Grindų pagrindo paruošimas, išlyginimas, juodgrindžių įrengimas, grindų betonavimas, apšiltinimas, grindų dangos

Grindų pagrindas

Konstrukciniu požiūriu grindis ant grunto sudaro šie sluoksniai:

• Paruošiamasis (juodgrindės) - įrengtas ant grunto ir paskirstantis veikiančias apkrovas;
• Hidroizoliacinis sluoksnis - trukdantis skverbtis gruntiniam vandeniui ir drėgmei;
• Šilumos izoliacija - įrengta ant grunto arba perdenginio, sumažinančio šilumos nuostolius per grindis (jei reikalingas įrengiamas ir garso izoliacijos sluoksnis, sumažinantis garso sklidimą per grindis);
• Tarpsluoksnis - sujungia grindų dangą su žemiau esančiu grindų sluoksniu;
• Grindų danga - viršutinis grindų sluoksnis, kuris veikiamas eksploatavimo aplinkos.

Šie konstrukciniai sluoksniai įrengiami naudojant atitinkamas medžiagas ir technologijas. Pagal situaciją, numatomas akrovas, grindų dangą ir kitas aplinkybes, grindų konstrukcijoje kai kurių sluoksnių gali ir nebūti.

Standartiškai grindų ant grunto įrengimas prasideda po santechnikos vamzdžių ir elektros kabelio išvedžiojimo, prieš tai grindų plote nukasus dalį grunto (jei jo lygis per aukštas). Esamą pagrindą reikia išlyginti, jame neturi būti didesnių kaip 3-5 cm peraukštėjimų. Ant esamo žemių pagrindo pilamas 10-15 cm storio smulkaus žvyro arba švaraus smėlio sluoksnis, paskleidžiamas ir sutankinamas su vibrovolu. Šis sluoksnis reikalingas dėl stabilumo ir drėgmės izoliavimo.

Juodgrindės

Antras etapas - juodgrindžių įrengimas iš smėlbetonio sluoksnio. Jeigu gruntiniai vandenys žemai, jei padarytas drenažas ir nėra pavojaus, kad drėgmė pasieks apatinį žvyro sluoksnį, galima juodgrindžių atsisakyti. Tačiau jos sukuria lygų ir tvirtą pagrindą apšiltinimo sluoksniui. Kai kas mano, jog įrengdami juodgrindes apsidraudžia nuo graužikų invazijos į šiltinimo sluoksnį. Dar kai kas grindų betonavimą painioja su juodgrindžių įrengimu. Betonavimas - tai pagrindinis grindų „sumuštinio" sluoksnis ant šiltinimo medžiagos (jei tai pirmo aukšto grindys ant grunto). Gi juodgrindės - tik paruošiamasis betono sluoksnis ant grunto.

Ant sutankinto smėlio ar žvyro sluoksnio klojama hidroizoliacinė plėvelė, apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Dažniausiai naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Pro ją, kruopščiai lipnia juosta užsandarinant praėjimus, pravedami atvesti elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kiti vamzdžiai.

Juodgrindėms įrengti naudojamas sausas smėlbetonis - mišinys iš smėlio ir cemento. Jis drėkinant sutrombuojamas.

Juodgrindžių betono sluoksnis sutankinamas drėkinant.

Juodgrindžių betono sluoksnis standartiškai nurodomas apie 10-15 cm storio, jis negali būti mažesnis kaip 8 cm. Jeigu juodgrindės neformuojamos, polistireninio putplasčio plokštės klojamos tiesiai ant sutrombuoto laidaus grunto sluoksnio.

Visi grindų sluoksnių aukščiai turi būti nurodyti techniniame darbo projekte. Konstruktoriai projektuoja tokį galutinės grindų dangos lygį, kad jis būtų maždaug 10-15 cm virš pamato.

