Teigiama, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti ir Rusijoje bei Baltarusijoje gyvenantys lietuviai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai tikisi, kad kelerius metus svarstoma dvigubos pilietybės problema būtų kuo greičiau išspręsta.

Prieš 1,5 metų Prezidentūros parengtame įstatyme siūloma dvigubą pilietybę suteikti tik pasitrauku
siems iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Parlamentarai pritaria, kad dvigubą pilietybę turėtų ir išvykusieji jau po Nepriklausomybės, jei turi Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę. Pritarta ir siūlymui dvigubą pilietybę turėti lietuviams, gyvenantiems valstybėje, su kuria Lietuvą skiria valstybės siena (Baltarusija ir Rusija).

„Aš esu už tuos žmones, kurie yra lietuvių kilmės, buvo kažkada Lietuvos žemėse, dabar atsidūrė kitose šalyse, kad jie galėtų turėti dvigubą pilietybę. Dabar po svarstymo yra pritarta tai pozicijai. Jei iki priėmimo ji išliks, mes turėsime tokią galimybę, galvosime, kaip ją taikyti", - sako parlamentaras Stasys Šedbaras.

Kai kurie parlamentarai mano, kad neteisinga pasitraukusiems iš Lietuvos nustatinėti laiko terminą. Esą dvigubą pilietybę galėtų turėti ir išvykusieji jau po Nepriklausomybės.

„Paskutiniaisiais metais pasitraukę lietuviai, mūsų galva, turi daug stipresnį ryšį su Lietuva, jų vaikaičiai tikrai daug labiau norėtų gyventi Lietuvoje, grįžti į tą pačią Lietuvą, išsaugoję pilietybę, negu palikuonys tų mūsų išeivių, kurie Lietuvą paliko prieš 50 ar 80 metų", - kalbėjo kitas parlamentaras Mantas Varaška.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai pritaria išplėstoms galimybėms gauti dvigubą pilietybę.

„Vienas iš svarbiausių dalykų, kad kuo greičiau tas įstatymas būtų sprendžiamas", - teigia Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis.

Priimti pilietybės įstatymą norima dar iki rudens. Iškart po to ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Prieš ketverius metus Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis.

Reda Gilytė