Kieto kuro katilai gali būti kūrenami malkomis, anglimis, durpėmis, medžio granulėmis. Šiuolaikiniai kieto kuro katilai rečiau pildomi, yra iš dalies automatizuoti, tačiau kuro sandėliavimo problema išlieka.

Katilai skirstomi į tiesioginio degimo ir dujų generacinius. Tiesioginio degimo katilai skirstomi į viršutinio ir apatinio degimo. Apatinio degimo naudingumo koeficientas mažiausias, tokie katilai gali prarasti net pusę visos kuro išskirtos energijos. Dėl beveik nekontroliuojamo degimo tenka dažnai papildyti kuru.

Viršutinio degimo šildymo katiluose dega ne visas kuras, o tik jo viršutinė dalis - 15-20 cm. Į pakurą oro skirstytuvas tiekia išeinančių dūmų pašildytą orą, kuris, sudegus sluoksniui, nukreipiamas į žemesnį sluoksnį ir visada laikosi degimo srityje. Tokio tipo šildymo katilai vieną pakrovą degina 6-24 valandas. Naudingumo koeficientas tokiuose katiluose dažniausiai daugiau negu 80 proc.

   Sparčiai plinta dujų generaciniai katilai, kurie kurą degina su oro trūkumu ir proceso metu susidaro degių dujų. Kitoje kameroje jos sudeginamos paduodant pakankamą oro kiekį. Tokių katilų naudingumo koeficientas viršija 90 proc., jiems reikalinga gerai išdžiovinta mediena arba medienos briketai.

     Kieto kuro šildymo katilus iš dalies automatizuoti įmanoma reguliuojant oro srautus. Didesnio galingumo katilai gali turėti įrengtą kuro baką, kuris paduoda kurą į pakurą ir dar pailgina vieno pakrovimo laiką.

Didesnis naudingumo koeficientas - šaltesnis oras patenka į dūmtraukį, todėl daugiau kondensato susidaro ant dūmtraukio sienelių. Jis, jungdamasis su kitais degimo produktais, virsta agresyvia rūgštimi, kuri ardo neatsparius paviršius. Jei tai mūrinis kaminas, rūgštys net prasiskverbia į išorę, sugadina apdailą. Verta pasirūpinti įdėklu arba statyti atskirą agresyviai aplinkai atsparų kaminą. Pavyzdžiui, yra moduliniai kaminai, kurie pagaminti su apdaila iš nerūdijančio plieno, keraminiais ar polimeriniais įdėklais, nebijančiais agresyvių tirpalų. Tokie kaminai turi turėti kondensato nuvedimą.

Katilo galingumas apskaičiuojamas atsižvelgiant į šildomų patalpų plotą (tūrį) ir energinio efektyvumo klasę. Skaičiuojama, kad 1 kW reikia apšildyti 10 kv. m, esant 2,5 metro aukščio C klasės patalpoms. Dažniausiai įvairiems poreikiams (pvz., vandens šildymas) pridedama 20-30 procentų galingumo.

Įrengiant kieto kuro katilus vadovaujamasi Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėmis ST 8860273.02:1998.