Sodyba - tai vieta pailsėti po sunkios darbo savaitės, o vyresniame amžiuje - gamtoje praleisti laisvas dienas. Kai kam sodyba tampa netgi ne antraisiais, o pirmaisiais  namais.  O kai kam našta, ir skubama ją parduoti. Perkant sodybą reikia įvertinti visas aplinkybes, kurios turės įtakos - ar tai bus geidžiama poilsio vieta, ar taps nuolatiniu rūpesčiu. Taip pat perkamą sodybą reikėtų vertinti kaip investiciją į nekilnojamąjį turtą.

Geriausia vieta sodybai

Perkant sodybą dažnai iškyla klausimas - pirkti atokiau nuo kitų sodybų ar tokią, kur yra arti kitų gyventojų, kaimynų. Žinotina, kad kuo sodyba atokesnė, tuo brangesnis bus jos išlaikymas. Dėl to turtingesni pirkėjai sodybą perka toliau nuo kitų akių, bet stato daugiau infrastruktūrinių pastatų aptarnaujančiam personalui. Tačiau pastaruoju metu ryškėja tendencija, kai daugiau sodybų nuperkama nedideliuose ir jaukiuose kaimeliuose. Tokiuose kaimeliuose susikuria draugiškos miestiečių bendruomenės, kurių nariai gali vienas kitam padėti. Daug ką traukia į tokias bendruomenės ir galimybės įdomiai bendrauti, dalintis patirtimi ir sudėtingesne sodybos priežiūros įranga. Taip pat gerokai pigiau tvarkyti viešąją infrastruktūrą, tokią kaip paplūdimiai,  valyti sniegą nuo kelių, įrengti apšvietimą, sporto ir apsaugos infrastruktūrą. Netgi privažiavimai prie kaimelių būna geresni nei prie vienišos paežerės sodybos. O tai ypač juntama žiemos laikotarpiu, kai net su galingu visureigiu nepavyksta privažiuoti prie sodybos.       Atstumas iki sodybos  nuo namų ir didesnio miesto taip pat svarbus. Optimalus atstumas nuo namų yra apie 100 kilometrų. Tai atstumas kai, dar nepabosta važiuoti. Tuo pačiu pakankamai didelis atstumas vienadienėms kompanijoms, kurių tikslas išsimaudyti ir pagirtuokliauti ežero pakrantėje.

Didelis skirtumas, ar sodyba yra  saugomoje ar nesaugomoje teritorijoje. Saugomų teritorijų tarnybos vadovybė Vilniuje visiškai nesupranta gyvenančių saugomose teritorijose poreikių ir teritorijos vystymo ekonomikos. Atsitiktiniai žmonės dirba  ir daugelyje parkų administracijų. Kažkas saugoma, tačiau dažniau “nusaugoma”. Saugomų teritorijų veiksmai dažnai neprognozuojami ir gali nuvertinti jūsų sodybą. Todėl, jei yra gražių vietų pasirinkimas, geriau sodybą rinktis ne saugomose teritorijose. Pavyzdžiu gali būti Aiseto kraštovaizdžio užstatymo istorija, kai Rūtos Baškytės vadovaujama saugomų teritorijų tarnyba chaotiškai priplanavo sklypų aplink Šnieriškių kaimą. Taip pat ir kitose Labanoro vietovėse. Šnieriškių kaime sodybų kaina krito 50 - 70 procentų. Teritorijos užstatymo sutankinimas įmanomas visose vietovėse. Todėl pirmiausia reikia pasižiūrėti į rajono bendruosius planus. Saugomose teritorijose reikia išnagrinėti naujausią tvarkymo planą. Šiuose dokumentuose numatomi perspektyviniai teritorijų vystymo planai. Planuojant pirkti sodybą pravartu įvertinti aplinkinių sklypų nusipirkimo galimybes, kad vėlesni statybos leidimai nepaverstų apylinkių kolektyviniais sodais, kaip tai VSTT padarė Šnieriškių kaime. Paežerė nėra pats geriausias variantas sodybai. Bent kol galioja įstatymai leidžiantys visiems naudotis pakrante. Tai nuolatiniai ginčai dėl teisių, kartais pereinantys iki pasistumdymų. Kuo gražiau sutvarkysite pakrantę, tuo daugiau norinčių joje  “pailsėti” atsiras. Porą kartų per metus tikrai sutiksite budulių, kurie galvoja, kad vargšus pakrančių šeimininkus reikia paremti savo paliktomis skardinėmis ir buteliais. Taip pat daug laiko užima pakrantės tvarkymas. Kiek paprastesnis pakrantės eksploatavimo būdas yra visuomeninis pliažas. Jį  galima tvarkyti  paeiliui su kaimynais, tai leidžia taupyti laiką. Svarbu visomis bendruomenės pastangomis išsaugoti pliažą ir priėjimą prie vandens. Perkant sodybą reikia patikrinti, ar detaliajame plane yra numatyti servitutai, ar yra kaime suformuotos visuomeninės erdvės.

