Kandidatai į Seimą Šilutėje 2020
Atnaujinta: 2020-09-16
  • Kandidatai i Seimą Šilutėje 2020

Šilutė – netoli Kuršių marių esantis miestas, traukiantis turistus savo gamtos grožiu ir lankytinais objektais.

Trumpa praeitų metų balsavimo Šilutėje apžvalga: 2012 metais Seimo rinkimuose Šilutės – Pagėgių apygardoje balsavo beveik 50 % gyventojų, Šilalės – Šilutės – 53 % gyventojų. Į Seimą buvo išrinkti Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Artūras Skardžius ir partijos Tvarka ir teisingumas atstovas – Remigijus Žemaitaitis. 2016 metais vykusiuose Seimo rinkimuose dalvavo 46 % balsavusiųjų. Išrinktu buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Alfredas Stasys Nausėda.

Savo rinkiminę apylinkę galite surasti " Rinkiminių apygardų ir apylinkių žemėlapis

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus  sulaukiame daugybės gražių pažadų: sutvarkysime tą, sutvarkysime aną. Rinkiminės partijų programos su jų analize randamos paspaudus šią aktyvią nuorodą. Paprastai pažadus į kairę ir dešinę dalina rinkimų naujokai. Patikim, tačiau jau daug kadencijų iš eilės akis bado nesprendžiamos sisteminės Lietuvos problemos. Vėl renkam kitus. Gal laikas atidžiau panagrinėti partijų prioritetus ir programas, kurios parodys, ar partijos sugebės susitvarkyti su sisteminėmis problemomis. Mūsų redakcijos nuomone, aktualiausios sisteminės problemos yra:

Regionų vystymas

Sakyti, kad mažesni Lietuvos miesteliai negauna finansavimo nebūtų tiesa, tačiau ar tie pinigai yra panaudojami tikslingai? Ar teikiama finansinė parama gerina gyventojų gyvenimą ar tėra naudojama gero gyvenimo fasadui sukurti? Ar tie iš ES paramos išpuošti miesteliai nėra pūvančio fasado padažymas? Milijonai  skiriama Šilutės turizmo infrastruktūros kūrimui, "viešinimui", o kokie rezultatai? Nuo Seimo narių, jų valdomų ministerijų  priklauso ar toliau bus švaistomi milijonai, ar bus sukurtos sąlygos  realiai visuomeninei  infrastruktūrai kurti. 

   Kaip tai įmanoma pakeisti? Visų pirma, valdžia turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mažesniuose regionuose taip pat galima vystyti  verslus, parama turi būti skiriama ne tik milžiniškoms gamykloms ir didiesiems žaliavą kuriantiems ūkininkams. Jie patys turi galimybes gauti paskolas iš bankų verslui vystyti. Parama turi eiti vidutiniam verslui kuris vysto perdirbimą. 
  Didelė problema nekompetencija ir korupcija skirstant paramą. Prasideda nuo sąlygų kai didžiąją paramos dalį pasiima didieji verslai. 

 ES ir valstybinės paramos skyrimas

Savaime suprantama, kad net ir turint genialią idėją ar reformą, ją gali būti sunku įgyvendinti dėl lėšų  trūkumo. Dėl šios priežasties labai dažnai yra suteikiama galimybė pasinaudoti ES arba valstybės skiriama parama. Viskas ko reikia – tai sukurti projektą ir pateikti jį svarstymui. Tačiau dažnu atveju šie projektai būna atmetami, kadangi jau būna nuspręsta, kur ir kam tie pinigai atiteks. Dažniausiai tai būna jau stambios įmonės, kurios ir taip gali gauti finansus per bankus.

Kodėl daugelis nesuvokia tikros situacijos masto? Kadangi nėra sukurtos duombazės, kurioje žmonės galėtų matyti ne tik, kas ir kur laimėjo projektą ir kam buvo skirtas finansavimas, bet ir kaip toliau buvo disponuojama pinigais, kas buvo atlikta ir kokių rezultatų buvo pasiekta. Svarbu suprasti tai, kad šie dalykai turėtų pirmiausia rūpėti valdžioje esantiems, jie turėtų jaustis atsakingi už teisingą ir sąmoningą biudžeto, kuriame yra mums visiem priklausantys pinigai, paskirstymą.

Net ir ši padėtis nėra be išeities – sukūrus įstatymus, kurie numatytų, kad už neefektyvų ES paramos fondų ir valstybės biudžeto švaistymą bus numatyta atsakomybė ir sukūrus duombazę, kurioje kiekvienas norintis galės sekti, kam ir kaip buvo panaudota skirta parama.  Tai turėtų lemti esamų problemų išsprendimą ir leisti paramą išnaudoti efektyviau.
  Neverta pamiršti besiveržiančios  į naują Seimą darbo partijos istorijos. Lyderiai tai tie patys, abejotina ar požiūris į paramos skirstymą keitėsi.  Juodosios buhalterijos byloje rasti atitikimai tarp įmonių kurios mokėjo partijai ir gavo ES paramą. 

