Svarbiausi momentai, kuriuos reikia žinoti rengiant elektros instaliacijos planą ir atliekant instaliacijos darbus. Elektros instaliacijos keitimas bute. Instaliacijos klaidos.

Interjero autoriai - „Arches“ studija.

 

Elektros instaliacijos projektas ir jo dalys

Jeigu namo statyba dar tik planuose, verta pagalvoti apie saulės jėgainę ant stogo, nes tai papildomas elektros energijos šaltinis, kurio įrengimas iš dalies kompensuojamas kaip atsinaujinančios energijos šaltinis. Jeigu saulės moduliai planuojami ant šlaitinio stogo, svarbus yra stogo nuolydis, orientacija, šešėlių susidarymas. Saulės elektrinės galią apskaičiuoja ir projektą parengia jas montuojančių įmonių specialistai. Žinotina, kad vidutiniškai 1 kW galios generuojančių modulių įrengimui reikia apie 6 m² šlaitinio stogo ploto, o plokščio – apie 10 m². 

Lietuvos sąlygomis 1 kW galios saulės energijos modulis per metus pagamina apie 1000 kWh energijos 

Taip pat verta prisiminti, jog jau ne už kalnų elektromobilių era ir įkrovimo stotelė namuose greitai taps įprastu atributu. Jei jos dabar neįrengiate, palikite vietos skirstomajame skydelyje įkroviklio saugikliams.

Elektros instaliacijos išvedžiojimas – savaime suprantamas ir klausimų nekeliantis naujos statybos ar remonto etapas. Esmė ta, kad svarbiau nei pati instaliacija yra paruošiamieji darbai, kuriuos sudaro tiksliai numatytos jungiklių, kištukinių lizdų, šviestuvų vietos viduje ir lauke, jų ryšiai, bent minimalus inžinerinių sistemų valdymas. Nors pastato automatika yra kita sritis, tačiau magistralinį valdymo kabelį racionalu nutiesti montuojant elektros instaliaciją. Plačiau apie namo sistemų valdymo galimybes – „Laidinė ir belaidė pastato valdymo sistema“.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo aišku, kur reikalinga tiesti elektros kabelius, visgi verta devynis kartus pagalvoti ir tik tada rengti elektros instaliacijos projektą. Kartais pamirštama numatyti judesio daviklių, valdančių apšvietimą vietas, signalizacijos taškus, kištukinius lizdus lauke. Prie kiekvieno namo būna mažesnė ar didesnė pievelė, daržas, gėlynas. Pamiršus įrengti lauke kištukinį lizdą, bus labai nepatogu kaskart tampytis su prailgintojais žoliapjovei, nekalbant apie automatinę laistymo sistemą, kuriai reikalingas atskiras kabelis.

Suplanavus interjerą, turint aplinkos sutvarkymo planą, rengiamas elektros instaliacijos projektas. Jų paprastai būna ne vienas, tai:

• Lauko elektros tinklų instaliacija;
• Elektros įvado į namą projektas;
• Vidaus patalpų elektros instaliacijos planas;
• Namo inžinerinių ir kitų sistemų valdymo automatikos projektai; 

Lauko elektros įvado į namą projektas rengiamas pagal ESO ar kito elektros energijos tiekėjo išduotas sąlygas.

Lauko tinklų projektas individualiame sklype rengiamas tuo atveju, jei trasa numatyta ne vien per privatų sklypą, kitais atvejais projektas nereikalingas, užtenka sklypo plane pažymėti kabelio liniją. Bet, jei sklype planuojama įrengti laistymo sistemą, įvažiavimo, terasos ir namo apšvietimą, būtina parengti ir lauko elektros instaliacijos projektą.

Vidaus elektros projektas yra dalis bendro statybos projekto, jį rengia elektrotechnikos projektuotojai. Vidaus elektros instaliacijos projektas paprastai išskaidomas į atskiras dalis: kištukinių lizdų, jungiklių, apšvietimo, apsaugos, telekomunikacijų, priešgaisrinės signalizacijos planai ir kt.

Jungiklių išdėstymo planas.

Protingo namo sistemą arba prietaisų valdymo projektą irgi reikia paruošti pirmajame statybų etape. Namo įrangos automatinio valdymo projektas apima apšvietimo, inžinerinių sistemų valdymą. Atskiroms funkcijoms valdyti rengiami atskiri kiekvienos valdymo srities planai. Turint planus, laidus įvairiems valdikliams bei davikliams galima išvedžioti kartu su visa namo elektros instaliacija ir paslėpti po apdaila.

