uro rūšis, šilumos poreikis ir katilo galingumas bei konstrukcija, valdymo galimybės – tai pagrindiniai požymiai, kuriais kieto kuro katilai skiriasi vieni nuo kitų.

Šiek tiek skiriasi kiekvienos kieto kuro rūšies degimo technologija, todėl kieto kuro katilai būna pritaikyti kūrenti anglimis, malkomis, medienos ir durpių briketais, medienos granulėmis. Tačiau iš esmės tik medienos granulių katilo konstrukcija skirtinga, o kitas kuro rūšis galima deginti ir viename katile.

Kieto kuro katilų korpusai gaminami iš plieno arba ketaus. Iki šiol manoma, kad špyžiniai – ketaus katilai tarnauja ilgiau, tačiau tai nėra taisyklė, priklauso nuo medžiagos sudėties. Plieninio katilo korpuso kokybę rodo sienelių storis, plonasieniai plieno katilai jautresni kuro kokybei, malkų drėgnumui.  Dėl iš drėgnų malkų susidarančio kondensato prasideda metalo korozija, plienas plonėja ir prakiūra.

Pakuros dydis svarbus, jei kurenamos stambios malkos. Anglimis kūrenamų katilų pakuros paprastai būna mažesnės.  Aukšto efektyvumo katilų pakuros vidus būna padengtas karščiui atsparesne medžiaga – šamotu,  keramika ar kita.

Visi buitiniai kieto kuro katilai yra ciklinio veikimo – tai reiškia, kad jie veikia ciklais, ne ištisai ir tai turi įtakos kuro sudegimui.

Analizuojant degimo ciklą buvo pastebėta, kad  kai kuras įsidega, tuo metu skiriasi daug medžiagų, kurios nespėja sudegti dėl nepakankamo oro kiekio degimo kameroje ir šaltų pakuros paviršių, aušinančių liepsną. Dalis nesudegusių medžiagų per kaminą išmetamos į aplinkos orą. Toliau degant išsiskiria vis mažiau medžiagų ir intensyvėja medžio anglies degimas. Degimo produktų sudėtis keičiasi, mažėja angliavandenilių ir išmetamosiose dujose pradeda didėti CO koncentracija, kol galiausiai degimas baigiasi. Tokių katilų galia reguliuojama keičiant degimui tiekiamą oro srautą, todėl ciklinio veikimo katilų išmetamosiose dujose visada yra daug tarpinių degimo produktų, kurių koncentracija gali siekti kelis procentus bendro išmetamo dujų kiekio.

Kieto kuro katilai kūrenami periodiškai, todėl norint įšildyti atvėsusią sistemą ir sukaupti  šilumos atsargas būsimai pertraukai, kietojo kuro katilo nominali galia turi būti 1,2 - 1,3 karto didesnė už apskaičiuotą maksimalų pastato šilumos poreikį. Pagal galiojančias normas bet kokios kuro rūšies katilų galia turi būti mažiausiai 1,1 karto didesnė už šilumos poreikį.

Bendras su dūmais išmetamų dujų ir degimo produktų kiekis yra mažesnis dujų generacijos katiluose, atitinkamai jie yra aukštesnio efektyvumo. Dujų generacija kieto kuro katile – tai kuro degimo būdas, kuomet sudega malkos ir iš jų išsiskiriančios dujos, šis procesas vadinamas pirminio ir antrinio srauto degimu. Pirminio ir antrinio degimo arba dujų generacijos katiluose yra papildoma degimo kamera.  Pakuroje esantis kuras degdamas išskiria degias dujas, kurios degiklyje susimaišo su ventiliatoriaus tiekiamu oru ir patenka į antrinio degimo kamerą. Dujų generacinių kieto kuro katilų naudingo veikimo koeficientas būna apie 90 proc., kartais ir didesnis.Antrinio degimo katilai  palaiko aukštą temperatūrą, todėl efektyviausi radiatorinėje šildymo sistemoje, taip pat jų nauda didėja nukreipiant šilumą karšto vandens ruošimui, akumualiacinės talpos vandens šildymui. Dėl aukštos temperatūros kieto kuro dujų generacijos katilo šildymo sistemoje  rekomenduojama sumontuoti grįžtamojo srauto minimalios temperatūros palaikymo vožtuvą.

Kieto kuro katilai neturintys antrinio degimo vadinami tiesioginio degimo katilais. Jie paprastesni ir mažiau efektyvūs, nes dalis degiųjų dujų pasišalina per kaminą, prarandama dalis kuro išskiriamos šilumos. Dujų generacijos katiluose pasiekiama 100-1250 laipsnių temperatūra, tiesioginio degimo katiluose – apie 900 laipsnių C.

