Mažėjant naudingųjų iškasenų ir joms brangstant, vis  svarbesni darosi atsinaujinantys energijos šaltiniai, tarp jų ir saulės energija. Pasaulyje aktyviai įgyvendinamos įvairios AE programos - šimtas tūkstančių saulės stogų (Vokietija), Milijonas saulės stogų (JAV).

Mokslininkai ir gamintojai siekia mažinti saulės fotoelementų gamybos ir utilizavimo išlaidas ir padidinti jų našumą, atsižvelgiant į ekologinę saugą. Labai svarbu užtikrinti ir gaminio patikimumą, maksimaliai pailginant efektyvų tarnavimo laiką. Saulės elektrinių modulių technologijos juda link aukštesnio naudingumo koeficiento gavimo ir didesnės galios. Saulės elektrinės įrengimas su naujausiais moduliais bus paprastesnis, užims mažiau vietos ir tuo pačiu sumažins įrengimo ir eksploatacijos kaštus. 

Prekiaujame aukšto galingumo ( 430w) saulės elektrinių moduliais Vilniuje. Taip pat kita įranga saulės elektrinėms išmanieji inverteriai Vilnius, baterijos kaupikliai. Saulės elektrinės įrengimas nuo A iki Z, saulės elektrinės projektavimas, montavimas. 

Čia mūsų filmas apie saulės modulius ir kitą įrangą, parodome kaip mes montuojame saulės elektrinę

Klasikinio fotoelemento sandara labai paprasta: ant neigiamą krūvį sukuriančios plokštės tvirtinamos dviejų tipų silicio plokštės, ant kurių tvirtinamos teigiamą krūvį turinčios metalinės juostos. Saulės šviesa, patenkanti ant silicio plokščių, virsta elektros srove. Šis procesas vadinamas fotoelektriniu efektu, o plokštės - fotoelektriniu keitikliu. Fotoelektrinio keitiklio gamybai dažniausiai naudojamas monokristalinis, polikristalinis ar amorfinis silicis. Naudojami ir kiti puslaidininkiai: indžio fosfatas (InP), kadmio teluridas (CdTe), galio arsenidas (Ga As), vario ir indžio diselenidas (CIS), vario, indžio ir galio selenidas (CIGS), indžio ir galio nitridas (InGaN), bet jie dažnai yra brangesni ir dalis kenksmingi aplinkai.

Skaičiuojama, kad ties ta vieta, kur prasideda Žemės atmosfera, saulės spinduliavimas sudaro 1367 V į kvadratinį metrą. Žemę ties ekvatoriumi pasiekia 1020 V į kvadratinį metrą spindulių. Masinės gamybos fotoelementų plokštės sugeba paversti į elektros srovę apie 5-20 proc. plokštės paviršių pasiekiančios saulės šviesos. Tai fotoelemento naudingumo koeficientas. Taip yra todėl, kad silicis, kuris yra pagrindinis pirmos kartos elementas, efektyviai į elektrą paverčia tik nedidelę saulės spektro dalį, daugiausiai raudonąją.

Didžiąją dalį fotoelemento kainos sudaro silicio kaina, kurio pirmosios kartos prietaisams buvo naudojama ypač daug. Elektrą sukuria storas silicio sluoksnis ant metalinio pagrindo. Antrosios kartos fotoelementai buvo gaminami purškiant ar užauginant ploną silicio kristalų sluoksnį ant plono pagrindo. Šie fotoelementai pigesni, bet pramoninių fotoelementų naudingumo koeficientas mažesnis negu pirmos kartos.
Fotoelementų, pagamintų iš kelių skirtingų medžiagų, galinčių sugerti skirtingas spektro spalvas, našumas gerokai didesnis. Tai ir yra trečiosios kartos fotoelementai. Laboratorinėmis sąlygomis jų našumas siekia 40 proc. nesukoncentravus šviesos.