Geriausia planinė sodybos struktūra

Kaip minėta, visada reikėtų įvertinti erdvę aplink sodybą. Priešais pagrindinį fasadą turėtų būti bent 50 metrų erdvės, jei sodyba lygumoje, ir mažiausiai 100 metrų, jei sodyba ant kalvos. Erdvė yra vienas iš esminių momentų, dėl ko norima ištrūkti iš miesto daugiabučių. Didžiulė erdvė aplink sodybą nėra didelis privalumas. Didelis plotas - daug priežiūros. Daug priežiūros, daug prarasto laiko, kurį galėtumėte skirti aktyviam ar pasyviam poilsiui. Pradžioje žolės pjovimas gal ir patinka, tačiau vėliau jis tampa nemalonia pareiga. Turtingesni sodybų savininkai po kurio laiko ima samdyti darbininkus. Dėl to gana didelis privalumas, jei  kelių dešimčių kilometrų atstumu yra didesni miesteliai, kuriuose galima rasti pigesnės darbo jėgos. Sodyba labai arti miestelio taip pat nėra gerai, nes padažnėja miestelio “degradų” vizitų. 

Verta atkreipti dėmesį į sodybos padėtį pasaulio šalių atžvilgiu. Daugelis nori, kad pagrindinis fasadas būtų į vakarus.  Malonu pasėdėti vakare terasoje, grožintis besileidžiančia saule. Tačiau kai kuriais atvejais, ir netgi labai dažnai, gražesnis vaizdas būna rytinėje pusėje. Jei priešais fasadą miškas, saulė nusileidžia nenurausvindama dangaus, sutemsta ir matosi tik raudono dangaus atspindžiai. Daug gražesnis vaizdas būna rytinėje pusėje, kai besileidžianti saulė nuauksina medžius.

  

Rytinėje pusėje mišką apšviečia besileidžianti saulė. Beveik pusvalandį galėsite rožėtis persiliejančiomis spalvomis.

Besileidžiančią saulę matysite, jei priekyje nėra miško.

 

Šiaurės vakarų kryptis ir besileidžiančios saulės atspindžiai. Raudoni atspindžiai džiugins, net jei vakaruose miškas.

 

Didelius plotus įmanoma sutvarkyti tik turint galingą žemės ūkio techniką. Todėl sodyba netoli modernių ūkininkų žemių yra privalumas. Taip pat tai galimybė įsigyti šviežių žemės ūkio produktų.

 

Žemės sklypas sodybai

 

Jei mėgstate sodininkauti ar norite auginti daržoves, reikėtų ieškoti sodybos su gana dideliais atvirais plotais ir derlinga žeme. Ypač vertingas sklypas, turintis pietinį šlaitą.  Tokiame šlaite puikiai auga šilumamėgiai augalai, tokie kaip vynmedžiai, šilkmedžiai, persikai ir abrikosai. Jie jau auga net šiaurinėje dalyje, tačiau pietinėje pusėje jų vaisiai sukaupia gerokai daugiau cukraus.

