Kandidatai į Seimą Marijampolėje 2020

Atnaujinta: 2020-09-16

Kandidatai į Seimą Marijampolėje

Marijampolė – miestas esantis pietvakarių Lietuvoje. Tai yra septintas pagal dydį miestas Lietuvoje. Pagal 2019 metų tyrimų duomenis, pagrindinės problemos su kuriomis susiduria Marijampolė yra migracija, gyventojų senėjimas, darbuotojų skaičiaus mažėjimas, maži atlyginimai ir investicijų trūkumas.

2012 metais Marijampolėje prie urnų atėjo apie 50 % rinkėjų. 2016 metais šis skaičius beveik nepasikeitė balsavo tiek pat rinkėjų. Kandidatų į Seimą Marijampolėje 2012 metais buvo 14. 2016 metais Seimo rinkimuose dalyvavo 10 Seimo kandidatų.

2012 metais į Seimą Marijampolėje buvo išrinktas Albinas Mitrulevičius priklausęs Lietuvos socialdemokratų partijai. 2016 metais – Dainius Gaižauskas atstovaujantis Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų partiją.

Ko tikėtis iš kandidatų į Seimą 2020 ?

Kova su korupcija

Į kovą su korupcija Lietuva stojo parengusi planą ir beskaičiuojanti indeksą, kuris nurodo, kaip lietuviai tą korupciją suvokia. Ir iš tiesų – kiekvienam ji gali reikšti skirtingus dalykus. Korupcijos apraiškų yra daugybė, o padariniai, kuriuos ji sukelia driekiasi praktiškai per visas valstybės gyvenimo sritis.

Tiems, kam galbūt atrodo, kad šią problemą yra per sudėtinga suprasti, arba tol kol su ja nėra susiduriama asmeniškai, ji nėra svarbi, įsivaizduokite štai tokią gyvenimišką situaciją: jūs visą gyvenimą svajojote tapti teisininku. Tačiau jūsų artimieji tik kraipo galvą ir moko, kad šiame „švogerių krašte“ be pažįstamų pagalbos vargu ar įmanoma rasti padorų darbą šioje srityje. Jūs galite galvoti, kad taip sakydami, tie žmonės nėra teisūs, galbūt jums bus kitaip ir kažkieno vaikas, giminaitis ar draugas jūsų sunkiu darbu pasiektos vietos neužims. Tačiau garantijos, kad jūsų pastangos, išsilavinimas ir gebėjimai nusvers giminystės ar bičiulystės ryšius, nėra. Panašia analogija galima vadovautis ir kalbant apie situacijas, kai į tam tikrus valstybinio lygmens postus yra siunčiami ne tam besiruošiantys, kvalifikuoti ir patirties įgiję asmenys, bet tie, kas turi pakankamai drąsos ateiti į šią vietą pasinaudoję pažintimis.

Jei ši problema atrodo vis dar pernelyg tolima arba jums kyla klausimas: „o kaip kitaip tas žmogus įgis patirties?“, pagalvokime, kas nutinka, kai į valdžios postus patenka tam komeptencijų neturinys asmenys. Tam aš ir vėl jus kviečiu įsivaizduoti tam tikrą atvejį. Jūs esate smulkiojo verslo atstovas, iš mažo Lietuvos miestelio, kuriam neprošal būtų pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama finansine parama. Žinodamas, kad galite pasinaudoti tokia galimybe, užsipildote paraišką, laukiate kol jūsų projektas bus įvertintas ir jums bus suteikta reikalinga parama. Tačiau tokia diena gali ir neateiti, jei postą užims projektų negebantys įvertinti, visiems vienodų sąlygų užtikrinti negebantys asmenys. Jei jau pradėjome galvoti apie verslą, pereikime prie kitų „skaudulių“, kurie neleidžia vystytis smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Drauge skaičiuojamos paskutinės ES biudžeto, numatyto 2014-2020 metų laikotarpiui, dienos ir jau suplanuoto 2021-2027 metų laikotarpio biudžeto pinigai atiteksiantys Lietuvai. Pagaliau garsiai kalbėti pradedama apie mažiesiems regionams atitenkamą paramą iš ES fondų. Parama nėra skirstoma tikslingai: didžiausia jos dalis atitenka ir taip „prasimušusioms“, stambesnėms įmonėms, kurioms ši parama nėra tokia reikalinga, kaip štai mažesniuose regionuose esančioms įmonėms. Netikslingai dalijama parama reiškia, kad problemos, kaip štai pavyzdžiui BVP kėlimas mažiau išsivysčiusiuose regionuose, nėra sprendžiamos, o netikslingai „taškomi“ resursai gali būti sumažinti ES nutarimu.
Neužmirškime į valdžią besiveržiančios darbo partijos su senai nauju vedliu. Juodosios buhalterijos byloje daug partiją finansavusių įmonių sutapo su gavusiomis ES paramą.

