Žymus funkcionalizmo pradininkas architektas Le Corbusier yra sakęs, kad „namas - tai mašina gyventi". Šiuolaikiniai pastatai yra ne tik sienos, grindys, stogas ir langai. Svarbios sudedamosios dalys yra ir gan sudėtingos inžinerinės sistemos, tokios, kaip elektros instaliacija, šildymo įranga, vandentiekis ir, be abejo, kanalizacija. Efektyvus nuotekų šalinimas yra neatsiejama kokybiško ir tvaraus gyvenimo dalis, jeigu norime turėti sveiką ir švarią aplinką.

Kanalizacijos paskirtis

Kanalizacijos įranga yra skirstoma į buitinėms nuotėkoms (dušo, plautuvių, indaplovių, skalbimo mašinų ir kt.) skirtas sistemas ir lietaus kanalizaciją. Abiems sistemoms yra skiriama atskira įranga. Lietaus vanduo negali nutekėti į buitinėms nuotekoms skirtus vamzdynus ar talpas, nes per smarkias liūtis dėl didelio vandens debito buitinių nuotekų kanalizacija nespės pašalinti nešvarumų ir jie gali išsiveržti iš jiems skirtų talpų. Lietaus nuotekomis užtvindyta neseniai pastatyta Kalotės gyvenvietė Klaipėdos rajone tik dar kartą patvirtina, koks svarbus pačioje pradžioje yra visų suinteresuotų šalių - vystytojų, statytojų ir gyventojų dėmesys tokiai, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, nesudėtingai sistemai kaip kanalizacija.

Buitinės nuotekos specialiuose įrenginiuose yra išvalomos ir tik tuomet gali būti išleidžiamos į gruntą ar vandens telkinius. Lietaus vanduo išleidžiamas į gruntą ar vandens telkinius jo nevalant. Pastaruoju metu vis populiaresnis tampa lietaus vandens kaupimas, kuomet jį galima panaudoti laistant veją ar valant teritoriją.

Kanalizacijos pajungimas prie centrinių nuotekų tinklų

Mieste esantys pastatai dažniausiai jungiami prie centralizuotų kanalizacijos sistemų, todėl problemos, kur dėti nuotekas, nėra. Nuo ko pradėti norint prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų? Įmonės „Hidroinžinerija" specialistai patikslina, kad pirmiausia reikėtų gauti prisijungimo sąlygas iš „Vilniaus vandenų" ar kito komunalininko, pvz: „Trakų vandenys", „Molėtų vandenys" ir pan., tuomet parengti projektą ir patikėti jį įgyvendinti specializuotai įmonei. Viena jų - didelę patirtį sukaupusi specializuota įmonė UAB „Hidroinžinerija".

Vietinė kanalizacija yra įrengiama tada, kai centralizuoti tinklai yra neprivesti prie sklypo arba labai toli. Anot įmonės specialistų, valymo įrenginius pageidaujama įrenginėti lengvai privažiuojamoje vietoje, kadangi juos reikia išsiurbti ir išplauti. Įrengiant tiek centralizuotą, tiek vietinę kanalizaciją pirmiausia yra ruošiamas projektas, vadovaujantis STR reglamentu.

Nuotekų šalinimo reikalavimus reglamentuojantis dokumentas:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216857/asr

Toponuotraukoje atliktame plane pažymėti vandentiekio (mėlynai - BVĮ) ir kanalizacijos (raudonai - BF1) tinklai. F1 - prisijungimo prie pastato kanalizacijos vamzdynas. Planuodami tiek vandentiekio, tiek kanalizacijos vamzdyną inžinieriai turi atsižvelgti į jau esamus infrastruktūros objektus, o atliekant darbus reikia būti ypatingai atidiems, kur naujai vedami tinklai susikerta su esamais. Brėžinys - UAB „Hidroinžinerija"

Naujo įvado į pastatą prijungimas prie centralizuotų tinklų. Nuotrauka - UAB „Hidroinžinerija"

Vietiniai valymo įrenginiai

Norint atsakyti į šiuos klausimus, pradžioje specialistai išklauso klientų pageidavimus, o paskui, vadovaujantis STR, yra ieškoma geriausio varianto - priklausomai nuo to, kiek žmonių naudosis kanalizacija, kokie bus vidaus buitiniai prietaisai, koks gruntas yra sklype ar kanalizacijos įrengimo vietoje, kokiame aukštyje yra gruntiniai vandenys.