 

Rozečių išdėstymas

Vienas iš elektros instaliacijos aspektų, kurį reikia labai gerai apgalvoti – kur išdėstyti kištukinius lizdus. Pasiimkite namo ar buto kambarių planą, kuriame nurodytos baldų vietos ir peržvelkite, bandydami įsivaizduoti, ką toje patalpoje veiksite ir kokiose vietose reikalingi kištukiniai lizdai.

Nepamirškite, kad praktiškai kiekvienas šeimos narys uri net ne po vieną įkraunamą elektronikos prietaisą, todėl verta įrengti daugiau kištukinių su USB jungtimis, kad įkraunant prietaisą nereiktų užimti rozetės. Kištukiniai lizdai su USB jungtimis patogūs tuo, kad nereikalauja papildomos vietos ir darbo.

JUNG SCHUKO® kištukinis lizdas su dviem (A ir C tipo) USB jungtimis. Jei į šį lizdą jungiami keli prietaisai, 3 amperų (15 vatų) įkrovimo srovė tolygiai paskirstoma po 1,5 ampero kiekvienam USB lizdui.

Jei dažnai kraunate telefoną ar kito prietaiso bateriją, verta žinoti, kad yra greito įkrovimo lizdų. JUNG aortimente yra kištukinis lizdas-įkroviklis JUNG SCHUKO® Quick Charge®, kurio galia 18 vatų ir jis labai greitai įkrauna bet kurį prietaisą - pavyzdžiui, iPhone 11 pilnai pasikrauna per 105 minutes.

Pagrindinės zonos svetainėje, kur reikalingi kištukiniai lizdai, yra televizorius ir sofa. Iš anksto reiktų žinoti, ar televizorius bus kabinamas ant sienos ar bus statomas ant spintelės. Jeigu televizorius kabės ant sienos, o apačioje bus spintelė, tuomet daugiau kištukinių lizdų turėtų būti apačioje - apie 20 cm nuo grindų (standartinis spintelių aukštis 40-45 cm.), kadangi didžioji dalis įrangos (Xbox, TV priedėlis, namų kino teatro kolonėlės ir kt. aparatūra) bus spintelėje ar ant jos. Taip pat reikėtų 1,20 m aukštyje už televizoriaus sumontuoti kištukinį lizdą televizoriui ir interneto rozetę TV jungimui į interneto tinklą, nes laidinis internetas beveik visada kokybiškesnis už belaidį.

Apačioje prie TV turėtų būti mažiausiai penki kištukiniai lizdai, plius interneto rozetė televizijos priedėliui. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad yra įvairaus tipo kištukinių lizdų, skirtų vaizdo bei garso įrenginiams pajungti. Yra kištukiniai lizdai HDMI, USB, garso kolonėlių ir kitų standartų laidams pajungti, sumontavę juos išvengsite netvarkingos laidų raizgalynės. Kompiuterinio tinklo lizdų gali prireikti ne tik televizijos priedėliui - šiuolaikiniuose namuose yra žaidimų konsolių bei įvairių tinklinių vaizdo ar garso grotuvų, kuriems gali prireikti daugiau kompiuterinio tinklo jungčių.

Reikėtų žinoti, kurioje vietoje stovės sofa. Jeigu sofa bus prie sienos, tuomet patogiausia 1,1 m aukštyje sumontuoti po keletą rozečių, kad būtų galimybė prisijungti telefono pakrovėją, nereikėtų ieškoti rozečių prie grindų ir galėtumėte telefoną padėti ant sofos atraminės dalies. Jeigu planuojate prie sofos statyti toršerą, tuomet reikia apsvarstyti, kur jam įrengti rozetę - už ar šalia sofos. Įprastinis rozečių aukštis nuo grindų - 30 cm. Jeigu sofa stovės svetainės centre, reikėtų apsvarstyti grindinių rozečių, paslėptų po sofa, galimybę.

Kištukinius lizdus rekomenduojama išdėstyti visu kambario perimetru, kad galima būtų patogiai pajungti dulkių siurblį ar kitą nešiojamą elektros prietaisą. Kištukiniai lizdai dažniausiai montuojami 30 cm nuo grindų, tokį atstumą dėl interjero visumos reikėtų išlaikyti visiems kambaryje montuojamiems kištukiniams lizdams.

