Pasyviojo namo koncepcijoje lygiagrečiai su izoliacinio sluoksnio storinimu ne mažiau rūpinamasi ir namo sandarumu, kurį daugiausiai užtikrina izoliacinės plėvelės. Net ir esant dideliam izoliacinio sluoksnio storiui, plyšiai gali išleisti labai didelę dalį šilumos. Tokius nusiskundimus gana dažnai galima girdėti iš naujų, gerai izoliuotų namų savininkų, kuriems „pučia" per kištukinį lizdą.

 

Namas turi būti sandariai uždengtas plėvele. Tiek iš išorės tiek iš vidaus. Taip apsaugotos izoliacinės medžiagos maksimaliai išaugos šilumą.

Statybos darbų kokybė ir darbininkų kvalifikacija toli gražu dar nėra tokie, kurie užtikrintų idealų pastato sandarumą tiek pasirenkant medžiagas, tiek izoliuojant mazgus. Norint užsitikrinti savo namui maksimalų sandarumą savininkas pats turėtų puikiai žinoti kaip tai padaryti.

Dažniausiai išorinėje pusėje stogas uždengiamas difuzine plėvele, kuri nepraleidžia vandens, bet išleidžia garus. Išorinės sienos uždengiamos vėjo izoliacine plėvele. Namas uždengiamas taip, kad nelieka nė menkiausio tarpelio  „vėdinimuisi", kaip dažnai teisina paliktas angas  kai kurie statybininkai. Iš vidaus namas uždengiamas garų izoliacine plėvele, kuri arba nepraleidžia garų nė į vieną pusę arba nepraleidžia garų į konstrukcijas, bet išleidžia į išorę.

 

Difuzinė plėvelė

Difuzinė izoliacinė plėvelė klojama po stogo danga, ji yra kaip antras stogas, kuriuo nuteka ant vidinės stogo dangos pusės susidarantis kondensatas arba pro skylę stogo dangoje patenkantis lietaus ar sniego tirpsmo vanduo. Ji taip pat rekomenduojama ir lauko sienoms izoliuoti.

Difuzinė plėvelė turi itin mažas poras, pro kurias neprasisunkia vanduo, bet gali pasišalinti garai. Dėl šilumos judėjimo į išorę, žiemos metu tai leidžia iš izoliacinio sluoksnio pasišalinti drėgmei. Izoliaciniame sluoksnyje ji gali atsirasti įvairiais būdais: prasiskverbdama pro nesandarumus, vinių paliktas skyles, rudenį padidėjus oro drėgmės kiekiui ore, ji gali  prasiskverbti pro difuzinę plėvelę. Garų sulaikymą ir jų išleidimą daugiausiai reguliuoja plėvelės funkcinis sluoksnis, kurio kiekis gali visiškai nepriklausyti nuo bendro plėvelės storio. Dažniausiai gamintojai nedeklaruoja, koks yra bendras funkcinės plėvelės storis, ar svoris kvadratiniame metre.

Kai kurių gamintojų plėvelė sudaryta vien tik iš funkcinio sluoksnio.  Teoriškai tai yra idealus variantas stogui, nes dažnai net 150 g/m2 sveriančios membranos teturi 30 - 40 g/m2 funkcinio sluoksnio. Būtent funkcinis sluoksnis ir sudaro didžiąją plėvelės kainos dalį. Kita plėvelės dalis yra daugiau armuojanti ir sauganti, nes funkcinė membrana nėra labai atspari plyšimams.

 

Jei savininkui plėveles iš funkcinio sluoksnio yra privalumas, tai statybininkui jos yra bėda būtent dėl mažesnio atsparumo. Prieš perkant šią plėvelę būtina įsitikinti, kad su ja dirbs profesionalai, turintys darbo patirties su šia plėvele. Jei matote, kad statybininkai peikia plėvelę, geriau nerizikuoti, matyt, nelabai dar pramokę dirbti. Tuomet  pirkite difuzinę plėvelę su armuojančiu sluoksniu. Ypač jei statybininkai giriasi, kad ant kažkokios plėvelės griuvo ir ta atlaikė. Armuojantis sluoksnis gal ir atlaikė, tik neaišku kas liko iš viduje esančios funkcinės plėvelės dalies. Kitas variantas - samdyti tokius darbininkus, kurie jau išmoko dirbti su vienasluoksnėmis  plėvelėmis.

