visasverslas.lt | autoreviu.lt | agrozinios.lt | anonsas.lt | leisureguide.info | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Straipsniai
 
Viskas_logo_top Viskas_logo_bottom

Menu:

 
 
Temą atitinkančios įmonės

1 2 3 4 5 ... 35

AGROSERVISAS LT, UAB

Žemės ūkio technika, padargai, traktoriai HATTAT, žemės ūkio technikos atsarginės dalys - mažmeninė, didmeninė prekyba Savanorių g. 26, Verėduvos k., Raseinių r.
Telefonas: +370-610-62562, Mobilus: +370-615-51865 (prekyba traktoriais), +370-615-51863 (prekyba detalėmis), El. paštas: e.orzekauskaite@dzeirana.lt

1 2 3 4 5 ... 35
Komentarai: 0   Peržiūros : 1546

Žieminių kviečių veislės
Spausdinti 2011-11-09 19:43  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

PAPRASTIEJI ŽIEMINIAI  KVIEČIAI

LENTELĖ

1 - Grūdų derlius, t haˉ¹
2 - 1000 grūdų svoris, g
3 - Vegetacijos periodas, dienomis
4 - Žiemkentiškumas, balais (1-9)
5 - Atsparumas išgulimui, balais (1-9)
6 - Augalų aukštis, cm
7 - Baltymų kiekis, %
8 - Sedimentacijos rodiklis, ml
9 - Grūdų kokybės klasė
10 - Glitimo kiekis, %
11 - Kritimo skaičius, s
12 - Natūrinis grūdų svoris, g 1ˉ¹

 

 Veislė  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12

Ada

6,36

43,3

 

8-9

8-9

92

13,0-11,2

28-60,3

 

28,4-20,5

333

802

Agil

7,93

51,11

200

7,6

9

77,7

11-14,5

25-59

I

 

305

78,5

Akteur

6,30

48

206

5,8

8,9

98

9,8-17,1

25-74

 

16,7-37,4

 

 

Alma DS

5,1

 

199

8,5

6,1

92

13,3

50

 

26,2

320

 

Ambition

9,74

43,34

202

8,6

8

81

9,0-13,2

10-26

 

14,6-28,9

 

 

Anthus

7,99

45,56

214

8,3

8,6

86

10,4-13,8

 

I-II

 

 

 

Ararat

9,91

44,78

202

8,7

7,6

85

8,4-13,3

10-32

 

14,4-25,1

 

 

Audi

10,20

44,06

203

8,6

7,8

84

9,0-12,7

10-23

 

13,8-28,2

 

 

Brilliant

7,95

54,07

201

7,6

8,2

80

10,1-14,6

25,5-64,7

 

16,7-30,4

 

 

Cardos

6,91

47,76

199

7

8

77

10,8-14,1

25,0-51

II

20,8-31,4

 

 

Chevalier

9,53

42,28

200

8,5

8,6

84

9,2-13,7

24-68

 

17,7-31,7

 

 

Compliment

7,38

44,91

205

7,9

8,7

83

10,4-15,9

35-68

 

19,2-33,5

 

 

Julius

9,11

46,70

203

8,2

8,6

90,6

11,2

39,1

I

21,6

314

78,4

Kaskada_DS

8,91

43,75

202

7,7

9

71,8

10-15,6

10-51

I

15,8-30,8

300

73,7

Kovas_DS

9,29

46,05

202

8,6

8,3

82

8,8-13,7

20-62

 

15,9-28,4

 

 

Kranich

8,67

42,69

201

8,6

8,7

83

9,2-14,2

16-66

I-III

15,2-29,5

 

 

Lucius

9,06

50,55

203

8

8,4

98,2

8,7-14,4

23-47

I

14,7-29,6

304

79,3

Marshal

7,75

43,54

213

 

8,7

74

9,5-14,6

12-37

 

14,2-29,2

 

 

Meunier

6,76

41,89

209

8,3

8,6

79

10,1-15,2

30-67

 

17,1-31,3

 

 

Milda_DS

5,91

 

204

8,5

6,1

98

10,1-15,0

32-70

I-II

19,5-33,2

329

819

Mulan

8,16

43,17

203

7,6

8,6

89

9,4-15,1

15-67

 

13,6-29,4

 

 

Olivin

7,07

42,41

201

7,7

8,8

80

10,1-15,1

32-67

 

19,6-31,4

 

 

Skagen

9,32

47,60

203

8,8

7,8

92

9,3-13,7

22-64

 

16,2-27,2

 

 

Skalmeje

8,14

42,19

203

7,2

8,8

83

10,9-14,0

26,5-50,7

 

20,2-28,6

 

 

SW_Harnesk

7,73

42,53

213

7,5

8,3

70

8,8-14,7

16-54

 

13,2-29,6

 

 

SW_Maxi

6,95

43,45

199

7,9

8,6

79

11,2-14,6

31-64

I-II

24-29,1

 

 

Tauras_DS

6,74

45,1

 

7-9

8-9

85-90

10,5-14,2

22,8-52,1

 

18,8-31,6

321

794

Torrild

7,73

41,43

206

7,5

7,8

88

10,1-15,5

31,72

 

16,2-32,2

 

 

Türkis

7,37

42,7

203

7,3

8,1

84

9,9-15,9

23-72

 

16,5-32,6

 

 

Zunda_DS

9,07

49,94

199

8,6

7,9

89

9-14

20-49

 

14,8-28,9

 

 

Ada. Žieminių kviečių veislė, sukurta Lietuvos žemdirbystės institute individualios atrankos metodu iš kryžminimo kombinacijos „Širvinta 1" x „Lutescens 290". Veislės autoriai: G. Liutkevičius, V. Ruzgas, P. Petrauskas.
,,Ada" veislės kviečiai gerai žiemoja. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8-9 balais. Lietuvos žemdirbystės institute atliktame šaldymo bandyme, esant temperatūrai krūmijimosi mazge - 140 C, žuvo tik 6 % augalų. Augalai vidutinio aukštumo (90-94 cm).

Drėgnais 2000 metais užaugo iki 104 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 8-9 balais. Veislė ankstyva, subręsta beveik kartu su „Širvinta 1".
Augalų veislių tyrimo centro duomenimis, 1999-2000 m. Plungės ir Utenos stotyse veislės „Ada" grūdų prikulta 5,0-5,72 t haˉ¹, Kauno ir Pasvalio stotyse po 7,50-7,22 t haˉ¹. Didžiausias derlingumas - 8,4 t haˉ¹gautas 1999 m. Kauno stotyje. 1000 grūdų vidutinė masė 43,3g. „Ada" veislės augalai mažai pažeidžiami rudųjų rūdžių, vidutiniškai miltlige ir septorioze. Kietųjų kūlių pažeidimas, dirbtino užkrėtimo tyrimuose, taip pat buvo nedidelis (19,2%).
„Ada" veislės grūdų miltai yra labai gerų kepimo savybių. 1999-2000 m. derliaus grūduose vidutiniškai nustatyta baltymų 13,0-11,2%, glitimo 28,4-20,5%. Sedimentacija - 60,3-28 ml, vidutinis kritimo skaičius - 333 s, natūrinis grūdų svoris - 802 g/l.
Miltai balti arba šviesiai gelsvi. Jų išeiga 75 %, pelenų 1,7 %. Žemdirbystės instituto laboratorijos duomenimis tešlos fiziniai rodikliai taip pat labai geri.

Agil. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Lantmännen SW Seed Hadmersleben GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008 - 2010 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse (toliau - AVT stotis). Ši veislė, kaip ir standartinė veislė „Zentos", priskiriama labai gerų kepimo savybių turinčių kviečių veislių grupei. Vidutinis jos derlingumas tyrimo metais buvo 7,93 t haˉ¹. Derlingumu ji prilygo standartinei žieminių kviečių veislei „Zentos", o didžiausias „Agil" veislės kviečių derlius išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje - 12,34 t haˉ¹. Veislė neaukšta, šiaudas tvirtas ir trumpas. Tyrimo metais jos vidutinis aukštis buvo 77,7 cm, t. y. vidutiniškai 15 cm žemesnė už standartinių veislių vidurkį ir net 29,4 cm žemesnė už „Zentos" veislės kviečius, atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais (atsparumas išgulimui vertinamas balais nuo 1 iki 9, kur 9 balai - labai atspari išgulimui veislė). Vidutinė vegetacijos trukmė buvo 200 dienų (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki vaškinės brandos). „Agil" veislės kviečiai subrendo vidutiniškai 2 dienomis anksčiau negu kitos standartinės veislės ir 3 dienomis anksčiau negu kviečiai „Zentos".
„Agil" veislės kviečių grūdai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris buvo 51,11 g, t. y. 5,75 g didesnis negu vidutiniškai visų standartinių veislių ir 6,4 g negu „Zentos" veislės kviečių. Veislės kokybiniai rodikliai svyravo: baltymai nuo 11 iki 14,5 proc., kritimo skaičius nuo 203 iki 406 s, sedimentacija nuo 28 iki 59 ml, hektolitro masė nuo 74,0 iki 82,9 kg/100 l. Vidutiniai kokybės rodikliai veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose atitiko I klasės kviečiams tuo metu taikytus supirkimo ir tiekimo reikalavimus.
Šios veislės kviečiai 2009/2010 m. žiemą žuvo Pasvalio AVT stotyje. Kitose AVT stotyse įrengtuose bandymų laukeliuose „Agil" veislės kviečiai peržiemodavo gerai, jų žiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 7,6 balo. Selekcininko duomenimis, „Agil" veislės kviečiai yra atsparūs miltligei, vidutiniškai atsparūs fuzariozei ir rudosioms rūdims, tačiau tyrimo metais šios veislės kviečius visose AVT stotyse, susidarius palankioms sąlygoms, pažeidė ligos: miltligė nuo 10 iki 30 proc., lapų septoriozė iki 25 proc., o varpų septoriozė Plungės AVT stotyje 2008 m. pažeidė net 80 proc. augalų. Tais pačiais metais kviečių dryžligė Kauno ir Utenos AVT stotyse pažeidė 50 proc., o Pasvalio AVT stotyje - 80 proc. augalų. Plungės AVT stotyje 2010 m. nustatyta iki 50 proc. rudųjų rūdžių pažeistų augalų.