Grindų šiltinimas

Nors rinkoje yra daug termoizoliacinių medžiagų, grindų šiltinimui dažniausiai naudojamos polistireninio putplasčio plokštės, nes jos šiltos, atsparios gniuždymui, tvirtos ir kietos bei patogios kloti.

Putų polistirolo šilumos izoliacija grindyse gali būti iš vieno arba dviejų - trijų sluoksnių. Kai šilumos izoliacija daroma iš kelių sluoksnių, jų siūlės, išskyrus grindų pakraščius, neturi sutapti. Atstumas tarp siūlių turi būti ≥ 200 mm. Visus plyšius, pasitaikančius tarp polistireninio putplasčio plokščių, rekomenduojama užkamšyti polistireninio putplasčio atraižomis arba užpildyti montažinėmis putomis.

Grindų šiltinimas putplasčiu.

Dėl savo homogeniškos ir uždarų porų struktūros ekstruzinio putų polistirolo plokštės praktiškai neįgeria vandens, yra atsparios užšalimo ir atšalimo ciklams, pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis λd= 0,035-0,037 W/mK, nebijo tiesioginio sąlyčio su gruntu ir atlaiko dideles apkrovas (≥300 kPa).

Kad iš viršaus į polistireninį putplastį arba į jo siūles neprasiskverbtų betonas ar skiedinys, šilumos izoliacija iš viršaus turi būti uždengta skiriamuoju sluoksniu. Skiriamajam sluoksniui gali būti naudojamas specialus krepinis popierius, geotekstilė ar kitos panašios medžiagos.

Svarbu parinkti tinkamo tankio putplastį, kuris atlaikytų apkrovas. EPS 70 plokštės tinka esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv/m, EPS 100 - iki 3000 kg/kv.m.

Grindų betonavimas

Ant šiltinamojo sluoksnio iš polistireninio putplasčio įrengiamas betono sluoksnis. Prieš liejant betoną, plotą reikia armuoti, armavimo tinklelis turi būti vidurinėje ar netoli aptinės betono sluoksnio dalies, negalima jo suguldyti ant šiltinamojo sluoksnio. Betonas gali būti liejamas paruoštas gamykloje arba smėlbetonis, maišomas objekte su Putzmeister maišykle. Jei bus įrengiamas grindinis šildymas per vamzdelius (vandeninis arba orinis), turėtų būti naudojami specialūs betono plastifikatoriai arba fibravimas.

Betono armavimas. Jei pagrindas užtektinai tvirtas, armuojama tinkleliu vienu ar dviem armatūros sluoksniais. Tinklelio paskirtis - perimti sėdimo įtempimus sukietėjusiame betone. 5 - 10 cm storio betono sluoksniui geriausiai tinka metalinis cinkuotas 4-5 mm vielos armavimo tinklas, skirtas perdengimo konstrukcijai sustiprinti, tuo pat ir šildymo kabeliui pritvirtinti. Prie armavimo tinklo kabelis gali būti tvirtinamas plastikiniais dirželiais arba kitu būdu.

Betono liejimas. Ant jau paruošto paviršiaus pilamas betonas, sutankinamas ir išlyginamas liniuote su gulsčiuku. Svarbiausias reikalavimas - kad armavimo tinklas su šildymo kabeliu būtų liejamo betono sluoksnio viduryje. Tam pasitarnauja plastikiniai fiksatoriai. Jeigu skiedinys pilamas karučiu ar reikia judėti po paruoštą užpilti paviršių, pasiruošiami takai iš lentelių, kad nebūtų pažeistas šildymo kabelis ir pasiruoštas tarpas tarp armavimo tinklo ir šiltinimo medžiagos. Prieš liejant betoną išmatuojami ir pažymimi aukščiai palei patalpos perimetrą. Betonas pilamas palei perimetrą ir liniuote sluoksnis lyginamas pradedant nuo kraštų einant link centro.