Vienoje linijoje esantys vienodo stiliaus kištukiniai lizdai ir jungiklių grupė, netgi jei jų yra daug, neskaido interjero, kuria tvarkos įspūdį.

Labai svarbu tinkamai parinkti rozečių vietas virtuvėje, nes dalis virtuvės įrangos yra stacionari ir perstumti į kitą vietą nėra galimybės. Virtuvėje prie darbastalio reiktų įrengti kištukinių lizdų bloką, nes gaminant maistą prireikia naudotis ne vienu elektriniu prietaisu.

Dabo vietoje reikia 3-4 kištukinių lizdų ir interneto lizdo. Nepamirškite bent dviejų rozečių drabužinėje - lygintuvui ir dar kokiam nors papildomam įrenginiui.

Beveik visuose naujos statybos namuose įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema. Todėl iš anksto reikia numatyti rekuperatoriaus bloko vietą ir iki ten atvesti atskirą elektros maitinimo laidą.

Reiktų atskirai paminėti elektros instaliaciją dušo ir vonios kambaryje.

 

Elektros instaliacija vonioje ir duše

Vonios kambarys yra drėgna patalpa, todėl čia galioja griežtesnės elektros instaliacijos taisyklės. Svarbiausia yra tai, kad vonios ir/ar dušo patalpoje negali būti elektros prietaisų, kurie būtų jungiami į neįžemintus lizdus.

Antras momentas tas, kad vonios kambarys pagal elektros instaliacijos taškų atstumą iki vandens skirstomas į zonas – kuo bet kuris elektros taškas arčiau vandens, tuo griežtesni įrengimo reikalavimai.

Vonios kambario zonos. Atstumai nurodyti milimetrais.

0 zona - tai vandens surinkimo vietos, vonios arba dušo padėklo vidus;

1 zona - tai erdvė, apribota stačių paviršių nuo vonios kraštų arba sutampanti su dušo kabinos išorinėmis sienelėmis, grindimis ir grindų plokštuma, iki 2,25 m aukščio nuo grindų, neskaitant 0 zonai priskiriamos erdvės;

2 zona - tai erdvė, apribota stačiais paviršiais 0,6 m atstumu nuo 1 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 ir 1 zonai priskiriamos erdvės;

3 zona - tai erdvė, apribota stačiais paviršiais 2,4 m atstumu nuo 2 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0, 1 ir 2 zonai priskiriamos erdvės.

Jei dušas be sienelių, nėra dušo kabinos, zonos dydis nustatomas matuojant nuo dušo purkštuko centro.

Elektros prietaisai vonios kambaryje - tai šviestuvai, jungikliai, kištukiniai lizdai, audio ir video prietaisai, elektrinio šildymo kilimėliai, rankšluosčių džiovintuvai, jie turi būti aukštesnės ar žemesnės atsparumo vandeniui klasės.

Visa elektros įranga pagal atsparumo išoriniams veiksniams standartą žymima atsparumo klase IP XY (Ingress protection). Pirmasis IP X skaičius žymi atsparumą mechaniniam ir dulkių poveikiui, jo vertė yra nuo 0 iki 6, Y - atsparumą drėgmei, jo ribos nuo 0 iki 8. Kuo didesnis skaičius, tuo didesnis atsparumas, 8 atsparumo drėgmei klasė praktiškai reiškia, kad prietaisas gali būti panardintas į vandenį. Jeigu vietoje pirmojo skaičiaus yra X raidė, pavyzdžiui, IP X3, t.y., pirmasis skaičius pakeistas X raide, tai reiškia, kad prietaisui nereikalinga mechaninė apsauga, jis atsparus mechaniniam poveikiui.

Nulinėje zonoje galima naudoti tik specialius elektros prietaisus, kurių vardinė įtampa ne didesnė kaip 12 V kintamosios srovės atveju ir 30 V nuolatinės srovės atveju;

Iš 1 bei nulinėje zonose leidžiamų naudoti įrenginių galima paminėti stacionarius vandens šildytuvus, stacionarius ištraukiamojo vėdinimo įrenginius, saugias telefono ryšio bei signalizacijos sistemas. Taip pat tai gali būti grindų elektrinio šildymo kilimėliai, jei jie sumontuoti grindyse, o šildymo elementai iš viršaus uždengti įžemintu metaliniu tinklu arba kita įžeminta metaline danga.