Darbo procese difuzinei plėvelei yra pavojus suplyšti, todėl gamintojai funkcinę plėvelę suklijavo su armuojančia plėvele iš vienos ar abiejų pusių. Gera funkcinė plėvelė sudaro apie 46 proc. plėvelės arba apie 60 g/m2 . Šios plėvelės gali būti su klijuojančia juosta arba be jos. Suklijuoti plėveles būtina, priešingu atveju ji sulaikys nuo tekančio vandens, tačiau drėgnas lauko oras nekliudomai drėkins izoliacinį sluoksnį. Jei perkama difuzinė plėvelė be klijuojančios juostelės, būtina įsigyti kokybišką klijuojančią juostą. Nors ir brangi, bet geriausiai pasiteisino metalizuota klijuojanti juosta. Bet skaičiuojant ilgus tarnavimo metus ji tikrai atsipirks, nes kai kuriose vietose užklijavus pakankamai brangia kita plėvele jau dalis jos atšoko. Izoliacinė juosta nė kiek nepasikeitė net ilgokai pabuvojusi ant plėvelės susidariusiame vandens baseinėlyje.

Difuzinės plėvelės montavimas

Difuzinė juostelė turi būti klojama sluoksnis po sluoksnio. Klojimo įtempimas taip pat labai priklauso nuo statybininkų kvalifikacijos. Jei dirba mažai patyrę statybininkai, geriau plėvelę įtempti. Įtempus plėvelę tekantis vanduo gali patekti po išilginiu grebėstu  („makaronu") ir pro vinių skylutes patekti į konstrukciją. Geriau kiek atpalaiduoti plėvelę, kad vanduo nutekėtų per vidurį, kur nėra skylučių. Tačiau nepatyręs meistras gali netolygiai atpalaiduoti plėvelę ir kažkurioje vietoje galite turėti vietą, kur kaupsis vanduo.

Dedant plėvelės sluoksnį  ji pritvirtinama kabėmis šonuose ne aukščiau kaip 15 - 20 centimetrų nuo viršutinio krašto.Vėliau šioje vietoje ji bus jungiama su sienos plėvele, kalant aukščiau liks kabių padarytos skylės, kurios tikrai nepadidins sandarumo. Išvyniojant plėvelę kabe ją tvirtiname viršutinėje dalyje  prie gegnių, aukščiau klijuojamosios  juostos.

Atpjauname plėvelės ilgio išilginį grebėstą ir jį prikalame prie gegnių prispausdami plėvelę. Būtinai naudokite sraigtines arba rievėtas vinis, kurios tvirčiau laikosi „vaikštančiame" medyje. Lygius vinis besideformuojanti mediena iškelia, susilpnindama plėvelės prispaudimą, per atpalaiduotas vinių skylutes į vidų gali prasisunkti vanduo. Medvaržčiai nenaudojami, nes jie trapesni ir „vaikščiojantis" medis gali nulaužti galvutę.

Apsisaugant nuo prastų meistrų darbo pasekmių, po išilginiu grebėstu geriau naudoti taip vadinamą vinių juostelę. Kartais ją vadina ir hidroizoliacine juostele. Jos viena arba abi pusės būna lipnios, priklijuojama ji prie skersinio grebėsto apatinės pusės, ji standžiai apgaubia prikaltą vinį neleisdama pratekėti patenkančiam iš šonų vandeniui. Ypač ji pravers, jei meistrai neteisingai kloja plėvelę. Stengiantis padaryti greičiau, sluoksnis po sluoksnio suklojamos plėvelės, vėliau kalami išilginiai grebėstai ir sukalus juos visus kalami skersiniai grebėstai. Tada kaip ir nereikia pjauti plėvelės išilginiu grebėstų ilgiu. Dėl tokio sutaupymo meistrams tenka vaikščioti kaip akrobatams ant išilginių grebėstų, dažnai įvyksta tokie plėvelės „bandymai" kaip statybininko ar jo įrankio išlaikymas. Tačiau dar blogiau yra nematoma žala, kuri atsiranda dėl išilginio grebėsto apkrovos, jam kiek pasislenkant ir viniui  plačiau įplėšiant plėvelę.

Taip daryti negalima. Kaip turėtų atrodyti ta vieta, kur apačioje buvo prikalti keli vinukai ir jie laikė pusę žmogaus svorio įstrižą  stūmimą?

Sudėjus išilginius grebėstus, ant jų kalami skersiniai grebėstai atstumu, kuris numatytas konkrečiai stogo dangai. Čerpėms, banguotai stogo dangai dažniausiai naudojami 50x50 mm storio impregnuoti tašai, klasikinei stogo dangai - 2,5 x 100 mm lentelės.

Uždengus vieną juostą, dedama kita. Perdengimai tarp juostų turėtų būti ne mažesni kaip 15 cm, dažniausiai perdengimo plotį rekomenduoja gamintojas. Kuo plokštesnis stogas, tuo platesnis jis turėtų būti.

Pasiekus kraigą, plėvelės paliekama 30- 40 centimetrų, kad ji gražiai persidengtų su iš kitos pusės tvirtinama plėvele.

Tiesiama juosta, kabėmis pritvirtinamas viršus.