Akteur. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Deutsche Saatveredelung AG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms tyrimai atlikti 2005-2007 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse (toliau - AVT stotis). Dėl nepalankių žiemojimo sąlygų visais tyrimo metais šios veislės kviečiai žuvo Plungės AVT stotyje ir 2005/2006 m. žiemą - Pasvalio AVT stotyje. Kitose AVT stotyse įrengtuose bandymuose tyrimo metais gautas vidutinis 6,30 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias „Akteur" veislės žieminių kviečių grūdų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje - 9,15 t haˉ¹.
Grūdai labai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris 48 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 9,8-17,1 proc., glitimo 16,7-37,4 proc., krakmolo 65,0-74,8 proc., o sedimentacija svyravo nuo 25 iki 74 ml. Įrengtuose bandymuose išaugintuose grūduose baltymų buvo vidutiniškai net 1,2 proc. daugiau, lyginant su standartinių „Zentos", „Lars", „Anthus" ir „Kodex" veislių kviečių grūdais. Dėl to „Akteur" veislės kviečių grūdų miltai pasižymi labai geromis kepimo savybėmis.
„Akteur" veislės žieminių kviečių ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas tik 5,8 balo, o atsparumas išgulimui - 8,9 balo. Augalai palyginti trumpo šiaudo. Jų vidutinis aukštis 98 cm. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 206 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos). Įrengtuose bandymuose tyrimo metais palyginti nedaug šios veislės augalų pažeidė miltligė (1-6 proc.), varpų septoriozė (2-10 proc.) ir kviečių dryžligė (5-16 proc.).

Alma DS. Žieminių kviečių veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute individualios atrankos metodu iš kryžminimo kombinacijos „Albatros odesskij" x „Kijanka". Veislės autoriai: dr. G. Liutkevičius, dr. V. Ruzgas ir dr. P. Petrauskas.
Veislės ūkinio vertingumo tyrimų atlikimo metais (2000-2001 m.) Plungės ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse gautas vidutinis 3,55 t haˉ¹, o Kauno ir Pasvalio - 6,64 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias derlius - 7,29 t haˉ¹ gautas Kauno AVT stotyje 2001 m. „Alma DS" veislės kviečių augalai mažai pažeidžiami miltlige ir rudosiomis rūdimis, vidutiniškai - rusvąja dėmėtlige. Kietųjų kūlių pažeidimas dirbtinio užkrėtimo tyrimuose buvo nedidelis (12,5 proc.).
„Alma DS" veislės kviečiai labai gerai žiemoja. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,5 balo. Lietuvos žemdirbystės institute atliktame šaldymo bandyme, krūmijimosi mazge esant -14°C temperatūrai, išgyveno visi augalai. Augalų vidutinis aukštis 92 cm (standarto „Zentos" - 100 cm). Atsparumas išgulimui įvertintas 6,1 balo. Veislė ankstyva, vegetacijos periodo vidutinė trukmė 199 dienos.
„Alma DS" veislės kviečių miltai labai gerų kepimo savybių. 2000 - 2001 m. derliaus grūduose vidutiniškai nustatyta: baltymų 13,3 proc., glitimo 26,2 proc., o sedimentacija buvo 50 ml.
Grūdų vidutinis kritimo skaičius 320 s, o labai nepalankiais 2000 metais - 230 s. Pasvalio augalų veislių tyrimo stotyje 2001 m. išaugintų grūdų miltų išeiga 76,4 proc., Kauno - 74,3 proc., Plungės - 74,0 proc. Miltai šviesiai gelsvos spalvos, pagal savo reologines savybes gali būti naudojami kaip pagerintojai duonos kepimo pramonėje.

Ambition. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Danijoje, Nordic Seed A/S sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo nustatymo tyrimuose, kurie buvo atlikti 2007- 2009 m. keturiose AVT stotyse, „Ambition" veislės kviečiai pasižymėjo dideliais, stabiliais derliais. Veislės tyrimo metais bandymuose gautas vidutinis 9,74 t haˉ¹ grūdų derlius, kuris buvo net 0,97 t haˉ¹ (11,1 proc.) didesnis už išaugintą standartinių veislių vidutinį grūdų derlių. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius - 13,89 t haˉ¹ gautas 2008 m. Kauno AVT stotyje.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris - 43,34 g. Atskirose AVT stotyse įrengtuose bandymuose išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 9,0-13,2 proc., glitimo 14,6-28,9 proc., krakmolo 65,4-74,5 proc., o sedimentacija buvo - 10-26 ml. Iš šios veislės grūdų pagaminti miltai yra tik patenkinamų kepimo savybių.
„Ambition" veislės kviečių augalai palyginti atsparūs žiemos šalčiams ir išgulimui. Šie jų požymiai vidutiniškai įvertinti atitinkamai 8,6 ir 8,0 balais. Augalai neaukšti, jų vidutinis aukštis tik 81 cm. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 202 dienos, tokia pat kaip ir standartinės „Zentos" veislės kviečių.
Kauno AVT stotyje įrengtuose specialiuose kviečių veislių atsparumo ligoms nustatymo bandymuose tyrimo metais palyginti nedaug šios veislės augalų pažeidė miltligė (1-5 proc.), lapų ir varpų septoriozės (1-10 proc.) ir kviečių dryžligė (iki 5 proc.).

Anthus. Žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Lochow-Petkus GmbH sėklininkystės firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2003-2004 m. keturiose augalų veislių tyrimo stotyse. „Anthus" veislės kviečių tyrimo metais gautas vidutinis 7,99 t haˉ¹grūdų derlius. Lyginant gautą vidutinį visų minėtais metais AVT stotyse tirtų žieminių kviečių veislių grūdų derlių su išaugintu „Anthus" veislės kviečių, pastarieji subrandino net 1,0 t haˉ¹ arba 14,3 proc. didesnį grūdų derlių. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius gautas 2004 m. Kauno AVT stotyje - 10,28 t ha-1.
Grūdai palyginti stambūs, 1000 jų vidutinė masė 45,56 g. Veislės tyrimo metais juose nustatyta: baltymų 10,4-13,8 proc., glitimo 11,8-29,1 proc. (11,8 proc. - 2004 m. Plungės AVT stotyje), o sedimentacija buvo 20,0-57,0 ml. Grūdai atitiko I ir II klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus.
Augalų ištvermingumas žiemos šalčiams vidutiniškai įvertintas 8,3 balo, o jų atsparumas išgulimui - 8,6 balo. Augalai palyginti neaukšti. Jų vidutinis aukštis 86 cm. Ši veislė pagal subrendimo laiką (2003-2004 m.) buvo artima standartinės „Zentos" veislės kviečiams. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė 214 dienų.
„Anthus" veislės žieminius kviečius tyrimo metais labiausiai pažeidė miltligė. Jos buvo pažeista apie 35 proc. augalų lapų ir varpų. Rudųjų rūdžių, varpų ir lapų septoriozės pažeidimai sudarė 6-10 procentų.

Ararat. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje. Selekcininkas - Berthold Bauer. Veislės ūkinio vertingumo nustatymo tyrimuose, kurie buvo atlikti 2007-2009 m. keturiose AVT stotyse, gautas vidutinis 9,91 t haˉ¹ grūdų derlius. Bandymuose „Ararat" veislės kviečiai subrandino net 1,14 t haˉ¹ (13 proc.) didesnį grūdų derlių, lyginant su gautu standartinių veislių vidutiniu derliumi. Didžiausias šios veislės grūdų derlius išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje - 12,72 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris - 44,78 g. Atskirais tyrimo metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 8,4-13,3 proc., glitimo 14,4-25,1 proc., krakmolo 67,8-74,2 proc., o sedimentacija svyravo nuo 10 iki 32 ml. Iš šios veislės grūdų pagaminti miltai yra tik patenkinamų kepimo savybių.
„Ararat" veislės kviečių augalai 2006/2007 m. žuvo Plungės AVT stotyje. Kitose AVT stotyse įrengtuose bandymuose „Ararat" veislės kviečiai žiemojo gerai, todėl jų ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 8,7 balo. Augalai palyginti neaukšti. Jų vidutinis aukštis - 85 cm. Veislės tyrimo metais šių kviečių augalų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 7,6 balo. „Ararat" veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 202 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos), tokia pat kaip ir standartinės „Zentos" veislės.
Šios veislės kviečiai atsparūs ligoms. Kauno AVT stotyje įrengtuose specialiuose žieminių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandymuose buvo nustatyta dryžligės pažeistų augalų tik iki 5 proc., lapų ir varpų septoriozės - iki 10 proc.

Audi. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Danijoje, Nordic Seed A/S sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo nustatymo tyrimai atlikti 2007-2009 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Šios veislės kviečiai pasižymėjo labai dideliais ir stabiliais grūdų derliais. Veislės tyrimo metais bandymuose gautas labai geras vidutinis 10,20 t haˉ¹ grūdų derlingumas, kuris buvo net 1,43 t ha-1 (16,3 proc.) didesnis už standartinių veislių žieminių kviečių („Zentos", „Anthus", „Mulan", „Türkis") vidutinį derlingumą. Didžiausias „Audi" veislės kviečių grūdų derlius išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje - 14,56 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris - 44,06 g. Atlikus laboratorines analizes atskirais tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 9,0-12,7 proc., glitimo 13,8-28,2 proc., krakmolo 65,7-73,9 proc., o sedimentacija sudarė tik 10-23 ml. Iš „Audi" veislės kviečių grūdų pagamintų miltų kepamosios savybės vertinamos tik patenkinamai.
Šios veislės augalai 2006/2007 m. žiemą žuvo Plungės AVT stotyje. Kitose AVT stotyse įrengtuose bandymuose „Audi" veislės kviečių ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 8,6 balo. Augalai palyginti neaukšti. Jų vidutinis aukštis 84 cm. Veislės tyrimo metais jų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 7,8 balo.
Šių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 203 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos). Kauno AVT stotyje įrengtuose specialiuose kviečių veislių atsparumo ligoms nustatymo bandymuose atskirais tyrimo metais „Audi" veislės kviečių augalus pažeidė miltligė (1-5 proc.) ir dryžligė (3-5 proc.)

Brilliant. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, SW Seed Hadmersleben GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006-2008 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse (toliau - AVT stotis). Tyrimo metais bandymuose gautas vidutinis 7,95 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias jų derlius išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje - 11,89 t haˉ¹.
Grūdai labai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 54,07 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 10,1-14,6 proc., glitimo - 16,7-30,4 proc., krakmolo - 65,6-69,7 proc. (absoliučiai sausoje medžiagoje), o sedimentacija svyravo nuo 25,5 iki 64,7 ml. Bandymuose išaugintuose šios veislės grūduose baltymų buvo nustatyta vidutiniškai 0,2 proc. daugiau, lyginant su standartinių „Zentos", „Lars", „Anthus" ir „Kodex" veislių kviečių grūdais. Iš „Brilliant" veislės kviečių grūdų pagaminti miltai pasižymi geromis kepimo savybėmis.
Šios veislės kviečiai itin nepalankią augalų žiemojimui 2005/2006 m. žiemą žuvo Pasvalio AVT stotyje, o 2006/2007 m. žiemą - Plungės AVT stotyje. Atsižvelgiant į tai, „Brilliant" veislės kviečių ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,6 balo. Augalai palyginti neaukšti. Jų vidutinis aukštis 80 cm. Veislės tyrimo metais šių kviečių augalų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,2 balo. „Brilliant" veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 201 diena (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos). Jie subręsta vidutiniškai 2 dienom anksčiau, lyginant su „Zentos" veislės kviečiais. Šios veislės kviečiai palyginti atsparūs ligoms. Tyrimo metais nedidelę jų dalį pažeidė dryžligė (1-10 proc.), o varpų septoriozės buvo pažeista 13-20 proc. jų varpų.