2 zonoje be 0 ir 1 zonose leidžiamos naudoti įrangos taip pat gali būti II klasės ne žemesnio kaip IP X4 apsaugos laipsnio šviestuvai.

Tarp 3 zonoje be kitose zonose leidžiamų naudoti įrenginių ali būti kištukiniai lizdai, jeigu yra įrengta srovės skirtuminė apsauga (I?N 30 mA) arba jie maitinami per individualų skiriamąjį transformatorių, arba naudojama saugi įtampa.

Jungikliai ir rozetės vonios kambaryje paprastai montuojami 3-iojoje zonoje, vadinasi, minimali jų apsaugos nuo drėgmės klasė turi būti IP X1, gali būti ir didesnė. Patogiau, jei kištukinis lizdas yra arti veidrodžio, tuomet tai gali būti 2-oji zona ir tokiems prietaisms jau reikės IP X4 saugumo klasės.

Neretai sudėtinga rasti kištukinį lizdą ar jungiklį tinkantį vonios interjero spalvoms ir tuo pačiu aukšto apsaugos lygio. Tarp JUNG kištukinių lizdų dizaino linijų dalis prietaisų yra aukšto apsaugos lygio, spalvų ir formų pasiūla neriboja pasirinkimo. Įvairaus dizaino, spalvų, įvairių medžiagų JUNG potinkiniai kištukiniai lizdai ir jungikliai, kurie aprašymuose žymimi IP ženkliuku, gali būti montuojami su specialia hermetine tarpine (551WU). Tokiu atveju jie pasiekia IP 44 apsaugos lygį ir praktiškai gali būti naudojami visai netoli vonios ar dušo, arti veidrodžio.

IP 44 atsparumo klasės gali būti JUNG AS, CD, LS, WG dizaino serijų gaminiai.

 

Elektros instaliacija lauke

Lauko elektros instaliacija statinių sienomis, lubomis ir kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis turi būti atvesta kabeliais, turinčiais specialią lauko sąlygoms skirtą izoliaciją. Lauko elektros instaliaciją įrengti ant gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų stogų, išskyrus atvadus, draudžiama. Atvadas – tai elektros instaliacijos dalis nuo kabelio gnybtų kabelių spintoje iki skirstomojo skydelio. Atstumas nuo atvado kabelio iki kelio (gatvės) ar įvažiavimo važiuojamosios dalies paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m, o iki šaligatvio ir takų paviršiaus – ne mažesnis kaip 3,5 m. Atvado aukštis prie pastato nuo žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2,75 m.

Lauko apšvietimui naudojami sieniniai, kryptiniai, ant žemės statomi, dekoratyviniai LED šviestuvai. Priklausomai nuo jų kiekio parenkamas pagrindinis kabelis, kuris maitins šviestuvus. Kadangi šviestuvai naudoja mažai elektros energijos, nereikalingas didelio skersmens kabelis. Svarbu parinkti kabelius, kurie tinka lauko darbams. Lauko darbams naudojamas apvalus trijų izoliacinių sluoksnių NYY-J ir NYY-O tipo kabelis. Jis talpinamas apsauginiame gofruotame vamzdyje.

 

Elektros instaliacija sename bute

Senos statybos pastatuose dar yra senų automatinių jungiklių, kurie paprastai riboja instaliacinę įvado galią žemiau nominaliosios arba atvirkščiai - išsijungia pasiekus srovę gerokai viršijančią nominaliąją. Abiem atvejais nukenčia naudotojai: arba gauna mažesnę įvado galią, arba kyla pavojus užsiliepsnoti instaliaciniams laidams. Beje, dėl šios priežasties kyla nemažai gaisrų.

Geriausiais sprendimas - atnaujinti skydo instaliaciją, pasirenkant patikimo gamintojo įrangą. Keičiant automatinius jungiklius daugiabutyje, pageidautina tai daryti kompleksiškai visiems butams – nuo namo įvadinio iki kiekvieno atskiro buto automatinio jungiklio. Būtina vengti skirtingų gamintojų įrangos mišrainės elektros skyduose, antraip prarandamas koordinavimas tarp įrangos ir, galimas variantas, esant trumpajam jungimui arba perkrovai, išsijungia namo įvadinis automatinis jungiklis, o ne esantis arčiausiai gedimo vietos buto automatinis jungiklis.