Priklausomai nuo situacijos, yra keletas nuotekų valymo būdų:

• Optimaliausias - išvalytą vandenį išleisti į netoliese esantį atvirą vandens telkinį.
• Jeigu arti nėra jokio vandens telkinio, teks išvalytą vandenį nuvesti į infiltracinį šulinį (melioracinį rinktuvą) arba infiltracinį lauką su alsuokliu, abiem atvejais atliekant grunto gerinimo darbus šalia įrenginio arba aplink infiltracinį šulinį ir, jeigu reikia, naudojant specialią sintetinę medžiagą, kuri tarnauja kaip papildomas filtras (siekiant neužteršti grunto). Infiltravimo laukas paruošiamas iškasus esamą ir pakeitus jį gruntu su geru infiltracijos koeficientu, t.y. - smėliu, žvyru, juodžemiu. Jame paklojami vamzdynai, kuriais nuotekos susigeria į gruntą.
• Jeigu gruntiniai vandenys aukšti - jų atstumas iki žemės paviršiaus, nuotekų išleidimo vamzdžio ar infiltracinio šulinio dugno yra mažiau nei 1 metras, geriausias būdas - antžeminė infiltracija. Tuomet sklype teks statyti siurblinę - pakelti nuotekoms į valymo įrenginį, esantį virš gruntinių vandenų, o infiltracinis šulinys bus įrengiamas dirbtiniame pylime: ant šulinio dedami keli vis mažesni betoniniai žiedai ir visa ši konstrukcija apkasama. Vanduo palaipsniui išsipila į kauburį ir pasklinda po žeme.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad geram įrenginio veikimui į valymo talpą turi būti pastoviai tiekiamas oras (naudojant orapūtę) ir vykdoma nuolatinė priežiūra, nes vanduo nuo teršalų yra valomas mikroorganizmų pagalba. Išvykus ilgam laikui, mikroorganizmai nebegauna maisto - nuotekų, todėl jų kiekį gali tekti papildyti. Taip pat įrenginį laiks nuo laiko teks išvalyti ir šiuos darbus geriausia patikėti specialistams.

Apie vietinius valymo įrenginius plačiau yra: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.260205/asr 2 priedas

Vietinių valymo įrenginių montavimas. Nuotrauka - UAB „Hidroinžinerija"

Lauko kanalizacijos įrengimas

UAB "Hidroinžinerija" specialistai atkreipia dėmesį, kad žmogaus sukurtas gerbūvis, kai dažniausiai norima išsaugoti daržus, gėles, krūmus, medžius, tvoreles, trinkeles ir pan. apsunkina lauko darbų eigą. Požeminiai betranšėjiniai darbai - kryptiniu gręžimo būdu įrengiant/įtraukiant komunikacijų vamzdį - išsprendžia šią problemą, ypač ten, kur negalima arba neracionalu ardyti važiuojamosios kelio dangos. Atliekant kryptinį gręžimą kasamos tik prieduobės, kuriose statoma gręžimo mašina. Iššūkis būna ir aukšti gruntiniai vandenys, trukdantys tranšėjos kasimui ir vamzdžių paklojimui, toks darbas užtrunka ilgiau, nes reikia pastoviai išsiurbinėti vandenį. Didesnį pavojų kelia šlaitavimo darbai, kai tenka laipsniškai keisti reljefą, sumažinant vertikalias tranšėjos sieneles ir saugant darbuotojus nuo žemių užvirtimo.

Norint atlikti sudėtingus lauko inžinerinius darbus reikalingas parengtas projektas, prieš tai suderintas su vietine komunaline tarnyba bei savivaldybe. Tiesa, projekte nereikalaujama numatyti visų detalių, pvz, kartais nepažymimi nuotekų kritimo stovai*, kurių poreikį vietoje įvertina patyrusi komanda.