Išlyginus betoną jis užtrinamas elektrine glaistykle, kad paviršius būtų kietas ir lygus. Jeigu grindų plotas didesnis kaip 36 kv.m, aplink įpjaunamos nuo 30 mm iki pusės sluoksnio gylio kompensacinės siūlės tam, kad betonas džiūdamas galėtų judėti.

Jei betonavimo plotas didesnis nei 36 kv. m. aplink yra įpjaunamos siūlės tam, kad betonas galėtų slankioti, nes džiūdamas jis juda. Galima ir išvengti siūlių, naudojant naujas betono priedus, kurie stabdo judėjimą.

Kai patalpose šilta ir pučia skersvėjai, betonas stingsta daug greičiau nei reikėtų, tad rekomenduojama naudoti priedą, sulėtinantį džiūvimo procesą. Liejant skiedinį ar betoną patalpos temperatūra negali būti žemesnė nei 5 °C bent 3 dienas. Kietėjantis betonas ar skiedinys turi būti apsaugotas nuo skersvėjų ir per greito džiūvimo.

Betono sluoksnio storis priklauso nuo skiedinio tipo ir vamzdelių tvirtinimo būdo. Mažiausias galimas betono ar skiedinio sluoksnio storis virš šildymo vamzdelių - 30 mm, standartiniu atveju - 45 mm.

Šiltinant grindis perimetru prie sienų priklijuojamos putų polistirolo juostos arba specialios tarpinės, jos naudingos šilumos tilteliams eliminuoti ir betono įvaržoms perimti.

Elektrinis grindinis šildymas

Sandariuose A++ energinės klasės namuose jau neapsimoka montuoti vandeninio grindinio šildymo vamzdyno, dažnai taip elgiamasi siekiant apsidrausti. Daug paprastesnis yra elektrinis grindinis šildymas, ypač jeigu yra saulės elektrinė. Tokiu atveju prieš klijuojant plyteles ar montuojant galutinę grindų dangą patiesiami elektriniai ar infraraudonųjų spindulių kilimėliai. Naudojant plaukiojančio tipo grindlentes, laminatą, klojamos anglies pluošto (infraraudonųjų spindulių) arba folijos (elektrinio šildymo) plėvelės. Plėvelės klojamos ant specialių šilumą atspindinčių paklotų. Dažniausiai užklojama dalis patalpos grindų, kad būtų vienas grindų lygis, likęs plotas turi būti dengiamas tokio pat storio grindų paklotu.

Nepaisant nemažų pradinių investicijų, saulės elektrinė ir elektrinis grindinis šildymas - geriausias derinys.

Laminato grindys

Laminatas - daugeliu atvejų yra pigesnė alternatyva natūralioms medinėms grindims. Šiuolaikinių technologijų dėka laminatas savo eksploatacinėmis savybėmis ne tik prilygsta, bet ir pranoksta natūralaus medžio grindis. Laminuotos grindys atsparios dėvėjimuisi, jų nereikia perlakuoti, o nukritęs kietesnis daiktas nepalieka įdubų.

Standartinę laminato lentą sudaro mažiausiai trys sluoksniai. Pirmasis sluoksnis - tas, kurį matome ir kuriuo vaikštome. Jis nėra vientisas, o supresuotas iš kelių. Vienas iš jų - derva apdorota celiuliozė su piešiniu, o jį nuo nusidėvėjimo, chemikalų, šviesos ir temperatūros poveikio saugo kitas permatomos dervos apsauginis sluoksnis. Bendras jų storis svyruoja nuo 0,2 iki 0,9 mm.

Vidurinis sluoksnis - medžio plaušo plokštė. Sluoksnio storis 6-10 mm. Medžio plaušo plokštė gali būti skirtingo tankio. Tankesnė bus tvirtesnė. Galima teigti, kad sunkesnis laminatas yra kokybiškesnis. Šiame sluoksnyje išfrezuojami ir laminato lentas tarpusavyje surakinantys užraktai. Apatinis sluoksnis stabilizuoja visą gaminį. Medžio plaušo plokštė, veikiama drėgmės ir temperatūros, keičia matmenis.

