Kandidatai į Seimą Telšiuose 2020
Atnaujinta: 2020-09-16
  • Rinkimai į Seimą Telšiuose

Telšiai – Žemaitijos sostine tituluojamas miestas. Telšiai taip pat gali pasigirti turtinga istorija, autentiškomis vietomis. Būdamas mažiausiu pagal plotą iš dešimties Lietuvos apskričių, miestas taip pat, kaip ir kitos Lietuvos vietovės, susidūrė su nusistovėjusiomis problemomis, tokiomis kaip mažėjantis gyventojų skaičius, išaugęs nedarbo lygis, gerai neišvystyta verslo infrastruktūra.

2012 metais čia vykusiuose Seimo rinkimuose dalyvavo beveik 48 % rinkėjų. Išrinktas į Seimą buvo Valentinas Bukauskas. Seimo rinkimuose 2016 metais dalyvavo beveik 47 % rinkėjų. Išrinktu iš kandidatų buvo taip pat Valentinas Bukauskas.

Savo rinkiminę apylinkę galite surasti " Rinkiminių apygardų ir apylinkių žemėlapis

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus  sulaukiame daugybės gražių pažadų: sutvarkysime tą, sutvarkysime aną. Rinkiminės partijų programos su jų analize randamos paspaudus šią aktyvią nuorodą. Paprastai pažadus į kairę ir dešinę dalina rinkimų naujokai. Patikim, tačiau jau daug kadencijų iš eilės akis bado nesprendžiamos sisteminės Lietuvos problemos. Vėl renkam kitus. Gal laikas atidžiau panagrinėti partijų prioritetus ir programas, kurios parodys, ar partijos sugebės susitvarkyti su sisteminėmis problemomis. Mūsų redakcijos nuomone, aktualiausios sisteminės problemos yra:

Migracija – vis dar išvyksta ar jau sugrįžta?

Prieš kelerius metus emigracija buvo laikoma viena didžiausių ir opiausių problemų Lietuvoje. Pagrindinės priežastys nulėmusios apsisprendimą palikti savo šalį buvo nedarbas, per maži atlyginimai, karjeros galimybių stoka, šeimyninės priežastys.

Ko gero didžiausią piką emigracija pasiekė 2010 metais. Intensyvus žmonių išvykimas iš šalies priveda prie kitų problemų. Dažniausiai savo gimtąją šalį palieka jauno ir vidutinio amžiaus gyventojai. Šitaip šalyje ima trūkti efektyvios darbo jėgos, ilginamas pensijinis amžius, valstybę apima stagnacija įvairiuose sektoriuose.

   Pastebima, kad migracijos problema per paskutiniuosius kelerius metus tampa nebe tokia opi. Net jaučiamas išaugęs imigrantų skaičius, padidėjęs sugrįžusių lietuvių skaičius. Tačiau šiuos džiugus pasikeitimus taip pat reiktų stebėti ir stengtis suprasti ne tik dėl kokių priežasčių grįžtama (nemažai įtakos tam turi Brexit‘as), bet ir kaip sugrįžusiems pavyks integruotis į šalies gyvenimą, darbo rinką ir t.t., kadangi tikėtina, jog tai gali padidinti išduodamų pašalpų skaičių.
  Visi emigrantų gražinimai per "tikrosios" situacijos viešinimą ir minimalaus atlyginimo kėlimą viso labo populizmas. Minimaliu atlyginimu emigranto turinčio darbą nesuviliosi. Lietuvoje  vidutinės šeimos pajamos  deja kol kas lenkia tik Bulgariją ir Rumuniją. MInimalų atlyginimą galima kelti administracinėmis priemonėmis, ką ir daro vyriausybė po vyriausybės. Tuo tarpu vidutinių pajamų administracinėmis priemonėmis nepakelsi, čia turi būti visas kompleksas priemonių. Į Seimą pirmiausia turi ateiti ekonomiškai išsilavinę žmonės, o ne tokie kuriems civilizuoto verslo abėcėlę reikėtų paskaityti. 

  Turtingi emigrantai geriausiu atveju sugrįš jau pensijoje. ir tai tik tuo atveju jei bus išvystyta priežiūros, slaugos ir vyresnio amžiaus žmonių pramogų struktūra. Laikas ne miestelių fasadus dažyti švaistant paramas miestelių fontanams, grindiniams, želdiniams. Laikas investuoti pinigus į senelių ir globos namus. Kaip Vakarų Europoje pagyvenusių žmonių kvartalus ar net miestelius. 