Cardos. Žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, SW Semundo sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2001-2002 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Šios veislės kviečių tyrimo metais gautas vidutinis 6,91 grūdų derlius. Lyginant su standartinės „Zentos" veislės kviečiais, bandymuose subrandino 3,9 proc., o už visų tirtų žieminių kviečių veislių - 5,5 proc. didesnį grūdų derlių. Didžiausias „Cardos" veislės grūdų derlius gautas 2002 m. Pasvalio AVT stotyje - 9,34 t haˉ¹.
Grūdai labai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris 47,76 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose baltymai sudarė 10,8-14,1 proc., glitimas - 20,8-31,4 proc., o sedimentacija buvo 25,0-51 ml. Grūdai dažniausiai atitiko II klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus.
Augalų vidutinis aukštis 77 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,0, o ištvermingumas žiemojimo sąlygoms - 7 balais. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė 199 dienos (skaičiuojant nuo sausio mėn. 1 d.). Veislės tyrimo metais augalai mažai buvo pažeisti ligų. Vidutiniškai dryžligės ir rudųjų rūdžių buvo pažeista 5 proc., o miltligės - 8 proc. augalų.

Chevalier. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Deutsche Saatveredelung AG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo nustatymo tyrimai atlikti 2007-2009 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse (toliau - AVT stotis). Tyrimo metais bandymuose gautas tikrai geras vidutinis 9,53 t haˉ¹ grūdų derlius, kuris buvo net 0,76 t haˉ¹ (8,7 proc.) didesnis už standartinių veislių („Zentos", „Anthus", „Mulan", „Türkis") vidutinį derlių. Didžiausias „Chevalier" veislės kviečių derlius išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje - 12,17 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris - 42,28 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 9,2-13,7 proc., glitimo - 17,7-31,7 proc., krakmolo - 68,0-71,7 proc. (absoliučiai sausoje medžiagoje), o sedimentacija svyravo nuo 24 iki 68 ml. Bandymuose išaugintuose šios veislės grūduose baltymų buvo nustatyta vidutiniškai 0,4 proc. daugiau, lyginant su standartinių veislių kviečių grūdais. Iš „Chevalier" veislės kviečių grūdų pagaminti miltai pasižymi geromis kepimo savybėmis.
Šios veislės kviečiai 2006/2007 m. žiemą žuvo Plungės AVT stotyje. Kitose AVT stotyse įrengtuose bandymuose „Chevalier" veislės kviečiai peržiemodavo gerai, todėl jų ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 8,5 balo. Augalai palyginti neaukšti (jų vidutinis aukštis 84 cm.), atsparūs išgulimui. Veislės tyrimo metais šių kviečių augalų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,6 balo. „Chevalier" veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 200 dienų (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos). Jie subręsta vidutiniškai 2 dienom anksčiau, lyginant su „Zentos" veislės kviečiais ir 3 dienom anksčiau, lyginant su „Mulan" veislės kviečiais.
Šios veislės kviečiai palyginti atsparūs ligoms. Kauno AVT stotyje įrengtuose specialiuose kviečių veislių atsparumo ligoms nustatymo bandymuose, kuriuose iš viso nebuvo naudoti fungicidai, tyrimo metais palyginti nedidelę „Chevalier" veislės kviečių augalų dalį pažeidė miltligė (iki 10 proc.), lapų septoriozė (5-10 proc.) ir rudosios rūdys (iki 15 proc.).

Compliment. Veislė sukurta Vokietijoje, DSV sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2002-2004 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 7,38 t haˉ¹ grūdų derlius, kuris buvo 4,7 proc. didesnis už visų minėtais metais tirtų žieminių kviečių veislių vidutinį derlingumą. Didžiausias „Compliment" veislės grūdų derlius gautas 2004 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje - 9,34 t haˉ¹.
Grūdai stamboki, 1000 jų vidutinė masė 44,91 g. Juose nustatyta: baltymų 10,4-15,9 proc., glitimo 19,2-33,5 proc., o sedimentacija svyravo nuo 35,0 iki 68,0 ml. Šios veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose baltymų buvo vidutiniškai 0,3 proc. daugiau, lyginant su standartinės „Zentos" veislės kviečių grūdais. „Compliment" veislės kviečių grūdų miltai pasižymi geromis kepimo savybėmis.
Augalų ištvermingumas nepalankioms žiemojimo sąlygoms vidutiniškai įvertintas 7,9 balo, o atsparumas išgulimui - 8,7 balo. Augalai palyginti trumpo šiaudo. Jų vidutinis aukštis 83 cm. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė 205 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d.).
Bandymuose šios veislės augalus labiausiai pažeidė fuzariozė, varpų septoriozė ir miltligė (20-25 proc.). Kitų ligų pažeidimai buvo nežymūs.

Julius. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, KWS Lochow GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008-2010 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 9,11 t haˉ¹ grūdų derlius, 0,64 t haˉ¹ arba 7,6 proc. didesnis negu vidutinis visų standartinių veislių derlingumas. Didžiausias „Julius" veislės derlingumas buvo 2008 m. Kauno AVT stotyje - 12,55 t haˉ¹. Tai derlinga pašarinio tipo žieminių kviečių veislė.
Grūdai šiek tiek stambesni negu standartinių veislių vidurkis, 1000 jų vidutinis svoris - 46,70 g. Tyrimo metais išaugintuose grūduose vidutiniškai buvo nustatyta: baltymų 11,2 proc., glitimo - 21,6 proc., krakmolo - 69,5 proc., o sedimentacija buvo 39,1 ml. „Julius" veislės kviečių vidutinis kritimo skaičius buvo 314,5 s, hektolitro masė - 78,4 kg/100 l, tai atitiko I klasės kviečiams tuo metu taikytus supirkimo ir tiekimo reikalavimus.
Esant nepalankioms žiemojimo sąlygoms, šios veislės kviečiai 2009/2010 m. žiemą žuvo Pasvalio AVT stotyje. Kitose AVT stotyse žiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 8,2 balo. „Julius" veislės kviečių vidutinis aukštis buvo 90,6 cm. Atsparumas išgulimui labai geras, vidutiniškai įvertintas 8,6 balo. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 203 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos).
Tyrimo metais „Julius" veislės kviečius pažeidė ligos: lapų septoriozė nuo 15 iki 30 proc., varpų septoriozė - nuo 5 iki 15 proc., kviečių dryžligė - nuo 5 iki 30 proc. Plungės AVT stotyje 2010 m. buvo nustatyta 25 proc. rudosiomis rūdimis pažeistų augalų. Labiausiai veislę ligos pažeidė Plungės ir Utenos AVT stotyse 2008 ir 2010 m. Visose tyrimo stotyse 2009 m. ir Kauno AVT stotyje per visą tyrimo laikotarpį ligų nustatyta nedaug, sirgo nuo 3 iki 5 proc. augalų.

Kaskada DS. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Žemdirbystės institute. Veislės ūkinio vertingumo tyrimo metu - 2008-2010 m. keturiose AVT stotyse gautas geras vidutinis 8,91 t haˉ¹ grūdų derlius. „Kaskada DS" veislės žieminiai kviečiai subrandino 0,32 t haˉ¹ arba 3,7 proc. didesnį grūdų derlių, lyginant su standartinių veislių kviečiais. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius - 11,81 t haˉ¹ buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje.
Grūdai smulkoki, 1000 jų vidutinis svoris - 43,75 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų - 10-15,6 proc., glitimo - 15,8-30,8 proc., krakmolo - 62,7-73,1 proc., sedimentacija svyravo nuo 10 iki 51 ml. Vidutinis kritimo skaičius buvo 300 s, hektolitro masė - 73,7 kg/100 l, o tai atitiko I klasės kviečiams tuo metu taikytus supirkimo ir tiekimo reikalavimus. Iš „Kaskada DS" veislės kviečių grūdų pagaminti miltai pasižymi geromis kepimo savybėmis.
Esant nepalankioms žiemojimo sąlygoms, „Kaskada DS" veislės kviečiai 2009/2010 m. žiemą žuvo Pasvalio AVT stotyje. Kitose AVT stotyse šios veislės kviečiai peržiemodavo gerai, todėl jų žiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 7,7 balo. „Kaskada DS" veislės kviečiai žemi, jų vidutinis aukštis tyrimo metais buvo 71,8 cm, net 20,2 cm žemesni, palyginti su kitomis standartinėmis veislėmis. Šios veislės kviečiai labai atsparūs išgulimui, kuris įvertintas vidutiniškai 9 balais. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 202 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos).
Šios veislės kviečiai palyginti atsparūs ligoms. Tik nedidelę jų dalį 2008 ir 2009 m. pažeidė miltligė, kviečių dryžligė, rudosios rūdys ar varpų septoriozė. Šios ligos pažeidė nuo 3 iki 10 procentų augalų. Utenos AVT stotyje 2010 m. šis procentas buvo šiek tiek didesnis - dryžlige ir varpų septorioze sirgo iki 15 proc. augalų, o lapų septorioze - 20 proc. augalų.

Kovas DS. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Žemdirbystės institute. Šią veislę sukūrė V. Ruzgas, Ž. Liatukas, G. Brazauskas ir K. Razbadauskienė.
Veislės ūkinio vertingumo nustatymo tyrimuose, kurie buvo atlikti 2007-2009 m. keturiose AVT stotyse, gautas geras vidutinis 9,29 t haˉ¹ grūdų derlius. Įrengtuose bandymuose „Kovas DS" veislės žieminiai kviečiai subrandino 0,52 t haˉ¹ arba 5,9 proc. didesnį grūdų derlių, lyginant su standartinių veislių kviečiais. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius - 12,70 t haˉ¹ buvo išaugintas 2008 m. Utenos AVT stotyje.
Grūdai palyginti stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 46,05 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų - 8,8-13,7 proc., glitimo - 15,9-28,4 proc., krakmolo - 65,0-72,1 proc., o sedimentacija svyravo nuo 20 iki 62 ml. Iš „Kovas DS" veislės kviečių grūdų pagaminti miltai pasižymi palyginti geromis kepimo savybėmis.
Esant nepalankioms žiemojimo sąlygoms „Kovas DS" veislės kviečiai 2006/2007 m. žiemą žuvo Plungės AVT stotyje. Kitose AVT stotyse šios veislės kviečiai peržiemodavo gerai, todėl jų ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 8,6 balo. Augalai palyginti trumpo šiaudo. Jų vidutinis aukštis - 82 cm. Atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,3 balo. „Kovas DS" veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 202 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos).
Šios veislės kviečiai palyginti atsparūs ligoms. Tyrimo metais palyginti nedidelę jų dalį pažeidė miltligė (5-20 proc.), dryžligė (1-5 proc.) ir lapų septoriozė (1-10 proc.).

