Kandidatai į Seimą 2020 Švenčionyse
Atnaujinta: 2020-10-01

    Švenčionių savivaldybė šiuose rinkimuose bus įtrauktą į Pietinę Nalšios apygardą. Savivaldybėje yra trys gana dideli miesteliai. Didžiausias miestas yra Pabradė turintis apie 6000 gyventojų. Antras pagal dydį Švenčionėliai turintys 5700+ gyventojų. Savivaldybės centras Švenčionių miestelis turintis apie 4000 gyventojų. Bendrai Švenčionių rajone 2020 sausio 1 dienai gyveno 22 932 žmonės.

  Rajonas sparčiai sensta ir mažėja žmonių. Vien per 2019 metus rajone sumažėjo 460 gyventojų. Per metus gimė 146 vaikai. Tai net 42 vaikais mežiau nei 2017 metais. Stabiliai nuo 2017 metų mažėja santuokų.   

 

Savo rinkiminę apylinkę galite surasti " Rinkiminių apygardų ir apylinkių žemėlapis

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus  sulaukiame daugybės gražių pažadų: sutvarkysime tą, sutvarkysime aną. Rinkiminės partijų programos su jų analize randamos paspaudus šią aktyvią nuorodą. Paprastai pažadus į kairę ir dešinę dalina rinkimų naujokai. Patikim, tačiau jau daug kadencijų iš eilės akis bado nesprendžiamos sisteminės Lietuvos problemos. Vėl renkam kitus. Gal laikas atidžiau panagrinėti partijų prioritetus ir programas, kurios parodys, ar partijos sugebės susitvarkyti su sisteminėmis problemomis. Mūsų redakcijos nuomone, aktualiausios sisteminės problemos yra:

 

Regionų atsilikimas 

   Švenčionių rajonas vienas iš gražiausių Lietuvos regionų. Čia Labanoro giria, Aukštaitijos Nacionalinis Parkas, Žeimena, Peršokšna,  gausybė ežerų. Didelė dalis rajono priklauso Saugomoms teritorijoms ( VSTT). Gal šios įstaigos vadovų politika ir yra viena iš rajono merdėjimo priežasčių. Per šios organizacijos dešimtmečius taip ir nesugebėta krašto pritaikyti visuomenei ir verslui. Nesiimama veiksmų, kad sukurti darbo vietas rajone. Nors ir savivaldybės valdžiai neįtin rūpi vietinis poilsio verslas. Profesionalių krašto pristatymų keliautojams nepamatysi. 

 

kandidatai i Seimą Švenčionyse

Labanoro bažnyčioje užregistruota daugiausiai santuokų

  Pokyčiai Saugomų teritorijų tarnyboje.

Dabartiniai valdantieji Valstiečiai - Žalieji žadėjo esmines pertvarkas Saugomų teritorijų tarnyboje. Deja pažadai greitai buvo užmiršti, pernelyg jau gerai atidirbta  lesyklėlė. Kaimyninių šalių parkuose gerokai toliau pažengusi infrastruktūra keliautojams. Sutvarkyti žiediniai pėsčiųjų ir dviračių takai, sujungti su verslo infrastruktūra. Pas mus prikurta pažintinių takų kur net automobilio nepasistatysi. O kai kur net ir patekti nebeįmanoma. Gražiausiose paežerėse dalinami leidimai jielitui statytis, tverti tvoras. Stovyklaviečių kaip tik mažėja, mažėja priėjimų prie ežerų ir upių, mažėja krašto patrauklumas. Visos šios infrastruktūros kūrimas ir palaikymas visose šalyse įtraukia daugybę vietinių gyventojų, sukuria gerai apmokamas darbo vietas. Turistinė infrastrūktūra augina apgyvendinimo vietų užimtumą, vietinio maisto naudojimą. Infrastruktūros kūrimas jau seniai suprastas kaip labai efektyvus būdas išlaikyti jaunimą kaimiškose vietovėse.
  Pas mus VSTT augina tik kėdžiatrynius Vilniuje. Taip pat įvairias parazitines firmeles įsavinančias pinigus įvairiems planams,  programėlėms, studijoms, "tyrimams. 