Ant plėvelės ties gegne klijuojama vinių juostelė.

Kalamas išilginis grebėstas, užkalus visus bus užkalti ir skersiniai grebėstai

Kita plėvelės juosta klojama pabaigus kloti grebėstus.

Difuzinė plėvelė gali turėti klijuojančią juostelę (TAPE tipas). Lygiai  uždėjus sekančią juostą, ištraukiamas klijuojančią juostą saugantis popierius ir palengva spaudžiant juostos suklijuojamos.

Vėl klijuojama vinių juostelė, bus kalami grebėstai.

Stogo plėvelės uždėjimas nėra sudėtingas darbas, sudėtingumas prasideda plėvele apeinant įvairias kliūtis, pavyzdžiui, kaminą, stoglangius. Čia atsiranda ir dviprasmiškumų. Pagal „Gaisrinės saugos taisykles" prie kamino gali liestis tik nedegios medžiagos. Paprasta plėvelė yra nepalaikanti degimo, reiškia, kaip ir būtų nusižengta taisyklėms. Tačiau tik plėvelė gali užtikrinti idealią izoliaciją prie kamino. Kai kurtie gamintojai turi specialią aukšto gaisrinės saugos lygio plėvelę, tačiau daugelis prie kamino jungia tą plėvelę, kuria dengiamas stogas. Įvertinti pavojų reikėtų individualiai. Prie senovinio plytinio kamino stogo plėvelės nedėčiau, ieškočiau gabalo nedegios plėvelės. Modulinių šiuolaikinių keraminių kaminų gamintojai deklaruoja, kad išorinė kamino sienelė, jei viduje įdėklas būna įkaitęs iki 280 laipsnių, įkaista tik iki 25 laipsnių.

Einant aplink kaminą iškerpama skylė, kurios viršutiniai kraštai prie porėto kamino paviršiaus priklijuojami dvipusio lipnumo butilo juostele.

Panašiai iškerpama skylė stoglangių vietoje, kraštai priklijuojami dažniausiai stoglangių komplekte esančia klijuojančia juosta.

Virš tokių sudūrimų būtina padaryti papildomą lovelį. Jį galima padaryti iš tos pačios difuzinės juostos, nors dažniausiai tam naudojami aliuminio ar kitokio metalo loveliai. Vandens srautas, kuris tekės per difuzinę plėvelę, nukreipiamas į kitą tarpą tarp gegnių arba nukreipiamas aplink kaminą apsaugant išpjautą vietą.

Lovelį iš metalo geriausia įstatyti į natūralią jungtį tarp plėvelių, su nedideliu nuokrypiu vandeniu nutekėti. Iš abiejų šonų nupjaunama dalis išilginio grebėsto, po loveliu dedama butilo juostelė ir prisukama stoginiu sraigtu. Jei jungties arti nėra, plėvelė įpjaunama, viršutinė dalis uždedama ant lovelio paviršiaus, priklijuojama, verta priklijuoti ir lovelį iš apačios. Naudota  metalizuota lipni juostelė.

Iš išilginio grebėsto („makarono") ištraukiama laikanti vinis.

Keliant skersinį grebėstą pakeliamas ir išilginis grebėstas. Į atsiradusį tarpą įspaudžiama kartono juostelė, kuri saugos plėvelę nuo sudraskymo pjaunat pjūklu grebėstą.

Išpjauname dalį išilginio grebėsto.

Įstatome metalinį lovelį po viršutine plėvele.

Lovelis priklijuotas ir prisuktas prie gegnių.

Stogo plėvelės apačioje paliekama 15-20 centimetrų nuo apatinės gegnės. Plėvelė vėliau bus įleista į lietvamzdį, į kurį sutekės ir pasišalins kondensatas.

Praėjimų per difuzinę plėvelę sandarinimas

 Daugiausiai šilumos praradimų tenka praėjimams pro difuzinę plėvelę. Tai gali būti jungimas su siena, kaminu. Prie mūro gana sudėtinga pritvirtinti difuzinę plėvelę. Geriausias variantas pritvirtinti difuzinę plėvelę dvipuse butilo juosta. Tada iš išorės kontaktą užtepti stingstančia mastika. Pasiteisinęs variantas Soudal Tight Hybrid.

Priklijavus difuzinę plėvelę prie sienos kontaktą reikia apsaugoti nuo ultravioleto ir tiesioginio mechaninio poveikio. Sudėtingi jungimai dažniausiai skardinami.

Difuzinė plėvelė permetama per kraigą. Montuojama konstrukcija kraigui montuoti.

Ant kraigo klijuojama papildoma plėvelė apsauganti nuo sniego patekimo į vidų. Jau ant jos dėsis keraminis ar metalinis kraigas.

 

Sergejus Jeriomenko
Autoriaus nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.