Kranich. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Lantmännen SW Seed Hadmersleben GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo nustatymo tyrimai atlikti 2007-2009 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 8,67 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias „Kranich" veislės kviečių grūdų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje - 11,78 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris - 42,69 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 9,2-14,2 proc., glitimo - 15,2-29,5 proc., krakmolo - 68,9-75,4 proc., o sedimentacija sudarė 16-66 ml. „Kranich" veislės kviečių grūdų miltų kepamosios savybės yra geros. Atskirais veislės tyrimo metais bandymuose išauginti grūdai atitiko I-III klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus.
Esant nepalankioms žiemojimo sąlygoms „Kranich" veislės kviečiai 2006/2007 m. žiemą žuvo Plungės AVT stotyje. Kitose AVT stotyse jų ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 8,6 balo. Šios veislės kviečiai neaukšti. Jų vidutinis aukštis 83 cm. Atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,7 balo. „Kranich" veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 201 diena (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos).
Kauno AVT stotyje įrengtuose specialiuose veislių atsparumo ligoms nustatymo bandymuose „Kranich" veislės žieminius kviečius atskirais tyrimo metais pažeidė miltligė (5-15 proc. augalų), lapų ir varpų septoriozės (5-15 proc. augalų), kviečių dryžligė (1-10 proc. augalų). Kitų ligų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Lucius. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Secobra Saatzucht GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008-2010 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas geras vidutinis 9,06 t haˉ¹ grūdų derlius, kuris buvo 0,59 t haˉ¹ (7 proc.) didesnis už standartinių kviečių veislių vidutinį derlingumą. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius - 11,97 t haˉ¹ gautas 2009 m. Kauno AVT stotyje.
Grūdai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 50,55 g. Atskirose AVT stotyse išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 8,7-14,4 proc., glitimo 14,7-29,6 proc., krakmolo 66,9-73,1 proc., o sedimentacija svyravo nuo 23 iki 47 ml. Iš šių kviečių grūdų pagaminti miltai yra gerų kepimo savybių. Vidutinis kritimo skaičius buvo 304,4 s, hektolitro masė - 79,3 kg/100 l, o tai atitiko tuo metu I klasės kviečiams taikytus supirkimo ir tiekimo reikalavimus.
„Lucius" veislės kviečiai gerai žiemojo, žiemkentiškumas tyrimo metais įvertintas vidutiniškai 8 balais, augalai buvo atsparūs išgulimui, kuris įvertintas vidutiniškai 8,4 balais. Šios veislės kviečiai buvo aukštesni už standartines veisles 6 cm, jų vidutinis aukštis siekė 98,2 cm. Vegetacijos periodas 1 diena ilgesnis nei standartinių veislių vidurkis ir jo vidutinė trukmė buvo 203 dienos.
Selekcininko duomenimis, ši veislė yra atspari fuzariozei, rūdims ir septoriozei. Tyrimo metais „Lucius" veislės kviečius tik Utenos AVT stotyje nuo 5 iki 10 proc. pažeidė miltligė, lapų ir varpų septoriozės bei kviečių dryžligė. Lapų septoriozė (apie 30 proc. augalų) stipriau pasireiškė 2009 m., o 2010 m. kviečių dryžligės pažeidimų buvo nustatyta ant 15 proc. augalų.

Marshal. Veislė sukurta Jungtinėje Karalystėje, Advanta Seeds Ltd sėklininkystės firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2003 -2005 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 7,75 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias „Marshal" veislės kviečių grūdų derlius gautas 2005 m. Kauno AVT stotyje - 9,96 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 43,54 g. Atlikus laboratorines analizes atskirais tyrimo metais išaugintuose grūduose, nustatyta: baltymų 9,5-14,6 proc., glitimo - 14,2 - 29,2 proc., o sedimentacija sudarė tik 12-37 ml. „Marshal" veislės kviečių grūdų miltų kepamosios savybės vertinamos tik patenkinamai.
Šios veislės augalai ne visais tyrimo metais pakankamai gerai žiemojo. Ypač nepalankią 2002/2003 m. žiemą jie peržiemojo tik patenkinamai. „Marshal" veislės kviečiai turi gana trumpą tvirtą stiebą. Jų vidutinis aukštis tik 74 cm. Šie kviečiai praktiškai neišgula. Atsparumas išgulimui įvertintas 8,7 balo. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė 213 dienų.
„Marshal" veislės žieminius kviečius tyrimo metais mažai pažeidė ligos. Pavasarinio pelėsio buvo pažeista 8-17 proc., o dryžligės - iki 15 proc. augalų.

Meunier. Žieminių kviečių veislė sukurta Prancūzijoje, Sarl Adrien Momont Fils sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos sąlygoms tyrimai atlikti 2003-2005 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 6,76 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias „Meunier" veislės kviečių grūdų derlius buvo gautas 2004 m. Kauno AVT stotyje - 9,75 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 41,89 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 10,1-15,2 proc., glitimo - 17,1-31,3 proc., o sedimentacija sudarė 30-67 ml. „Meunier" veislės kviečių grūdų miltų kepamosios savybės yra labai geros.
„Meunier" kviečiai 2002/2003 m. žiemą peržiemojo tik patenkinamai, o 2003/2004 m. ir 2004/2005 m. žiemomis įrengtuose bandymuose augalai žiemojo gerai. Šių kviečių ištvermingumas nepalankioms žiemojimo sąlygoms vidutiniškai įvertintas 8,3 balo. Augalai gana trumpo šiaudo. Jų vidutinis aukštis veislės tyrimo metais sudarė tik 79 cm. Atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,7 balo. Šios veislės kviečių grūdai vidutiniškai subręsta per 209 dienas, 4 dienom anksčiau už standartinės „Zentos" veislės.
„Meunier" veislės žieminių kviečių augalai bandymuose buvo pažeisti dryžligės (10-20 proc.) ir lapų bei varpų septoriozės (5-10 proc.). Kitų ligų pažeidimų beveik nebuvo.

Milda DS. Žieminių kviečių veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute individualios atrankos metodu iš kryžminimo kombinacijos „Bussard" x „Viginta". Veislės autoriai: dr. G. Liutkevičius, dr. V. Ruzgas ir dr. P. Petrauskas.
„Milda DS" veislės kviečiai gerai žiemoja. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,5 balo. Lietuvos žemdirbystės institute atliktame šaldymo bandyme, krūmijimosi mazge esant -14° C temperatūrai, žuvo 20 proc. augalų. Augalai vidutinio aukštumo - 98 cm (standarto „Zentos" - 100 cm). Atsparumas išgulimui įvertintas 6,1 balo. Vidutinė vegetacijos periodo trukmė 204 dienos. Plungės ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse 2000 - 2001 m. atliktuose veislės „Milda DS" bandymuose prikulta 4,27 t haˉ¹, o Kauno ir Pasvalio - 7,55 t haˉ¹ grūdų. Didžiausias derlingumas - 7,92 t haˉ¹ gautas 2001 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje. „Milda DS" veislės augalai mažai pažeidžiami miltligės, vidutiniškai - rusvosios dėmėtligės. Pažeidimas rusvosiomis rūdimis kaip ir standartinės veislės „Zentos". Kietųjų kūlių pažeidimas dirbtinio užkrėtimo tyrimuose buvo labai nedidelis (3,8 proc.).
„Milda DS" veislės kviečių miltai labai gerų kepimo savybių, panašūs kaip ir veislės „Bussard". 2000 - 2001 m. derliaus grūduose nustatyta: baltymų 10,1-15,0 proc., glitimo 19,5 33,2 proc., o sedimentacija buvo 32 - 70 ml. Kritimo skaičius labai nepalankiais 2000 m. buvo 329 s. Natūrinis grūdų svoris 805 - 832 g. Grūdų kokybė pagal standartą atitinka I-II klasės reikalavimus. Pasvalio augalų veislių tyrimo stotyje 2001 m. išaugintų grūdų miltų išeiga 76,0 proc., Plungės - 76,4 proc. Miltai baltos spalvos. Pagal savo reologines savybes gali būti naudojami kaip pagerintojai duonos kepimo pramonėje.

Mulan. Žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Nordsaat Saatzucht GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005-2006 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas geras vidutinis šios veislės kviečių grūdų derlius - 8,16 t haˉ¹. Jis buvo net 0,77 t haˉ¹ (10,4 proc.) didesnis už standartinės „Zentos" veislės kviečių. Didžiausias „Mulan" veislės kviečių grūdų derlius buvo gautas 2005 m. Kauno AVT stotyje - 9,81 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 43,17 g. Atskirose AVT stotyse bandymuose išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 9,4-15,1 proc., glitimo 13,6-29,4 proc., krakmolo 65,4-66,9 proc., o sedimentacija sudarė 15-67 ml. Iš „Mulan" veislės kviečių grūdų pagaminti miltai dažniausiai būna tik patenkinamų kepimo savybių. Todėl šios veislės kviečius rekomenduotina sėti plotuose, skirtuose pašarinių grūdų auginimui.
„Mulan" veislės kviečių augalai palyginti ištvermingi žiemojimui ir labai atsparūs išgulimui. Jų ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,6 balo, o atsparumas išgulimui - 8,6 balo. Augalai palyginti trumpo stiebo. Jų vidutinis aukštis 89 cm. Veislė gana ankstyva. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 203 dienos. „Mulan" veislės kviečių grūdai tyrimo metais subręsdavo vidutiniškai 4 dienom anksčiau už standartinės „Zentos" veislės. Veislės tyrimo metais šių kviečių augalai bandymuose buvo pažeisti dryžligės (10-15 proc.), miltligės (5-10 proc.) ir varpų septoriozės (5-8 proc.).

Olivin. Žieminių kviečių veislė sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Monsanto Company sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2002 - 2003 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 7,07 t haˉ¹ grūdų derlius, kuris buvo 10 proc. didesnis už visų minėtais metais tirtų žieminių kviečių veislių vidutinį derlingumą. Didžiausias „Olivin" veislės grūdų derlius gautas 2002 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje - 9,45 t haˉ¹.
Grūdai stamboki. 1000 jų vidutinė masė 42,41 g. Juose nustatyta: baltymų 10,1 - 15,1 proc., glitimo 19,6 - 31,4 proc., o sedimentacija buvo 32,0 - 67,0 ml. Šios veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose baltymų buvo vidutiniškai 0,5 proc. daugiau, lyginant su standartinės „Zentos" veislės kviečių grūdais. „Olivin" veislės kviečių grūdų miltai pasižymi geromis kepimo savybėmis. Augalų ištvermingumas žiemojimo sąlygoms vidutiniškai įvertintas 7,7 balo, o atsparumas išgulimui - 8,8 balo.
Augalai palyginti trumpo šiaudo. Jų vidutinis aukštis 80 cm. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė 201 diena (skaičiuojant nuo sausio 1 d.). Bandymuose šios veislės augalai buvo pažeisti lapų septoriozės (apie 30 proc.) ir miltligės (10 proc.). Kitų ligų pažeidimai buvo nežymūs.

