Gipskartonio lubų montavimo instrukcija

1. Lubų aukščio žymėjimas

Montavimo darbai pradedami nuo tiksliai pažymėto būsimos lubų lygio. Tam naudojamas lazerinis nivelyras arba vandens gulsčiukas. Aukštis matuojamas nuo aukščiausios perdangos vietos – tai svarbu, kad vėliau neiškiltų problemų dėl nelygių paviršių. Jei virš lubų planuojama pravesti inžinerines komunikacijas (ortakius, kabelius ar vamzdžius), reikia palikti pakankamą tarpą – dažniausiai bent 5–7 cm. Esant mažoms erdvėms ir be komunikacijų, lubos gali būti nuleidžiamos minimaliu atstumu – 2–3 cm.

2. Perimetrinių profilių (UD) montavimas

Pažymėtu lygiu aplink visą patalpos perimetrą tvirtinami UD profiliai. Jie montuojami prie sienos plastikiniais kaiščiais ir varžtais, laikantis 30–50 cm atstumų tarp tvirtinimo taškų. UD profilis nėra laikantis elementas – jo funkcija orientacinė: jis padeda išlaikyti lubų konstrukcijos lygį, į jį įstatomi CD profiliai. Tarp profilio ir betono ar mūro rekomenduojama įdėti akustinę sandarinimo juostą.

3. CD profilių išdėstymas ir pakabų montavimas

CD 60/27 profiliai sudaro pagrindinį karkasą, prie kurio bus sukamos gipso plokštės. Jie montuojami statmenai trumpesnei patalpos sienai, įprastai kas 50 cm. CD profiliai įstatomi į UD profilius, o lubų plokštumoje papildomai tvirtinami pakabomis prie perdangos. Naudojamos tiesioginio tvirtinimo pakabos („krokodilai“) tvirtinamos plieniniais kaištiniais ankeriais. Rekomenduojamas atstumas tarp pakabų vienoje linijoje – kas 90–100 cm. Pirmoji pakaba nuo sienos neturėtų būti toliau nei 25 cm. Pakabos tiesiai laiko CD profilį ir užtikrina konstrukcijos stabilumą.

4. Kryžminio karkaso formavimas (jei reikalinga)

Didelėse patalpose ar kai reikalingas didesnis konstrukcijos standumas, papildomai formuojamas kryžminis karkasas. Tokiu atveju tarp laikomųjų CD profilių, kurie eina viena kryptimi, statmenai įstatomi skersiniai CD profiliai. Jie jungiami kryžminėmis jungtimis – vadinamomis kryžmėmis. Taip karkasas tampa tvirtesnis ir tolygiau paskirsto apkrovas. Jei gipsas bus dvigubas arba planuojami sunkūs šviestuvai – tokia sistema rekomenduojama.

5. Elektros instaliacijos ir papildomo tvirtinimo paruošimas

Prieš montuojant gipskartonio plokštes, būtina nutiesti visus laidus, įrengti dėžutes ar paruošti vietas ortakiams. Jei planuojama montuoti sunkesnius elementus (šviestuvus, pakabinamas sistemas), tų vietų karkasas sustiprinamas papildomais profilių įdėklais ar tvirtinimo detalėmis.

6. Gipskartonio plokščių paruošimas ir pjovimas

Plokštės pjaustomos pagal reikiamus matmenis. Iš pradžių peiliu įpjaunama priekinė (kartoninė) pusė, tada plokštė perlaužiama ir perkerpama galinė pusė. Jei jungiamos dvi pjautos plokštės (ne originalūs kraštai), briaunos nusklembiamos 45° kampu – taip sudaromas V formos griovelis siūlių glaistymui. Sklembiamas maždaug 2/3 storio gylis. Tai ypač svarbu lubose, kad neatsirastų įtrūkimų.

7. Plokščių kėlimas ir prisukimas

Gipskartonio plokštės kelia dviem žmonės arba specialus keltuvas. Jos glaudžiamos prie karkaso ir iš karto prisukamos savisriegiais 3,5 × 25 mm. Varžtai sukami kas 170–200 mm, o nuo plokštės krašto – ne arčiau kaip 10 mm. Svarbu, kad varžto galvutė būtų įleista į plokštės paviršių, bet neperplėštų kartono. Plokštės siūlės negali sutapti gretimose eilėse. Prie pat sienos plokštės nesuklijuojamos – paliekamas apie 3 mm tarpas, kuris užpildomas elastingu akrilo sandarikliu. Tai deformacinė siūlė, ji nėra glaistoma – taip išvengiama kampinių įtrūkimų.

8. Siūlių glaistymas ir armavimas

Visos plokščių siūlės glaistomos, naudojant specialų armuojantį popierių ar stiklo pluošto juostą. Jei kraštai originalūs – juosta įspaudžiama į pirmą sluoksnį glaisto ir užlyginama. Jei siūlės – skelbtos ir nusklembtos, glaistas turi pilnai užpildyti griovelį, o ant viršaus dedama armavimo juosta. Siūlės prie sienų, kurios buvo paliktos su deformaciniu 3 mm tarpu, neglaistomos, kad konstrukcija galėtų plėstis be įtrūkimų.