Parama verslui

Grįžti į Lietuvą ir pasinaudoti proga įgyvendinti savo idėjas gali atrodyti itin patrauklu, kai tam siūloma parama. Tačiau labai dažnai dalykai „ant popieriaus“ atrodo kur sklandžiau, nei kai tai bandoma įgyvendinti realiame gyvenime. Nesvarbu ar esate neseniai grįžęs į Lietuvą ar čia visą gyvenimą pragyvenęs asmuo, turintis idėją verslui, o galbūt jau ją ir vystote – taip lengvai paramos galite ir negauti. Tam, kad pasinaudotumėte jums suteikta galimybe, turite paruošti projektą, kuris galimai gali būti nepatvirtintas. Kodėl? Dar neaišku ar jį priims, nes paramos skirstyms jau prasideda kuriant sąlygas. Ir didele dalimi atvejų jos sukuriamos,kad galėtų paimti prisikūrusios parazitinės stuktūros, didelis verslas ir žaliavą kuriantys ūkininkai. Laikas daugiau paramos skirti vidutinei perdirbimo pramonei. 

Kova su korupcija 

  Nors buvo pastebėta, kad susidomėjimas politika Lietuvoje yra išaugęs, galima spėti, kad informacijos paieška apie balsavimą ir kandidatus suaktyvėja likus tik visai ne daug laiko iki rinkimų. O jei dar kažkas įvyko prieš kelias kadencijas tai iš vis užmirštamos senosios nuodėmės. Kaip drąsiai vėl į valdžią lenda darbo partija. Ar pamiršime "juodosios buhalterijos" bylą? Ar jau pamiršome, kad dalies įmonių kurios mokėjo darbo partijai pavadinimai matomi ir tarp gavusių ES paramą? 
   O kur subtilūs kyšiai kai reikalingų žmonių giminaičiams ir draugams užtikrinamos šiltos darbo vietos?  Žinoma, juk visi norime išrinkti kompetentingus, patirties turinčius ir darbščius atstovus, išmanančius savo darbą. Tačiau vargu ar įmanoma ką nors nustebinti situacija, kai į tam tikrus postus yra išrenkami asmenys, kurie pažinčių ir ryšių meną išmano geriau nei turi darbinės kompetencijos. Atitinkamai daromi piariniai darbai, o ne projektai turintys ilgalaikę ekonominę vertę. 
  Daug padėtų patogi duomenų bazė apie paramos skyrimus ir panaudojimus. Turime matyti ne tik formalius rezultatus, bet ir realų projektų vystymąsi. Kas skyrė paramą.  Atsakomybė tiems valdininkams kurie skiria pinigus neefektyviems projektams. Tai visų mūsų pinigai, ne kažkokie mitiniai Europos pinigai ar valdininkų pinigai kaip jie dažniausiai galvoja. 
  

 

Kandidatai į Seimą 2020 Telšiuose

 

Gimė 1962 metais, Sukančių kaime. 1988 metais baigė Šiaulių K. Didžiulio politechnikumą (dabar Šiaulių valstybinė kolegija), kur įgijo techniko – elektriko specialybę. 2005 metais baigė Vakarų Lietuvos verslo kolegiją, ekonomikos studijas.

1997 metais tapo UAB „Džiugas“ direktoriumi. 2003 metais – UAB „Šiaulių skalbykla“ direktoriumi. 2000-2004 metais, 2007 metais buvo išrinktas Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu. 2000-2003 metais buvo Tešlių rajono savivaldybės valdybos nariu. Ėjo verslo, ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pareigas. Nuo 2004 metų tapo Seimo nariu.

V. Bukauskas yra vedęs, turi du vaikus. Laisvalaikiu medžioja ir žvejoja, domisi muzika ir sportu.

Gimė 1987 metais, Telšiuose. 2010 metais baigė VGTU, kelių ir geležinkelių inžineriją.

Dirbo vyriausiuoju specialistu Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Šiuo metu yra Telšių rajono savivaldybės tarybos narys.

T. Katkus yra vedęs, turi vaiką. Laisvalaikiu medžioja, domisi politika.

Liberalų sąjūdžio Telšių skyriaus pirmininkas.

Gimė 1958 metais, Druskininkuose. 1980 metais baigė Vilniaus universitetą, ekonomikos kibernetiką. 1986 metais gavo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį.

Buvo LR Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė. 1992-2000 metais buvo išrinkta į LR Seimą.

2004-2014 metais ir 2016 -2019 metais buvo Europos Parlamento narė.

L. L. Andrikienė yra išsiskyrusi, turi sūnų. Laisvalaikiu keliauja, domisi knygomis, muzika.

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Vedantieji

Partijų rinkimų programos į Seimą 2020

Kokias Lietuvos vystymo programas siūlo partijos kurios dalyvauja 2020 Seimo rinkimuose