Viena iš dažniausių kliūčių, ribojančių trifazio įvado galią – blogas apkrovų paskirstymas. Būtina teisingai paskirstyti apkrovas tarp fazių, pergrupuojant apkrovas taip, kad jos kiekvienoje fazėje būtų apytikriai vienodos. Tai maksimaliai išlygina fazių sroves ir mažina atskirų fazių pikines perkrovas.

Atnaujinant skydo instaliaciją galima įdiegti modulinę įrangą, optimizuojančia elektros energijos vartojimą. Optimizavimo esmė yra laikinas elektros energijos tiekimo apribojimas atskiroms apkrovoms, siekiant optimaliausio visų apkrovų darbo režimo. Kai kuriais atvejais rezultatas yra ir ekonominis efektas, padedantis sutaupyti kaštus už suvartotą energiją.

Jeigu nėra galimybės didinti įvadinę galią, panaudojus CDS apkrovos atjungimo kontaktorius galima optimizuoti energijos vartojimą neleidžiant viršyti maksimaliosios. Tam reikia iš anksto paskirstyti prioritetus tarp elektros vartojimo apkrovų, tarkim, apšvietimui – pirmas, aukščiausias; virtuvei – antras; kambario lizdams – trečias; šildymo elementams (elektros radiatoriai, boileris, šildomos grindys) – ketvirtas, žemiausias. Kai buto energijos suvartojimas viršija nustatytą ribą, apkrovos atjungimo kontaktorius laikinai atjungia žemiausio prioriteto grandines paeiliui.

Turint karšto vandens šildytuvą bei kitus šildymo elementus, juos galima jungti į atskirą grandinę, valdoma IHP programuojama laiko rele. Taip skydelyje sumontuotą laiko relę galima užprogramuoti jungti minėtas apkrovas nakčiai bei tuo metu, kai kitos apkrovos būna atjungtos.

Verta optimizuoti pačių elektros prietaisų energijos vartojimą. Perkant naują buitinę techniką reikia atkreipti dėmesį į jos energijos suvartojimo klasę bei reikšminę vertę, kiek prietaisas suvartoja esant nominaliam apkrovimui. Nesudėtinga tą daryti pasirenkant energiją taupančias lemputes arba naudojant apšvietimo reguliatorius (dimerius), valdančius apšvietimo intensyvumą patalpoje ir drauge reguliuojančius suvartojamos energijos kiekį. Jie montuojami ant sienos su kitais elektros instaliacijos gaminiais, jungikliais, kištukiniais lizdais, bet galima naudoti ir modulinius STD apšvietimo reguliatorius, montuojamus į elektros skydelį.

Viena iš efektyviausių optimizuoto apšvietimo valdymo priemonių yra judesio arba buvimo jutikliai. Jie montuojami prie lubų arba ant sienos, automatiškai išjungia apšvietimą, kai patalpoje arba jutiklio zonoje nėra žmonių.

Investuojant pinigus į atnaujintą instaliaciją sumažinamas didesnės įvado galios poreikis, o sumažėjus elektros energijos suvartojimui ši investicija iš dalies atsiperka.

Skirtingai nuo naujos statybos, kai instaliacija slepiama konstrukcijose, senuose butuose, norint pakeisti kištukinių lizdų ir jungiklių vietą, pirmiausia tenka suplanuoti, kaip pravesti laidus. Mediniame name, jei yra galimybė, horizontalius laidus galima tiesti lubose ir grindyse, vertikalius – sienose, vertikalius pakilimus galima išvedžioti palei duris ir langus. Šiuo atveju visi laidai ir kabeliai turi būti su dviguba izoliacija, sujungimo į tinklą vietos turi būti įžemintos, rekomenduojama, kad atskiros prietaisų grupės turėtų automatinius išjungiklius. Laidai ir kabeliai talpinami į instaliacinį gofruotą vamzdį.

Mūro ir gelžbetonio sienose pažymimos vietos, kur turi būti sumontuoti šviestuvai, kištukiniai lizdai, jungikliai, galinės dėžutės, skirstomosios dėžutės, linijos, praėjimai, perėjimai. Pagal pažymėtas linijas reikia iškalti apie 5 cm gylio griovius - t.y., prieš apdailą padaryti sienoje vagą, joje sumontuoti instaliacinį vamzdį ar lovį ir jį užtinkuoti, glaistyti. Lovio pradžioje ir pabaigoje išgręžti 5-6 cm angą. Lovio plotis turėtų būti apie 5-6 cm, o gylis bent 4-5 cm., taip visuomet galima reikalingus laidus pravesti paslėptame griovelyje.