 

Reformos saugomose teritorijose

Saugomų teritorijų esmė ko gero daugeliui aiški ir iš paties pavadinimo – tai apsaugoti gražiausias ir greitai sunykti galinčias vietoves. Natūralu, kad žmonės yra kviečiami atvykti ir apžiūrėti šių vietų, tačiau panašu, kad tai, jog tai būtų vietos, kuriose norisi leisti laiką ir kuriose patogu būti – prasprūsta pro atsakingų asmenų akis.

Pradėkime nuo pradžių. Saugomų teritorijų išlaikymui skiriami nemaži pinigai. Tačiau situacija pasidaro liūdna, kai net nežinoma, kas ten yra saugoma. Dėl ko gero tam tikrų, nusistovėjusių principų, saugomose teritorijose trukdoma kurtis verslams, infrastruktūrai, bet kam, kas galėtų prailginti paprasto žmogaus viešnagę saugomoje teritorijoje. Jokių patogių takų, vietos automobiliui, vietos, kurioje būtų galima papietauti ar net apsistoti. Net prižiūrimų tualetų nėra. O Infrastruktūra, tai papidomos darbo vietos regione. Dabar vienam regiono saugomų teritorijų drabuotojui tenka kokie trys kėdžiatryniai Vilniuje kartu su parazitinių firmelių įsavinančių ES paramą darbuotojais.
    Kodėl tokia betvarkė? Kažkas bando užtikrinti, kad saugoma vietai nebūtų pakenkta?  Tačiau kas dangsto įstatymų keitimą ar pataisas, kai kalba pasisuka apie, pavyzdžiui, sklypų dalinimą draustiniuose, staiga pataisa yra įvykdoma be didelių apgalvojimų, patenkinant vasarnamio norinčio jielito  interesus. Kažkai pamirštamas visuomenės teisę į poilsį gamtoje

Šiuo atveju būtina sukurti ir priimti teisės aktus, kurie apibrėžtų saugomų teritorijų tvarkymą ir patikėti šių vietų „gerbūvį“ atsakingiems, savo darbą išmanantiems asmenims. Taip pat, suteikti galimybę šiose vietose plėtoti infrastruktūrą, kuri leistų kurtis verslams ir užtikrintų patogesnį poilsį atvykusiems.

Esame nepriklausoma žiniasklaida, negaunanti dotacijų iš valstybės. Padidinti analitinio pobūdžio turinio kiekį mums padėtų stiprių srities ekspertų pritraukimas. Tačiau tokį turinį kurti galėtume tik turėdami nepriklausomus rėmėjus. Jais galite tapti per Patreon sistemą. Spauskite šią saugią nuorodą ir paskirkite savo paramą - 5, 9 ar 20 eurus per mėnesį.

Kandidatai į Seimą 2020 Šilutėje

 

Gimė 1960 metais, Stoniškiuose. 1979 metais baigė Šilutės tarybinį ūkį – technikumą (dabar Šilutės žemės ūkio mokykla), kur įgijo zootechniko specialybę. 2007 metais baigė Klaipėdos universitetą, rekreacijos ir turizmo vadybą.

Užėmė Nemuno deltos regiono parko direkcijos direktoriaus pareigas. Nuo 2011 metu yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys.

V. Pavilonis yra vedęs, turi du vaikus. Laisvalaikiu domisi senovės istorija ir kinologija, buriuoja, žvejoja.

Gimė 1962 metais, Šilutėje. 1986 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijo inžinieriaus – elektriko specialybę.

1992-2004 metais jam priklausė individuali A. Endzino įmonė, kuri vėliau buvo perorganizuota į UAB „Energetikos objektų statybą“.  Vėliau A. Endzinas tapo įmonės „Meksimela“ direktoriumi. 2004-2008 metais ir 2008-2012 metais ėjo Seimo nario pareigas. 2019 metais išrinktas Liberalų sąjūdžio Klaipėdos regiono koordinacinės tarybos pirmininku.

A. Endzinas yra vedęs, turi 2 vaikus. Laisvalaikiu mėgsta žvejoti ir slidinėti.

Gimė 1985 metais, Šilutėje. 2009 metais baigė VGTU statybų inžineriją, 2014 metais MRU baigė viešąjį administravimą.

Šiuo metu jis yra Šilutės rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas.

T. Budrikis yra vedęs. Laisvalaikiu sportuoja ir žvejoja.

Gimė 1970 metais, Kažemėkų kaime. 1994 metais baigė Klaipėdos universitetą, lietuvių filologijos ir etnologijos bakalaurą. 2004 metais įgijo mokytojo profesinę kvalifikaciją.

1994 metais pradėjo dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 2006 metais tapo TS-LDK narė. 2014 metais pradėjo vadovauti Šilutės skyriui. 2015 metais buvo išrinkta į Šilutės rajono savivaldybės tarybą, tapo TS-LKD frakcijos pirmininke. 2016 metais kandidatavo į LR Seimą.

S. Tamašauskienė yra ištekėjusi, turi du vaikus. Laisvalaikiu mėgsta skaityti ir sportuoti, tai pat gieda chore.

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Vedantieji

Partijų rinkimų programos į Seimą 2020

Kokias Lietuvos vystymo programas siūlo partijos kurios dalyvauja 2020 Seimo rinkimuose