Apatinis sluoksnis mažina šių kitimų įtaką ir išlaiko laminato lentos formą stabilia. Šis sluoksnis gaminamas iš impregnuoto popieriaus, faneros plastiko ar kitų medžiagų. Jo storis 0,1-0,2 mm. Visi sluoksniai tarpusavyje supresuoti. Laminatas gaminamas 5, 6, 7, 8, 9, 10 arba 12 mm storio.

Nors pagal atsparumą dėvėjimui laminatas skirstomas į buitinį - tai 21, 22 ir 23 atsparumo klasės, bei skirtą visuomeninėms patalpoms - 31, 32, 33 ir 34 atsparumo klasės, bet prekybos vietose dažniausiai rasime tik pastarosios klasės gaminius. To priežastis - naujos technologijos leidžia pagaminti vis kokybiškesnį laminatą ir pigiausio žemiausios atsparumo klasės laminato poreikis nyksta.

Ne kiekvienas atskirs, ar patalpoje paklotas tikras medis, ar jį imituojantis laminatas. Kokybiškų raštų pasirinkimas neapsiriboja vien tik medienos imitavimu - galima rasti plytelių, akmens, audinį ar betoną imituojančių raštų. Aukštesnės klasės laminato raštas atkartoja kiekvieną medžio lentos griovelį ar šakelę taip, kad juos galima užčiuopti. Naujausios technologijos sukuria trimatį (gilų) vaizdą. Medžio rievių natūralumo pojūtį sustiprina matinių ir blizgančių paviršių derinimas. Be abejo, šie efektai brangina gaminį, bet vidutiniškai laminatas gerokai pigesnis už natūralų medį. Pirmiausia dėl to, kad didžiąją laminato lentos dalį sudaro presuotos medienos dulkės, gaminamos nenaudojant kokybiškos medienos.

Nebūna idealių medžiagų, tad ir laminatas turi trūkumų. Po laminatu visada būtinas paklotas. Jis kompensuoja paviršiaus nelygumus, iš dalies izoliuoja garsą ir sulaiko pagrindo šaltį. Pakloto storis gali būti nuo 1 iki 6 mm ar net ir daugiau. Kuo storesnis paklotas, tuo daugiau sugeria sklindančio garso, tuo geriau išlygina pagrindo nelygumus. Patartina pirkti lakštinį paklotą, toks yra standesnis, ilgiau tarnaus ir dar papildomai izoliuos garsą. Nepamirškite lipnios juostos pakloto siūlėms užsandarinti. Iš karto neklokite pakloto visame grindų plote, tik tiek, kad užtektų kelioms eilėms lentelių. Taip bus mažesnė tikimybė paklotą pažeisti nukritus įrankiui.

Paklotas po laminatu atlieka nelygumų eliminavimo, garso izoliacijos funkcijas.

Jeigu pasirinkote paklotą, kuris nėra hidroizoliuojantis, po juo būtina pakloti drėgmę izoliuojančią plėvelę. Ji neleidžia iš pagrindo kylančiai drėgmei susigerti į laminatą. Nemanykite, kad drėgmė išsiskiria tik iš naujai įrengto pagrindo. Drėgmės atsiranda ir senos statybos pastatuose. Hidroizoliacijos nereikia ant medinių ar medžio plokštės pagrindo.

Laminatas - greitai paklojama grindų danga. Nuolat tobulinami užraktai vis lengvina šį procesą. Naujausios kartos jungtys, leidžia jungti po vieną lentą eilėje, kai tuo tarpu ankstesnieji leisdavo surakinti tik visą eilę iš karto. Nepriklausomai nuo užrakto šį darbą gali atlikti ir vienas žmogus. Paprastai laminatas pradedamas kloti nuo patalpos kampo. Klojimo kryptį galite rinktis pagal norimą matyti rašto kryptį. Dažnai gamintojai rekomenduoja kloti laminato lenteles išilgai pagrindinio šviesos šaltinio. Taip mažiau pastebimos sujungimo siūlės.