  ES pinigai nedidelių verslų kūrimui

   Kažkada Švenčionių rajone buvo gana išplėtoti miško gėrybių perdirbimo verslai. Tikriausiai terpentino negaminsim, bet grybų džiovinimo verslas labai perspektyvus. Perspektyvūs sūrių, mėsos gaminių verslai.  Dabar formaliai yra daugybė tokių verslų finansavimo programų, tačiau realybėje pinigai nuplaukia didiesiems perdirbėjams, kurie ir taip turi galimybių pasiimti paskolas. Didiesiems ūkininkams žemės ūkio gamybos technikai ir vėl liekame žaliavos perdirbimo šalimi. 
  Problemos nedideliam verslui sukuriamos jau pačioje pradžioje kai pateikiamos tokios sąlygos kurių įgyvendinti neįmanoma. Reikia įtraukti visokius tarpininkus, " veiklos grupes". Tada realiai parama ir nueina prie ministerijų prilipusioms parazitinėms firmelėms. Vėl nusimato dideli pinigai iš ES ir vėl turime išsirikiavusius darbo partijos saulėtos ateities žadėtojus. 

 Išsaugokime miškus

Valstiečių taip išdidžiai dideliu pasiekimu  pavadinta Miškų reforma neigiamai paveikė kraštą. Dar labiau krašte sumažėjo vietinių darbo vietų ir išaugo Vilniuje. Plynieji kirtimai taip pat nepapildo rajono biudžeto ir labai mažina krašto patrauklumą keliautojams. Su plynais kirtimais galėtų susitvarkyti reformuota saugomų teritorijų tarnyba jei ten atsiras vadovai kuriems  labiau rūpėtų gamtos saugojimas ir regiono vystymas, o ne ES milijonų įsavinimas. Jie turi labai dideles galimybes inicijuoti įstatymus, tame tarpe ir saugančius gražiausias vietas nuo plynų kirtimų. Tai puikiai pasimatė kai reikėjo prastumti įstatymo pataisą dėl sklypų dalybos draustiniuose. Tik kiek komiškai išėjo, kai valstybiniuose kraštovaizdžio draustiniuose dalinti negalima, o Parko draustiniuose jau galima. Nors abiejų tipų draustinių apsaugos tikslai tie patys. Įstatymo pataisų prireikė  jielitui, tuo tarpu paprastiems žmonėms svarbus namų valdos atsidalinimas toliau lieka " kenkiančiu" nusaugotoms teritorijoms.  

Distilerijų  verslo įteisinimas

Nederlingi, kaip Švenčionys, kraštai vakaruose stiprią paramą gauna iš distilerijų verslo. Tai ne bukai įstrigęs samagono varymo biznis. Švenčionims perspektyviasi vaisiniai distiliatai kurie būtų laikomi ąžuolo statinėse. Distilerijos svarbi grandinė žemės ūkio žiedinėje ekonomikoje. Tai dabar nenaudojamų obelų panaudojimas, perteklinės ir nestandartinės produkcijos sunaudojimas. Nelieka poreikio sandėliavimui. Vakaruose vystomi kelių tipų distilerijų verslai. Distilerijos atvažiuoja pas ūkininką ir distiliuoja jo pagamintą silpną alkoholį kaip sidras. Distilerija augina savo vaisius ir superka perdirbimui iš kitų. Taip pat tokios distilerijos nuomoja sodus ir neleidžia jiems apsileisti.