Reformos saugomose teritorijose

Mes gyvename visuomenėje, kuri nori būti kaip įmanoma labiau pažangi, technologiškai išsivysčiusi ir viskam atvira. Prieš pusmetį atskriejusi pandemija, kuri pakeitė mūsų darbo, laisvalaikio ir keliavimo įpročius, išmokė mus pritaikyti ir prisitaikyti. Štai, vis daugiau lietuvių teigia, kad keliauti ir atrasti naujų vietų galima ir Lietuvoje. Tačiau ar tikrai padaryta viskas, kad regionuose, kuriuose siūloma apsilankyti žmonėms, saugomos teritorijos būtų pritaikytos visuomenei? Panašu, kad šiuo metu saugomos teritorijos, kuriose kviečiama apsilankyti, nemasina turisto pasilikti ten ilgiau nei kiek užtrunka apžiūrėti teritoriją ar tam tikrą objektą. Tik priminsiu, kad šių laikų žmonės prisitaikę prie patogaus gyvenimo. Todėl jis būtų kur kas labiau patenkintas, jei atvykęs pamatyti turtingos Lietuvos gamtos, rastų ne tik mišką, tačiau ir vietą automobiliui pasistatyti, šalia esantį restoraną, kuriame galėtų praleisti popietę ar net svečių namelį, kuris leistų vietoje pasilikti visam savaitgaliui. Nors prižiūrėtą tualetą, kad nereiktų kaip dabar apdergti miškų. Laimingas būtų ne tik keliautojas, tačiau ir verslininkai, kuriems atsirastų naujų galimybių pradėti ar toliau plėsti savo verslą. Infrastruktūros vystymas sukurtų patrauklia darbo vietas regionuose.

Valstiečiai ir žalieji žadėjo refomas, išrinkti greitai pamiršo. O būtent esminės reformos bent jau VSTT vadovybėje pakeičiant geografus, medžiotojus į profesionalius biologus, rekreacininkus, kraštovaizdžio architektus gali sulaukti rimtų rezultatų. Tik, kad stuburiniai būtų.
Netgi plynų kirtimų problemą gražiausiose paežerėse išspręstų. Saugomos teritorijos turi dideles įstatymų keitimo ir kūrimo galias. Kai reikėjo pratumti pataisas dalinti sklypus draustiniuose - puikiai išsprendė. Tik tada ten reikėjo jielitui vasarnamių. Nors išėjo komiškas rezultatas. Parko kraštovaizdžio draustiniuose, kur reikėjo - leido, valstybiniuose ne. Nors abiejų vienodi saugojimo tikslai.

Gražinkime pasitikėjima valdžios institucijomis

Dabar sunkesnės problemos " išprendžiamos" persiunčiant raštus iš vienos įstaigos į kitą. Atsakymas interesantui buna nurašytas iš skundžiamos įstaigos. Turi būti sukurtos valstybės finansuojamos ekspertų komisijos kurios nagrinėtų sunkesnius klausimus savarankiškai. Dabar rimtesniam klausimui gali būti išsiunčiami 50 - 100 raštų užkemšant įstaigų kanceliarijas ir vistiek neišsprendžiant problemos.

Kandidatai į Seimą 2020 Marijampolėje

Gimė 1980 metais, Marijampolėje. 2003 metais įgijo teisės bakalauro laispnį M. Romerio univeristete, 2008 metais tame pačiame universitete įgijo teisės magistro laipsnį.

2009-2011 metais dirbo profesinėje sąjungoje, 2011 metais tapo advokato padėjėju advokatų profesinėje bendrijoje Judickienė ir partneriai JUREX. Nuo 2015 metų dirba advokatu savo įkurtoje įmonėje, Marijampolėje. Nuo 2013 metų yra ginčų komisijos narys. Marijampolės kolegijoje dėstė teisės dalykus.

