikiu mėgsta keliauti, sportuoti ir skaityti knygas.

Gimė 1960 metais, Jonavos mieste. 1978 m. Įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą (dabar VDU ŠA), studijavo istoriją ir teisę.

1984 metais, po studijų, pradėjo dirbti  mokytoju Jonavoje. 1988metais laikinai ėjo LKP Jonavos rajono komiteto politinio švietimo kabineto konsultanto pareigas. Nuo tų pačių metų pradėjo dirbti Jonavos J. Ralio vidurinės mokyklos direktoriumi. 2000-2002 metais buvo Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu, buvo Kultūros, švietimo ir sporto komiteto vadovas. Po to dar dvejus metus buvo tarybos nariu.

2001 metais buvo išrinktas populiariausiu Jonavos rajono žmogumi. 2003 metais tapo rinkimų į Jonavos rajono Seimą 2004 metais lauraetu.

A.Rimkus yra vedęs, turi du vaikus. Laisvalaikiu mėgsta žaisti lauko tenisą, žvejoti, sudarinėti ir spręsti kryžiažodžius.

Gimė 1983 metais, Šiauliuose. 2001 metais baigęs mokyklą, studijavo Rusijoje esančiame Maskvos naująjame teisės institute, tačiau jo nebaigė. Mokėsi ir baigė Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegiją, vėliau tęsė magistrantūros studijas Šiaulių universitete. Dirba Kauno transporto paslaugų įmonėje.

Z.Medžidovas yra vedęs ir turi du vaikus. Laisvalaikiu mėgsta sportuoti, leisti laiką su šeima.

Gimė 1979 metais, Plungėje. 2004 metais baigė edukologijos magistrantūrą Šiaulių universitete.

Yra įmonės UAB „Fronis“, teikiančios buhalterinės apskaitos paslaugas, komercijos direktorius. Taip pat V. Norvaišas yra „Telia“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Kandidatas yra vedęs, laisvalaikį mėgsta leisti sportuodamas, skaitydamas knygas.

Gimė 1978 metais, Šiauliuose. Mokėsi Šiaulių universitete, kuriame baigė verslo administravimo bakalaurą. Dirbo Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vyriausiuoju specialistu. 2015 metais pradėjo eiti Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, šiuo metu yra administracijos vyr. Specialistas.

M. Šiurkus yra vedęs ir turi du vaikus. Laisvalaikį mėgsta leisti sportuodamas, taip pat domisi autosportu.

 

Kandidatai į Seimą 2020 Šiauliuose Saulės rinkiminėje apygardoje

Gimė 1965 metais, Ringuvėnuose. 1989 metais baigė Lietuvos veterinarijos akademiją (dabar LSMU Veterinarijos akademija).

Įkūrė finansinio konsultavimo paslaugas teikiančią įmonę. Vėliau dirbo finansininke ir direktoriaus pavaduotoja „Senojoje smuklėje“. Ji taip pat yra VšĮ „Pojūčio akamedija“ bendrasteigėja.

2003 metais D. Martinkienė įstojo į Darbo partiją. 2007 metais tapo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nare. Tuo metu taip pat ėjo Kultūros ministro patarėjos pareigas, buvo Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėja. 2011 metais dirbo Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja socialinėje, sporto, sveikatos ir švietimo srityse. 2015-2017 metais užėmė LR kultūros ministro patarėjo pareigas.

D. Martinkienė yra išsiskyrusi, turi du vaikus.

Gimė 1985 metais Panevėžyje. 2009 metais baigė Šiaulių universitetą, kur įgijo edukologijos bakalaurą. Vėliau studijas tęsė Vytauto Didžiojo universitete, kur įgijo politikos mokslų magistrą.

Dirbo Šiaulių miesto savivaldybėje tarybos sekretoriumi. Šiuo metu yra Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoju.

D. Griškevičius yra vedęs, turi vaiką. Domisi futbolu, keliauja, mėgsta skaityti.

Gimė 1959 metais, Vaiguvoje. Baigė Lietuvos veterinarijos akademiją (dabar LSMU Veterinarijos akademija). 1992 metais įkūrė savo ūkį, kurį laikui bėgant išplėtė. 2008 metais ėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pareigas.

2016 metais buvo apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“.

J.Talmantas yra vedęs ir turi du vaikus.

Gimė 1957 metais, Lyduvėnuose. 1980 metais baigė Muzikos akademiją, kurioje vėliau dirbo koncertmeistre, Bendrojo fortepijono katedros dėstytoja. M. Romerio universitete įstojo į teisės ir valdymo magistrantūros studijas.

Seimo nare buvo 1992-2000 metais, 2004-2016 metais ir nuo 2019 metų. 2001-2004 metais dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nuo 2016 metų iki 2019 metų ėjo Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjos pareigas.

V. Aleknaitė- Abramikienė yra ištekėjusi, turi du vaikus. Domisi religija, filosofija ir menu.

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Vedantieji

Partijų rinkimų programos į Seimą 2020

Kokias Lietuvos vystymo programas siūlo partijos kurios dalyvauja 2020 Seimo rinkimuose

Politinės reklamos įkainiai

Čia gali būti patalpinta kandidato į Seimą rinkiminė programa, biografija, prisistatymas rinkėjams