  Atskirkite populistinius šūkius

Valdantieji žadėjo pakelti minimalų atlygimą. Jį pakėlė, tačiau su vidutinėmis šeimos pajamomis esame ES gale lenkdami tik Bulgariją ir Rumuniją. Minimalų atlyginimą galima pakelti administracinėmis priemonėmis nepadarant pozityvių pokyčių realioje ekonomikoje. Vidutinį atlyginimą pakelti reikia ekonomikos žinių. Nors ir turintys ekoniminių žinių gali  taip padalinti ES paramą ir biudžetines lėšas, kad uždarbio pakilimu džiaugsis tik didieji pramonininkai ir ministerijų prisiplakėliai. O, kad laimėti rinkimus kiek numesti pašalpininkams bei mažiausias pajamas gaunantiems. Tuo  tarpu ekonomiką kuria vidutinioji klasė. 

Esame nepriklausoma žiniasklaida, negaunanti dotacijų iš valstybės. Padidinti analitinio pobūdžio turinio kiekį mums padėtų stiprių srities ekspertų pritraukimas. Tačiau tokį turinį kurti galėtume tik turėdami nepriklausomus rėmėjus. Jais galite tapti per Patreon sistemąSpauskite šią saugią nuorodą ir paskirkite savo paramą - 5, 9 ar 20 eurus per mėnesį.

 

Kandidatai į Seimą 2020 Švenčionyse

 1961 metais gimęs ir jaunatviškai atrodantis politikas. Turintis ekonominį ir teisinį išsilavinimą.  Bendraujantis ir mokantis išklausyti. Prieš politiką gana ilgai dirbo versle. Verta atkreipti dėmesį, kad vystė novatoriškus ir nestandartinius verslus. Vienas iš įvažiuojamo turizmo pradininkų, administravo didelį viešbutį Nidoje "Auksinės kopos". Jis daug prisidėjo, kad valdymo laikotarpiu šis viešbutis  taptų moderniausiu Nidoje. Yra vienas iš kaimo turizmo verslo pradininkų.  1999 - 2002 metais kūrė ir vėliau vadovavo Žemės Ūkio ministerijos Smulkaus ir Vidutinio verslo skyriui. 2004 - 2009 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą. Vėliau dirbo pramoninkų konfederacijoje, Vilniaus savivaldybės narys. Nuo 2012 metų išrinktas į Seimą ir tapo Kultūros ministru. 
  Turi vieną iš didžiausių terp bendrai visų kandidatų pozityvių patirčių. Nėra įsipainiojęs į jokius korupcijos skandalus. Drąsiai galima vadinti išsilavinusiu aristokratu kokių labai trūksta mūsų parlamente. 
  Šioje rinkiminėje kampanijoje akcentuoja regionų vystymą. Teisingai įvardina kokios problemų regionuose priežastys. Su turima patirtimi ir išsilavinimu turėtų žinoti kaip būtų galima atgaivinti regionus. 
  Puikus švietimo, tame tarpe ir regiono problemų supratimas. Turima patirtimi taip pat lenkia kitus kandidatus.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Istorija

Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė

Didikų puikybė ir arogancija kurios pasekmėje kilo pilietinis karas pasibaigęs krašto okupacija svetimšaliais

Konfliktas dėl moters, po kurio ATR prarado ketvirtadalį teritorijos

Kaip nesprendžiant mažų problemų susidarė labai didelės problemos, pabaigusios ATR "Aukso Amžių"

Bona Sforza, atstumta reformatorė.

Kaip vieniša reformatorė neatpažįstamai pakeitė Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Ir ką ji galėjo padaryti jei jai nesipriešintų, o padėtų vystyti reformas.

Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė

Didikų puikybė ir arogancija kurios pasekmėje kilo pilietinis karas pasibaigęs krašto okupacija svetimšaliais

Konfliktas dėl moters, po kurio ATR prarado ketvirtadalį teritorijos

Kaip nesprendžiant mažų problemų susidarė labai didelės problemos, pabaigusios ATR "Aukso Amžių"