Skagen. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Danijoje, Nordic Seed A/S sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007-2009 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Veislės tyrimo metais gautas geras vidutinis 9,32 t haˉ¹ grūdų derlius, kuris buvo 0,55 t haˉ¹ (6,3 proc.) didesnis už standartinių kviečių veislių vidutinį derlingumą. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius - 12,29 t haˉ¹ gautas 2008 m. Kauno AVT stotyje.
Grūdai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 47,60 g. Atskirose AVT stotyse išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 9,3-13,7 proc., glitimo 16,2-27,2 proc., krakmolo 64,8-73,3 proc., o sedimentacija svyravo nuo 22 iki 64 ml. Iš šių kviečių grūdų pagaminti miltai yra gerų kepimo savybių.
„Skagen" veislės kviečių augalai labai ištvermingi žiemojimui ir vidutiniškai atsparūs išgulimui. Jų ištvermingumas nepalankioms žiemojimo sąlygoms įvertintas net 8,8 balo, o atsparumas išgulimui - 7,8 balo. Augalai palyginti neaukšti. Jų vidutinis aukštis 92 cm. Šios veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 203 dienos.
Atskirais tyrimo metais dalį „Skagen" veislės kviečių augalų pažeidė miltligė (5-20 proc.), lapų ir varpų septoriozė (2-40 proc.) ir dryžligė (3-10 proc.).

Skalmeje. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, KWS Lochow GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo nustatymo tyrimuose, kurie buvo atlikti 2006-2008 m. keturiose AVT stotyse, gautas tikrai geras vidutinis 8,14 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias „Skalmeje" veislės kviečių grūdų derlius - 12,07 t ha-1 buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris - 42,19 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 10,9-14,0 proc., glitimo - 20,2-28,6 proc., krakmolo - 69,1-74,3 proc., o sedimentacija svyravo nuo 26,5 iki 50,7 ml. Pagaminti iš „Skalmeje" veislės kviečių grūdų miltai nepasižymi itin geromis kepimo savybėmis. Esant nepalankioms žiemojimo sąlygoms „Skalmeje" veislės kviečiai 2005/2006 m. žiemą žuvo Pasvalio AVT stotyje, o 2006/2007 m. žiemą - Plungės AVT stotyje. Todėl šių veislių kviečių ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,2 balo. „Skalmeje" veislės kviečiai neaukšti. Jų vidutinis aukštis 83 cm. Stiebai labai atsparūs išgulimui. Šis jų požymis vidutiniškai įvertintas net 8,8 balo.
„Skalmeje‟ veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 203 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos). Šios veislės kviečiai palyginti atsparūs ligoms. Tyrimo metais palyginti nedidelę jų dalį pažeidė dryžligė (5-15) proc.) ir lapų septoriozė (10-15 proc.).

SW Harnesk. Žieminių kviečių veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2003-2005 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 7,73 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias „SW Harnesk‟ veislės kviečių grūdų derlius išaugintas 2004 m. Kauno AVT stotyje - 9,43 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 42,53 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose baltymai sudarė 8,8 -14,7 proc., glitimas - 13,2-29,6 proc., o sedimentacija buvo 16-54 ml. „SW Harnesk‟ veislės kviečių miltų kepamosios savybės dažnai būna tik patenkinamos.
Augalai palyginti ištvermingi žiemojimo sąlygoms ir atsparūs išgulimui. Šie „SW Harnesk" veislės kviečių požymiai vidutiniškai įvertinti 7,5 ir 8,3 balo. Augalai neaukšti, jų vidutinis aukštis tik 70 cm. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė 213 dienų, tokia pat kaip ir standartinės „Zentos" veislės.
„SW Harnesk" veislės žieminius kviečius tyrimo metais bandymuose labiausiai pažeidė dryžligė (15-25 proc. augalų). Kitų ligų pažeidimai buvo nežymūs.

SW Maxi. Žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, SW Seed Hadmersleben sėklininkystės firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2002-2003 m. keturiose augalų veislių tyrimo stotyse. „SW Maxi" veislės kviečių tyrimo metais gautas vidutinis 6,95 t haˉ¹ grūdų derlius. Lyginant su visų minėtais metais tirtų žieminių kviečių veislių gautu vidutiniu derliumi, „SW Maxi" veislės kviečiai subrandino 8 proc. didesnį grūdų derlių. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius gautas 2002 m. Pasvalio AVT stotyje - 8,33 t haˉ¹.
Grūdai palyginti stambūs, 1000 jų vidutinė masė 43,45 g. Veislės tyrimo metais juose nustatyta: baltymų 11,2-14,6 proc., glitimo 24,0-29,1 proc., o sedimentacija buvo 31,0-64,0 ml. Grūdai atitiko I ir II klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus.
Augalų ištvermingumas žiemos šalčiams vidutiniškai įvertintas 7,9 balo, o jų atsparumas išgulimui - 8,6 balo. Augalai palyginti neaukšti. Jų vidutinis aukštis 79 cm. Ši veislė pagal subrendimo laiką artima „Zentos" veislės kviečiams. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė 199 dienos. „SW Maxi" veislės žieminius kviečius tyrimo metais labiausiai pažeidė miltligė ir varpų septoriozė. Šių ligų buvo pažeista apie 25 proc. kviečių lapų ir varpų.

Tauras DS. Žieminių kviečių veislė, sukurta Lietuvos žemdirbystės institute individualios atrankos metodu iš kryžminimo kombinacijos B.st. „1914988" x „WW 27314" (vasariniai). Veislės autoriai: G. Liutkevičius, V. Ruzgas, P. Petrauskas.
„Tauras DS" veislės kviečiai šiek tiek mažiau atsparūs žiemojimui už „Ada" veislės kviečius, bet atsparesni už „Zentos" kviečius. Žiemkentiškumas įvertintas 7-9 balais. Šaldymo bandyme, esant temperatūrai - 140 C krūmijimosi mazge, „Tauras DS" veislės žuvo 11 % augalų. Augalai neaukšti - 85-90 cm. Drėgnais 2000 m.augalai buvo aukštesni. Atsparumas išgulimui 8-9 balai.
Plungės ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse 1999-2000 m. vidutiniškai gauta 4,89-5,9 t haˉ¹, o Pasvalio ir Kauno stotyse - po 7,97-8,19 t haˉ¹ grūdų. Didžiausias derlingumas gautas 1999 m. Pasvalio stotyje - 8,63 t haˉ¹. 1000 grūdų vidutinė masė 45,1 g. Veislė pakankamai atspari miltligei ir septoriozei. Pažeidimas rūdimis provokaciniame fone buvo 30%. Sėklą dirbtinai apkrėtus kūliasporėmis, kūlių pažeistų varpų rasta 29,3 %. Veislė yra vidutinio vėlyvumo, artima veislei „Zentos".
„Tauras DS" veislės grūdų miltai yra gerų kepimo savybių. 1999-2000 m. derliaus „Tauro DS" grūduose baltymų nustatyta 14,2-10,5%, glitimo 31,6-18,8 %. Sedimentacija buvo 52,1-22,8 ml, kritimo skaičius - 321 s, natūrinis grūdų svoris - 794 g 1ˉ¹.
Miltai šviesiai gelsvi. Jų išeiga 76%, pelenų - 1,8 %. Tešlos fizinių savybių rodikliai geri.

Torrild. Žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries-Eckendorf GmbH&Co. KG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo nustatymo tyrimuose, atliktuose 2005-2006 m. keturiose AVT stotyse, šie kviečiai pasižymėjo gerais ir stabiliais derliais. „Torrild" veislės tyrimo metais bandymuose gautas vidutinis grūdų derlingumas sudarė 7,73 t haˉ¹. Didžiausias jų derlius gautas 2005 m. Kauno AVT stotyje - 9,45 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 41,43 g. Atskirose AVT stotyse išaugintuose grūduose, atlikus laboratorines analizes, buvo nustatyta: baltymų 10,1-15,5 proc., glitimo - 16,2-32,2 proc., krakmolo 66,9-69,6 proc., o sedimentacija buvo 31-72 ml. „Torrild" veislės kviečių grūdų miltai pasižymi palyginti geromis kepimo savybėmis.
Šios veislės kviečiai neaukšti. Jų vidutinis aukštis 88 cm. Stiebai atsparūs išgulimui. Šis jų požymis įvertintas 7,8 balo. Atsižvelgiant į tikrai nepalankią augalų žiemojimui 2005/2006 m. žiemą, „Torrild" veislės kviečių ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas net 7,5 balo. Šių kviečių grūdai subręsta vidutiniškai viena diena anksčiau už standartinės „Zentos" veislės. Jų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 206 dienos.
„Torrild‟ veislės kviečiai palyginti atsparūs ligoms. Tyrimo metais dalis augalų buvo pažeisti miltligės (3-17 proc.), dryžligės (5-12 proc.) ir varpų septoriozės (5-9 proc.).

Türkis. Žieminių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, SW Seed Hadmersleben GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005-2007 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais bandymuose gautas vidutinis 7,37 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias jų derlius išaugintas 2007 m. Pasvalio AVT stotyje - 9,44 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris - 42,70 g. Atlikus laboratorines analizes atskirais metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 9,9-15,9 proc., glitimo 16,5-32,6 proc., krakmolo 65,5-73,4 proc., o sedimentacija svyravo nuo 23 iki 72 ml. „Türkis" veislės kviečių grūdų miltai pasižymi geromis kepimo savybėmis.
Šios veislės augalai 2004/2005 m. ir 2006/2007 m. žiemomis žuvo Plungės AVT stotyje, o 2005/2006 m. žiemą - Pasvalio AVT stotyje. Kitose AVT stotyse įrengtuose bandymuose „Türkis" veislės kviečių ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,3 balo. Augalai palyginti neaukšti. Jų vidutinis aukštis 84 cm. Veislės tyrimo metais atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,1 balo.
Šių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 203 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos). Jie subręsta 2 dienom anksčiau už standartinės „Zentos" veislės kviečius.
„Türkis" veislės kviečiai palyginti atsparūs ligoms. Tyrimo metais palyginti nedidelę dalį jų augalų pažeidė miltligė (3-10 proc.), kviečių dryžligė (2-15) proc.) ir lapų bei varpų septoriozės (5-9 proc.).