Pagal tai, kaip efektyviai kieto kuro katilas sudegina kurą, katilai skirstomi į klases: efektyviausias bus A++ klasės katilas, mažiausiai efektyvus – G klasės. Pagal šiluminį našumą ir į dūmus patenkančių nesudegusių dalelių kiekį šildymo katilai priskiriami 3,4 arba 5 klasei.

Pagal efektyvumą arba atiduodamą šilumos kiekį visi kieto kuro katilai nuo 2015 metų priskiriami atitinkamoms klasėms, kurios žymimos raidėmis  nuo A++ iki G, atitinkamai skiriasi jų energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEI): A++ klasės - ≥ 150, G klasės - < 30.

Atsižvelgiant į katilų šiluminį našumą ir teršalų emisijos vertes, pagal LT EN 303-5:2012 standartą skiriamos trys šildymo katilų klasės: 3, 4, 5. Parama iš ES fondų skiriama tik aukščiausios - 5 klasės katilams įsigyti, kurių efektyvumas ne mažesnis kaip 89 proc.

Plačiau apie paramos katilų keitimui programą ir paramos dydžius rasite straipsnyje „Kieto kuro katilai“.

Kietojo kuro katilų galia keičiasi arba reguliuojama priklausomai nuo paduodamo oro kiekio. Bet, kad kuras degtų efektyviai, rekomenduojama katilo galią mažinti tik iki maždaug 50-60 proc. nominalios galios. Būtent dėl šios priežasties, atsižvelgiant į pastato sandarumą, reikia kuo tiksliau apskaičiuoti katilo galią. Lietuvoje pastaruoju metu du trečdalius šildymo sezono vyrauja temperatūra tarp +5 ir -5 laipsnių C, vadinasi, ilgą laiką katilą gali tekti kūrenti mažesniu galingumu, o tai reiškia kuro nuostolius. Kuras katile  geriausiai sukūrenamas, kai jis nuolat veikia 50 proc. ir didesniu našumu savo maksimalaus galingumo atžvilgiu.

Kuras katile  geriausiai sukūrenamas, kai jis nuolat veikia 50 proc. ir didesniu našumu savo maksimalaus galingumo atžvilgiu.

Pagal tai, kur į katilą paduodamas degimui reikalingas oras, tiesioginio degimo katilai gali būti apatinio ir viršutinio degimo. Apatinio degimo katiluose oras paduodamas iš viršaus ir pirmiausia dega viršutinis kuro sluoksnis, viršutinio degimo – oras patenka iš apačios ir dega visas kuro sluoksnis. Dėl šios priežasties apatinio degimo katilai yra efektyvesni, jie lanksčiau reguliuojami.

Prie apatinio degimo katilų iš esmės galima priskirti ir žvakės tipo katilus, kuriuose kuro įkrova yra aukšta ir oras tiekiamas iš viršaus specialiu judančiu ventiliatoriumi – oro skirstytuvu. Dėl aukštos cilindro formos kameros ir dozuoto oro padavimo kuras žvakės tipo katiluose dega itin ilgai.

Rinkoje yra ir kombinuoto tipo katilų, juos galima kūrenti malkomis ir anglimis ar briketais, tačiau tokio katilo efektyvumas nebus didžiausias, nes skirtingoms kuro rūšims pritaikytos skirtingos degimo technologijos.

Kombinuotais arba universaliais kieto kuro katilais vadinami ir tokie, kuriuose pakaitomis galima deginti malkas ir medienos granules. Jie gali turėti stacionarų arba nuimamą granulių degiklį ir pakurą malkoms. Kombinuotas katilas kūrenant malkomis ar briketais veikia dujų generacijos principu, o nuo durelių nuėmus aklę ir  įstačius degiklį veikia kaip granulinis.

Universalus kieto kuro katilas

Kieto kuro katilo ir maisto gaminimo prietaiso hibridas yra katilai – viryklės. Šie katilai yra tiesioginio degimo, dažnai turi ir orkaitę, jų viršuje yra ketaus arba stiklo keramikos kaitlentė, ant kurios galima ruošti maistą. Tinkami ne itin didelio ploto patalpoms apšildyti.

Kieto kuro katilų valdymo įranga yra paties degimo proceso valdymas, siurblių, pavarų valdymas. Priklausomai nuo katilo konstrukcijos, valdymas gali būti įvairaus lygio. Kieto kuro katiluose paprastai yra oro padavimo arba ventiliatoriaus valdymas,  pagal poreikį galima rinktis centrinės šildymo sistemos cirkuliacinio siurblio reguliavimą, automatinę apsaugą nuo sistemos užkaitimo, lauko temperatūros jutiklį patalpų termostatui ir kt.

Daugiau apie kieto kuro katilus ir jų pasirinkimą galima perskaityti straipsnyje „Kieto kuro katilai“

ASA.LT informacija