Patirčiai kaupiantis suprantama, kad gražiausias kraštovaizdis yra pusiau laukinis. Kai vaismedžiai išmėtyti netolygiai visoje teritorijoje, o vaiskrūmiai auga apvaliose salelėse. Praktiški žmonės renkasi uogas ir vaisius vedančius medžius. Tokio tipo sodybai optimalus sklypo dydis yra 50 - 100 arų. Kaimelyje esanti sodyba puikiai išsiteks 30 arų sklype. Sodyboje reikalingi 3-4 pastatai. Tai gyvenamoji sodyba, įrankinė ir pastatas technikai, pirtis. Sklypo žemės derlingumas vertinamas balais. 20 - 30 balų žemė skurdi, norint auginti vaismedžius ir daržoves reikės įterpti daug durpių, komposto, trąšų. 30 - 40 balų - gana derlinga žemė, 40+ - jau derlinga žemė. Žemės derlingumo balas turi būti įrašytas sklypo dokumentuose.

 

Kokius pastatus statyti sodyboje

 

Pastatų statybos apribojimų namų valdoje nėra labai daug, netgi saugomose teritorijose. Sodyboje gali būti vienas gyvenamasis namas. Sumažėjus reikalavimams daug ekonomiškiau pirkti sklypą su leidimu statyti, tada nereikia griauti esamų, dažniausiai sutręšusių, pastatų.  Statybos leidimas (galimybė statyti) pažymimas saugomų teritorijų tvarkymo plane. Projektas turės būti suderintas su vietine direkcija.  Daug ekonomiškiau pirkti sklypą su galimybe statytis.

Daug kam kyla klausimas, ar rekonstruoti seną sodybą, o jei statyti naują statinį, tai kokio tipo namą? Ėmę rekonstruoti seną sodybą gana stipriai nusivilia. Svetima autentika retai sukelia nostalgiją, bet garantuotai namas bus prastas šilumos izoliacijos požiūriu. Rekonstruoti sodybą, ypač jei keičiamas stogas, kainuoja beveik tiek pat, kiek pastatyti naują. Projektuojant sodybą reikėtų atsisakyti valstietiško mąstymo. Juk sodyba tikriausiai bus vieta, kur atvažiuosite ilsėtis ištisus metus. Pastatas turi būti tiek pat energiškai efektyvus, kiek ir miesto namas. Gal iš pradžių važiuosite tik savaitgaliais ir šiltuoju metų laiku. Taip mąstant rekonstruojamas senas namas arba statomas rąstinis namas. Tokiam namui šildyti reikia daug malkų, nes sodyboje dažniausiai būna šildymas kieto kuro katilais ar krosnimis. Tai gana greitai pabosta ir dėl to retėja vizitai šaltuoju metu. Vyresniame amžiuje statyti naują namą jau  noro nebebus, todėl abejotina, ar pavyks sodybą naudoti ištisus metus. Įrengus energiškai efektyvią sodybą pigu palaikyti teigiamą temperatūrą net ir nebūnant sodyboje. Tai leidžia įrengti paprastesnę vandentiekio sistemą ir yra dar daug kitokių privalumų.

Paprasčiausias energiškai efektyvaus pastato tipas yra karkasinis namas. Karkasinio namo statyba yra greita, galima pasirinkti sudėtingesnes architektūrines formas. Nėra sudėtinga karkasinį namą apdailinti, kad jis atrodytų kaip rąstinis.

 

Karkasinė konstrukcija ne mažiau patikima nei rąstinė, tačiau galima išgauti gerokai geresnes termoizoliacines savybes. Tik reikia atidžiai užtaisyti visas skyles nuo pelių. Tai didžiausias karkasinės sodybos siaubas. Fasado apdaila gali imituoti rąstus.  Tokie namai itin populiarūs Tatrų kalnuose, tik ten išorinės lentos storesnės ir sunertos kampuose.  

 

Ką veikti sodyboje

 

Sodyba itin tinka gamtą mėgstantiems žmonėms. Veiklos sodyboje yra tiek, kad savaitgaliai prabėga tiesiog nepastebimai. Tai maloni veikla, suteikianti fizines apkrovas  kurių trūksta darbo savaitę.