Vikaras DS. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Žemdirbystės institute. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008-2010 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 9,12 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias jų derlius išaugintas 2008 m. Utenos AVT stotyje - 12,32 t haˉ¹.
Grūdai smulkūs, 1000 jų vidutinis svoris - 42,33 g. Atlikus laboratorines analizes atskirais metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 8,7-14,3 proc., glitimo 14,7-28,5 proc., krakmolo 65,7-76,7 proc., o sedimentacija buvo 22-68 ml. „Vikaras DS" veislės kviečių vidutinis kritimo skaičius buvo 353,6 s, vidutinė hektolitro masė buvo 79,9 kg/100 l, o tai atitiko tuo metu I klasės kviečiams taikytus supirkimo ir tiekimo reikalavimus.
Šios veislės augalai 2009/2010 m. žiemą žuvo Pasvalio AVT stotyje. Kitose AVT stotyse įrengtuose bandymų laukeliuose „Vikaras DS" veislės kviečių žiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 7,8 balo. Šių kviečių augalų vidutinis aukštis - 89 cm. Veislė atspari išgulimui, per tyrimo laikotarpį vidutinis atsparumo išgulimui balas buvo 8,6, vidutinis augalo aukštis - 82,3 cm. „Vikaras DS" veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 203 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos) ir yra tokios pat trukmės kaip ir standartinės „Zentos" veislės kviečių.
Bandymų laukeliuose 2008 ir 2009 m. „Vikaras DS" veislės augalus pažeidė miltligė, rudosios rūdys, lapų ir varpų septoriozės ir kviečių dryžligė, tačiau augalų, pažeistų šiomis ligomis, buvo nedaug - nuo 3 iki 10 proc. Kiek daugiau augalų, nuo 15 iki 20 proc., pažeidė kviečių dryžligė ir lapų bei varpų septoriozės 2010 m. Utenos AVT stotyje.

Zunda DS. Paprastųjų žieminių kviečių veislė sukurta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Žemdirbystės institute. Šios veislės autoriai V. Ruzgas, Ž. Liatukas, G. Brazauskas ir K. Razbadauskienė.
Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007-2009 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais bandymuose gautas vidutinis 9,07 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias jų derlius išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje - 12,12 t haˉ¹.
Grūdai labai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 49,94 g. Atlikus laboratorines analizes atskirais metais išaugintuose grūduose buvo nustatyta: baltymų 9,0-14,0 proc., glitimo 14,8-28,9 proc., krakmolo 68,5-74,0 proc., o sedimentacija buvo - 20-49 ml. „Zunda DS" veislės kviečių grūdų miltai pasižymi geromis kepimo savybėmis.
Šios veislės augalai 2006/2007 m. žiemą žuvo Plungės AVT stotyje. Kitose AVT stotyse įrengtuose bandymuose „Zunda DS" veislės kviečių ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 8,6 balo. Šių kviečių augalų vidutinis aukštis 89 cm. Veislės tyrimo metais jų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 7,9 balo.
„Zunda DS" veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 199 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos). Jie subręsta 3 dienom anksčiau už standartinės „Zentos" veislės kviečius.
Kauno AVT stotyje įrengtuose specialiuose kviečių veislių atsparumo ligoms nustatymo bandymuose atskirais tyrimo metais „Zunda DS" veislės augalus pažeidė miltligė (5-25 proc.), dryžligė (5-10 proc.) ir lapų septoriozė (5-15 proc.). Kitų ligų pažeidimų nebuvo nustatyta.

 

PAPRASTIEJI VASARINIAI  KVIEČIAI

 LENTELĖ

1 - Grūdų derlius, t haˉ¹
2 - 1000 grūdų svoris, g
3 - Vegetacijos periodas, dienomis
4 - Atsparumas išgulimui, balais (1-9)
5 - Augalų aukštis, cm
6 - Baltymų kiekis, %
7 - Sedimentacijos rodiklis, ml
8 - Grūdų kokybės klasė pagal standartą
9 - Glitimo kiekis, %
10 - Kritimo skaičius, s
11 - Natūrinis grūdų svoris, g 1ˉ¹
 

Veislė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Azurite

6,01

42,57

90

8,3

83

11,4-15,0

42-70

 

20,9-31,2

 

 

Demonstrant

5,85

34,87

87

8,7

87

10,6-13,5

23-46

I

17,2-24,4

339,7

77,95

Diskett

5,89

37,25

87

8,6

92

10,2-13,1

22-35

I

17,9-24,1

324,8

78,15

Fiorina

6,24

48,37

90

9

76

14,5-15,3

59-66

I-II

29,0-35,1

 

 

Granary

6,12

40,68

88

8,5

83

11,6-14,6

40-67

I-II

23,6-31,0

 

 

Granny

6,85

45,50

92

9

87

10,5-15,8

19-66

 

17,5-30,0

 

 

Hewilla

6,85

45,06

94

9

97

10,3-15,7

26-72

 

17,7-31,5

 

 

Koksa

4,44

40,75

94

8,8

88

14,4

56

I

29,4

 

 

KWS_Chamsin

5,81

38,65

87

8,8

85

12,5

35

I

19,8-28,1

320

80,4

KWS_Scirocco

5,65

44,36

84

8,9

91

13,0

43

I

20,6-27,3

311

78,5

Monsun

4,63

41,88

92

8,7

 

12,6

47

II

25,7

 

 

Rospuda

6,51

44,22

92

9

86

9,7-15,6

22-67

 

16,7-30,3

 

 

SW_Estrad

4,53

 

95

8,7

88

12,9

44

 

26,3

 

 

SW_Kungsjet

5,43

36,01

87

8,3

83

11,7-15,5

45,0-65,0

I-II

23,8-31,3

 

 

Taifun

5,25

44,30

85

8,1

78

13,3-15,4

46-62

I

27,5-31,6

 

 

Tybalt

5,54

39,35

85

7,8

74

11,5-15,2

27-65

 

21,9-30,7

 

 

Trappe

6,28

37,11

93

8,7

87

11,0-13,2

22-48

 

20,2-26,8

 

 

Triso

5,37

37,89

93

8,3

86

12,5-16,5

36-68

I

20,0-32,4

 

 

Vánek

6,33

44,02

93

8,3

86

11,2-13,7

29-56

I-II

20,2-28,6

 

 

Zebra

5,74

40,97

86

8,7

89

12,1-14,7

26-63

I-II

25,4-31,1

 

 

 

Azurite. Veislė sukurta Jungtinėje Karalystėje, CPB Twyford Ltd. sėklininkystės firmoje. Šios veislės vasarinių kviečių ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006-2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 6,01 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias „Azurite" veislės kviečių grūdų derlius gautas 2007 m. Kauno AVT stotyje - 8,22 t haˉ¹.
Grūdai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 42,57 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose, atlikus laboratorines analizes, nustatyta: baltymų 11,4-15,0 proc., glitimo - 20,9-31,2 proc., krakmolo - 65,4-71,4 proc. (absoliučiai sausoje medžiagoje), o sedimentacija buvo 42-70 ml. Augalų vidutinis aukštis - 83 cm. Stiebų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,3 balo. „Azurite" veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 90 dienų (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos).
Šios veislės kviečių grūdai subręsta vidutiniškai 2-3 dienom vėliau, lyginant su standartinių „Monsun", „Tybalt" ir „Triso" veislių kviečiais.
Kauno AVT stotyje 2007 m. įrengtame specialiame vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandyme, kuriame nebuvo naudotos cheminės kovos su ligomis priemonės, miltligė pažeidė 10 proc., tinkliškoji dryžligė, lapų ir varpų septoriozės - 15 proc. augalų.

Demonstrant. Vasarinių kviečių veislė sukurta Norvegijoje, Graminor A/S sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimuose, atliktuose 2009 ir 2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse, gautas vidutinis 5,85 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius buvo išaugintas 2009 m. Utenos AVT stotyje - 6,85 t haˉ¹.
Grūdai smulkūs, 1000 jų vidutinis svoris - 34,87 g. Veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 10,6-13,5 proc., glitimo - 17,2-24,4 proc., krakmolo - 65,6-68,4 proc., o sedimentacija svyravo nuo 23 iki 46 ml. Šios veislės kviečių vidutinis kritimo skaičius buvo 339,7 s, o vidutinė hektolitro masė - 77,95 kg/100 l, tai atitiko tuo metu I klasės kviečiams taikytus supirkimo ir tiekimo reikalavimus.
Augalų vidutinis aukštis - 87 cm., jie labai atsparūs išgulimui, ši savybė įvertinta 8,7 balo. „Demonstrant" veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė tyrimo laikotarpiu buvo 87 dienos (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos) ir vidutiniškai jie buvo 2 dienomis ankstyvesni už standartinių veislių „Tybalt" ir „Triso" veislių vasarinius kviečius. Kauno AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose „Demonstrant" veislės kviečius pažeidė varpų septoriozė ir kviečių dryžligė.
Kauno AVT stotyje įrengtuose specialiuose vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandymų laukeliuose, kuriuose nebuvo naudotos cheminės kovos su ligomis priemonės, 2009 m. varpų septoriozė ir kviečių dryžligė pažeidė 75 proc., o 2010 m. - 50 proc. šios veislės augalų. Visose AVT stotyse šios ligos pažeidė mažiau augalų (nuo 5 iki 9 proc.), tik 2009 m. Plungės AVT stotyje „Demonstrant" veislės kviečiai sirgo miltlige (20 proc).

Diskett. Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB sėklininkystės firmoje sukurta paprastųjų vasarinių kviečių veislė. Veislės ūkinio vertingumo tyrimuose, kurie 2009 ir 2010 m. buvo atlikti Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse, gautas vidutinis 5,89 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias šios veislės kviečių derlingumas buvo gautas 2009 m. Utenos AVT stotyje - 7,00 t haˉ¹.
Grūdai smulkūs, 1000 jų vidutinis svoris - 37,25 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 10,2-13,1 proc., glitimo - 17,9-24,1 proc., krakmolo - 67,2-69,8 proc., o sedimentacija svyravo nuo 22 iki 35 ml. Šios veislės kviečių vidutinis kritimo skaičius buvo 324,8 s, o vidutinė hektolitro masė buvo 78,15 kg/100 l, tai atitiko tuo metu I klasės kviečiams taikytus supirkimo ir tiekimo reikalavimus.
Augalai vidutinio aukščio - 92 cm., labai atsparūs išgulimui, tai vidutiniškai buvo įvertinta 8,6 balo. Šios veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 87 dienos (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos). Tyrimo laikotarpiu jie buvo 2 dienom ankstyvesni už standartinių veislių „Tybalt" ir „Triso" veislių vasarinius kviečius.
Kauno AVT stotyje įrengtuose specialiuose vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandymų laukeliuose, kuriuose iš viso nebuvo naudoti fungicidai, lapų ir varpų septoriozės pažeidė 75 proc., kviečių dryžligė - 50 proc. augalų ir pirmaisiais, ir antraisiais „Diskett" veislės tyrimo metais. Plungės AVT stotyje 2009 m. iki 50 proc. šios veislės kviečių sirgo miltlige.