Vizualiai atskirti aukštos klasės laminatą nuo medienos beveik neįmanoma.

Klojant svarbu palikti tarpus tarp laminato ir sienų bei visų pasitaikančių kliūčių (vamzdžių, kolonų). Jeigu patalpos didelės, reikia palikti siūles išsiplėtimui kompensuoti.

 

Geriausios grindų dangos

Nors grindų dangos pavaldžios mados vėjams, vis dėlto, renkantis grindis savo butui ar namui, geriau vadovautis praktiškais kriterijais, nes grindų danga keičiama ne taip dažnai, kaip keičiasi mados.

Grindų danga - kaip pasirinkti

Grindų kaina. Dažniausias grindų dangos pasirinkimo kriterijus - kaina. Tai iš tiesų svarbu, bet reikia nepamiršti, kad, pavyzdžiui, parketlenčių kaina, priklausomai nuo medienos rūšies, technologinių gamybos ypatumų taip pat nuo dengiamojo sluoksnio medienos storio, apdorojimo būdo, gali svyruoti nuo 40 Eur už kv. metrą iki 120 Eur. Plačiau apie parketlenčių tipus ir struktūrą bei kainas rasite straipsnyje: „Parketlenčių kaina - kodėl taip smarkiai skiriasi" 

Panašios kainų ribos ir kitų grindų dangų, todėl pirmiausia verta apsispręsti, kiek galite mokėti už kv. metrą ir tuomet jau rinktis pagal kitas reikalingas grindų savybes.

Grindys laikantiems šunį ar katę. Turintiems namuose keturkojų draugų, aktualus grindų paviršiaus atsparumas braižymuisi, valymo lengvumas. Išskyrėme tris grindų dangas, mažiausiai nukenčiančias nuo augintinių nagų. Tai laminatas, vinilas ir bambukas.

Kietas laminato paviršius mažiausiai nukenčia nuo gyvūnų nagų, neįgeria trumpai paliktų skysčių, lengvai valomas. Bet gyvūnams jis gali būti pavojingai slidus, nesugeria žingsnių garso. Tačiau dėl biudžetinės kainos ir dizaino galimybių vertas dėmesio.

Rekomenduojama rinktis vienodą grindų dangą virtuvės ir svetainės zonose. Skirtingos dangos skaido erdvę ir visumą. Jei virtuvės zonoje reikia atsparesnės grindų dangos, pasistenkite maksimaliai derinti spalvas ir raštą.

Vinilo grindys yra atsparios drėgmei, vandeniui ir net dėmėms, sugeria bet kokį garsą - nuo kulniukų kaukšėjimo iki augintinio nagų keliamo triukšmo. Jos, palyginti su akmens masės ar keramikos plytelėmis, yra laikomos minkštomis, nesunkiai valomos. Atskiras vinilo tipas - vadinamosios SPC (Stone Polymer Composite) dangos yra kietesnės ir atsparesnės nei tradicinis vinilas. Kad augintinio plaukai būtų mažiau pastebimi, geriausia rinktis margo rašto vinilines lenteles ar plyteles.

Iš bambuko grindų turintiems augintinius labiausiai tinka apdoroto paviršiaus bambukas, kuris padengtas įbrėžimams atspariu sluoksniu. Bambukas yra šilta, natūrali grindų danga, gerai sugerianti garsą, bet reikia turėti omenyje, kad jeigu augintinis netyčia kilstels koją, jei skystis nebus greitai išvalytas, jis įsigers, ir toje vietoje grindys pakeis spalvą, bambuko grindų priežiūra reikalauja daugiau dėmesio.

Triukšmo slopinimas. Garsą geriausiai sugeria minkštos grindų dangos - kiliminė, kamštinė dangos, bambukas, vinilas su paklotu.