Požeminiai betranšėjiniai darbai - kryptiniu gręžimo būdu įrengiant/įtraukiant komunikacijų vamzdį - taikomi ten, kur negalima arba neracionalu ardyti važiuojamosios kelio dangos arba jau sutvarkyto gerbūvio. Nuotrauka - UAB „Hidroinžinerija"

Vidaus kanalizacijos įrengimas

Pastato viduje esantys kanalizacijos vamzdynai skirstomi į vertikalius ir horizontalius. Vertikalūs vamzdynai driekiasi tarp aukštų, dažniausiai specialiuose tam skirtuose kanaluose, kur jie būna izoliuojami, kad neskleistų triukšmo. Kiekviename aukšte įrengiama pravalos revizija, vamzdynai išvedami virš stogo ar neeksploatuojamoje pastogėje, siekiant išvengti nemalonių kvapų, kuriuos išskiria dujos, besikaupiančios vamzdynuose. Prie vertikalių stovų jungiami horizontalūs unitazų nuotekoms skirti vamzdynai, įprastai 90-110 mm skersmens. Horizontalūs plautuvių, praustuvų ir skalbimo mašinų nuotekoms skirti vamzdynai, 40-50 mm skersmens, taip pat jungiami prie pagrindinio vamzdyno. Įrengiant horizontalų vamzdyną būtina išlaikyti 1-2 proc nuolydį, kad tekėdamas vanduo nuplautų nešvarumus. Jeigu nuolydis bus didesnis, vanduo gali nespėti jų nuplauti, o jeigu mažesnis - nešvarumai strigs vamzdynuose. Atstumas nuo sanitarinių prietaisų iki pagrindinio stovo turi būti kuo mažesnis. Taip pat patartina naudoti mažo kampo (mažiau nei 45 laipsniai) alkūnines vamzdynų jungiamąsias dalis sklandžiam nutekėjimui užtikrinti bei sifonus dušams ir praustuvėms ar plautuvėms. Jie sudaro hidrobarjerą, taip išvengiant nemalonių kvapų. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių negalima suformuoti reikiamų nuolydžių gravitacinei savitakai - sanitarinis mazgas yra rūsyje arba žemiau gruntinio vandens lygio, tuomet gali tekti įrengti specialią siurblinę nuotekoms šalinti. Ją įrengti geriausia atskiroje patalpoje ar jos dalyje, izoliuojant nuo atmosferos poveikio bei šaltuoju sezono metu palaikant pliusinę temperatūrą.

Lauko ir vidaus kanalizacijos jungimas

Nuotekų šalinimui pastato viduje naudojami pilkos spalvos polipropileno vamzdynai, lauke įrengiamai nuotekų vamzdyno daliai yra skirti oranžinės spalvos vamzdžiai, atsparūs šalčiui ir grunto spaudimui. Oranžiniai lauko nuotekoms skirti vamzdynai įleidžiami į žemę apie 1 metrą, žemiau įšalo zonos. Svarbu dar statybų pradžioje po pastato pamatu arba per angas jo konstrukcijoje išvesti vamzdynus į lauką, kad galima būtų juos prijungti prie vietinės ar centralizuotos lauko kanalizacijos, nieko neardant ir neperdarinėjant. Optimalu, kai sanitarinės higienos patalpos koncentruojasi vienoje pastato dalyje arba yra viena virš kitos, taip supaprastinant sistemos darbą ir išvengiant papildomų išlaidų.

Lauke įrengiamai nuotekų vamzdyno daliai yra skirti oranžinės spalvos vamzdžiai, atsparūs šalčiui ir grunto spaudimui. Nuotrauka - UAB „Hidroinžinerija"

*Kritimo stovas yra rengiamas visuose gelžbetoniniuose šuliniuose, jeigu ateinantis nuotekų išvado vamzdis yra įvedamas aukščiau, nei 30 cm nuo šulinio dugno. Įrengus kritimo stovą nuotekos krenta arti dugno, kad sumažinti nuotekų greitį. Jo neįrengus nuotekos laikui bėgant sugriaus/sulaužys šulinį. Kritimo stovas gali būti dviejų rūšių - išorinis arba vidinis.