T. Račius yra vedęs ir turi vaiką. Laisvalaikiu domisi sportu, kelionėmis ir istorija.

A.Sakalauskas yra advokatas, savo veiklą pradėjęs 2017 metais. Turi savo vardo kontorą Vilkaviškyje.

Gimė 1955 metais, Želsvos kaime. 1981 metais Vilniaus universitete baigė istoriją. 2003 metais Kauno technologijos universitete įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį.

Nuo 2000 iki 2015 metų buvo Marijampolės savivaldybės administracijos Liudvinavo seniūnijos seniūnė. Nuo 2015 metais tapo Marijampolės savivaldybės tarybos narė. 2015-2017 metais ėjo Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojos pareigas, o nuo 2017 metų – merės pareigas.

I.Lunskienė yra Sūduvos seniūnų klubo prezidentė ir LSDP tarybos narė.

Laisvalaikiu I. Lunskienė mėgsta skaityti knygas, keliauti. Ji yra išsiskyrusi, turi du vaikus.

8. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29 kandidatas DAINIUS GAIŽAUSKAS (A)
9. Nacionalinio susivienijimo Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29 kandidatas VINCAS RAMUTIS GUDAITIS (A)
10. Partijos LIETUVA – VISŲ Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29 kandidatas ALGIS KRUPAVIČIUS (A)
11. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29 kandidatas ANDRIUS VYŠNIAUSKAS (S)
Gimė 1987 metais, Marijampolėje. 2010 metais baigė politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete, 2012 metais įgijo lyginamosios politikos magistro laipsnį Vilniaus univeristete.

A.Vyšniauskas yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų strateginės komunikacijos grupės vadovas.

Kandidatai į Seimą 2020 Marijampolės rajone, Sūduvos rinkiminėje apygardoje

1. Darbo partijos Sūduvos pietinėje rinkimų apygardoje Nr. 63 kandidatė VAIDA GIRAITYTĖ (S)

Gimė 1983 metais, Skaisčiūnų kaime. 2004 metais baigė Marijampolės kolegiją, verslo vadybą. 2008 metais – verslo vadybos administravimą Vilniaus universitete.

2007-2011 metais buvo išrinkta į Marijampolės savivaldybės tarybą. V. Giraitytė užima Marijampolės savivaldybės administracijos tarybos sekretorės pareigas. Ji taip pat yra Skaisčiūnų kaimo bendruomenės narė, jaunimo organizacijos „Darbas“ Marijampolės skyriaus pirmininkė.

Laisvalaikį mėgsta leisti keliaudama ir skaitydama.

Gimė 1986 metais, Igliaukoje. 2009 metais baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą, įgijo agronomijos bakalaurą. 2017 metais baigė Aleksandro Stulginskio universitetą.

2009 metais pradėjo dirbti žemės ūkio bendrovėje „Atžalynas“. 2010 metais dirbo Ažytėnų žemės ūkio bendrovėje. Nuo 2011 metų darbą pradėjo „Baltic Agro“ grupėje, kur užima agronomo-konsultanto pareigas.

T.Prajara yra vedęs, turi du vaikus. Laisvalaikiu mėgsta užsiimti nevyriausybine veikla, aktyviai leisti laiką, sportuoti.

Gimė 1977 metų, 1977 metų, Lazdijuose. 2000 metais Lietuvos teisės universitete (dabar M. Romerio universitetas) baigė teisės bakalauro studijas. 2001-2004 metais studijavo Vilniaus universiteto teisės fakultete. 2007 metais įgijo teisės ir valdymo magistro laipsnį M. Romerio universitete.

2003 metais įsteigė pirmąjį Marijampolėje verslo ir konsultacijų centrą. 2005 metais tapo VšĮ „Marijampolės regiono mokslo ir technologijų parko“ bendrasteigėjas ir vadovas. Nuo 2004 metų tapo įmonės „Justicija“ akcininku ir direktoriumi.

2004 metais įstojo į TS-LKD politinė partiją. Tapo Marijampolės skyriaus tarybos nariu, paskirtas Marijampolės savivaldos ir Seimo rinkimų štabo vadovo pavaduotoju. 2005-2008 metais tapo Lietuvos teisininkų draugijos Marijampolės apskrities skyriaus pirmininko pavaduotoju. 2009 metais buvo vienas iš įsteigusių asociaciją pavadinimu „Sūduvos kultūros fondas“.