Praktiškumas, valymas ir priežiūra. Pati lepiausia grindų danga - medienos masyvas, medienos parketlentės, kamštinė danga ir bambukas. Daugiausia priežiūros, tiksliau - dažnesnio atnaujinimo reikalauja alyvuotos medinės grindys. Lengviausiai valomos - akmens masės ir keramikos plytelės, laminatas ir vinilas.

Atsparumas dėvėjimuisi ir UV spinduliams. Gyvenamosiose patalpose grindų dangos atsparumas trinčiai nėra labai aktualus, visgi renkantis vieną ar kitą dangą, ypač prieškambariui ar holui, verta įvertinti atsparumą dėvėjimuisi, o kambariams, kuriuos apšviečia tiesioginiai saulės spinduliai - atsparumą UV spinduliams. Mažiausiai šiuo požiūriu jautrios yra akmens ir keramikos plytelės bei laminato ir vinilo grindų dangos.

Kalbant apie grindų įrengimo techninę pusę, kartais dangos pasirinkimą apsprendžia pagrindo pobūdis, įrengimo greitis, tinkamumas grindų šildymo sistemai. Šias grindų savybes galime palyginti:

Svarbiausios grindų dangų savybės

Grindų danga	Darbai				Pritaikymas
	Pagrindo paruošimas	Tvirtinimo būdas	Darbo laikas 20 kv. m plotui	Įrengimo sudėtingumas	Šildomoms grindims	Drėgnoms patalpoms
Medžio masyvo lentos	Tvirtas, lygus pagrindas	Klijavimas, kalimas, suleidimas Click užraktais	1-2 dienos	Vidutinis	Netinka	Netinka
Dvisluoksnės ir trisluoksnės parketlentės	Idealiai lygus, galimas tik 3 mm nuokrypis/2 m	Dvisluoksnės tik klijuojamos, trisluoksnės klijuojamos arba klojamos plaukiojančiuoju būdu	1-2 dienos	Nesudėtingas	Dvisluoksnės ne visos tinka, trisluoksnės - tinka	Netinka
Laminatas	Labai lygus pagrindas, nelygumai ne didesni kaip 3 mm/1m, būtinas paklotas	Klijavimas, sujungimas spynomis	0,5-1 diena	Nesudėtingas	Tinka	Netinka
Akmens masės ir keraminės plytelės	Lygus, tvirtas, reikalingas gruntavimas	Klijavimas	2-3 dienos	Sudėtingas	Tinka	Tinka
Vinilinės lentelės (PVC)	Labai lygus pagrindas, padengtas išlyginamuoju mišiniu	Klijavimas, jungimas Click užraktu	1-2 dienos	Nesudėtingas	Tinka	Tinka
Vinilinių PVC plytelių danga	Labai lygus pagrindas, gruntavimas	Klijavimas	0,5-1 diena	Nesudėtingas	Tinka	Tinka
Ruloninė PVC danga (linoleumas)	Labai lygus, tvirtas, rekomenduojama su išlyginamuoju sluoksniu	Naudojant dvipusę lipnią juostą arba klijavimas visu pagrindu	2-3 val.	Nesudėtingas	Tinka	Tinka
Kiliminė danga	Lygus	Laisvas klojimas, klijavimas	1-2 val.	Nesudėtingas	Netinka	Netinka
Kamštinė danga	Lygus	Klijuojamos arba klojamos Click sujungimo būdu	1 diena	Vidutinis	Galima	Tinka
Bambuko grindys	Lygus	Sunėrimas, klijavimas, prikalimas	1-2 dienos	Vidutinis	Tinka	Netinka

 

Grindų dizainas, spalva, faktūra

Grindys yra pagrindas, ant kurio „statomas" visas interjeras. Į grindis, kaip ir į žemę, remiamės kojomis, todėl priimtiniausia yra natūralios medienos, gamtos spalvų grindų danga. Todėl, nepaisant madų, visais laikais grindys daugiausia būdavo rudos arba pilkšvos spalvos, įsigalėjus minimalistiniam skandinaviškas interjero stiliui populiariausios yra medienos rašto šviesios grindys.