Atvažiavus šiltuoju metu žolės pjovimas užima nuo kelių valandų iki visos dienos. Tad kuo mažiau vejos, tuo mažiau darbo. Po truputį ima populiarėti pusiau natūralios gėlių pievos. Jas pakanka nupjauti kelis kartus per sezoną. Nuo ankstyvo pavasario prasideda sodo ir daržo darbai. Medžių genėjimas, skiepijimas. Nusipirkus sodybą, kurioje auga prasto skonio obuolius vedančios obelys,  jų neverta pjauti. Jas galima perskiepyti. Jau po kelerių metų bus galima skanauti pirmus obuolius, dar po penkerių obelis gali duoti daugiau kaip 100 kilogramų obuolių. Tas pats su kriaušėmis, slyvomis. Sutvarkoma žemė, sodinamos kultūros, kurios tieks žalumynus, vaisius ištisus metus. Mūsų sodyboje derliaus nuėmimas prasideda nuo gegužės ir tęsiasi iki lapkričio. Pirmiausia išdygsta smidrų daigai, darže nuimami špinatai, krapai, prisirpsta serbentai, agrastai, ankstyvosios slyvos, obuoliai, kriaušės. Gaminame pirmuosius šaltibarščius su šviežiomis morkomis, burokėliais, agurkais, svogūnų laiškais, rukola. Po to ateina laikas barščiams su šviežiais grybais, aukščiausios kokybės prieskonių, kokių jokioje parduotuvėje nesurasi, džiovinimas. Taip pat  pasidaryti keletą stiklainių sidro ir serbentų, vynuogių vyno.

Ištisus metus trunka žvejybos sezonas. Ant ledo, vietose, kur gausiai žuvys pašeriamos, kimba karšiai, duobėse būna stintų ir seliavų. Ant kranto karšių žvejyba vyksta dugninėmis meškerėmis, žuvienė  ruošiama ant laužo. Ankstyvą rytą apiplaukti porą įlankų, pagauti keletą lydekų. Su nežvejojančiais draugais valtimi įplaukti į ramų užutėkį ir prigaudyti pusę kibiro smukmės žuvienei - ko daugiau reikia kokybiškam ir ramiam poilsiui.

Didelis Hygge po darbų nueiti prie ežero, užmesti dugnines, išvirti žuvienę iš šviežių žuvelių ir pabendrauti su kaimynais bei draugais.

 

Geram grybautojui sezonas prasideda vos nutirpus sniegui, kai ima dygti bobausiai. Birželio pradžioje jau galima kepti pyragą su voveraitėmis ir smidrais. Sulaukti vasarinių, o vėliau ir rudeninių baravykų. Džiovinti, konservuoti gausiai surinktą grybų derlių.  

 

Kiek kainuoja sodyba

 

Sodybos kaina labai priklauso nuo atstumo iki Vilniaus, Kauno. Taip pat nuo vizualinės vertės, atstumo nuo ežero, upės ar kito vandens telkinio. Taip pat nuo privažiavimo kokybės.

Kritus kainai po R. Baškytės Labanoro girios “sutvarkymo”, dabar sklypą netoli ežero galima įsigyti už 1000 eur/ha.  Kaimo viduryje kaina mažėja iki 200 - 250 eur/ha.

Karkasinis apie 60 kvadratų namas kainuos apie 30 000 - 45 000 eurų

Norint pasistatyti apie 40 kvadratų pirtį su gyvenamosiomis patalpomis kainuos apie 15 000 - 20 000 eurų.

Vandens  gręžinys kainuoja priklausomai nuo gylio ir jį labiau verta daryti nei šulinį. Šulinys į vandeningą sluoksnį įsigilina tik apie 1 metrą ir, esant didesniam laistymo poreikiui ar baseinui, vanduo šulinyje greitai nusenka. Gręžinys  jungiamas su kokiu nors pastatu, jungiamas hidroforas, sujungiamas su maišytuvais, kriauklėmis, tualetais, dušais. Gręžinio, siurblio, hidroforo kaina su darbais bus apie 2000 - 3000 eurų.

