Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė
Sukurtas: 2019-01-06

Mykolas Sapiega išvelkamas į Valkininkų vienuolyno kiemą ir įsiutusi bajorų minia jį sukapoja kardais. Net vyskupas Konstantinas Bžostovskis nesugebėjo nuraminti įsisiautėjusios minios. Tik prieš kelias dienas Sapiegos turėjo pilną politinę, ekonominę ir karinę valdžią. Jų bijojo karalius, jų palankumo siekė aplinkinių šalių valdovai ir net popiežius. Kur padarė klaidą Sapiegos, kad iš valdžios Olimpo jie turėjo bėgti iš LDK. Vienu iš akmenukų išjudinusiu Sapiegų galybę buvo Konstantinas Bžostovskis.

Sapiegų giminė

Septyniolikto amžiaus pabaigoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje politinė, ekonominė ir karinė valdžia priklausė Sapiegoms. Tie kas norėjo gerai gyventi turėjo priklausyti Sapiegų aplinkai. Iš prieštaraujančių ar besipriešinančių galėjo būti net atimamas turtas.   Bene įtakingiausias iš Sapiegų buvo Kazimieras Jonas Sapiega užėmęs didžiojo etmono pareigas nuo 1682 metų. Brolis Benediktas Povilas Sapiega buvo Lietuvos iždininkas.

Kazimieras Jonas Sapiega

Kazimieras Jonas Sapiega


    Giminė pasižymėjusi didelėmis ambicijomis ir asmeninių interesų iškėlimu aukščiau valstybinių. Jau jo tėvas Povilas Jonas Sapiega buvo smerkiamas už tai, kad 1658 metų Verkių mūšyje neatėjo į pagalbą dėl asmeninio priešiškumo Vincentui Gosievskiui. Pastarąjam pralaimėjus mūšį, Vilnius rusų valdžioje išbuvo dar trejus metus.   Panašiai pasielgė ir Kazimieras Sapiega „ pavėlavęs“ į Vienos mūšį 1683 metais kaip teigiama dėl asmeninio priešiškumo ATR karaliui Steponui Batorui. Laimei šį kartą Steponas Batoras apsiėjo be LDK kariuomenės sutriuškindamas turkus ir įgijęs Europos gelbėtojo vardą.
      Turkai po Vienos pralaimėjimo neatsigavo ir prarado daugybė valdų Europoje iki pat Belgrado. Turkų situacija buvo kažkuo panaši į Hitlerio „ Blickriko“ sukeltą situaciją rytų fronte 1941 metais. Gal nėra kuo stebėtis, nes turkams tai „Haremo valdymo“ laikotarpis. Tuo metu turkų valdovai buvo labiau susikoncentravę neprarasti valdžios . Tik pabandę kur nors išvykti jie galėjo būti nuversti kokios nors žmonos ar mamos ir jų vietoje pastatytas sūnus ar brolis.
     Karas su turkais ATR nesiūlė ekonominės ar politinės naudos atsiimant teritorijas, todėl Steponas Batoras tapo karo priešininku. Karo su turkais palaikytojai tapo Sapiegos. Gal dėl garbėtroškos, gal dėl kitų priežasčių. Užnugario „generolai“ dažniausiai būna aktyviausi karo šalininkai ir kurstytojai.    Karo palaikymas brangiai kainavo iždui ir visuomenei  ir tapo viena iš Sapiegų pragaišties priežaščių.
    Kariuomenė žiemodavo didikų valdose, kas būdavo pastariesiems labai nuostolinga. Žiemojimo dvarų paskyrimais Sapiega neformaliai valdė didikų interesus. Didikai buvo nepatenkinti, bet bijojo pasipriešinti Sapiegoms. Visai neseniai net didikai Radvilos buvo numalšinti ir iš jų atimta daug žemių.  Konfliktas kilo kai žiemojimui Sapiega pasirinko vyskupo Bžostkovskio valdas.

 

Vyskupas Konstantinas Bžostkovskis

    Konstantinas Kazimieras Bžostkovskis daugeliui istorija nesidominčių bus nežinomas asmuo. Nors jo veiklos palikimas Vilniuje gana ženklus. Tai Verkių rūmai, Trinapolio vienuolynas, Verkių popieriaus gamykla.