Skirtingų spalvų ruloninio vinilo atraižos sujungtos suvirinant siūlę - nebrangi ir originali grindų danga.

Daugelis grindų dangų pardavėjų turi vizualizacijų programėles, į kurias įkėlus savo kambario nuotrauką galima pamatyti, kaip atrodys viena ar kita grindų danga, spalva, raštas. Grindų spalva turi didelę įtaką erdvės suvokimui, interjero charakteriui ir harmonijai.

Tamsios spalvos erdvę mažina, bet daro ją jaukesne, arčiau žemės ir gamtos. Šviesios spalvos atvirkščiai - didina, tarsi pakelia nuo žemės. Tad, jei kambarys didelis galima drąsiai rinktis tamsesnę grindų spalvą, jei mažas - geriau šviesi grindų spalva.

Antra, rinkdamiesi grindų spalvą turėtumėte žinoti, kokios spalvos baldai bus kambaryje. Geriausia grindų spalvos pasirinkimą atidėti tam laikui, kai jau bus žinomi baldai. Interjero dizaineriai šias sritis derina ir paprastai ieško tinkamų spalvų baldų ar grindų.

Skirtingos spalvos - skirtingas efektas.

Trečia - nepamirškite spalvų poveikio. Šokolado, ruda spalva siejama su saugumu, praktiškumu, stabilumu, konservatyvumu. Rudų atspalvių grindys - puikus pasirinkimas, nes simbolizuoja tvirtą pagrindą, žmonės vaikščiodami tokios spalvos grindimis tarsi jaučiasi stabiliau. Rudų atspalvių gausu ir gamtoje, todėl ši spalva padeda pajusti ryšį su žeme. Šią spalvą galima naudoti gyvenamuosiuose kambariuose, bet ruda nepatiks vaikams.

Beveik visada ir visur tinkantis pasirinkimas - natūralios medienos grindys.

Šviesios spalvos, ypač balta siejamos su ramybe, švara, tyrumu, taika. Baltai rengiasi medikai ir nuotakos. Balta skatina neužgriozdinti erdvės, atsisakyti nereikalingų daiktų, išplečia mažų kambarių erdvę.

5 grindų spalvos parinkimo taisyklės

●       Grindų danga turi derėti su sienų, baldų spalva ir interjero visuma;

●       Pasidarykite interjero koliažą, grindų spalvą rinkitės atsižvelgdami į pagrindinius interjero elementus: sienų, lubų, baldų, užuolaidų spalvą. Interjero dizaineriai pagrindines spalvas susidėlioja viename lape ir taip apsisprendžia dėl tinkamumo;

Interjero dizaineriai susidaro spalvų ir faktūrų koliažą, kuriame matomos visos naudojamos spalvos ir pagal jų derėjimą parenka grindų spalvą, raštą, faktūrą.

●       Atmeskite netinkamas spalvas. Jei norisi daugiau vizualinės erdvės, visame interjere, ne tik grindų dangai, naudokite daugiau šviesių spalvų;

●       Pasilikite tas grindų spalvas, kurių fone išryškėja baldų ir aksesuarų spalvos. Baldų ir grindų spalvos neturi susilieti, bet ir neturi būti kontrastingos, baldų ir grindų spalvos turi papildyti viena kitą;

●       Apsisprendę dėl spalvos, užsisakykite 2-3 grindų dangos pavyzdžius ir pažiūrėkite į juos sienų fone, interjere, geriausia, jei tai galima padaryti ryte ir vakare, esant natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui. Jei bute nėra pakankamai natūralios šviesos, visada rinkitės kuo šviesesnę grindų dangą;

 

ASA.LT informacija