 

Kabelio skerspjūvio parinkimas

Tiesiant elektros instaliaciją name visada išlieka svarbus tinkamas kabelio skerspjūvio parinkimas. Nuo to priklauso kokybiškas ir saugus elektros energijos perdavimas. Kabelio skerspjūvio parinkimą lemia keletas esminių faktorių:

• Koks apkrovos tipas bus naudojamas patalpoje? Viena fazė (230 V) ar trys fazės (380 V)?
• Kabelio laidininkų medžiaga – varinės gyslos ar aliuminio. Šie du metalai skiriasi pralaidumu elektros srovei ir atsparumu korozijai (vario korozija mažesnė). 
• Patalpos ir aplinkos temperatūra. 
• Kabelio tiesimo būdas. Kabelis bus instaliuotas mūrinės/betoninės sienos grioveliuose ar tuščiavidurės GKP sienos ertmėje, klojant vamzdžiuose ar be?
• Gyslų skaičius kabelyje. Kiek gyslų bus apkrautos?
• Aukščiausia kabelio laidininko temperatūra, veikiant ilgalaikiame režime arba įvykus trumpajam jungimui.
• Kokia bus maksimali vartojamoji galia?

 

Kabelio tiesimo būdas

Planuojant kabelius montuoti sienos ertmėje teisingam skerspjūvio parinkimui yra svarbus visų kabelio laidų suminis kiekis viename vamzdyje/kanale. Laidų kiekis ir apkrovos tipas yra glaudžiai susiję tarpusavyje.

Vienfaziam tipui naudojamas 3 laidų kabelis - fazė, nulis, įžeminimas. Skaičiavimui imami 2 laidai, nes nulinis laidas neskaičiuojamas. Trifaziame tinkle montuojamas 4-5 laidų kabelis – jame būna 3 faziniai laidai, nulis ir įžeminimas. Skaičiavimui ima 3 laidus, išskyrus nulinį. Supaprastintai yra laikoma, kad 1,5 mm² varinė gysla yra tinkama 1 kW apkrovai žemos įtampos tinkle. 

5-ių laidų kabelis.

Iki išmaniųjų technologijų reikiami kabelių skerspjūviai būdavo skaičiuojami pagal sudėtingas formules, naudojant kosinusus, koeficientus ir kvadratines šaknis. Paprastam vartotojui sunku orientuotis tokiuose formulėse. Todėl žymiai paprasčiau naudotis išmaniąja kabelių skerspjūvio parinkimo programėle Cable App, kuri viską tiksliai apskaičiuos ir dar rekomenduos tinkamą kabelio tipą ir artimiausią pardavimo vietą Lietuvoje. 

 

Dažniausios elektros instaliacijos klaidos

Profesionalūs elektrikai savo darbą išmano ir paprastai klaidų nedaro. Mažiau patyrę elektrikai kartais nuo laidų nepakankamai gerai nuima izoliaciją, per stipriai arba per silpnai prisuka varžtus jungiklių ir kištukinių lizdų dėžutėse, laidus sienose praveda įstrižai, neturi instaliacijos plano. Projektuotojai kartais parenka netinkamos galios ar netinkamos izoliacijos kabelį.

Beje, kalbant apie greitą ir patogų elektrikų darbą žinotina, kad JUNG kištukinių lizdų ir jungiklių mechanizmas turi patogius laidų griebiklius, nereikia prisukinėti laidų varžtais ir jie ilgainiui neišsiklibina.

JUNG kištukinis lizdas su laidų griebikliu.

Daugiau nesusipratimų kyla elektros instaliacijos planavimo ir projektavimo etape. Tai:

• Elektros instaliacijos projektas ruošiamas paviršutiniškai, be baldų išdėstymo plano;
• Numatomas nepakankamas kištukinių lizdų, jungiklių skaičius;
• Pamirštami elektros prietaisai ir įranga, kuriai reikia elektros tiekimo. Pavyzdžiui, dulkių siurblio įkrovimo vieta; Elektros instaliacijos plane geriau vadovauti taisykle, kad daugiau yra geriau;
• Elektros prietaisai negrupuojami ir nejungiami į automatinę valdymo sistemą;

Informacija parengta bendradarbiaujant su UAB „JUNG Vilnius“ ir “Prysmian Group”, įmonių nuotraukos