Konstantinas Bžostkovskis

Konstantinas Bžostkovskis

 Kariuomenės žiemojimas bažnytinėse valdose nebuvo tiksliai apibrėžtas įstatymuose. Kaip ir bažnytiniuose dvaruose kariuomenė negalėdavo apsistoti. Kazimieras Sapiega savaip interpretavo šį draudimą. Tuose dvaruose kuriuos bažnyčiai dovanojo didikai jis talpindavo savo kariuomenę. 1692 metais Bžostkovskis seime kelia bylą dėl kariuomenės apgyvendinimo dvasininkų dvaruose.   Bžostovskis kreipėsi ir į karalių Steponą Batorą. Tačiau ir tas jam nieko nepadėjo. 1694 metais Bžostovskis griebiasi labai drastiško veiksmo – atskiria Kazimierą Sapiegą ir jo šalininkus nuo bažnyčios. Tačiau pastarasis tyčia atskyrimo dieną surengė pokylį į kurį susirinko daugybė nuo jo priklausančių didikų. Visais laikais dėl pinigų tekdavo susitaikyti su bestuburiškumu. Netgi dvasininkai kurių pajamos priklausė nuo Sapiegų dosnumo parėmė Kazimierą Sapiegą. Nors vyskupas uždraudė laikyti mišias kai bažnyčioje bus Sapiega, kunigai ir vienuoliai nurodymo nepaisė. 1696 metais sudarytas susitarimas tarp Bžostovkio ir Sapiegos. Popiežius atšaukė ekskomunika  ir Sapiega pripažintas nekaltu. Bžostovskis turėjo susitaikyti su situacija, kur ten pasipriešinsi popiežiui.

 

Konflikto pasekmės

Nors Sapiega išėjo iš konflikto laimėtoju, tačiau susidariusi situacija paskatino prieš Sapiegų valdžia burtis nepatenkintus bajorus. Žemaitijoje bajorai plėšė ir degino Sapiegų valdas. Galiausiai Sapiegų opozicija tiek sustiprėjo, kad sugebėjo apsijungti į Konfederaciją.
   Bajoriškos konfederacijos ATR galėjo būti kuriamos apginti krašto reikalus ir jų dalyviai, net ir jei ir maištavo prieš valdžią, negalėjo būti baudžiami kaip sukilėliai. 1700 metais bajorai, tarp kurių buvo Radvila, Oginskis, Višnioveckis, Bžostovskis susirinko Valkinkuose ir paskelbė konfederaciją prieš Sapiegų vienvaldystę LDK.

Valkininkų mūšis

Lapkričio 18 įvyko mūšis tarp gerai apginkluotos LDK kariuomenės vadovaujamos Kazimiero Sapiegos sūnaus Mykolo ir gausesnių, bet prasčiau ginkluotų konfederatų. Sapiegos buvo sumušti, nepadėjo ir Mykolo Sapiegos popierinio Austrijos feldmaršalo „patirtis“. Ryte bajorai Valkininkų vienuolyno kieme užkapojo Mykolą Sapiegą. 
     Vos sveiką kailį išnešė ir Konstantinas Bžostkovskis bandęs apginti Sapiegą.   Sapiegos buvo išvaryti iš Lietuvos, jų dvarai konfiskuoti. Po pusmečio Sapiegos paprašo švedų karaliaus Karolio Xll apsaugos savo plėšiamiems dvarams. Taip pilietinis karas peraugo į intervenciją. Po šio pilietinio karo LDK jau neatsigaus ir pateks į Rusijos įtaką.

 

Konflikto pamokos

Silpnas vadovas negalintis išspręsti konflikto dar užuomazgose įtrauks į didelį konfliktą. Deja ir dabar matome, kaip mūsų vadovai apleidžia problemas kurios dažnai išauga į dideles problemas. Tokių žmonių negalima rinkti į aukščiausius postus.

Magnatų ir grupuočių dominavimas valdžioje priveda prie valstybės žlugimo. Galima būtų teigti, kad konflikto pradžioje karaliavęs Steponas Batoras nėra kaltas. ATR didikai jį laikė jį vos ne sau lygiu ir darė viską, kad jo įtaka neišaugtų. To pasekoje jam nepavyko įgyvendinti ir kitų svarbių reformų kurios buvo pravestos kitose šalyse ir aplenkė ATR. Pavyzdžiui mokestinė reforma kuri galėjo leisti suformuoti didelę reguliarią kariuomenę. Tokias reformas atlikusios šalys ( visos su absoliutine monarchija ir su nuslopinta didikija) sugebėjo suformuoti dideles kariuomenes ko pasekoje jos tapo Europos ir pasaulio lyderėmis.    Bajoriška demokratija gal ir gerai, bet tik tada kai bajorai vadovaujasi valstybiniais, o ne asmeniniais interesais.  

  Net ir maža gniūžtė gali sulipinti didelį rutulį jei riedant susiklosčiusios palankios aplinkybės. Deja dažniausiai smagiai nuriedėjus, smagiai viskas ir subyra. 

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Vienišas teisybės ieškotojas dėl kurio sudužo Sapiegų galybė

Didikų puikybė ir arogancija kurios pasekmėje kilo pilietinis karas pasibaigęs krašto okupacija svetimšaliais

Konfliktas dėl moters, po kurio ATR prarado ketvirtadalį teritorijos

Kaip nesprendžiant mažų problemų susidarė labai didelės problemos, pabaigusios ATR "Aukso Amžių"

Bona Sforza, atstumta reformatorė.

Kaip vieniša reformatorė neatpažįstamai pakeitė Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Ir ką ji galėjo padaryti jei jai nesipriešintų, o padėtų vystyti reformas.