Šiandien, slaptažodžių vagysčių, finansinio sukčiavimo ir terorizmo eroje, dauguma žmonių supranta, kad nereikėtų atskleisti savo asmeninių duomenų visiškai nepažįstamiems žmonėms.
Tačiau daugelis aukštųjų technologijų įrenginių, kuriuos mes kasdien nešiojame su savimi, galbūt būtent tuo ir užsiima - nepastebimai pasakoja apie mūsų pilietybę, buvimo vietą, naudojamus slaptažodžius - bet kam, kas panorės išklausyti.
Pigiau nei už 50 svarų galima nusipirkti sistemą, kuri leis aptikti žmogaus buvimo vietą kelių jardų tikslumu. Daviklius reikia sujungti į tinklą, ir jūs galėsite sekti žmogų arba žmonių grupę, jiems judant miestu. Manote, tai panašu į paranojiško trilerio, tokio kaip „Valstybės priešai" („Enemy of the State") siužetą? Deja, taip nėra. Mūsų buvimo vietą išduoda mažo galingumo radijo sistema, kuri vadinasi „Bluetooth". Praktiškai visi šiuolaikiniai mobilieji telefonai turi Bluetooth, kuria pasinaudojus, galima prijungti kitus prietaisus be laido. Nešiojamuose ir įprastuose kompiuteriuose ši sistema naudojama keičiantis informacija, be to, ji yra ir kai kuriuose palydovinės navigacijos prietaisuose. Yra netgi MP3 grotuvai, sukomplektuoti su belaidėmis Bluetooth ausinėmis.
Įvesdami duomenis darbui su Bluetooth, daugelis žmonių nurodo savo vardą, kad galima būtų keistis failais. Užeikite į www.bluetoothtracking.org ir pamatysite, kad šiandien realaus laiko režimu galima gauti duomenis apie daugiau kaip 100 tūkst. žmonių septyniuose Olandijos regionuose ir netgi ieškoti pagal vardus. Pilnų vardų ir telefono numerių šioje svetainėje nerasite, bet kitos svetainės galbūt tuo neapsiribos.
Anoniminis svetainės lankytojas rašo: „Stebėtina, kad taip daug žmonių nurodo savo pilnus vardus ir pavardes, aktyvuodami Bluetooth".
Netgi jei žmogus naudoja ne savo vardą, atkaklus pėdsekys, panaudojęs šiek tiek išradingumo, gali išsiaiškinti, kokį pseudonimą jis išsirinko, ir atsekti jį pasinaudodamas Bluetooth imtuvų tinklu.
Eamon O‘Neill iš Bato universiteto informatikos katedros, studijuodamas minios elgesį, parodė, kokiu būdu skenerius galima panaudoti atsekant pėsčiųjų grupes. Jis išsiaiškino, kad 2006 metais apie 7,5% pėsčiųjų Bato mieste vaikščiojo su įjungtais Bluetooth davikliais savo mobiliuosiuose telefonuose. Nuo tada šis skaičius labai išaugo. „Neseniai atlikto tyrimo metu mes užfiksavome kur kas daugiau Bluetooth daviklių", - sako O‘Neill.
Bluetooth bet kuriame telefone galima išjungti, bet Jūsų asmeninė informacija gali „nutekėti" ir dėl kitų technologijų.
Vos už 5 svarus per mėnesį galima suorganizuoti privataus mobiliojo telefono sekimą (www.traceamobile.co.uk) arba įsijungti papildomą „Facebook" paslaugą, kuri leidžia atsekti Jūsų draugų judėjimą žemėlapyje, pasinaudojant jų mobiliaisiais telefonais (www.sniffu.com).
Tam reikia aparato savininko leidimo, bet tikslo siekiantis pėdsekys gali apeiti šias apsaugines priemones.
Dar viena technologija, kuri leidžia išaiškinti vartotojus ir juos sekti - radijo dažnio identifikacijos sistema (RFID), kuri turi nedidelį veikimo spindulį ir yra naudojama sekant krovinius sandėlyje, naminius gyvūnus ir kaip elektroninių pasų apsauga (jie Didžiojoje Britanijoje išduodami nuo 2006 metų).
Vokiečių tyrėjai neseniai pademonstravo, kaip galima per atstumą skenuoti neseniai išleistus elektroninius pasus - pavyzdžiui, per drabužio arba rankinės audinį - ir nustatyti mažiausiai žmogaus pilietybę.
Tačiau nereikia pervertinti pavojaus, su kuriuo susiduriame, su savimi nešiodami šiuos elektroninius plepukus.
Jei kažkas gali atsekti telefonų judėjimą miestu arba iš minios išskirti Didžiosios Britanijos piliečius, tai visai nereiškia, kad prietaisų savininkai rizikuoja tapti nusikaltimų aukomis. Iš tikrųjų, sako O‘Neill, tokia informacija netgi gali būti naudinga. „Jei žmonėms pasiūlytume pakankamai kokybiškas paslaugas, kurių pagrindas bus galimybė nustatyti žmogaus buvimo vietą, jie šią technologiją priims, netgi jei teks išduoti nedidelę asmeninių duomenų dalį. Įsivaizduokite kavinę, kurioje, pasinaudojant Bluetooth, praeiviams siūloma nuolaida, arba prietaisą, kuriuo turistams dalinama informacija".
Iš kitos pusės, įsivaizduokite, kad kol jūs vaikštote, jus užgriūva nepageidaujamų pranešimų (spam) kalnas - panašiai kaip skelbimų lenta iš fantastinio trilerio „Ypatinga nuomonė" („Minority report"), kuri skenavo akies rainelę ir kreipdavosi į žmogų vardu.
Kitas ženklas: britų Priėjimo prie informacijos laisvės komisija patvirtino, kad be pageidavimo išsiųstiems Bluetooth pranešimams negalioja kovos su nepageidaujamais pranešimais įstatymai. Taip, dabar Bluetooth kol kas trinasi aplink jūsų kojas, bet būkite budrūs - gali ir įkąsti.