Nuotekų valymo sistema. Naujoje sodyboje nelabai tinka lauko tualetas ir nuotekų nubėgimas į įkastus rentinius. Geriau iš karto įrengti nuotekų valymo įrenginį. Tai kainuos apie 2000 eurų.  

Neužmirškite kelionių į sodybą. Važiuojant bent 30 kartų per metus, į už 100 kilometrų esančią sodybą, teks išleisti apie 1000 eurų.

Kokios technikos reikia sodyboje

 

Labai greitai paaiškėja, kad norint sutaupyti laiko reikia naudoti našią ir kokybišką techniką.       Stumdomą vejapjovę (500 Eur)  keičia traktoriukas - vejapjovė (3000 eurų). Didesnėms pievoms dažniausiai samdomi traktoriai su žolės smulkinimu. Grįžus iš atostogų užsienyje paaugusiai žolei nupjauti reikės trimerio (500 eur). Neapsieisite sodyboje be grandininio pjūklo (500 eur). Įvairiems darbams visada po ranka turi būti elektrinių ir rankinių įrankių rinkinys ( 1500 eurų)

 

Sodo ir daržo įrankiai, tokie kaip karutis, kastuvas, grėbliai, laužtuvai, ilgakotis ir paprastas  sekatorius, vaisių skynėjas, skiepijimo peiliukas.

 

Komforto įranga sodyboje

 

Didelio baseino sodyboje nereikia, daug kainuoja vandens šildymas, filtravimas. Pakanka tokio, kuriame tilps keli žmonės įkritę atvėsti po pirties. Sodyboje labai praverčia krosnelė. Ant jos galima virti puode sriubą, kepti grilį ir šašlykus, ruošti kazane plovą.

Sodyboje patogesni plastikiniai/ metalo  baldai. Jie lengvi, nepūna, nereikia priežiūros kaip mediniams baldams. Juos paprasčiau nešioti po teritoriją, jei norima pakeisti poilsio vietą.

Taip pat supamieji hamakai ir supamieji krėslai.

 

Investicija į sodybą

 

Vertę sodyba turės tik tuo atveju, jei jai bus parinkta teisinga ir populiari vieta. Kainos gražiose vietose stabiliai kilo buvo gana didelis sodybinių sklypų trūkumas. Tada vertėjo ir daugiau investuoti į sodybų atnaujinimą. Tačiau kartais įsikiša aplinkybės. Kaip, pavyzdžiui, po neapgalvotų R. Baškytės veiksmų sklypų kiekis Labanoro girioje padidėjo beveik trečdaliu. Tačiau tai ne tik tai sumažino sklypų kainą ir privertė planus peržiūrėti sodybų renovavimą. Dalis naujų sklypų subjaurojo Labanoro kaimelius paversdamos juos kolektyviniais sodais. Buvo uždengtos sodybų erdvės, taip ženkliai sumažinant jų vertę. Kadangi vis pasitaiko neapgalvotų valdžios sprendimų, verta iš karto apsisaugoti perkant tokį sklypą, kad už jo ribų  niekas negalėtų statyti. Tada galima tikėtis stabilaus sodybos kainos augimo.  Kokybiškai padarius, galima tikėtis didesnio statinių vertės prieauglio dėl bendro statybinių medžiagų ir darbų brangimo, nei nuvertėjimo dėl susidėvėjimo. 

Visai tikėtina, kad laikui einant iš sodybos bus galima uždirbti nuomojant ją tais periodais, kai joje nebus lankomasi. Tam turėtų būti sukurta apartamentų aptarnavimo infrastruktūra. Dideles perspektyvas sodyboms suteikia Vakarų Europoje pastebimas vyresnio amžiaus žmonių kaimelių populiarumo augimas. Tokiuose kaimeliuose įsikuria į pensiją išėję miestiečiai. Čia kuriama jiems reikalinga infrastruktūra arba ji būna lengvai pasiekiama artimiausiuose miesteliuose. Tai turi teigiamą įtaką visam regionui.