Fiorina. Vasarinių kviečių veislė sukurta Šveicarijoje, DSP Delley Seeds and Plants Ltd sėklininkystės firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007-2008 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 6,24 t ha-1 grūdų derlius. Didžiausias „Fiorina" veislės kviečių grūdų derlius gautas 2008 m. Kauno AVT stotyje - 8,32 t haˉ¹.
Grūdai labai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 48,37 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 14,5-15,3 proc., glitimo - 29,0-35,1 proc., krakmolo - 67,2-68,3 proc. o sedimentacija buvo 59-66 ml. Veislės tyrimo metais išauginti grūdai atitiko I-II klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus.
Augalų vidutinis aukštis - 76 cm. Jie labai atsparūs išgulimui, kas įvertinta net 9 balais. „Fiorina" veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 90 dienų (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos), t. y. 2 dienom trumpesnė už visų tirtų veislių vidutinį vegetacijos periodą. Šių kviečių varpos turi akuotus.
„Fiorina" veislės augalai palyginti atsparūs ligoms. Kauno AVT stotyje 2007 m. ir 2008 m. įrengtuose specialiuose vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandymuose, kuriuose iš viso nebuvo naudoti fungicidai, buvo nustatyta, kad miltligė pažeidė 4-10 proc., o dryžligė -10-15 proc. augalų. Augalų pažeidimo kitomis ligomis nebuvo nustatyta.

Granary. Vasarinių kviečių veislė sukurta Jungtinėje Karalystėje, CPB Twyford Ltd. sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo nustatymo tyrimuose, atliktuose 2006-2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse, gautas vidutinis 6,12 t haˉ¹ grūdų derlius. Bandymuose „Granary" veislės vasariniai kviečiai subrandino 0,40 t haˉ¹ didesnį grūdų derlių, lyginant su gautu visų kitų 2006-2007 m. tirtų vasarinių kviečių veislių vidutiniu derlingumu. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius buvo išaugintas 2007 m. Kauno AVT stotyje - 7,91 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris - 40,68 g. Veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 11,6-14,6 proc., glitimo - 23,6-31,0 proc., krakmolo - 65,4-70,6, o sedimentacija svyravo nuo 40 iki 67 ml. Grūdų kokybė atitiko I-II klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus.
Augalų vidutinis aukštis - 83 cm. Jie gana atsparūs išgulimui, kas įvertinta 8,5 balo. Šios veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 88 dienos (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos).
„Granary" veislės vasariniai kviečiai palyginti atsparūs ligoms. Kauno AVT stotyje 2007 m. įrengtame specialiame vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandyme, kuriame iš viso nebuvo naudoti fungicidai, buvo nustatyta, kad miltligė ir tinkliškoji dryžligė pažeidė tik 5 proc., o lapų septoriozė - 20 proc. šios veislės kviečių augalų. Kitos ligos pasireiškė nežymiai.

Granny. Vasarinių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Saatzucht Schweiger GbR sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo nustatymo tyrimuose, atliktuose 2008-2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse, gautas vidutinis 6,85 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje - 9,23 t haˉ¹.
Grūdai palyginti stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 45,50 g. Veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 10,5-15,8 proc., glitimo - 17,5-30,0 proc., krakmolo - 66,5-72,4 proc. o sedimentacija svyravo nuo 19 iki 66 ml.
Augalų vidutinis aukštis - 87 cm. Jie labai atsparūs išgulimui, kas įvertinta net 9 balais. „Granny" veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 92 dienos (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos). Jie yra 2 dienom ankstyvesni už standartinių veislių („Monsun", „Tybalt", „Triso") vasarinius kviečius. „Granny" veislės vasarinių kviečių varpos turi akuotus.
Kauno AVT stotyje 2008 m. ir 2009 m. įrengtuose specialiuose vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandymuose, kuriuose nebuvo naudotos cheminės kovos su ligomis priemonės, miltligė pažeidė 5 -10 proc., kviečių dryžligė - 5-50 proc., o lapų ir varpų septoriozės - 10 - 75 proc. augalų.

Hewilla. Paprastųjų vasarinių kviečių veislė sukurta Lenkijoje, H. R. Nasiona Kobierzyc Sp. z o.o. sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimuose, kurie 2008-2009 m. buvo atlikti Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse, gautas vidutinis 6,85 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius buvo gautas 2008 m. Kauno AVT stotyje - 9,85 t haˉ¹.
Grūdai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 45,06 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 10,3-15,7 proc., glitimo - 17,7-31,5 proc., krakmolo - 67,5-72,5 proc., o sedimentacija svyravo nuo 26 iki 72 ml. Šios veislės vasarinių kviečių grūdai tinka gerų kepimo savybių miltams gaminti.
Augalų vidutinis aukštis - 97 cm. Jie labai atsparūs išgulimui, kas įvertinta net 9 balais. Šios veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 94 dienos (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos).
Kauno AVT stotyje įrengtuose specialiuose vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandymuose (2008-2009 m.), kuriuose iš viso nebuvo naudoti fungicidai, buvo nustatyta, kad lapų ir varpų septoriozės pažeidė 10-75 proc., dryžligė -15-50 proc. „Hewilla" veislės kviečių.

Koksa. Ši vasarinių kviečių veislė sukurta Lenkijoje, H.R.Strzelce sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimuose, kurie 2000 - 2002 m. buvo atlikti trijose augalų veislių tyrimo stotyse, gautas vidutinis 4,44 t ha-1 grūdų derlius. Bandymuose "Koksa" veislės vasariniai kviečiai standartinės "Nandu" veislės kviečius grūdų derliumi aplenkė 4,7%. Didžiausias grūdų derlius buvo gautas 2002 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje - 6,25 t haˉ¹.
Grūdai stambūs, 1000 jų vidutinė masė 40,75 g. Tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatytas vidutinis baltymų kiekis sudarė 14,4%, glitimo - 29,4%, o sedimentacija buvo 56 ml. Grūdų kokybė atitiko I klasės standarto reikalavimus. Augalai labai tvirto šiaudo, jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,8 balo. Vidutinis augalų aukštis 88 cm. Šios veislės kviečių grūdai subręsta 3 dienomis vėliau, negu standartinės "Nandu" veislės. Grūdų subrendimo periodo vidutinė trukmė 94 dienos. Veislė palyginti atspari ligoms. Nenaudojant fungicidų jos augalai buvo mažai pažeisti miltligės (6,2%), tačiau žymiai daugiau septoriozės (24,8%).

KWS Chamsin. Paprastųjų vasarinių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, KWS Lochow GmbH sėklininkystės firmoje. Veislė tirta 2009 ir 2010 m. trijose AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 5,81 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias „KWS Chamsin" veislės kviečių derlingumas buvo gautas 2009 m. Kauno AVT stotyje - 6,88 t haˉ¹.
1000 grūdų vidutinis svoris - 38,65 g. Veislė pasižymi gerais kokybiniais rodikliais, kurie atitiko tuo metu I klasės kviečiams taikytus supirkimo ir tiekimo reikalavimus. Sedimentacija vidutiniškai 35 ml, kritimo skaičius - 320 s, hektolitro masė - 80,4 kg/100 l. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų vidutiniškai 12,5 proc (svyravo nuo 11,03 iki 13,80 proc.), glitimo - nuo 19,8 proc. iki 28,1 proc., krakmolo - nuo 65,0 iki 69,51 proc.
Augalų vidutinis aukštis - 85 cm. Veislė labai atspari išgulimui, kuris įvertintas 8,8 balo. „KWS Chamsin" veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 87 dienos. Jų grūdai subręsdavo vidutiniškai 2 dienomis anksčiau už standartinių veislių „Tybalt" ir „Triso" grūdus.
Kauno AVT stotyje 2009 ir 2010 metais įrengtuose specialiuose vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandymų laukeliuose buvo nustatyta, kad 2009 m. varpų septoriozė ir kviečių dryžligė pažeidė 75 proc. augalų, o 2010 m. Utenos AVT stotyje, susidarius palankioms sąlygoms, net 80 proc. „KWS Chamsin" veislės kviečių pažeidė varpų septoriozė.

KWS Scirocco. Paprastųjų vasarinių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, KWS Lochow GmbH sėklininkystės firmoje. Veislė tirta 2009 ir 2010 m. trijose AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 5,65 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias „KWS Scirocco" veislės kviečių derlingumas buvo gautas 2009 m. Kauno AVT stotyje - 6,64 t haˉ¹.
1000 grūdų vidutinis svoris - 44,36 g. Veislė pasižymi gerais kokybiniais rodikliais, kurie atitiko tuo metu I klasės kviečiams taikytus supirkimo ir tiekimo reikalavimus. Baltymų vidutiniškai nustatyta 13 proc., sedimentacija - 43 ml, kritimo skaičius - 311 s, hektolitro masė - 78,5 kg/100 l. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta glitimo nuo 20,6 proc. iki 27,3 proc., krakmolo nuo 64,8 iki 71,5 proc.
Augalų vidutinis aukštis - 91 cm. Veislė labai atspari išgulimui, tai įvertinta net 8,9 balo. „KWS Scirocco" veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 84 dienos. Jų grūdai subręsta vidutiniškai 4 dienomis anksčiau už standartinių veislių „Tybalt" ir „Triso" grūdus. Kauno AVT stotyje 2009 ir 2010 metais įrengtuose specialiuose vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandymų laukeliuose buvo nustatyta, kad varpų septoriozė ir kviečių dryžligė pažeidė 75 proc. augalų, o 2010 m. Utenos AVT stotyje, susidarius palankioms sąlygoms, net 90 proc. „KWS Scirocco" veislės kviečių pažeidė varpų septoriozė.

Monsun. Vasarinių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Lochow-Petkus sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2000 - 2002 metais Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Šiose stotyse veislės tyrimo metais gautas 4,63 t haˉ¹ vidutinis grūdų derlius. Jis buvo 9,2% didesnis už standartinės "Nandu" veislės. Didžiausias grūdų derlius išaugintas 2002 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje įrengtame bandyme -6,88 t haˉ¹.
Grūdai stambūs, 1000 jų vidutinė masė 41,88 g. Bandymuose išaugintuose grūduose nustatytas vidutinis baltymų kiekis sudarė 12,6%, glitimo - 25,7%, o sedimentacija buvo 47 ml. Grūdai atitiko II klasės kokybės standarto reikalavimus. "Monsun" veislės augalai labai atsparūs išgulimui. Šis jų požymis įvertintas net 8,7 balo. Grūdai vidutiniškai subręsta per 92 dienas. Tačiau veislė yra mažiau atspari ligoms, lyginant su standartine "Nandu" veisle. Jos augalai buvo pažeisti miltligės - 26,5%, septoriozės - 45,5%, kai tuo tarpu "Nandu" veislės augalai - atitinkamai 11,8% ir 33,5%.

Rospuda. Paprastųjų vasarinių kviečių veislė sukurta Lenkijoje, H. R. Strzelce Sp. z o.o. sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai 2008-2009 m. atlikti taip pat trijose AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 6,51 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias „Rospuda" veislės kviečių grūdų derlius buvo gautas 2008 m. Kauno AVT stotyje - 9,23 t haˉ¹.
Grūdai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 44,22 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 9,7-15,6 proc., glitimo - 16,7-30,3 proc., krakmolo - 66,1-72,5 proc., o sedimentacija svyravo nuo 22 iki 67 ml.
Augalų vidutinis aukštis - 86 cm. Jie labai atsparūs išgulimui. Šis jų požymis įvertintas net 9 balais. „Rospuda" veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 92 dienos. Jų grūdai subręsta vidutiniškai 2 dienom anksčiau už standartinių veislių „Monsun", „Tybalt", „Triso" grūdus.
Kauno AVT stotyje 2008 ir 2009 metais įrengtuose specialiuose vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandymuose buvo nustatyta, kad atskirais tyrimo metais lapų ir varpų septoriozė pažeidė 10-75 proc., o kviečių dryžligė - 5-75 proc. „Rospuda" veislės kviečių.

SW Estrad. Vasarinių kviečių veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull sėklininkystės firmoje. Šios veislės vasariniai kviečiai ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose buvo tirti 2000- 2002 metais trijose augalų veislių tyrimo stotyse. Tyrimo metais jose gautas vidutinis 4,53 t haˉ¹ grūdų derlius, kuris buvo 6,8% didesnis už standartinės "Nandu" veislės derlių. Didžiausias grūdų derlius gautas 2002 metais Kauno augalų veislių tyrimo stotyje - 6,40 t haˉ¹.
Atlikus laboratorines analizes, grūduose vidutiniškai nustatyta: baltymų - 12,9%, glitimo - 26,3%, o sedimentacija buvo 44 ml. Augalų vidutinis aukštis 88 cm, jie gana atsparūs išgulimui.
Atsparumas stiebų išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,7 balo. "SW Estrad" veislės augalų grūdai subręsta 4 dienomis vėliau už standartinės "Nandu" veislės. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 95 dienos. Bandymuose šios veislės augalai buvo mažai pažeisti miltligės. Tačiau daugiausiai jų buvo pakenkti septoriozės (32,2%).

SW Kungsjet. Vasarinių kviečių veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos sąlygoms išaiškinimo tyrimuose, atliktuose 2002- 2003 m. trijose AVT stotyse, gautas vidutinis 5,43 t haˉ¹ grūdų derlius. Didžiausias jų derlius išaugintas 2002 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje - 7,05 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė 36,01 g. Atlikus laboratorines analizes, grūduose nustatyta: baltymų 11,7-15,5 proc., glitimo 23,8-31,3 proc., o sedimentacija buvo 45,0- 65,0 ml. Grūdų kokybė atitiko I-II klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus. Augalų vidutinis aukštis 83 cm. Jie gana atsparūs išgulimui. Stiebų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,3 balo. Augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 87 dienos. Šios veislės vasariniai kviečiai yra nežymiai ankstyvesni už standartinės „Ismena" veislės kviečius. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje atskirai įrengtame veislės atsparumo ligoms įvertinimo bandyme (fungicidai nenaudoti) nustatytas palyginti didelis lapų (45 proc.) ir varpų (70 proc.) pažeidimas septorioze. Kitų ligų pažeidimai buvo nežymūs.

Taifun. Vasarinių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Lochow-Petkus sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2002 - 2003 metais Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Veislės tyrimo metais gautas 5,25 t haˉ¹ vidutinis grūdų derlius. Didžiausias jų derlius išaugintas 2002 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje įrengtame bandyme - 6,62 t haˉ¹.
Grūdai stambūs, 1000 jų vidutinė masė 44,30 g. Veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose baltymai vidutiniškai sudarė 13,3-15,4 proc., glitimas - 27,5-31,6 proc., o sedimentacija buvo 46-62 ml. Grūdai dažniausiai atitiko I klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus.
„Taifun" veislės augalai gana atsparūs išgulimui. Ši jų savybė vidutiniškai įvertinta 8,1 balo. Augalų stiebų vidutinis aukštis 78 cm. „Taifun" veislės vasariniai kviečiai yra ankstyvi. Grūdai vidutiniškai subręsta per 85 dienas. Veislė palyginti atspari miltligės ir stiebinių rūdžių pažeidimams. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje įrengtame specialiame vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms nustatymo bandyme, kuriame iš viso nebuvo naudotos cheminės kovos su ligomis priemonės, „Taifun" veislės kviečiai iš viso nebuvo pažeisti miltligės. Tačiau nemažai augalų buvo stipriai pažeisti lapų (49 proc.) ir varpų (40 proc.) septoriozės.

Tybalt. Paprastųjų vasarinių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries-Eckendorf GmbH&Co. KG sėklininkystės firmoje. Šios veislės vasariniai kviečiai ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose buvo tirti 2005-2006 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais jose gautas vidutinis 5,54 t ha-1 grūdų derlius. Didžiausias „Tybalt" veislės vasarinių kviečių grūdų derlius išaugintas 2004 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme - 6,96 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 39,35 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose, atlikus laboratorines analizes, nustatyta: baltymų 11,5-15,2 proc., glitimo - 21,9-30,7 proc., krakmolo - 64,6-72,5 proc., o sedimentacija buvo 27-65 ml.
Augalų vidutinis aukštis 74 cm. Stiebų atsparumas išgulimui įrengtuose veislės bandymuose vidutiniškai įvertintas 7,8 balo. „Tybalt" veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė 85 dienos. Veislė atspari daugumai kviečiams būdingų ligų. „Tybalt" veislės augalai bandymuose palyginti nedaug buvo pažeisti lapų septoriozės (7-15 proc.) ir miltligės (5-10 proc.).

Trappe. Ši vasarinių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Lochow-Petkus GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimuose, kurie 2004-2005 m. buvo atlikti Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse, gautas vidutinis 6,28 t haˉ¹ grūdų derlius. Bandymuose „Trappe" veislės vasariniai kviečiai subrandino 0,41 t haˉ¹ didesnį grūdų derlių, lyginant su gautu visų vidutiniu kitų 2004-2005 m. tirtų vasarinių kviečių veislių derlingumu. Didžiausias šios veislės kviečių grūdų derlius buvo gautas 2004 m. Kauno AVT stotyje - 7,86 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 37,11 g. Veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose nustatyta: baltymų 11,0-13,2 proc., glitimo - 20,2-26,8 proc., o sedimentacija svyravo nuo 22 iki 48 ml. Augalų vidutinis aukštis 87 cm. Jie gana atsparūs išgulimui, kas įvertinta 8,7 balo. Grūdai vidutiniškai subręsta per 93 dienas.
Veislė palyginti atspari ligoms. Įrengtuose bandymuose (veislės tyrimo metais) miltligės pažeisti augalai sudarė 8-20 proc., o lapų septoriozės - 7-10 proc.

Triso. Vasarinių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, DSV sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 1997-1999 ir 2004 metais Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Veislės tyrimo metais gautas 5,37 t haˉ¹ vidutinis grūdų derlius. Didžiausias jų derlius išaugintas 2004 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje įrengtame bandyme - 7,73 t haˉ¹.
Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė 37,89 g. Veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose baltymai sudarė 12,5-16,5 proc., glitimas - 20,0-32,4 proc., o sedimentacija buvo 36,0-68,0 ml. Grūdai dažniausiai atitiko I klasės kviečių grūdų kokybės standartoreikalavimus.
„Triso" veislės vasarinių kviečių augalai gana atsparūs išgulimui. Ši jų savybė vidutiniškai įvertinta 8,3 balo. Augalų stiebų vidutinis aukštis 86 cm. Šios veislės kviečių grūdai vidutiniškai subręsta per 93 dienas, dviem dienom anksčiau už standartinės „Ismena" veislės. Augalai palyginti atsparūs miltligės ir rudųjų rūdžių pažeidimams. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje įrengtame specialiame vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandyme, kuriame iš viso nebuvo naudoti fungicidai, „Triso" veislės kviečiai nebuvo pažeisti miltligės, tačiau buvo nustatyti augalų pažeidimai varpų (32 proc.) ir lapų septorioze (15 proc.).

Vánek. Vasarinių kviečių veislė sukurta Vokietijoje, Lochow-Petkus GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms tyrimai atlikti Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse (2004-2005 m.).
Bandymuose „Vánek" veislės vasariniai kviečiai pasižymėjo gerais, stabiliais derliais. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 6,33 t haˉ¹ grūdų derlius. Jis buvo net 0,46 t haˉ¹ didesnis, lyginant su gautu vidutiniu 2004- 2005 m. tirtų vasarinių kviečių veislių derlingumu. Jų derlingumas taip pat buvo 0,43 t haˉ¹ didesnis ir už standartinės „Monsun" veislės.
Didžiausias „Vánek" veislės vasarinių kviečių grūdų derlius išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme - 8,17 t haˉ¹.
Grūdai labai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris 44,02 g. Veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose baltymai sudarė 11,2-13,7 proc., glitimas - 20,2-28,6 proc., o sedimentacija buvo 29-56 ml. Grūdai atitiko I-II klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus.
Augalų vidutinis aukštis 86 cm. Jie gana atsparūs išgulimui. Stiebų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,3 balo. Šios veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė 93 dienos. Jų grūdai subręsta 2-5 dienom vėliau, lyginant su „Eminent", „SW Kadrilj" ir „Trappe" veislių vasariniais kviečiais.
Kauno AVT stotyje įrengtame specialiame vasarinių kviečių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandyme, kuriame iš viso nebuvo naudoti fungicidai, buvo nustatyta 18 proc. „Vánek" veislės vasarinių kviečių augalų, pažeistų miltligės, varpų septoriozės - 33 proc., o lapų septoriozės - 37 proc. Kitos ligos pasireiškė nežymiai.

Zebra. Vasarinių kviečių veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB sėklininkystės firmoje. Šios veislės vasariniai kviečiai ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose buvo tirti 2005-2007 m. trijose AVT stotyse. Tyrimo metais jose gautas vidutinis 5,74 t haˉ¹ grūdų derlius.
Didžiausias šių vasarinių kviečių grūdų derlius - 7,74 t haˉ¹ buvo išaugintas 2007 m. Kauno AVT stotyje.
Grūdai stambūs, 1000 jų vidutinis svoris - 40,97 g. Atskirais veislės tyrimo metais išaugintuose grūduose, atlikus laboratorines analizes, nustatyta: baltymų 12,1-14,7 proc., glitimo - 25,4-31,1 proc., krakmolo - 67,2-68,3 proc., o sedimentacija buvo 26-63 ml. Grūdai atitiko I-II klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus.
Augalų vidutinis aukštis - 89 cm. Jie labai atsparūs išgulimui. Stiebų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,7 balo. „Zebra" veislės vasarinių kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 86 dienos (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos). „Zebra" veislės vasarinių kviečių tyrimo metais atskirose AVT stotyse įrengtuose bandymuose miltligė pažeidė 10-50 proc., o lapų ir varpų septoriozės bei rudosios rūdys - iki 20 proc. augalų.

 


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė

 

Žieminiai kviečiai